\
* ^ij^/ .. - • ■V:.\:^^mC^ /
INDOGERMANISCHE
BIBLIOTHEK
HERAUSGEGEBEN VON
H. HIRT UND W. STREITBERG
^ ERSTE ABTEILUNG
SAMMLUNG INDOGERMANISOHER
LEHR- UND HANDBUOHER
— — ®
I. REIHE: GRAMMATIKEN
ZWOLFTER BAND
LITAUISCHES LESEBUCH MIT
GRAMMATIK UND WORTERBUOH
VON
A. LESKIEN
— ^<$-—
HEIDELBERG 1919
CARL WINTER'S UNIVERSITATSBUCHHANDLUNO
LITAUISCHES
LESEBUCH
MIT GRAMMATIK UND
WORTERBUCH
VON
A. LESKIEN
HEIDELBERG 1919
CARL WINTER'S UNIVERSITATSBUCHHANDLUNG
Verlags-Nr. 1508.
Alle Rechte, besonders das Recht der tJbersetzung in fremde Spracben,
- " ' , ' . werdtm voTbebalten*
Vorwort. /W'^
Die Lesestticke sind nach Kurschats Betonungssystem
akzentuiert auGer dem ostlitauischen, S. 75. Die Texte
stammen aus verschiedenen Gegenden und Zeiten, es kann
daher die gleichmafiige Durchfiihrung dieser Betonung
Verstofie gegen mundartliche Besonderheiten mit sich
bringen. Da aber diese Texte, soweit sie von mir akzen-
tuiert sind, alle den siidlichen hochlitauischen Mundarten
entstammen, konnen die Abweichungen nur gering sein,
und es kommt hier nicht darauf an. Dafi das Betonungs-
system Kurschats nicht vollkommen ist, und dafi die Be-
tonungsschemata in seiner Grammatik bisweilen seinem
eigenen Sprachgebrauch widersprechen, ist alien bekannt,
die sich mit dem Gegenstand beschaftigen ; allein seine
Darstellung ist bisher die einzige durchgefiihrte und man
mufi sich vorlaufig daran halten. Eine gewisse Schwierig-
keit macht die Betonung der altern Sprache des Dona-
litius (dieser Dichter lebte von 1714 — 1780); er baut seine
Hexameter nach dem Wortakzent, so dafi der Hauptton
der Worter in die Arsis fallt. Nimmt man an, was sicher
im allgemeinen richtig ist, dafi Donalitius so auch in der
taglichen Rede gesprochen hat, so erscheinen viele Ab-
weichungen von der bei Kurschat angegebenen oder sonst
bekannten Haupttonstelle. Ich habe den Hauptton der
Worter nach dem Verse bei Donalitius bestimmt, die Ab-
weichungen in Noten angegeben.
Das ostlitauische Stiick ist aufgenommen wegen der Be-
deutung der Betonung dieser Mundart fiir die Beurteilung
der litauischen Betonung iiberhaupt. Gern hatte ich auch
Proben niederlitauischer (zemaitischer) Mundarten auf-
genommen, allein die meisten Aufzeichnungen daraus sind
sehr mangelhaft, und wo genaue vorliegen, wie die von
Jaunius in Wolters Chrestomathie, bieten sie durch Ein-
fiihrung neu erfundener Schriftzeichen, durch die Anwen-
507039
VI Vorwort.
dung der ublichen Akzentzeichen in anderm Sinne dem
Verstiindnis und dem Druck solche Schwierigkeiten, daC
ich hier darauf verzichten muCte. Sie durch ein ein-
facheres Verfahren zu beseitigen, habe ich mir nicht ge-
traut, da ich die Mundarten selbst nicht gehort habe.
Die Stiicke aus Biichern des 16. und 17. Jhs. sind
angefiigt, um dem Anfanger Eigentiimlichkeiten des altern
Litauisch vor Augen zu fiihren.
In der Schreibung bin ich Schleicher gefolgt, nicht
Kurschat. Die Abweichungen der beiden Schreibvveisen
sind gering, K. braucht ie, Schl. e, ich sehe aber keinen
Grund, wenn man mit Kurschat tl (= uo) schreibt, nicht
auch (" zu gebrauchen; ebensowenig mochte ich das allge-
mein in der Sprachwissenschaft gebrauchliche v durch
Kurschats w ersetzen und mit ihm den ganz unnotigen
Gebrauch des langen / vor Konsonanten und zwischen
Vokalen nach Weise der deutschen Fraktur einfiihren.
Die Graramatik ist beschreibend und verzichtet so
gut wie ganz auf Vergleichung naher oder ferner ver-
wandter Sprachen. Bei den Grammatikern, die bei jeder
grammatischen Darstellung das Zuriickgehen auf irgend-
eine Ursprache, womoglich auf die indogermanische
Grundsprache^ erwarten, wird das keinen Anklang finden.
AUein wer eine Sprache lernen will, tut nach meiner Er-
fahrung gut, wenn er die vergleichende Grammatik bei-
seite laGt, bis er die Einzelsprache kann. DaC im Worter-
buch auch innerhalb des Litauischen keine etymologischen
Hinweise gegcben sind, ist ein Mangel. Es ist unterblieben,
um das Buch nicht zu umfangreich werden zu lassen.
Den Plan, ein litauisches Lesebuch herauszugeben,
hatte ich mit W. Streitberg zusammen gefaBt. Streitberg
war spater durch auCere Umstiinde an der Mitarbeit ver-
hindert, und ich habe die Arbeit allein gemacht. Daher
der teilweise Widerspruch zwischen dem Titel und der
Bogennorm.
Leipzig, Mai 1916.
A. Leskien.
VII
Inhalt.
Seite
Einleitung XVII-XX
Texte.
I. Yolkstiimliches : Miirchen, Gebrauche, Lieder . . . 1 — 41
II. Aus Donalitius' Dichtungen 42 — 74
III. Aus A. Baranowski, Anykszczu ezilelys 75 — 81
IV. Aus der Bibeltibersetzung ; Kirchenlieder 82 — 94
V. Verschiedenes aus der neueren Literatur 95 — 101
VI. Aus Buchern des 16. und 17. Jahrhunderts .... 102—121
Grammatik.
Lautlehre.
Lantbestand.
§1. Konsonanten 125
§ 2. Palatalitat der Konsonanten 125
§ 3. Der Konsonant z 126
§ 4. Vokale 126
§ 5. Nasal vokale 126
% 6. Aussprache von e e, t u, y u, e, w, ei, at, o . . . 126
§ 7. Palatale (weiche), nichtpalatale (harte) Vokale . . 127
Betonungsweise nach dem System Kurschats,
§ 8. 1. Kurze Silben 127
§ 9. 2. Lange Silben 127
•§ 10. Die Morenzahl der Silben 128
Verhaltnis der litauischen Laute zu den indo^.
§11. Konsonanten 128
§ 12. Vokale 130
§ 13. 1. Einfache Vokale 130
§ 14. 2. Diphthonge 131
Der Ablaut der Wurzelsilben,
I 15. Die Ablautsreihen des Litauischen 132
§ 16. Bedeutung des Ablauts 134
I 17. Die Bedeutung der Vokalstufen im Verbum . . . 134
Vm Inhalt.
Seite
Lantwandel durch BetonnngsTerhaltnisse, durcli
gegenseitige Beeinflussiing yon Lauten (Assimilation),
dnrch Stellnng.
I. Dehnung von Vokalen in der Hauptonstelle.
§ 18. 1. Dehnung von a und e vor Explosiven usw. . IBS-
§ 19. Ausnahme davon 136-
§ 20. 2. a, e vor Liquida oder Nasal -f Kone 136
a) bei steigendem Ton 136
b) bei fallendem Ton 136
§ 21. Betonung der a, e im Nom. eg. und -s atatt as . . 136
t, u, mundartliche Behandlung 137
dr, er usw. nicht mdglich 187
XL EinfluB der Intonationen auf die Quantitiit
der Endsilben.
§ 22. Lange (urspriinglich lange) Endsilben bei fallender
Intonation verkiirzt 187
III. Verktirzung langer Vokale in urspriingl.
Langdiphthongen und vor Verbindungen von
Nasal mit Konsonant 138
IV. Auelautsgesetze.
§ 23. A. Die altere Phase 138
§ 24. B. Die jungere Phase 138
V. Die Behandlung nasaler Silben mit Nasal
vor Konsonant.
§ 25. A. Innere Silben 13^
1. w 13^
2. n — vor Kons. Nasalvokal 13^
§ 26. Scheinbare Nasalvokale vor t, k 140
§ 27. B. Endsilben 140
1. Bei steigender Intonation 140
2. Bei fallender Intonation ; der Akkusativ eg. 140
§ 28. Altere und heutige Abweichungen von IV. § 23, 24 140-
VI. Angleichung von stimmlosen und stimm-
haften Konsonanten.
§ 29. 1. Stimmhafte vor stimmlosen werden stimmlos . 14S
2. Stimmlose vor stimmhaften werden stimmhaft . 142^
VII. § 30. Ursprtinglich stimmhafte Konsonanten
im Wortauslaute werden stimmlos . . . 142
VIII. Vollstandige Assimilation von Konsonanten.
§ 31. 1. t, (I + s zu s 14a
Inhalt. IX
Seite
§ 32. 2. sz, z von Priiposition vor s, sz, z 143-
§ 33. 3. d vor m schwindend 143
§ 34. 4. sz (= idg. Tc) -\- s, z {= idg. g, gh) + s im Wort-
innern 143
Verbleiben von ks 144
§ 35. Doppelkonsonanten vereinfacht 144
IX. §36. Ursprungliches r5 144
X. § 37. Umstellung von Konsonantengruppen 144
XL §38. Die sog en annte Dissimilation . . 144
XII. Das Verhalten von urspriingl. j (?).
§ 39. Erhaltung von urspriingl. j zwischen Vokalen . . 14.>
§ 40. Verbindung von Konsonant -r j -{- Vokal .... 145
A. Schwinden von j vor palatalen Vokalen . . 145
§41. B. Wandlung der Kons. durch urspriingl. folgendes ;■ 145
\. tj dj zvi cz dz 145
2. Alle andern Konsonanten palatalisiert . . 145
Xni. Wirkung desi(mit cz dz) auf folgende
Vokale.
§ 42. a zu e 146-
XIV. Wirkung der palatalen Vokale auf
vorangehende Konsonanten.
§ 43. Palatalisierung (Erweichung) der Konsonanten
durch palatale Vokale 14^
M4. r und * 146-
^ 45. Eiiekwirkung palataler Konsonanten auf ihnen
vorangehende: s zu s' {sz') 147
Lautliche Verhaltnisse aus den Dialekten.
§ 46. Allgemeines 147
§ 47. I, Hochlitauische Mundartengruppe 147
§ 48. 1. Ostlitauisch 147
§ 49. 2. Mittellitauisch US-
§ 50. II. Niederlitauisch, allgemein 148
§ 51. 1. Nordwestliches (Telscher) Niederlitauisch . . 150
§ 52. 2. Siidostliches (Rossienisches) Niederlitauisch . 150*
Formenlehre.
Deklinatiou.
Substantiva.
§ 53. Die Deklinationsklassen nach dem Stammauslaut . 151
§ 54. Genera 151
§ 55. Numeri 152
X Inhalt
Seite
§ 56. Kasus 152
§ 57. Paradigmata 162
Die Betonungstypen.
§ 58. Allgemein giiltige Satze; Formen, bei denen . . . 154
A. Endbetonung ausgeschlossen 154
B. Endbetonung notwendig 154
C. Einwirkung fallender Intonation auf Ver-
schiebung der Haupttonstelle 154
^ 59. Die Betonungsklassen der zweisilbigen Stamme . 154
§ 60. I. Fester, unbeweglicher Haiiptton auf erster Silbe 154
Mehreilbler 154
I 61. n. Hauptton wecbselnd nach C, § 58 155
Mehrsilbler 155
I 62. III. 1. Singular unveranderlich, Plural mit End-
betonung 155
Mehrsilbler . . . • 155
2. Endbetonung auCer in den Kasus A 1, 2, 3 . 156
3. Endbetonung auBer in den Kasus A 1, 4 . 156
Mehrsilbler 156
§63. Anhang: r- und n-Stamme . . • 156
:§ 64. IV. Anomale Betonung galva gdlvq usw 156
Mehrsilbler 157
Bemerkungen zu den Paradigmata.
:§ 65. Nominativ sg. der yo-Stamme 157
Dativ sg. der mask. i-Stamme 157
Lokativ sg. der nichtkontrahierten j/o-Stamme . . 157
Vokativ sg 157
§ 66. Dativ plur 157
Instrumental plur 157
Lokativ plur 157
Dativ-Instrumental dual. : Betonunjz 158
§ 67. Nom. sg. fem. -i 158
§ 68. zmogiis. — Die Jw-Stamme 158
§ 69. Die kons. Kasusformen der m-, r-Stftmme. Ver-
einzelte solche Formen von andern Stammen . 158
§ 70. Abfall von e, i im Kasusauslaut 158
Pronomina.
§ 71. Personalpronomina. — Paradigmata 159
§ 72. Bemerkungen 160
§ 73. Die ubrigen Pronomina. Besondere Kasusformen.
Neutrum tal 160
Inhalt. XI
Seite
§ 74. Bestand der Pronomina : Demonstraliva, Interro-
gativa, Relativa, Possessiva, Adjektivpronomina 160
§ 75. Indefinita 161
§ 76. Paradigmata tas, szis, koks 162
§ 77. Bemerkungen dazu. Possessiva mano, tavo, savo . 163
§ 78. pats «selbst» 163
§ 79. Adjektivische Flexion anderer pronominaler Worter 164
Anfiigung von -ai, -jau 164
Adjekti va.
§ 80. Unbestimmte und bestimmte Adjektiva 164
§ 81. Stammbildung der Adjektiva 165
§ 82. Paradigma. Maskulinum, o- und jo-Stamm . . . 166
§ 83. Paradigma. Maskulinum, w-Stamm 166
^ 84. Paradigma. Femininum zum o- und ^o-Stamm . . 167
§ 85. Paradigma. Femininum zum w-Stamm 167
§ 86. Bestimmte Formen von Pronomina 168
§ 87. Bemerkungen zu den Paradigm en 168
§ 88. Das Neutrum der Adjektiva. Femininum statt
Neutrum 168
Betonung derAdjektiva zweisilbigenStammes.
§ 89. Maskulinum 169
§ 90. Anhang: Mehrsilbler 170
§ 91. Femininum 170
Anhang: Mehrsilbler 170
§ 92. Das bestimmte Adjektiv 170
^ 93. Neutrum 170
^ 94. Komparation der Adjektiva 171
Die Zahlworter.
^ 95. Kardinalzahlen 171
§ 96. Zwischenzahlen zwischen den Zehnern 172
i? 97. Die adjektivischen Zahlen von 1—9 ...... 172
§ 98. Deren Deklination 172
§ 99. deszimt 173
§ 100. Die Zahlen von 11 — 19; szimtas, tukstantis . . . 173
§ 101. Ordinalzahlen 173
Sonstige Zahlwortbildungen und Ableitungen
von Zahlwortern.
§ 102. Kollektivzahlen 174
§ 108. Multiplikativausdruck 174
^ 104. Mehrfachheit 174
§ 105. Mehrfache Beschafienheit 174
§ 106. Distributivausdruck 174
Xn Inhalt.
Seite
§ 107. Zahleubstantiva 174
§ 107a. kek, tek, keVi 175
Adverbia.
§ 108. 1. Von Adjektivstammen 175
A. auf -ai 175
B. auf -yn 175
§ 109. 2. Von Pronominalstammen dee Ortes 175
§ 110. Der Zeit 176
§ HI. Der Art und Weise 176
i? 112. '6. Adverbiell gebrauchte Kasus von Nomina: No-
minativ, Gen., Dat., Akk., Instrum., Lok. . . . 176
§ 113. Verkiirzte Kasusformen als Adverbia 178
§ 114. 4. Vereinzelte Adverbia 178
§ 115. 5. Verbalformen als Adverbia ... 178
Anhang zur Deklination: tJber altere und
dialektische Formen.
§ 116. Allgemeines 179
§ 117. Postpositionen -na (-n) 179
§ 118. -pi\ die Formen des Lok. eg. und pi. vor diesem 179
§ 119. Verwachsung der Postpositionen mit dem Kasus . 181
§ 120. Zu den konsonantischen Stammen ; Gen. sg. und
nom. pi. -cs 181
§ 120a. kokis 182
§ 121. Dat. sg. der o- und i^-Stamme 182
§ 122. Dat. sg. der nicht persdnlichen Pronomina und der
Adjektiva 182
§ 128. Der Personalpronomina miy ti 182
§ 124. Instr. sg. fern, der a- und 6-Stamme, ostlitauisch 183
§ 125. Lok. sg 183
§ 126. Nom. pi. auf -is von ans u. a 183
§ 127. Dativ plur 184
§ 128. Instr. pi. der ;w-Stamme 184
§ 129. Lok. plur 184
§ 130. Das bestimmte Adjektiv 185
§ 131. Der Dativ-Instr. dualis 185
§ 132. Adjektivisches Neutrum des Komp. und Superl. . 185
§ 133. Zu den Zahlwortern 185
Konjugation.
§ 134. Die Verbalstamme und ihre Bedeutung 186
§ 135. Faktitiva 186
§ 136. Kausativa 186
§ 137. Iterativa 186
§ 138. Intensiva 186
Inhalt. XIII
Seite
§ 139. Deminutiva 187
§ 140. Verteilung der Stamme auf die §§ 125 — 140 ge-
nannten Bedeutungen 187
-oti -oju 187
§ 141. -oti -aw 187
§ 142. -uU -uju 187
§ 143. -auH -auju 187
§ 144. -eti -eju 187
§ 145. -tjti -yju 187
§ 146. -ijti -au 187
§ 147. -inti -inu 188
§ 148. -enti -enu 188
§ 148 a. Zusammensetzung der Verba mitPrap.; Perfektiv 188
Forme nbestand des Verbums.
§ 149. Tempora 189
§ 150. Modi 189
§ 151. Genera verbi 189
§ 152. Nominale Bildungen im Verbalsystem 189
Personalendungen.
§ 153. Allgemeines. Tabelle der Endungen 189
§ 154. Reflexivum • 190
Bildung der Tempora und Modi.
§ 155. Die zugrunde zu legenden Stamme 190
Die Bildung des Priisens und die Einteilung des
Verbums nach dem Prasensstamm.
§156. I. Prasensstamm auf -a . 190
A. Primare Verba 191
1. Infinitivstamm = Wurzel 191
§ Vol. a) Prateritalstamm auf -o 191
§ 158. b) Prateritalstamm auf -e 191
§ 159. 2. Infinitivstamm auf -e 192
§ 160. 3. Infinitivstamm auf -o 192
§ 161, B. Abgeleitete Verba -inu -enu ....... 192
§ 162. II. Nasalinfig. in der Wurzel, Prasensstamm -a-,
Prateritalstamm -o- 192
§ 163. Nasalierung vor I, r 192
§ 164. Prateritalstamm auf e- 193
Nasal an der Wurzel, gdunu, aunu 193
§ 165. III. Prasensstamm auf -ta-, -sta-, Prateritalstamm
auf -0- • 193
§ 166. IV. Prasensstamm mit Formans -ja- 194
Mit Ablaut . 194
Ohne Ablaut 194
XIV Inhalt.
Seite
§ 167. Die abgeleiteten Verben auf -oju -oti, -uju -uti,
-auju -auti, -eju -ett\ -yju -yti 194
§ 168. V. Prasensstamm auf -i- 195
§ 169. VI. Prasensstamm auf -o- 195
1. Prateritalstamm auf -e- 195
2. Prateritalstamm auf -o- (-jo-) 195
§ 170. Vn. Athematische Prasentia 195
esmi, diimi, demi, eirm, esti 195
§ 171. Von andern Verben 196
§ 172. Das Partizip pras. akt 197
Das Partizip pras. pass 197
§ 173. Der Permissiv . . • 197
§ 174. Das Partizip prat, akt 198
Die vom Infinitivstamm abgeleiteten Formen.
§ 175. Bestimmung des Infinitivstammes 198
§ 176. Die Infinitivform auf -^e 198
§ 177. Vom Infinitivstamm zu bildende Formen . . . 198
1. Supinum ' . . . 198
§ 178. Optativ 19^
§ 179. 2. Futurum 199
§ 180. 3. Partizip fut. akt. — pass 199
§ 181. 4. Imperfektum; Part, des Imperf. 20O
§ 182. 5. Partizip pras. akt. II 200
§ 183. 6. Imperativ. — Altere Formen 200
§ 184. 7. Partizip prat, pass 200
§ 186. 8. Partizip der Notwendigkeit 201
§ 186. Umschriebenes Perfekt; Plusquamperfekt . . . 201
§ 187. Das Keflexivverbum 201
§ 188. Das Passivum 201
Die Deklination der aktiven Partizipien.
§ 189. AUgemeines 201
§ 190. Part. pras. akt. — Paradigmata 202
§ 191. Part. prat. akt. — Paradigmata 202
§ 192. Die bestimmte Form der Partizipien 20S
Die Betonung des Verbums.
§ 193. AUgemeines 203
§ 194. 1. Infinitivstamm auf -ti, -te 203
§ 195. 2. Verba mit unveranderlicher Haupttonstelle . . 204
§ 196. 3. Futurum, Imperf., Supin., Optativ 204
§ 197. 4. Die in der 1. Person zweisilbigen Prasentia
und Praterita 204
Inhalt. XY
Seite-
A. Hauptton in der 1. sing, auf der Wurzel-
silbe, gestofien 204
B. Hauptton in der 1. sing, auf der Endsilbe,
schleifend 205-
§ 198. 5. Die mehrsilbigen Prasentia und Praterita . . 205-
Betonung der Partizipien.
§ 199. Part. fut. und Part. Imperf. 205
§ 200. Part. prat, akt 206
§ 201. Part. pras. pass 206-
§ 202. Part. pras. akt. II 206
§ 203. Part. prat. pass. — Part, der Notwendigkeit . . 207
§ 204. Part. pras. akt. I 207
§ 205. Die Betonung der Verbalformen mit den Prapo-
sitionen und den Partikeln ne-, he-, te- ... 207
1. Moglichkeit der Verschiebung des Haupttons auf
Prap. Oder Partikel 207
2. Bei fallender Intonation keine Verschiebung . 208
3. Unveranderlichkeit bei Prateritalstamm -o- . . 208
4. Veranderlichkeit bei steigender Intonation . . 208
Prasens 208
Prateritum 208
Stelle des Haupttons bei Verbindung mit -si . 208
§ 206. Die mit Prap. oder Part, verbundenen Partizipien 208
Paradigmata.
§ 207. Allgemeines 209'
§ 208. Prasens, Kl. I— III, IV 209*
§ 209. Prateritum, Kl. I— III, IV 209
§ 210. Futurum | 210-
^ 211. Imperfektum 210
!^ 212. Infinitiv, Supinum > dieser Klassen 210^
§ 213. Optativ 210-
i> 214. Imperativ ) ...... 211
^ 215. Part. pras. akt. II; prat, pass.; der Notw. ... 211
§ 216. Prasens, Kl. V, VII, VI2 211
§217. Prateritum Kl. V, VII, VI 2 211
§218. Futurum
§ 219. Imperfektum
§ 220. Infinitiv, Supinum
§ 221. Optativ
§ 222. Imperativ
§ 223. Part, prils. akt. II,
Part. prat, pass..
Part, der Notw.
> dieser Klassen
212^
212
212
212
212^
2ia
2ia
2ia
XVI Inhalt.
Seite
Einiges aus der Syntax.
^ 224. Subjekt und Pradikat, Kongruenz 214
Zum Kasusgebrauch.
I 225. Genitiv bei Verben des Begehrens usw 215
§ 226. Genitiv bei Verben des Fiirchtens usw 215
;§ 227. Genitiv als Objekt trans. Verba; Gen. part. . . 216
i 228. Genitiv als Objekt negierter trans. Verba . . . 216
•§ 229. Genitiv als Urheber beim Passiv 216
I 230. Genitiv als Subjekt . 216
§ 231. Genitiv bei Adjektiv 216
% 232. Genitiv bei Substantiv; Gen. kd 216
^ 233. Dativ 216
^ 234. Lokativ 217
I 235. Instrumental 217
1. Des Mittels 217
2. Instr. bei Zeitangabe 218
3. Instr. der Art und Weise 218
4. Pradikativer Instrumental 218
^ 236. Prapositionen und Kasus 219
•§ 237. Uneigentliche Prapositionen 222
Zum Verbum.
:§ 238. Prateritum; Imperfektum, Futurum, Optativ . . 222
Partizipien und Partizipialkonstruk-
tionen 223
§ 239. Part. pras. akt. II 223
^ 240. Die aktiven Part. pras. I, Prateriti, Futuri, Imper-
fekti in der Erzahlung 223
I 241. Partizipialkonstruktion statt abhangiger Satze . . 223
I 242. Gerundium mit Akk. bei Verben des Wahrnehmens 224
§ 243. Partizip bei «aufhoren» u. a 224
^ 244. Der Dativ mit Gerundivum 224
I 245. Partizip pras. pass 225
% 246. Konjunktionen und Partikeln 225
Worterbuch . , 230
Berichtigungen 312
Nachwort 312
XVII
Einleitung.
Die litauische Sprache bildet mit der lettischen und
der ausgestorbenen preufiischen eine besondere Gruppe
des indogermanischen Sprachstammes , die man jetzt
meistens, nach ihrer Lage an der Ostsee, unter dem Namen
baltische Sprachen zusammenfaCt. Litauisch und Lettisch
bilden eine engere Einheit gegeniiber dem Preufiischen.
Die Grenzen des litauischen Sprachgebietes sind,
ganz im groben angegeben: Die Sxidgrenze innerhalb
Preufiens: eine Linie von Labiau am Knrischen Haff iiber
Gertlanken, Mehlauken, Obelischken und Darkehmen an
den Wysztytensee; in PreuBen nimmt das Litauische fast
nur noch grofiere und kleinere Sprachinseln ein. Die
Slid- und Ostgrenze in RuCland: eine Linie vom Siidende
des Wysztytensees liber Druskeniki (am Niemen) nach
Rodnica, von da iiber Osmiany und Svir nach Druja an
der Diina. Die Nordgrenze fallt im ganzen zusammen
mit der politischen Grenze von Kurland (hier beginnt das
Lettische), das heifit einer Linie von Polangen an der Ost-
see iiber Bauske nach Druja. Die Westgrenze des
Sprachgebietes wird gebildet durch die Ostseekiiste von
Labiau bis Memel.
tiber die Dialekte siehe § 46 fg. der Grammatik.
Auf eine Darstellung des litauischen Schrifttums
kann hier nicht eingegangen werden; es sei verwiesen
auf Bezzenberger^ Die litauische Literatur (Die Kultur
der Gegenwart, hrsg. von Hinneberg, Teil I, Abt. IX,
S. 354 — 71). Hier miissen einige allgemeine Hinweise
geniigen. Aufzeichnungen in litauischer Sprache beginnen
kurz vor 1550, Katechismus von 1547. Neudrucke alterer
Schriften sind, von verschiedenen Herausgebern veran-
staltet, erschienen unter dem Titel: « Litauische und lettische
L e 8 k i e s , Litaniscbes Lesebueh. II
XVIII Einleitung.
Drucke des 16. und 17.Jhs.», herausgegeben von Adal-
bert Bezzenberger, 4 Hefte (im 1. Heft der Kate-
chismus von 1547), Gottingen 1874 — 84. Wichtig sind
aus dem 16. Jh. besonders die Werke von Bretkun, davon
gedruckt Postilla^ tatai esii trumpas ir prastas ischguldimas
Euangeliu per Jana Bretkuna, Konigsberg 1591; ferner die
lit. Postille des Nik. Dauksa von 1599, herausgegeben von
Wolter unter dem Titel Postilla catholicka Jak. Wujka v
litovskom perevode Nik. Dauksi, St. Petersburg 1904 — 09
(unvollendet); desselben Katechismus von 1595, heraus-
gegeben von Wolter unter dem Titel Litovskij Katichisi$
N. Dauksi, St. Petersburg 1886. Eine groCe Anzahl alterer
handschriftlicher und gedruckter Quellen zahlt Bezzen-
berger auf in der Einleitung seiner «Beitrage zur Geschichte
der lit. Sprache», Gottingen 1877, ferner M.Stankiewicz,
Studya hihliograficzne iiad literaturq litetuskq, II. Bihliografia
litewska od 1547 do 1701 r., Krakau 1889.
Eine sehr unvollkommene Ubersicht iiber die litauisohe
Literatur von Anfang an gibt Lietuviszkiejie rasziai ir
rasztininkai, Tilsit 1890. t)ber die neueste Literatur, die
namentlich seit der nationalen Bewegung unter den Litauern
von den achtziger Jahren des 19. Jhs. an eingesetzt hat,
berichten die «Mitteilungen der litauischen literarischen
Gesellschaft», Heidelberg von 1883 an. Die Zeitschrift
Lietuvii^ Tauta, Wilna von 1907 an, bringt literarische,
grammatische, geschichtliche und andere Aufsatze.
Hilfsmittel fiir das Studium des Litauischen: Gram-
matiken: aus alterer Zeit sind nennenswert Dan. Klein,
Grammatica lituanica, Konigsberg 1653; ders., Gompmdium
lituanictim oder Kurtze und ganz deutliche Anfiihrung zur
lit. Sprache, ebd. 1654 (beides mit dem Streben, eine
feste, gleichmiiCige Schriftsprache zu schaffen); Universitas
lingmrum Lituaniae, Wilna 1737, neu herausgegeben von
Rozwadowski, Krakau 1896, wichtig fiir die Betonungs-
lehre; Chr. Gottl. Mi el eke, Anfangsgriinde der lit
Sprache, Konigsberg 1800.
Den Anfang einer genaueren Behandlung des Li-
Einleitung. XIX
tauischen machte Fried r. Kurschat im 2. Heft seiner
«Beitrage zur Kunde der lit. Sprache», Konigsberg 1849.
Hier hat K. sein Betonungssystem entwickelt, die An-
gaben sind dann in seine Grammatik iibergegangen. Die
erste wissenschaftliche Grammatik gab Schleicher im
«Handbuch der lit. Sprache», I. Grammatik, II. Lese-
buch und Glossar, Prag 1856 — 57; in der Betonung ist
er nicht Kurschat gefolgt. Die reichhaltigste gramma-
tische Bearbeitung ist Kurschats « Grammatik der lit.
Sprache*, Halle 1876. Angefiihrt sei noch Jaunius,
Lietuvjif, kalbos gramatika, St. Petersburg 1911, schwer
zu benutzen wegen seiner urastandlichen Schreibweise und
wegen der von Kurschat ganzlich abweichenden Verwen-
dung der iiblichen Akzentzeichen zum Ausdruck der In-
tonationen. Die Sprache des 16. und 17. Jhs. behandelt
Bezzenberger in den oben erwiihnten Beitragen zur Ge-
schichte der lit. Sprache.
Fiir einzelne Teile der Grammatik verweise ich auf
die zahlreichen Abhandlungen in Bezzenbergers Beitragen
zur Kunde der indogermanischen Sprachen (BB.), in der
Kuhnschen Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung
(KZ.) und in den Indogermanischen Forschungen, heraus-
gegeben von Brugmann und Streitberg (IF.). Besonders
genannt seien einige fiir die Betonungslehre wichtige Ab-
handlungen: F. Fortunatov, Dber Akzent und Lange
in den baltischen Sprachen, BB. 22(1897); F. de Saus-
sure, J. propos de l' accentuation lituanienne^ M^moires de la
societe de linguistique yni. (1894); ders., Accentuation litu-
anienne, IF. Anzeiger 6 (1896). Die Stammbildungslehre
behandelt mein Werk «Die Bildung der Nomina im Li*
tauischen» (Abhandlungen der Kgl. Sachs. Ges. d. W.,
philol.-hist. Klasse XII, 1891), den Ablaut «Der Ablaut
der Wurzelsilben im Litauischen» (ebd. Bd. IX).
WCrterbucher: Aus alterer Zeit ist wichtig Const.
Szy rwid , Dictionarium trium linguarum (polnisch, lateinisch,
litauisch), Wilna 1629, ofter im 17. Jh. aufgelegt, die ge-
wohnlich benutzte Ausgabe ist die von 1713 (Wilna);
n*
XX Einleitnng.
in ostlitauischer Mundart. Erwahnt werden muiS Chr.
Gottl.Mielcke, Litauisch-deutschesunddeutech-litauisches
Worterbuch, Konigeberg 1800, weil bis 1851 fast alles
lit. Wortmaterial , das in die vergleichende Grammatik
iibergegangen ist, daher stammt. — G. H. F. Nessel-
mann, Worterbuch der litauischen Sprache, Konigsberg
1851; reichhaltig, aber ganz unzuverlassig. — Friedr.
Kurschat, Worterbuch der litauischen Sprache, I. Deutsch-
litt. Wb., Halle 1870, II. Littauisch-deutsches Wb., ebd.
1886; in seiner Betonungsweise; nicht zuverlassig in der
Unterscheidung von e und e, von o und u\ der deutsch-
lit. Teil ist bei weitera der bessere des Werkes. —
M.Miezinis, Lietuviszkai-latviszkai-lenhiszkai-rusiszJcas todynas
(lit., lett., polnisch, russ.), Tilsit 1894, ohne Akzent. — Das
grofi angelegte Worterbuch von A. Ju^keyic^Litovskij slovar
(lit., russisch, polnisch), St. Petersburg 1904, ist nur bis
ans Ende von ; gelangt. — Lalis, A Dictionary of the
Lithuanien and English languages I. Lith.-Engl., II.Engl.-Lith.,
Chicago 1903, ohne Akzente, nach der Vorrede zusammen-
gestellt aus Kurschat, Miezinis, JuSkevic mit Hinzunahme
der in der neusten Literatur gepragten Worter.
Zur Beurteilung der sehr zahlreichen Entlehnungen aus
dem Slavischen ist wichtig Alex. Briickner, Die slav.
Fremd worter im Lit., Weimar 1877.
Zusamraenstellungen von Texten geben aufier dem
oben genannten Lesebuch von Schleicher: Wolter,
lAtovskaja Chrestomatija, 2 Hefte, St. Petersburg 1901 bis
1904, ohne Worterbuch. — 0. Wiedemann, Handbuch
der lit. Sprache, Grammatik, Texte, Worterbuch, Strafi
burg 1897. — Alex. Kurschat, Lit. Lesebuch, 3 Hefte
Tilsit 1911 — 13 (nach Fr. Kurschats System akzentuiert),
mit Worterbuch.
I.
Volksttimliehes.
Marchen, Gebrauche, Lieder.
Marchen
(aus Schleichers Litauischen Lesebuch, Prag 1857).
Ape iszdykel} vaiklnq.
Kaip asz ddr ma2as huvau^ tai mano tevs per raczt^
bitvo venam dvare Maskolijo; 6 kalp jau grecznas vaiklns
buvau if nenorejau motynos klausyti, tat syki tevs su szp^kiu
man^ halsei smagei nuposzkino if potdm ddr matne pitsden^
pre lovos kojos prirlszo. Ale kaip man^ paleido, tai dsz
pabegau ir vdlkiojausi ape pusantrq metq, aplinkui; potdm vel
parejau f tq dvdrq^ ale tevs jau huvo isztrduk^s. Tai dsz
aplinkui tykinedams klausinejau venq if kltq, kuf mano tevs
nutrduk^s, o kalp jau huvau iszklausinej^s^ tai norejau hetle-
jdjent daboti^ kdd kuf nakvyng gduczau. Telp man hesi-
dalrant if mlslyjent, kuf dsz szendkt husiu, atejo du vyru,
tMu huvo vdgys; jildu man M rankos nutverusiu drutal lalke
if klduse, af dsz szim dvare vlskq geral pat^'stu. Asz pllns
hdimes hudams sakiaH: dsz lahal geral cze vlslab iinau.
Tai jemdvem patlko if jildu mdn sdke^ kdd dahaf elsim
vogti ant szpykeres. Jtldu eme llgq krlp^ if pristdte tq pre
szpykeres veno Idngo lahal auksztal, 6 dahaf dsz turejau uMpt^
Idngq iszmuszt if utej^s visokii^ daiktu numest. Pirmidusei
radau sopagiy, venq pdrq pagreh^s, szvylpt^ pro Idngq ^emyn.
«Tal v'ens pdrs», suszukau. Valke^ surlko vens, tylek!
Asz kltq porq mesdams, « tai kits p6rs», szaukiau. Je dahaf
Leskien-Streitberg, Litauisches Lesebuch. 1
2 y\i ;"• V; \.' ' *l ,. ^yolksJLilmliches.
skaudtei supyko; ale asz tyczoms tal dariau bemlslydams, Md
Uk kds pajustti. Paskut radau hoselj sit reszutais pripUtq,
tq em^s ant to aukszto parverczau; tai te reszutai, tlkt pa-
burkszt^ iszsWere, 6 tai teip didelel pdbildejo, kdd iiupone
tfijaus sii ttburiu atejo; bet dsz iszgird^s greitai % pdkulas
pastslepiau. Ziupone su ttburiu apsiszvatste, ir kaip neko
nepajiito, kaip tlk reszutus pafverstus, tai ji panmlyjo^ kdd
kate tal bus imdariusi^ if vel miejo temyn. Bet anfidu vyru
potdm 2^dtys uzlipo^ 6 jemdvem manes if kitu daiktu bejeszkant,
dsz greitai isz ptdkuk^ paszdk^s tyloms prd Idngq temyn nuli-
pau 6 isilindau % dvili, kuriem blczti nebtivo, ale szeJp cze
biivo daiig aviliu su bltims. 0 kaip jfidu dabaf ant to aukszto
if neko nerddo, tai spidudydami nuVipo if atejo teipjauisodq
tafp saves sznekedamu: Tikt negdliva povisdyn tuszczu namon
ett, imsiva ndrs vena dvili, szeip miiina pdczos miidu iszmiisz
Isz namu. Dabaf judu erne dvilius kilndtj jeib sunkidusj,
tropytu. Teip bekilnddami atejo iki manes if rddo tq dvili
szaunei besverientj. Tai vens sake: ^Yaike, tds gers, tq im-
siva^ ; if tujau nil pasfolu nuemusiu, mdrsz, sit aviliu bei sic
nianim. Jail dabaf dsz tdkio bdime buvaH, kdd man net
smilgq % siibin^ nebutumbei galej^s jkiszti. Kq dsz darysiuf
Asz atsiminiau^ kdd geletdt^ nu bredkriaunio delmone turejau,
tq dsz iszsiem^s pradejau pef dvilio vena szdli, kuri geridusei
supuvusi biivo, skvirbjt, if bev6ik tokie skyl^ p4rskvirbinau, kad
rankq galejau iszMszt. Kaip dabaf jadu ant xyeczu dvili utside-
jusiu nesze, tai dsz rankq iszklsz^s tikt tyst! vendm % pldukus,
Tds mislyjo, kdd jo kamarots ji ipesze if sake: Ale vaike,
nesianuk, darykiva tikt kdd vHk pareisiva. Asz vel tyst!
tdm paczdm; tds surlko : Af tu pasiiitp esi, af kds fdu kefikie;
teip sunkei reik' neszt, 6 ddrjls iihsis nektis provyt 6 i pldu-
kus peszt. Antrdsis atsilepe : Af tit sapnuji? cisz nei mislyt
nemislyju tavQ jpeszt. Jemdvem teip beslbarant, tikt dsz vel
tyst! 6 tikrai szaitnei, kaip jildu isz upelio j^resz kdlnq auksz-
tyn lipo. Tai tds, kun cisz ipesziau, tikt pat^kszt! dvilj. nu
peczu, cziipt! andm i pldukus if jfidu em6 pesztis, if tek did-
kinos, kol tikt gand gdvo. Bet kaip dvilj, pdmete, tds pakat- J
niui sic manhJi ikl f krumus nusirito 6 presz kricm/i kaip
Marchen, Gebrauche, Lieder. 3
atsidaute, tai visas smro, ale asz svetks pasilikau if i tq
pdti krumq jsilind^s t^kojau, katp ilgai tiidu vdgys peszis.
Bet jiidu hesipeszdamu kaip pailso, vel sutlko if ejo tU dvili
jeszkot. Rods jildu iszgrdbinejo visa pakaln^, ale nei dvilio
nel medaus nerddo, if tetp nemenkai hesipustydamiy kaip jau
auszt pradejoy turejo namon eitij 6 dsz Isz to krumo tada
atstojes palikau Maskollj^ if dvarq if tevq if visa Idhq if
atejau i szi kemq Prusljos, kuf ddr if dabaf tebesu.
Ape prakeiktq pllj.
Senam czese, katp ddr pre zalneriij. szlutmd labal asztrl
if sunkl hiivo, tat zalnerei mel pdbegdavo^ kad tlkt katp noris
progq rasdavo. Tetp if syk'i trys zalnerei, vens unterapthm^s
o die gimenerei ant piisto stovejo if je tafp saves susikalhejo
pahegti. Je tal if paddre 6 jems if geral paslseke. Bet
jelh jus nekaip negaleti^ pasekt if sugdut, tal je jslmete i glr^^
kurl ne per-tolidus nu to mesto gulejo. Dvl dends je hiivo
vis gilyn % gir^ ej§ bemlslydami, beveik pef je p^reis^, ale tai
nenusldave, nes ta glre buvo labai dldele. 0 dabaf je sdvo
md^ zoposteli matsto jau buvo suvdlg^ if telp jau bicvo iszbadej^,
kad mlslyjo, turese ne kitatp kaip tkkt badii numift. Tetp jems
ddr kaip kokems iszpendejusems vordms tolyn belipant priejo je
e2erq^ tarn e^ere gulbe^ szen if ten plUduriavo, if je mislyjo je
nuszdut, ale netinojo^ kaip je paskul Isz to etero iszgduti^. Teip
jems mlslyjent pradejo td gulbe kalbet if sdke : Mdno mellponai!
asz iinaii jiis labal vdlgyt bendrint, dsz jiims pasakysiu, kuf
jiis vdlgyt gduste; eikit tlkt ddr md^ galittj, tnm taku^ tai
jus preisite grdttt tlltq, pef tq p^reikit, 6 potdm eikit ddr
galiiti, tai jiis preisite grdtii butelj^ i tq jeikit, tat jus cze
gdusit vdlgyt. Sze vyrai nem^nk prasidMigo if skiibinosi kek
tlkt istenge. Tq tlltq je rddo, jls buvo labal gra^us^ kdd je
tdkio ddr nebicvo mdt^; ale jems tlkt kells tingsnius andpus
tllto nuejus if apsidairius, tilts biivo prapul^s. Tai je ne-
menkai nusigando if mislyjo, kdd cze jems kaitin kaip piktai
nusidus^, bet if vel tfim pasidrutino: jau j4i miims szio girio
1 K. guTbi.
4 Volksttimliches.
mift prilikta, tat: mes nekaip niszbegsim, devs teddy'o kaip jls
nor. 0 teip hekalhedami je tolyn ejo ir pamdte butelj; % tq,
butelj je jejo if pirmo sfubo je rddo stdlq if trls krases ; stdls
bitvo utdengts if ant jo buvo ui^dets bliuds su skani^ supf if
szale to raskasznl pecz6nka 6 if trys pleczkos vyno, preg tdm
trys torelei, trys peilei if trys szdkes, kaip trims vyrams
reikie, ale imoniu nei buvo net matyt net girdet. Je dabaf
vel gand bijojos, ale permer iszbadej^ je tlkt pre to stdlo pri-
sisedo if vdlge, if jems teip skanu biivo katp ddr nekados.
Bevdlgant Isz katin kuf pele pef dslq, bego ir begdamd sake :
meVi ponai, nebijokites, vdlgykit if gMit, tai vlskas jums
pasteliuta, 6 potdm eikit f kltci stubq, ten rdste koinas po
lovq, cze gdlit atsigult. Je 2^(^^iur i klfq stubq if randa, kaip
pele jems pasdke. Nuvafg^ if jail ilgai nemegdj^, je po valgio
ejo ko^nas % lovq if atslgule if labat saldtei pef visq ndktj,
megdjo. Bet mterapicerui to nakty % sdpnq atejo labai graitl
jmnprova, td jt if jo kamarotus melde^ kad je cze czelq metq
if venq denq pasiUktii, je Idbal geral tures^ if nekados neko
nepristoks^, if melde, kdd je pef tq vlsq czesq kasndkt venq
stundq vens piistq stovett^ nu zegoriaus venulika ikl dv^lika,
0 u2 tal je rds^ dovanq kasryt ko&nas po sdvo pregalviu; td
dovand jau sziendkt prasidesenti ; bet denq je gdlj eU t soda
po kazrei rankai szale biito pro tus vartiiSj tatJi sode je rds^
visokii^ taislu ant visokii^ szpUii^ (szpelitp^ tai je gdus^ czesq,
kdd jems pailgtt^, p^rleist, if Isz viso je gdlj, daryt, kds jetns
tlkt megstq if kq je tlkt U2:simdnq; jems neks neko nedarys,
ttkt ant deszines szale buto pro tds durls je del devo netitrj
atsiver^ biuret. Ant ryto, kaip jau visi pabud^ buvo if visl
negand galejo glrtis, katp skanei if saldtei koinas megoj^Sy
tai unterapicers sdvo sdpnq papdsakojo if tq pabatg^s sake:
Dabaf turiii sykj po pdgalv^^ grebti^ af cze if td dovand
bus, ape kurie td jumprova sake, 0 sztdi, jls cze rddo po-
perdt^^ d to poperdte szaunei dakot?^ ivynidti^. Anudu teipjau
kO&nas pd sdvo pdgalv^^ tdki^ ddvanq rddo, if dabaf ^ kdd sit
^ Schl. pagdlviu^ von einem pagdlvis, aber im Gl. pagdlve;
K. pagalve, danach oben.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 5
tq dovanq tas sdpnas teip tropyjo, tat if kltkas tur tesd but;
if je susisznekejo cze vena metq if vena denq pasilikt if kas-
ndkt vis paelliumi vens tq vena stundq vektiit. Toliaus ant
denos je if f tq sodq ejo, ape kuri and jumprova pdsakojo,
0 cze je rddo visokiu gro^yMti if visokii^ itatsymti ant linksmu
szpUiif, teip kad jems czesas negalejo pallgti. 0 kdd vdlgyt
af gert noredavo^ tlkt prival^davo % plrmqj^ stubq ieiti, tai
cze jau ant stdlo stovedavo visokit^ vatgiij, if gerimi^^ koki'q
je tlkt noredavo. Bet td peldite jems kasden pasirodydavo.
Tetp te trys vyrai cze gyveno katp koke kunigdikszczei. Po
puse met'q ale jems dyvai huvo^ kaip td peldite sit sykiu per
puse tmogaus pavldalq gdvo if jems hile-kq papdsakojo. Bet
teip jems p4rejo grazel if linksmai visas metas if ddr tlkt
vena denq jems cze tereikejo but.
Met'q paskutmio deno vens gimeneris sake: Byto ]}asku-
tlne dena; kds yr^ mes tlkt turim ands durls po deszines at-
sivert 6 patiuret^ kds cze yrd. Kitudu j% drailde, kdd jls tai
nedarytq, je teip ilgai iszkente czon neHurej§^ tlkt if tedvi
dends isztrivos^. Bet ansai preszgynis nepakent^s nuejo if
tas durls atsiveres patiurejo, ale staigd vel U2!ver§s if labai
persigandes atbego pas sziildu if sake: Begkim dabaf, begkim
kaip tlkt gdlim, szelp mes ham prapul^. Anfidii isz to if
nemenk nusigandusiu sztjj klduse: Kq tu cze matei? J is sake:
Asz cze maczait baislngq bedug^ij deganti, cze buvo tmoniu if
angiu if MlczU if szelp ddr visokii^ iveriu., te cze if visi
drauge dege if visl gvoltu szauke iszgdbejimo. Tai je greltai
vtslab sugrebe, ypaczei dovanotus plnigus, if tekinl bego. Ale
pirm jems iszbegant, ddr jems sykj and peldite pasirode, kurl
trumpal pirm to visdi gratl jumprova biivo pastojusi 6 dabaf
vel visdi pel^ paviftusi^ if sdke: Ddr v'enq sykj mes gdlim
but iszvdlnyjemi, kdd septynl septyniu meti^ vaikal, kure vend
deno gim^ if vend deno krtksztyti, sziszion septynis metics if sep-
tynies dends vernal isztrivotii. Tus &od2us unterapicers be-
begdams geral iszgifdo if isitemyjo. Je if vel rddo tq tlliq
if pef t^ p4rejo if skubinosi vis toliaus nuelti bijodamesi, kdd
jems cze ne kaip norls piktal nusidutu. Bet jems neko plkto
nenusitlko if telp^ je vel tals paczels takals if kelels grpo
6 Volkstiimliches.
atgdly kureis jc atej^ biivo, ir pargrUo vel f tq, pdtj mestq,
Isz kurio je pabeg^ hiivo, ale kaddngi je kitokeis rubais apsi-
red^ biwo, jus neks nepatino. Ddbar tiidu gimenerei pradejo
girtut ir lebaut sii tats laimetaiseis pinigais, 6 tai nilgai trukOy
tat jMu bitvo vlslab pralatravdjusiu.
Bet unterapicers buvo kytresnis; tas pas vena bagotc}
kromininkq nuej^s nusipifko brangios gelumbes sermegai bet
Mlinems, 6 kaip te drebtitei gatavl biivo^ jis vel nuejo pas tq,
pdti kUpczii ir kltai sermegai bet kdinems pirko if vts dako-
tais u^mokejo. 0 tas kupczus turejo ventuftg duktery, ta
szttq imterapicerq beperkant pamdczusi jtlm pamllo, nes bilvo
dailus if apveidiis vifrs, 6 tat ju daugiaus ju puikiaiis if dab-
szniaus jts apsired^s buvo. Jt todel ape tat tevui pasdke, if
tevs jet atstlepe: Mdno dukte, jd tas vyrs tlkt kek tek vefts
yr, tat dsz tern j% neu2:gfsiu. Po keliu denu jts vel pifkt atejo
if dukte jt tttjaiis sdvo tevui parode. Tevs if i biidq atejo if tq
vifrq aptiur'ejo o jts jem patlko. Po trumpo susikalbejimo tevs
j% I sdvo siiibq jsikvete if Isz jo Isz tolo isztlrt mhlyjo, katp
bagots if Isz kokios gimines jts butt^; ale szts vyrs to neko ape
sav^ nedave paitrti. If katp jts atstdj^s buvo, sake kupczus sdvo
diikterei: Tas vyrs man rods if patinka, ale jis toks dyvins,
kdd tsz jo neko negall isztlrti; dsz visatp jt bandtau klausi-
neti. Dukte atstlepe: Tetel, tas vyrs tur but ne nekai, dabaf
jail jts kelts kafts pas miis pifko o vts dukso pinigais utmo-
kejo. Ji tetp ilgat tevui vtso gero kasden jsznekejo, kol jt ji
p4rkalbejo if tevs jet vdl^ ddve, kad jt tq vyrq galejo vesti.
Telp szltas tenter apicers tikrat giliuktngai pafvede labal ba-
gotq pdcz^, ale if jts pats dc'ir dang pinigu turejo if todel
potdm ju bagdts pastojo, katp jts sdvo uszvio vtsq tuftq pavel-
dejo. Jo kamarotu-du if apslvede, bet katp jfidu sdvo ptnigus
neczedyjo, tal jiidu if negiliuklngai vede if paskut buvo prastl
vargmgi tmdnes.
Po mett^ szt bagota kupczuvene susilduke jdunq sumy, tat
biivo dulelis dtailgsmas vis'ems genttms if biivo dtdeles krikszty-
nos iszkdtos. Szi kudikj, tevs if motyna skaudtei mylejo, nes
bitvo labat grains valks; ale katp kek paduggs biivo y jt til
pradejo mokj't if % sziiiil^ Uisti, tat katp jts t szesztks metus ejo^
Marchen, Gebriiuche, Lieder. 7
galejo jls pusetinai rdsztq skaityt. Bet tevui vena syk % mislj,
parejo, jls noreht kur-nors % pdsleptq vetq paraszyt, kmp j6m
nusldavej kaip jls tetp hagots pastoj^s ir katp am hdelis glrio
su visit labu gdl iszvdlnyjems buti. Jls todel apslverte stalq
ir apaczo po stalit jls ta% vislab surdsze. Dabar nusldave
syki, kad tds vatks septintics metus utstojes to stubo^ kur tds
stdls stovejo, sdvo tdislus turejo, if sic tats jem beszpeUujent
vens taislelis, regis dukso ieds, po tilm stalit nusirlto, if kaip
vaiks po stalit palindo tq atsimti, jls auksztyn ptaiiurejo if
pamdte tq rdsztq if ji paskalte; if kaip jls labai kytras bitvo,
jls tai nekam nesdke, bet dabaf jls tlkt vis mlslyjo, kaip jls
tai galetu iszprdvyt. Todel jls % sziitile eidams ml visu
sziuiloki^ iszsiklausinejo, kas sit j€m vend deno glm^s, if nilgai
triiko, tai je septynl bitvo susirdd^^ o tafp tu if dit vaikai
n^ jo tevo kamarotu. Kaip jaii je bitvo susirdd^ if tikrai
tesd bitvo, kdd je vend deno glm§, tai je vislab susidavddyjo
if nekdm netlnant to deno, kur id je septyniu metit sukdko, %
sziidle eidaml if iszejo % gir§. Tevai ant petu Iduk' parei-
nant, bet neks nepareit; Isz to tevdms dldelis rilpestis pasi-
ddre. Ape kelies d'ends jeszkojo if klausinejo, ale noprdsnai.
Pd czeso atslmine kiipczus sdvo rdszto pd stalit if dabaf j4m
sit sykiii % mlslj, parejo, kdd jd sunics tq rdsztq bits skaitfs;
if kaip jls dabaf septyniu metii sukdkes, tai if kitHs jem sulyg
seniis iszsivili6j§s. If kaip jls isztyre, kad kitu vaikai if teip
sent kaip jdjejis, tai jls toliaits jau neabejojo.
0 dabaf ane septynl vaikai teipjaii tit keliii, kuf kaftq
ju tevai, butent tu triju, kelidvo, if teipjaii pd keliu denu
nuvafg^, pails^ if labai iszdlk^ pre td etero priejo if teipjaii
pamdte gulb§ plaukient, if kaip je cze pre kranto stovedami de-
jdvo, kuf dabaf eis^ if kq veiks§, tai gulbe praszneko if sdke:
Mell vaikdczei, eikit tlkt ddr galiitj t^m takit, tai preisite
grd^^'q tlltq d andpus td tllto vel galiitj, tai rdsite buteli, % tq
jeikit, tai cze rdsit vdlgyt if g4rt if kd szeip jitms tlkt reikie.
Je tds kalbds paklaits^ ejo if rddo tq tlltq; pef tq tlltq je perejo
if netoll andpus tilto je rddo bittelj; i tq je iejo if rddo pirmd
stubd stdlq gratel dengiq, ant stdlo bitvo vdlgyt if gert uMeta,
teipjaii septynios krdses aplink stdlq apstati/tos if septynl taure-
8 Volkstiimliches.
lei, septynl petlei if septynios szakeles ant sfdlo utdetos. Je jej^
apsidatre, ale neko nehuvo matyt net girdet; bet alkanl budaml
[hudami] je prisisedo if vdlge if jems labat patlko. Bevdlgant
jems pele ant aslos pasii'ode, ta jus pardgino vdlgyt, kito stuho
esq koindm po l&vq, czonai [czonai] gdlj, atsigult. To nakty
jems kotndm sapndvo, kazp pre jo atejusi Idbat grail jumprova
if meldusi, kdd je czejau septynis meius if septynies dends pa-
sillktt^, if kdd je vernal isztrivos^^ tai je pastds^ Idbal giliu-
klngi; jems pef tq, visa czesq tci nekq neretks^ rupintis^ je
gdus^ marszkiniu skalhtu if, kaUp v4ik reikes, nauju graiiU
drehii&i'q; po kaires szale huto pro tus vartus kasden gdlj i
soda etti, cze je galese visokiti linksmyhiu pasidar^ti, tlkt po
deszines pro ids duris neturi iiureti, o paskutln^ ndktj sep-
tynis stundus koinas po venq stundq tures^ vektuti. Kalp je
rytametq pahudo, tai je kotnas sdvo sdpnq pdsakojo, o vena
toks sdpnas buvo katp klto. Tetp je dabaf susisznekejo tikrai
drutai cz6n teip ilgal iszbuti^ jeib tq didijj, giliiiki laimet'q, o
kupczaus vaiks, kursai visiis dalykus pravadovs if katp vyres-
7iysis buvo, tus visits sdvo kamarotus kek tlkt gdljs jkallno, kdd
net v'ens net j6ki§ szehnyst^ neprovytu, ypaczei kdd pef tus
vartus pd deszines neiiuretti. Tevp te vaikal cze gyveno if
jems czesas nepallgo del visokiu linksmybiij, if del visokii^
skaniu valgiti bet gerimii if del valnybes, kurie je cze turejo,
nes jems neks neko nepavelyjo, o ana pele kasden jems pasi-
rodydavo. Ale kasmet biivo matyt, katp jl nu pastiirgalio
imogaus pavldalq gdun if vis daugiaus imogus pasto. 0 jl
jems pasirodydama jus pardg^davo vdlgyt bet gert. Paskutlniem
pusmety jail ta pelele pastojo czeld if gratl jiimpi'ova; td su
jets potdm koki^ mdiq valandel^ kasden pasisznekedavo, ale if
vel prapiddavo; bet je Isz td neko nesiddre, je jail teip buvo
paprdt^.
Bet dabaf jail if j^rze/o paskutlne dend; tat td jiimprova
atejusi jems pasdke, kdd cze esanti paskutlne naktls if kdd je
td tiirj vektq stoveti td Isz vdkaro nil zegoriaus penkiu lAri
dvylika, d paskutlnio adyno tiirjs kupczicks stoveti, jls tlkt
bus^s drqsidusies; nesd paskutinioji adynd busenti pikczdusie^
czd atets^ visdkiy, baispbitj if iveriu, ale tu visu neretki^
Marchen, Gebrauche, Lieder. 9
bijotis, net vens neko negaljs daryt bet tlkt baugit; o kotnas
szale hitto atsistoj^s turis sic szoble aplink save retj, aimrHt
ir persi^egnot, tai visos ids bezlepyczos toliaus nekatp tlkt iki
to re2io gaUsenczos eUi. Nil penkiu zegoriaus je taigi pradejo
vektq daryti^ ir vis kotnas po stirndq, het vis huvo gerai if
neko jems nepasirode. Ale kwip mi venulika kupczuks ant
vektos u^stojOj tal cze atejo if athego visokiu tveriu if haisy-
biif, kita turejo daug galvu, kita he galvos^ kitu akys hiivo
kalp ugnes lepsnos, kitl vel tokius dldelius nasrus turejo, kad
j% praryt galejo. Bet szls vaikelis^ kad if Miczes [kuczes]
Jau drehejo, ale tlkt nebego, nes net vendm nehuvo valie j4m
kq daryti if net vens arczaus negalejo preU katp tlkt ikl
to retio. Bet katp zegorius dvylika musze, tai te visl su
sykiit prapide, ale dahaf tujaus stojos toks bildejimas if
braszkejimas kaip didHusios perkunijos^ tarytum dangiis if
teme sugrius, if pakllo dldelis szturmas if pyszkejims bet
2emes drebejims, if dahaf huvo ne kitatp, vlskas tures pra-
piilti. Kupczuks sdvo stundq iszstovej§s if ihego % stuhq pas
kitics if je visl ant aslos susistoj^ huvo del to haislngo trin-
kejimo if pyszkejimo telp iszsigand^, kad visl ant aslos par-
pule kaip negyvl if mlslyjos ant dmti'q prapul^. Bet katp je
cze kalp apnyk^ par pule ^ teip je if u^mlgo if saldtei pef
vlsq ndktj megojo.
0 rytametq huvo vlskas kitaip. Je afsikel^ Hur pef
Idngq, ale cze ner neko matyt, kds pirmd huvo; je yndte daUg
zalneriti aplink putki^ trdhq, if katp je tikral apsiHm\ tds
butelis yr pastojes dldelis if lahai grains paloczus, o vlsur
aplink tq paldczt^ zalneritj, vektos. Dahaf je neMnojo net kq
mlslyt net sakyt, ale jems ddr ju dyviniaUs huvo, katp vens
lahat puikiis hedynteris pas jus Uenge if jus vesspaczeis if
kardleis vadlno if klduse, kq pusryczems vdlgyt tiir hid
steliuta if kokj szetp pavelyjimq het parol^ ant szios
denos iszdus^. Je i kits kltq vel nusigand^ pasitiurejo if
neks neko nesdke. Tat kupczuks, kufs vis kytridusies tafp
ju httvo, sake: Tetp katp kasden hiivo vdlgoma if ddroma,
tetp if szenden. Potdm vel kits hedynteris dtnesze ko^ndm
puikiiis ruhus, kuretsje, katp veszpaczems pritinka^ apsiredytu;
10 Volkstamlichee.
ale tai negana, tujaus cze huvo septyni tarnal, te jus szlovnal
aprede. KaJp jaii pusryczei huvo palaik^ti, tal nilgai truko,
ta% stovejo septyni hingus Hrgal szale paloczaus, ant kuriu
je joti turese. Sztdlmistras tatgi atej^s tus veszpaczus pakvete
gilet pasiklonodams, kddjau viskas gdtava ir jail gdlj, jot. 0 sze
vaikinai iszejo ir buvo nu hedynteriti ant arkliu u&kelti, ale
jems nemenk betimes buvo ant tokit^ iirgu jot, o ddr nekadds
nebiivo j6j^; bet visl tirgal huvo lahai gerai jjdti, ir todel
labai rotmonei ejo. Jems bejojent tii gendrolei if kitl auksztl
apicerai jems preszais atjojo if gilet pasiklonodami klduse, ka
relk' dar^ti. Tal je neko negalejo if neiinojo sak^t kaip
tlk kupczuks vis ta tody. Katp kasden ddroma, teip if szenden,
Tal gendrolei til pagdvo kamanderut ir pulkie parodq daryt.,
tadd aubijlstai turejo labal gratel zalneriszkas muzikes szpeliut^
0 tal telp skaud2ei ta muzlke u&e if skambejo, kdd if teme
drebejo, o tal ddr ju durniaus ju pikczaiis sic didtelseis bugnais
musze. Kalp jail visa paroda hiivo atliktd, tal sze jauneji
veszpaczei vel namon jojo^ if szale paloczaus jail vel hiivo bedyn-
terii^ gand, kure jems drklius dteme, if kitl drklius szalia vede,
kit/i jus I vldtf jlydejo^ if tujaus cze hiivo visokiij, skanumymt
if skdnskoniij, vdlgyt if skanaUs vyno atsigdrt. Jems telp dabaf
tafp saves po iokiti bedu pama2eliii besidtaUgient, sztdi penge
sept^nios nemerutinai grdMos if szldvnos jiimprovos, kurios hiivo
sept/^nios princeses; tos jejusios kotnd po vena tu vaiku ap-
sikablno if kotnd sake: Tu esl mdno atvadutojis o dabaf if
mdno jaunlkis, if busi mdno vyrs. Sze Isz to vel naujel nu-
sigando, ale tos princeses labal meilingai if malonel kalbejo if
jiis padrutino, kdd dabaf tlk tikral linksml bidii, if telp kotnd
sdvqjj apsikahlndama meilingai buczdvo. 0 dabaf jos if pa-
pdsakojOj kalp szls paloczus kalp if visas ntestas sH visit
labii, kds tlkt cze yrd, zalncrei^ gendrolei if kitl tmones kalp
if jos pdczoSj viskas hiivo prak^ikta; bet dabaf je pef sdvo
vernq isztrivojimq, iszvdlnyj^, ict tal jems dabaf tdkie garbe
yrd iszrodama, if je dabaf yrd auksztl veszpaczei if valdonai
visos tos karalystcs pastoj^. Potdm jds jus kasden pamoklno,
kdkies paroles je gendroliems tiir duti if ant katro plecaus if
katre zalnerei tier parddq daryti; Isz to je vis drqsesnl if
Marchen, Gebrauche, Lieder. 11
kytresnl pastojo. Telp jaii szaundm czesui praejus te vaikai
norejo pas scivo tevus parkelidutij o ju marczos, princeses,
jems tat ir labai met velyjo, let je turejo ne venl keliduti,
let su dldeliu pulku zalnerii^, ka^p tai jems ddbar pritinka.
Telp je kelidvo, if kaip je % sdvo mesta jtrduke, tat didis
svjiidms rddosi, ikl kol visits zalneriiis jkvaterdvo if visl
tikrat patyre^ kds tai esq. Bet sze vaikai, hutent te jauneji
veszpaczei^ sdvo tevus nepatmo o ju tevat teipjau jus if we,
yakol ne ko^nas vens o ^paczei kupczuks tq visa sldptq grun-
taunat vlslab iszpdsakoj^s bitvo. Tat kelies dends u^silatk^
vel kelidvo atgalio, if ne po Ugo, katp je ths princeses ved^
hhvo, kupczuks pastojo tikrdsis kar alius o ane szeszl jo vy-
ridusi gendrolei hei minlsterei, o jems hevaldant viskas labai
gerat if palaimmgai sekesi.
Ape Kurszitkq.
Yenam kardliszkam meste szale kardliaus piles [piles] huvo
Hers, % tq Her a atetdavo tdnkei netoll ml mesto gyvenqs Kurszys
^uejoti; if atsigabendavo sdvo sumi, ids j6m turedavo padet
tvejot. Bet tds Kurszuks biivo labat did2ds grotybes o to
kardliaus princese tdnkei ji matydama jam pamego. Jl todel
tq Kufszi, to vatko tevq, perkalbejo, kdd jis sdvo sunii atUistt^
% kardliaus ptlj. 0 katp jts atejo, tai princese sake jem :
Asz tavim pamegau, tic turl mdno vyru pastoti. Kurszuks isz
to nemenk nusigando if ne&inojo kq sakyt^ ale princese ji tokeis
7neiUngais if graMs todteis jkalbino, kdd jts tlkt t'ek drqsos
gdvo jet atsilepti, kdd jts povisdm prdstas tmogiis esqs if nemd-
kqs [mokqs] net raszyt net rokut if szelp neko niszmMnqs katp
ttk su tevu 2:vejdt. Princese sdke: Tai neko neddro, dsz tav^
leisiu t visokies sziuiles if tdu dusiu visokies kytrystes iszsi-
moki't, 0 dsz tav^ redysiu if valygdfsiu katp prtncq. Toke
isznekejimai Kurszukui pattko if jts plly pasiltko: Dabaf
princese ji tujaus ddve prlnciszkai jredyt if potdm j% i sziitil^
Uido. 0 tds Kurszuks bitvo gerds galvds, jis labat greitai if
gerat moktnos, tetp kdd vist mokttojei Isz jo pastdtauge^ ale
ypaczei princese Isz to dtatlgesi if j% ddr labiates mylejo. Katp
jail dabaf jts visds sziiiiles biwo pdrej^s if jail % v^riszkus
12 Volksttimliches.
metus jstdj§s if Idbat kytras pastojes, iai princese ji vede.
Bet has nusldave? Venczevones denos vakarq, katp szlovlngos
muzlkes ute if visoke garhmgi veszpaczei if auksztl ponai
Imksminos if jaii princese su sdvo graziujii vyreliu gult
norejo elt, tai jis buvo prapul§s. Visa pills del to nusiddvimo
vdik sujiido if nemenks Iszgqstis viso kardliszko gimine if tafp
visu sveczu rddosi, Tujau huvo visi tarnai if zalnerei iszsit^tl
jo jeszkdii^ ale nekur jo nerddo. 'Isz to visas piles dtaug-
smas I rauddjimq pavifio, nes net vens netinojo^ kuf vedys
dingus buvo. Bet vedys buvo ant v'eno szepes pasiddv^s o su
turn szlporium jls bicvo jail pirm svodbos susznekejps^ kad jls
tq if tq vdkarq ant szepes atels o tal jls tujau tiir nu kranto
kelidut. Katp tatgi plly svodbos tranksmas dididusies buvo,
tal jls slapczei Isz jos pdbego if tesiog % anq szepj, o j4m tlk
t szepj istojus szlporius tujaiis szalin kelidvo; todel j% nekur
negalejo rdst. 0 kaddngi tas szepis f Turklje kelidvo, tal jls
teipojau ten kelidvo if pasldave pre Tufkti kardliaus vefginiu ;
0 jls if pasiddre nebyliu. Bet del jo gratumo jl visi garbe
hike if toll if xolaczei buvo vyridusie kalbd ape tq grqtxiji
vefginj. Ale if kardlius jiim labal dtaugesi, j^m tlk gatla
[gatlu] buvo J kad jls biivo nebylys. 0 fas kardlius tikt venq
prlncq bel venq princese teturejo. Po llgo czeso kardlius tdm
sdvo vefginiu teJp biivo pamegf.s, kad jls pre jo stdlo turejo
vdlgytj if jau dabaf Isz vlso jo budo numanydams, kad jls
labal iszmintlngs vyrs esqs, ju labiaus gailejos ji nebyliu
esant if tdnkei Isztare: Kad ids vyrs ne nebylys butu, dsz
jl pef Untq palaikyczau. Toki^ kardliaus kalbq jo tarnai gir-
dedami kotnas mislyjo, kalp tq ^mogii kalbanii padaryt. 0 vens
tafp kardliaus dumczii biivo labal gudras vyrs; tds nunidne, kad
tds Vargas negdl but nebylys. 0 jls atejgs pas kardlit^ melde
jl, kad jls jem paduti^ tq nebylj, v^rgq afit dvHeszimt keturiu
stnndu, tal jls ji telp pasv^kjs^s, kad jls kalbet mokeses.
Kardlius del tdkios rddos labal prasidticgo if paveUjjo j6m^
kad jls virgq ant dvldeszimt keturiu stundu gdl i sdvo nanms
parsvMi, bet j4i jls ji nepadaryses kalbant, tal jls buses
iudijts, bet j&i jdm pasektt(, tal bus^s labal palaimlngs pada-
ryts. Dumczus talgi t(J v6rgq namdn parsigabeno if dabaf ji
Marchen, Gebrauche, Lieder. 13
visaq) i^radejo jkalbit, bet vergas nesznekejo^ o su j^m kds t\k
neven visalp hande if szeip if teip jt haugino if sake j6m, j6i
jls nesznekes^s, tai jls ji skaudzei suhedavoses, nes kardlius
ji jem paddv^s, jls su jilm gdlis daryt kq noris; ale tat
neko netmczyjo. Galidusei, kaip visl pabandymai neko ne-
mdczyjo, tm tds dumczus pagdvo tq, vergq 7nuszt, o jls j%
teip baislngai sumusze, kad jls vos pusgyvis pasillko; o tlkt
nesznekejo. Kaip jail dabaf dumczus mate jo proc^ visdi no-
prosnai esant, tat jls ddr tdm vefginiui iedq nil pifszto nu-
move, kuri jem jo patl venczevone buvo ddvusi, if ant sdvo
pifszto u^simove if p.otdm nakcz^ pabego, jetb nebutu ^udyts.
Jls pasldave ant veno szepes, kursai i tq ^eme if % tq pdtj
mestq kelidvo, Isz kurio ans vergas buvo; f tq mestq iszkdk^s
jls neHnojo kq pradet if kaip ant llgo czeso iszsimaitft; tai
jls iszsldave pef muzikantq^ nes jls galejo mdtumq szpeliut.
Telp jem dabaf buts ml biito elnant pare jo jls if pas tq
princes§y kurios vyrs pabeg^s bilvo, o kaip jls jei muzlk^
ddre, tai jije if piurejo t^ &edq ant jo pifszto; if kaip jls
muzlk^ buvo paddr^s, tai princese sake jdm: Muzikante^ af
nebutum telp g6rs o man sdvo ^edq parodytai. Jls piaklanei
pasiklonodams sdke: If labal mel; if M numov^s idave, Prin-
cese tq 2edq paHuredama rddo bdksztavus sdvo vafdo, kurius
dukskalis ledams buvo ilej^s, if til iszpatlno^ kdd tai jos 2eds if
tds pats, kuri jl kaftq sdvo jaunlkiui venczevone t'edus bekelczent
biivo ddvusi. 0 jl j% klduscj bail jls nenorett^ tq iedq pardut.
Jls sdke: Asz labal mel noriu pardut^ kdd tlkt kds nupifktt^j
dsz varglngs ^mogus if njmanaU kaip iszsimaiti't. Tai prin-
cese 2eda nupifko if Isz jo iszsiklausinejo, Isz kuf jls esqs if
kokeis kelels jls szen atkelidv^s. Jls tai vlsldb graiel papd-
sakojo, 0 princese tai u^sirdsze. Paskul princese pasikelusi %
Turklj^ iszkelidvo o if i tq mestq, kuf kardlius gyveno if
kuf visl jo vergal buvo. Bet jl i tq mestq iszkdkusi iszsldave
pef sznelderkq if atejo pds karalen^ if je labal melde, kdd je
siut priihtq. Karalene Isz plrmo nenorejo, ale kaip and
labal melde o if labal gratl bicvo^ tai jl je palalke. Pirmu-
czdus jl gdvo tlkt prastus siuvinius siut, ale kaip karalene
mdte, kdd te labal gravel siuti, tai jl jel ddve xolonesniiis, if
14 Volkstiimliches.
paskui if gdvo shit hrangidusius szilMs if szydus if has szetp
hrangiAusi celkei karaliszkus paldczus huvo. Karalene \sz
tokio grataus ddrho nusidyvyjo if didel dtaiigesi, kdd jl je
palaikiusi. 0 kaddngi jl if didtos iszmintes 'bet Idbal gra-
taus pasielglmo hiivo, tat karalene if karalius je telp garhe
laike^ kdd jl po czeso teipojau pre kardliaus stdlo drauge
vdlgyt galejo. Senei jati cze hebudama gdvo prdgos sdvo xjri-
venczevotq vyrq, pamatyt, o jls je if rmte. Jtldu kits kltq tujau
patlno, ale nekados negalejo telp slapczei susieit, kad hiitt^ galeje
pasiszneket; bet dabaf^ kafp jau pre veno stdlo visi vdlge^ tat
jl rnlslyjo bene gddysis su jam venu kuf suselt, ale telp net-
sejo (= neatsiejo); o jije if nckam ape tai neko nesdke, kdd
jls jos vyrs esqs. 0 kalp karalius ddr vis nepakajdvos if
atsikartdtinai del sdvo nebylio vefginio smUtnyjos, tal ta sznel-
derka sdke: Asz jt dpsimu prasznekit, j6i ji sii manim pef
ndkt vend stubo uidarytumet. Karalius tai dpseme padaryt,
ale jel if prisdke, kdd jei tai nepasisektt^^ tal jl turesenti but
gyvd sudegita. Ale jl to netbojo savy mlslydama: Asz tlk
Mnaii, kdd jls ner nebylys if ji p4rkalbesiu, kad jls tures
szneket. Vena vdkarq ta vefginj, atgabeno pds szneiderkq t
jos stiibq; dabaf jl jem szetp if tetp kalbejo, j% klduse, kodel
jls pabeg^s o je p)oMk§s^ kodel jls telp toll atkelidv^s if i to-
kius vargiis pasiddves; ale jls nepraszneko. Dabaf jl melde
if vefke, kdd jls tlk sznekett^, bet jls tat neddre. Yel jl pra-
dejo : Ziurek, katp dsz tave mylejau if ddr myliu if del taves
telp toll aikeliavau, kad tlk ddr kaftq mdno dmHe sic tavitJt
susielczau af ndrs tave matyczau; af tal tdu vlskas tlk nekai^
af til manes povisdm neslgaili, kdd dsz Is'z myites presz tav^
tek bdimes if vargu p4rkentejau; ogi af til nel tal nel jdkio
susimllimo if pasigailejimo ant manes neturetai, kdd dsz taves
del mifti tureczau, nes j4i rytd neszneki^ tal dsz busiu gyvd
sudegita. Ale vlsos jos kalbos, maldos if dszaros biivo no-
prosnai, jls pallko nebylys. Ant rytojaus kardlius vefgin}
ddve atsigab^t; jls szneket negalejo; todel kalp pavelyta bilvo,
turejo td sznelderka sudegjia but. Tfijaus ant pasklrtos vetos
mdlkt^, kruvq turejo telp sukrdut, kad jl vidury kiaurd bitvo.
0 kal tal biivo gdtava, tal pirmuczdus t^ nebylj i)re tos kmvos
Marchen, Gebrauche, Lieder. 15
pastdie opoidm atvede szneiderkq jiidal apredytq. Daiig ^moniu
susejo matyt noredami^ kas misidus. Szale mc'dkii kruvos
vens kardliszkas tafnas nuskaite su diszkiu halsu smeffes kal-
tyh^ if potdm jei reikejo pro anksztq angq^ kuri tam paliktd
buvo, I tq mdlkii krUvq ilist. Bet kaip jl pre tos angos
priejo^ tal nehylys suszuko didtu halsii: Nedarykit jet net
jokios iszkddos , tai yrd rndno patl. Nemd^as tranksmas
tarp visu imoniu rddosi if visl % rankds plodami dzau-
gesi, kdd tokie grail mergd ddbaf gyvd iszUks. Yens Isz
tarnu nubego pas kardliii if j4m tq visa nusiddvimq prdnesze,
Kardlius tal nenorejo veryt if pdl'epe tujaus ahiidu pas sav^
atvest; if katp jiidu nuvede, tal kardlius negand gale jo nusi-
dyvyt, kdd jo mylims vergas kalhet mokejo. Bet jls tq visa
2Msleptine tlk negalejo iszmanyt, kdd jiidu suvenczevots pors
esq^ 0 jMu abudu visq tq dyvinq nusiddvhnq turejo jem pa-
pdsakot, 0 paskm kardlius if norejo tinot^ del ko j\s pabeges.
Jls sdke: Kaddngi dsz povisdm Isz menkos gimines if prdstas
imogiis buvaH, tal dsz mlslyjau, dsz tlk ml visos kardliaus
gimines if nil visu kitii auksztu pdni^ husiu pdp)eiktas if per
nekq lalkomas^ todel dsz pabegau. 0 kaddngi ddbaf teip turejo
nusidutj kdd dsz sdvo pdcz^ isz didiids pregddos if nu smeftes
iszgelbejau d jl if patyre^ kds tal yrd vafgti, tal ddbaf jl
mane nekadds nepapelks if dsz ddbaf vel mel noriu jds vifrs
buti. Kardlius if karaUne didel dtaugesi o szltas Tufkt^
kardlius jiidu bagotlngai apdovanojes ddve jMu su sdvo sze-
pimi namd pargab^ti. Bet jemdvem pargrpus vel i sdvo
teviszk^ tdks dtaugsmas stojosi^ kursal sdu lygaus neturejo.
If pd kardliaus galvds szls jo ients kardlium tos temes
pastojo.
Ape devynis brolius.
Devynl brolei turejo tlk venq seserj, d je visl pastojo zal-
nerei. Vyridusies pre zalneriii iszeldams pifko sdvo seserei
dukso iedq^ ale ses^ ddr tqsyk biivo maid if ml to i'edo neko
netinojo. Bet kal jl dldele pastojo, tal jl rddo skrynio t^
i'edq if klduse sdvo motynos: Kds nupifko tq tedq if ji cze
jdejof Tal motyna jel pasake: Tu turejei devynis brolius, if
•16 Volksttimliches.
vyridusies tdu ta tedq nupirko. Paskm jl prdsze savo motynq,
kdd je leistt^ atsilankyt pas savo hrolius ; ta% jos motyna
je if leido if pakinke jet tokj matq vetimdtf if arklickq,
matq, o fai jl vaiidvo. BevatiMama ant kelio jl sutlko zui-
kiitj^ 0 tds zuikutis prdsze: Onute sesele, pavetjk man^. Tal
jl jl jUido if sake: Tupkis i vetlmo gdlq. Kai jMu ddbaf
va^idvo^ ta% privatidvo jures ; fose jurese mdudesi Laumes pre
krdszto. OnMe ale biivo lahal pmkei apsiredtusi o if tq dukso
tedq turejo. Kai dabaf Laumes je mate vaziujent sit M zui-
kuczii, tai szauke je: Elk sze, Onute, pas mus, pasipuszkyt
pasimdudyt; pas mus peno upe teka if raudono vyno Isz krasz-
telio. Ale tds zuikutis draude je if sake: Oniite sesele, neeik
pas jes ; upe kraujets teka if Isz krasztelio aszareles. Tai td
Laume p4rpykusi iszszoko Isz vandens if iszplesze tdm zuikuczui
ahi kojes paskutines. Faskul vel vazidvo gdlq, tai vel kitd
Lautne je teipojau szauke: Oniite sesele, eik sze pas mils
pasipuszkyt pasimdudyt, pas mus peno upe teka if raudono
vyno ISZ krasztelio. Tds zuikiitis vel je draude sakydams kaip
plrw/i kaftq. Tal vel if td LaumZ iszszoko Isz vandens if tq
zuikictj sudrdske if iszmete Isz vetimelio.
Dahaf td mergd vel vazidvo vend pagal tq vdndenj llgq
gdlq. Tai je kitd Laume vel szauke, if jl nuejo pds je
mdudytis, o jl nusivilko visits sdvo drehutiiis, tlk tq dukso
t'edq palaike ant pifszto. Paskui td Laume sdke: Asz tav^
pavefsiu i iitel^ o sav^ i hlitsq, o katrd pirmd Isz vandens
iszreplosiva^ tai td sit grateiseis drebu2:eis apsiredys, o katrd
pdskui iszei^, sit tq skrepliu skrdndq apsivilks. Td Lauim
pirmd iszszoko if apsirede tais grateiseis drebiiteis, o Onitte
pdskui iszve&liojo if turejo tq skrepliu skrdndq apsivilkt, ale
dukso ^edq turejo ant sdvo rankos, o Laum^ tq nepamate.
Bet td Laume dabaf drauge vazidvo, if jemdvem ilgq gdlq
vatidvus Onitte labai graildUi vefke. Td Laume klduse je: Kuf
tit vaii^ji? Jl sdke: Asz vatiuju pds sdvo brolius atsilankyt.
Paskui jedvi privatidvo tokj, dvdrq d^idelj. dldelj, if td
Laume jejo i tq dvdrq if klduse: Af yr cze devyni hrolei? Tai
szinkarka atsllepe: Cze neyrd devyni langai net devyni stalai nei
devyni pMai nei devyni bliUdai nei devyni szduksztai if nei
Marchen, Gebrauche, Lieder. 17
devym brolei. Tal jedvi vel nuvatidvo i kitq dvdrq, ir td
Laume vel jejo i vid^t ir teipjaii klduse, katp ir pirmq syk, 0
czonai hitvo devynl hrolei, if vyridiisies hrolis po Idngu sto-
vejo if iszgifdo je telp sznekant. Tal jls tfcjau ejo kitus
hrolius pavadi't if sake: Tal bus tikrai musu ses^. Paskut
je til garhmgai prleme, pasisodmo u% stdlo if je Idbai pamylejo.
Paskui vyridusies hrolis klduse: Kds ta^^ kuf vezimely tdvo
sedf Tai Laume: Asz pajuremis kal va^iavau, tai Laume
vend isisedo if dsz je pavezinau. Brolei sake: Tegicl jl etna
tirgu ganyt i laukq. If jl turejo eU ganyt Kal ji gdne
drklius, tal vyridusiojo hrdlio arklys neede, atsistojo, if gand,
needa. Paskui jl daindvo toki^ dalnq:
El tirgeli judhereli.
Kg needi tdli^ idle,
Kd negeri srov^ upef
Tal tds arklys praszneko if sake:
Kq dsz esiu tdlif. tole^
Kq dsz g^'siu srov^ upef
And Laume^ raganele,
su broleleis vyno gerie,
0 tit, broliu sesuiele,
turl tirgeliiis ganyt.
Vyridusies brolis lauke buvo, tal jls girdejo tq dainq
dainujent. Tal jls nuejo ant laiiko if sake: Laume rdga-
ntty elk sze mdno gdlvq pautinet. Jl graudzei labal vefke
if nuejo. Gdlvq beutinejent pamdte brolis tq i'edq ant jos
rankos if klduse je: Kuf tic gaval tq iedqf Tal jl j6m
sake: Asz turejau devynis hrolius, o kaip dsz ddr m/itd bu-
vauy tal vyridusiesis brolis ma nupifko tq i'edq. TJidugusi dsz
iszsillgau sdvo hrolius atlankyt, o md bevatiujent pagal jures,
Latimes man^ vadlno mdudytis, if dsz nuejau. Tal vend
Laume man^ pdverte % utel^ o sav^ f blusq if sake: Katrd
pirmd Isz vandens iszels, td sit gra2elseis drehiiteis apsiredys.
Laume pirmd iszszoko if apsirede. Dahaf mdno brolei je
m^l, 0 dsz turiu ju tlrgus ganyt. Tal tds brolis tujau szale
jos Isz gallesczo apgalszo if atsigdves vedesi je namo. Jl
Leskien-Streitb^srg, Litauisches Lesebuch. 2
18 Volkstiimliches.
turejo gratel nusimazgot, if jts je% nupifko nauj^ kleidq if je
gratei aprede. Fotdm vyridusies hrolis sake sdvo kitems bro-
Hems, kdd Laume prigdvo ju seser^. Tat je sake: Koki^ mukq
mes dabaf tat Laumei u^desimf Tal je erne drklj, dptepe ji
sic smalq, pastdte ji szale diiri^ if sake: Laume rdgana,
elk laukan tsz stuhos. Td Laume sake: El pon^ dsz negaliu
iszelt, arklys sto u^ dur'i^. Je sake: Muszk sit rank'q drklj,
tal els szalin. JI musze, tal rankd if prillpo pre smalos.
Je sake: Splrk sii koje. Jt spyre sii kbj^, if kbje priVtpo.
Sake vel: Muszk su kitq rankq. JI miisze^ if kitd rankd
prillpo. Vel sake: Splrk sic kitq koj^, tal vlskas atszoks. Tal
jl spyre^ ale if kitd koje pritipo. Muszk sit kakt^q, tal atszoks
vlskas. Jel tal ddrant if kaktd prillpo. Ant gdlo if su
pilvit turejo stitmt, tal prillpo if pilvas, o dabaf bitvo visa
prillpusi. Tal brolei erne gerq rykszt^^ pdplake tq drklj
if sake:
Begk iiirgeli judbereli
pef pusczes pef daubds,
parbegdams jurese nusiplduk.
Aus: C. Cappeller, Kalp seneji Letitvininkai gyveno
(Heidelberg 1904), S. 27.
Sekmines talp lalke. Tq denq presz szvmt^ ml msditi
kifto bertu, klevu if lep'q stubds iszdab(t. Flrmq rytq tal
buvo ankstl vlskas iszvar^ta. Ant pusryt tal mes kdrves vel
nam^ vdr&m, if jaU kotnas pemtl vainikits turejo drauge. Tal
mes sugdv^ kdrves aplink ragits aprlszom if vdrem ant iilyczos.
Gze ko2nd slugine ate jo sdvo kdrv^ ant kemo utvar^t; daugsyk
if gaspadhne patl dteme kdrves ant iilyczos. Tal jtlkesi:
«Valkai, mMno kdrvi'q gratidusies vainlks; dsz jiims if geral
priplldysiu kq jUs prasz^sit. » Antrq denq tal bitvo paUtenes
szvente. JaU preszpet tal visl pemens ejo pef gaspadines paut^
if lasziniu: vens kaszel^ turejo paHtams, kits krepszj laszini^ms,
kits turejo kupkq dritskaij kits idkq mdlkoms. Kefd&us ir
kerdZuvene [kefdtuvene] buvo ant laUko ; cze je turejo trikojj,
skaurddq, bliUdt^ ir vlskq, kds pre kiiknes priklaHso. Tal
mSs atej^ % laukq vlskq kerdZuvenei dtdavem. Dahaf jiji su-
Marchen, Gebrauche, Lieder. 19
Mle Jciauszinius if jpradejo kept. Plnigus, kuf buvo ddv^
keme^ tat mes susirinkom ant hranvyno if alaus tsz arczdusios
karczemos parsineszt. Paskui didele czesnls buvo; mes vdlgem
if gerem, ikl kol visl gand turejo. K\ts if susiveme; kltq
turejom if ant kdros nam^ parkarut.
Traic^ Letuvininkai Idbat pef szventq denq laike. Visl
pre kunigo % haZnifCZ^ ejo; tal nei jokios muztkes karczemose
nebuvo, taip gerat kaw if pef Szesztines.
Dabafvlsos didtdusios szventes biivo pasiliovusios ; jaU ate jo
sunkus lauku darbai, toles ir rugiu piutis. Kdd rugiiis nukifto,
tai buvo pabaigtuves. Tat tds, kufs pirmuczdu kifto, turejo
ant dalgio Isz namu Isznesztq vainlkq, pre kurio jo greblke
sduj^ rugiu vdrp'q bitvo pririszus. Taip je dainudami parejo
ant kemo. Cze vlskq padejo^ dalgi, bud§ if szliiikar^; paskut
je jejo f butq. Pirmutmis kirtlks sii vainiku if jo greblke
pirmuczdu turejo jett. 0 u% duru gaspadlne jail latke gdtavq
vedrq vandens if m^iZq milsztuvdit^, Kaip abiidu tildu i biitq
jejo, tat jl lejo tesiog temdvem % gymf if bego i stubq. 0 szlts
pagreb^s vedrq sic vdndeniu pavlj^s gaspadln^ tesiog su visu
vedrH jet ant galvos u&pyle.
Pabaigtiives jail gdtavos stovejo ant stdlo, branvyno^ alaus^
mesos, krtcpfelii(^ pyrdgo. Pavdlg^ kitl daindvo, kitl szoko;
visl^ kdd if da tetp labat pails^ bilvo, pasld^auge if pasiVinks-
mino. Antrq r^tq tat kits ikl piisryt gulejo ant lovos af ant
staldo af skune; ale tlk turejo pre ddrbo eiti^ kdd if biivo
ddr neiszsiblaiv^. Ant petit tat gaspadlne jaU tinojo, kdd
tikrai retkie ruksczet k^ vlrt; kds nil vdkar pabaigtiivi'q mesos
llkOj tai suszllde sic rupyv^ [^^gpyv^J, ctbulems if piplru
[pipiricj; jl sake: <^Asz jilms pdgiries iszvar^siu».
20 Volkstumliches.
Volkslieder (datnos).
Aus: Dainos oder Litthauische Volkslieder,
gesammelt usw. von L. J. Rhesa. Neue Auflage durchgesehen
von Ft. Kurschat (Berlin 1843).
1 (27).
Menu saulut^ vede
ptnnq pavasarelf
Saulute anJcstl keles,
menutis atsiskyre.
Menu vens vaiksztinejo^
auszrln^ pamylejo.
Perkuns didei supyk^s
j% kdrdu p6rdalyjo.
Kd saulutes atsiskyrei,
auszrln^ pamylejei,
vens nakty vaiksztinejeif
2 (78).
Meld saulyte^ devo dukryte,
kuf teip ilgai uUrukai^
kur teip ilgal gyvenai
nu mus atstojusi?
TJt jurii^, ut kalnelii^
kavojau sirateles^
suszildtau pemendczus.
Meld saulyte, devo dukryte,
kds rytais vakareleis
prakure tdu ugnel^,
tdu klojo pataleljf
Auszrlne, Vakarine:
Auszrme ugnj prakure,
Vakarme pdtala klojo.
Daug mano gimineles,
daUg mano dovanelii}.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 21
3 (1).
Asz motuMs mylimoses
ventufte dukryte.
Jei darhelius dirht nevengiau,
sunkius ddrhus teip nutveriau
km kltos mergyUs.
Man palepe mamul0e
ankstl rytq keltis.
Asz paklausiaii, atsikeliau
ir ugnel^ jel prakuriau
pusrytukus virti.
Mdn palepe tnamul^te
plonas gijes vefpti.
Asz paklausiaii, greitai verpiau^
plonu giju susukinau
daug tukstant posmeliu.
Mdn palepe mamulyte
plonas drobes dusti.
Asz if dudtau^ iszdt^zginau,
plonas drobes sustreczau
f mdrgq skrynel§.
Ye&a jau mano kraitutf
I svetimq szdlf
dvejeis trejels rateleis,
penkets szeszeis tirgeleis^
visais parvedininkais.
Kuf ratelei jsigr§te,
cze virveles truko,
trukte truko virveles;
tutbos pilnd szirdute
jaunoses mergytes.
Kdd asz ejau per kletu^e,
kletes grindys linko,
linkte linko grinddtes,
kriste krito aszardtes
nfig mdno veidelio.
Volksttimliches.
4 (8).
Eur gratl musi^ ses^te stovejo,
rututes tydejo if lelijutes^
cze mus^ ses^te smutnai liudejo.
0 ko nuliustl, jaunoji ses^te?
Af ne pirmos tdvo denutdtes,
af ne jdunas tdvo bernu^dtisf
Nors if pirmos mdno denu&dUs,
nors if jdunas mdno hernutdtis,
gatla szlrdtei mdno denutdcziy,
1 svetimq vetq toly iszemant,
sdvo hrangi^ moczuff palekant,
negedokit jus raihl gaidu2ei;
pallgjkit man szlta naktdt^^
kdd dsz gduczau ilgesnei stoveti,
sit moczut^ ^odyt} kalheti.
Taz negedojo raibl gaidutei,
kdd dsz gavau ilgesnei stoveti^
su moczut^ todytj, kalheti.
5 (10).
Veverseli vytureli,
ko necziclbi pevele
ko nerykduji dirvelef
Kuf dsz czulbesiu pevele,
kuf dsz rykdusiu dirvelef
Visl manf uteina,
visl nian^ pdbaido,
Pemenelei handuz^ gdno,
artojelei laukutj aria;
tat te 7nanf uteina,
tai te man^ pdbaido.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 23
6 (15).
Kur emu, kur busiu, kur tai matysiu,
k^m sdvo szirdut^ dsz nurdmdysiu?
Jos miiles minedams graudtei verksiu,
kol sdvo szirdut^ n^^ jos nulenksiu.
Num^niau tdkelj, je helank^dams,
iszsemiau uput^ tikt hetang sty dams.
Mergyt^ szird^t^ tikt ddr hnk^siu;
vel grpziu, kdd meiles jos atsimisiu.
7 (24).
Asz vargdenele,
dsz sirateU,
paprdtus vargti
vargu denel^.
Kdd dsz tureczau
nors motynel^
uttarejel^!
Jau senei guli
auksztam kalnely ;
ant jos kapelio
rutt^ rasele
teip gra&el szvecza
kai sidahrelis.
8 (34).
Asz ut szeirj, etsiu,
szetrj apslank^siu;
dsz pasiversiu
% mdrgq lydekp^;
dsz nusiplauksiu
I jures % marutes ;
ten pasiglausiu
po ^alia tolel^,
Ateit szeirys pdskui
szilku tinklq neszqs;
nor tinklq trdukti^
24 Volksttimliches.
nor manf sugduti,
tikral ddbodams,
meilei kalhedams:
margd lydek^te,
sztdi, gratl mergyte.
9 (37).
Jau if dtleke gulbiu pulkdtis, »
0 if pavdre i kdra joti.
Kitu iszjojo jaunl brol^czei,
0 must^ nerd neigi kdm joti.
Brolyczui joti, Iroliui ne joti,
eivd teveliui iirgq iahoti.
Vend sesyte hrolytj rede,
0 szl antroji varteliiis kele.
El hroli hroli, kadd parjosi
po mus^^ tevo raudonq rot^f
Kdd jl pratydes, tal dsz parjdsiu.
0 if pratifdo nedeles rytq.
Nerd kal nerd muma broldczo.
Eivd, sesyte, hrolyczo Idtikti,
ant and kdlno pds uses tvorq.
If nustovejom kdlnq, dubdt^y
if pakilnejom uses tvordtf;
nerd kal nerd muma broldczo.
Parbeg Hrgdtis, riszcz^ parbego,
dukso kilpdtes szale kabejo.
Eivd, sesyte, tirgq, sugdudyt,
if jl sugdvus iszklausinesim.
El &\rge tirge, brolio begiine,
0 kuf tu dejei muma brol0j?
Juma brol0j muszy nuszove,
0 man^ paUido i vhq svetq.
Dev^nies npes plaukte pSrplaukiau,
0 szie deszimtq, nerte p^rneriau.
Ui ui devuti, deviiliau mdno,
kds mum padesi brolio gedetif
Marchen, Gebrauche, Lieder. 25
Sauluie tare nusiUisdama:
dsz jum padesiu hrolio gedeti;
devynis r^tus miglute temsiu^
0 szi deszimtq nei netekesiu.
10 (47).
Atleke judas vafnas^
dtnesze hdltq railkq
ir duksinq Zedelj.
Kldusiu tav^, paukszteli,
til juddsis varneli:
kur gavai hdltq rankq
ir aukselio iedeljf
Asz huvau didzam kare;
ten dldj muszj musze,
ten kardu tvorq tvere,
puczkelems dub^ kdse,
ten kraujo upe bego;
ten gill nevens sunelis,
ten vefk' nevens tevelis.
tfi ui, tai mdno iedelis,
negrisz mdno bernelis,
krint mdno aszareles.
11 (57).
Mmnii^e mdno, senoji mdno^
noriu saldaus megelio.
Dukr^te mdno, jaunoji mdno,
eik j naujq kletdtf.
Mamiiie mdno, cze negalm megoti,
megutj iszmegoti;
tirgytis tvengia, strajute skdmba,
cze negalm megoti.
Dukryte mdno, jaunoji nmno,
eik I rutti darieli.
Mamuie mMno, cze negalm megoti,
meguti iszmegofi;
26 VolksttimUches.
veju^ei pucza, ruteles linksta,
cze negaliu megoti.
Ir sztdi! atej^s j Annas hern0s
pagduna man^ bdrti:
Mergute mdno, jaunoji mdno,
negeisk saldaus megelio.
Iszsimegosi, mdno merg^te^
szventu denu naktu&e;
atsiilsesi^ mdno jaunoji,
stdklese hedusdama.
12 (69).
Vidur jurii^ ir marelii^
auksztccsis kalnelis ;
ant to kdlno kalnuielio
2:dlias au^ulelis.
0 dsz jdunas po'iplaiikdamas
utsikabinedamas :
At pavifsi, auMeli^
I mdno tevelj?
0 szios tdlios szaku&eles
I hdlias rankeles;
ir sze &ali laputelei
f meiliiis todelius'?
0 dsz jdunas atstodamas
graudtei pdverkdamas ;
nepavirto au^ulelis
I mdno tevelj,
net szios tdlios szakuteles
t hdltas rankeles,
nei sze ^all laputelei
I meilius todelius.
13.
(Au8 Kurschats Grammatik; S. 459.)
Eiksz mdno mergyte
visu petkiamoji
kaip negelkyte
dartd sklnamoji.
Marchen, Gebrauche, Lieder.
27
% kvetkel^ pyne,
pagentdiniams ddve^
skaudtei Iszhare.
Sake karczemelej
vaimkq prapiildtus
if dukso tedelj,
jauniszkej praszokus.
Mdno vainikelis
kletyj % gembel^j
0 dukso tedelis
ant baltu rankelii^.
Ans: Letuviszkos svotllnes dalnos uirasz^tos
par A. Juszkevicz^.
(St. Petersburg 1883.)
14 (33).
0 dsz iszejauj
dsz iszvandravau
nu tevelio
nu motyneles.
0 dsz priejauj
dsz privandravau
tdliq lankq,
l^gias p'evas.
Toje lankeUy
toje talioje,
te merg^te
szenelj grebe.
Ne taip jl grebe
kaip graudtei vefke
ant greblelio
pasiremdamd.
El ko tu stovij
ko tit negrebi;
ko, mergyte,
taip graudZei verklf
Kq, dsz neverksiUy
kq, neraudosiu?
Asz neturiu
sends moczutes,
Mk sze, merg^te,
stok pre szaleles;
busiv mudu
draugaleliu.
Asz be tevelio^
til be moczutes,
abu mudu
sirateliu.
28
Volkstiimliches.
0 asz iszejau,
dsz iszvandravau
ml tevelio
m motyneles.
Md negailejo
tevo moczutes,
tlk md galla
jduno hernelio,
0 asz pamaczau
sdvo bernelj
ialio lanko
szenelj pidujant.
Ne tatp jls piove
Temp graud^ei verke
ant dalgelio
pasiremdamas.
0 ko tu stovi^
kodel nepiduji;
ko, hern^ti^
graudtei verklf
Ka dsz neverksiu,
kq, neraudosiuf
Asz neturiu
seno tevelio.
Meski dalgelf
f iiidliq lankq,
duk, berneli,
md bdltq rankq.
Davei rankel^,
duk ir szirdel^,
busiv miidu
draugaleliu.
Tu be tevelio
dsz be moczutes,
abu mudu
sirateliu.
15 (68).
Ei strazduti,
strazduti strazduteli,
ko rykavai
lazdyni^ krmiuty?
Ar lazd^ne
reszutus brandinai,
ar kalnely
ugeles sarpinat?
Nei lazd^ne
reszutus brandinau,
nei kalnely
'AgeUs sarpinaU.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 29
Asz iszlekdams
f dtde kryguUl^
iszsivediau
strazdutii^ pulku^j.
Asz parUkdams
tsz dldes kryguteles
padabojau
Letuvos mergu^.
Ei inergu2e,
mergu^e mergutele,
ar tu nori
reszutu geltomf
Ar tit nori
reszutu geltonu,
ar sodelio
ohulu raudonuf
Net asz noriu
reszutu geltonu
nel sodelio
olulu raudonu.
Tik asz noriu
jdunojo herniiHo
ir hernuHo
meiliuji^ todutiii.
16 (76).
0 kdd hsz ganiau
ham szile aveles,
0 ir atjojo
tsz Velunos ponelis.
Pama^l joki,
tu puikusis ponelis,
nepalaidyki
mdno pilku aveli'i^.
30 Yolksttlmliches.
Kaip pahaid^si
mano pllkas aveles,
hrolutei atims
tdvo herq tirgelj.
Katp jus afimsit
mano herq Hrgeli^
dsz jums atimsiu
avel^ pemenel^.
0 kadal huvai
0 jau nu
mano jauna mergele.
0 kadai ganel
basd szile aveles.
mmrgu dvdri^ povelius.
Kadai nesziojei
idlio Mrto ryksztel^,
0 nu nesziosi
margu dvdri^, raktelius.
Kadai vdikszczojei
po dukszt'&sius kalnelius,
6 nu vdikszczosi
po mdrgqjj dvarelf.
Kadai avejej
sii lankmems vyielems,
0 nu avesi
su jukteles kurpelems.
Kadai vilkejej
pllkqj^ sermegel^,
0 nu vilkesi
ialiu szilku sziuhel^.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 31
Kadal gulejei
ant siaurojo sulelio,
0 nu gulesi
margtUius perynuiitis.
17 (438).
Ei atmink atmink,
jaund mergu^ele,
kds judas nedarytasf
Ne TYierguU buczau,
kdd dsz netinoczau,
kds judas nedarytas.
Judas varnutelis
szllo pauksztutelis
tai judas nedarytas.
El atmink atmink,
jaund mergutele,
kds mdrgas neraszytasf
Ne mergu^e huczau,
kdd dsz ne&inoczau,
kds yndrgas neraszytas.
Mdrgas genuielis
girios pauksztutelis
tai mdrgas nerasz^as.
Et atmink atmink,
jaund merguteU,
kds gime he kalbeles?
Ne mergute huczau,
kdd dsz neHnoczau,
kds gime he kalheles.
Auksztame kalnely
ptlkas akmenelis,
tai gime he kalbeles.
32 Volkstumliches.
Ei atmink atmink,
jaund mergutele^
has leke he sparneliuf
Ne merguU buczau,
kM dsz netinoczau^
kas leke be sparnelm.
Lygeis lauku2eleis
sziaurus vejutelis,
tai leke he sparnelit^.
Yirszum medutelio
judas deheseliSj
tai leke he sparneliu.
El atmink atmink,
jaund mergu&ele,
kds hego he kojelittf
Ne mergu2e huczau^
kdd dsz netinoczau,
kds hego he kojeliu.
Jurems maruielems
judas laivuteliSj
tai hego he kojelit^.
El atmink atmink^
jaund mergutele,
kds ^alidvo temq vasarqi
Ne mergute huczau,
kdd dsz neHnoczau^
kds talidvo temq vdsara.
Eglele, puszele^
talioji rutele,
tai talidvo temq vdsara.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 33
Aus: Letuviszkos dainos utraszytos par
A. Juszkevicz^
(Kazan 1881—83) IH, No. 1190, 1192.
Totenklage (rauda) um eine Tochter (das Begrabnis
als Hochzeit).
Dukrele mdno, lelijeU, dsz mlslyjau : utaugisiu sdu dldelj,
u&vadely, dsz mlslyjau : mdno kojeles, rankeUs pavadusi. Dabaf
dsz ant jaunu kojeliu turiu stoti.
0 kdd dsz taip huczau suldukiisi kaip tmoniu motyneles,
utsiauglnusi, f marteles iszUidusi su linksm^ szirdel^, su ruti^
kvetkel^, su szilku kaspineleis^ sii kanklelemis, su hugneleis, su
graMomls dainelemis.
Ogi md dahaf, ogi dahar iszleidtu su rustq szirdelf, su
graudiomls aszarelemis. 0 suprasziau visa giminel^ su var-
peleis, su vargoneleis ant sdvo dukreles mei'gvakarelio. Su
rustomls szirdelemis, su graudiomls aszarelemis susirinko dl-
delis pulkelis.
Buk palugn\ buk pakarnl^ o palenk galvel^ visems drau-
gdms, visems kaimyneliams^ kure tdu kelelius taisys, ui gra-
Hds gesmeles, kure tav^ apsedi^ hire nepatingejo.
Pasiklonioki if visoms giminelems, kurios susirinko, kurios
aplanke paskutlnj kartelj. Paskutlni kartelj susirinko vlsos
seseles if hrolelei if kemo draugalelei. Sklrkis pulkelj, rinkis
paredkel^,
Auszrele auszta, saulele teka; skirkis broleliuSy rinkis
pamergeles, sodlnk j sulelif sodlnk ut stalelio; czesas keliduti
tolimq kelelj % tdvo teviszkel^.
Zmoniu motyneles iszleidta dukrel^ i tmoniu marteles;
jos susigrqU's i sugrqUelius, jos pasimatys. Mdno dukrele
Velu martele, o dsz iszleisiu i Velu marteles, jau dsz nesugrq-
tj'siu, jau dsz nematysiu.
0 mdno dukrele, kq tlk buval praiydusi % paczus iede-
liiis. 0 mdno lelijele baltoji, o mdno rotele raudonoji, o mdno
negelkele kvepianczoji, o tndno gazdikeli pilnavidureli, d muno
rutele talioji. 0 katrds iszleidta i svetimq szalel^, % tmoniu
Leskien-Streitberg, Litauisches Lesebuch. 3
34 Volksttimliches.
marteleSy o dsz savo dukrel^ % duksztq, kalnelj^ % serq iemel^^ %
Velu marteles.
0 dsz lanky siu ankstl if velai savo dukreles kapelj; o
dsz apldistysiu savo graudtomis aszarelemis tdvo kapelj. 0
kokiu tolyneliu iszdygsi, o kokiomls szakelemis iszszakosi, o
kokeis lapeleis iszspr6g$i^ kokeis tedeleis pratysL
Kdd if iszdygsi, kdd if iszlaposi, visi tolynelei if vet
pavyto m mdno aszarelit^ beldistant
Totenklage um den Sohn.
0 mdno suneli, mdno dobileli, o mdno artojeli, mdno
szenpiuvelif iszausz pavasarelis, visu sunelei po lygius lauke-
liiis sii naujomis tagrelemis, sil szema^s jauteleis; 6 tmoniu
sunelei po lygias lankeles sii szveseis dalgeleis szvytuja.
0 mdno sunelio hubtcja szeml jautelei, sdvo arfojelio pasi-
genda; o mdno vaikelio rudyja szvesus dalgelei.
Iszausz pavasarelis; imoniu motereles po uly teles su gle-
buczeis nesziojas; o dsz vend, o dsz vend verkiu pasiHuredama;
0 dsz verkiu, neturiu nei jokios patekeles, neturiu sii kumt
pasidtaugti.
0 mano suneli, mdno demedeli, kdd dsz buczau utsiau-
ginus, ant kojelit^ pastdczus. 0 mdno matiukeli, af mdno
rankeles taip sunkios, af mdno iodelei taip skaHdus?
Aus: Litauische Miirchen und Erziihlungen, mit-
geteilt von C. Jurkschat (Heidelberg 1898).
Pr^szaky szviesu, Htpakaly tamsu
(im Dialekt von GalbrastenV
Biiva kardlius tiiredams labai grdt^ pdcz^, kokes an
svi^ta ner buvus if ne bits. 0 td jam pdmiri. Ganh jieszkdje^
* J.'s Orthographie ist im wesentlichen beibehalten {te
statt e; ie = e, ei = e), doch hier v statt to eingeftthrt. Die
Betonungsweise ist die Kurschats. Die im Satze oder im Rhythmus
der Mundart schwachtonig oder unbetont erscheinenden WOrter
haben kein Akzentzeichen; den Nebenton hat J. durch fetten
Marchen, Gebrauche, Lieder. 35
po visas 2emes, ale sdu antroses paczios ne rdda. 0 jam dga
dukte, tokejau gratl ir daill kai motyna; ids jis usslgeidi vest.
Dukte tai girdedama p^rsiganda if netinoje kai leva atsi-
krapsztyt. Pakldsi sava sidndj^ Hndin^cz^, kq cze reiktu
daryt. Ta moklna tokj dalykq u&dut^ kuri niekam ne galimd
iszplldyt. Jiedvi susikalbejuses siiiari praszyt pamusztln^ Isz
visokiu kdliu visokiu gyvuliu, kurie tik an kernes randami; jet
tik vienq vieninteli te u&mifsztu, tai tUris jei hut pakdjus.
Kardlius trokszdams duktefs if sumedtiojej sukaczioje tokius
kdlinius. Gana ziije aniedvi, af ne butu kdks gyvs ddkts da
utmirszts; nieka niatrdda. 0 kardliaus dilkterei nyktei^eje
tik pahegtj tai bus geral. Sdva pamusztlne Iszvirkszcze apsi-
siautus iszbega nakties czese ir nueje klydinedama j tolitnq
miestq ir iid kardliaus dvare per miafgq parsisamdi. Sunkaus
ddrba neprdtus pradeje jau pagrlst o tdrpais iszejus j gir^
sdva vafgq skusdava medHams, paukszteliams, vandenims he
kalndms vis graudtei vefkdama. Ir sztdi! pasirodi jet mote-
rlski pdiadanti pagelbet, sdkanti: «jet tu nori kai paprdtus
pasiliustavot, tai ateik pas szi iszpuvusj medj if i ji ilindus
velykis^ koke pareda ttk pam\slyji, tai bus cze. 0 iszsprust
noredama tik sakyk: pryszaky szviesUj iitpakalyje taihsu. Ale
niekados veliau ne llkis kai akszczid ik viditrnakts; griszk
geriau ankszcziau.-» Kaftq kardliaus bute did^ czesnj iurint ji
sdva vyresnioses pasiprdszius nubega pas kidrajj medj, velyjos
drabutius kai siddbras tvlskanczius ir tiijau tei buva redyta,
Iszejus atrdda puikidse karietq, jsiseda if vek huva^ kur
velyjos. Jel pengiant visl patvilgeje, kdks jos dldis gratiims^
0 prmcas bos pamdtp priisz atsiskubjdams tujau j§ sv4kina
if ne su viena nekalbeje kai tik su j4. TMu kits kitu tq
pdtj vdkarq pasimega. Ale triump pirm vidurnakts ji tyloms
pavatidva, nieks neiinoje, kur dingus. Kardliaus suniis jos
VIS issllgdams Idki. Jis meldi tevq kai tik jmanydams, kad
vel apsakytu czesni. Tdm jvelyjus Idki nepati'stamas viesznes^
hdl suldki. 0 td tq vdkarq buva pasired2ius rubais kai sdli
Druck bezeichnet, doch nicht gleicbmafiig, das ist daber bier
nicht berticksicbtigt..
3*
36 Volksttimliches.
tvlsJcanczeis. Gana maldi prtncaSj kdd ilgiaii da patiktu
vieszeti, die jl nellkos veliau kai ik iriju bidrtainiu dvylika
if vil grpa, nes tada huva iadejus pre sdva ddrba hut.
Prlncas iszheg^s phliepi jos vethnq sulaikyt arhh nors pasekt
ir dahot, isz kur esanti, Jl tik pasdki: «Pryszaky szviesUy
uipakalyje tamsui>, ir nieks ne sumdti^ kur dinga. Vel kvieti
trecziq kaftq kardlius sdva sveczius, vel prlncas jos Idki vis
drehcdams, ho ji ir vel ateisenti. 0 tq vdkarq velyjos jl rilhiis^
an kuriu lyg tvatgzdes iszharsfyfas. Vel prlncas tlk su j&
vi6na kalbl'je, pre jos jjrised^s lyg prlriszts. Ir jet patlka sedet
ir kalhetis; czesas prahcga netemyjant ir susyk iszgifda zie-
gorii^ dvylika hemaldujant. Iszpuli Isz palocziaus pultina^,
szdka % ve^iinq if pavatidva sakydama: <s-Fri^szaky szviesu, o
utpakalyje tamsu>y. 0 strokais pamifsza tvaigzdtiu ruhus
issivilkt, het sdva kasdieninius virszui ussimidtus namo parhega.
Tq pdtj vdkarq prlncas sdva viesznes pasigesdams hlogai ap-
sifga, huk mifs^s. Reikeje ji kavotj o jis klta kavotoje ne
noreje kai tik vien moteriszku. Ir szlta pasklrta huva j%
kavdt^ 0 jet atejus jis povisd nusirdmdi, jdm kalbd tei rddes
patfstatna, jis neiinoje del ko. Kltq po to jau ne pi'isilidda,
ji vis ttireje apie jj hut dienq he ndkt}, taz jo szirdelei hiwa
ramiaus. 0 jet ir didei malonic kavot neilnant del ko. Miegot
ne gaU'dams kardliaus sunns usshndni raszius skaityt del czesa
praledlma ir pdsiunti szltq miafgq^ kdd pasillpus no lentynas
p^'idutu nezinaii kokes knygds. Jei helipant, tvykst! ivaigzde-
tasis upreds prlnco aklms pasirodi isz po apaczios prnsiklsz^s.
Tas ttijau suszuka, paszok^s apsikahlna j^ iszpafmdams ; kard-
lius atheg^s dtiauges ir sdva vaikdms vek svodbq tatsi. 0 an
tos svodhas ir dsz huvaii. Cze hiiva lehi! Pyragus negaleje
sii peiliic parickt, vis du vyru pasistojusiu kat lianfas piovL
Ir dsz parslnesziau dyvu de tokg riek^ an pecziH^ pailsaii he-
striunydams if parejes namo vwam Galhrascziu kiemui per
dvl nedeles pritekau dalyt, o tinai^ tas kiems ne matas^ myles
ilgunia ir xmse platuma, czials szimts gyvidnioju ir hevBk
tukstant irnoniu.
Marchen, Gebrauche, Lieder. 37
Vafgszas if besotis
(aus Galbrasten).
Vargtngs imogus glrio an upes kranta capt! capt! med^ius
kifta. Jdm becampyjent kifvis no kota smuktf ir nusmuka if
tik pukszt! } upes gelm^ jkrtfa. Vafgszas pravlrka: «tji, ui,
uif mana kirvelis; avu! kas ma tq> suivejos? Iszkada pajiegioje
mana kirvuka!-» Tarn tdrpe ilk pakdbdkszt! pakabakszt! pa-
szUvikszt! ir atszlubdva sidns diedas pakldsdams: ^«Kq, tu tei
ujujuji? Kds tau tlkosf^ » «,7e/ je! mana kirvelis, aviif jkrlta j
gelm^, o kitq nusipifkt ne jsUngiu, labai varglngs esic. Kfi
ddbaf medtius kifsiu if vaikams duna pelnysiuh> <^^T'icz
tylek! ne dejukf asz jf tdu sutvejdsiu.»» If tik brukszt!
brakszt! rudln^ pamet^s padrumst! } iip^. Po valandeles stugt!
vandeny ir Iszneszi dksa kifvi sakydams: «<iTe! imkisf ar
fai ne thva kifvis'? '^'^ ^Ak ne, ak ne, ne mdna», atsUiepi
vafgszas. Vel drumst! sendsis po vdndeniu entfs paneri, ir
po valandeles kuzt! iszktla su sidabra kirviu. «Ne mana, ne
mdna», szauki vargingdsis bos pamdtp. Trecze kart driimste-
leje ir iszneszi gele^lnj kifvi. «Tai mana kirvuks, tai mana
kirvuks^, suszuka vafgszas pilns dtiaugsma. Dievui dekui,
dekiii ir tdu, kad sdva kirvukq vel atgavail. » If tik cziiipt!
kirvel} isz anoje rankas ir skrystf an narnU jau biiva bebegqs
saviemsiems visldb praneszt. <s-«'U1iu, uhii!:s>y>j siiszauki j%
sendsis ubags sakydams: <^«Kadang tu toks viernas if pasi-
kdkdinqs imogus, tef dovandju tdu ir dksa be siddbra kifvp».
Jdm namie tik pliopt! vtslab iszpliopiant, iszgifda kaimynu
vi6ns, besotis. Ths susimlslyj§s kalU! j glr^, daval kirst capt
capt! j medj, to paczo vieto, o jo kifvis liusal uUaisyts tik
paszmiikszt! no kota, papliumpt! j vdnden}, Dabaf jis: «Ul,
uiy wi/», prdded dejut del sdva kirvuka. Faszlivlkszt, pa-
szlivikszt! sendsis diedas jau ir cze: ««0 khs tau tlkosif»'»
<iMdna kirvuks pukszt! j gelmf ikrlta if paskianda; kds jf md
sugraibyshy ««0 asz>^-}>, atsdk^s sendsis padrykt! j vdndenj if
po valandeles tik stugt! su geleiies kirviic. «^Tdi! tava kif-
ms»». «Ne mana, nemdna^, afsllepi besotis. Vel drumsteleje
sianiitis ir po valandeles stugt! su siddbra kirviu. «<iAr tal
tavdsis?»» <iNe mana, mandsis kitdks.» Trecz^ kaft sendsis
IL
38 VolkstCmliches.
pukszf! } up^ ir vel tik kyszt! isz vandens su dksa kirviu.
€Tai mandsk^, suszuka hegedis prasidHug^s. Ale jam tei
hegediszkai bemelujant^ diedas tik szmukszt! po vdndeniu paneri
ir daugiaii jau niszkila. Besocziui sznypszt! dksa kifvis pro
nos}, Idki ir Idki, bene jam isznesz demantini^ rdsi dd ir
szendie hekiunksa.
Aksaplaukis if Aksa^vaigzdi
(au8 Tilsit).
Kaftq buva karalius, ids kitdkes nh noreje vest kai tik
visu gratids§ if mandagids^ visos sava temes. 0 ir privelyje
jam tok^ putk^ mergdte su dksa plaukais, kad j, je iiuredams
atsigeret ne galejei. Kardlius jos pamll^s j^ pdemi, die jo
siandji piktoji mdfyna sava marczios j plentq nekenti ir butu
je weikiau apddvus ne kai sava namus utkentus^ if an jos
tykoje. Po czesa susildki jandji karali^ni labai grd^ sunelj.
Siandji karalieni pribudama tq, suv^sczius neva deje j lopszj,
0 Isz tiesos tmeti f skrynelp^ utvotus danktj pas up^ nitneszi
ir tid an vandens padejus pasroviui palidda. Ale j lopszj,
padeje siandji pikcziicrna suvystytq kdtinq.
B0a midtq szvieso atejus an rodynu visi dyvyjos Isz to
dyvna gauruta kudike, 6 iszvysczius sztai! b'esqs kdtins. Kara-
lieni netindje kq, sakyt, siandji bezliepycze tyleje^ bet dd vei-
kiait karali^n^ apskdbi, neva ji rdgana budama kdtinq gimdtius.
Afdrq midtq vel teijau paddri. Karalienei dukrytf jdnq,
grdip kai sdles dukterj, susildkus, kudikelj an iipes Iszneszi o
j lopszj padeje suv^sczius kdt^. Kardlius matne an shva
paczios ui^pyka; karalieni nusimini if daugiaii vaiku ne suldki;
0 visas sviits karalidn^ skdbi per biaur^ rdganq.
Bet tq ndktf, kurio pirmdsis glmi suniis^ imogus tamso
an mdriu ivejddams pragifda balsq verkszlidnancze valka.
An balsa prisitrdams skrynel^ pamdti pluduriujancz^ ; t^j^ susi-
ivejdj^s atrdda mdtq kudikytj. Prasidziitg^s skiibinos an namU
sdvdjei rddyt; if parsineszps kldsi: «Sdlytel! dabar sykj atmtk^
kq skrynele pafneszu^. 0 jet atmit ne gdlint, praver^s danktj,
if parddi miegantj, kudikelj sakydams: <Tii ma kudikj ne do-
March en, Gebrauche, Lieder. 39
vanojei, ddbar asz tau parneszii nors rastlnp. Iszvyniddamu
atrada puikius vystyklus he drobes, 6 an diigna if pinigu
tiupsneli jvyniota. Aptvalg^ kudikj vek pamdti tris dksa pld-
kus ut ausieSj ir tode pramm^ Aksaplaiikiu if dgina per sdva
sum^; die plnigus ir vystyklus skrynio pakavoje sakydamu:
«Pi7iigu mudu neprivdlova; sdva dunel^ dievui dekui juk tiiriva
if tarn vatkui dd uUeks; geriau jam vlslab pakavokiva; katin
ar to jam kaftq ne reikis.
Fo midtu vel susi2:vejdj^s pargahiana skrynel§ ir to atrada
dall^ mergdt^ puzkei teijau paredytq if pinigu dalel^; rodes
pirmoje sesil ta esanti. 0 atrdd^ tris dksa tvaigzdes ut ausies,
pramini je Aksatvatgzde ir sic dtiaugsmii agtna.
Ilgus miafiis vaikudu tveje namfis pasillka gero kavone
budamu if paugeje. Jau grecznu bicva, kai kaftq Isz svetuf
parbega kldsdamu: <^<Tetytf mdmyt! af tai tiesdf kitl vaikal
pasdki, mudu ne esancziu jiima vaikic, bet rastiniitdu Isz van-
dens sutvejotu. » Kq galeje daryt? Tureje tiesq sakyt, ir pa-
rddi ka&noje skryn^ ir kds to biiva koindm an minavones, Vls-
lab pasiklds^ if aptiurej^ tu tdri abudu: « Dekui jiim uZ ka-
von^ ir visq gidrq^ bet dabaf turesva f svUtq eit tevU pa-
jieszk6t». Ilgai klydinedamu be klasincdamu galid pailsa
vdkszcziojuse. 0 patropyj^ miestq tia biitq pifkos ir pulki^
daf2q tatses, kad gafsas iszeje per vlsq miestq apie Aksa-
plaUkj be Aksatvatgzd^, 0 jddu nesi&inoje tevdms tei arti
esq, nes tai taspdts buva miestas^ kureme tevat karalidva. If
iszgifda sianoji kardKaus motyna gafsq apie tMu kUdikiu o
an vardU suprdta, kds per vieni tie bus^; dksa pldkus be
dksa tvaigzdes mat! bicva jtemyjus jiidu tilczes vystydama.
Dumoje szei ir tet, rdsi gdlima jfidu kai norins smercziop varyt.
Pasiredtius nueje id bezUepycze pas tiidu % namus vis saldlietu-
viudama o ir vlslabkq pagirdama: <(-Ak koks pmkus juma kuts^
0 ir pdtys, putyczei, kokie jani^ grdMs. Szirdyte! norecz matyt
ir jiima daftq. Dukryte! girdejau sdkant labai puiki^ esantj.»
Tid nuejus veidmainidva: <-<Ak koke cze grotybi! Mdna avdte!
ar tu puikeses kvietkds aginai^ 0 iii, dksineli! bene visits
medHiis tei dailei isodinai? Mdna vystyczei! didel puikus dar-
telis, die kad butu pre kdzna medte kankalelei, kai tai skam-
40 Volksttimliches.
betu!^ ^«0 kuf tus galetumem gdtf*» kldsi tujaii Aksaplau-
kis. aZinau, tia an kdlna pUnas daftas, tikvi^na reik' par-
sineszt, tai per ndktj privysta visas dartas. Je, kad tus
kankalelius turetumeta, mdna baltuleleif^ Tat pasdkius isztim-
pina kai sausas miuts sava pdtymius palikdams. Kudikiudu
tiesiog j smerties nasrus ji siuiiti, nes dartas an kdlna huva
surdganutSj o kas jeme ilgiau kai vidua vienintelp adynelg
pasillka^ daugiau jau niszetdava, bet j bilevienq medj pa-
vifsdava.
Sidnajei iszejus kalbeje amidu tarp save, kq retktu daryt,
Aksaplaukis sdki: <i^Asz einu parneszt tdkj skambalelp. « «N'etky
n elk !'»'}> draudi seseli, ««katl kas tia gdl tau tlktish>'» «Ne
nukalbesi; dsz einu, ir gand; bdmes ne turiu diewa vafdan.'»
€<iTai nors greU sugritk ir neussitriikjk!»» meldi seseli.
Anksti ryte paktl§s iszbega an kdlna, preje puiki^ daf^q be
krdszta be gdla dldj, pasistieb^s nusldreske kankaleliu vi4nq ir
niatsigri^tdams bega kai vdroms no kdlna an namii, ir par-
beg^s pre medte prikdbina. Antrq rytq visas dafias skambeje;
biiva miel klausytis.
Td sianoji ragana vel atejus saldlietuviuja: «Mdna
dukryte! dabar puikus skambejims darie. Ale, mdna giaroji!
khd td but eterely dksa tuveliu, dd but puikiau, mdna balan-
delif^ ««0 kuf galimd tas gdt?»>'> «FeZ tia an kdlna rdsi
eterely, mdna janutele!^ Pasdkius ir iszszvygtdina. Byte
anksti iszbega Aksaplaukis an kdlna tuveliu parsineszt, o su-
sirdd^s greit parsiskiibina if darte palidda j eterq. Antra
rytq visas vdndil kribtdeje vibtdcje pilnas dksa tuveliu, tos
ndrsti blizgedamaSj kad miel akiii paganyt. Iszgifdus sianoji
bdbpalaiki dyvyjos, kai galej^s gyvs iszliktie if isz to dafta
iszeitie, ale sumislyje jildu tikrai praiud^t, kad ne abtt,
nors vi6nq,
Trecz^ kaft atejus vel gyri anudvieju puiki^ji daftq saky*
dama: «Mdna dobileleif gratet, labai grazet! ale dd viena
ddkta relk, tiesos paiiksztele,» €<&0 kuf tas gdnams?^» ^Szir-
dutyte! 0 tidnai an toje kdlna utpakalinio stubo an kdkale
patupits,-» Tai pasdkius iszsziknidje savy besijdkdamh: tikrai
dabar vi^s tur pradingt. Jet isztursdvus tujau Aksaplaukis
Marchen, Gebrauche, Lieder. 41
saJd: «Ta pauksztj turiu turet, o kad cze da tei Cbutu)»,
Sestl kiek ttk jmanydama nukalbeje, die noprosnai. Antra
ryi pabudus brolj vel draudi: <Mind ne eik! ma tei baugu
szirdy, o szid nakt tei dyvinal de tave sapnavau. Brolytel^
meldtiams Vtkis namie, pra2!usi.» Bet tas nieka nekldsdams
ryte iszbega an kdlnq i sdva negiliukf. Liyg tyczioms jis ernes
czesttj po dartq timpinedams ivatgi mediius be kvietkds^ potdm
jdyrin j butq. Ale tid pirmojo stubo tokiu puikiu dalyku
rdda, kad atsigeret ne galeje; antrojo puikidsiu sidabrmiu if
dkslniu ryku, trecziojo vientl moliavoniu, ketvirtojo puikidsiu
drabidiu, penktojo pinigu ir iemcziugu; visuf noreje sdva akls
paganyt^ ir utgatsza. An gala parej^s j tlkraj^ stubel^, pamdti
paiiksztj, betupint, o pasillpps ji jau tvefs, tik skiblinkt! kai
stlkla stukelis an denies nukrlta if pasillka beguljs.
Sesele sdva brolycze Idki per dienq be ndktf, 6 niekai
ne suldki. Antra ryt pasikelus eje an kdlna jo jieszkodama
ir vis verkdamd. Bevdkszcziodama sutlka sidnq moterele, kurl
jos pasigailejus ir iszklasinejus pamoklna kai reik' daryt. Vts-
lab gerai jsitemyjus pirbega per daftq^ pef stubds akiu j szdlj,
nepakreipdamaj surdnkioje stiklus j, tiursztq^ pa^ilipus susl-
griebi tiesos pauksztj ir vel tekind atgdl an namu iszbega. 0
isz dafta iszbegus tik burkszt! stiklai isz tiurszta iszbira if
tujau pasiverti I vaikelius, kurie visl tia buva pauks^cze gdd^.
Tarp tu pamdti ir savo prapilldytdjj, brolu^elj, ir greit pre
rankas nutverus namonais vedes; o paUksztj kurbelyj namds
pasistdti.
Vel paskambeje gafsas apie tu vaiku laimejimq pef visq
miestq^ if kardlius sit karalUne iszgifdp tq, naujynq ateje
pasitiuret. Ylslab apdyvyj^ paUksztj, pamdti if isztyri esantj,
tq tiesos sakytojj. Tujail pradeje ji klasinet apie sdva vaikus,
kai tai buv^ if ar da gyvu. Pauksztis vlslab pdgal tiesq
iszliudyje, if sus^k visiems besidyvyjant atrada tevai savo ku-
dikius ir kudikei sdva tevus, ir biiva dziaugsmas be gala. 0
iszklctsinej^^ kds tai vlslab padlrb^s, gdva Hnot, to visa sianqj^
kardliaus motynq esant kaltq. Kar alius supyk§s pdliepi je
sugriebt ir siirisztq tdkiojau skrynio an vandens paUst. Kazl
kur nuplauki.
oOOOo
42
II.
Aus Donalitius Diehtungen.
(Herausg. von Schleicher, St. Petersburg 1865; von
Nessehnann, Konigsberg 1869.)
Szil Didgalvis.
Sz^ didei smarkus vadlnams Krlzo Didgalvis
pas liutiis hylinedams kaftq dvj apskimde.
Tlkt haisif} girdet, koks tal nepretelius buvo:
su visats szunimis kaim^ni^ vaidq vis keU,
denct if ndktj jisai beginedavo lygei paduk^s^
6 khd ne kitaip, tal tlkt guiniodavo ivlrhlius,
Y'paczei Isz paselU net ufszdams nelgi belodams,
af kaimyns af svetims bus, jpleszdavo ^mog^.
Ndktyf I tvaigtdes dangaus, i menesj, szdltq,
0 d'enos vidury % sdul^ lodavo sziltq.
Tds nevidons smarkus, kaip gifdit, dvj. utpule,
bilk jos tevs Isz jo sdvo svodbai tyczyj^s metiq^
6 ne mdtumq kq, triju ketvifczij, norejo.
Vtraszo, kaip juk reik' , neturedams liudyt vadlno,
6 tafp liidininkt^ iszsif'inko vilkq bet Idp^.
Bet kM provininkai^ tikrai teisyb^ suprasti^,
ddr pre tu piHdejo jls if vdnagq plktq.
Te visl Didgalviui tatp meluti padejo,
* Kurschat haisu. — * Bei Donal. fftllt die erste Silbe dieses
Lok. immer in die Arsis, er scheint also naktyje betont zu haben ;
Bonst naktyje ndkty. — ' Die erste Silbe von provininkas steht
bei D. in der Arsis, daher wohl /^rorimw^as betont; K. provininkas.
Aus Donalitius Dichtungen. 43
•
kad sud2a girdedams skundq visas suppko
if nekaltqje avele skaudzei iszdafke.
Dukj tare, keksze, duk tujaus patyczytq skolq;
6 jei ne, tal til pavelysiu vlsq supleszyt.
Taip haugsztiis galvijelis skaudt^ sudq girdedams
if del liitdininki^ if sUdtos todti^ pdbug^s,
taip avele, sakaU, toki matydama gvoltq
if neturedama jau ant vlso sveto pagdlbos
tsz bedos metiiis neiyczytus tdda atduti.
Bet neturedama kaip jau vilnas, sdvqjj rUbq,
pagailek deve, nukifpusi pafdave szaltyj\
if utmokejusi nepreteliui nafsq nutilde.
Ak m^no mels tm^gau, kentek, kad skaiidulj spdudta
if nu skrdndos tdv paskutmj lopq nuplesza.
Pdsaka ape szudvabal}.
Kifminq judqjj, kufs linksmas szude gyvena
if besivoliodams ids smdrves giria pef merq,
tq kirminat kiti darte darkydami tedus,
ypaczei grlkvabalis, ansai nepretelius sodt^,
szudvahalj, sakau, kaip gifdit, kvete I svodbq.
Nes dar&elei visi if visos pustos veteles
jitdinos isz kapiniu saulelei biidinant svetq.
Vdrnos if varnai if daug pazj,'stamit paukszczi^
iszleke if dainds, kaip buvo mokj'ti, daindvo.
Sztdi, if szudvabalis pradejo szude dainuti
if atsitup§s potdm paprdtusj, edesj, kramte.
Bet visems kirmindms katp smirdas gedq paddre.
T'& visl vdbalal ji skaudtei bdrti pradejo:
Smifde^, netikeli, tii st4rva, tugi biauresti^,
kds tai? af ddr vis kaip prates smdrveje Undai?
Sztdi, jaU kaip ilgai, daugiaus kaip tukstantis meti^^
kaip, begedij tii jau tokioj biaurybeje kyszai.
Eiksz ben kaftq pas miis, tiurek, kaip mes cze gyvenam
if atsitup^ gardtei szakeliq pumpurus vdlgom.
1 Nach K. smirde (s. u. S. 45 4). — ^ Betont nach dem
Versiktus, K. biaitrestis.
44 Aus Donalitius Dichtungen.
»
^Ak had hen if tii geresnj, gdutumbei protq
if kaip mustf, kaimyns darte iszmdktumbei tdisti.
Eiksz, nepr'eteliau, szen, pamesk tq, sdvo hiaurpb^,
gedos jiik gand padarei jau ghninei rmlst^;
taigi ben kaftq, pas mm aiit mtisi^ rodykis medtt^.
Bet jis su visats vabalais ddr bdrtis pradejo:
Jus iszkddininkai, jus vdgys, jus piktadejei,
af nesibijotes ^monems iszkddq daryti,
0 ddr if mane taipjau mokmate grekq?
Asz visados, kol gyvs, tokios neteisybes baisejaus,
Isz maM denu dabojaus vetlybai elgtis;
afgi dabaf tureczau ddr szelmystg vary til
Talp atsilep^s umai | smArv§, velei jlifido^
if ddr vis kasmets, katp :tinome, szude gyvena.
Til netik^s tmogau, katp tdv td pdsaka rodos?
Kdd katp szudvabalis if tit tikt smdrveje Vindai
ir nevetlybai vis ant szelmystes dumoji^
af nesigedi, kdd svets tave vh szude ntspeja?
Szudvabalei visl jau tam biaurybeje glme
if visos gimines bet tevi^^ pdprotj lalko.
Nes jau tatp jems tevs, momd if moczeka lepe.
Bet kds tdv, tmogau, taipo^ pavelyjo elgtis f
Vogdams, dtimdams, klastMams szelmis vis busi.
Tdv nekados visl negelbes poterei tdvo,
kdd if klupodams rankds susiem^s skaitysi.
Juk iinai^ kdd dvem negall paslutyti ponam;
dveji^^ keliu venqkaft net raits net pesczas keUduji;
tatp negall dvigubat if Mikt if gesmes gedoti.
Tatgi ben kaftq pamesk tokX netlkusj, biidq.
Jiik girdl, katp kifmeles vdbqla judqjj peikia
if padyvydamos toki neszvdnkeli bar a.
Rods negratu, kdd szudvabalis biaurybeje tdidta,
if labat negratt\ kirminai kdd pustyja tedus;
* Bei D. tevas mit unverftnderlichem Hochton, bei K. pi.
tevai levy, tevdms teviis tevats tevuse. — ^ J), stets bo, K. tatpo. —
' Das dwem der Hohlfeldschen Abschrift aus D.'s Original ist
wohl nur verlesen ftir dtvieiu.
Aus Donalitius Dichtungen. 45
bet ir idv, imogau, negra&il, tu gedq turesi,
kdd kaip szudvabalis if tu vis smdrv§ mylesi,
Vilks provininks.
VilkSj ansai visems paij'stams jegere girii^^
kufs kytrel^ pagireis mediodams krumuse sldpos
if fafp kaimeniu daug peczenku greitai paddro^
tds mesininks venqkaft iszdlk^s hego l$z krumu.
Bet, girdekit, ne pifkt, dk ne, jh vogti iszszokOj
if netoU tujaiis pas up§ oszkq u&spejo.
Ale^ ddr nh oszkd^ het ddr oszkdte j\ huvo.
Tai jls je kaip vilks utpul^s bdrti pradejo:
Til bezlepicze, kdm tic man mdno vdndeni drumstaif^
Af netinai^ kaip andai dsz tdvo tevq korojau?
0 ddr tu taipjau dr^stl man gerimq biaurintf
Ak ponu^elf melditii^ oszkd drebedama tare,
dsz amMnaz ddr tdv nebiaurinau vdndenj tdvo;
deve^ mus apsaugok tokiq szelmyst^ daryti.
Mes kat'in kuf toll vilkiis matydamos begam,
nesa^ tic jau perdaUg iszjmstyjei ghnin^ musti;
kdrviti if arkliu^ aviu if kiaulii^ visokiif
ant lauku visiif if giriose daugel suedei,
0 taipjau pef rugiiis if momxi mdno supleszei.
Bet jaU vilks perdaUg girdedams, kone"^ padUko
if papyk^s labai Isz kefszto visas supiito.
Tlcz, tare J tit bezlepicze, man laikyk sdvo sntikjl
Asz neteisi^ ddr nekados nestidyjau provq,
Af netinai^ kaipo tdvo tevs man p'evq nugdne,
ifgi momd taipjau sii bostrais iol^ nuedef
Bet if tai ne gand, szirdls jiik plyszte tier plyszti^
1 N. d. v., K. kytrei. — ^ Bei D. entweder beide Silben in
der Thesis, daraus die Hocbtoustelle nicht bestimmbar, oder
die erste Silbe in der Arsis; er scheint die betont zu haben, K.
ale. — ^ N. d. V., K. drumstau drumstai, drumstyti. — "* N. d.
v., bei D. auch deve, K. deve\ die Betonung dieser Vokative ist
bei einiger Emphase schwebend. — ^ N. d. V., K. nesd. —
* K. visolcii^, aber visokii^ ist gebrauchlich. — '^ N. d. V., K. kone.
46 Aus Donalitius Dichtungen.
jus iszJcddininkes visuf tikt kldstq paddroty
glriose mums medtiis geridusius lupdumos dafkot,
ogi name) czepelius gratius iszdykusios lupat,
ir dariov^^ kytret J dafzq kopdamos vdgiat.
Todd jau jus daitgiaus kar alius draudta laikytiy
irgi man^ aiit to akylai lepe daboti.
Mdn pavelyta ir visits nepretelius bausti
ir iszkddininkams visur raspustq utdrausti.
Talp pasigyr^s jisai tujaus oszkdt^ nutvere
ir ant vetos umai sudrdsk^s vlsq suede.
Talp ant sveto yrd: kds nor iszkddq daryti,
tds bile-kq, umai kaip szelmis gal numanyti
if kaip drdskqsis vilks parpleszti ir sudraskyti.
Auttds gyrpelnys.
Autuls ans szakots didpilvis ore sfovedams
su iaibais if vetroms daug jau buvo karav^s
0 besipeszdams ddr visados latybq laimej^s.
Todel vh jsiremes jls pef merq didtdvos;
glusnius ir egleSj puszis ir lepu virszunes,
0 labiaus karklus if krumus latke pef nekq.
Talp pasiput^s jls tsz tola nindr^ pam^te,
kaip jl sdvo dubej matu pabugusi vejt^
be paliovos if szen if ten svyrinedama kralpes.
Sztdi, szis gyrpelnys tokiq silpnyb^ maiydams
0 sav^ venq ttkt pef drutq laikydams
nindrei talp besikloniojant tikt jUkias tikt filkias.
Bet kaip jau perdaug tasal raspustininks loszo
if net dangui jail net gero nedave tddto,
tsz visu szaliu pasikele umaru vejei
if szt ketsprandp talp smafkei v\sq sudrdsk6y
kdd bemtrsztant jail tsz visa dldelio pilvo
jdm vidurel visl if tdrnos vtsos iszUMo.
Talp szis gyrpelnys pelnytq gala sulduke.
* N. d. v., K. dafzove, -v^. — » N. d. V., K. ketsprdndiSy doch
ist bei den zwei schweren Silben nacheinander fUr D. die Be-
tonung kStsprandis nicht ganz sicber erscbliefibar.
Aus Donalitius Dichtungen. 47
Bet hesikldniodama nendrute rddo malon^
ir sclvo gyvasti^ imrviis ir di'ibe palaike.
Taip devs smarkininkams^ heveikei sudq paddro^
kad je vargdenidms perdaiig ant 7iugaros kopa
ir heverkientj iszdyk^ spiria sirdtq.
Tit iszputeli pilvois, atsimlk sdvo gdlof
Tlkt dahok, kds hiis, kdd stlpdams rdsi rokundq.
0 jus vargdenel^ kure su lopyta skrdnda
vos barszczus nedarytus, vos kartupeles vdlgot
ir isz kiaulstaldto pilvotas dovanas ktipiat^ —
rods ubagai toke pas ponii stalq netinka;
jems garbes gana, kdd gdl pas kdkali stotis
ir sit vytomls bute kepur^ nuimti.
Bet nesigedekit^ kdd jiims kdks vdlkafa szypsos.
Bdsi jls pdvogtq puikel^ neszioja sermegq^
rdsi ml dukso jo sirdtii dszaros blizga,
ir kasden devop naszliu dusdvimai^ szaukia.
Prdsfs ubage, pasihk, kalp tdv nil devo paskirta.
Ne visems vale kardliii szubq neszioti,
ne visl pirktais redytis gdlime rubais,
neigi kotndm vale penetq pilvq parodyt
ir sU poniszkq margq^ karetq^ vaiiuti.
Yens kaip kdks baisus erelis svete lekioja,
0 kitsai: kaip tvlrblis kdks po stogu gyvena.
Bet kds perauksztat i judus debesius kopa^
tdm daugsyk Perkuns iaibudams lepia sugriszti.
0 kds VIS i^emal, kaip tvlrblis mdka slapytis
ir kaip kiirmis kdks % iirvos pdszalj lenda,
bet visuf kalp retk' gravel if mandagei elgias^
tdm if ponai tur vertai kepure nuimti.
^ N. d. v., K. smarkinirllcas. — ^ pilvotas, kupiat nach
Schleichers Ausg. — ^ n. d. V., K. pulTcei. — * Bei D. immer
dusduti dusdvimaSy K. dusauti dusavimas. — ^ N. d. V., K. mdrgq.
— ^ N. d. v., K. karetq.
48 Aus Donalitius Dichtungen.
Rudenio gerybes.
Ant, saulele vel nil mus atstddama rltas
irgi paUkusi mm greifd vakarop nusiUidta.
V^i, kasden daugiaiis jl mums sdvo spindulj slepia,
0 szeszelei ins ilgyn kasden iszsitesia.
Vejei su sparnais pamatl jail prddeda miidraut^
ir szilumos atstankas^ iszhaidydami szlamszcza.
Todel if oru drungnums atvesti pagdvo^
ifgi senystf jau graudena kdilinms imtis;
hoba su dedit blogu pas kdkalj siuncza^
0 kitus atszllt % stuhq rdgina listi
if valgiils drungnus bei sziltq vlralq vdlgyt.
Zeme su visats paszaleis jmurusi vefkia^
kdd mus'q rdtai jos iszpldutq nugarq drdsko.
Kuf pirm die kuinu lengval miims pdvete ndsztq^
jaiigi ddbaf ketureis arkleis pavaMuti nepigu.
Rdtas ant aszes braszkedams siikasi sunkei
ifgi kernes biaurids iszpleszdams teszkina szmotais,
Vd, lauku sklypai visuf skendedami mdudos^
0 lytiis tmonems teszkedams nugarq skalbia.
Vytos su blogais sopdgais vdndenj sufbia
if biauriiis purvus kaip fdszlq mj'dami mlnko.
Ak kuf diiigoi gedros jUsgi pavdsario denos,
kaip mes pirmq syk stubds aiv^'dami Idngus
szUdantj sziltos sauleles spiiidulj jailtem.
Lyg kaip sdpnas koks, kuri megodami mdiom,
ogi pabiidp jo potdm irumpai paminejom,
lygei taip praszdko miims su vdsarq dtaugsmas.
Ogi dabaf purvynai^ kdd jus krutina vytos,
n6i kiselius ant ugnes pleszkedami teszka.
Vtslab kds pds mus lakstydams vdsarq szveute
af plezd^ndams avd lauku linksmai szokinejo;
vlslah kds lingudams Ik debesu pasikele
if pasidiaiig^s taip grudelius sii vdbalu vdlge.
* Mehrmals bei D. Hochton auf der ersten, einmal auf der
zweiten; mUdrduti. — * N. d. V., K. nom. dtstanka.
Aus Donalitius Dichtungen. 49
vtslab jau prastojo mus if nideke sleptis.
Talp laukai pasiliko mums visuf gedullngi
ifgi groipbes ju n4i kdpas s6ns pasirodo.
Krumus if gires linksmds jau GUtine^ suka,
if gro&yhes^ ju gaiszin drask^dama vetra.
Szdkos, ant kuriu po Idpais utgime vetsle^
if lizdelyj nei lojjszyj czypsedamu vefke,
af ap^elusi jau potdm laksf^dama jilkes
if sdvo penq he momds skraidydama gdude,
ids veteles jau visuf taipo nusirede,
kad jos nei ^agarai sausi suhudami bdrszka.
Ten kuf meszkins ant kelmu bites kopinejo
0 meszkd vaikus glupiis murmedam^ iinde;
ten kuf bredtei drdskanczt^ vilku nusigando,
0 vilkai sdvo veisl^ kaukt if pleszt pamokino ;
ten kuf vdnags sii vaikais daug sulese vlsztu,
if varnai pulkais ^asyczus pdvoge musii,
ten, Murekit^ ten dtaugsmai taipo pasidejo,
kad tlkt vdrnos ddr biauryb^ riidenio gdrbin^
0 pauksztelei sit dainoms anksztal pasislepe^
ifgi be rupesczi^ szaltai sapnudami mMgti.
Ak, dartu grotybes jus sii sdvo tolelem^,
jUs kvetkeles jdunos, jUsgi pavdsario szldve^,
dk, kuf dingo jus puikicms sic sdvo kvapeleisf
Fei, ka sodai miims margai tydedami rode
0 kq, vdsara^ miims potdm augj'dam^ siule,
ids visas gerybes'^ jaii kampe pakavojam
ifgi su pudais^ if skaurddoms virdami vdlgom.
0 jus tqsys, jUs nekus pliuszkedamos dntys,
eikitj mdudykitis, pakol ddr dtviros upes.
Jus gaidtei sv, visztoms if kds me'Mnj krdpsztot,
begkit, skubjkites ben kaftq ddr pasilmksmjt;
die nedlngokit^ kad mes del dlaso melo
* So stets bei D. im Verse, K. giltine, Akk. giltin^. — * N. d. V.,
K. grozyhes. — ' N. d. V., K. veisle. — * N. d. V.; sonst pasi-
slepe; lies pasislep^? — ^ N. d. V.; sonst szlove. — ^ N. d. V.;
sonst vasard. — ^ N. d. V., K. gerybes. — ^ K. pudats.
Leskien-Streitberg, Litauisches Lesebuch, 4
50 Au8 Donalitias Dichtungen.
ar del jus dainu szventu jUs szetiame tvdrtus;
ne, mes del mesos tiktai jusij, glriame balsa.
Tikt dyvai tiuret^ katp maters dllina stungius,
if haisu} klausyt^ kaip bdbos tdrszkina pMus.
Gryta su Pim^ kamputo titnago jeszko
0 Selmyke sdv Isz autu purvelj svilin.
Bet Katryne su Berg^ skaurddq szuruja
if, kad daug ugnes ben v4ik po kdtilu degti},
su pilvdtais zubais vis f kdminq pucza.
Jeke sii Magut^ dtovfiq pdgali skdldo,
0 Enskys sausos malkeles dtnesza glebj.
Ale Doczys nendudelis pas kdkalj sziltq
sndusdams ir zubus laity dams edesio tyko,
nes Asfe petiims nupenetq szutina gaidf
if kells kveczu p)lyckus % kdkali szduja.
Doczui taip besilaUant if didei besidtaugiant,
sztdi^ kveslys puikel^ redyts if raits pasirode,
if visiis svodbon ateit pas Krlzq paprdsze.
Svotij, kotnas vens tujaus kepur^ nuvotdams
if ilZ gafb§ td didei, katp reik\ dekavddams
Krlzq pagdrbjt if svodbon ateit patadejo.
0 veij vos aszmd dend potdm pasirode,
sztdi, visi kaimynai svodbiszkai pasirede.
Stqys su Mefczum kurpes sdv naujds nusipifk^,
0 Jons sti Laurii dailies vyids nusipynp
redes if svodbon nukelidut kuinus paiebojo.
Y'paczei isz visit Enskys sdvo sztmelj praiise
if balnodams ji pre szonu prhege ktlpas.
Taip iszred^s jau Hrgelio nugarq visq
in sdvo kitlszes su nauju dirtu surakhio
if ant blaUzdti,^ svodbiszkus sopagus utsimove.
Moter'q piise kapos suneliiis palydet pasisiule,
nes if jds kveslys i czesnj buvo pakvet^s;
todel jds taipjaH, kaip reik' vesznems, iszsirede,
ale nd vdkiszkai, kaip kelios jaU prasimdne.
K. batsu. — ^ K. puikei. — ' N. d. V., K. blauzd^.
Aus Donalitius Dichtungen. 51
%^, letuviszkai kotna tarp ju susiglamM.
Juk iinalj katp mus Letiwininkes dabinejas,
kad veszet ar i czesms nukelidut utsigeidta.
Kykas su nometu hei ploszte moteri^ redai^,
het vainlkas su kasdms mergu dahinejims.
Bohos, szuksztu jums margu vainiku noreti,
0 jus mergos vel, mindu, n^utsigeiskite kyki^.
Tatp, katp girdit, didis pulks visaip iszsired^s
irgi neszvdnkei klykaudams pas Krlzq nukdko.
Krlzas tfi pasikloniodams pasveikino ko^nq,
if I sdvo nanielj vezlyhai suvadm^s
tu pavitot visus brangvyno dtnesze pleczkq
if svotus Unksmus meillngai rdgino sufhti.
Ale momd marczos visokk^ sunesze plyck'q
if sdvo sukvestus svetelms taipo pamylejo^
kdd kell jau huriszkai szutkds prasimdne
if vens vdlgydams pas stdlq szudq pasdke.
Taip pirmones^ svodbiszkas linksmai beragdujant,
sztdi^ til svodbiszkas bliovlms^ visuf pasikele^
taip kdd if arklel blogl szokinedami ivinge.
0 vei, vel tujaus ids pats kveslys pasirode
ifgi beklykaudams kumeles niigarq daute.
Tu nendudeli, kdm spdrdai kitmelio szonus?
Af negand, kdd ji vos gyvq baudtava lilpo?
0 tu su pentinais jdm ddr ddugsini vafgqf
Jok pamati^ tioply^ nemuszk be retkalo kmnq!
Jitk girdi^ rytoj reikes i gir^ vatiuti,
0 poryt matu reiks parvetH dldelj pilvq.
Taip jdm, kaip girdejot, buriszkai besispdrdant,
sztdi, tu pro vartus redytq pafveie porq,
ant kurios szvents vyskupas pas devstalj, szventq
vinczavodams, katp reik\ tegnon^ biivo padej^s,
Gentys if kaimynai jau visl susibeg^
if jaunlkj su marcz^ pasvUkin^ datlei
^ K. redal. — ^ N. d. V., K. pif manes, a. pif manes, eg. pir-
und pifmone.' — ^ N. d. V., K. Uiovimas.
mane und pifmone
52 Aus Donalitius Dichtungen.
tu gardtel pavitot % Krlzo silvede ndmq.
Knzas irgi moczute jd, surukusi hoba^
Gerejos didel duktefs suldukusi svodbq.
Nes Ilzhute ju dukczute biivo paskidusi,
ir pregtdm uZ szUlco % Taukius nutekejo.
Todel tevai jos sukvet^ gimin^ visq
tytveik daug del to kasztdvos ifgi stelidvos:
kdrvii^ tris berZdtds o jduczu du mesinejo;
bet kek kiaitUi^ bel aviu, mesininks nerokdvo;
ale Zqsu bel visztt^ vos vend pasiUko.
Tds mesas visokias szelp ir taip sukapotas
Krlzo kukorius taip smarkei pleszkino svodbai,
kdd ant ulyczi^ visur uZlms pasikele
ir kaimyns Fauluks del to didei nusigando.
Tatp iszvlrtus jau valgius Isz kdtilo semdams
0 pecz4nkas sii kablets tsz kdkalio trdukdams
Petras kukorius, kaip gifdit, biivo sutais^s,
Irgi sveczdms iszdlkusems vts rdgino siulyt.
Tusze stdlteses tujaus atneszusi plonas
svodbiszkai, katp reik\ iszrede dldelj stdlq.
0 potdm kveslei greitl daug sunesze valgii^:
jdutenos rebios^ kiaulenos irgi Zqsenos^,
plaUcz'q bel kepenu bel daugel szutjtu bleki^.
Svotams taip potdm Teve-mus szvental pasiskalczus
ir krikszczoniszkai pas stdlq jau susisedus
Krizas sdvo sveczits meilmgai rdgino vdlgyt
if, kalp duszei reik\ pasisotjt if pasilmksmjt.
Szfdi, tujaus Enskys isztrduk^s didelj, petlj
virtas if keptds mesas padalyt pasisiule.
BU, kaip ponai ddro, transzerut nemok'edams
til sii nagals kalp burs lasziniu szmotus nusitvere
ir skvarbydams ant toreli'q siimete stukeis;
nes prisirtj^s jail nenumdne mmidagei elgtis.
Ale sveczu keli brangvym^ plhk prisisufb^
' N. d. v., K. kiaulend, g. -nOs; zqsenii, g. -nds; bei ihra
jautend und jdutena.
Aus Donalitius Dichtungen. 53
tokius tatp grecznus szmotus panmtyt negalejo;
0 kift, taipjaii girtl, neturedami peilii^
ir su rankomis apsignidu^^ Idszinius ede,
tatp kdd ju taukai per bafzdq jail nulaszejo.
Nes je mlslyjo, khd biirs pas Krlzq sededams
kloniotis ir poniszkai pasielgt neprivdlo.
Taipgi bevdlgant jau tr huriszkai lesidtaugimit
Krizas szukterejo; sztdi ttl tarnal pasirode
if alaus macnaus su drogais dtnesze bdczkq;
0 kveslei su krdgais svodhiszkais susibeg^
pyvo sudrumsto malkus tikt koszia thkt koszia,
nes tirsztdks alus perdem per gomurj plaukdams
if tirszti malkai veikiaus prisotina skilvj.
Sztdi, vist svotelei sic pasimegimu^ vdlg^
if tirsztu malkeli-q jau dosnel prisisufb^
poterit^, kaip krikszczonims^ reik\ skaityt uZsiniifszo
if kaip kiaules dlmono, tiki geda sakyti,
kiauliszkas dainds dainut ir £vegt u&simdne.
Stepas nu rebiu kumelii^ daug pameldvo,
0 Enskys sdvo poniszkus iszgdrbino jduczus,
af kitaip glupds szutkds taisydami jikes.
Lauras sit pirsztii dambrelj skdmbino pitsdams^
0 Jokubs strunds jtempdams czirszkino smulkq.
Ale Doczys perdaUg prisied^s bei prisisufb^s
net koks Zdkas Unkiszkas po sidu nupide,
tatp kdd koinas vens del to didet nusigando,
if vos piisgyvj sic drogais Isznesze laickan.
Bet if moters svodbiszkai pasidZaugt n^utsimifszo^
die labat kytret, nes greltos moterii kldstos
kaftais if kytridusj kldpq moka prigduti.
Bdrbe su Bim^, Laurene bet Pakulene
vdlgydamos brangvyno nei paZiuret nenorejo
ifgi padyvyjo didet, kdd mela^ Krizene
if mergoms tokid neszvdnkaus gerimo siule.
^ K. pasimeghnas, -mil. — ^ Das bei D. nur im PI. vorkom-
mende Wort hat den Iktus immer auf o, danach oben die Bet.,
nach K. krikszczomms, — ^ so stets bei D., K. meld.
54 Aus Donalitius Dichtungen.
0 sztdi, mhlyk tikt hrolait, kds cze pasidare.
Tos Mastorkos ttl potdm kampe susilindo
ir pakav6t(} sdv brangvyno dldel^ pleczkq
su kelets malkats slaptoms isztusztino vlsq,
0 paskul nekiis visdkius plusti pradejo
ir kitoms vernoms kaimynkoms gedq padare.
Bdrbe su Pirn^ daimvo pdszuki^ dainq,
6 Laurene su Pakulen§ gdrbino gatdj.
Bet gaspadlnes vetlylos skyriic susisedo
if kds ndmui reik' kaimyniszkai pavapejo.
Ddke sdvo tqsls if Jeke dldeles dntis
gdrhjdamos dyvu^ visokii^ daiig sumeldvo.
Jiik tinai, katp daug pUuszket gdl moten^ budas,
kdd jos ant czesniu del ndmo reikmeniij, vdpa.
Taip besipdsakojant, sztdi^ szpelmotiai susibego
if sdvo buriszkus ant szokio skdmbino idislus.
Flyckius cimbolits 6 Kitbas cztrszkino smmkq,
bet Sznairiuks zubus isztemp§s birbino vamzdj.
Sztdij tujaus Enskys, mergds kruvon suvadinfs
sit puikets kaimyni^ kldpais rdgino szokti.
Kllszis sii biaurets sopagais Pimp mitvere^
6 Kairiuks apsidvps kurpes Tiiszp pagrebe,
if letuviszkai ant dslos^ szdkdami spdrdes.
Bet kitl su vytomls tyczoms iszsiredp
af basi rubus nusivilkp sztukq paddre.
Jiik tinai, katp linksmas burs perdaug prisisufb^s
kaftais ant czesniu durnds szutkds prasimdno.
Bet girdekit ddr toliaus, kds cze pasiddre,
Du kaimynu nekvestu svodbdn atsibdste,
vens ju Slunkium o kitsat Peledq vadmams.
Krlzas koliojo nupeftq^ pdrq matydams^
ale bobicte jo del to didei nusigandus
tu gumbu vaitot if skaUdtei sifgti pradejo.
Rods negrazic, kdd kds % czesnj vefZiasi Itstij
• K. dyvai dyvi^, bei D. immer dyvat, -v^. — ' D. asld Os-
lo8, K. asld aslds. — ' N. d. V., K. nupertas.
Aus Donalitius Dichtungen. 55
kuf tlkt sukvesti hiczidei gal czestavotis.
Stuiy neszvdnkeli^ nelisk, kur listi netinka;
Iduk Ik Krtzas tdv per pdslq szauks pasirodyt
if katp vetlyhq kaimynq leps pasillnksmit.
Todel vetlylai svotelei taip nusigando,
kad je netgi tdbdko jau rukyt negalejo,
het del Iszgqstes Isz ranki^ Iszmete pypkius.
Szpelmonai taipjau del tokio didelio stroko
sic taislais sdvo skdmbanczeis po sulu nulindo;
6 visl, kure linksmal szokinedami reke,
stdpterejo tujaus if batsei hliduti paliove.
Datnos nd gaidtu^ m meszkt^^ ifgi ml jduczt^
del baisyhes tos tujaus i nekq pavifio;
ifgi sveczet visl tyloms kasydami gdlvas,
kds tdm strokui reik' nel szeip nei taip n'iszsinidne,
Ik Enskys Isz pdpykio berftnj, pagreb^s
Slunkiaus ifgi Peledos szonus skalbti pradejo
if potdm plauku nusitver^s Iszmete laukan.
Ale nedyvykites kalbds girdedami tokias.
Juk if ponai poniszkai daugsyk prisirij^
buriszkus sztukiiis kalp mes pramanydami jcikias.
Biirq rods daugiims tafp mus^ nemandagei elgias^
ypaczei ant czesniu linksmu tuls randasi ndras,
kufs daug zaunydams kriksztynoms gedq paddro.
Ale nedlngokinij kdd kotnas pons jsireni^s
vis szventiis if vezlybus tlkt Isztaria ddiktus.
Ak, szlapjurgis if tafp tu perdaUg prisikosz^s
buriszkas szutkds iszpliopt taipjati nesigedi.
Ak, tdre Prlczkus^ dsz tek met'q sziilcu bebudams
dvdriszkus budus if pom^ visa rabdtq
pluk isitemyjau girdedams ifgi Huredams.
Andai tropyjos^ kdd dsz su gromatq pono
pds vyridusi dumcztt raits nukeliduti turejau,
pas kuri puikiu szlapjicrgit^ daug susibdste.
Asz, katp tafnui reik', sdvo prdstq miic^ nuvot^s
1 N. d. v., K. mesz^.
56 Aus Donalitius Dichtungen.
if puikei pasiklonioj^s til gromatq rodMu^
ifgi paddv^s je tyczoms f dtdarq kuJcn^
jlindau patiuret^ kokius ten szutina kqsnius;
nes papt'dt^s jau tafp poni^ skiautur^ rodyt
nei koks draugas ju nehijaus net sziokio net tokio.
Cze trys kukorei duti mdn tti pasirode,
vens neszvdnkelis mesinejo vanagq judq,
6 kitsai su nagats draskydams Isztisq zutkj
kirmeliu gyvu lizdus Isz vedaro krdpszte^
ale treczhsis du biauriu ryku nitsitver^s
riipuiites haisihs i hliudq tdrszkino pldtt^;
nes tds riipuiies musu ponai gdrhino skaudzei.
Talpgi heHitrint mdn jau duszei plkta pastojo,
if dsz pro durls iszszok^s vemti pradejau.
Taip nesvetiszkai nusivem^s vel pasirodtau^
let tyczoms nesakiau, del ko mdn talp pasiddre.
Zmot jukf kaip ponpalaikei M jukiasi hurui,
0 ma&u je ddr mdn cze huti^ musz^ pef aus}.
Todel tykojau tyloms iit duri^ nulind^s,
kdd pamatyczau ben, kaip pdnai mus czestavojas.
Kukorei valgius naujus jau bitvo sutais^,
tatp kdd visas dvdrs del ju smirdeti pradejo.
Sztdi, tfi poniszki tarnai visl susibego
if jau vislab, kds ant stdlo reik', suneszioj^
virtus ir keptus valgius tujaus sugabeno.
Asz rankas save buriszkas^ kaip retk\ susiem^s
poniszki^ bei nobatni^ vis poterit^ Idukiu.
Sztaiy tiuriii, kekvens tafp ju jau rengiasi sestis
if visdi dangaHs u:tmifsz§s Imasi szduksztq,
ifgi bezaunydams valgius % gdmurj klsza,
Asz ddr tdkias biaurybes kol gyvs neregejps
taip nusidyvyjaUy kdd jau kon^ rekti pradejau.
Tikt susimlslyj^s, kdd mdn cze nedera rekaut,
vis pamaii sznibtdedams if kytrei pasislepdams
tatp iszkoliojau^^ kdd szunys kaukti sunlko:
1 Konjektur von Khesa ftir das ttberl. iszolojau.
Aus DonalitiuB Dichtungen. 57
Jus iszputelei pilvotiy jilsgi bedevei,
af jau geda jums szventai rankas susiimti
if auksztyn -patiuret, kad rebius^ imate kqsnius?
Mes suskret^ burai^ mes vyioti nabdgai
szen if ten vis stumdyti bet daug prisivafg^
tdnkei vos plutds sausds f vedarq, klszam
if tikt sic blogii skinkiic gaiviname szlrdis
0 tlkt if ut tai kasden dekavojame devui.
0 jus nepretelei^ valgius vis rydami rebius
if vis rinczvynius f pilvq koszdami storq
devo bel dangaus visdi pamineti paliovet.
Af nesibijotes u&springt^ kdd kabiar edat,
af kdd jusij; namus Perkuns % plenta supleszkjs?
Talp h'umpai padumojgs sdv if dtraszq gdv^s
til kone dvilinks if nesvetiszkai nusigand^s
pro duris iszszokau ifgi namo parjojau.
Ak, tare Selmas^ rods neszvdnkios musi^ gadynes,
ant visu szelmysti^ jail visdi pasiUido.
Pons if tafnas jo peklon tlkt bega tlkt bega;
ans jsirem§s vis if poniszkai pasipUt^s
vafdo deviszko jau gedejas pamineti;
6 szisai, kdd jam jilkti^, nekina devq.
Pons apjekelis velniop szulets besisukdanis
if tarnus sdv Iszrinktus apjekti moklna.
Devs ir ^odis jo, batnycz^ musq groiybes,
gesmes nobatnos taipjaU kaip poterei must^
nepreteliams tokems nei smdrve metinio smlrdi.
Lumper irgi kamedijes apjekino ponq,
6 tarnai jo be drausmes kekszdudami jilkias.
Ak kuf dingo vedybitms jau musi}, gadynii^!
Talp besipdsakojent if svodbq visq pabaigiant,
sztdi, tujaus vytots atbeg^s Bleberio tafnas:
Ak^ tare, llnksmfkites, jau vel czesnls pasiddro.
Tlkt girdekitj kaip Bendlksas iqsinq piduja,
1 N. d. v., nach K. Gr, S. 225 ware rebius zu betonen,
allein die erste Silbe hat gestofienen Ton, daher rebius richtig.
— ^ N. d. v., bei D. cifter nepretelius, daneben nepretelius.
58 AuB Donalitius Dichtungen.
if kaip Patk&entis pasint^s avinq stndugia;
Vauszkus sdvo namdms venrdgj, bulii^ stekena^
6 Mikols dar^e tatp smafkei svilina kutlj,
kad per myl^ dumai n6i debesel pasikel^
sdulg sic tvaigtdems if szdltq menesj tdmsin.
Taigi dabaf deszru visdkii^ hus prisivdlgyt^
nes lasziniu bet kumpiij, jau nikft pakabj'h^
:teniai pas buries daugybe dldele kdba,
0 ddr vis daugiaHs mesos T kdminq keihsza.
Taigi dabaf czesnis Vetuviszkai pasiddre,
if vargits visits utmifsz^ vel atsigdusim.
Ale nemislykites^ tokiq, girdedami kalbq,
kdd ant dpjuko ji micms yrd pramanyta.
J ilk permer mes bedtei ant lauku prisivafgom
ir greiti^ kaip bUrams reik\ f baudZavq begom,
metlq vest, uikrest, u^drt, grudelius barstyti^
szenq kifst, sugrebt if po kraiku pakavoti
if visits gerybes^ % skunes suvalyti.
Ak, kds tat darbai^ kuriiis atllkt triusinejom.
Lytus mums daugsyk, taip dirbant, nugarq praiise,
if tids tvankas i^arstyts daug kepino kidusz^.
Mes besidovydami daugsyk krupds nedarytas
if plutds menkds blogai kramtydami vdlgem.
Tdnkei mes tvanke prastai maiszydami skifikj,
if vandens malkiis Isz kldno s6mdami gerem.
Prdkaito fatp daug nn v^o mums nulaszejo,
kdd pef nosj, teszkanczos vis rltosi sroves.
Ak mes bediei, dk visuf didei prisivafgom.
Niigi dabaf nasztds vargu visas nusikrdt^
jaU pasHlnksmjkim befi syk czesnyj susikvetf.
Tdm juk devs dosnus gerybes^ mums dovanoja,
kdd nusimuczyj^ bel, kaip miims reik\ triusinej^
vel atsigdutumbim gardtel kramtydami kqsnius.
Ddrbo retk', nes tatp kotndm devs pdlepe vdlgyt;
vatgio relk', kdd dlrbanczus syld nepamest^.
» N. d. v.; K. gerybes. — « N. d. V., K. geryhhs.
Aus Donalitius Dichtungen. 59
Tatgi neczedykim muszt, pidut if skefst sdvo valgj.
Yaike^, numiiszk drqsd jautickq sdv nupenej^s;
piduk aviu kelids, neczedyk dvinq lulnq;
klszk tqsls^ pyles, visztds f dldelj pudq;
skefsk daglus parszus, pasiskefsk nutukusi^ kiaiilg.
Vdlgyk sveiks deszrds Isz krilpi^ sdv pasiddr^s;
imk raumens stukius, sukapoj^s kimszk smagenin^;
0 kdd ddr negand, nusitver^s dldelj Mrnq
kimszk drqsq plauczus, n'athok, kdd plyszdama drtksters,
if kepenu n'utmifszk, kdd storq prldrehi deszrq^
nes toke daiktai tdv gdl didel susigddyt.
Jiik tinai, koks kuds daugsyk pavdsario czesas.
Af ne gerai, kdd ddr pef melius spirgini spirgus,
if kdd pef rugiiis % melq baOdtavq hegdams
afgi namej kq veikdams sdv iszsiszutini kumpi?
Rods, tare LaHras, sit merq vts reik' pasipiirtyt,
Proto retk\ kdd kq rudens czese mesineji,
0 kdd czerauji, vel reik' su rdzumu czeraut.
Af tat prots, kdd kds sulduk^s riidenj, rebq
VIS hesijilkdams if dainudams Idszinius eda
if prisiryt aklal kasden l kafczamq lendaf
Jiik girdejot jau^ kalp ans Doczys szokinedams
if kasden girtudams bet durnal smagurdudams
Isz hedos paskidus kaip smifdas iibagui teko.
Valke^ privdlgydams if gerdams mandagei elgkis.
Mets tier daug denu, tk visas fis pasibalgia,
0 kotnd dend daug kqsnii^ nor pasisotjt.
Pusryczei kasden if petus if vakarene
skilv} p6rmaldyt if rdmdyt pdszaro stena;
0 ddr ifgi paliodenei daugsyk iszsiszep^,
kdd darbai lauku prasipldtina, lukuria szmdtt^.
Tatgi ne vis kasden nel svodbq didel^ kildams
if nel kdkias kriksztynas padarydamas czerauk.
Ne kasden vts sic smalstiimais vedarq llnksm^k
ifgi ne vis durnal if talp sdv H^darq pustyk,
^ K. vaike, s. o. S. 45*.
60 Au8 Donalitius Dichtungen.
Md paskidus valgius tdv relks iszpliurpt nedarytus.
Pastarnohs sii mm'kais, ropes irgi repukaiy
bafszczei su burokais bet raugmta lapene,
tirnei, kdd su pupoms jus iszszutini pude,
if szupinys gardus^ taipjau if mandagi grucze
sii kiselium^ kdd jts sdv iszpleszkini virdams^
af potdm visaip virtl kartitpelii^ vdlgei
ir kelmuczei^ kdd jus sdv sic ictdaru vdrdi —
vislab bus gardu^ if tdv didel susigadys,
kdd kasden, kaip reik', bandysi mandagei czeraut
ifgi beczeraudams kitu denu paminesi.
Ale nepyk, gaidaU^^ kdd todj ddr pasakysiu.
Tafp Letuvininki^ daugsyk tuls randasi smifdas,
kufs letuviszkai kalbedams if szokinedanis
lyg kaip iikras Vdketis mums gedq paddro.
Daiig tafp mus yrd, kure durnal j^risirlj^
vokiszkas dainds dainiit if keikt pasiprdtin
if kaip Vokeczei kasden f kafczama bega,
Todel tuls tioplys supliufp^s visa zopostq
kaftais piisnugis ant dpjuko replineja.
Jus pustelninkaij af tdm devs savo gerybes'^
mums kasden if tatp dosnel dovanoja,
kdd mes jds tlkt v\s kaip kiaules esdami rytum?
Pilvq rods kasden protmgai relkia pallnksmjt^
bet Ir kds ant pilvo relk\ vis turime rup^t.
Tai jau VIS tesd, szvepliddams tsztare Bii^as;
tlnom jiik visl, kaip mes nuginteli gemam,
tatp didtdusias pons kaip mes vy;t6ti nabagai,
cecorius taipjau kaip j5 skaroti padonai.
Ubags taip kaip pons kytridusias utgerna glupas
if taip vens kaip kits \sz pdpo moteri^ sufbia.
Pons szilkils 6 bUrs szaudiis verkszUn pasislep^,
ik aba pd to protmgai prddeda mhlyt.
Bitrui tatp kaip ir pondczui, kdd susiderkia,
reik' su mdrszkonio sklypu pastiirgal} szlustyt
^ K. gafdu. — ^ K. gatdau. — =* N. d. V., K. gerybes.
Aus Donalitius Dichtungen. 61
ir jo vystyklus hiaurius su vdndeniu plduti.
Akj nepadyvyk man del tokio dyvino todto;
juk ^inai^ kdd vis tesd, ka cze suvapejom.
Taip kekvens ^mogits varglngai prddeda Hdptert,
kdd jts Isz tamsos J sveto rltasi szvesa
if potdm lopszyj sapnudams szaukia pagdlbos;
vens taipjau kaip kits uigimdams ii&gema hlogas.
Kdd pondczus f garblngq patalq deda,
0 burus prastus % tamsu pdszalj klsza
af suvystytus ant menko pddeda demblio,
kek je, mlslyk tiktj sdv pdtys htnesza lobit^f
Ponu ddr net vens su kdrdu negime svete,
0 tafp buri^ vel net vens sdv n^dtnesze Mgr^
af ekeczoms pddarynes af negeli grebliui.
Pons didtos gimines tafp buvq vis pasiput§s
nei lasziniu taukai ant szilto vdndenio plaukia,
bet nabagelis burs skyletq muc^ unvotes
del jo Zatbo lets pds szdltq kdkali dreba
af Isz tolo kloniojas didel pasilenk^s.
Bet jail taip kotndm devs vetq mandagd tdike,
kdd vens kalp baisus kunigdiksztis skiauture rodo^
6 kits pef purvus klampodams meHni rauso.
Rods yr daug tiopliu, kure nabageli burq
Isz nelabos szirdes pef paikq drhnelj laiko,
0, sztdi, pdtys juk daugsyk kalp drlmelei elgias.
Kas fokems iszdykeliams gardtei pasivdlgyt
if prisisufbt saldtel pelnytti retkalq kotnq,
kds dirvds uMrtti, setu bei nuvalpu,
kds grudelius iszkidtii if pardut nuvatiufu,
kdd net Lauro net dosnlngo Krlzo nebutuf
Zlnom juk, katp kotnas pons su sdvo namtszkeis
riidenyj^ dunos if gardtu pyrdgy, netek^s
burui Isz bedos f 7'a7ikq plnigq bruka
ifgi beglostydams ji inaldo, kdd susimtlty.
0 sztdi, til paskiit katp dldis pons jsiremp
^ N. d. v., Kr rudenyje rudenyj.
Aus Donalitius Dichtungen.
irgi nesvetiszkai darkydams vdrginq hed^'ij,
ar besiszypsodams^ jo prasta nekina mmq.
Rods, tare Priczkus^ taip if mdn daugftyk pasiddre,
kdd dsz szaltyszidudams szen if ten jodinejau.
Amtmons Mike tatp, kdd mdn plaukai pasiszidusze,
0 tafp bum daug man^ jau kone visa praMike.
Pons iszkoliodams kasden man^ tinginiu szauke
if^ kdd icrdelj nHsztaisiau, til mitsze pef ausj,
kdd snarglei perdem Isz noses szdkti pagdvo.
Bods tui kiauUszkas maners if dldele geda,
ypaczei kdd del to baudtduninks prddeda juktis
6 paskui szaltysziaus jau visdi nesibljo
if j% spidudydams pef paikq kiimelf lalko.
Kdd man^ pons kampe tamsiam if visa nupesztu,
die x)otdm szvesoj ko2ndm vel visa paglrtt^,
tal ben duszei talp skaudii^ bet sunku nebut^;
ogi dabaf taip gediszkai visuf pasirodau,
kdd if valkpalaikei jau mdn iszsiszept pasidrqsin.
Andai tropyjos, kdd dsz % baudtavq jodams,
katp szaltysziui reik' , jdrotiau tinginj, Slunkii^^
bet jisal tujaus man^ peszt if milszt pasikeses.
Elk, tare, snafgliau! kds tdv rupf sztdi, gdusi pef ausy,
af jau uitmirszai, kaip pons tdvo niigarq skalbef
Asz del iodto to biauraus didel nusigand^s
jau, kuf gdlvq sdvo nukiszt, visdi netinojau,
bet kitt baudtduninkai dainudami jakes.
Lygei kaip antal szaszuts pavdsario snegas,
kdd jls prddeda tifpt, ienids jau nedera keliui,
lyg talp su garbems visoms if mdn pasiddre,
Bd, kaip jduns buvau — kuf dingot^ mdno deneles!
al, kaip jduns buvau, visl man^ glrdavo kldpai.
Af but pons af burs, af berns af slugine kefdiaus,
if vaikal be buksvi^ if ddr tisdami papa,
vislab if visuf, kaip gifdit, lidupsino Prlczky.
Ogi dabaf tildm visi jau jukiasi bloznui,
^ K. szypsoti. — * N. d. V., K. skaUdu.
Aus Donalitius Dichtungen. 63
pons taipo kaip burs szaltysziu nekina senq.
Asz daugsyk patehodams sdv nupUkusi kmnq
if karczus tilus ant spi'dndo jo pamatydams
su dusdvimais iszv^stu sdvo senystf.
0 kdd nidenyj per purvus % haudtavq jojii,
0 mdno kutnpalaikis klampodams iengt nenujegia,
dsz jo imp gailius, kdd kaftais dszani srdres,
ypaczei, kdd iszkoliots jodau, vafva nu zuhii.
Talp dsz, mlslyk tikt,, gailiusi pasenusio kumo,
nes jis trylika mUii, man szuleis jodinejanf,
pb halnu man^ vetlyhai i haudtavq vilko.
Ogi manes^ telek deve, nupllkusio tarno,
jau visdi nei szls net tds susimilt nesupraiita.
Ak, tare jam Enskys, isztrdukp dldelj pellj,
mans hrolau szir dings, kdm spdrdai talp susirauk^sf
Juk if man taipjau kaip tdv visdi pasiddre.
Sztdi, bredkriaunis szls, ant szdlto preikdlo^ kdltas,
rodos, tlkt tiurek, jail n4i iszdUusi delcza^
af kaip batsei koks nukumpes vdnago sndpas,
Kdd dsz tat pamataU, tujaus mdn GUtine rodos,
kaip je molioriaus rankd moliavodama rdszo,
if sic jos dalgiu kumpic nugandina svetq.
Ak brolaU, szio stungio, szio nudilusio stiingio
dsz taipo gailius, kdd kaftais vefkt nesiliduju;
nes jh trylika meti^, mdn deszrds mesinejant
if lasziniu szmotus ant svodbi],^ mandagei pidnstant,
kaip ugnls baisl pef mesq szokdavo ketq
if kaip koks smarkus bindokas skddavo kdulus,
kaip mdn Jons, Mikols ir Lauras liudymq dMa,
Bet negand ddr bus; dsz tdv daugiaus pasakysiu.
Kdd dsz — tlkt girdek brolaii, kaip mdn pasiddre
if kaip bUrams ddr kasmets daugsyk pasiddro,
kdd je sdv karnu vytds niisipi't u^sigeldta,
af kq szdudyt if gardiel pasikept prasimdno —
1 So K., ob D. die erste oder zweite betont hat, n. d. V.
unsicher. — 2 N. d. V., K. delczd. — ^ N. n. V., K. svodbTi,
64 Aus Donalitius Dichtungen.
asz taipjau katp Maps daugsyk mudrel szokinedams
medtt^ vogf tamsoj f szllo pdszalj trdukiaus.
Hods tesd, man^ varts daugsyk utklitpo hedlrbant
if nesvetiszkai^ kaXp vdgj, visa nuplek^s
til n4i koks baisus razbdininks dteme kifvj,
bet ddr kutnpalaikj mdn jls nekadds nenukinke.
Nes asz ne taipo vogiau katp tills balamutas,
kufs temos czese sdv kq, pasikifst utsigetd^s
vis tlkt duttUus, klevus ir drutmedj, vdgia
0 paskui pardut % mesta kuf nusibdstps
til girtudams if szokinedams prdgeria pelnq.
Kdd mdn kaftais vogt af kq iszpleszt pasitdike,
rods if asz nesigedejau isztest sdvo rankq,
die ne sdv vogiau, bet vis malonlngems ponams.
Jiik Hnai^ katp micms kasmets reik mezliavq m£lq
dmtmonams moket, kdd je jau ui'delj siuncza
af pef vdkmistrus skverut if miiszt nesiliduja.
Ak szirdings brolau^ didel meldtu, nepadyvyk
if nesakyk lesininkui^ kdd Obrys mdno b6rnas
medt'q vogt af kq pasikifst kds ricdenj rengias.
Asz didei dtaugius tq triUsq jo pamatydams;
if kdd itemq jls kq vogt kuiniis pasikinko,
tu jdm dvl deszrl kepti pastelidv^s dMu;
if kdd jls vartu n'iszpdntyts pafveia medi,
Isz tikros szirdes ddr treczq pridedu deszrq,
af, kdd jau deszru netekau, du dldeUu suriu.
Tatpgi potdm kruvele vetlybai susivog^
1 arczdusi mestq tu pardut nukelidujam,
if graszelius grecznus Isz medti^ sdv nusipelnp
czyt^ utmok'et kasmets kytrei pakavdjam,
Taipgi matai, if medti^ vogt reik' rdzumo greczno;
todel ne dyvai, kdd tuls glupoks nabagelis
sit tabaku draustu af vogt % glrg vatiudams
gediszkus vargus af strokq sdv pasiddro.
Bet if tdks dramblys tafp burif, tuls iszsiraSida,
kufs sdvo Idszinius if zopostq vlsq suedes
if iii pyvq skink} v6s af vdndenj szliufpdams
Au8 Donalitius Dichtungen. 65
Isz hedos nH tydas jait priviliot pasiprdtin.
Tarn keme, hrolau, kur asz sdv sziitinu pudq,
du tikrii szelmiu pagretd su manim gyvena;
vena ju baudMuninkai Peledq vadlna
0 kitdm per prdvardi je prdmine Slunkium.
Juk tinai, kaip burai veik naujenq pramdno^
ypaczei^ kdd ant svodhi^ jau durnai pri&irljp
buriszkai bel kiauliszkai til prddeda szutyt.
Ddr vos metai, katp asz tain kerne budavojaus;
todel kaip naujoks kaimynu visa rabdtq
if ju kldstq bei szelmyste ddr nepati'stu.
Ale Peledos if kaimyni^ petkiamo Slunkiaus
dsz jau tatp baisejaus, kdd mdn pddreba Mszkos.
Tlkt girdek, dsz tokius tdv dyvus pasakysiu,
kdd plaukai tdv ant tilos galvos pasisziduszis.
Trobos smifdu tu, kdd jds kds ndr isitemyt,
n4i pastynes Isz visu paszaliu pasirddo.
Kdd auksztyn tiuri^ pamatai sudrlskusj kratkq,
ant kurio sklypus nuplesztus klestina vejai,
kdd vens cze kits ten ml stogo rltasi lopas.
Sparai po kraiku su czytais kllba supuv^^
0 vidul visuf po stogu lotgalei kdba
su plauszais af kafklais be negeliu sukabi'ti.
Bet apaczo, kdd ju butus biaurius patiuresi^
til jus kaip staldiis af kiaiiUvarczus pamatysi,
nes kuf tlkt tiurl, visuf metinys pasirddo.
Juk je if kiaules stuboj laikyt nesigedi^
if kdd j'ems padyvyji, ddr bdrasi smafkei.
Andai tropyjos, kdd dsz Feledq suttk^s
jdm del kiauliszkos biaurybes kq pasakyti
if ji kaip kaim^ns vernat band^aH pamokfti.
KiaUle^ tariaU, kq dlrbi? af visdi nesigedif
juk tu jail kaip szudvabalis metinyj pasirodai,
af^ girdl, kaip sziidvabalis jail szude pasmlrdai.
Asz uzvdkar^ tdvo namus blogus pravaHudams,
^ N. d. v., sonst uzvaJcar.
Leskien-Streitberg, Litauisches Lesebuch.
66 Aus Donalitius Dichtungen.
kad jsitemyjau tikrat, tyczoms paziurejau.
Talpgi hetiopsant man arklys mano tvengti pradejo^
if tujaus tdvo spdrij, vens nn stogo nupule,
0 langu vendm perdem skyle pasiddre.
Sztdi, tujaus — girdek tikral, kq, tdv pasakysiu —
til trys kiailUs ddglos su daglais sdvo pafszais,
lyg kM skefde kds, stuboj su^vlgo neszvdnkei
if pro Idngus ir plyszius kuleis iszsirtto.
Tokius dsz dyvus kol gyvs nekados nesuldukes
talp nusidyvyjau, kdd man plaukal pasiszidusze.
0 til nepreteliau skarots su vdlkatq Slunkium,
jau visdi nesigedita tafp tmoniu pasirodytf
Judu netinkat kiaulpalaikes kelids varineti,
0 ddr kalp gaspadorei su kitats gaspadoreis
vis aukszczdus czesnyj tafp svotti lendate sestis
if tlkt vis gardtez smagurdut if maukt iszsitiojat.
Ak kdd vyresnyhe jail ant mus susimlltu
if ahic hen v4ik Isz kemo must^ paguiti^!
Juk jait mes visl smirdet del juma pradejom.
Taip dsz jam pasakiaU, bet jls herilni nutverys
M katp koks razhdininks mdn pef nugarq s'eke^
if kdd Selmas mdn umai nebut pasitdik§s^
rdsi manf tujaus ant vetos butt^ numusz^s.
Taigi matat, gaidaU, kaip kaftais vaids pasiddro,
kdd nendudelj koki bandai pamoki'ti
if pamokfdams j%, kalp retk' , pasidrqsini koliot.
Taip besipdsakojant if svodbq visa pabatgiant,
teme sti visats daiktais virpeti pagdvo.
Ttl sveczei visl del to didet nusigand^
tsz svetlyczos buriszkos kuleis iszsirlto,
taip kdd ju kell sveikds akeles iszsibdde
0 kitl rankds af kdjas buvo palut^.
0 sztdi, vis del neknekit^ taipo nusitlko;
nes Doczys sii szeszels kuUkais kuldami tirnius
taip nesvetiszkai virkszczds sii sprdgilu daute^
kdd if peles pd szaudats kribtdeti nedrlso
d sveczu daugums sdv negandas pasiddre.
Aus Donalitius Dichtungen. 67
Ale nedyvy kites kalbas girdedami tokias.
Jiik Doczys kasmets sulduk^s riideni rebii
ir iszkuldams sdvo javus iszgandina svetq.
Ak, kek hutti jis tatp dukdams jau pagadino,
ak, kek giritj, bet kalnu jls parmete pernaif
Ttkt haisu} klausyt, kdd Lauras^ Bleberio dede^^
sdvo bedas ir tszgasczus mums prdnesze kartais,
Juk vos kiaulstaldis, vos Metis jam pasillko,
ifgi namai jo nei pustyne jau pasirodo.
Tcis neszvdnkus ddrbs^ kuri Boczys prasimdne^
dang nesdndom bet valdtf svete padare
Ak kek vetlybu kaimynu biitq palik^
riidenyj aflt lauku szaltu klydinedami sldpos
af sdvo klumokus pasiddre ubagais etna.
Tokius tszgasczus baisius vernl gaspadorei
tdnkei provninkams auksztems Karaliduczuje skiinde,
die provos vertos, kaip retk\ nekados nesulduke.
Zlnom jiikf Ulek deve, katp musy> gadyne
dszaras hzveiktas po koju mfdama szypsos.
Ale neimot ddr, del ko Doczys nepatetkia
ir del ko jls tatp kasmets su sprdgilu dautia.
Sdko daug tmoniu, kure jo szupini vdlge, -
kdd jisat del to sdvo kretvq vdrgina skune^
kdd beu v6ik girtut ir lebaut kq pagam(ti^.
Nes jls po Mikeles id klojtm^ bemuszdams
laUos VIS ir giirkszczodams^ i kafczemq Huri.
Tatp potdm su paczd kelids eiles nusteken^s
vetyt skiibinas if krepszus grudu prisiberps
til pasilmksmit if prisikdszt i kafczemq bega.
Bet moterlszke jo linu grisztes nusineszus
if slaptom^ parddvus vw paragdudama sufbia.
0 ddr to negand, bet if vaikiis nusivedus
if T tevo preglobsti pasodlnusi maukia.
Pernai tropyjos, kdd Kdspars, Bleberio tafnas,
atlankyt PlauczUnq sw Doczu nukelidvo;
1 K. batsu. — 2 N. d. V., K. dede. — ^ N. d. V., K. vaidil.
N. d. v., K. gurTzszczuti.
^ Aus Donalitius Dichtungen.
het if Krizas su Lauru tenjau nuvatidvo;
nes Plauczuns jus ant kriksztynt^ buvo pakvet^s
if visits kaimyniszkai primylet patadej^s.
Sztdi, tu hdtmas sukvestti sveczu susirinko^
het if nekvesti} kaimyni}, daug susibego.
Kdspars kloniojos dosnlngq Krlzq patndtps,
ale Doczys net dumczus koks pilvots jsirem^s
ifgi neszvdnkei rekaudams czesnyj pasirdde.
Nes jisal jail vel presz Mertynq smagurdudams
laUes vis if gilrkszczodams prisiest iszsitiojo.
Til PlauczUns daUg splrgjt^ bet sziitit^ valgiij.
ifgi ragalsziij; per tarnus atneszdino kilmams.
0 sveczel visi margoms eilems susised^ i
Idszinitis if jukds PlauczHno glrdami vdlge.
Taipgi bevdlgant if kaimyniszkai besidtaugiant
LaUras su Doczu pamai^i nurneti pagdvo
if del kiaulstaldtt^ pargrdut'q if pagadj'tt^
hdrtis ifgi neszvdnkei koliotis utsimdne.
Stiii neszvdnkeli, af prots czesnyj susipreszyt
ifgi bevdlgant kiaulstald^i'q biauriu paminetit
Ale dabokit ddr toliaits, kds cze pasiddre
if kq, Krizas, sins tmogus, miims pranesze p&nai,
Pyvo trls baczkds Plauczuns branget nusipifkes
f svetlyczq pef tarnus jneszdino greltai.
Bet Enskys, jo kldpczus, daUg paliavott} krdgi(
0 nioliavdt'q stupq ddr daugiuus sugabeno.
Sztdi, sveczel tujaHs iszmauk^ didelf bdczkq
buriszkas if kiauliszkas sznektds prasimdne.
Zinot juk, kaip glupas burs permer prisirtj^s
zaunyt if durnus nekils iszpliopt nesigedi.
Bet kiti jau vel del kiaulstaldtit^ pagadj't^
if del kiaUli'q nUmusztt^ byline ti pradejo.
Sztdi, tujaus isz iodty, kiauliszkai pasak^tt^
pekliszkas razbdjus if niuklms pasikele.
Bods, kdd bUrs czestavots jaU prdto visa netenkay
sztdi, tujails jau if padorumo visa netenka.
Juk if pats Plauczuns, kufs czesnj biwo pakel^y
Au8 Donalitins Dichtungen. 69
talp neszvdnkei su niacnum pyvu susipyko^
had szvesoj krapinedams jau szvesos nepatlno.
Af dyvat, kdd svotai jo, dosnei primyleti
kumu vetlyhu kalhas kdlbet nenumdnef
0 ddr to negand; klaus^kit, kas paMdare.
Kiibas su Lauru, garbmgo Kdsparo tentu
ir Mikolas ant kemu statyts pakamore
sii kitms draugais ant Doczo umaru szoko.
Sztdi, tujaiis visl katp kudlas koks susiveles
rdiczojos ant dslos ir faipo mesinejos,
kdd vens noses ^ kits ausiu girdet nepalaike.
Ypaczei Doczj talp nesvetiszkai pagadmo,
kdd jt jo vaikal lovyj vos pafnesie gyvq.
Pme, jo patl, del to didei nusigandus
pusgyvi vyruti v\s glohodama vefke
ir jo kidmzp p4rmusztq mazgodama szluste.
Til kaimynkos hz visu paszaliu susibego
if visokiu lekarstvtf, macniu sugabeno.
Gryta daug ^oliu szlovmgy, bei debesyli^
0 Selmyke sii Berg^ tepalu padar^ty,
Doczi vel gaivft if gydyt dtnesze grettai.
Tds toles smarkids czerpej^ maiszydama Jeke
gailiu ddr if l^kiszko daguto pridejo.
Til stubd del to visa smirdeti pagdvo,
o Doczys jau vel pamatt kribtdeti pradejo.
Pme, jo motertszke, su kitoms moterlszkems
dzaUges if Doczukq sii gatavats tepaleleis
mostyt til if jo taizdds aptvirt susirinko;
bet Pakulene ji tadet pds pdtalq stojos.
Sztdi, Doczys tujaus, tepalu smarkumq suudes
if tyndvimo^ bobiszko baisicmq pajut^s
su sykiii n6i koks Perkuns isz pdtalo szoko
if \sz pdpykio nusitveres dtdelj, strampq
bobas sii visdkeis bdbiszkais tepaleleis
Isz stubos pasmlrdjtos tn Iszmusze laukan.
^ N. d. v., K. czefpe. — ^ K. zynavimas, zynauti.
70 Aus Donalitius Dichtungen.
0 paskui stubos ryku daugumq sudaut^s
ir czerpes su lekarstvoms pro durls iszmeffs
tu vaikuSj kure jo stirvq huvo suvdl^,
dtlkdams vel ir rekaudams kone niimusze smifdas,
Ak, tare Selmas^ bengi paliduk su pdsakq sdvo;
jau perdaug dyvu, jau ausys musu praskudo.
Ak kur dingot jus letuviszkos gadyneles,
kaip ddr Prusai vokiszkai kalbet nemokejo
if nel kurpiii nel sopdgu ddr nepatmo,
bet vytds^ katp burams reik\ nesziodami gyres.
Tal ddr vetlybu kaimymi beigi biczulii^
gedetis if jus iszpetkt net vens neprivdle.
Ogi dabaf, telek deve, tikt geda tiureti,
kdd Letiwninkai kaip Vokeczei sopaguti
af su kurpems rudenyj ant czesniu pasirodo.
Klumpes, kaip mes vdkiszkai kalbedami sakorriy
rods taipjau Letuvninkams neszidt nepritinka,
nes if jds musii tevu tevai girt nenorejo;
ale sopdgi^ jau prancuziszkai sudabi'tif,
if puikioku kurpitj, gedejos pamineti,
tk Francuzai jau potdm pas mils atsibdste
if prancuziszkas maneras miis pamoklno.
Tevai musu sent pifm to neturedami sziiiiliu
rods net pybeliii nel katgismii ddr nepafino.
Je ilkt Isz galvos szventus mokmosi mokslus;
0 sztdi, tlkt daugiaus garbej laikydavo deva
if szventoms denoms batyczan begdavo grettai.
Ogi dabaf, telek deve, tlkt geda tiureti,
kdd Letuvninkai prancuziszkai pasiredf
1 bainyczq vos iszgifst kq kyszteria gdlvas,
0 paskui til tdist if szokt i kafczemq bega.
Taip potdm kell tafp ju aklal prisimaukfi
bUriszkai bel kiaiiliszkai tu prhdeda zaunyt
if batnyczo tszyirstt^, neminedami todtu
buriszkas szutkds glupai taisydami jnkias.
Bet kitl vaidiis del neknekiu irrasimdn^.
if girti kits kltq pre galvos nusitvcr^
Au8 Donalitius Dichtungen. 71
nS razhdininkai ant dslos vetndami tasos^
kad v&malai visuf per visa kafczemq teszka.
Tat biaurpbe, kdd plaukai pasisziduszia begirdmt.
Bet ddr to negand. Taipo girtudami tevai
ir vaikus glupus sio savim i kafczemq, velka,
kdd if jus tujaus Isz mdto sufbt pamokftu;
0 paskui^ vaikdms bepamdt^nt, peszasi tevai,
kdd plauku visuf iszpleszti^ sukasi plusztai}
Ak jus nepretelei, jus iszpiudyti bedevei!
af nesibljoteSy kdd jiXs pekld prasiverus
tatp szventds dends atszvenczant til pratudytii ;
0 nesigedite tafp krikszczoniu^ ddr pasirodytl
Kdd kunigal vaikus i sziuil^ rdgina siusti,
if kdd szulmistrams relk^ kokj pinigq kysztert,
dk, tokiu visuf glupu nurnejimii raildas.
0 paskuij kdd dmtmonams jail retk' pasipiirtyt
if je vdkmistrams iszpdntyt urdelj siuricza,
sztdi, til Isz visu paszaliu barzdoti beproczei,
lyg kdd jau dang us pargrius, tlkt rekia t)kt rekia;
if potdm su szidmistrais b'ednais nabageleis,
kdd je sdvo dalyko nor, ddr bdrasi smifdai
if besibdrdami daiig glupu daiktu sumeluja.
Patkius, glUps tmogiis, vargu, Tevemusii mokedams
if jo pusbrolis, net tek skaityt negaledams,
szulmistrus if sziitiles ddr iszpeikt pasidrdsin.
Tlkt dyval klausyt, kdd jMu prddeda zaunyt.
Ans sdvo vaikiniiis kaip drhnelius u^atigj' dams
if jus lepidams bet vale visa bedudams
vaidyjas sii szidmistrais ir bdrasi k^kdams,
kdd jems kaftais Isz bedos pef subine drdHa;
0 szisai Isz viso jau velniop besisukdams
if vaikus gluptts f sziiiil^ siust nenoredams
peklai ant garbes jus utaug^t patadejo.
Paikius ant ly tails, ant gedros^ bdrasi Vauszkus;
vens tdria: perszvesu^; kitdm ne gaud szvesybes;
1 K. plusztai. — 2 j^ (]^ v., K. krikszczoniu. — ^ j^ (j^ y.^
K. gedrd gedros. — ^ K. szvisu.
72 Aus Donalitiufi Dichtungen.
sziuile szidm ne yera^ o aits pamoklnimq peikia,
Szulmistras kelems perjduns if nekq nemoka,
0 kitems tds pats persons ir hlogs pasirodo.
Jls gedodams szidm perdaiig nemandagei rekia^
0 kitdm tds pats, kaip retkia, rekti nemoka.
Yens tdria: perdrqsus; o kits j% letq vadhna.
Taip kunigdms, taip szidmistrams visuf pasiddro,
khd szventoms denoms nendudelei susibdst^
if nesvetiszkai glupds akis utsipyl^
nil kunigu bet ml darbu ju prddeda zaunyt.
Bet if vedybi^ krikszczoniu ddr nepristokom,
ddr yr tafp Letuvninkij, vernu gaspadorit^^
if ddr tevt^ yr, kure myledami devq
pdtys ne tiktai szventat ir mandagei elgias,
bet if sdvo namus^ katp relk' , pridabodami valdo.
Taip ant sveto jau, kalp mums szvents prdnesza rdsztas
vis pulkelis mels vernuji^ biivo matesnis
kaip ans dufnas pulks nelabuju ifgi bedeviu.
Bet ddr if toliaus taip bus, kdd svets pasidukjs
if apjeks visdi velniop resztu^ besisukdams.
Sdko juk visl szventuj'q prdrakt^, ^odiei
if pons Krlstus pats bei jo mokj'tini'q rdsztai,
kdd presz sveto pdbaigq bus toks sumis^imas^
kdd baisybes pekliszkos visuf i^zsipldtjs
if tafp poni^ taip kaip tafp glupifdelii^ bUrt^
ttkt klastds ir szelmystes iszvysime kyszant.
Mdtom juk kasden, kaip jau visuf karalidudams
vdnias vis baisiaus piktuj'q suvelia kicdlq.
Ak brolelei, dk, iszbuskim ifgi pajuskim,
kalp visuf iszsitioj^ peklos plyszta bedugnei,
if kaip pekliszkas razbdininks musi^ gadyne
sit sdvo mdkslais velniszkais sudukina visa.
Vogt, klastut, iszpleszt if sio gvoltii pasisdvjt,
szelmystes pramanyt^ kekszdut bet devq panekit^
if, kds ddr daugiaus yr pi^lmoniii pramanyti,
^ K. resztu.
Aus Donalitius Dichtuogen. 78
tat visd, vera haislngos musu gadynes.
Ak katrul jau czesas musu nelahs nusihaste!
Mes Letuvninkai pifm to nepaH'dami svetq
dlngojom vis, kad ttkt Szvetsteris if Prancuzas
2imdnes su svetimais sdvo mokslais moka supdiniot,
if khd Yokeczei tikt vogt if k4ikt nesigedi.
0 szfdi^ tafp Letuvninku taipjau nusiduda,
kad letuviszkas tills smifdas ifgi hedevis
Letuvai if Letiwninkams mums gedu paddro.
Ak Letuvninkai, szirdmgi mdno hroleld!
heft nesilygjkim aklems szio sveto bedevidms
if n^atbokim, kad i mils Huredami bloznai
szypsos if glupics sztukius pramanydami jiikias.
Taigi dabaf dsz jits kaip vernas Maps pamoki'dams
net pi'ancUziszkai net vokiszkai nepagyriau,
bet tlkt bUriszkai kaip draugas jusii paZi'stams
jums tesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitdike.
Ant, jau M^rtyno nulydejom didel^ szvent^
0 atpenfai sii kaledoms jau prisidrtin.
V^, kaip isz vakaru tamsiu rustdudami vejei
vel jau, % temiiis bei rytus prddeda trduktis
if temos szalczits pas mus f Lefuvq vdro.
Ak, jail skubikimes ben v4ik stubds pasiszlldyt
if gaspadoriszkai stones^ galvijii paprovyt,
kad, mindu, neks, nei parszilks turets, nesuszdltu.
Jitk kekvens galvijas, kad jaU raiidasi grudas,
mils'q rUpesczams vernems pasilecavodams
if % sdujas miisi^ tiuredams pdszaro Idukia.
Dukim, bet vis sii protu padal^dami dukim;
nes ateisenczos ^emos ilgiimo netlnom
if, kek presz szventds velykas llks, nenumdnom.
Af ne gerai, kad jaU vargmgai p4rtemav6j^
grecznq zopostelj miims ddr pasillkusi mdtomf
Niigi dabaf, jail sklrkimes if vapeti palidukim!
0 deve, duk miims, kad szventes visds nulydej^
1 Danach wH(re Nom. stone oder stone, K. [stone, a. pi. stones.
74 Au8 Donalitius Dichtungen.
irgi suUuk^ nailjmetj, bet szvental pasidtaug^
vel susikvestumbim kaimyniszkai pasisvdikit.
Ein Brief von Donalitius.
Szirdings brolau!
Kq, veikl su savatseisf Af ddr sveikl if linksmi kru-
tate? Mes seneji ddr vis k^bojam if jau sdvo grabus dMame
budavot. Kldusk ilkt szi Seligmonq^ kursal sz% laiszkelj tdv
dus. Laksztingala jau visuf sdvo dainds pdbaige, o miisi^
laszinel bet deszros jau taipjau balgias. Ak! if duna jau
batgias, o rugel ddr nenoksta. Kds bus Isz musii, sdko jau
daugybe didele pas mm, rdsi if pas jus, Raszyk man, katp
jusi^ laksztingala daindvo szjmet. Katp musi^ daindvo, jau
andai tdv rasziau. Asz jq tzkt venqsyk girdejau krumuse
besilmksminant, die neiszmaniau tikrat^ kq jl Jurguczui lepe.
Rdsi szimet nereikejo ji budjt if ragit. Kttqsyk, kdd devs
svetkq laikys, daugiaUs letuviszku todt'q raszysiu. Priimk szi
mdno pdslq meilingai if pamylek ji mdno vafdan; o kdd
noresi man kq raszyt, raszyk dabaf; juk tek czeso tikt turesi.
B^k if pasillk sveiks su visdis sdvo namiszkeis. Mes dudame
labds dendSj o dsz jus myledams if pertegnodams busiu if
pasillksiu,
katp iksziol buvo,
Denq, kdd dsz rasziau, vernas tafnas if pretelius
pasak^s muno pdslas. C. D.
Begk mdno Seligmons, skubrei su grdmatq mdno
tr Isz Isrutes parneszk mdn grdmatq kltq.
-^-
75
f
in.
Aus A. Baranowski, Anykszezu
szilelys.
Nach der Ausgabe von A. Baranowski und H. Weber, Ostlitauische
Texte (Weimar 1882). i
Baranowski ist durch seine Theorie iiber die urspriing-
liche Normalquantitat der Vokale (s. J F A. 13, 79)
genotigt gewesen, ein sehr umstandliches Zeichensystem
fiir die Betonung dieser ostlitauischen Mundart einzu-
fiihren. In dem folgenden Stuck ist die Bezeichnung
vereinfacht, namentlich darin, daC nicht dasselbe Zeichen
iiber Silben verschiedener Quantitat gebraiicht wird.
1. Kurze Silben bekommen, wenn hochbetont, das
Zeichen \ bleiben unbetont unbezeichnet. Kurz konnen
in diesem Dialekt nur sein Silben mit a, i, u, wenn diese
Vokale nicht Bestandteile von Diphthongen sind und nicht
in der Verbindung Vokal + n m^ r I -}- Konsonant
stehen. Solche Kiirzen und damit auch der Akzent
konnen nur in Endsilben vorkommen, z. B. akls, Tiaramu,
miszkus, szakd.
2. Mittelzeitige Silben bekommen, wenn hoch-
betont, das Zeichen ^, bei Diphthongen und in den Ver-
bindungen Vokal + Nasal oder Liquida auf dem zweiten
^ Zur Orthographie : I bedeutet hier das palatale Z', I das
eogenannte guttu^ale I.
76 A us A. Baranowski, Anykszczu szilelys.
Bestandteil. Der Ton ist immer steigend; z. B. fobo,
medto^ szifelys, r amino, buwy, sakou, tetp, miszkat, akim,
dahaf. Unbetonte mittelzeitige Silben erhalten kein Zeichen.
Mittelzeitig sind alle unbetonten Silben (vor und nach dem
Hochton) mit Diphthongen, mit den Verbindungen Vo-
kal + Nasal oder Liquida + Konsonant, mit den Mo-
nophthongen y, o (= altem o und u\ e (= altem e und
e, das alte e ist unbetont immer zu a geworden); das mittel-
zeitige u ist durch u gegeben, da u auch kurz vorkommt;
z. B. medio, teme, waikai, tiureti, musu, Unguoja, k'almau
3. Lange Silben, wenn steigend betont, bekom-
men in der Hochtonstelle und in Silben unmittelbar vor
einer mit ' hochbetonten Endsilbe (nur in dieser Stellung
kann unbetonte Lange erscheinen) das Zeichen ", bei
Diphthongen und den Verbindungen von Vokal + Nasal
oder Liquida + Konsonant auf dem zweiten Bestandteil.
Wo * und ' auf e in em Wortestehen, bezeichnet demnach
den Hochton. Z. B. Hmczugais, kraitvos, dtouges, nulinko;
sunus, duszias, szirdls. Lange Silben, fallen d betont, haben
das Zeichen ', bei Diphthongen und den Verbindungen
von Vokal -|- Nasal oder Liquida auf dem ersten Be-
standteil, z. B. ivatineti, sdugojo, fduie, mofku.
Dem folgenden Stuck (V. 178—343) geht eine Be-
schreibung der Schonheit des niedergeschlagenen Waldes
von Anykszczai voraus.
6i budaivo, budawo tsz musu szifelo
didtdusio patogumo, gratous ramumelo!
a^ tas wtsas ramumas po Letuwiii duszids
lig lygumoj wejelys po tofafds iruszias
pfoukydamas lingowo, tumsiom wilniom twtno.
Datnai miszkz Letuwys, ko w'arkia, nattno;
ae ilk junta datnidusiai, kdd szirdls naskoudta,
a^ tik pifnd pajdutu fabai ramiai grioMia;
if lig rasos timczugais gotisiai atgaiwihtd,
if lig rasa paf iv4idu aszarefes krinta.
Poskum jifgat krutlnej szifelys kwepuoja;
Aus A. Baranowski, Anykszczu szilelys. 77
atsidusus krutine Ug giria linguoja.
Lig, tarytum^ ramumas tetp duszion intslinko,
kdd net duszid kaip worpa prihr Indus nulinko.
Isz to, matai, oszaros if afsidusunas,
tsz to szwintos pajdutos, isz to giesmes jtmas.
Ddbaf wtsa prapuofy, tlk unt louko pllko
kelos kratwos, nuskurdy pussalytes like.
Jet unt szio iswUusio po kdinus lydimo
teip doug szirdyj U'ala ramous atminimo
tartum k'aimai supuwy atgyja, taluoja^
suspynusias wirszunas ivdjas pfawesuoja;
tartum pliki, iszdegy dirwonai sziszkiwti
pasipucza somanom no gryhu taszkuoti;
tartum tsz t'arpu puiriu toke kwapai kUo,
Ug kdd girid pratruksta af piicza Isz szvto;
tartum wtsa szisziomo^ suczifbo, supijszko,
Ug dienai hr4ksztunt widuj paniurusio mtszko.
J el unt sziu pliku pfotu, kai mislts atlyja,
paminklais atwaisytas szvtelys atgyja,
tat kokio b'abudawo Isz seno szifelo
meilingo atminimo, gratous ramumelo;
kai sze pfotai apiefy, apgriutl, aptemy
matydawo k'afmuotu apylinkej 2emy;
kai stohrial seksniais drutt., omtiais intratejy
waltg kafbos sanehi parajos kyszejy,
tsz kuriu tymu buwy^ kdd giriu czd sndusta,
tunkus Isz wirszous stogas tvirszunem sudusta,
if natil pwtkais meszkos if s£arnai p'areta^
bet tunkumos t'afp raistu if tabriai tur6ta.
ae kuf ddbaf szifelys, buwy miszkat szwintl,
kdtin kod'al sanobej wisiszkai iskintl.
MaHf ivieru intwedys Jagiefd iskyne,
kdd jou nab'atarndutu deivaiczom tewyne.
Poskum po szids pakofnas unt seno stobryno
buwy puszys sudugy no metu szimtyno,
tunkios, duksztoSj lyguteSj gaftonos kaip twokes,
wirszunes, a^su, ute if lemanai piokes.
78 Au8 A. Baranowski, Anykszczu szilelys.
Do atrhanu sanelai po szUos smelynus
paskuifakas sanobiu, gra&im utolynus;
lieknl dugy katp mindres^ ialowy kaip rutos,
szoknySj lemanai, szokos, if ivirszunes drutos.
Szw^sti Letuwos medtai najotlty nogolo^
rouswasai temos fopas sufdukdawys iolo;
Hit buwy katp seniai, somanom apdugy,
stipri buwy if stumbous kaip. wyrai sudugy,
a^ wietlywi if grotous kaip musu jounlmas.
Poskum jifgai sziurpsojys stobriuofas lydimas.
No Puntuko llg Sziowei utoiit dougyby
fatky imones Itg kokiu dldtii szvnnt'anyby.
Grywindami wenybej dewaiczom intiky,
kure dougal paminkiu po miszkiis paUky.
Neszys wdnias okmany didiimo katp gryczos
if sudoutyt' nor^Jys Anykszczu batnyczos
arbo atuw'afst' upes; bet kaip tlk iszwydys
utolynu poszivysfu^ if gaidys pragydys^
tuoj Isz nagu pafoidys if smelin intmHszys,
net teme sudrab^jus, senos griuwy puszys.
Poskum imt jo Letuwiai doivanas kureny^
kad jos dewal apsdugo if dingia ir pent.
If sziuos czesos nors teme arkfats nugaiusta^
doiig Puntuki utoio k'aimu t'ab'apusta;
a^ do dujan pre kelui dabaf t'ab'astowi;
wirszunes do taluoja, nors jou szokos dtdwi.
Szenaivoja jos tmones net rotais natrunko,
tufas ligos suspdustas tsz intodto iunko,
Po lygumas if sUniiis trdukysys lepyna^s,
kaikuf gojais ap^^ys, kaikuf wtszkai grynas;
botuodawys parwosar gafswii tedu pienu,
utdawys biczu spieczais, dw'alkys ihadum wienu.
If wisi^m imonem meitus if patogus buwys
if iaimMinas wtsas katp tikras LetuwySy
tedais bit' as p'an^jys, sdfdu medu dorys,
ligds wisds LetUwiu sii prokaitu tvorys,
ronds sit brazdats gydys, woczii trdukys Ugny;
Au8 A. Baranowski, Anykszczu szilelys. 79
^isz liemanio del stouniu if lintas if dfigny,
Isz karnU dowys wytas del musu outuivo.
If net szaketes, ahu, dykal napratuwo:
dirby karbijas, funktis, arbo twery twords,
no szaknes lig unrszunei bmvys wisas d&ras.
Kaikuf skroblynai buwy, bet skroblus isznyko,
tik skroblmes toriefkos do kurnakur Itko.
Kaikuf buwy wisokiu, gaii nmvatnu medM,
if sii tedais skujuotu, fapuotu b'aUedtu.
Tropnats wardats tiniuonys tos madtus ivadiny,
wisiis dukfejy tm&nes^ nd wisus patiny.
Tal toks miszkas trdukysys paf Letutvos 2emy;
wisl pfotai talowy, paweni aptemy;
wtsos butvy wirszilnes wenyben suspyny,
katp Letuwnykii szirdys unt wienu tewyny.
a^ Letuwiai su medtais wis zgodoj gyweny,
jounystej pasitiny if drougej paseny.
Letuwnykas po urwus sousiis fdutus kurys;
na lintines, tsz szaku bmvy pintos durys;
if nei wieno lieriianio LetUwiai nakifty,
jeg tik stobriai papuwy sawdimi iszwirty.
N'ds if miszkas Letuwy, kaip tiktai gafejySj
teip wisados rammys, wisados myi4jys,
^wei'im, poukszczais if watsiais dingys if panejys,
if nepretelu muszte griudamas pad4jys;
sunkioj denoj duodawys siaptus no baisybiu,
ludnoj denoj paweiksfu wisokiu rumybiu,
linksmoj denoj dougumu wisokiu gratybiu,
kotnam mail del kbtno wisokiu gerybiu.
Sunkios dienos atojy, imones badu miry,
somanas duonon kepy, tiew'ds sriubon wiry.
Teip imonafds hz bado 2ewem pap'anetus,
kdd uUiksiunt pawietris — if fabai pakretus.
Miszkas imoniU pasgaiiys, rasu apsiw' arkys
duksztas sowo wirszunas d'ab'asin intmarkys
if suszukys: <^Brolukai, ginkites no bodo!
Patoiminta foj runkd, ku kirwy iszrodo!-^
80 Aus A. Baranowski, Anykszczu sziJelye.
Su oszarom pirmieji truputy praskyny,
waifodami ju waikai teip gyny texvyny^
dusoudami anukai tos miszkus aikwojy,
proanukiai iv'atimais mestelin w'aHojy.
Po keturias deszimtis w'attmu pardowy,
dtoilgdmvysi unt denos po musztmy gowy.
Medtai, mdt^ tsz dougybes wlsiszkai atpigy;
ir telp jiigai aikwdjy, net kofoj prisUgy ;
a^ tai WIS del ariefkos dougidusia iszfoidy ;
wist buwy kaip 2ydu szeimyna pasioidy.
Tai, mat, musu tewelai miszku nab'arody^
ir t'arp sawy kaip brolai wist susi2ddy
aifoist' dirwds szifelui. Mat, miszko pasilgy,
datnal sowo bfakstienas oszarom suwilgy
iiur^dami unt Mimus. Mat, Lettiwiu duszios,
sanais miszkais p'ati^tos, widuj miszko truszios
plikuos pfotos b'd miszko lig tartuih apkursta,
tartum d^usta no sdules if palingwel skursta.
Nors jou dabaf Letuwys plikuos piotos gimsta,
gesmej miszku uigirdys b'd jo nab' arimsta,
S'anu miszkai myf^ta, twton gesm^n d6ta\
musu tetvelu wisos tos giesmes moketa.
Tai, mat, miszko pasilgy dukfejo sziiely,
kasden apivaiksztin^jo kotnu pakrasztely
ir priugdy, kaip mMo, graHdusio puszyno^
jdunas szirdis if dUszids waikelu rammo.
If sdugojo kasdiend kaip didMusio fobo;
natil med;to, nafduie nei maHdusio tobo.
Diouges Anykszczai, dioiiges unt szifu tiur4jo,
sw'atimuos miszkuos mdfku pirktu ivatinijo.
Atwatiowo kuczm^istras, sziiu apHur^jo,
rawus unt k'alu kose, leswincziis pad^jo,
if poganiu atgyne if grybdut' a2gyne\
sfaptH pardawinijo if paf naktls skyne;
wyfasnybei mafowo; a^ 2m^nem, kai w'arke,
nasriis kumsze kuiokais, kroujo kfanan marke;
if kasmetai Anykszczus miszko kuoptu wore.
Aus A. Baranowski, Anykezczu szilelys. 81
Ir Uko szite kofnai pliki ir k'afmuoti,
aptoistyti oszarom, giesmi apdainuoti.
Ir gesme napabatgtd, kai szirdts sttsopo,
unt duszios idbai sunku ir naramu topo.
Mat, toj patl galyhe, ku miszkus sugrdu^e,
szirdy, dUsziu apgriuwo ir giesmy nutdute.
■^
Leskien-Streitberg, Litauisches Lesebuch.
82
IV.
Aus der Bibeliibersetzung;
Kirehenlieder.
Aus der Bibeliibersetzung
(nach der Ausgabe Halle 1869).
1. Mos. 40 und 41, 1—43.
If nustdave po to, kdd szinkorius kardlmus Eglpto if
bekere nusidejo presz sdvo veszpatj kardliu Egipto. If Pa-
raonas supyko ant savo dbejt^ kamdrninku, ant vyridusiojo
ant szinkorii^ if ant vyridusiojo ant bekerii^, if dedino jus f
temnyczq dvaro priveizdetojo namuse, kuf Jozepas apkdlts
gulejo. 0 dvdro priveizdetojis state Jozepq ant judveju, kad
jem szltityti}^ if jMu sedejo kelies dends kalejime. If jtidu
abidu sapndvo, szinkorius if bekere kardliaus Egipto, vena
ndktj koinas sdvo sdpnq; if kotno sdpnas turejo sdvo iszmd-
nymq. 0 kaip Jozepas ankstl pas jMu jejo if mate, kdd
abudu smutnii buvo, klduse jls jildu tafdams: Kodel jitdu
szenden smutnii esatf Jtidu atsdke: Miidu sapndvova if ne-
turiva neiveno, kufs miimdvem tat iszguldytt^. Jozepas tare:
Iszguldyti devo ddrbas yrd; ale taczaus pdsakokita mdn. Tal
vyridusiasis szinkorius pdsakojo sdvo sapnq Jozepui if tare
jam: Asz sapnavau, buk vynmedis po mdno akiu esqs; tds
turejo tris szakds, if 2aliudams dugo bet tydejo if jo ugos
iszsifpo; o dsz Paraono kiipkq turejau sdvo rankoj, if ugu
emfs suspdudiau tds f kUpkq if kiipkq daviail Paraotiui i
rankds. Jozepas tare jdmui: Tat yrd jd iszguldymas: trys
Aus der Bibeliibersetzung ; Kirchenlieder. 83
szakos yra trys denos; po trij^ denu Paraonas tavq gdlvq
paduksztjs ir tave vel jstatys f tdvo uredq, had tu kupkq
jdm f raiikq dutumbei pagal senqji hudq, kaip ddr jo szin-
korius buvai; ale minek manes^ kdd tdv gera/i seksis if me-
laszirdyst^ mdn iszrodyk if pamink Paraonui, kdd jls mane
iszleistu Isz szio hiito; nes hsz Isz Ehreoni^ kernes slapczel esmi
pdvogtas, o pregtdm dsz cze if nekq nedariau, kdd je man^
apkdldino. 0 kaip vyridusiasis bekere suprato tq iszguldymq
gerq esanti, tare jls Jozepui: If dsz sapnavau^ huk dsz tns
bdltus pintinius ant sdvo galvos neszqs if virszutmiame phi-
tiny j visdkius pyragiis Paraonui; o paukszczei Use Isz pmtinio
ant mdno galvos. Jozepas afsakydams tare: Tai yrd iszgul-
dymas: trys pmtinei yrd trys dMnos; o po triju denu Paraonas
iszkds tdvo gdlvq if pakdrs tav^ f gdlgias, if paukszczei sules
tdvo mesq ml taves. If nusldave treczqj^ denq, kdd Paraonas
szvente dMnq sdvo utgimimo^ if jls czesnj kele visems sdvo
tarndms; if iszkele gdlvq vyridusiojo szinkoriaus if gdlvq
vyridusiojo bekeres Isz sdvo tarnu; if jstdte vyridusiqji szin-
koriy, vel i sdvo szinkoryst§, kdd kupkq pridut'q | Paraono
rankds; ale vyridusiqjj, beker^ ddve pakdrti pagal Jozepo
iszguldymq. 0 vyridusiasis szinkorius neminejo Jozepo^ bet jo
utmifszo.
If po dvej'q mett^ Paraonas sdpnq mate, buk jisat stovis
pds vdndeni if buk mdtqs Isz vandens iszkopant septynies
graties rebies kdrves emanczes ant ganyklos toleje. Po to
mMte ddr kitds septynies kdrves Isz vandens iszkdpanczes , tds
buvo biaUrios ir lesos, if stovejo pre krdszto vandens. 0 anos
biauriosios if lesosios suede tds septynies gratiesies ir rebiesies
kdrves. Tai prabudo Paraonas. If jls vel uimlg^s Isz naujo
sapndvo if mate septynies vdrpas Isz v'eno szidudo duganczes^
pllnas bel storas. Paskm if mate septynies plonas ir apsvl-
lintas vdrpas duganczes, o septynios plonosios vdrpos prarljo
septynies storasies ir pllnasies vdrpas. Tai Paraonas pabiides
numdne sdpnq esanti. 0 praaUszus jo duszid didei pasirupino,
if iszsiuntes suvadJindino visits biirtininkus Eglpto iemes if
visits iszmintlngusius if pdsakojo jems sdvo sapnudu. Ale
neivens nebitvo, kufs Paraonui tiidu butii galejp iszguldyti.
6*
84 Au8 der Bibeltibersetzung; Kirchenlieder.
Tat vyridusiasis szinkorius Paraonui kalbedams tare: Asz
szenden atslmenu sdvo greku^ kaip Paraonas ant sdvo tarnu
suppko if manf su vyridusiuju hekerimi apkdldino dvdro pri-
veizdetojo bute; tai mudu abiidu vena ndktj, kotnas sdvo sdpnq
mdteva, kuriu iszguldymas mumdvem nusitlko; nes buvo pas
mitma Ebreiszkas jaunikditis, dvdro priveizdetojo tafnas, tdm
tai pdsakojova; if jls miimdvem iszgulde sapnudu^ kozndm
pagal sdvo sapndvimq; if kaip jls mumdvem iszgulde^ taip
nusldave; nes dsz vel % sdvo uredq esmi jstatyts^ o ansai esti
pakdrts. Tat Paraonas nusiunt^s Jozepq ddve parvadi't, if
skubrei ji iszUido isz temnyczos. If jls hafzdq nusiskusdino
ir kitais rubais' apsivilkps jejo pas Paraonq. Tai Paraonas
sake jdmui: Asz sdpnq turejau, if neiveno nerd^ kufs tq ga-
lett^ iszguldyti; o dsz girdejau ape tav^ sdkant, kdd tii sdpnq
girdedams j% gall iszguldyti. Jozepas atsdke Paraonui: Tat
ne mdno ddrbas., ale devs taczau Paraonui kq gerq apsakys.
Paraonas pdsakojo Jozepui: Asz sapnavau, buk dsz stovejau
pre krdszto vandens if buk maczaU Isz vandens iszkopant
septynies graHes rebies kdrves etnanczes ^olese ant ganyklos\
if po jU maczau kitds septynies sudtuvusies biauries if lesas
iszkopanczes; dsz pef visa Eglpto tem^ tokiu biauriu kdrviif
nemaczaH; o tos sept^nios lesosios if sudMvusiosios kdrves
suede septynies plrmasies rebiesies kdrves; 6 kaip jos tds biivo
prarijuMos, neko antju nebiivo numanyt, kdd tds but'q prarljusios,
if biivo biaurios kaip pirmd; tai dsz pabudau. If vel maczau
dsz sapne septynies vdrpas ant veno szidudo duganczes^ pllnas
if storas; paskm uidugo septynios sud^uvusios vdrpos, plonos
ir apsvtlusios; if septynios plonosios vdrpos prarljo septynies
storasies vdrpas; o dsz biirtininkams tai pasakiaU, ale je tat
negdl mdn iszguldyt. Jozepas atsdke Paraonui: Abil sapnii
Paramo v'enq tur iszguldymq^ nes devs aprHszkia Paraonui,
k^ jls ketqs dar0i. Septynios grdtiosios kdrves esti septynl
metai, o septynios gerosios vdrpos taipojau septynl metai yrd;
veno iszguldymo abu sapnii yrd, Septynios biauriosios if
lesosios kdrves po anu iszkdpusios pat^klin septynis metus;
0 septynios plonosios if apsvllintosios vdrpos patenklin septynis
metas h'angaHs czeso. Tataigi yrd, k^ dsz sakiaU Paraonuiy
Aus der Bibelabersetzung; Kirchenlieder. 85
kdd devas Paraonui rodo, kq, jls ketqs dar^ti: Sztdi, septynl
gerl metai bus per vlsq Eglpto temf, o po tu hies septynl
brangus metai, kdd if utmirsztd bits viso to apstitmo Eglpto
jsemeje, o brangiims iszpustys iem§^ kdd neko netlnoma bus
ape tq, visa apstiimq del brangaUs czeso paskut atelsenczo, nes
jls labal sunkiis bus. 0 kdd tat Paraonas antra kartq sap-
ndvo, pat^nkliny kdd devs tai tikrai if veikei darys. Taigi
Paraonas tesirupin iszmintlngo if protlngo kokio vp'o, kuri %
utveizdq ant visos Eglpto temes jstatytm if tev4izd, kdd
uredininkus utdetu ant temes ir tesiirenka penktqjj dalykq
Eglpto temeje pef septynis vaislngiusius metus; ir tesitrenk
visokiu grudu vaislngujt^ met/q ateisenczt^ji^, kdd javu supllti^ i
Paraono spykeres zopostui mest'&se if tq pakavdt'q, kdd valgj
gdfavq rdsti^ ^emeje pef septynis brangiusius metus ant Eglpto
temes ateisenczusius, kdd tmdnes badii nenumiftu. Td kalbd
gerat patlko Paraonui if visems jo tarndms. If Paraonas
tare sdvo tarndms: Kaip mes galetumbim tokl vyrq surdsti,
kuriame devo dvasie yrdf If tare Jozepui: Kaddngi devs
tal vislab tdv apr^iszke, taigi neivens tmp iszmintlngas if
protlngas ne-estikaip tic, tav^ i utveizdq desiu ant savo namu,
if tdvo todtams visl mdno tmones tur paklitsnUs biit, ale kds
kardliszkaijei krdsei prlgul, dsz ndriu didesnis buti iii tav^.
If toliaus tare Paraonas Jozepui : Sztdi, dsz tav^ utdejau ant
visos Eglpto temes. If nutrduk^s sdvo i'edq ml sdvo pifszto
dave tq Jozepui % jo rankq if apvilko ji rubais Isz baltu
szilku ir uikablno duksinq apykakl^ ant jo kdklo.
Psalm 104.
Lidupsink ponq devq, mdno duszid! Veszpate mdns
deve, tu labai szlovlngas esl, til esl gra&ei if brangei isz-
redytas.
Szvesybe yrd tdvo rubas, kuriu apsivilkais, tu isztesl
dangii kaip kaurq.
Til auksztal tq sklepyji vandeniml, tic vatiuji ant debesiu
kaip ant vetlmo if einl ant vejo sparnu.
Til darai sdvo dngelus vejais if sdvo tarniis ugnes
lepsnomls.
86 Aus der BibelQbersetzung; Kirchenlieder.
Tu &emf nugruntavoji ant jos dugno, had pasiUkti^ ant
dmtiu dm^ti.
Gilyb^ tic je apdengl, kaip kokiu rubu, ir vdndens stov
virszui kalnu.
Bet nil tdvo harhno hega je^ ml tuvo griovimo je atstoj.
Kalnat auksztai iszslkel' ir laukai nusitemina f tq, vetq,
kurie tu jems nugruntavojei.
Tic pastatai rubetii^, tq, je nep6reit neigi netur vel tem^
apdengti.
Tu dudi szaltinius daubose, kdd vdndens tafp kalnu nuteka^
kdd visi galvljai ant lauko g4rt^ if tverys atsig&t/q.
Pre ju sed dangaus paukszczei if gest tafp szaku.
Til drekinl kdlnus zsz dukszto, tu darai tem^ pUnq vah
siaus^ kurt til siitveri.
Tit tildini tol^ bandai if seklq ant naudos tmonems^ kdd
dtmos Isz temes dutumbei,
if kdd vynas palinksmintn ^mogaus szlrdi, if jo v4idas
gratus butti Isz alejaus, if dima tmogaus szirdi stiprint'q;
kdd medtei pono devo pilni buttf, dregnitmo, cedrai Li-
banonOj kurius jls sodlno.
Gzejau lizdiis krduja paukszczei if vanagai lalkosi
ant egliii.
Auksztl kalnat yrd medlnems o&koms ant pasislephno if
akmeniu dlos kralikams.
Til daral menesj ant p4rskyrimo meti^, sdule tino savo
nusileidlmq.
Til darai tanispb^, kdd naktls btitm toj pasijitdin vtsos
tverys^
jauneji liiitai^ kure rekia pleszimo if sdvo peniikszli}
jeszko nn devo;
ale kadd sdule iitteka, tat je vel atstoj if aisigul f
sdvo ulds.
Tat iszeU tmogus phs sdvo ddrbq if apgijven sdvq laUkq
iki vdkaro.
Pone deve, kaip labai didi if kalp dailg yrd tdvo darbu!
til jtis visits iszmintmgai davddyjei, if ieme pilnd yrd tdvo
gerybin.
Aus der Bibeltibersetzung; Kirchenlieder. 87
Jurios, kurios taip dtdes ir pldczos yrd, cze kriita he
skaUliaus taip didl kaip ir matl sutverimai.
Gzejau eit dkrutai, cze yrd hangtuvys^ kurids tu sutverei,
kdd tose tdistt{,.
Yiskas Idukia taves , kdd j'ems dutumbei penukszlq
tikru czesu.
Tdv dudant je renka, tdv dtveriant sdvq rankq je paso-
tinami yrd gerumu.
J4i pdslepi sdvq vMq^ tai je iszsigqsta; tic dtimi ju
dvdsi^, tat je sugatszta if vel atvifsta t dulkes.
Tu iszl^di sdvq dvdsi^^ tat yrd sutveriamt, if atnaujini
temes v^dq.
Garhe pono devo yr dmiina; pons devs pasimegst sdvo
darhais.
Jis tvelg % tem^, tat jl padreba; jts pakrutin kdlnus^
tai je i'uksia.
Asz ponui devui gedosiu, kol gyvs busiu, if sdvq devq
lidupsjsiu, kol pateksiu.
Mdno kalbejims turettc jam pamegti; dsz dtaugius
ponii devil.
Gr'eszneji turetu iszgaiszlnti buti ant tem^s if devo nesi-
bijanteji nepatekt. Lidupsink, duszid mdno, ponq devq.
Sirach 28, 1—17.
Kufs atsikefszyja, ant to ponas devas vel atsikefszys if
jam jo grekiis neatUis.
Afleisk sdvo drtymui, kumt jts pr'esz tavf nusidej^s, if
tadd melskis; tat tdv if tdvo grekai bits atUidtami.
Zmogiis presz kits-kttq pdpykj latko, if pds ponq devq
nor malones jeszkoti.
Jts nemelaszirdtngas yrd presz sdv lygi^y if nor u^ sdvo
grekics melstis.
Jts tikrai kunas bet kraujas yrd^ if neatsil^dz;; kdsgi
gal jam jo grekus atUisti?
Afsimink sdvo gala if lidukisi ml kefszto,
kursat smeffi bet prdpultj jeszko; if pasilaikykis pri-
sdkymuse.
88 Aus der Bibelttbersetzung ; Kirchenlieder.
Atsiminkis prisdkymo if paliduk grumzd^s sdvo drtymui.
Atsimink aukszczdusiojo derejimo if atleisk neiszmdnymq.
Lidukis ml vaido, tai tit daug greku iszv^ngsi.
Nes supykp ^mogus vaidq n6i degte iiMega^ if devo
nesibljqsis sumaiszo geriis pretelius bet pakusin presz kitskltq
gerame pakdjuje esanczus.
Kdd daug mdlki^ yrd^ tai ugnls ju daugiaus utsidega;
if kdd tmdnes mdcnus yrd, tat papyktms ju didesnis stojasi;
if kdd imones hagoti yrd, tat papykims jd skaudesnis ; if kdd
vatdas ilgal patenka^ tat ju Idbiaus utsidega.
Greitdm buti ant vatdo pdkur ugnj^ if greitdm bMi ant
barnes kraujq pralej.
JH til kibirksztelj pdputi, tattsz jo dzde ugnis utstdega;
if jii tit ant kibirksztelio utspiduji, tat iszgesta jls; if abejl
te daiktai gdl tsz tavo burnos iszetti.
Ikalbeiojei bet nevernl nelabl letitviei prakeikti yrd^ nes
je daug sumatszo gerq pakdji^ turinczti.
Neldbas letiivis daug tmoniu suvaXdyj if pravdro jus hz
vends iemes % kitq.
Jls suafdo driutus mestus if sugaisztn kunigdikszczi^ temes,
Apostelgeschichte 27, 9 — 44
(aus dem von Kurschat revidierten NT, Halle 1865).
Daug czeso jau perejus if jau pregadinga esant juremis
keliduti, todel kdd if pdstininkas jail buvo praej^s, graudeno
jus Povilas sakydams jems: Melt vyrai, dsz matau, kdd sziid
just^ kelione sit pateidimit ir sit did^ iszkadd ne tiktat tavoro
bet dki'uto, bet if musu gyvasczio ndi' buti. Bet vyresnysis
daugiaus veryjo dkrutponiui bet styrininkui nekaip fdm, kq
Pdvilas sdke. If katp cze pritinkanczo Ibegio nebuvo pirte-
mavdii, daugidusia dalts stovejo ant tos misles^ Isz czh atstoUj
bau galet'q iszkdkti % Penic§ p4rtemav6ti^ kufs yrd fbegis pre
Kretos presz petvakarinjjj ir szidurvakarinjjj vejq. Bet pet-
vejui puczant if jems mislyjant sdvo apsieminiq jau iszvesti
gaUs^, pasikele je if bego artl szaU Kretos; bet neilgat potdm
keles presz ju padumdjitnq Umars vadlnamas szidur-rytvejis^ if
dkrutui pagdutum esant if negdlint presz vejq atsigdut, Wdo-
Au8 der Bibeliibersetzung; Kirchenlieder. 89
mes if neszdinomes. Bet priejom vena sdlq Klaudq vadlnamq;
czonai vos nevos vdltes galejome prigrehti. Tq pasikelp gelbe-
jomes if pasirlszome tq apaczoje pre dkruto^ nesd Mjojomes,
had ne ant seklios vetos if smiltes utbegtumbim, if temyn nul&id^
rykq tatpo neszdinomes. If kaip mes dld^ vetrq buvom iszken-
tejp^ fat antrqj^ denq je iszmete tavoriis, if treczqje denq sdvo
rankomis rykiks isz dkruto iszmetem. Bet kaip pef dailg
denu nei sdule net ^vaigtdes nepasirode if nemata vetra miims
preszais biivo, visl jau tdremes gyvl niszliks^. If kaip ilgai
nebuvo vdlg^, Povilas viduje tafp ju stoj^si tare: Mell vyrai^
jums reikejo manes klausyti if nesiUistis szalift nng Kretos if
tatp iszvingti tq bedq if iszkddq; o dabaf graudenit jus, kdd
nenusimintumbitj nesd neprapiils Isz musu neivend duszid, bet
tiktat dkrutas; nesd sze ndktj stovejo pre manes dngelas devo,
kurio dsz esml if kuridm dsz tarnduju, sakydams: Nesibijok,
Povile, tit turl po akiu cecoriaus statytas buti; if sztdi, devas
tdv visits tiis padovanojo, kure sit taviml ant dkruto yrd. Todel,
mell v^rai, nenusiminkite^ nes dsz tikiu devui tatpo busent^
kaip man pasakyta yrd; bet mes ttirim sdlq pribegti. Bet
kaip mums keturioliktoji naktls atejo if mes dkrutu begome f
Adriq ape nakfes vidurj, mislyjos dkrutininkai kdkj krdsztq
prieinq. If je nuUid^ szvlnq, kurium gelme jeszkoma, rddo
gelmes dvideszimt seksniu; if mdziumq mlg cze pabeg^ je tq
szvinq vel iszmet^ rddo penkiolika seksni'q. Tai je bijddamesi^
kdd ne ant itlingos vetos utbegtii, iszmete mig pasturgalio
dkruto keturis inkarus if geide, kdd praausztij,. Bet kaip
dkrutininkai tykojo isz dkruto iszbegti if vdltj T jures nuleido
dedamMsi, buk nori inkarus isz dkruto pirihgalio iszmesti, tare
Pdvilas vyresnidmiam if zdlneriams: J6i te nepasilekt dkrute,
tai negdlite gyvl iszlikti. Tai zalnerei pakifto l^nas ml vdltes
if ddve jei nupiUti. If praszvintant Povilas jus visits rdgino
valgio priimti sakydams: Szenden jail keturioliktoji dena, kdd
Idukiat nevdlg^ if neko neragdv^; todel rdginu jiis, kdd pasi-
vdlgytumbit sav^ gaivlntis; nesd neivendm Isz jus'q neivens
plduks mig galvos nenukrls. If tai pasdkes dunos em^si devui
dekavojo po ju visu akiu, Idiite if pradejo vdlgyti. Tai je
visl linksmos szirdes pastojo if taipojaU emes vdlgyti. Bet
90 Aus der Bibeliibersetzung; Kirchenlieder.
huvo mustt vim duszii^ akrute du szimtu sept^nies deszimts if
szeszios. If kaip privdlg^ huvo, paleiigvino dkrutq iszmesdaml
javus I jures. Bet denai praauszus nepatmo je tds temes;
bet je kdkj, juriu kampq iszvydo turinti pdkrasztj^ topi je
dkrutq dumdjo privaryti, jei galima buti(. If pakel^ inkarus
Uidosi je juremis if atrlszo vatrvirves if pastdte ^egliics pa-
vejui jeszkojo krasztop prisiUisti. If kaip u&begom venq vetq
dbyszalei jures tiirincze, isUrenke dkrutas, ir ptirmgalys drutal
jsmeg^s pasillko nepajudintinai bestovts^ bet pastiirgalis iszlro
nag vilniu macnumo. Bet zalncrei susirodyjo kalinius nuta-
vlnti^ kdd ne khs iszplauk^s pabegtii. Bet szimtininkas Povilq
iszlaik^ti noredams utg^ne anems ju prasimdnymq if lepe, kdd
te, kure plaukti mokejo, pirma f jures jsiUisti^ if ant krdszto
iszetti^y bet kiti keli ant lentu, kiti ant szio bet to nug dkruto.
Ir szitatpo nusidave, khd visi sveikl krasztop iszkako.
Kirchenlieder (gesmes)
aus: Gesmiu bet maldu knygos kardliszkojo Prusu
valsko
(herausg. von Kurschat. Konigsberg 1854), Nr. 77, 79, 4.
(Befiehl du deine Wege.)
1. Paduk keliiis tu sdvo
if szlrdj kds raudln
vernybei tevo tdvo,
varnits kufs valgydm.
Kufs debeslms drumstonisioms
ir vejams dust keliiis^
tds kojoms if tavomsioms
iinds daryt takics.
2. Til veszpaczui tikeki
paldimos trokszdamas;
ant mojo jo veizdeki
pagdlbos Idukdanms.
ja rupesczeis til h'inisi
sav^ nakczfy den^^
isz devo neko nimsi,
cze tikt tur but melstd.
Aus der Bibelubersetzung; Kirchenlieder. 91
3. Tavoji malonybe
paZist^ deve, senet,
Ms plkt if has geryhe
sinerUlnai glminei.
0 kq. tu mums paskyres^
stiprusis kartygy,
tal tu, kaip tuls jau tyr§s,
macnet iszvest gall.
4. Keliu visuf, mels pone,
visaip turt gana.
Ddrhs tdvo ven iegndne,
ejlms tdvo szvesa.
Neks trlkin ddrbq tdvo
net gal tav^ gaiszj't,
kad tic vaikeliams tdvo
ko nori g^r-daryt.
5. Kaczeig velniu daugyhe
czon preszytiis Idbal,
tat devo tlkt galyhe
atgdl rCeis nekadai.
Kq jls mums keta duti
if k^ jls nor drutat,
tat tur galidus pastoti
if nusidut tikrai.
6. Tikek, duszel Mdndji,
tikek, nebuk liudnd,
kdd if daubd tamsioji
tav^ bats gandina.
Devs ndr tav^ isztrdukti,
tiktat til lukurk jo;
ddr gdusi tic suldukti
7. Jau rUpesczus tH sdvo
if smictkq dek szalifij
bet kds tlkt szlrdj tdvo
kxeihtj tu^byj if kanktn.
92 Aus der Bibeltibersetzung ; Kirchenlieder.
Tu juk ne sveto ponas
iszmdnqs t^ vald^t;
devs vens yra valdonas;
tas vlslab iln tais^t.
8. Jdm^ jdm tu duk valdyti^
auksztos jis iszmintes.
Jzs tatp tinos daryti^
kad tu ddr dyvyses.
Mat^si, kaip galidusei
dyvn^ jls galybf
pabazgs szlovniu szlovnidusei,
kds gandino tav^.
9. Beje devs valandel^
uttruks gaivint tavf,
jog tdvo jau duszele
noi'Ss tut tutboje.
Jls desis kaip rCathoj^s
taves jau abehiaz,
tav^ irgi prastoj^s
if czon if amzinat;
10. bet jii tu tutboj sdvo
vis verns laikysesi,
tat vafgq baigs jls tdvo,
kaip tu nemlslyji.
Nasztu didtu sunkybp
nuims jls tdv umai,
if m^iles jo saldybe
gaiv}s tav^ amtnai.
11. G4r tdv^ sunau vernybes^
til gdv^s juk neszh
sic gesmemls linksmybes
vainlkq jau szloves.
Verbo^ pats devs tdv desti
f tdvo deszin§,
6 tu liaupses jhm gesti^
kufs gdbejfs tav^.
Aus der Bibelubersetzung ; Kirchenlieder.
12. Galop varyk^ mils pdnCj
visits musu vargus,
mums nudalyk tegnon^
ik kol mums mifti bits.
Duk tdvo miim^ vernyhe
czon visados ragdut
ir f dangaus linksmyh^
tikrai mitms nusigdut.
(Ein feste Burg.)
1. Pons devs miim^s yr pills druta,
skyds, szdrvs ir kdrds asztridusias ;
jls mils Isz vafgo vdlnyja,
kaczezg ids hut sunkidusias.
Ans s6ns nepretelius
isztioj^s jaU nasrits,
baislnga jo mads,
smarkiims ir kytrastts;
jdm lygaus ner ant sveto.
2. Syld dk musu tatp menkd^
szetons mils veik praryt^,
jei vyrs tikrdsis sit syl^
mils bedoje n'apgi'ti^.
Kdsgi yrd tasatf
Tds Jezus Erlstus sztdi!
Jts veszpats kartygys,
pats devs vendtyjis;
jisai tur vifszi^ gduti.
3. 6 kdd svets bxttt^ pilns velniu,
ir te mils ryt norej^,
taczau mes nesibljom tu^
mes v^k ani ju laimej^.
Baisusis sveto pons^
kaczeig jls 7ieviddns,
petst negdl mus tds,
nes jls jaU sUdytas,
todelj,s vens ji tremia.
94 Aus der BibelUbersetzung; Kirchenlieder.
4. Je iodj mums pallkti tur
be jdkios dekavones;
jis su mumls iszven visuf
sit dovanmis malones.
Time je mums namiis
t'im mot^ bet vaikiis,
Vim kunq, gyvastj,
je tfmi nedtaUgsisi ;
kar(a)lyste miims tur sekti.
(Lobe den Herren, den machtigen Konig der Ehren.)
1. Veszpatj lidupsink kardlit^ garbes visgalzngq,
skObink paglrt ji^ duszele^ sii gesmf meilmgq.
Vtkit linksmat
psdltn^ ir drptj, balsai,
liaups§ jdm kdkit szlovlngq.
2. Veszpatj; lidupsink, kufs vislab-kq valdo szlovnidusei,
kurs ant erelio sparnu mus neszidja meilidusei.
Kalp jls melat
szelp if apsdrgt visadal,
pats tat jail tyrei apsczdusei.
3. Veszpatj lidupsink, kufs g^vastj tdv dovanoj^s,
svetkq iszlatkes tave if meilingai vadtoj^s.
Kek varguse,
tUtbose, Iszgascz'&se
glebyj tav^ jls kavoj^s.
4. Veszpatj lidupsink, kufs tdvo darbelj tegndj^s,
tvdns jo loskos ant taves nuteket napsistoj^s.
To nemirszek,
devo galybes minek,
meilei tavQ kufs globoj^s.
5. Veszpatj lidupsink, brangel atpirktSji duszele,
vafdq jo girt tier manyj koind kuno gystele.
Jls tdv szvesd,
skydas, laimejims, alga.
Amen! taip baigki gesmel^f
oOOOo
95
V.
Versehiedenes aus der neueren
Literatur.
Aus: Laisvos valandos. Eiles^ parasze Vincas Kapi
(Tilsit 1889).
Nemunui.
(tJbersetzuDg von Mickiewicz, Do Niemna.)
Nemune^ musi^ iopef kuf vdndenys tdvo,
kurius semiau i matq vaiko delnu^eli,
kur laws nesziojo mane jduna hernuieli,
kdd dtvesio jeszkojau kdrsztai sztrdtei sdvof
Gze dainai mdno Lidura pldukus sdti szukdvo
if tsz pevos kvetkeliu pyne vainikelj.
Nespk dszaroms sdvo drumsczau jos szeszelj,
kufs visoje grotyhej ant vilnes siubdvo.
Nemune, icpe indno! Kuf vilniu daugyhe^
su kuriomls tek viltes if Idimes t'ek buvof
Kuf dingo matu metii td meld ramybe?
Kuf melesne jaunystes net'imastls iiivof
Nematyt mdno LiduroSj ner draugu vainlko.
Vlskas pradingo. Kodel dszaros man likof
96 Verschiedenes aus der neueren Literatur.
Aus: Pasakos. Pagal Krilovq parasze eilemii
Vincas Kapsas
(Tilsit 1899).
Vilkas if katinas.
'Isz girios vilkas grelt i kdimq he go,
ne i sveczm, tik gyvastj ganydams,
nes kdilj sdvo palydet nemego.
Taigi jail rete katp tlk imanydams;
6 paskui vilkq pedomls isz girios
mediotojei jail su szunimls vljos.
Tikejo PUkis kcman kuf irdrti,
tlk vaftai huvo tyczq, l^g uHverti,
Per kdimq hegdams rddo jis Bainiitj,
kufs ant varteUu szluste sdu snukiitj.
^Brolyti, dobiliiik!
sakyki M, netriik:
katras cze Isz visu geridusias kdimef
Kds atitoljs nu manes neldim^f
Girdl szunu lojimq, balsa rdgof
Tal vlskas etna ant manes nabdgo.^
Teip vilkas skundes if drebej tsz bdimes.
<^<^Sztdi, Jurgis miis iszgilbes nil neldimes-^^.
<^Tat kdd ant manes fis utpyko,
kdd kumeldite jam nunyko».
<!■<!■ Tai dulink grelt pas Tamosziukq-» * .
«Mdt, niiglemtiau if jdm versziUkq^.
««A^rt, pabandifk-gi pas Motejj^»'»,
^If tds aviu neteko dvejuy>.
«io-Tat begk greiczaU f Tddo kem^'^^.
<tlf jdm prasikaltail sziq temq*.
«<.<Gall if be pagdlbos llkt.
Na, dd bandyk nubegt pas Pdszkq.»*
<tBijail sii ja if susitlkt;
ml pernai piktas dd iii otkq.^
<!.<!. E! katp matauj tal neturt kuf detis.
Visems pdnagese tu apsiMlbes.
Verschiedenes aus der neueren Literatur.
97
Nd, Ms piktddario nores gailetis,
if kds tav^ ant sdvo vafgo gelbesf
Tal Mime mus nerdsi tdkj kvmlq.
Tikrat, nars taves if Idbai man galla,
het budams kaltas, sk^stis lidukf
K^ pasisejei, tal if piduk!'»»
Aus: Woionczewski, Pafqngos Juze
(Wilna 1863).
Daneben die Umsetzung des zemaitischen, doch nicht reinen
Dialekts in die Form des Hochlitauischen.
Ein Gesellschaftsspiel: Schafe hiiten.
Bepuszkuoj^nt tariau: Nu Bepuszkujent tariau: Nit
dahar tu Peliksi husi wifku,
0 Izydorius te gana aweles.
Tujaus Peliksa kajp witka
istume i kierti ir su kriesfajs
uMate it su tvoru uUwiere.
Izydorius jemes ifgq ram^ntq
sustate deszimti berniuku su
mergielems ir sakie: <&Ganau
ganau aweles; wifka su ra-
m^ntu nubadisiu, su szunelejs
apsiundisiu. 0 tuo tarpu lig
wakara nebliks nie wienos,
lig rita nie pedos» . Beregi^nt
Hrkt atsisukies tare: «0 tu
wilki^ko cze stipsajf>y Wifkas:
<i^«Ko tu nor if ar asz diet
tawa awiu su otejs nie i
apfuoka ne galu wejzietif Tu
dabok sawa awiu, ne man^s. » »
Pijmuo: «Ar tau negieda,
biauribe^ buti par wisa qmti
kraugieriuf Dielko ^mones ir
mana aweles be to apsiejnaf»
dabaf tu Pellkse busi vilkic,
0 Yzydorius tegano aveles.
Tujaus Peliksa katp vilka
jstume I keft^ if su kreslais
U2:stdt^ U su tvorq, uttvere,
Yzydorius em§s ilgq ramentq
sustate deszimtj bernitiku su
mergelems if sake: ^Ganail
ganau aveles; vilkq su ra-
mentu nubad^siu, su szuneleis
apsiumdysiu. 0 tu tdrpu l^g
vdkaro nebellks nei vends, lyg
r'yto netpedds». Beregint tirkt!
atsisuk^s tdre: «0 tu vilke^
kd cze stypsatf» Vilkas: « «^o
tit nori? af dsz del tdvo aviu
sic oteis nel % dplAkq negaliu
veizdetif Tit dabok sdvo aviu^
ne manes. »» Pemil: Af tdu
ne geda, biaurybe, buti per
visq dm&iq kraitgeriuf Del
kd ^mcmes if mdno aveles be
to apsieinaf^ Vilkas: ««J"e
I-
Leskien-Streitb'erg, Litauisches Lesebuch.
Verschiedenes aue der neueren Literatur.
Wifkas: « < Je tejp tu su sawa
awelems hen esi ut mani gie-
resnisf Kas prarin jautius^
parszus, paukszczius, iuwis ir
tas pates awis, jej ne imonest
0 tawa awis kiek tukstantiu
giwu wdbalelu ant fapajs esan-
tiu sugroinuf. Tecziaus anos
giaras, o asz ivienq papiowes
didesnis esmi kaltinikas. Tejp
tawa sudas tejsingas kajp
Szyfales asesoriaus, kurs isz-
musze iida ut taj, jog is sko-
fos prasze.-»'>>
Piemuo ivief sakie: <iGa-
nau ganau aiveles^. Bet
iszokusi isz kamaras i trohq
mergiele tare : «Motinele, tawp
rejkafau ir tad duoti sermie-
gel^^. Woz piemenij paejus,
wifkas capt wienq awel^ nu-
twiere ir pasiwede. Piemuo
sugrites nehrada aweles, tver-
kie ir sakie: «Aj aj^ kami
mana awelef* Wifkas at-
sakie : « « Paskrije gierti » » .
Mergiele antra karta iszokusi
tare: «Motinele, tawes rejkafau
ir tad duoti terbelp>. Pieme-
nij paejus wifkas kitq pagawa
awel^. Tejp wisas iszgau^e.
Ant gafa wisi suszoka qnt
wifka, cziupt gieraj nutwiere,
hruksz patraukie, b^nc isz-
werte ir taksz taksz muszti
pradieje. Wifkas girdi pirmu
cipt cipt cipe, paskiaus ivau
teip tu su save avelems hen esi
lit man^ geresnis? Kas pra-
ryje jduczus, parszus^ pauksz-
czus, tuvls if tas paczes avls^
j4i ne tmdnes? 0 tdvo dvys,
kek tukstanczij, gyvu vahaUliy,
afit Idpy, esanczi^ sugromul.
Taczaus anos geros, o asz venq
papiov^s didesnis esml kalti-
ninkas. Tetp tavo sudas tei-
slngas kalp Szileles asesoriaus^ |
kurs iszmusze tydq ut tai, j6g
jls skolos prdsze.»'»
P'emu vel sake: i'^ Ganau
ganau aveUs>. Bet jszdkusi
Isz kamdros f trohq m^rgeU
tare: «Motynele, taves reika- 4
Iduje if tad duti se7'm£gel^», '
Vos pemeniui paejus^ vilkas
cdptf vena avel§ nutvere if
paswede. Pemtl sugrit^s ne- j
her ado aveles, vefke if sake: j
«Af at, kame mdno avel€f»
Vilkas ats&ke: <^«Paskrejo
g^ti>^'». Mergele antra kaftq
jszdkusi tare: <iMotynele, taves
reikalduje if tad duti tarhel§>.
Pemeniui paejus vilkas Mtq
pagdvo avel^. Teip visds
iszgdude.
Ant gdlo visl suszoko aM
vilko, czupt! gerai nutvere^
hriiksz! patrduke, hhnc! tszvertd
if taksz! taksz! muszti prade jo.
Vilkas, girdi., pirmu cypt cypt!
cype^ paskidus van vau! kaUke^
Verschiedenes aus der neueren Literatur. 99
^vau Jcaukie, ant gafa strapt ant gdlo strdptf stdjos if ta-
stojes ir tabofaj tabofaj pa- bolai tdbolai! pabego, nei ude-
biega, nie uodigos nebipalikies. gos nebepallJc^s.
Opszrus ir bezdtanka.
Aus: Ewangeliszkos kalendros ant meto 1881, iszl.
nu J, Trauszio.
Opszrus if bezdtankd syki kezq pasivogusiu norejo p4r-
sidalyt. Bezdiankd tare: <s^Teisybe perein vlslab; pasivadj'kiva
meszkq ant dalyb^. Tds yrd f geriktponius sztuderdv^si ir
patj'sta visus zokaniis; asz nenoreczau net krisleli daugiaUs
gdut kaip tu». Td kalba patlko opszrui if abu ejo pds
meszkq, kurl akarots tingedama ant szono gulejo if visokiu
misliu ape tat, kds tat mdno if tdvo, galvoj turejo. Fakldusta,
af apsiimantt ketq p6rdalyt^ atstlepe: <^J6, melat, ale atneszkite
man petit if svarczits^. Amidu nubeg^ if dtnesze. Bet
meszkd pagrebus petlj perpiove f dvt atvirat nelygies daVis if
po vena ant svafcz'q u^dejo. Tat didesnidji dalts tujaiis svaftj
niisvere. «Mdtota», sake kytrioji meszkd, «vens stickis dides-
nis, n^ to retk' kek nupidut» ; if tatp sakydama nupidvus
szaunu stukj kimszo f sdvo snukj, o Itkusiu dii stukitt dejo
vel ant svafczi^. «Dabaf mdtota, szis stukis perdidelis, dabaf
tq retk' pamd^nt if stukf katp gesmiu knygds dtdelj nusipio-
vusi vel kimszos f snukj. Tatp m£szkd vts v6ik venq v4ik
antrq stiikj nurant^dama if lygindama mdtino, o opszrus bet
bezdtankd nusistebedamu vens antrdm t akts pasitiurejo, kds
cze dabaf ttkt bus^, if mate ke^o stukius vts maiyn einant o
ttkt venq antrq nedtsverient. Galidusei jau ttkt htsvere, o
meszkd tq ddrbq atlikus padejo peilj % szdlj; die stukiu, kaip
delnd tatp pldtus, ttkt teltko nesuvdlgytu. Kq cze daugiaUs
darysi? Kds szalin, tat szalin. Opszrus ddr norejo mur-
met, ale bezd^ankd jdm f aUs} sznib^dejo: <^Ttkt tit tylek,
geriaus pits^ kiauszio em^s nekatp neko negdv^s^K Ale jemdvem
pallkusj stukeli imt norint, meszkd suszuko: <^Jiidu begediei,
af bene mtslyjata, kdd dsz sdvo mokslus taipjau pasivog^s
esml katp jiidu sdvo kHq, kdd asz jumdvem ut, dykq galeczau
atsiidytf lAkusiudu stukiu, yrd ut mdno proc^, tatp teisybe.
100 Verschiedenes aus der neueren Literatur.
Dabar judu net v'ens nei kits negalesita sdkyt man^ venq ju-
dvejt^ prigdvusj, abudu l^gei gdvota.» Opszrus ddr norejo
murmet, ale hezdtankh sdko : « Ttkt tylek, szeip rnudu ne tlkt
ketq^ het ir gdlvas pallksiva^. Ir meszkai pasidekavodamu
ut telsip provq atstojo.
Af ne taip ein visems, kure nenor tafp saves sutlkt^ het
VIS beg pre pont^f Terns galidusei taip atsieln, kdd nei v'ens
ncf antras neko negdun, het vUlab sudingsta pomi; dantise.
K. J.
Aus Zeitungen.
(Letuviszka Geitunga, 8. April} 1890.)
Kunigdikszczo Blsmarkio iszkelidvimas Isz
Berlyno.
Suhatoj^ 29. M4rcq, p6 petu kunigdiksztis Blsmarkis hel
j5 saviszkei su Amburgiszku greituju trukiu isz Berlyno isz-
kelidvo; 6 Berlyniszkiy, atsisv6ikinimas nil senojo kanclerio toks
szlovnas if szirdmgas huvo, kdd if Berlyns ddr taip-kq ne-
huvo pritdp^s. N-a kanclerio paloczaus Vtliaus Uliczoj pO
Lepomis if toliaUs ikl g^Ukeldvario stovejo tmoniu daugybe
tvkstanczeis if tukstanczeis , jeib iszkelidujantj kanclerj ddr
kaftq pamatyttf, if n^ jo atsisv4ikinti^. Trumpai p6 zegoriaus
5 iszvatidvo tsz paloczaus vafti^ dtvirasis vettmas, kuriame
kunigdiksztis Blsmarkis bet grdvs Herbert Bismarck sedejo.
Tai tenklas tokio szirdlngo mMles apliicdyjimo, kaip tlkt szir-
dis pajusti, bet plunksna ne aprasz^i gdl: szukavimas, skepetu
mojimas, kvetkt^ metlmas nenorejo gdlo rdsti. ITn pat vetimo
tm&nes prisibridve if arklel tlkt pamatu tegalejo Isz vetos paetti.
Ant g6Ukeldvario huvo visl minlsterei, daUgel if pasiun-
tiniu susirdd^, bet pregtdm nesuskaitoma tmoniu daugybe.
Kunigdikszczui pasirodant visl vyriszkeje kepures nusleme; gilei
sujudintas if meillngai beszypsodam^ kunigdiksztis daugems Isz
artt stovinczi^ji^ rankq ddve, if tadd pamatii niitenge etl^ gar-
bes eskadrdno, kuri cecorius kunigdikszczui ant garbes biivo
ant geUkeldvario parsiunf^s. Pre sdvo gdtkelio vetimo kuni-
gdiksztis pasistojo, if dabaf sil tdkiu umaru iszsilejo, ko visu
Verschiedenes aus der riepefci^ •Xit^^^tui:^' ', '•'. '/'', Itfl'.
tukstanczii szirdys pUnos biivo, kdd net tsz tolo negalima toktai
iszpdsakoti arba apraszyti. «Sugrpti!» tmp he palidvimo Isz
daugyhes atskambejo. Tada tukstanczi^ balsai siitare ir geddvo^
<i.Die Wachf am Bhein» if «Deutschlandy Deutschland uber
alles». Kunigdiksztis bitvo gilei sujudintas; Isz visu szaliu
dabaf jo pretelei if paifstami prislverie; rankt^ purtymas ir
atsveikinimas be gdlo. Ddr ilgiaus nekazp 5 minutus kuni-
gdiksztis ant giltkeldvario tdko stovejo, if aplink j% ute if
griove szukavimas. Tadd jis jkdpe % vetlmq; 2sz visu pitsii^
kveikos pdskui leke, vetlms prilygo t^danczam, kvepianczdm
daf^ui. Kankals paskambejo, zalnerei prezenterdvo, muzike
szpelidvo, bet szukavimas vislab nusmelke. Ddr kaftq pas-
kambejo «jD?'e Wacht am IOiein», if pamxxiu iszvatidvo trukis
Isz geUkeldvario pastoges.
(Letuviszka Cettunga, 17. Mercq 1890.)
Nu Maskoliii rubetiaus.
Oktoberio menesyj 1887 tdpe pdrube^yj netoti Bagames
vatsczui giilinczojo Adomlszkit^ kemo Frust^ padons Jons Seddtis
nekurio mxiskdliszkojo rubetiaus zalneriaus nuszdutas. Seddczui
ant sdvo ikl rubetiaus nusitenkanczojo laUko besidai'bujant
p6rej^s jo galvijis keletq tingsnii^ pef rubetii^. Nekursai
maskoliszks rubetiaus zalnerius neleido galvtjj atgdl atvar^ti,
0 Seddczui taczau rubeHi^ pertengus galvljj atgdl varytis be-
norint Maskolius jdm su, bangmtu durdams jszove jdm kulkq
% retq. Seddtis ddr galelj pasivilkps tadd numire. Liudininkai
iszliudyjo, jog Seddtis nekii budit Maskoli'q ne fdrtin^s netgi
jdm net mat ne preszsist^g^s. Bods urediszks pajeszkojims
to atsitikimo nustdave; Maskdli'q rubetiaus vyriausybe if pt'i-
patlno, kdd zalnerius net jokios preiastes neturej^s sdvo szdu-
jamqji ginklq vartdti; taczau rddos zalnerius menkal koravones
tegdv^s. Bandymai pre Maskoli'q valdios sdvo iszmaitlntojo
nutavlnimu % vargiis jpuluseijei Seddczo pamylijei atl^ginimo
gduti pasiliko nuprosnl.
^ Fllr gedojo, wie von gedMi.
-^se-
■tas
VI.
Aus Btiehern des 16. und
17. Jahrhunderts.
Aus dem Katechismus von 1547
(nach der Ausgabe: Litauische und lettische Drucke des 16. Jahr-
hunderts, herausgegeben von Adalbert Bezzenberger. I. Der
litauische Katechismus vom Jahre 1547. Gottingen 1874).
paczias byla Letuuininkump jr Szemaicziump.
Bralei, seseris, imkit mani ir skaitikiet
ir tatai skaitidami permanikiet.
Maksla schito tewai iusu trakszdawa tureti,
ale to negaleia ne wenu budu gauti;
regiety to nareia sawa akimis,
taip yr ischgirsti sawa ausimis.
lau nu ka tewai nekada neregieia,
nu schitai iviss iusump ateia.
Veizdekiet ir dabakietese szmanes wysas:
schitai eit iusump dadis dqgaus karalistas.
Malanei ir su dziauksmu tq szadi prigimkiet
a iusu hukiusu scheiminia makikiet.
Sunus, duktefis iusu tur tatai makiety,
visa schyrdy tur tq deva szady milety.
lei, braleij seseris, tus szadzius nepapeiksit,
dewa tewa ir sunu sau milu padarisit
i
Aus Bflchern des 16. und IT.-tJaKrhiiiidejcti^. ; AO*^
ir paschlawinti pa akimis dewa busit,
visosu daiktosu palaimi turesit,
schitu makslu dewa tikrai paszysyt
ir dqgaus karalistasp prisiartysyt.
Neusztrukietj braid, seseris, manp skaitity,
iei pagai wales dewa narit giwenty.
lei kas schwenta giesme nar giedaty,
mane po akimis saw a tur turety.
Diena ir nakti preg saw^s muni laikikiei
ir nekada manes nog iusu neatmeskiet.
Iei kursai mane nog saw^s atmes,
tasai ne wena paszitka munip negaus,
Asch sakau, iog taksai wisada tur kleidety
ir ape sweikata sawa netur neka szinaty.
Kursai nenaretu to maksla szinaty ir makiety,
tasai amszinasu tamsibesu tur buti.
Tadrin, ius szmanes, manesp prisiartynkiet
ir pagai to schwenta maksla giwenkiet.
Tamsibes senases nog iusu schalin atwarisit,
sunus^ dukteris nog iu ischgielbesit,
iei tq masza kriksczianiu maksla makiesit
ir pagai io ius patis sawe redisit.
Kaukus, Szemepatis ir Laukasargus pameskiet,
wisas welnuwas deiwes apleiskiet.
Tos deiwes negai iums neka giera doty,
bet tur wysus amszinai prapuldinty.
Sweikata^ wisus daiktus nog to dewa turit,
kurio prisakimus czia manip regit.
Tasai dewas dqgu, szeme szadziu wenu sutuere,
schytu budu szmanes ir wisus daiktus padare.
Tassai kasznam sztnagui wenas gal padety,
sweikata ir palaimi tassai gal pridoty.
Tassai diews wysas szmanes nar didei mileti,
dqgaus karaliste daivanai nar dawanati.
Aitkwars ir deiwes to negai padariti,
beth ing peklas vgni weikiaus gal istumti.
Pameskiet tas deiwes, dewap didziap pristakiet,
;i04;-''; .'• .AuA !6dc^6r^< dcs.l6. und 17. Jahrhunderts.
schitq maksla wisy li(n)ksmai pi'eimkiet.
Tassai maxlas tur teisei ius ischmakity,
kaip deiva turit paszint% pregtam ir garbinti.
Tassai maxlas roda tikra kiely dewa sunausp,
musu ischganitaiap lesausp Christausp.
Aus: Bartholomaus Willents litauischer Ober-
setzung des Lutherschen Enchiridions und der
Episteln und Evangelien
(herausgegeben von Fritz Bechtel, Gottingen 1882 = Litauische
und lettieche Drucke, III. Heft).
Faspalitas hudas spawedies (S. 39).
Asch vbagas pawargi^sis szmogus passiszistu, iog asch
esmi biednas didis ghrieschnikas^ n§sa asch netiektai mana
mielaghy diewa tulimais ghriekais jnartines esmi, bet taipaieg
ghriekusu prassidei^s ir vszgimes. 0 jog ghrieschnamuiem nug
diewa per Christu atleidimas ghrieku apszadetas jra, nenoru
apie id geribe abeioti, ir atsirandu czonai tawpsp (sc. beim
Geistlichen), paszistu tq made, kuri taw nug diewa duta jra
ghriekus atleisti bei ghriekus nutverti. Praschau, noretumbei
man tq wieto diewa nudaliti, kur^ asch taipo prijmsiu, kaip
butu man pats diewas apreischkifs. Noru potam mana giwato
passigierinti ir nug ghrieku saugotiesi. Fadumiesi taipaieg su
tu ing tawa duschiu rupesti ir paklusnuma baszniczias. Diewe,
padek mana silpnibei. Amen.
Ev. Lucae 16, 19—31 (S. 97).
Buwa nekursai szmogus bagotaSj kursai wilkeiu scharlote
ir brangusa rubusa schilku ir kasznq dienq raskaschnai giwena
linxmibeje. Buwa taipaieg nekuris vbagas wardu Lozorus^
kursai guleia pas duris id, pilnas ivocziu, ir geide, ieng butu
pasotintas trupuczeis, kurie pule n'&g stala bagotoia. Bet
schunis ateidami laisze wotis id. Ir nusidawe, iog vbagas
numire, ir buwa neschtas nug angelu ing prieglabsti AbraJuinia.
Numire taipaieg ir bagoczus ir buwa pakastas.
¥
AuB Biichern des 16. und 17. Jahrhunderts. 105
Budams tada peklas mukosu^ pakiele akis sawa ir isch-
wida Abrahama isch tola ir Lazaru ant prieglohscza id;
schauke ir biloia: tiewe Ahrahame, susimilk ant man^s ir atsiilsk
Lazaru, idant ghis pamirkitu wandenij^ gal^ghi pirschta saiva
ir atauschitu lieszuwi mana, n^sa kenczu muka schoje lepsnoje.
Biloia Abrahamas: atmink, sunau, iog tu gerai turieieisi tawa
giwato, a Lazarus piktai; ghis nu linxminase, a tu mukas
kenti. Ir ant to wissa jra tarpu musu jr yusu didis tarpas
padaritas, iog tie, kurie noretu isch sclm iusumpi ateiti, negali,
ney taipaieg isch tenai musumpi ateiti.
Potam ghis biloia: tada praschau tawe, tiewe, idant tu
ghy siustumbei namfisna tiewa mana; nesa esch turiu dabar
p§kis brolus, kaip ghiemus praneschtu, idant anis taipaieg
neateitu ant schios ivietas mukU. Biloia Abrahamas iopi: ghie
tur Maiszeschiu ir prarakus, teklausa tu paczu. Ghis biloia:
we, tiewe Abrahame, bet iey kursai numiresis eitu yumpi, tada
liautuse. Ghis biloia iopi: iey Majszeschiaus ir paraku ne-
klausa, netikies taipaieg ghie, kaczei kuris isch numirusiu
keltusi.
Heutiger Text aus dem von Kurschat revidierten
N. T. (1865).
Bet biivo bagoczus, tas vilkejo piirpurq ir brangidusiq,
dr6b§ if kasden gyveno raskasznei ir linksmai. Bet bitvo if
ubags vardit Lozorius, tas iit jo vdrti^ gulejo, pilnas woczu,
geisdams sotintis trupuczeis n^ bagoczaus stalo pulanczds;
taczau szunys priejp jo votis laUe. Bet nusidave, kad ubags
niimire if tape angelu nunesztas % preglobstj Abraomo. Bet if
bagoczus numire if tape paldidots.
Bet jaU pekloj if mukoj bebudams jls sdvo akis pakel^s
pamdte Abraomq Isz tblo if Lozoriy, jo preglobstyje ; szauke
if tare: teve Abraome, susimilk manes if siusk Lozorir^^ kad jls
galel} sdvo pifszto f vdndenj pamirk^ti^ ir atduszinti^ m^ano
le^iivi, nesa dsz mukds kenczu szioj lepsnoj.
Bet Abraomas tdre: atsimink, sunaU, kad tic sdvo gerq
gavai ddr g^vs bebudams, o Lozorius atpencz plkto gdvo; bet
106 Aus Buchern des 16. und 17. Jahrhunderts.
dabar jis palinksminamas, o tu muczyjams. If ant to vlso
tafp musi^ if jusi^ dldis tdrpas padrutintas yra, kdd te, kure
noretij, Isz cze temyn phs jus nutengti^ negdl, neigi \sz ten
pas mils pireit.
Tat jis tare: taigi, teve^ meldiu tav^, kdd ji siustumhei
f 7ndno tevo namus, nes ddr turiu penkis brdlius, kdd jis jems
iszMdytt^, jeib ne if je iszkdkt^ f szie mukos vetq. Ahraomas
tare jdm: je tier Moizeszii^ hel prdrakus^ tu je teklauso. BH
jh tare: ne, teve Ahraome, bet jei kds isz numlrusiyji^ pdsjus
nueitt^, tai je prisivefsti^s. Jis tare jam: j6i je Moizesziaus bel
prdrak^ neklauso, tai je if netikeSj norts kds isz numlrusit^j^
pasiMlti^.
Aus Bretkuns Postille
(KGnigsberg 1591) I. 171.
Ev. Joh. 2, 1—11.
Ir trecziaie dienaie buwa swodba Kanoie Galileos, ir
motina Jesaus buwa tenai. Jesus taipaieg buwa pakwiestas ir
io pasiuntinei ant tos swodbos. A kaip pristoka wino, biloia
motina Jesaus iopi: ie nebetur wino. Jesus biloia iospi: yno-
terischke, ka turiu asch su tawimi darbo? m^na hadina dabar
neateia. Biloia motina io tarnamus: ka ghis iumus sakjs,
tatai darikite. Buwa tenai scheschi kodzei akmens pastatiti
pagal paiunkima Szidu apcziztijmo pilasi dwem alba trimis
mieromis. Jesus biloia ghiemus: pripilket kodzius wandenimi.
Ir ghie pripjle anus sklidinus. Ir ghis biloia ghiemus: semket
nu ir neszket vszweisdetoiui. Ir ie nesche. A kaip vszweis-
detoghis paragawa wina, kursai wandenimi bit buwens — ir
neszinoia, isch kur buwa, bet tarnai szinoia, kurie wandeni seme
buwa — pawadina vszweisdetoghis iauniki ir biloia iopi: kosznas
szmogus isch pirm dost gera ivinay a kaip passiger, tada dost
blogesni; tu gera wina ik scholei palaikei, Schitas est pirmas
szenklas, kuri Jesus padare Kanoie Galileos, ir apreischke
schlowe sawa, ir intikeia ing ghi pasiuntinei io.
Aus Biichern des 16. und 17. Jahrhunderts. 107
Dasselbe aus Szyrwids Punktay Sakimu
(1629, ostlitauisch), nach der Ausgabe von R. Garbe
(Gottingen 1884) = Lit. und lett. Drucke IV. H.; S. 89.
Anuo metu swodba buwo Kanay Galileos^ ir hmvo motina
Jezaus tinay. Pakwiestas teipag buwo ir Jezus ir mokitiniey
io vnt swodbos. A kad ne teko wino, taria motina Jezaus iop:
wino ne turi. Ir tare iey Jezus: kas man ir taw, tmona?
dabar notaio tvafunda mano. Taria motina io tarnams: ku
norint tar is iums, darikite. A buwo it akmenio suday siesi
padeti pagal apdistimo zydu, kuriosn tiipo du aba tris wiedray.
Tare iiemus Jezus: pripilkite sudus ivundenim. Ir pripiie iuos
sklidinus. Ir tare iiemus Jezus: semkite nu ir neszkite vsweyz-
detoiuy swodbos. Ir nunesie. A kad paragawo vtiveyzdetoias
sivodbos wundenio zvinan permaynito — ir netinoio, itgi kur butu
essus, bet tar nay Hnoio, kurie seme wundeni — pawadinaiaunikio
vZweyzdetoias swodbos ir tare iam: kiekwienas imogus pirm gieru
winu duost, a kad pasigieria, tadu tu, kuris ira pfakiesnis ;
a tu atuiaykiey geru winu ik siofay. Tu padare pradsiu
tinkiu Jezus Kanay Galileos, ir apreyszkie garbu sawo. Ir
intikieio ing ii mokitiniey io.
Dasselbe aus Daukszas Postille (1599),
nach der Ausgabe von Wolter (St. Petersburg 1904), S. 93.
Anuo metu buo stvodba Kdnoia Galileos, ir bu t^n motina
lesaus. Kwiestas wel bu ir lesus ir mokitiney io sivodbon. Ir kad
ne teko wino, tdre motina I4saus iop : wino ne tur. Ir tare iey
lesus: kas man ir tmv, m^teriszke^ ddbar noteio metas mdnas.
Taria motina io tarndmus: kq norint iumus taris, padarikite.
0 bu t^ndy akmeningi rikai szeszi padeti pagal apczistiimM Zydti
pifesi kiekwienan po du arba tris wiedrus. Bifo iiemus lesus:
pripilkite rikus wqndenimi. Ir pripife ius sklidinus. Ir taria
iiemus lesus: siamkiteg nu ir neszkite wiriausiam wedtiui. Ir
nesze. Ir kad paragawo wiriausias wqndeni windn permai-
nitq — ir neHnoio, iig kur buti^, bet tarndi tinoio, kurie
seme wandeni — paiddino iaunikio wireusias w4dis ir tdre
iam: kiekwienas tmogus pirm gerq wina padest, ir kad passi-
geria, tad tq, kuris yra pfakiasnis; o tu faikiei giarq ivtnq
108 Aus Biichern des 16. und 17. Jahrhunderts.
net ik sziofai. Tq, pradHq t§kiu paddre I6sus Kdnoie Gali-
leos, ir apreiszke gdrh^ sawq ir intikeio ing ii mokiUnei io.
Dasselbe aus dem von Kurschat revidierten N. T.
If treczqi^ denq huvo svodbd Kdnoj Galileos, if Jezaus
motyna huvo toje. Bet Jezus if jo mokj'tinei taipjau % svodbq
pakvestl huvo. If katp vyno neteko, tare Jezaus motyna
jdm: vyno netur. Jezus tare jet: moteriszk, kds mdn ddrho
sit tavim? mdno adynd ddr nepriejo. Jo mdtyna tare tarndms:
kq, jts jums sdko, ta% dar^kite. Bet huvo cze szeszi akmenlni
vandens kod^ei pagal hudq tyd'q apsiczystyjimo pastatyti^ t
kuriu kekvenq du af trys saikai tilpo. Jezus tare jems:
pripllkit tus kodA vandeniml. If je prip^le jus sklldinus.
If tare jems: s4mkit dahaf if nuneszkit svodhos u&veizdui.
If je nunesze. Bet kaip svodhos utveizdas paragdvo vynq
pirm to vdndenj huvusj — if netinojo, \sz kuf tds atsirdd^s,
het tarnai Hnojo, kure vdndenj huvo sem^ — vadmo svodhos
tUveizdas jaunikj, if tare jdm: kotnas pirmiaus duda gerqjj
vynq, if atsigerus tadh prastesnjji; tic gerqjj vynq iksziolei
palaikei. Tai pirmdsis ^4nklas, kur% Jezus paddre Kdnoj
Galileos, if apreiszke sdvo szlov^. If jo mokj'tinei % ji tike jo.
Aus Bretkuns Postille (1.48).
Ev. Luc. 2, 1—20.
Nusidawe to czesu, iog ischeia prisakimas nog ciesoraus
Augusto, idant paraschitas hutu wissas swietas. Ir tas para-
schimas pirmasis huwa, ir nussidaive, kada Cirenius Sijrioie
storastu huwa, ir eia wissi pasiraschidinti, kosznas miestana
sawa. Eia taipaieg ir Josephas isch Galileos isch miesto Nu'
zareth ing Judawos szeme miestana Dawido, kuri wadin Beth-
leem, todrilei iog ghis isch namu ir gimines Dowido huwa,
idant hutu paraschits su Maria saw paszadetaie m^terimij kuri
huwa sunki, Ir kaip anis tinaj huwa, issipilde iei dienas
pagimdimo ias. Ir ghi pagimde sunu sawa pirmgimi ir
iwistija ghi wistiklosna ir padeia ghi prakarte, nesa netureia
kitos wietos padwarioie.
Aus Btichern des 16. und 17. Jahrhunderts. 109
Ir huwa piemenis toie schalije ant lauko prieg aptworu
ma ir sargiba turi nakti ant saiva bandos. Ir scMtai,
angelas wieschpafies ataia iump, ir schwiesibe wieschpaties ap-
schwiete ios, ir ghie nussiganda didziu ischganscziu. Ir angelas
biloia iump: Nessibijokite ; schitai, esch iumus apsakaw dide
linksmibe, kuri nussidos wissiemus szmonemus; nesa schen
diena iumus esti uszgimes ischganitoghis, kursai est Chrisfus
wieschpats, mieste Dawido. Ir tatai turekite uszu szenkla:
rasite berneli iwistifa wistiklosna ir padeta prakarte. Ir toiaus
tenai buwa su angelu daugibe pulku dangaus garbinancziu
diewa ir bilancziu: Garba diewui ant aukschto ir ant szemes
pakaius ir szmonems passimegimas.
Ir kaip angelai nog iu danguna atstoia, kalbeia piemenis
tarp sawes: Eikem nu ing Bethlehem ir apszwalgikem ta
daikta, kursai tinai stoiosij kuri mums wieschpats apreischke,
Ir ateia skubei, ir atrada Maria ir Josepha ir berneli pra-
karte gulinti. A kaip anis tatai regeia, ischplatina szodi,
kursai sakitas buwa iump ape ta berneli. Ir wissi, kurie tatai
girdeia, stebeiosi tarn kalbesuij kuri sake iump piemenis. A
Maria palaike wissus tus szodzius ir ischwietoia ios schirdije
sawa. Ir piemenis sugrisza schlowindami ir garbindami
diewa delei wissa, ka girdeia ir regeia^ kas sakita iump buwa.
Dasselbe aus dem von Kurschat revidierten NT.
Bet nusidave tose denose, kdd prysdkyms iszejo n^g ceco-
riaus Augusto, kdd paraszytas buti^ visas svetas. If tds
pardszyms biivo pirmidusiasis^ if nusidave, katp Cyrenius Syrioj
valdonas buvo. If ejo visl pasirasz^dint, kotnas % sdvo mestq.
Tat pasikele taipojau if Jozepas \sz Galileos Isz mesto Ndzaret
f iydu tem^, i mesta Dovydo vadmamq Betleem, tod el ka-
ddngi jls bHvo Isz namu if Isz gimines Dovydo, pasiraszydint
sic Mary j a jdm patadetqj^ moteriml; td bitvo neszczd. If
jemdvem ten esant, iszsipilde czesas, kdd pagimd^tt^. If jl
pagimde sdvo sunu pirmgimj, if suv^ste ji vystyklais if pa-
gulde ji f prdkartq, nes neturejo rHimo gaspddoje.
If biivo kefdzei toj szalyj ant laUko pre gardu, te s4r-
gejo naktyje sdvo kalmene. If sztdi, angelas veszpates atejo
110 Aus BGchern des 16. nnd 17. Jahrhunderte.
pas jus, if szlove veszpates apszvete jus, if je nusigahdo didiit
tszgqsczu. If dngelas tare jems: Nesibijokites ; sztdi, asz ap-
sakaU jums dldj, dtaugsmq, kufs nusidus visems ^monems; nes
utgime jtims szie denq iszganytojis, kufs yrd Krlstus veszpats,
meste Dovydo. If tat jums bils ienklu: jus rdsite kUdikj
suvystytq if hegillintj prakarte. If tujaus hiivo sii ttlm dngelu
daug^he dangaus pulku lidupsinanczij, devci if tarianczu: garhe
tese dMvui uuksztyhej, pakdjus ant 2emes if tmonems pasi-
megimas. If nusidave, kaip angelai n^ ju dangun iittenge,
kefdtei kalbejo tafp saves: eikim dabaf f Betleem if pasi-
tiurekime to nusiddvimo, kufs ten nusitlk^s, kuri miims vespats
apreiszke. If je atejo skubrei if rddo Maryjq ir Jozepq,
pregtdm kudikelj prakarte begulintj. If kaip je tai biivo
regej^, iszplatino je tat, kds jems sak^ta btivo ape t^ vaikelj-
If vist, kure tat girdejo, nusistebejo to, kq kefdiei jems biivo
sdk^. Bet Maryjd palalke visits tics itodtus if apdumdjo jus
sdvo szirdyje.
Alls einer Predigt in Bretkuns Postille (II. 176).
Bau ira diewas alba ponas daritoias ir reditoias wissu
daiktu, feip danguie kaip ant szemes?
Daug szmoniu isch pradzio swieto per sugrieschima Adamo
pagadinti ir sawa tiktai prigimta prata sekdami neszinnoia
diewa alba pona santi, kursai szeme, dangu ir wissus daiktus
leida, dabar ischlaika ir mace satva reda; bet tare, wissi daiktai
niekam neszinant patis teip radosi, kaip antai buwa philoso-
phai, kurie tare, wissi daiktai isch dulkiu saules radosi.
Daug wel szmoniu pirmai buwa ir dabar ant swieto ran-
dasi, kurie, kaczei diewo szodi girdedami, tacziau netik diewa
santi. Tugi anis nei diewa mil nei diewo bjassi, net tiktai
sawa deka giwen ir wissu biauriausiu grieku newengdami, kaip
ape tokias szmones patsai diewas skundziasi bilodams Ps. 14:
Paikieghi kalba sawa schirdije: nera newieno dietvo.
Daug ir dabar ant sivieto szmoniu randasi, kurie, kaczei
isch diewo szodzio gird diewa essanti, tacziau anis abeioj, tarn
stiprei netik. T'&gi nei anis neweng grieku dariti biauru. Bei
Aus Buchern des 16. und 17. Jahrhunderts. Ill
schitie ivissi, neszinodami, netikedami alba aheiodami diewa
essanti^ griekosu sawa hrisdami diewa nei mil nei bjosi nei
iam tarnauiay bet wissosu daiJctosu kleiodami sawe patis amszi-
nai skandin, teip ant kuno kaip ant dusches.
A mes krikschczonis pono dieivo schwenta szodi skaiti-
dami ir mokindamies isch schu daiktu diewa tikrai santi bei
szinam bei ischpaszinstam.
Ant pirma tatai suprantam ir ischmanam isch sutwerimo
dangaus, szemes, saules, menesio, szwaisdu, szmoniu ir daug
kitu nepaskaitamu daiktu, schitus daiktus wissus didzio kakio
pono durbus sanczius, kadangi iu neivienas szmogus nei ange-
las negal dariti alba schitaip rediti ir ischlaikiti, kaip anis
po musu akiu gatawi rodassi; ir kosznas daiktas sawa darba
prigimta nudirb: saule szibin diena, menu nakti, szeme dust
waisiu, wandu nauda, ir niekas iu negal ginti alba nudrausti.
Schitie daiktai wissi, sakau, dust stipra liudima diewa didi
pona santi.
Ant antra. Wissas schwentas rasztas^ taip seno kaip
nauio testamentOy teipaieg liudij ir moka pona diewa isch tiesos
santi ir giwenanti ikki amsziu amszo. Esch esmi diewas
tawa, tu swetimu dieivu neturek; isch pradzio sutwere diewas
dangu ir szeme; bei tokiu liudimu be skaitliaus rassi szwen-
tame raschte.
Aus Bretkuns Postille (11. 392).
Matth. 6, 24—34 und ein Teil der Predigt dariiber.
Newiens negal diviem ponam tarnauti^ alba wiena tures
neapikantoie o antra miles, alba prieg wieno passilaikjs o antra
papeiks. Jus negalite diewui tarnauti ir mammonui. Todeld
sakau iumus: ne rupinkites ape sziwata iusu, ka walgisit ir
gersit, nei ape kuna iusu, ko wilkesite. Er ne didesnis daikts
sziwats neigi walgims, ir kuns neigi rubaif Weisdekite ant
paukschcziu dangaus, ghie nei seja nei piauia nei renk kla-
nosna, a iusu tiewas danguiesis tacziau pen ios, Er tada ne
daugiaus ius este neng anis? Kursai ira isch iusu, kuris
galetu prideti stomeniesp wiena olekti, kaczei todelei rupin-
112 Aus Biichern des 16. und 17. Jahrhunderte.
tunsef Ir ape ruhus, kodelei rupinatiesf Ddbokities leliu
ant lauko, kaip anas aug, ios nei dirh nei werpia. Esch
sakau jumus, iog nei Salamonas wissoie schloweie sawa ne-
huwa taip apwilktas kaip wiena isch tu. Jei tada diewas
szole lauko taip apwelk, kuri sche diena stow a ritoie ing
peczu inmetama ira, kaip ne daugiaus tai iumus daritu, o
ius maszos wieros.
Todelei nerupinkities bilodami: ka walgisim, ka gersirriy
ko wilkesimf To wisso pagonis ieschka. Szinna nesa iusu
tiewas danguiesis, iog to wisso priwalote. Jeschkoket pirm
karalistos diewo ir io teisibes, tada wis tatai bus iumus pri-
dota. Todelei nesirupinkite ape ritine, nesa ritiksczia diena
rupinsis ape sawa raikala. Gana ira, iog kiek diena sawa
tur warga.
Iszguldimas schos euangelios.
Schwentas euangelista Matthieius ischrascha ilga kosani
Kristaus, kure ghis szidams giroie ant kalno hudams sake^ ir
kuroie ghis ant pirmo Fkariseuschus ir rascTito mokitus ap-
hara delei iu netikeghimo, pikto giwenimo ir neteisaus moki-
nimo. Potam ghis paspalitwai alba wissus kruwoij, bei bagotus
bei sirata, moka ne ant lobio, be ant dieivo nusitiketi.
Bei schita kosanis Kristaus labai tropnei sch'& czesu
alba rudeni sakama ira baszniczosu musu, nesa szinnat iau
nu sch'A czesu iawus isch lauko suwoktus. Schicze godings
dumoj: tatai esch daug nu gawau iawu^ tugi galesiu daugi isz
tu gauti pinnigu ir artima sawa lupti, kaip tiktai pats noresiu.
0 neszina toksai, iog sche nakti gal ischdtvesti. Sirata vel
regedama sziema po akim sancze pi'adest skunsties neturinti
padwarios, neturinti drapanu, neturinti istrowos, bijos schalczio^
bijos bado; tugi saka: ka walgisiu, ka gersiu, k'& dengsius?
Schito delei nu ponas Jesus Kristus grauden bagotusius, idant
anis ant sawa skarbo nenussitiketu. Bei sirata ghis teipaieg
linksmin, idant sawa pawargimo delei nenussimintu^ bet dieivui
ischtiketu. Togi delei ir mes isch szodziu Kristaus schitas
pamokslas saw imkem.
Au8 Biichem des 16. und 17. Jahrhunderts. 113
Aus Daukszas Postille (S. 158).
Ev. Luc. 11, 14—^8.
Anno mefu huwo lesus iszmetineigs welinuwq^ ir toii hu
•ne^adiid, Ir had isztreme welinuwq^ prakdfbo neiadtid ir ste-
heios minios. 0 nekurie itg in bifdio: Beelzebube Jcunigdiksz-
tiie welimj. iszmetin^ie welinuwas; o kiti gundidami Mmes itg
-dqgaus ieszkoio nug io. 0 iissdi, kad iszwido dumds iy,^ tare
iiemus: wissokia karaltste priesz saw6 perskirta bus itgaiszinta
ir namdi qnt nami/ grius; iei tad ir satonas priesz saw^
^rskirtas yra^ kaip stow6s karaliste iof iog bifote, idqnt asz
Beelzebube iitremdin^cte tvelinuwas. 0 iei dsz Beelzebube itme-
tinHu wdinuwas, sunifs it^si^ kurime t^zmetineief Todrtnag
He sudiionds it^st^ bus. Bet iei pirsztu diewo isztremia we-
Unus, tad tikrdi ateio qnt iipi/ karaltste dietvo. Kad silingas
szarmnikas sergt paiociti sdivq^ pakdiui yra turtai io; bet
iei silingesnis qnt io vUi^s per gates m, wissHs szdrti^us dtima,
kurius6 dukseios', ir ndudq io i^daliie. Kuris su manimi ne
4sti, priesz man6 yra; o kuris ne rqkioie su manimi^ tas
bdrsto. Kad itagtoii dwastd isz4it nug tmogaus, wdiksztineie
per wieids be wqnden^s ieszkodama dtilsio; o nerddus biio:
sugrisziu ing namus mantis, iig kur iszeiH. Ir ateiussi rqnda
iiis szfutomis itsziMus ir iikuptus, Tdd eit ir priima sep-
iines kitt/ dwdsit^ piktesnir^ sawfs; ir iSiusios giwhia t^ndi ir
tdmpa paskutinei imogaus and piktesni neg pirmi^i. Ir tikoSy
kad iai bifdio^ paketus' bdisq nekuri motei'iszke iig minios
tdre idm: pagirtos iscios\ kurios' taw6 neszioio^ ir kr^kfai,
Jctcrius tu iindai. 0 iis tdre: ir didt^ pagirti, kurie kiduso
iddiio di^vo ir sdugoie ii.
Aus demselben (S. 40).
Sugreszkime lonop sziv^tdp ir iiwtskime ivietq, qnV kurios
iissai giw^nOf kuriq tassaig eivangelistd ieip* aprd^zo. Buwo
lonas iZ mdtino giHoy net He tdi dienai, kuriot Zydi^iqmp
pdsirode. Ir cze biio, iog Mis wieszpaties stoics anf lono
^h'ioy\ Kodrin* tad' lonas giw6no girioy\ rassis to ne wiend
Prietastis. Pirmiaus, iddnt ne wiena nudem^ nepateptijs i^g
L e 3 k i e n , Litauisches Lesebuch. 8
114 Aus Bflchem de« 16. und 17. Jahrhunderts.
hedrdwimo su imonemis^ kad^g luwo ddbar iscioi motinos sa-
lens pdszw^stas. Antra, iddnt smvu pawdizdu ghvdtq mini-^
kiszkq ir pvstelniki^ vigirti^^ ir iddnt mus tvissiis iszmbkitif
sergetis ne iiektdi wAdemii^^ let »V wissdkiu prietastu nude-
miump. Kop wietos tpaczios fabiii pad^sf, kurios wissds kq-
diias wienu kartt^ dtkerta, kaddg nei Akis tur ant ko pawomns
weizd^ty nei dusis' ko daugiaus kfausit, nei lietuivis, su ku
tuszczii^ iodti'q hiidt, kursai ir patis' yra rtku mat ne wksif
ntidiit^; todrin ij wel lokubas S. wissauimu arha pasaulu
neteisumo wadina. Tr^czid, iddnt ne qnt ivieno dttwilgio ne
turedamas drqs^ wissus km'oti^. Ketivirtd, idant per teip daug
m^tu qnt mafdos dumdiimi ir kaiMiime su wieszpatimi
diiwu pdtekdqmas ir dszirq giwdfq w4zdamas hdt^' ir pride-
rqncziu IMiniku at§nczio messiosziaus ir mistrti iikro gdii^imo-
vi nudemes, kuris' ne ^st be pdsniki^, mafdi/ ir priliesinima
kdno, Todrinag teip ifgdij nesirbde ir tiUio girioy\ idant su
didesniu pawartdiimu ir didesnia nduda satvu m^tu iszeiU^' ir
kaiheti^. Ir todrinag ne pirm pradeio sakit, n^t atfio tassdl
m^tas, kuriu dietvds pam^go parddit ij imonemus Israelo.
Fektd priHastis, kodrin lonas S. giw6no girioy\ toii hutoo,
kad' imdnes ne iszmanttt(y iddnt Idnas toki IMiimq duti/ wiesz--
patii Ckristui arha drin' pad4rm6s ir artimibis arha drin
bursds, kuriq itg h6rnistes tur4tt^ su Christumi. Todrin' lonas^
tu dr(j,siaus kath^: iog asz Ghristdus ne patindu. Drin' tif
tad prietast'q itg dietoo wdios Idnas giw^no girioi net ik
sukdkimui triitf,' deszimtq mit'q giwdtos sawos, kurius^ dahdr
qnt jsdkimo wieszpaties iszfio it^ anos gUosios pnsfinios ir
atfio ing szdlj gulincziq qnt itpes lordono, ir prdddio apsa-
kin6t ir girt kriksztq gaiUiimo qnt atlaidimo nMik^, o tatai
tu reda, iog pirm' rdgino tcissus gaiUiimop nMemiu, pdskui
to w^de i^s kriksztop gaileiimo nUidemit^^ o qnt gdfo ius
kriksztiio. N^ssq tus^ kurie iZpatino nussideiimus sawus ir
gaifdiimq vi itis rode , wede top, iddnt apkriksziiti^s ^ qnt
iimeSj id^nt nu^ nudemii^ sawi^ huti/ nuprausti. Ir todrinag
kriksztas Idno huwo pawadintas kriksztas gaiUiimo, iog qnt
iim48 gaif^imo huwo priimamas'.
Aus Biichern des 16. und 17. Jahrhunderts. 115
Aus Szyrwids Punktay (ostlitauisch).
Kodryn szwyntieii fetus ir starus ruhus ivilkieio,
(Ausgabe S. 27.)
1, Jog wisa iu rupestis buwo^ idant sirdiy essuntiii
imogu brungieys rubays gieribiu wieszpaties Christaus apreditu,
kaip apasztaias vnt to vagina: apwilkites nauiu imogum, hurls
pagal diewo sutwerfas ira teysihey ir szwyntibey tiesos [Ephes.
4. 24]. Apivilkites tadu kayp iszrinktieii diewo szimjnti ir
numiieti widurieys mietasirdistes, gieryby^ nutieminimu^ romiby
ir kuntriby [Coloss. 3. 12].
2. Jog iinoio, kayp dietvuy rubay liszni ne mega ir kayp
atu tu prdbungu karoio: atfunkisiu kunigayksdim ir kara-
lunus ir wisus, kurie apsiwifko rubays siveiimos szalies [So-
phon. 1.8]. Ir Isaiasiump didtiu karoimu grumzdtia mo-
terims, kurios iZ redikfu sawo didtiaiiia[lBm.'6]. DidZiaturis^
kuris wilkieio purpuru ir fabay pianu baitu dutigafu, pragary
ira pakastas [Luc. 16. 19 fg.].
3. Jog iZdabinti rubay ira prietastim ir pasiundu dau-
gielop nusideimu. Didtiaicimop nes dukteres Siona del rtibu
ittiesy kakfu wayksdioio [Isai. 3. 16]. Fagieydimop; a sztay, iteio
pri£sz ii imona redikfose pafeystuwes y gatawa vnt gaudimo
dusiu [Prov. 7. 10]. Mitop be reykalo, kayp ipadiey regime
musu karalistey ne paprastas praszakusiemus vmtiamus rubuose
prdbungas, ne tiktay didtiunuose, bet ir wisatimey, teyp kad
vnt iu weyzdedamas dabar Christus tartu: sztay, ne tikfai se-
nise karalu, bet ir namuose fetuose minksztus ir brungim
wilki rubus.
4, Zinoio szwyntieii, iog diewas priesingus turi bud us
budamus tmoniu; nes Ztnones tuos, kuriuos regi rubuose iida-
bintuose ir brungiuose, garbina ir duosti iiemus pirmas wieias;
tuos wel, kurie ietu dungatu nesioio, atu nieJcu turi. Tu
paprati senu terp imoniu peykia S. Jakubas apasztafas: ne
iurekite aprinkimy persunu tikieimo wieszpaties musu Jezaus
Christaus etc., tardami didHaturiu: tu seskis diu gieray; a
grinam aba pawargusiam: tu stowek tinay aba seskis po sua-
ieliu koiu mano [Jac. 2. 1 u. 3]. A diewas adwe^-niszkay tarn
116 Aus BQchern des 16. und 17. Jahrhunderts.
daro; didtiu milistu rodtia tiemus, Jcurie tiemindamies pokim
to fefami ir ptakami dungafy tvayksdioia. Teyp Esterey kara-
Keney padare^ teyp ir Niniwitams gaylistawimu iu priimdamas.
Marios iinklina mumus imoniu giwenimu vnt iiames.
(S. 111.)
1, Marios ira kar6ios; teyp pagiwenimas tmoniu fdbay
hartus ira ir pUnas wargu. 2. Nenurimsta marios, tunkiey
siaudia; teyp tmones nerimsta^ muszasi, kiauiasi wisadu, kariones
dides daro. 3. Weiey marids rtmyszo ir hiaszko; teyp imones
pikti iu pagieydimay waydiia ir rustina ir haysius maysztus terp
iu daro. 4. Mariose wiena tuwis dide maiiesny prariia; teyp
imones didiiunay swieto fetus ir pawargusius iigaysina, krumta,
prariia. 5. Mariose ira pa wundenimis pasfeptos uofos aba
akmeniey didi, vnt kuriu uipuofy eldiios susikula, suira^ susi-
dauio; teyp terp imoniu daug ira smukfu ir idbungu^ kurieys
tvieni kitus ikludtia ir paspindtia, apgauia ir teyp iuos pra-
tudiiu. 6. Juokiasi ir iaydtia tnariose dide iuwis, wadinasi
cetus, drako; teyp iaysius saw daro tvelinas vnt mariU to
swieto, iuokias ii tmoniu tufays hudays iuos priwiidamas ir
praridamas. 7. Marios kas diena pereyt krasztus ir wel su-
griita aha iisileia, ir icel ii krasztu sugritta aba atsileia saw0
wieton; teyp wisi dayktay to swieto atayt ir wel pareyt, pasi-
rodiia ir tuoiaus itgayszta, giema ir mirszta, darosi ir gadi-
nasi. 8. Wisos vpes inteka mariosna, a tediau marios ne
patwista aha ne kielasi; teyp sirdis imoniu ne turi soti^s it
sutwerimu^ norint wisus nuritu, maias tay kusnis, ne gal iuo
pasisotint. 9. Bukays aha dumays apdingiasi marios; teyp
swietas ruksta, dumu piinas ne regi, ku turetu regiet, del
vkanos sir dies. 10. Sako rasztas, iog diewas marios wisH-
kfais kaip wayku suwiste. Wisadu swietas ira wayku, kuris
ne nuwokia; reykia io suwistit aha suriszti, idant nesiaustu.
11. Turi marios sawo ruheiiu aha krasztu ii itcirtdu; tump
ataii nutifa ir tinay susikula iu wilnios; teyp stoietas aha
tmones turi sawo gafu, kuriop ataii pameta sawo puyku, pa-
griauia sawo sir dies auksztihy, palauia siausti; tasai krasztas
Au8 Bfichern des 16. und 17. Jahrhunderts. 117
ira twirtday, iiame, kapay, grabas^ kuriam impuofy 7iutifa ir
lauios wisOj ku dare,
Aus der Chylinskischen Bibel (1662).
2. Mose, Kap. 9.
Fotam tare ivieszpats Mayteszausp: ieyk Faraonop ir
kafhek jop: teypo kaiha wieszpats diewas Zydu: iszfaysk into-
nes mano, kad mi tarnautu; jeygu nes w^gi ju iszfayst ir dar
su gwottu uituresi, sztey, rqka wieszpaties bus and pekaus
tawo, kursey ira faukie, and arklu, and asifu, and werbludu,
ant jauciu ir and mato pekaus, iabey sunki pawietre. Ir
padarys wieszpats atskirimq terp pekaus Izraelitu ir terp pe-
kaus EgypczoniUy idand nieko nepadicestu isz to^ kas ira wayku
Izraelaus. Ir patymejo wieszpats tykrqghi metq kafbant: rytoy
padarys ivieszpats tq dayktq toy iiamey. Ir padare wiesz-
pats tq dayktq and rytoy, ir padwese wisas pekus Egypczoniu,
bet isz pekaus ivayku Izraelaus nepadivese ne wiens. Ir nu-
siunte Farao, o szt^y, isz pekaus wayku Izraelaus nepadwese
iki wienamuy; bet szyrdis Faraona uikieto ir nepafayde
tmoniu.
Tare tada wieszpats Mayteszausp ir Aaronop: imkit iup-
snias jusii pifnas petenu isz peczaus , o Mayteszus iszbarste jos
ties dqgu po akimis Faraona; o bus smulkiomis dulkiemis and
wisos Egypto iiames ir taps wotymis and tmoniu ir and pekaus
itsimeciant pusfemis wisoy Egypto tiamey, Ir eme anisjen
pefenus isz peczaus ir stowejo po weydu Faraonu, o Mayteszus
isbarste jos ties dqgu; butvo tada wocios iJ;simeciant pusfemis
and tmoniu ir and pekaus, teyp jog negafejo apsistot tyniey
po Mayieszu pro wocias^ and tyniu nes buwo wocios ir and
toisxi Egypczoniu. Bet wieszpats utkietyno szyrdi Faraona,
jog nekiause ju^ kaypo wieszpats kafbejo Mayteszausp.
Tare tada wieszpats Mayteszausp: kialkis rytoy qksti ir
sustok po iceydu Faraona ir kafbek jop : teypo kafba ivieszpats
diewas Zydu: isztaysk tmones mano, kad mi tarnautu; szqkart
nes siusiu ivisas korones mano szyrdin tawo ir and tarnu iawo
ir and tmoniu tawo, kad iynotumey, jog nera nieko kaypo asz
118 Au8 Biichem dee 16. und 17. Jahrhunderts.
and wisos iiames; dabar nes isztiesiau rqJcq mano^ lead iszfyJccia
tawe ir imones iawo pawietra ir had hutumey itgayszytas isz
iiames; het tykrey iodryn prykielau fatce, had parody cia and
taw^s (jalih^ mam ir kad sakitu ape ivarda tnano po wisq
iiam^. Putiesgii dar priesz ^mones mano, jog nenori ju isz-
iaystf Sztey, rytoy ape tq metq padarysiu^ jog lis fabey
sunki iadey, kuriemus nebuwo ligu Egypte nog ano meta^ isz
ko ira uideiaSy ikszotey. 0 dabar nusiiisk, surynk peku tawo
ir wis tey, kq turi and iaiika; wisokias zmogus ir iiverys,
kursey atsiras faiikie o nebus surynkta^ namosna, kad puts
tie iadey and ju, tada numirs. Kas bijojos todzia wieszpaties
isz tarnu Faraona^ liepe begt tarnamns sawo ir pekuy sawo
namosna. Bet kas neprydejo szyrdies sawo todziop wieszpaties,
paliko tamus sawo ir peku sawo and fauka.
Tare tada wieszpats Mayteszausp: isztiesk rqkq tawo
dqgausp, o bus fadey wisoy Harney Egypto, and tmoniu ir
and pekaus ir and wisokios itofes fauko Egypto tiamey. Isz-
tiese tada Mayteszus tazdq sawo dqgausp, o wieszpats dawe
perkunq ir fadus, o ugnis szaiide iiamen, ir liepe lit wiesz-
pats iadams and Egypto iiames. Ir buwo fadey ir ugnis
widuriy iadu sumiszyta, buivo iabey didy^ nebuwo tokiu nie-
kados Egyjyto iiamey^ isz ko tapo gimine. Ir pamusze fadey
wisoy iiamey Egypto wis tey kas buwo and fauka, nog imo-
gaus iki galivijuy; pamusze teypag fadey wisokiq iof^ fauko
ir pafaute wisokiq medziagq fauko. Ziamey tykt Gosen, kame^
bmvo ivaykey Izraelaus^ nebuwo fadu. Nusiunte tada Farao
ir pawadyno Mayieszaus ir Aarona ir tare jump: sugrieszyjau
szqkart, wieszpats ira teysu, asz wel isz priesz ir imones
mano esme bediewieys; mefskites karsztey wieszpatiesp^ gana
nes ira, kad nebutu daugiaus perkuno diewa ir fadu; o iszfaysiu
jus ir notlieksit ilgiatis. Tare tada jop Mayieszus : kad iszeysiu
isz miesta^ tada iszpiatynsiu rqkas mano po wieszpaciu, per-
kunas lausis ir fadu nebus daugiaus, idand iynotumey, jog
iiame ira ivieszpaties ; kas litis wel taw^s ir tarnu tawo, tynau,
kad dar nebijosites weyda wieszpaties diewo. Liney tada ir
mieiey buwo pamuszty, mieiey nes buwo warpose o liney rate;
bet kwieciey ir atoreciey nebuwo sukulti, apd^gteys nes buwo.
Aus Bftchern des 16. und 17. Jahrhunderts. 119
Iszejo iada Mmjteszus nog Faraona tti miesta ir iszpfa-
tyno rqkas sawo wieszyatiesp, o xm'kunas ir iadey lowes ir
iietus nebuwo daugiaus iszlietas and tiames, Kad iszwido
FaraOj had hives Iietus ir fadey ir perkunas, iada grieszyjo
priesz glii tolaus ir apsunkino szyrdi satvo^ patsjen ir tarney
jo. Teypo utkieto szyrdis Faraona, jog neiszfayde wayku
Izraelaus pagal to, kaypo kaihejo wieszpats per Mayieszu,
Ruth, Kap. 2 und 3.
Kap. 2. 0 Naomi turejo gieti wira sawo, tmogu gdlin-
iingqghi fobiy isz gimines Elimelecho, o wardas jo biiwo Boaz,
0 Butk Moabife tare Naomesp: teymi, meldziu, iaukan ir
tereku isz warpu paskuy to^ kuro akise rasiu mafone. 0 ana
tare jey: eyk, dukte mano. Nuejo tada ana ir atajo ir fase
and iauka paskuy pjoweju; ir tropijos jey priepolu stukas
iauka Boazo^ kursey buwo isz gimines Elimelecho. 0 sztey,
Boaz atajo isz Bethlehem ir tare iVowejams: wieszpats t'est
su jumis. 0 anisjen tare jam: wieszpats teszlaivina tan. Bo-
tarn tare Boaz waykuy saivo^ kursey buwo utstatytas and
pjoweju: kieno ira ta jauna dukte f 0 ans waykas^ kursey
huico uistaiytas and pjotveju, atsakie ir tare: Moabitiszkie tey
ira jauna dukte, kuriy sugryto su Naomi isz fauku Moabo;
ir tare: tefasau, meldziu, ir r^ku warpus pas pedus paskuy
pjoweju; atajo tada, bowijos nog ryta iki szofey, o namie at-
likima jos ira mat. Tare tada Boaz Buthosp: negirdygu,
dukte manof n'eyk iasit and kito iauka, n'eysi teypag isz
da, bet turesies cia mergu mano; akis tawo bus and to iauka,
kury piaus, ir waykczczosi paskuy ju; neprisakiaugu waykams,
kad nekrufyntu taw^sf Kad trokszsiy tada eyk sudump ir
giark isz to, kq sems waykay. Bofe tada ana and weyda sawo
ir pasikfoniojo iki Niamey ir tare jop: kodel atradau mafone
akise tawo, jog patysty mane, norisjen esmi praszaJniete. 0
Boaz atsakie ir tare jey: pa-mi-sakita ira gierey wis tey, kq
2Mdarey oszwey tawo po smej'tiy wira tawo, ir apfaidey tewq
iawo ir motynq tawo ir Mamp uigimima tawo o ateiey tmo-
niump, kuru pirm to nepaiyney. Teuimoka tau wieszpats
darbq tatvo, ir Vest tobufa aiga tawo nog icieszpaties diewa
120 Au8 Btlchern des 16. und 17. Jahrhunderta.
Izraelaus, po kuro spaitius atejey imt nusibegimq. 0 ana
tare: terqdu maion^ alcise tawo, wieszpatie mano, JcadqgM
patieszyjey mane ir hadqgi kaibejej pagal szyrdies tarnayte^
tatco, norisjen n*esmi kaypo wiena tamayciu iawo. 0 kad
buwo metas walgimOy fare jey Boaz: pryeyk sza ir loalgik
isz donos ir datyk kqsni fawo uksuse. Atsedo tada ana pa
szaUy pjoweju, o ansjen padawe jey sprogintu jeivu^ ir walgie
ana ir pasoto ir uiturejo. 0 kad afsikiefe fasit^ tada pry-
sakie Boaz waykamus sawo kafhant: ter^ka teypag terp pedu
0 negiedynkite jos; ir idbey teypag karteys paiaiskit jey isz
sauju ir palikit, kad tey parynktu^ ir neharkit jos. Teypo
iase and ano fauka iki wakaruy, ir iszhife tey, kq surynkOy.
0 buwo to aplink efq mie^u. Ir paeme tey ir atajo miestariy
0 oszwe jos regiejo tey, kq surynko; iszeme teypag ir dawe
jey tey, kq uiturejo isz pasotyma sawo. Tare tada jey oszwe
jos: kame rynkey szqdien ir kame dyrbeyf paszfaunntas Vest
tas, kursey paiyno tawe. 0 a/na sakie oszwey sawo, kampx
dirbo, ir tare: war das ano imogaus, kurampi dirbau szqdien y.
ira Boaz. Tare tada Naomi anitosp sawo: paszfawintas {est
wiesspaciuy, kursey neuimirszo gieradeisies satco and giwuju ir
and numirusiu. Pnegtam tare jey Naomi: imogus tas ira
gi^ciu musu, tvienu ira isz rcadotoju mv^u. 0 Buth Moabite
tare priegtam: delto jog tare man^spi: turesies wayku, kuros
turu, net pabaigs wisq pjuti, kurq turu. 0 Naomi tare
Buthosp anitosp sawo: giar tey ira, dukte mano, jog iszeysi
su mergomis jo, kad nepuitu kas priesz tawe and kito fatika.
Teypo turejos mergu Boazo fasit^ net pasibaygie mieiu pjutis-
ir kwieciu pjutis, ir atliko oszwey p sawo.
Kap. 3. 0 Naomi oszwe jos tare jey: dukte mano, neiesz-
kociagu tau atylsies, kad gierey westus tauf Dabargi tada,
nestgu Boaz, su kuro tnergomis buwey, isz musu gi^tistesf
Sztey, wetis szoy naktiy mieius and kulamos asios. Nu^i-
mazgok tada ir pasitepk ir apwilk rubus tawo ir eyk and
kulamos asfos, bet nedok pasiiynt anamuy tmoguy, net pabaygs
walgit ir giart. Ir stosis, kad atsigufs, jog dabosies anos
wietos, kur atsigufs; ieyk tada ir adbioszk dqgq koju jo ir
atsigulk, o pasakis tau^ kq weiksi. 0 ana tare josp: wis ity
Aus Buchern des 16. and 17. Jahrhunderts. 121
Jcq mi kalhesi, padarysiu, Teypo nuejo ana anon hulamori
asion ir padare pagal to ivisa, kq prysakie jey oszwe jos. O
kad Boaz pawalgie ir pagiere ir buwo linxma szyrdys jo,
iada atajo adgult and paties gafa kopos jewu. Potam iejo
ana tyfomis ir aWloszkie dqgsty koju jo ir atsigute. Ir stojos
puse naktiyj jog ans tmogus iisigqdo ir szczupojo aplink saw^y
0 sztey, moteriszkie guiejo pas dqgsty koju jo. Ir tare ansjen:
kasjen esif 0 ana tare: Muth esmi, tarnayte tawo, isztiesk
tada pafq tawo and tarnayies taivo, wadotoju nes esi. O
ansjen tare: paszfaunnta buk zvieszpaciuy^ dukte rnano, tq pas-
kutyn^ gieradeist§ tawo gierasne padarey nekayp pirmq, kadqgi
nenuejey paskuy kokio jaunikaicio, norisjen uhago, norisjen
bagoto. 0 dabar, dtikte mano, nesibijok; wis tey kq kaibejey,
padarysiu tau^ tyno nes wisas miestas tmoniu mano, jog esi
cnatliwa tmona. Nugi tada tiesa tey ira, jog esmi wadotoju,
bet dar ira wadotojas artesnis ui mane. Perbuk tq nakti;
potam qksty stosis; jeygu toados tawe, gierey, tewadojaj bef
jeygu nenori wadot tawes, tada aszjen wadosiu tawe^ teypo
tykrey kaypo gija wieszpats; atsigulk tada iki ryto metuy,
Teypo ats'lgufe pas dqgsty koju jo iki ryto metuy ir kiefes
pirm nekayp gafejo patynt wiens kitq. Tare nes ansjen:
tene^yno, jog atajo moteriszkie and kulamos astos. Priegfam
tare ansjen: padok iq nometq, kursey ira and tawes^ ir turek
ghi. 0 ana turejo ghi, o ansjen pamierawo szeszas mieras
mietu ir utdejo jas and jos; potam patsjen nuejo miestan. O
ana atajo oszwesp sawo, kuriy tare: kasjen esi^ dukte manof
0 ana sakie jey wis tey^ kq padare jey ans tmogus. Tare
teypag: tas szeszas mieras mietu dawe wi, tare nes man^sp:
n'ejjk tuszczomis oszwesp tawo. Tare tada ana: tyiek, dukte
mano, net iynosi, kaypo puis daykfas, tmogus nes ans neiises^
net pabaygs szqdien tq dayktq.
Grammatik,
125
Lautlehre-
Lautbestand.
1. Konsonanten.
Verschlufilaute (Explosivae): stimmlos stimmhaft
Labiale p h
Dentale t d
Velare (Gutturale) . k g
Reibelaute (Spiranten) .... s z
sz (s) & (i)
3
V
Nasale w, m
Liquiden r, I
sz ist = deutschem sch, z = franzosischem z, t =
franzosischem j.
Die Tabelle enthalt die Konsonanten in nichtpalata-
lisierter Form; palatalisiert : p' V t' d! k' g s sz' / v
n m r t.
2, Die Palatalitat wird, wenn der Konsonant
nicht den Wortauslaut bildet, bezeichnet durch i, das
also, wenn es zwischen Konsonant und Vokal steht, nicht
Vokal ist, z. B. ariu = arii, nicht a-ri-u. Doch schreibt
man das i nur vor den sog. harten Vokalen (s. § 7),
allenfalls vor e und ei, wenn sie nach § 42 aus a und ai
€ntstanden sind. Im Wortauslaut wird r usw. geschrieben,
z. B. dr (aus dria = &ra). Die in den Konsonanten-
gruppen cz = tsz, dt enthaltenen sz und Z sind stets
palatal, es bediirfen daher cz^ dz keiner besonderen Be-
126 Grammatik.
zeichnung der Palatalitiit; gewohnlich schreibt man aber,
aufier vor e e i y e ei, d, h. vor den palatalen Vokalen,
s. § 7, czi- dti-y z. B. jduczio, todtio. In dieser Grammatik
wird nur cz, dt geschrieben.
3. Das z steht in echt litauischen Wortem nur vor
d und g, z. B. veizdeti sehen, mazgas Knoten, und vor
stimmhaften Konsonanten, wenn vor ihnen s m z iiber-
gegangen ist, z. B. lesU ich picke 1. sg. ipf. lezdavau. Vor
Gutturalen (k, g) ist n sog. gutturales n, ranka Hand wie
deutsch <Ranke>, hanga Woge wie «bange».
4. Vokale.
xiirzen
a
einfache Langen
a
Diphthonge
ai, au
e
t
u
e
y (= i)
u
ei
e (ie)
'& (mo), ui
e
0
5. Die unter bestimmten Bedingungen entstandenen
Nasalvokale q^ii^ werden als einfache lange, im Wort-
auslaut z. T. auch als kurze Vokale gesprochen, die
Schreibung mit dem Nasalzeichen ist also eine etymolo-
gische, keine lautliche, z. B. tqsls Gans = tasis, dr^sit ich
wage = dresii, lisiu ich werde kriechen = lysiu (Itsiu),
si^siu ich werde schicken =^ siusiu, manes meiner (Gen.)
== manes, ta ihn = tdt, mergq Madchen (Akk.) = mefga
oder mergd. — - Die a und € sind erst in litauischer Ent-
wicklung aus a und e entstanden, entweder aus Nasal-
vokalen oder durch Dehnung der Kiirzen, z. B. tdkat pi.
Pfade sg. tdkaSy v~eda er fuhrt 1. sg. vedii, vgl. § 18. Alle
«, e sind daher etymologisch als alte Kiirzen anzusehen.
6. e und e sind offen = ^ a ; e geschlossenes e wie
im deutschen «See>; I u in den meisten Gegenden ge-
schlossenes e, 6 wie im deutschen «Bitte, Mutter », y (i)
t^ sind geschlossen, o ist in der Kegel geschlossener als
das normale deutsche o; e lautet mundartlich verschieden:
Lautlehre. 127
ie, ia, ea u. a., als normal kann ie angesehen werden;
u ebenso: mo, ua, oa, als normal gilt mo; ei ist als a i von
ai zu unterscheiden.
7, Wegen der Wirkung der Vokale auf vorangehende
Konsonanten sind zu unterscheiden palatale (weiche)
und nichtpalatale (harte) Konsonanten: pal. e e e eii y\
nichtpal. a o u u^ ai au.
Betonungsweise nach dem hier befolgten
System Kurschats.
8. 1. Kurze Silben. Als solche gelten Silben,
die nicht enthalten einen an eich langen Vokal, einen i-
oder M-Diphthongen, wie e oder m, eine Verbindung von
Vokal mit Nasal oder Liquida vor andern Konsonanten.
Sie werden mit * akzentuiert, z. B. piktas bose, hutas Haus,
plna er flicht, sklria er scheidet, spiclime wir kargen.
0, 2. Lange Silben. Als solche gelten Silben, die
enthalten einen an sich langen einfachen Vokal, einen i-
oder M-Diphthongen, e oder u, eine Verbindung von Vokal
mit Nasal oder Liquida vor andern Konsonanten. Sie-
konnen in zwiefacher Weise (nach zwei Intonationen) be-
tont werden:
a) f allend (gestoCen), bezeichnet bei einfachen Langen
so wie bei e und u mit '; z. B. suni^ (Akk.) Sohn, nosis Nase,
penas Milch, duti geben; bei i- und M-Diphthong auf dem
ersten Bestandteil, z. B. IduMi brechen, ddiktas Ding, Uisti
lassen ; bei Nasal- und Liquidaverbindungen mit * auf dem
ersten Bestandteil, wenn der Silbenvokal kurz ist, z. B.
tUtas Briicke, tvtrtas fest, Iztnkas Bast, 27mti flechten, da-
gegen mit ' auf dem ersten Bestandteil, wenn er lang ist,.
z. B. hertas Birke, vimti sich iibergeben. Aus du und ai,
H schwindet mundartlich u und i, daher Iditti, ddktas, lesti.
b) steigend (geschleift), bezeichnet bei einfacher
Lange, bei e und u mit ~, bei i- und M-Diphthong, wie
bei Nasal- und Liquidaverbindungen mit '^ auf dem zweiten
Bestandteil; z.B. tdkas Pufiweg, penas Nahrung, hudas Sitte^
128 Grammatik.
moral Totenbahre, ratsztis Ba.nd, eUi gehen, hraukti wischen;
vilkas Wolf, mifti sterben, kumpas krumm, kandis Bifi.
10, Man kann sich den Unterschied der fallenden
xind steigenden Intonation versinnlichen, wenn man die
langen Silben als zweimorig (= zwei Kiirzen) ansetzt.
Bei fallender Intonation liegt Tonstarke und Tonhohe auf
der ersten Mora, bei Mknder auf der zweiten:
fallend sunt^ = suuni^, steigend hudas = huudas.
Der Unterschied der Intonationen gilt nicht nur fur
haupttonige, sondem auch fiir nebentonige (unbetonte)
8ilben und tritt hervor, wenn eine solche im Wechsel
•der Formen haupttonig wird, z. B. ranka Hand gen. rankos,
galvd Kopf akk. gdlvq.
In der obigen Darstellung ist der Akzent als eingipflig
angenommen, d. h. als gleichmafiig bis zum Ende der
Silbe fallend oder steigend; so glaube ich ihn zu horen.
Von andern wird aber, wenigstens bei steigender Intonation,
■die Silbe als zweigipflig aufgefafit, d. h. bis zu einer ge-
wissen Ausdehnung innerhalb der Silbe steigend, dann
fallend und gegen Ende wieder steigend, s. Sievers, Grund-
ziige der Phonetik ^ § 607 und Paul-Braune, Beitrage 4,
S. 524.
Verhaltnis der litauischen Laute zu den
indogermanischen.
11. Konsonanten.
Labiale
idg. p h hh
lit., slav. p h
TT\e/lu, lit. germ, dapra- W. 5Afl-, cpuuj
plduti spulen gchwer, stark, lit. huti sein
si. pluti ahd. tapfar si. lyH.
schwimmen si. ddbl'h tapfer
Lautlehre.
189
Dentale
idg.
lit., Slav.
Palatale
idg.
lit.
Slav.
t
t
idg. *to-
lit. td,s der
si. th
dh
W. do-, bibuj^i W. dhe-, TidrijLii
lit. duti geben lit. deti legen
si. dati si. deti
gh
W. nek-, gr. W .gen-(gne,gnd) W. ve^/t-, lat.
7ro5-r|veK-r|q bis
zu den FiiCen
reichend; ai.
nasati er er-
langt
lit. neszti tragen
si. nesti
TiYVtudKUJ
ai.jnatas, lit.
tinoti wissen
si. znati
veho, 6x05
lit.veiwichfahre
si. vezq
Velare
Labiovelare
idg.
lit., slav.
k
k^
k
"^koilo-
got. Jiails
pr. kailusfiskan
Gesundheit
si. ceh = '^koilo-
lat. quodj got.
has wer
lit. kas wer
si. k"b-tO
Leskien , Litauisches Lesebuch.
got. qino Weib
preufi. genno
si. iena {=
"^gena)
gh
9-h
W. sHgh;
axeixtu,
got. steigan
lett. steigt eilen
lit. sfa/gfd plotz-
lich
W. snig-h-, got.
snaiws Schnee
^ lit. snegas
si. sw<?^ ,
ISO
Grammatik.
12. Vokale.
Als indogermanisch siiid hier angenommen:
Kiirzen : e o a iud (Schwa, reduzierter Vokal) r I n tji,
Langen: eoaiuflnm.
O o o o o
Diphthonge (i- und w-Diphthonge):
Kurzdiphthonge : ei oi ai n
eu ou au 9u
Langdiphthonge : ei oi ai
eu ou au.
In der folgenden vergleichenden Darstellung ist von
den Langen f I n m und den Langdiphthongen abgesehen,
well deren Darstellung mit Beziehung auf den Unterschied
der Intonationen hier zu weit fiihren wurde. Ich ver-
weise dariiber auf die in der Einleitung angefiihrten Ab-
handlungen von Fortunatov und de Saussure.
Hinzugefiagt ist die Vergleichung mit dem Slavischen:
13.
1. Einfache Vokale.
idg. e
lit. e
si. e
*vegho, lat. veho
veitl fahre
vezq
juriTepa
mdterj akk. Frau
materh
idg. ^
lit. e
si. e
W. dhe-, ai. dadhati
deti legen
deti
TidriiLii
idg. 0
lit. a
si. 0
*tO'd^ ai. ta-d
preufi. s-ta das
to
idg. 0
lit. 0 (lett. noch das
8l. a
W. g)U}-,
altere a), u
TITVU)(TKIJJ
iinoii (lett. zinat)
znaii
W. do-
wissen ; duti{pTeuii.
dati
bibiu)ii
datwei) geben
idg. a
lit. a
si. 0
dfHujv
aszis Achse
OSb
dpoiu, lat aro
aria pfliige
o^q
Lautlehre.
IB
idg. a
*mater-, dor. ^dxrip
lit. 0 (alter ^)
mote Frau
(lett. rna/e)
si. a
mati
idg. 9
ai. sthitas, (TiaTos
lit. a
statyti stellen
si. 0
stojati stehen
idg. i
Hiptos W. lip-
lit. i
Upti ankleben
si. ?)
hpnqti
idg. ?
ai. jivas
lit. y (i)
gyvas lebendig
8l.i
zim>
idg. u
lat. muscus
lit. u
musal
Schimmel, Kahm
si. s
mwJvh
idg. ^^
. lit. u
sunus Sohn
si. y
sym
idg. r
T€TapTO<;
ai. A;r^^a5
lit. ir
ketvirtas vierter
hifstas gehauen
ursl. hr
^cetvhrh
abg. cetvrth
Hhrtq abg. crtq
idg. /
*vlktos
*vlkus-
lit. il
vilktas gezogen
vilk^s
ursl. hi
*vhlkb abg. vlkb
14. 2. Diphthonge (Kurzdiphthonge).
idg. ei lit. ei e (vor Vok. ef) si. i (vor Vok. hj)
XeiMa
€l|Lll
Xeixu)
i^md Winter
vejit drehe
effi gehen
letiit lecke
iti
lieq
1S2
Grammatik.
idg. oi
lit.ai,e(vorVok.a/)
b1. e (vor Vok. oj)
XOITTO^
dt-laikas Rest
oth-Ukb
got. snaiws Schnee
snegas Schnee
snaigaU Schnee-
flocke
lett. set bin den
(W. si-)
saltas Strick
at-sajd Strang
snegz
idg. eu
lit. au
si. u (aus OM,
(vor Vok. av)
vor Vok. ov)
Hheudho
haudtu strafe
hl'udq
Tr€udo|nai
got. hiuda
^peuTOjuai
raugiu riilpse
got. piuda
lett. tauta Volk
veFog
preuC. nava- neu
(lit. naujas) .
novd
idg. ou
lit. au
si. w (aus ou)
got. raups
raudas rot
rvda.
St. rauda- =
raudd Rote
*roudho-
Fiir idg. di, gu lassen sich ganz sichere Beispiele nicht
aufstellen. — tTber Vertretung des 'eu durch 'au (slav. 'u)
vgl. Berneker, Von der Vertretung des idg. eu im baltisch-
slavischen Sprachzweig IF. X, 145, und die dort angegebene
Literatur.
Der Ablaut der Wurzelsilben.
15. Folgende Ablautsreihen kann man im Litauischea
unterscheiden :
I. i y, vor Vok. ij ei e, vor Vok. ej
piktas bose pelkti schelten
lyti pras. Ipja,
prat, lijo
regnen
leti gieLJen
lettis Regen
ai, vor Vok. aj
preuC. faikemtnai
wir triigen
iter. IdistyH
Lautlehre.
13S
v0, priit. vijau
winden,
nachjagen
sijd Binde-
(Briicken-)
balken
11. u «^, vorVok.Mt;
pa-sruves blut-
unterlaufen
preuC. au-mu-
snan Ab-
waschung
pras. veju
lett. set binden
au, vor Vok. av ov
sraveti sickern
srove Strom
mduH streifen
lett. pa-niawe Um-
schlagetuch
ut-mova Muff
trdukti Ziehen
vaimkas Kranz
saitas Strick
atsaja Strang.
iter, irdukyti
triikti sich hin-
ziehen (von
der Zeit)
trukti zer-
reiOen
hrUkti ein-
zwangen
III. 1. Vor VerschluClauten ; vor Liquida oder Nasal^
wenn die Wurzel auf solche auslautet.
hraukti wischen iter, hraukyti.
e, I y
degu ich brenne
degtas gebrannt
keliu ich hebe
kllti sich heben
kyleti heben
nMegulys
Feuer-
brand
a
Iszdagas
Brand-
stelle
aiodogiai
Sommer-
getreide
prat, keliau kalva Hligel
pras. menu ge-
denke
miniau prat.
iszmanas
Verstand
pra-mone
Erfin-
dung.
134
Grammatik.
pras. hredu
hrada Furt
bristi waten
prat, hridau
hrydis Waten
'
pras. slepiii ich verberge prat, slepiau
slapta adv.
pa-slipti unbemerkt ver-
heimlich.
schwinden
2. Vor Liquids
\ oder Nasal -|-
Konsonant.
ir, il
er, el
ar, al
in, im
en, em
an, am
kirpti scheren
pras. kerpu
iter.
karpyti
rinkti sammeln
pras. renku
pa-rankd Nachlese,
IV. a 0
drti pras. ariu pfliigen ore Pfliigezeit
kdrti pras. kariu hangen prat, koriau
pa-kore Galgen.
16. Der Ablaut ist nicht durch die Entwicklung der
Einzelsprache entstanden, sondern gebort der Ursprache
an, seine Ursache kann daher auch nicht in der Einzel-
sprache gefunden werden. Wohl aber konnen die Ablauts-
reihen in den Einzelsprachen mit bestimmten Formen-
bildungen und Bedeutungsunterschieden verbunden sein
(vgl. das germanische Verbum). Im Litauischen verbinden
sich sehr haufig bestimmte Ablautsstufen mit Unterschieden
in der Bedeutung des Verbalstammes, die sich besonders
in den Reihen I — III zeigen.
17. 1. i y, u u haben ihre Stelle in der Wurzel-
silbe primarer Verba, wenn diese eine ausgesprochen
inchoative oder intransitiv-passive Bedeutung haben
gegeniiber Verben gleicher Abstammung mit durativer oder
transitiver Bedeutung.
2. e, e ei, au (= eu) haben ihre Stelle in der Wurzel-
silbe primarer Verba bei durativer oder transitiv-
aktiver Bedeutung.
3. a, ai, au (== ou) haben ihre Stelle in derWurzel-
silbe iterativer Verba:
Lautlehre.
135
gretiu ich wende
trans, niefkti ein-
weichen
beriu, befti streuen
keliil, MH heben
skeliu, sJcelti spal-
ten
slepiu trans, ich
verberge
szveczu hell
machen
szveiczu putzen
teikti zuteilen
drekti lang hin-
streuen
kletpti schief tre-
ten (Schuhe)
Idu^ti trans.
dtduti trans.
iter, grqtyti
iter, markyti
grjitu ich kehre
zuriick
mifkti eingeweicht
werden
hjru, inf. hlrti sich
verstreuen
Jcjlic (kilstu), kilti
sich heben
^kilu, skilti sich
spalten
•slipti (sich ver-
bergen) ent-
schliipfen
szvintu, szvisti hell
werden
tinku, tikti passen
drykti lang herab-
hangen
klypti die Fiifie
schief halten
lutti intr. brechen
dtuti trocknen
intr.
Vgl. Verf., Der Ablaut der Wurzelsilben im Lit. (Ab-
handl. der K. Sachs. Ges. d. W., phil.-hist. Kl. IX).
Lautwandel durch Betonungsverhaltnisse,
durch gegenseitige Beeinflussung von Lauten
(Assimilation), durch Stellung.
I. Dehnung von Vokalen in der Haupttonsilbe.
18, 1. d und e werden in haupttonigen innern
Silben gedehnt vor einfachem explosiven Konsonanten, vor
einfachem Spiranten oder Nasal, vor Verbindungen von
Explosiven mjt Explosiven und mit Spiranten oder fol-
iter. skdldyti
iter, slapyti
iter, szvaityti
iter, taikyti an-
passen
iter, draikyti
iter, klaipi/ti
iter. Idu^yti.
1S6 Grammatik.
gendem Nasal. Diese Silben haben steigenden (ge-
schleiften) Ton, z. B. tdkat pi. fdkas Pfad, vidu ich fiihre
3. sg. veda^ kdsu ich grabe 3. sg. kdsa, vezu ich fahre 3. sg-
veia; dvdrat ^]. dvdras Hof, keliu ich hebe 3. sg. kelia; seni
pi. senas alt, gemu 3. sg. gema geboren werden, nakt} Akk.
ndktts Nacht, sznektq Akk. sznektd Gerede; ndsztq Akk.
ndsztd Last; dkmens pi. afcmrt Stein.
19. Davon gibt es einige Ausnahmen:
a) Die Infinitive primarer Verben und die vom In-
finitivstamm (= Wurzel) abgeleiteten Formen: Supinum
mit Optativ, Futurum mit Partizip, Partizip prat, pass.,
Partizip necessitatis, Imperfekt mit Partizip, Part. pras.
akt. II, Imperativ, z. B. kepti backen, k^pti^ keptumhiaUy
kepsiu kepseSj keptas, keptinas, kepdavau, kepdamas, kepk\
kdsti graben kdstt^ kdsfumbiau, kdsiu kds^s, kdstas, kdstinas^
kdsdavau kdsdav^s, kasdamas, kdsk (diese Aufstellung nach
Kurschat).
b) Das a der Prapositionen in Verbalzusammensetzung^
z. B. pa-menu ich gedenke, prd-dedu ich fange an, ap-dumm
ich bedecke, dt-imu ich nehme weg, vgl. dagegen in No-
minalverbindung dt-ilsis Ruhe, ap-maudas 0berdruC, prd-
mone Erfindung.
c) Der Nominativ sg. m., wenn vor dem auslautenden
s das a nach Explosiven ausfallt, z. B. Idpaa Blatt laps,,
retas selten rets, krdsztas Rand krhszts.
In Endsilben mit a, e tritt keine Dehnung ein,
z. B. katrds uter, dartuse loc. pi. in den Garten.
20. 2. Wenn /?, e vor Liquida oder Nasal -p
Konsonant stehen, so treten folgende Fiille ein:
a) ist die Silbe steigend (geschleift) betont, so bleibt
der Vokal kurz, z. B. dafias Garten, Akk. mefgq Madchen,
balnas Sattel; lenkia er biegt, lankas Reifen.
b) ist die Silbe fallend (gestofien) betont, so wird
der Vokal gedehnt, z. B. tdrpas Zwischenraum, kilti heben,
Idngas Fenster, mddas Binse. ^
21. Wenn durch Ausfall von a im Nominativ auf
•as Verbindungen von Liquida oder Nasal mit s eintreten.
Lautlehre. 13T
SO wird die steigende Intonation des a und e der volleo
Nominativform in fallende verwandelt, z. B. dvdras dvdrs^
senas s6ns. Ebenso, wenn in ^usammensetzungen solche
Verbindungen entstehen, z.B. Jbamard gen. ^amSros Kamraer
kamdrponis Kammerherr, senas alt s^ntevis Altvater, pelene
Asche pelenvete Aschenplatz. Die Erscheinung beruht
darauf , dafi Silben wie dvars sens dreimorig sind ; wenn
nur *dvdrs *sens betont wiirde, so lage die Tonhohe auf
der zweiten More ->-'-, d. h. steigend-fallende Intonation,
solche Betonungsart wird aber im Litauischen, abgesehen
von einer dialektischen Erscheinung, im allgemeinen ver-
mieden (s. §50); Tonhohe und -starke liegen entweder auf
der ersten oder der letzten More.
Dehnung von u i unter den oben fiir a a e e ange-
gebenen Bedingungen tritt nicht ein, daher sukii 3. sg. suka
(vgl. vedii veda)^ pinu 3. sg. plna (vgl. gemu 3. sg. gema),
Indes gelten solche Silben bei wechselndem Hauptton in
Flexion oder Wortbildung als steigend (geschleift) betont,
und mundartlich (s. S. 75, 2) werden sie behandelt wie die-
Silben mit a, e, daher suka, plna.
Eine Betonung dl el, dr er, an en, dm em kann nach
den obigen Ausfiihrungen nicht vorkommen, wohl aber
nach Kurschats System ur «r, ul H, un ?w, wm, im, z. B.
kurti bauen, Irti sich trennen, kUlti dreschen, kUti sich er-
heben, mlnti treten, dumti wehen.
II. Einfluft der Intonationen
auf die Quantitat der Endsilben.
2!3. Von den urspriinglich langen Endsilben
nicht einsilbigerWorter haben die mit steigender Intonation
die Lange bewahrt, die mit fallender sie verkiirzt, z. B.
gen. geros bonae nom. gerd aus *gerd, vgl. die bestimmte
Form (s. die Paradigmata §§ 82 — 85) gero-ji = *gerd-ji'y
gerl boni best, gere-ji; suku suki 1. 2. sg. drehen, reflexiv
suku'S suke-s. Das gilt ebensowohl von nicht haupttonigen
Endsilben, vgl. rankd Hand = "^rankd gen. rankos mit
mergd = "^'mergd gen. mergos. S. Verf., Die Quantitatsver*
138 Grammatik.
haltnisse im Auslaut des Litauischen. Arch, fiir slav.
Phil. V, 188.
III. Verkiirzung langer Vokale
in urspr. Langdiphthongen und vor Ver-
bindungen von Nasal mit Konsonant.
Istr. pi. vilkdls (zu vilkas), vgl. ai. vrkais] 1. pi. suko^
me 1. sg. sukduy 2. sg. sukdt drehen = '^suka-u, *sukd-i;
1. pi. mdte-me, 1. sg. maczdii, 2. sg. matei schauen = *mateUy
^matei; jeszko-ti suchen 1. -pi. jeszko-me, Part. pras. jeszkdnt-
nom. sg. jeszk^s.
IV. Auslautsgesetze.
Hierher gehort das schon § 22 behandelte Verkiirzungs-
gesetz in fallend betonten Endsilben. Im iibrigen sind
zwei Phasen der Auslautsbehandlung zu unterscheiden :
2$. A. Die altere Phase.
1. von urspriinglich auslautenden Konsonanten sind
nur s, n {^^ n und m) und r geblieben, r nur in Partikeln
und in Adverbien auf -ur: ar ob, dahar jetzt, ddr noch,
ir und, kuf wo {kitur auderswo, v?SMr iiberall u. a.); ferner
in den Prapositionen par- heim, per {p6r-) durch.
2. urspriinglich auslautendes m ist zu n geworden;
alter und dialektisch erhalten, z. B. tan eum = *tO'm.
3. urspriinglich auslautende, auch kurze Vokale bleiben
erhalten, z. B. esti ist, dar^use in den Garten.
24. B. Die jiingere Phase, z. T. noch in der
Entwicklung begriffen.
1. e vor auslautendem s fiillt aus, gen. sg. akmens =
'*akmenes, n. pi. akmens = *akmenes] s. § 120.
2. Die nach A verbliebenen Nasale bilden mit dem
vorhergehenden Vokal Nasalvokal, die Nasalitat geht ver-
loren, z. B. Akk. sg. vilkd (= -*om) aus vilkq, dki Auge
aus dkiy sunu aus smw«/.
3. Kurze a, e, i konnen im Auslaut abfallen und
fallen in der taglichen Rede meistens ab, auch wenn sie
haupttonig sind, z. B. 3. sg. stlk aus stika^ 1. 2. pi. sukam
Lautlehre. 139
sukat aus sttkame sukate, dartils aus dartttse'^ 1. sg. akim
aus akiml, inf. siiht aus sw/r^i. Bekommt durch Abfall des
betonten Endvokals die vorangehende Silbe den Hauptton,
80 wird sie steigend betont, z. B. akiih, dartilSy sunum
instr. sg. aus sunumlj lok. sg. stinu2 aus sunuje, Ein vor dem
Endvokal stehendes j kann nach dem Abfall ebenfalls
schwinden, s. B. lok. sg. mergoje mergo, akyje aky.
Auslautendes u bleibt erhalten, z. B. ntr. saldu zu
saldus siiC.
4. Aus der Nominativendung -as schwindet, ausge-
nonimen wenn ihr s sz t vorangeht, das a, z. B. vilks aus
vilkas, kraszts aus krasztas^ sens aus senas, aber hasas bar-
fiifiig, szaszas Grind, mdias klein.
5. In litauischen Mundarten werden in grofiem Um-
fang einfache Langen in urspriinglichen nicht haupttonigen
Endsilben verkiirzt o (— a) zu «, e zu e, y zu t, u zu u,
z. B. gen. rafikas = rankos, vgl. mergos, n. pi. io/es =^ :tdles,
vgl. gen. sg. i;oies, gen. sg. pona = ^owo; 3. sg. saka = sa/ro
er sagt; n. pi. sunus = sunus, akis = a^?/s. 1st eine heutige
Endsilbe dazu erst geworden durch Vokalabfall, so bleibt
entweder die Lilnge, z. B. lok. pi. rankos aus rahkose^
1. pi. sdkom aus sdkome, neszem aus iieszeme^ oder wenn
verkiirzt wird, geschieht es auf andereWeise sakpm (sdkum),
neszem (neszim). Vgl. die Texte S. 84 — 41.
V. Die Behandlung nasaler Silben
mit Nasal vor Konsonant.
S5. A. Innere Silben.
1. m bleibt im Litauischen iiberall erhalten, z. B.
szimtas hundert, vemti sich ubergeben fut. vemsiu, gremtdu
gremtti gremzdinti schaben.
2. n: vor s sz t, in einer bestinamten Art der Pra-
sensbildung auch vor r, I (s. § 163) entsteht Nasal vokal
(daraus einfache Lange); in alien andern Verbindungen
bleibt n erhalten, z. B. kdndu ich beiCe fut. kdsiu inf. kdsti
{=== a); trqszai Moderndes, tr^sztu modere (alter trensz-))
gr^iiu gretti drphen grqttas Bohrer; mlnti treten fut. m}siuy
140 Grammatik.
siunczu fut. siusiu inf. siusti schicken; iqsls Gans; — hiric
prat, biraii inf. birti sich verstreuen, kjlu prat, kilau inf.
kllti sich heben, szqlu prat, szdlau inf. 52;dZii frieren.
26. In den Grammatiken werden auch Nasal vokale
vor t und k angesetzt, z. B. pinti flechten pjfi, fut. 2:?mM,
imperat. pjk ; bdUinti weifien bdltjti, fut. bdltjsiu^ imp. ftoZf^/:.
Solche Formen sind aber nur entstanden durch Ausgleichung
rait andern Verben, die y (i) enthalten. Da das Fut.
bdltysiu gesprochen wird, ist es dem Fut. laik^siu zu laik^ti
ganz gleich, und es wird daher auch der Infin. bdltyti ge-
bildet, ebenso imp. bdltyk usw. Wenn man piti^ bdltjti
usw. schreibt, deutet man damit nur an, -dafi die Verba
ein n enthalten. Wo eine solche Ausgleichungsmoglichkeit
fehlt, in Nominalbildungen, bleibt n, z. B. pinklas Ge-
flecht, mintuvai Flachsbreche.
27. B. Ends il ben; bier kommt nur n in Betracht.
1. Hat die Silbe steigende Intonation, einerlei ob
sie den Hauptton tragt oder nicht, so entsteht Nasal vokal,
daraus einfache Lange, z. B. gen. pi. dem ponu, akk. sg.
katrq utrum, devq, tq, eum, szi hunc; neszqs tragend pi. neszCiy
part. prat. akt. neszes pi. nesze.
2. Hatte die Silbe urspriinglich fallende Into-
nation, so ist der altere Nasalvokal zunachst zur Lange
ge word en, diese aber nach § 22 verkiirzt, z. B. akk. pi.
*akins aklSj *sununs sunus, gerus-ius eos bonos gegeniiber
germ bonos, gerds-ias has bonas gegeniiber gerds bonas;
man^ tav^ savf me te se.
In der Akkusativform mehrsilbiger Worter, wenn sie
nicht den Hauptton tragt, wird meist Kiirze angesetzt:
devq d. i. devdy akj. d. i. aM, dagegen tq, katrd.
28. Zu der oben gegebenen Darstellung des Aus-
lauts stimmen sowohl in der heutigen wie in der alteren
Sprache viele Worter nicht, indem sie auf explosive Kon-
sonanten, auf sz, t oder auf Nasal auslauten. In manchen
Fallen ist der Abfall alterer vokalischer Auslaute nach-
weisbar. Die Hauptfalle sind:
Lautlehre. 141
1. dsz (aus a2; lett. preuC. es = ez) ich, vielleicht ist
ein Vokal abgef alien, vgl. slav. azs.
2. Priipositionen : isz (aus i;^, slav. i^;) aus, ut hinter,
alter und dial, utu (atu); ant auf, alt auch anfa; ap- um,
vor Labialen, namentlich in alterer Sprache apt-, z. B.
api-pUti beschiitten, als selbstandige Prap. ape; at- zuriick,
her-, vor Dentalen, namentlich in alterer Zeit, ata-, z. B.
ata-duti zuriickgeben.
3. Eine Anzahl Partikeln und Konjunktionen: Post-
positionen alt -p aus -pi bei devepi devep bei Gott; hervor-
hebende Partikel -g aus -gi, z. B. iil-gi ing in; ik bis neben
iki ; tils und nesa^ nesdng denn ; net wie, alter neta (Bezzen-
berger, Gesch.lit.Spr. 71); juk ja, doch, vgl. juka-g jukai-g^
juki-g (ebd.); het aber, vgl. betai-g; iddnt damit (ut) alter
idanti; anot und anote geraaC; atyent und atpenti (Kat. 1547)
wiederum, dagegen; kdd wenn u. a., tad dann, vgl. kadd,
kadai wann, tadd; kaip wie, telp (aus talp) so, und and ere
gleich gebildete adverbiale Ausdriicke, vgl. kaipo, tavpo.
4. Schallworter (s. Verf., Schallnachahmungen und
Schallworter im Litauischen, IP. 13, 165), z. B. bdrkszt
hdrksz krach!, brikst ratschl hupt bauz!, kndbszt schnappi
5. Kasusformen von Nomina, namentlich Akk., auch
Lok. und Instr., in adverbiell gewordenem Ausdruck, z. B.
venq-syk einmal, aus syk}\ szen-den an diesem Tage, heute,
aus denq, sze-ndkt diese Nacht, aus nahti; t^-czes zu jener
Zeit, damals, aus instr. czesit; die Zahlen 20, 30 usw.
(s. § 95) dvi-deszimt, trls-deszimt, die alte Akkusative ent-
halten; del wegen, neben delei (= deliai); kol wie lange,
tol so lange, neben kdlei, tolei; u. a. d.A.
6. Neutrum des Adjektivs, z. B. vis immer, aus visa
(vgl. vlslab alles aus visa-laha ntr. oder visa Idbq)^ man szdlt
und man szaltd mir ist kalt; lyg gleich, zu lygus ntr. lygu;
hepig leicht (eig. billig), zu pigiis ntr. pigu.
7. Die Gerundien auf -nt^ z. B. neszant, norinty aus
alterem -ti.
8. Wo heute nasaler Auslaut (m, n) vorkommt, ab-
gesehen von dialektischen Erscheinungen (s.§50), ist jedes-
142 Gramraatik.
mal ein vokalisches Element abgefallen, z. B. bei Adverbien
auf -yn, geryn ein (eig. es geht ins Gute) es wird besser,
altere Form geryniui; danguii gen Himmel, aus dangund
(mit Postposition), ten dort, szen hier, vgl. tenai, szenai;
Dativ tdm dem, alt tamui; pirm ehe, nir. pirmd vorher (zu
plrmas primus); per-dem fort und fort, prd-dem sofort, vgl.
perdemui.
VI. Angleichung von stimmlosen und
stimmhaften Konsonanten.
29. 1. Wenn stimmhafte Konsonanten vor stimm-
losen zu steben kommen, warden sie stimmlos, z. B. degu
fut. deksiu inf. dekti brennen, dlrbu fut. dirpsiu inf. dlrpti
arbeiten, vetu part. pass, vesztas inf. veszti fahren, gr^tiu
drehen grasztas Bobrer.
2. Kommen stimmlose Konsonanten vor stimmbaften
zu stehen, werden sie stimmhaft, z. B. Upti steigen part,
pras. II Ub-damas, imperf. llbdavaw, lekti fliegen legdamas
legdavau, neszti tragen nHdamas nHdavau.
Im ersten Falle scbreibt Kurscbat in seinen Werken
phonetiscb dekti usw., im zweiten in der Grarnmatik ety-
mologiscb neszdamas usw. im DLWb. pbonetiscb, z. B.
Uisti : leizdamas, Scbleicber in beiden etymologiscb. Die
etymologische Schreibung ist auch bier befolgt wegen der
leicbteren Erkennbarkeit der Wurzelauslaute.
VII. Urspriinglich stimmhafte Konsonanten
im Wortauslaut.
30. Stimmbafte Konsonanten gehen in Pausa oder
bei folgendem stimmlosen Wortanlaut in stimmlose liber
(gegen Kurscbat § 175), z. B. 3. sg. dirp = dlrba^ vet aus
vcda, vesz aus veta, dauk viel = daug, daber jis dlrp er ar-
beitet, tal perdauk das ist zuviel, daiig devu viele Gotter,
aber dauk taku viele Pfade, mdi ddrbo wenig Arbeit, aber
masz pelno wenig Verdienst.
Lautlehre. 14S
VIII. Vollstandige Assimilation
von Konsonanten.
31. 1. t, (? -j- s gibt s, z. B. metu fut. mesiu, vedu
fut. vesiu, lendu fut. lisiu; krislas = *krit-slas Brocken zu
krintu prat, kritau herabfallen, gesme Lied = *ged-sme vgl.
gedoti singen. — Die Lehre Schleichers Gr. § 23 «^ und d
gehen vor . . . d, I, m, k in s uber» ist unrichtig; Part,
pras. II vesdamas, Imperf. vesdavau, Imper. vesk zu vedu
sind nicht aus *ved-damas usw. entstanden, sondern ab-
hangig vom Infin. ves-ti.
32. 2. Die Auslaute sz und ^ von Prapositionen
gehen in Zusammensetzungen vor folgendem s, sz, t ver-
loren, z. B. iszsemti ausschopfen wird is6mti, iszszaukti aus-
rufen iszaukti, isz-teiigti ausschreiten itengti (das isz ist
eigentlich it^ si. iz)-, ut-stoti vertreten ustoti, ut-szokti auf-
springen uszokti, ut-2efti anfscharren uterti. Dieselbe As-
similation tritt aber auch ein, wenn die Praposidon vor
Kasus steht und iiberhaupt wenn sich die oben genannten
Aus- und Anlaute begegnen, daher z. B. isz sveto aus der
Welt isveto; dsz sutikau ich. hegegnete asutikau, dsz tiureja'u;
ich schaute aiiurejau, auszros tiurejo, sie schaute nach der
Morgenrote aus, wird auszro-Ziurejo.
33. 3. d vor m schwindet, z. B. raumil das rote
Muskelfleisch, vgl. raudd Rote raudonas rot, skemenys pL
Scheidevorrichtung beim Garnscheren, zu skedtu sk'esti
scheiden; die Form skedmenys ist eine Angleicbung an da&
Verbum ; altlit. dumi ich gebe = *dudmi, 3. sg. dusti duda,
34. 4. Wenn im Wortinnern sz -{- s oder ^ -f- 5-
(woraus nach § 29. 1 sz -\- s) zusamraenstofien, entsteht,
vom Litauischen aus angesehen, sz, z. B. neszti tragen fut.
^nesz-siu nesziu, veUi fahren fut. *vetsiu *veszsiu vesziu^
Allein derVorgang ist nicht speziell litauisch, sondern alter;
die hier in Betracht kommenden sz, Z sind indog. k g gh,
deren Verbindung mit folgendem s ergibt iranisch s, slav. s
(aus alterem s), lit. sz, z.B. ir. asa- Achsel, si. os'b, lit. aszi^
Achse, vgl. dHuJv lat. axis.
144 Grammatik.
Urspriingliches ks bleibt unveriindert, z. B. rinkti
€ammeln fut. rinksiu, degti brennen fut. deksiu.
35. Doppelkonsonanten gibt es nicht. Wo solche
•der Theorie nach durch Assimilation entstehen soUten,
fiind sie stets zu einfacben Konsonanten geworden. Die
^chreibung von Doppelkonsonanten in alteren Biichern be-
ruht auf Nacbahmung deutscber, z. T. auch alterer pol-
nischer Scbreibung.
IX. Urspriingliches rs.
36. Diese Verbindung scheint stets rsz ergeben zu
baben (im Slavischen entspricht rch)^ z. B. vefszis Kalb
lat. verres = *verses ai. vrsas Stier; virszus Gipfel si. *vhrcliz
abg. vrch^ = "^vrsu-s. Wo rs auftritt, ist ein urspriinglich
dazwischen stehender Konsonant ausgefallen, z. B. varsnii
Pfluggewende — *vart-sna zu vert- versti wenden (doch sind
nicbt alle Falle etymologiscb klar), oder es hat Anschlufl
an andere Formen stattgefunden : int.g^siu zu $r^/-^i trinken,
nacb kelsiu u. a. (zu kdti heben).
X. Umstellung von Konsonantengruppen.
37. Wenn sk, szk, zg vor t zu steben kommen,
werden sie umgestellt zu ks, ksz (zg wird nach §29.1 vor
t zunachst zu sk), z. B. dreskiu inf. dreksti reifien, reiszkiu
inf. rHkszti offenbaren, rezgii inf. reksti stricken. Dasselbe
geschieht vor s, nur ist dabei zu beach ten, daC sz-\-s zu
sZf s -\-s zu s wird, daher fut. *dresk-siu dreksiu^ *rezg-siu
*resk'Siu rekmi, *reiksz-siu r^ksziu.
XI. Die sogenannte Dissimilation.
38. t -{- t, d '\- t erscheinen als st\ die Wandlung
ist nicht speziell litauisch, sondern z. B. auch slavisch;
beobachten lafit sich aber die Erscheinung auch im Li-
tauischen in Form- und Wortbildung, z. B. metu ich werfe
int\ mhti part. pass, mestas, vedii ich fiihre inf. vesti part,
pass, vestas.
Lautlehre. 145
XII. Das Verhalten von urspriinglichem j (j).
30. 1. Urspriingliches j bleibt als solches nur er-
lialten im Wortanlaut und zwischen Vokalen, z. B.
Jdunas Jung, naujas neu.
40. 2. In der urspriinglichen Verbindung
Konsonant 4- J + Vokal bleibt j als solches niemals
-erhalten :
A. vor den palatalen Vokalen e e e eii y schwindet
j vollstandig, vor den nicht palatalen a ai au o wti bleibt
seine Nachwirkung als Palatalisierung des ihm voran-
gehenden Konsonanten (s. § 41), z. B. geras gut, bestimmte
Form ge7'ds-is = *geras-jis^ dat. pi. gerems-ems = *g€remsjems,
■dagegen nom. pi. fern, geros-ios, lok. pi. m. gerus-ms; tole
Kraut=*^oZj^, instr. sg. tole = *tolj^, nom.-akk. dual. ^oU==
^toljif dagegen gen. pi. toliu. Das Schwinden des j vor e
iisw. ist alter als die Wandlung von tj dj in C2; (i^ (s. §41.1),
daher sveczas Gast = *svefjas, aber Vok. svete = *svetje.
41. B. Palatalisierung und Wandlung der
Konsonanten durch urspriinglich folgendes j.
1. tj dj werden zu cz dt d. h. t's d't' (iiber dialek-
tische Verhaltnisse s. § 50), z. B. treczas dritter, vgl. lat.
tertius, valdta Regierung = *vald-jd, vgl. valdyti regieren;
jdutis Ochs (kein j nach A) gen. jduczOy ^odis Wort gen.
2dd:to.
2. Alle andem Konsonanten werden einfach palatali-
siert (erweicht), vgl. pras. renhu ich sammle — lenkiu ich
biege ; degu ich brenne — hengiii ich endige, lipit ich steige
— iter. Idipioti, dlrbu ich arbeite — globiu umhiille, vemalai
Erbrochenes — vemiu erbreche mich (vomiere); zsz-tisas lang
gestreckt — tesiu strecke, iter, grqtaii grqtyti — gr^^iu ich
drehe, wende, pra-pUszd, Bruchstelle — plesziu ich zerreiCe ;
pinu ich flechte — iter, pdinioti ; gird Getrank — geriu ich
trinke; kj,lu ich hebe mich — keliil hebe.
Die Silbentrennung ist len-kiu {len-k'u), ve-miu (ve-mu)y
ge-ritt (ge-ru), nicht Henk-ju usw.
tlber den Unterschied von t und iJ" s. § 44.
Leskien, Litauisches Lesebuch. 10
146 Grammatik.
Wenn nach erweichten Konsonanten ein Vokal ab-
gefallen ist, kann die Erweichung bleiben, z. B. 3. sg.
lefik' = lenkia.
XIII. Wirkung des ursprunglichen j
(mit C2, d£) auf folgende Vokale.
42. Jedes a {a a a) wird nach altem j wie e {ee e)y.
ai wie ei gesprochen, au bleibt ina allgemeinen unverandert,
doch entsteht dialektisch eu, Beispiele s.in dem Daukgaschen
Text S. 107; z. B. naujes = naujas neu, valdte = valdta
Eegierung, sveczes = sveczas Gast, n. pi. tod^ei Worte =
todtai; meist schreibt man etymologisch valdH {valdtid,)^.
tod^i (todHai). In dieser Darstellung ist der gramma-
tischen Deutlichkeit wegen a, ai geschrieben, das dann
aber e, ei zu sprechen ist. — In Mundarten, die unbe-
tontes 0 in Endsilben verkiirzen, geht die Kiirze a dann
in e iiber, z. B. arklys Pferd gen. drklio drklia drklie.
XIV. Wirkung der palatalen Vokale (e e e ei i y)
auf vorangehende Konsonanten.
43. Jeder beliebige Konsonant wird durch folgenden
palatalen Vokal palatalisiert (erweicht) ; k g lauten vor e usw.
genau so wie vor urspr. j, z. B. renki du samraelst wie
rankius Sammlung, geras gut, dalgis Sense wie gen. dalgiOy
also renk'l rank' us, geras dalgis dalgo ; es ist kein Unterschied
zwischen dem r in geriii 1. sg., geri 2. sg., beide gefii geru
Dafi diese Erscheinung allgemein ist, zeigt das Verhalten
von haupttonigem e, es geht in 'a, auch geradezu in 'a
iiber, z. B. 1. sg. vedu 3. vMa^ vdda, senas alt sdnas Mnas
(das s ist ganz gleich z. B. dem von tesiu = sj). Bei
Kurschat kommen daher die lautlich richtigen, etymologisch
nnrichtigen Schreibungen vor: liddas Eis statt ledas (slav.
ledd), Nidmunas Niemen statt Nemunas; in alteren und in
heutigen mundartlichen Schriften findet man aus demselben
Grunde eehr oft gi&ras = geras^ iiCtmd = ieme Erde u. a.
44. I wird vor altem j und vor den palatalen Vo-
kalen gleichmafiig zu l\ 1. sg. keliii (j), kyleii demin. heben,
Lautlehre. 147
beides = V; vor nicht palatalen Vokalen und vor Kon-
sonanten + nicht palatalen Vokalen tritt sogen. gutturales
/ (f) ein, vor Konsonanten + palataleni Vokal entsteht I'
durch Weiterwirkung des palatalisierten Konsonanten auf
Z, z. B. gdfas Ende lok. gate^ bdftas weiC, n. pi. m. hal'U,
afsus miide fem. at si gen. al'sios. In dieser Grammatik
wie in den Tex ten werden die beiden I gleichmafiig durch
I bezeichnet, um die Haufung von Zeichen zu vermeiden,
z. B. vilkas, da die Kegel iiber I' und f ja ganz einfach
ist. — Schleichers Unterscheidung von drei I : l\ f und
mittlerem I (= dem normalen deutschen Z), z. B. kelias
Weg ketas, kifu, kyleti, ist unrichtig; doch wird oft t
wenig unterschieden vom mittleren I gesprochen.
45. Riickwirkung palataler Konsonanten auf ihnen
vorangehende findet sich auch auCer bei I (§ 44), so z. B.
zu lesii lesti picken 1. sg. opt. lesczau, gesprochen le§czmi
(geschrieben leszczau, d. i. lescau^ s und s' sind wenig von
einander verschieden).
Lautliche Verhaltnisse aus den Dialekten.
46. Eine ausfiihrliche Darsteilung kann hier nicht
gegeben werden; es konnen nur Erscheinungen angefiihrt
werden, die wesentlich zur Erkennung dienen. Genaueres
gibt ein Referat iiber Baranowskis und Jaunius Arbeiten
in IP. Anz. 13, 85 und 93. Vgl. auch Bezzenberger, Zur
litauischen Dialektforschung BB. 8, 98; 9,253; 20,105.
47. I. Hochlitauische Mundartengruppe: Als
allgemeines Kennzeichen pflegt man anzusehen die Wand-
lung von tj in cz, von dj in dt (s. §44. 1; doch vgl. unten
§ 52). Die Westgrenze wird gebildet durch eine Linie
von Wegern (an der Grenze Kurlands), tiber Krupi, Kur-
§any, Savkjany, Rossieny, Erzvilki; innerhalb PreuCens
gehort dazu das Sprachgebiet siidlich der Kirchspiele Krot-
tingen, Memel, Dawillen, Prokuls. Untermundarten sind
48. 1. Ostlitauisch. Westgrenze ungefahr der
Flufilanf der Musa, dann den Lauf der Lavena aufwarts
10*
148 Grammatik.
bis zu ihrer Umbiegung nach Norden, von diesern Knie
eine Linie uber die Orte Suboc, Traskuny, Kovarsk, Vojt-
kuski. Die bemerkenswertesten Kennzeichen sind:
I vor e, p (hier i y), e, ei ist hartes f, z. B. sziielis,
puszete, vizkefy = iszkele^ ieisti.
an^ am werden mw, wm, a wirduti: dungits = dangus,
umiius = dmtius^ ddrbu = ddrbq, neszus = neszqs. — en, em
werden in, iw, ^ wird t, y: linkiu = lerikiu, pimpe =pempe,
ivaki = ivake, buvys = buv^. — uw, in bleiben, /, ^ werden
i y, u u: ohi = dki^ sunu = sumi, siust = siusfi.
Lange (dreimorige) e c (= ie), o, u (= tu>) (s. die
Vorbemerkring zu dem Text S. 75) bleiben als solche er-
halten ; mittelzeitiges e wird e, u wird o : szirdes = szirdes,
penelys = penelis; rudo^ donefe = dunele. — Mittelzeitiges
au {da) wird ou: ousts = ausis, graious = graiaHs; ebenso
langes au (aw), wenn steigend intoniert: otisi akk. sg. zu
ousis. In der Untermundart von Anykszczei (s. den Text
S. 75; dort aucb iiber Quantitat und Betonung) geht
mittelzeitiges betontes 5 (da) in nichtdiphthongischer Ver-
bindung in o uber: vokaras = vdkaras; langes (dreimoriges)
ar, al, ai mit fallender Intonation in or, oi, oi: d6rbas =
ddrbas, hcltas = bdltas, dmktas = ddiktas.
49. 2. Mittellitauisch, das Sprachgebiet zwiachen
der oben angegebenen Westgreuze des Hochlitauischen uber-
haupt und der Westgreuze des Ostlitauischen. Dazu ge-
hort das Litauische in PreuCen aui>er den oben genannten
Kirchspielen, also auch die der Schriftsprache zugrunde
liegende Mundart. Dieser stehen die sudlichen Lokalmund-
arten im russischen Litauen ganz nahe. Auf die DarsteUung
der weiter nacb Norden liegenden (Nordlitauisch) kann
bier nicht eingegangen werden. Die Grammatik gibt die
DarsteUung des MittelUtauiscben ; die Texte sind, soweit
nicbt besondere Bemerkungen dazu gemacbt sind, eben-
falls mittellitauisch ; zu den lokalmimdartlichen Texten
S. 34 — 41 ist § 9a und § 24.5 zu vergleichen.
50. n. Niederlitauisch (zemaitisch; iemditis
Niederlander, von temas niedrig) die Grenze gegen das Hoch-
Lautlehre. 149
litauische s. unter I. Die folgende Darstellung beruht auf
der angefiihrten Arbeit von Baranowski und auf Jaunius
in Pamjatnaja knizka Kovenskoj gubernii 1892. Vgl.
auch Bezzenberger, Zur zemaitischen Grammatik, BB. 10,307.
— Als allgemeines Kennzeichen pflegt angegeben zu werden
die Vertretung von urspr. fj, dj durcb t\ d' (doch s. u.
§ 52; im Wortanlaut werden in alien litauischen Mund-
arten, also auch niederl. tj, dj zu cz, di, z. B. czdudieti^
dtduti).
Im Vokalismus sind bemerkenswert: hochlit. e wird
i'e, 0 wird mo, z. B. sedeti — siedieti^ tmogus — tmuogus.
Nach j und erweichten Konsonanten wird a zu e, ai
zu ei (wie auch in hochlit. Mundarten, s. § 42).
Auslautende alte Langen und Diphthonge werden ver-
kiirzt, wenn die Endsilbe unbetont ist, z. B. vyra gen. sg.
= vyro, lig67m gen. sg. = ligmes.
Auslautender Nasal (w) bleibt erhalten, wenn die End-
silbe den Hauptton (stets steigend) tragt, z. B. akk.sg. der
Pronoraina: t&n, kurln = hochl. fa, kurj (= ta, kurl); gen.
pi. avif^n, visun, hochl. aviu visi^ (= aviu, visil); im Par-
tizip pras. akt. bleibt der Nasal, wenn Endbetonung statt-
findet, z. B. degqns, hochl. degas (= degas)] bei unbetonter
Endung -us, sdkus = hochl. sdkqs; das Part. prat. akt. hat
-is statt -^5, degiSy hochl. deges {= deges).
In der Betonung entspricht fallende Intonation der
hochlitauischen. Der hochlitauischen steigenden steht
steigend-fallende gegeniiber, hier bezeichnet mit ^\ man
kann sie sich veranschaulichen durch jCi, z. B. auszti
hochl. ailszti J sudyti hoch]. sudyti,plaute hochl.plauczei. Anders
ausgedriickt, in diesen dreimorigen Langen wird die Quan-
titat umgekehrt: hochlit. ddug, niederl. ddug, hochlit. kthris,
niederl. klfvis, dadurch wird die dritte More gesenkt. Die
der gewohnlichen litauischen entsprechende steigende In-
tonation erscheint nur in Zusammensetzungen, z. B. plaut-
kepenos (Lunge und Leber), und mundartlich bei zuriick-
gezogenem Hauptton, z. B. delna — dena, teima = tema. —
Als Untermundarten sind zu unterscheiden:
150 Grammatik.
51. 1. Nordwestliches (Telscher) Nieder-
litauisch; Ostgrenze eine Linie von Wegern iiber Krupi,
Po^eljany, Upina, LukniSki, Vorny, Vevirzany; innerhalb
PreuCens gehoren dazu die Kirchspiele Krottingen, Memel,
Dawillen, Prokuls (genaue Begrenzung 8. BB. 8,98). Haupt-
kennzeichen sind:
Kurzes (einmoriges) « wird zu einem Mittellaut zwischen
o und u (geschlossenes o), kurzes I zu einem zwischen ^
und I (geschlossenes e), z. B. bitvosi, hochl. biivusi; kets,
hochl. kits (= kitas).
Statt hochl. e steht ei, statt u steht ou, z. B. dein^
= denci, veins = vens; douti = duti^ peimou ^= pemu.
52. 2. Siidostliches (Rossienisches) Nieder-
litauisch: hochlitauischem e entspricht i (y), fiir hoch-
lit. '& steht Uy z. B. dyna = dena, vyns = vens, duti = duUy
plmu= pemu.
Hochlit. ai, ei werden a, e, z. B. vdks = valkas, pi.
vakd = vaikai; pelis = petlis, pi. pele = peilei, eti = etti,
vezUti = veizdefi.
Unbetonte e und e werden in Endsilben zu i, z. B.
^emi = ^eme, Akk. ;temi = -^ewe^, Gen. Mentis = temes.
fj, dj werden wie hochlit. cz, dt z. B. Gen. jducze —
hochl. jduczo, iuodie = iodto.
Fornienlehre. 151
Formenlehre.
Deklination.
Substantiva.
53. Die Deklination der Substantiva miifi von der
•der Adjektiva getrennt werden, da diese wie Pronomina
flektiert werden.
Deklinationsklassen, nach den Stammen:
o-Stamme (lit. a-St.), dazu die sogen. unkontrahierten
jo-Stamme, Nominativ -as, -'as
sogen. kontrahierte jo-Stamme, Nom. -t-s, -y-s. Vgl.
dazu und zu den e-Stammen Sommer, Die idg. id- und
^o-Stamme im Baltischen (Abh. der Sachs. Ges. d. W.,
phil.-hist. Kl. XXX, 1914)
a- und ja-Stamme, Nom. -a -'a
e-Stamme, Nom. -e
i-Stamme, Nom. -is
w-Stamme, Nom. -us
konsonantische Stamme auf w, r, s, akmen- Nom. akrmly
dukter- Nom. dukte, menes- Nom. menu.
54. Genera. Das alte Neutrum ist beim Substan-
tivum verloren (iiber Neutra des Adjektivs s. § 88), ur-
spriingliche Neutra sind Maskulina oder Feminina geworden.
— Die Zugehorigkeit zum einen oder andern Genus ist
im ganzen fest bestimmbar.
Maskulina sind die Worter auf Nominativ -as, -ys,
-us J 'U (wenn n- oder 5-Stamm).
152 Grammatik.
Feminina sind die Worter auf Nom. -a, -e, -u (wenn
r-Stamm). Lehnworter werden z. T. maskulin gebraucht,
z. B. sudta (slav.) Richter, dlszere Tischler.
Nicht ganz fest bestimmbar sind die Worter mit Nom.
auf 'is, doch sind die auf der Nominativendung betonten
(■Is) mit Ausnahme von vagls (Dieb), tevoms Erbe, gentts
Verwandter (das iibrigens aucb als Fem. vorkommt)
Feminina, die nicht so betonten fast durchgangig Masku-
lina mit gen. -io, wenige («-Stamme) mit gen, -es, so z. B.
ligonis Kranker.
55. Numeri: Singular, Plural, Dual.
56. Kasus: im Singular Nominativ, Genitiv, Dativ,
Akkusativ, Instrumental, Lokativ, Vokativ (nicht in alien
Stammklassen vom Nominativ verschieden); im Plural die-
selben, ohne eigene Form fiir den Vokativ, der dem No-
minativ gleich ist; im Dual nur zwei: Nominativ- Akkusativ,
Dativ-Instrumental, doch wird von den Gramraatikern ein
Unterschied in der Betonung zwischen den sonst gleich-
lautenden Formen des Dat. und Instr. gemacht (s. § 66).
57. Als Paradigmata der einzelnen Klassen sind,
soweit moglich, Worter mit festem Hauptton auf der ersten
Silbe gewahlt: v^ras Mann, ^Inis Hirsch; stlrna Reh, kdrve
Kuh; dntis Ente, siinus Sohn; akmtl Stein, dukte TochteTy
sesu Schwester, menu Mond. Die Betonungstypen folgeii
darauf § 58 fg.
Formenlehre.
15a
1
eo
•i
<»
§
s
o
:§
s-
i
CO
J
1
^
•1
g
w
?
'g
'^
s5
Jz;
Co
*i
CO
'g
CO
'S
CO
's
a
^
^
S
<to
<w
<to
ii
<i>
'ii
<»
<13
<;;j
<to
o
gj
5^
5S
<X)
IK
2J
^
S
S
«
5;
5J
?i
^
•^
>^
•^
•t;
•^
•^
•^
■^
•^
•"4i
•^
^•■ii
•^
•^
\iU
§
s
s
g
S
s
'S
g
S
§
S
§
s
^
i
g
*5
^
m
n
V
i
CD
•«
»t2
:§
•e
•■<:^
- §
«0
't
'5^
•g
,2
eo
*?
■|
1
«;>
<to
<V
5
«li
^
S
<»
<i)
cu
CO
CO
CO
CO
Co
Co
CO
CO
J^
CO
CO
<%;>
<w
»^
»i4i
^
t>
♦<ii
<;j
<ii
J^
Qi
<ii
^<i:,
<4i
<1>
CO
CO
CO
CO
CO
CO
>
cS
CO
CO
o5
^
CO
CO
CO
Co
^
i
."^
r'
•?^
-•<jj
s
o
CO
2
CO
CO
•1
'^
^
§
J2i
»^
^
4
^
•^
^
i
Cj
^
^
'S
1
"*»i
"♦-»
-♦o
■w
o
^^
r^
r^
;^
-^
^ii
O)
^
,.^
.^
riS
rii
1^
^
r^
r^
^
?s
g
'S
s
S
• r-l
'S
;g
S
'S
51
5g
53
5£-
'^
'XS
•^
'^
't3
'^
^
^
^
^
^
-^
'^
^
'ts
■^
CO
s
•<«»
•"SN,
s
s
>S-
^<s»
,eo
g
.§
S
»g
JJCi
^S
s
5J
^
gj
s
S
5J
S
S
'i
^
CO
<to
Qj
V
«u
a
o
s
§
g
g
§
O)
7^
s
g
g
s
g
S
S
■3
"§
'tt
^
■§
*s
^
-§
-§
■Jq
J_
-i
i
"^
,
eo
1
"<!>»
1
.'^
'§
a
CO
CO
'g
CO
g
'g
OD
-S
s
S'
S
1g
p§
>S^
'5
S
S
»»
5S
'52
s
4
?i
5*
«
g
5S
gj
5i
5;
5S
s
S
SS
«
*~
CS
rg
-?s
-»
IS
«
«
"■?s
e
'S
^?S
'S
'S
-S
iS
s
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
00
CO
CO
CO
CO
CO
•2
.CO
§
••j^
*i
^
|.
'^•'
,co
CO
5n
*«^
.g
.g
••»
-1>d
2*
«
5*
S
ss
"§
"S
S
2J
s
g
K
a
5j
?:
55
^
"«
^
^
vs
-«
^
^
ss
N3
^
SS
^
^
^«
-g
a
s
CO
.CO
B
CO
•c*
.^
O
CO
.'5^*
CO
1
^
g
g
05
•■ii
•5L^
<U
«N
<4iv
•^
:z;
•<4i
'S
<w
•<;i
■<«>
•S
•C-
a
?>
S*
^
::i
^
s
^
?i
5>
5>
;;:>
;^
ji
W
^
t
^
«^
i.
05
^
i^
^
%^
^
^
^
^
^
vs
*S
^«3
*CS
"iS
'$
^
vs
"«
^
^
"«
^
^
^^
^
^i;
r^
r^
i-5«i
rii
rii
ria
rii
^i^
^ici
risi
r:^
^
-ie
g
B
c
CO
,co
s
CO
•r*
CO
g
CO
g
1
g
g.
*
5S
o
Sv
!Sv
o*
^
o
l$g*
o
e
(^
'«^
o
<2)
§;
ss
g
5*
S
52
a
ss
55
g»
5J
ss
5^
QD
t
£
^
^
<v
s;
v.
5*
l:
|i«,
ji^
^
V.-
•■<>>
^•«i
'?^
i£
..^
*5*
^
-s»
••«*
'e
-*^
^
i»j
-*o
-Ki
CO
CO
CO
CO
CO
Co
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
CO
co
j-» .^^
.
*<!^
_<si
•5>»
1
CO
•2
^
g
g
O; .2
CO
_o
S
«
IJgy
1
5S
S
'S
52
5>
•S.^
■ •?"
••S^v
•<s>
555
•«-
•■?■»
•f->
S
's
^
?S
^
s;
S
s
S
s
5S
SS
52
?S
sj
•<^
»^
isx^
i^o
is>»
<<A
^
'^
^
'^
'^
^
^
^
^to
Ntt
^
^
^
^to
Nli
^
s
Co
*|S>
1
Co
.CO
^
g
g
B
?S
o
55
«-
52
<»
jD
«
'?2v
«
5S
«
°S
52
5S
e
93
U '*.
^
^
V.
5s.
5^
-fe
5^
^
'-.
5^
^
j:
5-
03 ^?»s
"»»>
*?&j
"Si
"^
'^
"*i "S
'JSj
'^
"^
"^
-;si ^
"?Si
"=Si
"^
ao
s ^
»
;^
?>
»
^ s
?i
;i
5>
Si
^
^ S
;;.
»^
o
.5 ^
bb
r6
C^
-^
-^
> s
d
t£ '■6
d
'^
-^ q
d
^
.,4
154 Grammatik.
Die Betonungstypen.
58. Bei der Aufstellung von Betonungsklassen mufi
man folgendeallgemein giiltige Satzeim Auge behalten :
A. Endbetont konnen niemals sein:
1. Dativ undAkkusativ sing, samtlicher Substantiva
aller Stammklassen.
2. Nominativ sing, auf -as, -is (/o-Stamm).
3. Genitiv sing, der Worter auf Nom. sing, -as, -is
(jo-St.\ -ys OVSt.).
4. Nominativ plur. der Worter auf -a,-e, der mit -is(iSt.),
'US (u-St.) im Nom sing., und der konsonantischen Slamme.
B. Der Nominativ sing, auf -ys und der Vokativ auf -y
haben stets Endbetonung.
C. Wenn auf eine Silbe steigender Intonation (ge-
pcbleiften Tones) eine Silbe fallender Intonation (gestoCenen
Tones) folgt, so zieht die letztere den Hauptton auf sich.
Die i und u auCerhalb der Verbindungen mit Nasal oder
Liquida + Konsonant gelten als steigend.
59. Die ira folgenden aufgestellten Klassen beziehen
sich zunachst auf zweisilbige Stiimme; liber die mehr-
silbigen kann man nicht zur vollen Sicherheit kommen,
da die Mitteilungen dariiber weder vollstandig noch iiberall
klarsind; auch kommen Schwankungen vor. Hier ist daher
liber die mehrsilbigen nur angefiihrt, was sicher erscheint,
namentlich Gruppen gleichgebildeter Worter. Aufzahlung
der zu den einzelnen Klassen gehorigen Worter, auch ab-
gesehen davon, daC nicht alle fast bestimmbar sind, ist hier
unmoglich ; es konnen nur Beispiele gegeben werden. Kurschat
hat Gr. §§ 536 — 748 Wortlisten fiir die von ihm aufgestellten
Betonungsklassen; vollstandig und zuverlassig sind sie nicht.
60. I. Fester, unbeweglicher Hauptton auf
der ersten Silbe, die dann stets fallend intoniert ist,
8. die Paradigmata von v^ras — dniis, dazu menu.
Mehrsilbler. Hauptton auf der vorletzten Silbe mit
fallender Intonation, z. B. apukas, lavonas, kaim^nasy artojis
— peleda, szeimyiia, rankove — ligonis (i-St.). Hierher ge-
horen die Deminutiva auf -diiis (-dtis), fem. -dite {-dte).
Formenlehre. " 155
-^tis fern.. -^te; die Einwohnernamen auf -e/zas, z.B. girenas
Waldbewohner, die KoUektiva auf -i/nas, z. B. puszynas
Fichtenstand (Fichtenwald); die Frauennamen auf -ene; die
Nomina ag. auf -tojis. Unveranderlich sind ferner die o- und
;o-Stamme mit Hauptton auf der drittletzten Silbe oder
weiter zuriick, einerlei wie die Intonation ist, z.B. dpdangalas,
gelbetojis, Letuvininkas, ddrgana, haud^ava, kdullige, kaimene\
die /w-Stamme derselben Art, z. B. lekorius^ pretelius.
61. II. Hauptton wechselnd nach C, d. h.
Endbetonung im Instrumental und Lokativ sing., im Ak-
kusativ plur., im Nom.-Akkusativ dual., dazu im Vokativ
«ing., z. B. ponas: instr. ponit, lok. pone, Vok. pone; akk.
pi. po7ius, nom.-akk. dual, ponu; ebenso z.B. iodis, ranka,
lape (hier kann der Hauptton nicht auf das Wortende
fallen, weil -e steigende Intonation hat, Yg\. tole); valsius,
instr. sg. vaisiu (vgl. zu skyrius instr. skyriu), wenn so ge-
bildet wird, sonst vaisiumi. Die Wurzelsilbe hat steigende
Intonation (vgl. rankd gen. rankos).
Mehrsilbler. Hauptton auf vorletzter Silbe, steigend,
z. B. dalykas, keleivis, erelis, kiblras] lydeka, gen. lydekos,
ganykla, gen. ganyklos; klastdrius, megdlius (wenn der Instr. sg.
auf -u gebildet wird ; Akk. pi. klastorius). Hierher gehoren
die Nomina ag. auf -iAras, -ikis, -ejas^ die Deminutiva auf -utis
fem. -lite; -utisiem. -iite; -elis -elis iem.-ele -ele; -ukas; -ike;
die Abstrakta auf -Imas, -umas; die Bildungen auf -ininkas;
die zahlreichen Ableitungen auf -yhe, -yste, -ykle, -uve.
62. III. 1. Singular unveranderlich. Plural und Dual
Endbetonung auCer Akk. pL, Nom. Akk. dual.; Wurzel-
silbe mit fallender Intonation; z. B. Mimas, arklys (-ys,
Vok. -y arkly nach B, der nach Analogie der i-Stamme
gebildete Lok. sg. arklyje): kdmas usw., pi. kelmai kelmu
kelmdms kelmus kelmais kelmuse; dual, kelmu kelmdm.
Mehrsilbler. Hauptton auf der drittletzten Silbe,
einerlei wie sie intoniert ist, z. B. gaigalas, hrizgilas, ut-
veizdas, Plur. also gaigalai usw. ; die Dreisilbler auf ^ys nach
arklys, z. B. kalinys, gen. k^linio, plur. kaliniai {kalinei) usw.,
kumelys gen. kumelio, pi. kumelial (kumelei) usf.
156 ' Grammatik.
2. Endbetonung auCer in den Kasus nach A 1, 2, 3;
die Wurzelsilbe hat steigende Intonation; z. B. devas devo
devui devq devu devh deve; plur. devat d'evu devdms deviis
devals devuse; dual, devu devdm; gaidys {-ys nach B) galdto
gaidtui gatdj, gaid^^ii gaidyje gaidy, pi. gaidtai (gaid^ei), gaidtu
gaidtdms (gaidt^ms) gaid&us gaid&als {gaidMs) gaid^use, dual.
gaid^u gaid^dm (gaidt^m).
3. Endbetonung auCer in den Kasus nach A 1, 4;
Wurzelsilbe steigend intoniert, z. B. daina dainos dalnai
dttinq dainq dainoje, pi. dainos dain^ daindms dainds daino-
mls dainose, dual, dainl^ dainom; so 2:ole, ahts, dangus.
Mehrsilbler. Sie weichen ab im Instr. sing., Akk.
plur., Nom.-Akk. dual., die nicht Endbetonung haben;
der Hauptton tritt in diesen Kasus, als steigend, auf die
erste Silbe, z. B. aszakd aszakos usw., instr. sg. aszakq, akk.
pi. dszakas, nom.-akk. dual, ctszaki; musele gen. museles usf.;
instr. Bg. musel^, akk. pi. museles, dual, museli.
63. Anhangsweise mogen hier die konsonantischen
n- und r-Stamme erwiihnt werden. Die Betonung ergibt
sich aus den Paradigmata. Anzufiihren ist, daC lemn Statur^
pem^ Hirtenjunge, vandtl Wasser fallende Betonung der
Wurzelsilbe haben, wenn der Hauptton auf sie iibergeht,
daher gen. vandeiis, dat. vdndeniui, pi. pemens, dat. sg.
lemeniui usw.; ferner, daC statt mofe gen. motefs in der
Kegel betont wird mote (Weib).
64. IV. Es gibt, soweit man bis jetzt feststellen
konnte, eine geringe Anzahl von Wortern, die bei fallend
intonierter Wurzelsilbe betonen wie ranha (s. oben II), aus-
genommen Instr. sg., Akk. plur., Nom.-Akk. dual., die
Wurzelbetonung haben: es sind burnd Mund, galvd Kopf,
kliaudd Fehler, naudd Nutzen, oszka Ziege, pedd FuCspur,
provd Recht, sekld Saat, stokd Mangel, irioM Gebaude, tyczd
(instr. sg. tyczq^ pi. iyczomh absichtlich), iaizdd Wunde,
^mond Frau (Jaunius S. 56 Akk. pi. zmmas, Kurschat Nom.
•pi. tmonos); — gesyne Lied, ^mones pi. Menschen; — szirdis
Herz, smiltls Sand, ivms wild es Tier, geU\s {geleils) ^hQn\
— sunus Sohn. Demnach galvd galvos gdlvai gdlvq gdlca
Formenlehre. 157
galvoje, pi. gdlvos galvu galvoms gdlvas galvomis galvose, dual.
gdlm galvom. Instr. sing, zu szirdis lautet szirdiq {szirdte)
oder ^szirdimi, zu simus smiumh
Mehrsilbler: dovana Geschenk dovanos usw., Akk.
-^l. dovanas; nubraukd, ^l.nuhraukos Flachsschaben, sas^^/aws
pi. Kehricht, Mega Schwanz; — gilthie (Akk. sg. glltine)
Todesgottin, vovere Eichhornchen; — gyvastis Leben, ohelis
Apfelbaum^ pryszirdis Brusthohle, Uvonis Erbe.
Bemerkungen zu den Paradigmata.
65, Der Nominativ sing, der sog. kontrabierten
yo-Stamme lautet nichtendbetont auf -is, endbetont auf
-ys aus, doch mundartlich aucb unbetont todys,
Der Dativ sing, der mask. i-Stamme bat die Endung
-w?, z. B. vagis vdgiui.
Der Lokativ sing, der sog. nicbtkontrabierten jo-
Stamme lautet meistens auf -yje aus, z. B. sveczas, svetyje.
Der Vokativ sing, zweisilbiger Vornamen endet auf
-ai, z. B. Petras Fetrai, aucb bei einzelnen Appellativen,
z. B. tevas Vater tevai. Die mehrsilbigen Vornamen werfen
-e ab, z. B. Krlstupas Kristup statt Kristupe; ebenso konnen
die Deminutiva auf -ditis {-dtis), -ytis, -iitis, -iitis verfabren.
z. B. tetytis Vatercben tetyt, sun^tis Sobncben sunyt^ UtMis
Vatercben tetut (die Betonung der abgekiirzten Formen nacb
Kurscbat §518). Die Nom. agentis auf -tojis bilden den
Vokativ auf -aw, z. B. mohintojis Lebrer mokmtojau, aucb
bei andern ^o-Stammen vorkommend; Irolis Bruder hat
Vok. brotau. Uber Vok. svete zu sveczas Gast s. § 40.
66. Der Dativ plur. auf -ams bat, wenn unbetont,
kurzes a, wenn betont a', z. B. vyrams devdms.
Der Instrumental plur. auf -omiSj -emis, -imis,
-umis wird oft zu -oms, -ems, -ims, -urns, unterscheidet sicb
aber bei betonter Endung durcb die Intonation vom Da-
tiv, z. B. dat. mergoms instr. mergoms, Menis Golems, aklms
akims, sunums sunums.
Der Lokativ plur., im Paradigma der kons. und
i-Stamme als -yse angesetzt, bat aucb die Form -ise.
158 Graromatik.
Im Dativ-Instrumental dual, wird von den
Grammatikern (Kurschat, Jaunius) eiii Unterschied in der
Betonung gemacht, Dativ fallend, Instrumental steigend
intoniert^ z. B. mergom mergofriy devdin devani; ob dies richtig
ist, kann ich nicht entscheiden. — Ein alter Lok. dual, ist
erhalten in dern adverbialen pusidu (pusiau) (zu pus6 Halfte;
eig. in zwei Hiilften) halb, z. B. pusidu perdalyti halbieren»
67. Die femininen ja-Stamme *martja- Braut, '^patja-
Gattin haben Norn. sing, martl (gen. marczos), patl (gen.
paczos); angegeben wird auch veszni neben veszne vveiblicher
Gast. Das i ist = I fallender Intonation, vgl. fern, saldi-ji § 87.
68, Der w-Stamm imogus Mensch hat als Plural
imones. Die Stiimme auf ju- bilden den Plural und Dual
nach Art der jo-Stamme, z. B. kefd'Zus Hirt (gen. Jcefd^aus
U8W.): kefdtai {-dtei\ kerdtt^, kefdiams (-dtems\ kerd^Usy
kef dials {-dteis)^ kefdiuse; kerdtu kef d tarn {-dtem).
60. Innerhalb der Kasusforraen der konsonan-
tischen Stamme sind als unmittelbar vom konsonan-
tischen Stamm gebildet mit Sicherheit nur zu erkennen
nom. sing, akmu, gen. sing, akmen-s, nom. plur. akmen-s,
gen. plur. akmen-u, so auch bei dukte und sesil^ die iibrigen
Kasus sind von einem f Stamm gebildet, z. B. instr. sing.
akmenimt, oder fallen mitFormen des i-Stammes zusammen,
z. B. akk. sing, dkmenf, akk. plur. ahnenis, dukteris (duktereSy
seseres hahen, aufierlich angesehen, die Form der g-Stamme,
kdrves). Vereinzelt sind konsonantisch gebildete Kasus auch
sonst bewahrt: gen. pi. da7itu zu dantts (gen.dantes) Zahn, gen^
sing, ohels, obels^ desgl. nom. pi., gen. pi. 6belu7.\x obelis (gen.
obeles) Apfelbaum; gen. pi. kulni^ (Kurschat DLW. unter
«dicht», «Ferse») zu Z:mMs Ferse; zu cZevms Mannes Bruder
gen.eing. devefs (Kurschat LDW.) ; nom. pi. devers, gen.deveri^
(Schleicher S. 192), zudiirys Tur gen.duru {ehd.); gen. pi. debes^
zu dehesls (gen. debeses)Wo\ke. Das Wort sza (aus *szvu) Hund
flektiert: szufis, szuniui, szunj, szunimi, szunyje, pXwx.szuns (ge-
wohnl. szitnys), szuniu (szunu)^ szunms, szunts, szunimiSy szunysi,
70. t)ber den Abfall von -r, -e im Auslaut von
Kasusformen s. § 24.
Formenlehre.
159
3>
.-^ .0 I =0 1 '^ ■? ^ i §
JO ''^S «<?»y
•c^ "c*. •<^»
,-,1
CO '^
«^ CO
•C-. 'o^ •<^.
c
cj g
.s §
g §
C o
» S> s> ;:i ?:>
e sg ?s « «
eo Co «o Co Co
u s
s> » ?i
?3 S3 <S
J2 -c^ S ;;> Si
CO S ^^ ^ "V
'oi "- 1,-w '«S 'tS ^*
»
'?
a
^
5S
CO
'r i
S
1-1
11
1
§
'i 'S
'§
S
IS '§
'JS '^
S §
^
§
§
S
g g
s
S
s i
g S
c
bjj^
C3
.^
-
d
tJD-xJ
C3
.^•
— ^' d
bb ID
bb
^
c
3
13
Q
160 Grammatik.
TJSJ. Bemerkungen. Altere Form des Dat. sing.
I, II, Refl. ist maniy tavi, savi; statt man wird auch md ge-
€prochen.
Das Reflexivum bezieht sich auf das Subjekt des
Satzes und gilt fiir alio Personen und Numeri. Enklitisch
in Verbindung mit Verben lautet es si, z. B. suku-si (ver-
kiirzt sukd's) ich drehe mich.
Der Dual wird durcb Anfiigung der Kasusformen von
■dii zwei ausgedriickt, da die Zweizahl einen Genitiv hat,
kann hier also auch ein Gen. dual, angesetzt werden; in
I und II enthalten Gen. und Dat.-Instr. die Nom.-Akku-
sativform.
Instrumental sing, jumt ist eine Verbindung des Instr.
ju (vgl. ju — ju je — desto) mit der sonst haufigen In-
strumentalendung -mi. Die langvokalischen Formen instr.
sg. fem. jq, akk. pi. m. jus, fem. jds sind die im Satze
starker betonten, die kurzvokalischen j^, jus, jas die
schwacher betonten.
73, Die iibrigen Pronomina (Demonstrativa
usw.). Besondere von der Flexion des Substantive unter-
gohiedene Kasusformen sind Dat. sg. m., Lok. sg. m., Nom.
plur. m., Dativ plur. m., Dativ-Instr. m. dual., z. B. von
i^s: tdmy tame, te, terns, tern tem (vgl. auch das Paradigma
jls) gegeniiber dem Substantiv: v^rui, vyre, vyrai, vyrams,
vyram. Das Femininum th wird flektiert wie die Substan-
tiva auf -a, n. fd, g. tds usw. tJberhaupt haben die Fe-
minina der Pronomina dieselben Formen wie die substan-
tivischen femininen a-Stamme, abgesehen von der Nomi-
nativendung -i bei einigen, z, B kuri f. zu kurts kufs qui
<vgl. dazu subst. marti, s. §§ 67, 74). — Als Neutrum
Ton tds dient tat.
74. Bestand der Pronomina. Demonstrativa:
iii^ der, szls fem. szi dieser, szUas fem. szith dieser, atis (aus
^nas) fem. and jener; kttas fem. kita anderer. Interro-
gativa: kds €wer» und «was», katrds fem. kaird uter.
Formenlehre. 161
Relativ: Icufs (aus alterem kurls) fem. hurl. Possessiva:
imnas mein, tavas dein, sdvas sein (doch s. § 77). Ad-
jektivpronomina: toTcs fem. toJcih talis, koks fem. kokia
qiialis, joks fem. jokid, talis (nur in negativen Satzen),
3zidks fem. sziokia von dieser Beschaffenheit, ebenso szitoks
von dieser Art, aw5A;.s von jener Beschaffenheit, kitoks von
anderer B., venoks einerlei. Sonstige pronominal flektierte
Worter: visas omnis, venas ein, du zwei, abu beide (s. u.
§ 98), _pd<s fem. patl selbst.
75. Indefinit werden gebraucht has irgendwer,
koks irgendwelcher; aufierdem werden Indefinita gebildet
durch Vorsetzung von bile-: bile-kas gleichviel wer, von ne-:
ne-kurs ein gewisser; durch Anfiigung des Part. pras. akt. 1
von noreti wollen, noris, verkiirzt nors, ndr: kas-nors kas-twr
ein beliebiger; ferner ka2lkas = kas i^lno kds wer weiC wer,
irgendwer; klt-kas etwas anderes. — nekas niemand, nichts
(auch adj. «kein», in Wendungen wie nektl budii auf kein©
Weise).
Leskien, Litauischcs Lesebuch. 11
162
Grammatik.
H-. &. OQ P *—
PjOq s )_'w. p ciiCrQ
''Si cSl« ^ ^s^-^ §^ Si S^
0» Cs *5
• CO S Co S Co '::^. - '^^ ^j CO
s^ ^' i, - i ^' ^
§
Co Co
r^^' r'
*§i<
a:,
S» S'
<^' §
B
p
Pr' 5^ ^ ^r*
i- ^ ji ^
.^, - -• CO
Jf Pr- ?r-
o c> o
^ ^ ^
On O O 0,0 O Ox O 0,0 Ox
^. ^. r. ^. ^. ^. ^ ^. ^ ^ ^
a- § i § i^*^» g ^.*» *^ S.
cS <^' S K *^
o p
i;-
Formenlehre. 163
77. Bemerkungen. Instr. sing. fem. f^ szi^y akk.
pi. ius tds sind die orthotonierten t^ szid, itis tas die en-
klitischen Formen; Instr. sing, tuml hat an das einfache
til die gelaufige Instrumentalendung -mi gefiigt. Neben
Lok. sing, szime steht sziame. Der Nom. pi. m. von ans
in alterer Sprache ist anis, d. i. anys^ so noch zemaitisch.
Wie tds flektieren ans, Ms (ohne Plural), katrhs, szitaSy
wie szls geht kurs (aus kuris), doch lok. sing, kuria-me ; wie
koks die oben genannten Worter auf -oks; der Akk. sing,
kann auch betont werden hokj, kokiq.
Die alten Possessivpronomina mdnas, tdvas, savas
sind nur noch in der bestimmten Form (s. §80) substan-
tivisch gebrauchlich : mands4s der Meinige, mane-ji die Mei-
nigen. Sonst werden sie ersetzt durch die Genitive mdno,
tavoy sdvo (auf das Subjekt beziiglich, suus): mano tevas
mein Vater, mano brolei meine Briider, tdvo sesers deine
Schwestern, sdvo mdtyna mater sua. Indeklinabel wie diese
ist auch keno wessen, irgend jemandes: keno tds dafzas
wessen ist der Garten. In der Schriftsprache trifft man
noch possessiv miim/i unser beider, jurna euer beider (ver-
einzelt auch in nicht possessiver Bedeutung, als substan-
tivischer Genitiv).
Bei sonstigem possessiven Gebrauch der Pronomina
mufi deren Genitiv angewendet werden : jo hutas sein Haus,
mus^ tevas unser Vater usw.
78. pats (aus patls eig. Herr, vgl. pdts Ehemann,
pati Ehefrau, vesz-pats Herr = Herrscher, Gott) «selbst»
ist ein altes Substantiv; flektiert: -
Mask. Fern.
Sing. n. pats pati
g. pates paczos
d. paczdm pdczai
a. pdtj pdczq
i. paczii pacz^
1. patyje paczoje
164 Grammatik.
Mask.
Fern.
Plur. n. patys
paczos
g. paczu
paczu
d. patlms
paczoms
a. paczus
paczds
i. paczais
paczomis
1. paczuse
paczose
Dual. n. a. paczu-du
patl-dvi
g. pacz^-dveju
paczu-dvejil
d. patlm-dvem
paczom-dvem
i. patim-dvem
paczom-dvem
Statt Instr. sing. ^ac2;i)^ auch patimi, statt Lok. _paf?/;e
auch patime; Dat. pi. auch patems.
TO. Die pronominalen oder pronomenartigen Worter
hltas anderer, koMas (aus dem Slav.) jeder, kekvenas jeder,
visas omnis, werden wie die unbestimmten Adjektiva de-
kliniert (s. §80); kits-hito einander laCt das erste Element
unverandert; in dem zusammengefiigten ms-kas (eig. alles
was) alles wird nur das zweite Element flektiert; in ms-
lab (verkiirzt aus visa-ldba, eig. alles Gute) vereinzelt beide
Bestandteile, z. B. instr. sing, su visu lahtl, die anderen
Kasus werden durch einfaches visas ersetzt.
Haufig ist die Anfugung einer Partikel -ai an die
Nominativformen der Pronomina: tas-ai, szis-at^ ans-at,
hurs-aij toksai (ntr. toktal) usw.; angehangtes -jau (schon)
bezeichnet die Identitat: tas'jau idem, toks-jau von eben-
solcher Beschaffenheit.
Adjektiva.
80. Das Adjektiv hat in den Kasus, in denen sich
das Pronomen vom Substantiv unterscheidet, die pro-
nominale Form.
Es gibt eine unbestimmte und eine bestimmte
Anwendung des Adjektivs, jene entspricht dem deutschen
Adjektiv mit unbestimmtem Artikel, geras vi^as ein guter
Formenlehre. 165
Mann, diese dem mit bestimmtem Artikel, gerasis vyras
der gute Mann. Das bestimmte Adjektiv besteht in einer
Zusammenfiigung des unbestimmten mit dem artikelartig
nachgesetzten Pronomen /is, gerasis == geras-jis bonus ille,
gero-jo boni illius usw. ; beide Bestandteile werden flektiert.
Zu beachten ist dabei, dal] nach Konsonanten das j des
Pronomens vor palatalen Vokalen (s. § 40 A) schwindet,
daher geras-is, dat. pi. m. ger ems-ems statt jems. Die Ad-
jektivkasus werden ofter verkiirzt, z. B. lok. pi. m. ger-as-
iuse igerils-itis) = ger&se-juse. Die Zusammenfiigung ist in
sehr alter Zeit geschehen, daher die in dem bestimmten
Adjektiv entbaltenen Adjektivkasus durch die Bewahrung
alter fallend betonter Langen altere Lautgestalt haben als
die des unbestimmten, z. B. nom. sing. fern, gero-ji, un-
best. gera (s. das Paradigma § 82 fg.).
81, Dem Stamme nach zerfallen die Adjektiva in
o-Stamme, z. B. gera-s (mit den sog. unkontrahierten jo-
Stammen, Nom. sing. m. -'as, z. B. szlapias naO); sog. kon-
trahierte ;o-Stamme (Nom. sing, m, -is^ mundartlich -ys,
s. § 65), z. B. dldi-s; w-Stamme, z. B. gratu-s schon. Das
Femininum der o- und unkontr. ;o-Stamme, wie auch der
w-Stamme ist ein a-, ;a-Stamm, das der kontr. jo-Stamme
ein e-Stamm (neben /a-St.); das Femininum ist in der
Flexion nicht verschieden von der des Substantivs, aufier
dafi nom. sing. fem. des w-Stammes auf -i auslautet:
gratX, gen. graiios.
Vgl. die Paradigm en gcras gut, dldis grofi, skanus
schmackhaft.
166
Grammatik
•
82. Maskulinum.
0
-Stamm
kontrahierter ^o-Stamm
unbestimmt bestimmt
unbestimmt bestimmt
Sing. n.
geras
gerdsis
dMis
didysis
?•
gero
gerojo
dldito
didtojo
d.
gerdm
gerdmiam
didtdm
didtdmiam
a.
gerq
gerqjj
did}
didijj.
i.
geru
geruju
didtu
didiiju
1.
gerame
geramiame
didtamh
didtamiame
Plur. n.
gerl
gereje
didi
dideje
g-
geru
geruju
did^
didtuju
d.
gerems
geremsems
didems
didemsems
a.
gerus
gerusius
did&us
didtusius
i.
gerals
geratsiais
didtals
didtaisiais
L
geruse
gerdsiuse
didltmb
didMsiuse
Dual
n. a.
geru
geruju{-du)
didtu
didtujuirdu)
d.
gerem
gerem-dvem
didem
didem-dvem
i.
gerem
gerem-dvem
didem
didem-dvSm
83.
u- Stamra, M
"askulinum.
Singular
Plural
unbestimmt
bestimmt \
mbestimmt
bestimmt
n.
skanus
skanitsis sh
■anus
skaneji
g-
skanaus
skdniojo sA
•aniu
skaniqju
d.
skanidm
skanidmiam sJi
anems
skanemsems
a.
skdni^
sk&nujj, sJi
anius
skaniimus
i.
skaniu
skaniuju sk
anials
skaniats-iais
1.
skaniamd
skaniamiame sk
aniuse
skaniUfSiuse
Dual
unbestimmt bestimmt
n. a. skam skaniuju{-du)
d. skanem skanSm-dvStn
i. skanem skancm-dvem
^
Formenlehre.
167
84. Femininum zum o- und jo-
3tamm.
a-Stamm
e-Stamm
unbestimmt bestimmt
unbestimmt bestimmt
Sing.
n.
gerh
geroji
dtde
didtoji
g-
geros
gerosios
didtos
didtosios
d.
gerai
geraijei
dldtai
dtd^aijai
a.
gerq
gerqjq
dtde
did2qjq
i.
ger^
gerqjq
didf
didtqjq
1.
geroje
gerojoje
didtoje
didiojoje
Plur.
n.
geros
gerosios
didtos
dld2osios
g-
geru
gernju
didiu
didMju
d.
gerdms
geromsioms
didtoms
didtomsioms
a.
gerds
gerdsias
dides
did2dsias
i.
geromls geromsiomis
didtomls
did^omsiomis
1.
gerose
gerosiose
did2ose
didtosiose
Dual n.
a.
gerl
gerejii-dvi
)
didl
dideji{-dvi)
d.
gerom
gerom-dvem
didtom
didtom-dvem
i.
gerom
gerom-dvem
didtom
didtom- dvem
85.
Femininum
zum w-Stamm.
Singular
Plural
unbestimmt bestimmt
unbestimmt
bestimmt
8ing. n.
skani
skanioji
skdnios
skaniosios
g-
skanios
skaniosios
skaniu
skaniujif,
d.
skdniai
skdniaijai
skanioms
skanidmsioms
a.
skaniq
skdniqjq
skanias
skanidsias
i.
skaniq
skaniqjq
skaniomis
skaniomsiomis
1.
skaniojd
skaniojoje
skaniose
skaniosiose
Dual
unbestimmt
bestimmt
n. a.
skani
skaneji(-dvi]
d.
skaniom
skaniom-dvem
i.
skaniom
skaniom-dvem
168 Grammatik.
86. Auch die Pronomina, namentlich ias^ j)s, szls
konnen ihren Kasus die von j)s anfiigen, ohne daC sich
dadurch die Bedeutiing andert, z. B. nom. pi. m. te-jcy
nom. sg. fern, io-je, akk. pi. fern, tds-ias; nom. sg. fem»
szi-je, dat. pi. fern. szidms-ioms\ nom. sg. fem. jije usw.
87. Bemerkungen. Das Paradigm a dldis ist auf-
gestellt nach Kurschat Gr. §§ 777, 930. Zweisilbige Ad-
jektiva dieser Art scheinen sonst ganz zu fehlen, auch
statt dMis wird meist didelis gebraucht, das aber keine
bestimmte Form und keine Komparation hat.
Im Dat. sing. m. wird gesprochen gerdjem, fem. gera-
jei, lok. sing. m. gerajem.
Der Nom. plur. m. lautet auch gere-ji.
Das Femininum dtde hat auch Gen. dtdes^ Dat. dtdei.
— In der bestimmten Form des Femininums steht oft
statt -'o- eine g-Form, z. B. gen. sing, geros-es statt geros-
ios, n. pi. geros-es statt geros-ios^ dat. pi. didemsems statt
didtimns-ems usw. Der Nom. sg. fem. der w-Stamme lautet
in der bestimmten Form auch z. B. soldi- ji.
Die mehrsilbigen Adjektiva auf -inis bevorzugen die
substantivische Deklinationsweise, z. B. medmis: dat. m.
mediniui, n. pi. mediniai {medinei), dat. medlniams {-niems).
Mundartlich, namentlich ostlitauisch ist statt gerdsis
gebrauchlich geras-ai (vgl. tas-aX § 79).
88. Bei den adjekti\dschen o- und M-Stammen hat
sich das Neutrum erhalten, bei den M-Stammen der reine
Stamm, z. B. gratus : gra^u, bei den o-Stammen lautet es
auf -a aus, z. B. szdltas : szaltd^ es fallt so mit dem Fe-
mininum zusammen. Die Adjektiva auf -is haben kein
Neutrum. Gebraucht wird das Neutrum in unpersonlichen
Satzen und in Satzen, deren Subjekt ein neutrales Pro-
nomen ist, z. B. mdn szaltd (meist abgekiirzt zu man szdlt)
mir ist kalt, mdn gera (ger) mh ist wohl, tai sunku das ist
schwer; sonst pirma (zu pi f mas) zuerst; in alterer Sprache
bei Aufzahlungen antrUf trecza usw. = zweitens, drittens.
Statt des Neutrums der w-Stamme wird haufig in den er-
wabnten Satzen das Femininum verwendet, z. B. zu szvesiis
Formenlehre. 16^
hell: lauke jail szvesl drauOen ist es schon hell. — Das-
Neutrum zu geras ist gerai, wenn es Pradikat zu deav
Neutrum iai ist, tai geral das ist gut.
Betonung der unbestimmten Adjektiva
zweisilbigen Stammes.
80, Maskulinum.
1. Niemals endbetont sind Nom., Gen., Akk. sing,
der 0- und jb-Starame, Akk. sing, und Nom. pi. der u-
Stamme, s. die Paradigmata § 82fg.
2. Stets endbetont die pronominal gebildeten Kasus,
einerlel welches Stammes und welcher Intonation der
Wurzelsilbe: Dat., Lok. sing.; Nom., Dat. plur., Dat. Instr.
dual., geras : gerdm, gerame, gerl, gerems^ gerem; d\dis:did2dm
usw.; gyvas : gyvdm usw.; skanus : skanidm usw., s. die Para-
digmata. Ferner die substantivisch gebildeten Form en
Gen. Instr. Lok. plur. aller Adjektiva (s. Par.); der Gen.
sing, der w-Stamme, skanus : skanaus^ tdnkus : tankaus,
3. Die Betonung der noch nicht genannten Kasus^
Instr. sing., Akk. pL, Nom. -Akk. dual, richtet sich nach
der Intonation der Wurzelsilbe: steigend Endbetonung^
gerUy gerus, geru; skaniu, skaniiis, skaniu; fallend Hauptton
auf der Wurzelsilbe, gyvu, gyvus^ gyvu ; tdnkiu, tdnkius, tdnkiu.
Die Betonung ist angesetzt nach Kurschats Angaben
§ 803 fg., doch widerspricht z. T. sein Gebrauch im DLWb.,
wo z. B. aile Formen von lygus (gleich) auf der Wurzel-
silbe betont werden, z. B. gen. sing. m. lygaus, lok. lygiamey
gen. pi. lygiu usw.
Als Adjektiva auf -u-s mit fallend intonierter Wurzel-
silbe und Hauptton auf dieser werden von Kurschat §813
nur angefiihrt: diszkus deutlich, lygus, szvdnkus anstandig^
tdnkus dicht, trdiszus {trqszus) geil wachsend; dazu kommt
szdrpus (entlehnt) scharf; bei Jaunius S. 96 noch einige»
wohl z. T. zweifelhafte. Endbetonung im Nom. sing, bei
fallender Intonation haben hrangus teuer, smulkus fein, rebus
fett, daher instr. sing, irdngiu, smulkiu, rehu, akk. pi. hrdngiuSy
smidkius, rebus, nom. -akk. dual, brdngiu, smulkiu, rebu.
170 Grammatik.
90. Anhang. Mehrsilbler. Angef (ihrt sind gleich-
gebildeteWortgruppen. A.UnveranderlichenHauptton habea
die Bildungen auf -etas^ -ytas, -otas, -utas, -ybas, -Spas, -okaSj
-mgas, die Superlative auf -'dusias, also die mit fallender
Intonation der vorletzten, ebenso wenn der Hauptton weiter
^uriick liegt als die vorletzte.
B. Die Bildungen auf -onas betonen nach den Zwei-
silblern mit fallender Intonation {g^vas § 89. 2).
C. Die Komparative auf -esiiis nach den Zweisilblern
mit steigender Intonation {geras § 89.2).
tFber die Adjektiva auf -inis s. § 87.
91. Femininum.
Die Adjektiva mit steigend intonierter Wurzelsilbe
werden genau betont wie daiiid (s. § 62. 3), die mit fal-
lender wie galvd (s. § 64).
Anhang. Mehrsilbler. Die Komparative auf -esne
wie gera, abgesehen vom Nom. sing. — tjber die Worter
auf -ine s. § 87.
92. Das bestimmte Adjektiv hat die Betonung
des unbestimmten, nur im Nom. sing. m. riickt der Haupt-
ton auf die Endsilbe des ersten, adjektivischen Bestand-
teils: geras gerdsis^ gyvas gyvdsis, dtdis didysis, tdnkus dicht
iankusis, mandagus anmutig mandagusis.
93. Neutrum.
Die Neutra der o- und ;o-Stamme haben den Haupt-
ton auf der Endsilbe: gerd szaltd usw. Bei den w-Stiimmen
ist keine voUige Sicherheit vorhanden. Soweit ich heraus-
finden kann, stimmt die Betonung des Neutrums iiberein
mit dem Verhalten der von Adjektiven abgeleiteten Ad-
verbien auf -ai. Fur diese gilt nach Kurschat § 972 die
Kegel: schwere, d. h. mit langem einfachen Vokal, Di-
phthong, Verbindung von Vokal + Liquida oder Nasal vor
Konsonant versehene Silbe steigender Intonation zieht den
Hochton auf sich : z. B. baisus adv. haXsiai ntr. &a?SM, dailus
dailiai dallu, darkus dafkiai dafku, gailits galliai gatluj gaidriis
Formenlehre. 171
galdriai gaidru, hartus Jcarczai kartu^ meiltcs metliai mellu^
sunkus sunkiai smihu, tamsus tafiisiai tamsu usw. Bei fallender
schwerer Wurzelsilbe ist diese betont, z. B. diszhus diszkiai
diszhi, smulkus smulkiai smiilku, hrangus hrdngiai (Kurschat
DLWb. ; LD. brangiai) hrdngu (Kurschat hrangii). Bei leichter
Wurzelsilbe liegt im Adverbium der Hauptton auf der End-
silbe, dazu stimmt so gut wie regelmafiig das Neutrum, z.B.
gratiis graziai gratii, lepus lepiai lepu, skanus skanim skanu,
status staczai statu. Kurschats Sprachgebrauch stimmt nicht
immer zu den in seiner Grammatik gegebenen Regeln.
Vgl. Bezzenberger, Eine indogerm. Accentregel, BB. 2, 123,
und Ders., Die Betonung der lit. w-Adjektiva (Festschrift
fiir Wilhelm Thomsen, S. 176).
Komparation der Adjektiva.
94. Der Komparativ hat die Endung -esnis^ fern.
-esne, der Superlativ -idusias, fem. -idusia; sie warden
dem letzten Konsonanten des Adjektivstammes angefiigt:
gei'as geresnis geridusias, didis didesnis didtdusias {didelis bildet
keinen Komp. und Sup.), saldus saldesnis saldtdusias. Eine
Verstarkung des Superlativs (deutsch aller-) geschieht durch
Vorsetzung eines Gen. pL, abgeleitet von demselben Ad-
jektiv, immer als ;o-Stamm, z. B. geriu geridusysis der
Allerbeste, saldii^ saldtdusysis^ pirmiu pirmidusysis der Aller-
erste. Zuweilen werden Komparationsformen auch von Sub-
stantiven gebildet: galidusias der letzte (zu galas Ende),
vyresnis hoher gestellt, alter, vyridusias oberster, Haupt- (zu
v^as Mann).
Die Zahlworter.
05.
Kardina]
[zahlen.
1 venas
(vicvias)
7 sepfyni
2 du
8 asztuni
3 trys
9 devynl
4 keiurl
10 deszimt
5 penkl
11 venulika
6 szeszl
12 dvylika
172 Grammatik.
13 trylika 40 keturesdeszimt
14 keturiolika 50 penkesdeszimt
15 penkiolika 60 szeszesdeszimt
16 szesziolika 70 sepynesdeszimt
17 septyniolika 80 asztunesdeszimt
18 asztuniolika 90 devynesdeszimt
19 devyniolika 100 szimtas
20 dvldeszimt 1000 tukstantis.
30 trisdeszimt
06. Zur Bildung der Zwischenzahlen zwischen den
Zehnern werden die Einer den Zehnern einfach nach-
gesetzt Oder durch ?f mit ihnen verbunden: trisdeszimt
szeszl oder ^r. if 52.
97. Die Zahlen von 1 — 9 sind adjektivisch und
stehen mit dem gezahlten Gegenstand in gleichem Numerus,
Genus und Kasus; die von 10 an sind Substantiva und
haben das Gezahlte im Gen. plur., z. B. deszimt vyri^
10 Manner.
98. Dekli nation, venas^ du haben pronominale
Flexion: v'enas veno vendm, fern, vena vends usw., Betonung
nach gyvas § 89.3. Der Plur. veni fern, venos wird beim
Zahlen von Pluralia tantum gebraucht, z. B. venos kopeczos
eine Leiter, und im Sinne von «lauter», z. B. tat huvo venl
vyrai das waren lauter Manner; der verkiirzte Akk. ven
bedeutet «nur». — du fern, dvl: gen. dvejj^, dat. dvem,
instr. dvem fiir beide Genera; ebenso abtl (beide) fem. abi:
abeji(, abem, abem. — irys ist ein i-Stamm: triju, trims ^
trlSy trimls, trise^ ohne Genusunterschied.
Die Zahlen von 4—9:
mask.
fem.
n. keturl
keiurios
g. keturii^
keturiu
d. keiurems
keturioms
a. keturis
keturias
i. keturiais
keturiomis
1. keturiuse
keturiose
Formenlehre. 173
ebenso die iibrigen; 5 — 6 sind zu betonen wie geras, 7 — 9
wie g^vas (s. § 89. 3).
99. deszimt ist der verkiirzte Akk.sg. deszimti zu nom.
deszimtis, einem fern, substantivischen i-Stamm, in alterer
Zeitund noch dialektisch durchflektiert: gen. deszimtesusw.,
trys deszimtys 30. Urspriinglich war der Stamm konso-
nantisch, daher alt gen. pi. deszimtu (nach Jaunius S.120
noch vorkommend). Die folgenden Zehner enthalten den
verkiirzten fem. Akk. pi., bei 2 dualis: dvi-deszimt = de-
szimti, tris-deszimt = deszimtis^ ketures-deszimt ebenso usw.;
sie sind in dieser Gestalt indeklinabel.
100. Die Zahlen von 11 — 19 sind ebenfalls in-
deklinabel (doch s. u. § 133).
52;i*mto Substantiv, wird flektiert wie devas (s. §62.3).
- — tukstantis (auch statt dessen der verkiirzte Akk. tukstant
gebraucht) gen. tukstanczo usw., mit unveranderlichem
Hauptton. In alterer Zeit, dialektisch jetzt noch, ist es
auch i-Stamm: gen. tukstantes, pi. tukstantys.
101. Ordinalzahlen.
1. pirmas 11. venuliktas
2. antras 12. dvyliktas
3. treczas 13. tryliktas
4. ketvirtas 14. keturiolikfas
5. penktas 15. penkioliktas
6. szesztas 16. szeszioliktas
7. septintas 17. septynioliktas
'■ 8. asztuntas 18. aszt'&nioliktas
9. devintas 19. devynioliktas
10. deszhntas 20. dvideszimtas
Die alteren Bildungen fiir 7. und 8., sekmas (aus
^septmas), dszmas sind fast ungebrauchlich.
Die Zehner von 30 — 90 wie dvideszimtas: trlsdeszimtas,
keturesdeszimtas usw.; 100. szimtas-is, 1000. tukstantys-is
(tukstantys-is)^ in der bestimmten Form angegeben, da die
unbestimmte die Kardinalzahl ist; iiberhaupt kommen die
Ordinalien fast nur in der bestimmten Form vor: pirmas-iS
174 Grammatik.
usw. Diese Zahlen sind Adjektiva und werden so dekli-
niert: fem. pirmd, antra, bestimmt pirmoji, szimtdji usf.
Die Betonung wie die von geras gerd (s. §§82.3; 91); das
fem. zu tukstantys-is {-tpsis) bei Kurschat tukstanczoji, es
heifit aber audi tukstanczoji. — Nach Art der Ordinalzahlen
ist von kell fem. kelios (wie viele, einige) gebildet kelintds-is
kelintoji der wievielte.
Sonstige Zahlwortbildungen und Ableitungen
von Zahlwortern.
102. Kollektivzahlen, gebrauchlich nur von 1 — 9,
angewendet bei Zahlung von Pluralia tantum: veneri fem.
venerios (dafiir meist venl venos, s. § 98), dvejl f. dvejos,
treji f . trejoSj ketverl f. keiverios, penkeri f. penkerios, szeszerl
L szeszerios, septynerl f. septynerios, asztuneri f. asztunerios,
devynerl f. devynerios.
103. Besondere Multiplikativzahlen sind nicht
vorhanden; die Multiplikation wird ausgedriickt durch
Zahlung von kaftas oder sykis (mal) im Akkusativ: venq
kaftq (sykj)^ trts kartus (sykiils); gewohnlich verkiirzt: du-
syk (statt du sykiu), trlskarfs trls-kart usw.
104. Mehrfachheit wird ausgedriickt durch Zu-
samraensetzung der Kardinalia rait -linkas oder -gubas (dies
nach Kurschat nur bei 2 und 3): venlinkas einfach, fem.
•linkdy dvilinkas, trllinkas, keturlinkas; dvigubas f. -gubdy tri-
guhas.
105. Mehrfache Beschaffenheit (-lei) wird ge-
geben durch Adjektiva auf -opas, gebildet von 2 an aus
den Kollektivzahlen: dvejopas, trejopas, ketveriopas, penkeriopas
usf., deszimteriopas zehnerlei, szimteriopas hunderterlei,
tukstanteriopas tausenderlei; « einfach* durch vendks.
106. Besondere Distributivzahlen eind nicht
vorhanden; die Distribution wird ausgedriickt durch die
Prap. po mit Akk. der Zahl: po vena je ein, po dii, pd
tns usw.
107. Zahlsubstantiva (-heit) werden gebildet durch
•etas: dvejetas Zweiheit, trejetas Dreiheit, penketas Fiinfheit,
Formenlehre. 17S
asztunetas Achtheit u. dgl., so auch Jceletas (zu hell) Anzahl
von einigen.
107a. kek, teh bedeuten «wieviel, soviel». Es sind
Abkiirzungen der in alterer Zeit noch flektierten kekaSy
tekas, und werden substantivisch gebraucht, d. h. mit dem
Genitiv verbunden. kell, dekliniert wie keturl § 98, heiCt
fragend «wie viele», iudefinit «einige>.
Adverbia.
108. 1. Von Adjektivstammen gibt es zweierlei
regelmaCige Adverbialbildungen:
A. auf -ai; die von w-Stammen gehen von einem
Stamm auf -jo- aus, z. B. geras gerai, sldpczas slapczat,.
geridusias geridusiai, skanus skaniai, saldus saldtai. Nur die
Komparativa auf -esnis haben selten diese Form, geresniai,
sondern deren Adverbia lawten geriaus, saldiaus; zu beachten
ist die steigende Intonation der Silbe -aus gegeniiber dem
Superlativ geridusiai. Nicht selten lauten die adverbiellen
Komparative geriau, die Superlative geridus, gerldu. Von
dldis wird didei gebildet. — Hierher gehoren auch die Ad-
verbia auf -linkai (abgekiirzt -link), das nominalen Kasus-
formen und Ortsadverbien angefiigt wird, z. B. gtrion-linkai
waldwarts, namOn-linkai heimwarts, sziduren-linkai (szidur-
link) nordwarts, dangun-linkai himraelwarts, vakarun-linkai
gegen Abend, ten linkai dorthin.
B. auf -yn mit der Bedeutung «in den Zustand bin-
ein, den das Adjektiv aussagt», verbunden mit eUi gehen,
z. B. jau geryn eln es geht schon besser (eig. ins Gute),.
sziltyn e'lti warm werden, vesyn eiti kiihl werden, zu geraSy
sziltas, vesus. In der iilteren Sprache sind sehr gewohnlich
langere Formen auf -yniui, z. B. temyniui nach unten {te-
mas), eit didyniui es wird groCer (dldis), z. T. neben -yUy
z. B. in Bretkuns Post, temyn neben temyniui.
109. 2. Adverbiale Ableitungen von Pronominal-^
stammen.
Des Ortes: cze (nicht C2^, ostlit. czd, d. i. cze) czonai
czon hier, szlcze sziczonai szlczon hier, sze (erhalten in etk-sz:
176 Grammatik.
[= -sze] komme her, 2. pi. eik-sz-te] duk-sz gib her, 2. pi.
duk-sz-te; szen szenai szen hier, te da (als Ausruf, da!), ten
i^ai tenais da, dort; kuf wo, nekur nirgend, kituf anders-
wo, visuf uberall; katrul wohin, katrun-linkai wohinwarts.
110. Der Zeit: kada kadal wann, nekadd nekadal
nekados nekadats niemals (ne-kadd bedeutet «zuweilen»),
iadd dann, visadd visados visadai immer; die auf -da aus-
lautenden Formen haben ostlitauisch -du, das auf nasalen
Auslaut fiihrt, daher genau genommen -da zu schreiben
ware, vgl. kaddn-gi weil; kol koliai (eig. wie weit hin) wie
lange (pakol ist konjunktional «solange als»), sziol szioliai
■eigentlich «bis hierhin» (jetzt), in ik-szidl bis jetzt, tol toliai
so lange, bis dahin, patol dass. ; jau schon; andai jenesTages.
111. Der Art und Weise: kai wie, statt dessen
regelmaCig kaip katpo {nekaip auf keine Weise ; nekatp be-
deutet das vergleichende «als» beim Komparativ), szeip =
^ziatp auf diese Weise (auch «sonst»), szitatp dass.; fa? so,
iezp desgl., statt iaip (angeschlossen an szetp), talpo; vgl.
noch katraip auf welche (von beiden) Weisen, kitaip auf
andere Weise, abejatp auf beide Weisen, a7iaip auf jene
Weise, antraip auf die andere Weise.
112. 3. Adverbiell gebrauclite Kasus von
Nomina.
Nominativ: das vereinzelte rdds zwar (in alterer
Sprache in der Bedeutung «gern», == slav. rado, noch
•dekliniert), he-rods dass.
Genitiv: ko (von kds) weshalb; tolydtaus sogleich,
:zugleich.
Dativ: kdm wozu, warum; pogreczdm nebeneinander,
vgl. gretd dass.; aplinkui umher; dativische Endung, aber
andere Betonung haben die zahlreicheren mit^a- zusammen-
gesetzten Adverbia der Art wie: pdbuczui (zu hutas) von
Haus zu Haus, padenim (dend) einen Tag um den andern,
paeiliuX (eile) der Reihe nach, pagreczui nebeneinander,
^akeliui (kelias) unterwegs, pakampiui {kampas) in alien Ecken,
pameczm (metas) Jahr um Jahr, panakczui {hakits) Nacht um
Nacht, parikczui {riktd) der Reihe nach, pasykiut {sykis) Mai
Formenlehre. 177
um Mai, pasiuliui (siulas) dem Faden nach, pafakim {pa-
iakaJ, patakos abtropfende Fliissigkeit), patygiui {tygis Schritt,
Gang, Mai) einmal urns andere, pamesczui von Stadt zu
Stadt, pastuldui Stiick fur Stiick ; Betonung auf der Wurzel-
silbe ist selten : pakalniui (kdlnas) bergab, pakojui (koja) den
FiiCen nach, pakulniui (Jndnis) auf den Fersen, pavejui (vejas)
mit dem Winde. Selten sind, wie es scheint, solche Bil-
dungen mit andern Prapositionen : l-pedtui (pedd) den Fufi-
spuren nach; sq-miszHui durcheinander gemischt (mhzti
sich vermischen). Vielleicht hierher auch paskut nachher,
hinterher {pdskui ist Prapos. nach).
Akkusative enthalten, verbunden mit der Post-
position -w, aus -»a, laukan hinaus {laukas Feld), namon
(mnias) nach Hause, szalin zur Seite, (szalts) fort ; vgl. dangu-n
{dangus) gen Himmel; s. auch unten § 117.
Instrumental: mainii {mamas) wechselweise, matit
{nidtas klein) vielleicht, wohl, pamatii (und pamaft) lang-
sam, neredu {redas Ordnung) ungebtihrlich, iibermafiig, skyriu
{skyrius Unterschied) besonders, vargu {vafgas Not) schwer-
lich; apylankq auf Umwegen (und apylankomis), dpskardq
lyja es regnet mit Glatteis, pestq, (und pestu) aufrecht,
pusidu'svyrq halb hangend (zu smrtitjhergemcht bekommen),
slaptq slaptomis heimlich, tesq freilich (tesa Wahrheit);
galvatnikszczais Hals iiber Kopf, kartais {kartas) bisweilen,
pabuczais {butas) von Haus zu Haus, paeiliumis {eile) der
Reihe nach, pavirszunCis {virszus) oberflachlich, preszais (vgl.
Prap. presz gegen) entgegen, szuliats im Galopp, paiteynials
(teme) an der Erde; pasaloms (eig. mit Versteck, vgl. ^sz
pasalu aus dem Hinterhalt) unvermerkt, pastrdipomis (vgl.
stralpsnis Stufe) stufenweise, pesczomls zu Fufi (adj. pesczas);
paszniHdomis zischelnd (vgl. sznih^deti fliistern), replorms
kriechend (vgl. replioti kriechen), tylomis {tyla) schweigend.
Hierher auch ji — ju je — desto; Uij tu-jau tu-jaus (eig.
dam it schon) sogleich.
Lokativ: kame (zu Ms) wo, lauke {laukas ¥ eld) drau-
Cen, wawe (wamas) zu Hause, paszdly{-je; szalls Seile) nahe,
szale {szalts; wenn Lok.) neben, vdkar (verkiirzt ams vakare
Leskien, Litauisches Lesebuch 12
178 Graramatik.
zu vdkaras Abend) gestern, ut-vakar vorgestern; vidut (vidusy
drinnen, ^Msiaw halb, entzwei (alter lok. dual zupuse Hiilfte),
darnach dvejau (du) zu zweien. Lokative sind wohl auch arth
nahe,pamail{nebenpama;tu)\singSRm (zu ma^s klein), toll weit.
113. Zahlreich sind adverbieli gewordene ver-
ktirzte Kasusformen, z. T. Akkusative, z. B. kas-den
jeden Tag, kas-n&kt jede Nacht, zuweilen auch scheinbar
Nominative kas-mets jedes Jahr (ist aber = kas-metics), szi-
met heuer, szenden heute, per-mer iibermafiig; z.T. Instru-
mentale, z. B. anq-pus (picse Halfte), and-szdl (szalls Seite)
jenseits, ilgumet lange (zu ilgas, metas); ku-czes zu welcher,
zu irgendeiner Zeit, tu-czes damals, t^-met (in jenem Jahr)
damals. Andres derart z. B. por^t iibermorgen; atgdl (at-
galion, atgalio; zu galas Ende) zuriick; atpencz im Gegen-
teil; vis immer (von ntr. visa), bats schrecklich, iiberaus (zu
haisiis); be-plg leicht (pigus), venok nur {venokas einartig),
venat dass., vel wiederum {veliai, veliais); pirih (prap. vor)
aus pirma (ntr. zu pirmas). — Erwahnt sei, daC vvie in
andem SprachenVerbindungen mit Frapositionen adverbieli
werden, z. B. po-tdm nachdem, nachher, preg-to preg-tdm
dazu noch, isz-tes fiirwahr (zu tesa Wahrheit).
114. 4. Vereinzelte Adverbia: aure aurenai aurion
aurionai (Kurschat LDWb.) dort, kiinftig, le-je allerdings,
bent ben wenigstens, doch, dabar jetzt, ddr noch, juk doch,
lal (Wunschpartikel, lai devs dud moge Gott geben; nur
mundartlich) ; ne nicht, ne-gi nicht doch, vgl. auch ko-ne
(eig. was nicht) beinahe; nil nu-gi nunai nun, jetzt, taczau
dennoch, vos kaum. Die untrennbar mit Verbalformen
verbundenen be-, te-: be- gibt durativen Sinn, z. B. be-vatiu-
dams afradau . . . wahrend ich so dahin fuhr, f and ich . . . ;
ie- ist einschriinkend : nur, z. B. asz ddr trls dolerius te-
turiu ich habe nur noch drei Taler.
115. 5. Vereinzelt sind auch Verbalformen adver-
bieli geworden: buk (Imper. zu buti sein) als ob; butent
namlich, ndrint obgleich (abgekiirzter Partizipialkasus zu
noreti, part. pra3. worn, wollen); rdsi (2. sing. fut. zu randic
rasii finden: du wirst finden) vielleicht.
Formenlehre. 179
Anhang zur Deklination:
IFber altere uud dialektische Formen.
110. Da es in diesem Raume nicht moglich ist,
alle Erscheinungen der alteren Sprache zu behandeln, habe
ich mich wesentlich an zwei Hauptquellen gehalten, die
zu den besten des 16. Jhs. geboren: Bretkun, Postilla,
zwei Teile, Konigsberg 1591 (unten zitiert mit Br.), und
Dauksas Postille von 1599, hg. von Wolter unter dem
Titel: Postilla Catholicka Jak.Wujka v litovskom perevod6
Nik. Dauksi, St. Petersb. 1904 — 1909, bis jetzt heraus-
gekommen bis S. 277 des Originals (= 368 S. der Aus-
gabe), es ist wohl die vorziiglichste Quelle fiir das iiltere
Litauisch (unten zitiert mit D.); ferner desselben Kate-
chismus von 1595, hg. von Wolter: Litovskij Katichisis
N. Dauksi, St. Petersb. 1886 (zitiert mit DK.).
11*7. Kasus konnen mit Postpositionen verbunden
werden: -na, verkiirzt -n = «in» mit Akk., in der alteren
Sprache und noch mundartlich sehr gebrauchlich, z. B.
mesiana mestan in die Stadt (mcstas), rankon in die Hand
{rankd), rankosna (in die Hande); ostlitauisch heute z. B.
miszkan in den Wald {mlszkas), kriivon zu Hauf {kruva)^
gesmen in das Lied (gesme), puszin in die Fichte (puszls);
svatimuos miszkuos (statt -uos-n fur -uos-na) in die fremden
Walder. Im Katechizm Ledesmy von 1605 (ostlitauisch;
hg. von Bystron, Krakau 1890) wird dem Akk. plur. -nu
angefiigt (im Sing, nur -w), z. B. namusnu in das Haus
{namm), dangus-nu in die Himmel {dangus); das deutet nicht
auf *-nan (Zubaty, Bait. Misz., IF. 6, 269), sondern ist eine
Angleichung an den Lok. plur. auf -su. — In der heutigen
preuB.-lit. Schriftsprache in einzelnen Wendungen, z. B.
vardan devo auf den Namen Gottes, dangun gen Himmel,
szirdyn imtis sich zu Herzen nehmen, namon nach Hause,
laukan hinaus (ins Feld, laukas), nach Kurschat § 1488.
118. 'pi, verkiirzt -p\ vor ihm bleiben urspriinglich
auslautende Nasale der Kasus erhalten, als m. Mit Ge-
nitiv, in alterer Zeit allgemein gebrauchlich, = «zu>
12*
180 Grammatik.
(Richtung), z. B. devo-pi deuo-p zu Gott, jo-pi zu ihm,
veszpatesp zu dem Herrii (veszpatis, veszpats), tarnum-p zu
den Dienern. In der Schriftsprache nur noch in einzelnen
Wendungen, z. B. vakard-p gegen Abend (vnkaras), galo-p
gegen EnHe (galas).
'pi mit Lokativ = «bei». Die Lokative haben dabei
Formen, die von den heutigen abweichen; die Beispiele
sind hier entnommen aus D. und aus Br.: D. mask, o-
Stanime dievie-p {==deve-p) beiGott, kontrahierte ;o-Stamme
herneli-p bei dem Kindlein (bernelis); i-Stamme ugni-p beim
Feuer; w-Stamme sunu-p bei dem Sohne {sunus), fem. a-
Stamme (ohne Postp. -oje) mergai-p bei der Jungfrau
{merga), skomiei-p am Tische {skomia, ei wegen m'); Br.
mask. o-Stamme dieme-p, aber viel haufiger diewi-p. —
Beim Pronomen D. manim-p bei mir, tavim-p bei dir,
savim-p bei sich, musim-p bei uns, jusim-p bei euch, daneben
(aber viel seltener) manip, tavip, savip, musip; tamim-p bei
dem, jamim-p bei ihm, daneben jami-p, gewohnlicher ist
aber bei den nicht personlichen Pronomina die Anfiigung
an die verkiirzte Lokativform, jam-p bei ihm, kitam-p bei
dem andern, szventam-p bei dem Heiligen. Bei Br. kommt
-im-p im Personalpronomen gar nicht vor, nur -i-p, in mani-pi,
iavi-p, savi-pi, musi-p, jusi-p; in den iibrigen Pronomina
entweder -ami-p oder -am-p: szventami-p Jani-p beim heiligen
Johannes (vgl. dazu visami czesi zu aller Zeit, visame raszte
in aller Schrift, S. 16), jam-pi, kuriam-pi bei welchem,
szventam-p. Zu den Lokativen deve, tame findet sich in
keiner altlitauischen Quelle ein *devem-p^ *tamem-p, nur
im heutigen Niederlitauisch erscheint (Jaunius S. 114)
eine bestimmte Form mit Nasal geram^nje in dem Guten.
Die Theorie, daC dev^, tam^ (vgl.Zubaty a. a.O.) zu schreiben
eei, findet also im altern Litauisch keine Bestatigung; es
ist unerklarlich, warum bei urspriinglichem Nasal kein
*devem-pi, *tamem-pi entstanden sein soUte.
Im Plural: bei D. ohne Postposition -se, -se, -sia,
das letzte nur lautliche Vertretung von -se; mit Postp.
rsem-p oder -siam-p, z. B. vartAsemp am Tore {vaftai\ tmo-
Formenlehre. 181
nesemp tmonmamp bei den Menschen, gerusiamp imonesemp
bei guten Menschen. Bei Br. -sam-p, devip ir tmonesamp^
wo -sa- niir eine unvollkommene Schreibung fiir -sa-, -sia-
ist. Ein *-su-pi zu der alten Endung -su findet sich in
keiner Quelle.
119. Die Postpositionen sind mit dera Kasus so ver-
wachseii, daC die Zusammenriickung als ein einheitliches
Gebilde, als ein einheitlicher Kasus empfunden ist. Das
zeigt sich darin, daC bei kongruierenden Verbindungen von
Adjektiv und Substantiv oder von Substantiv und Appo-
sition alle Bestand telle die Postposition bekommen, z. B.
amiinon Jcaralyston tavon in dein ewiges Reich, namusna
tavusna in dein Haus; pagirtosp mergosp Mariosp zu der ge-
priesenen Jungfrau Maria, top ponop savop melojop zu diesem
seinera lieben Herrn, 2od^ump gedingump, czystump ir tiau-
dingump zu ehrbaren, reinen und niitzlichen Worten; es
werden sogar die Bestandteile der bestimmten Adjektiv-
deklination einzeln mit -pi versehen, z. B. gyvump-iump zu
den Lebendigen.
ISO* Zu den konsonantischen Stamraen. Ge-
nitiv sing, und Nominativ plur. haben in alteren Quellen
-es (vgl. de Saussure, Nominatif plur. et gen. sing, de la
declinaison cons, en Litouanien, IF. 4,456), bei D. durch-
gehend, z. B. gen. sg. dukteres, piemenes, wandenes, nom. pi.
dukteres, akmenes, wandenes, szunes, deheses (12. 18), auch
danies (zu danfls) 90. 23. Der Akk. plur. hier nur -iSy
z. B. moteris, akmenis, ivandenis, szu7iis, nienesis. Der Akk.
pi. der r-Stamme, dukteres usw., wie ihn oben § 57 das
Paradigm a mit gibt, ist nach den e-Stammen {^oles) ge-
bildet. Bei Br. schon gen. sg. moters neben moteres, dukteres,
nom. pi. ynoters^ dukters neben moteres, dukteres, bei ihm
auch Akk. pi. moteres neben moteris. — Der auch im heu-
tigen Sprachgebrauch haufige Ubergang der kons. Stamme
in -i- und -/o-Stamme findet sich schon in den alteren
Quellen nicht selten, z. B. bei D. gen. sg. akmenio und
akmenies, piemenies^ moteriesp, nom. pi. piemenis (d. i. -ys),
bei Br. gen. sg. szunies^ nom. pi. szunis (= -ys), gen. pi.
182 Grammatik.
moteriu. — Der Dativ sg. endet bei D. auf -i (= -«/), z. B.
dukteri, piemeni (vgl. § 121). — Der alte Nominativ imn
Mensch ofter bei D., auch sonst in alteren Quellen. —
Nicht selten sind konsonantische Formen bei Worten, die
sonst als f Stamme behandelt werden (liber gen. pi. dantu
B. §69), so bei D. gen. pi. szirdu (zu szirdls), ganz regel-
maCig veszpafu (zu veszpats); ferner krutu (zu krutls Brust),
prietastu (zu pretastis Ursache), deszimtu (zu deszimtis zehn),
^Mvu 166.8 (zu ^ uvls ¥isch)\ dieselben Falle auch bei Br.
120 SL. Der Nom. sg. des heutigen koks, toks bei D.
iokis kokis (neben visokias), nom. sg. fern, kokt-g, d.i. koki-g{i).
1^1. Dativ sing, der mask, o- und w-Stamme,
niederlit. nordwestlich -ou, v^rou sunou, siidostl. (s. § 52)
v^'u sunu, unterschieden vom Lok., sunou, durch die Be-
tonung. Der Dativ der t -Stamme nordwestl. -ei, dvei^
siidostl. -«, dvi (Lok. avi) ; in der alteren Spracbe in einigen
Quellen -y (geschrieben ii oder t), bei D. nur so, z. B.
wieszpatii diewui dem Herrn Gott, iszminti sawai der eigenen
Einsicht; der Lok. lautet auf -He, d. i. -ijje aus, z. B.
szirdiie, zuweilen verkiirzt, z. B. iszminti = iszminty. — Tn
einer hochlitauischen Lokalmundart (Debeikei) der Dat.
der 0- Stamme auf ai: vyrai,
\22, Dat. sing, der nicht personlichen Pro-
nomina und der Adjektiva bei Br. (auCerhalb des be-
stimmten Adjektivs) auf -amui (ao auch in andern alten
Quellen), aber fast nur in denBibelperikopen, deren Sprache
iiberhaupt eine etwas andere Farbung hat als die der Pre-
digten, z. B. tarnui, jamui, gresznamui (50mal), ganz ver-
einzelte Falle im Predigttext tamu melamui ponui (S. 86),
tanm (102); bei D. nur die heutige Form auf -m, tdm usw.,
in DK. an zwei Stellen (16. 20, 30) kamu-g warum. — -
Der Dat. sg. der Personalpronomina in alteren Quellen
mani, tavi, smi.
123* Die alteren Formen der Personalprono-
mina, 1. m?, 2. ti, werden akkusativisch (me, te) und
dativisch (mihi, tibi) gebraucht, z. B. ne-mi-krutink riihre
mich nicht an, sakai-mi, pa-mi-sakai sage mir, ne pasake-gu
Formenlehre. 18S
mi pats hat er mir nicht selbst gesagt?, to mi gail das ist
mir leid, kaip mi regis wie mir scheint, pa-ti-rodysiu ich
werde dir zeigen, te-palaimini-f benedicat tibi.
124. Instrumental sg. fem. der a- und e-Stamme
inuB ostlitauisch (nach § 48) auslauten auf -m, -i, z, B.
ruriku = ra7ikq^ ioli = tol^. — Der Instr. sg. der ?i-Adjektiva
in alterer Zeit oft noch -umi, z. B. lygumi, stipruml.
1!35. Lokativ sing. Dem -e in deve, tame steht
ostlit. gegeniiber devl tarni (verkiirzt taih); iiber die Loka-
tive vor -pi s. o. §118, ebenso iiber die niederlit. Formen
sunou avl. — Die Lokative sind mancherlei Umbildungen
unterworfen, so in der alteren Sprache in Bretkuns Werken
statt deve: diewije {d. i.devyje)^ dieweje {d. i. deveje), dieivuje
(d. i. devuje, nach Analogie der w-Stamme), s. Bezzenberger,
GLSpr. S. 133. In heutigen niederlit. Mundarten ist -yje
vertreten durch -e (d. i. -eje), z. B. gaide (zu gaidys, lok. gai-
dyje), nakfe (zu nakt)s), vgl. dazu bei Br. nakteje, smveje^
neben sawije; nach dieser Form auch bei nicht person-
lichen Pronomina, z. B. jamyje paczamyje in ihm selbst
<Br. I, 163). — Bei D. lautet der Lok. sg. der pronomi-
nalen yo-Stamme haufiger auf -ime aus, auCer dem sonst
auch gebrauchlichen szime, z. B. kurime (sehr haufig) in
quo, tohme, einmal jime (in eo) 341. 3, vgl. dazu unten
das zusammengesetzte Adjektiv (§130), didesnime, debesyje
Mhantime in der glanzenden Wolke (343. 14). Bei den
adjektivischen M-Stiimmen kommt als Lok. -ume vor, z. B.
D. hrangume daikte (262. 10) in teurer Sache, Br. ligume
pratudyme (I, 390) in gleichem Verderben.
1!26. Der Nominativ plur. von aiis (anas) lautet
in alterer Zeit (auch jetzt noch mundartlich) anis d. i. anys,
f?o bei D. neben ane; bei Br. ist ane selten. Dieselbe Endung
nach Jaunius niederHtauisch auch bei den Partizipien auf
-ama-, z. B. degamas : degamis (= -ys), degdamas : degdamis^
ebenso beim Part, der Notw. degtinas : degtinis ; so auch bei
Br. das Part. pras. I, z. B. darantis, turintis (zu darqSj
ttiriSj sonst darq, iurj).
184 Grammatik.
12^, Dativ pluralis. Schon im Katechismus von
1547 (hg. von Bezzenberger, Lit. und lett. Drucke I, Got-
tingen 1874) steht das heutige -ms neben altem -mus. In
den Quellen sind diese Endungen z. T. merkwiirdig ver-
teilt, so steht bei D. durchgangig -mws, bei Br. ist -mus
beim Substantiv selten, in der ganzen Postille habe icK
in der sehr grofien Menge von Dativen nur 18 Falle mit
-mus gezahlt, z. B. vaikamus, dazu komnien etwa 10, wo
das Substantiv ein Pronomen oder Adjektiv mit Dat. pi.
auf -mus neben sich hat, also leicht eine Ausgleichung
stattfinden konnte, z. B. visemus imonemns (alien Menschen)^
mumus tarnamus (uns Dienern). Dagegen ist der Sprach-
gebrauch Bretkuns, beim Pronomen -mus, am besten daran
erkennbar, dafi bei Verbindung von Pronomen oder Adjekti\r
mit Substantiven jene in den zahlreichen Fallen in der
Kegel -mus, diese -ms haben, z. B. (in heutiger Orthographic)
mumus tmonems (uns Menschen), temus iod^ams (den Woolen),
kitemus tydams (den anderen Juden), regintemus ir nusiste-
bentemus apasztalams (den schauenden und sich verwun-
dernden Aposteln); ich habe in der Postille fast 900 Falle
der Endung -mus bei Pron. und Adj. gezahlt, 140 mit -ms,
darunter aber etwa 40, wo das Pron. mit Substantiven auf
-ms verbunden ist, also eine Ausgleichung angenommen
werden kann, z.B. visems kitems 2ydams (alien andern Juden).
— Wenn in heutigenMundarten, so ostlitauisch (Anykszczei)
Dativ und Instr. pi. auf -m auslauten, z. B. : dat. mum
prastiem tmonHem (uns einfachen Menschlein), instr. szak^m
(zu szaka Zweig), so hat eine Ubertragung aus dem Dat.-
Instr. dual, {-m) stattgefunden.
l!28. Der Instrumental plur. der /w-Stamme, jetzt
-'ais {-eis), lautet in alterer Zeit noch hiiufig -u-mis (z. T.
auch jetzt), z. B. karaliumis] der Dativ zuweilen -u-mus,
z. B. trimus karaliumus (den drei Konigen) D. 86. 31. —
Das M- Adjektiv hat ebenso instr. pi., z.B. hudru-mis {Jbudrm
wachsam).
199. Der Lokativplur. hat in der iilteren Sprache
-su neben -se; Beispiele in dem Text S. 102 fg.; nach
Formenlehre. IS^
Jaunius niederlit. vyrunsi. — Der Lok. pi. der Personal-
pronomina statt der heutigen musyje jtisyje alter auch
musuje, jusuje (Br.) durch Anschlufi an die Genitive musuy
jusu (musu, jusu).
130. Das bestimmte Adjektiv behalt in alterer
Zeit ofters die unverkiirzten Formen der beiden Bestand-
telle, z. B. bei D. Lok. sg. sawame-iime bei dem Seinigen^
pirmam^-iime in dem er^ten (so immer -jime in dieser Ver-
bindung), dat. pi. padutiemus-iemus den Untertanen, instr.
pi. fern, pirmomis-iomis; bei Br. der Dat. sg. m. nur in der
Form -amu-iem (-iaw), z. B. jaunatnu-iem, tikramu-iam. —
Der Akk. plur. fem, in Bretkuns Schriften mehrmals mit
erhaltenem Nasal im ersten Bestandteil, z. B. pirmans-es-
(1,170), gemeinWi. pirmds-es (-ias), vgl. Bezzenberger, GLSpr.
155; nach Jaunius noch jetzt niederlitauiscb, auch im
Mask, germis-ius (gemeinl. gerus-ius).
131. Der Dativ-Instr. dual. Br. 1,116 akinia^
(zu akts Auge); es scheint die einzige Stelle zu sein, wo*
diese Form vorkommt, sie ist vielleicht nur ein Fehler.
13S. Ein adjektivisches Neutrum (zugleich
adverbiell gebraucht) hat in alterer Zeit auch der Kom-
parativ, z.B. daugesn javu D. 77.36 mehr Getreide, geresni-g
iemus in.l es ist ihnen besser; im Superlativ paskucziausia
73. 28 letztlich (in einer Aufzahlung neben den Neutrea
treczia, ketvirta); so auch abeia beides, z. B. 115.34. Bei
Br. z. B. daugesni pikto mehr des tJbels (I, 75).
133. Zu den Zahlwortern. Die Zahlen vont
11 — 19, jetzt indeklinabel, werden in alteren Quellen oft
als Feminina dekliniert, z. B. bei D. pirm trylikos szimtif
mehi vor 1300 Jahren. — Die Ordinalia von 11 — 19 werden
in alterer Zeit sehr haufig so gebildet, daC dem Ordinale
von 1 — 9 hinzugefiigt wird lekas, z. B. D. ape pirmq liekq
adinq, um die 11. Stunde, antra lieka (191.14) ntr. zwolf-
tens, trecziam liekam (pron. Dativ) dem dreizehnten usw. ;
lekas allein wird im Sinne von «elfter» gebraucht, z. B.
lieka ntr. (188.15) elf tens, ape liekq adinq um die 11. Stunde.
Ebenso bei Br. aszmame liekame im achtzehnten; ant wie-
186 Grammatik.
nuliktos alba liekos adinos (1, 333). Das Ukas komrat auch
bei den Zwischenzahlen zwischen den Zehnern vor, z. B.
4mideszimta ir pirma lieka menesio Br. II, 337 (am 21. des
Monats).
Konjugation.
134. Die Verbalstamme des Litaiiischen sind
•oft mit bestimmten Bedeutungen verbunden. Eine kurze
Darstellung dieses Verhiiltnisses geht hier der Konjugation
im engern Sinne voran, well die Kenntnis davon fiir die
Aneignung der Spraohe wiohtig ist (s. Ablaut S. 129).
Den primaren Verben laCt sich im allgemeinen keine
bestimmte Bedeutungssphare zuschreiben (iiber einzelne
<3ruppen s. unten bei der Prasensbildung § 156fg.), da«
gegen zu einem grofien Teil den abgeleiteten, d. h. denen,
^ie auf Grundlage eines Nomens oder eines Verbums ge-
bildet sind. Hauptbedeutungsgruppen sind:
135. Faktitiva;so werden hier, nicht ganz treffend,
Yerba genannt, die bedeuten : das machen, mit dem zu tun
baben, das werden, was das Grundwort aussagt, z. B.
-dovana Gesehenk dovanoti schenken, geras gut gerinii gut-
machen, klasta Betrug klastuti betriigerisch handeln, ketas
hart keteti hart werden.
136. Kausativa mit dem Sinne, die Handlung
<ies betreffenden primaren Verbums hervorbringen oder
veranlassen, z. B. tlkti passen tdikinti passend machen, zu-
«ammenpassen, gimti geboren werden gimdyti gebaren; die
auf -din-ti ausgehenden haben die besondere Bedeutung,
einen andern die Handlung tun lassen, z. B. lekti fliegen,
iaklnti fliegen machen, lekdinti jemand oder etwas fliegen
lassen.
137. Iterativa, die wiederholte Handlung be-
zeichnend, z. B. lenkti biegen lankyti wiederholt, hin und
her biegen.
138. Intensiva, intransitive Verba, die ein Be-
harren in einem Zustande ausdriicken, z. B. leiidu l\sti
kriechen Vindoti hineingekrochen sein und drin stecken,
khzti hineinstecken kyszoii wo feststecken.
Formenlehre. 187
1 39. Deminutiva, bedeutend, die Handlung in
kleinera MaGe tun, in Absatzen; damit verbindet sich oft
iterative! Sinn, namentlich bei den Bildungen auf -ine-ti,
-ter-ti, 'tere-ti, z. B. begti laufen, hegineti oft ein wenig bin
und ber laufen, szukti aufschreien, szukterti szuktereti ein
wenig aufscbreien.
140. Bei der folgenden Auffiihrung der einzelnen
Bildungen wird die Hauptbedeutung angegeben und zur
besseren Erkennung des Verbums'dem Infinitiv die l.sing.
pras. beigefiigt:
'O-ti -oju, Faktitiva, z. B. pdsaka Erzablung pasakoti
erzahlen; Iterativa, z. B. rinkti sammeln rdnkioti wiederhoit,
bier und da auflesen.
141. 'O-ti -au, mit scbwacber Vokalstufe, Intensiva,
z. B. kiinbii kibti hangen bleiben kyboti kybau fest hangen,
rerJiti stiitzen rymoii aufgestiitzt sitzen, testi strecken tisoti
gestreckt liegen; ofter mit s an der Wurzel, z. B. lenkti
biegen Unksofi gebiickt steben.
14d. -u-ti -uju, Faktitiva, z. B. aszara Trane dszaruti
Tranen vergieCen.
143. -au-ti -miju, Faktitiva, z. B. kelias Weg keliduti
Weg macben, reisen, szenas Heu szenduti beuen; Iterativa
von Scballwortern, meist mit scbwacber Vokalstufe, ge-
debnt vor einfacbem Konsonanten, z. B. szaukti scbreien
szukauti immer wieder scbreien, jubeln, 2:vengti wiebern
tvmgauti.
144. -e-ti -eju (zuweilen -'w), z. B. dukU Kinder-
warterin dukleti Kinder warten, k4rpe Moos kirpcti mit Moos
bewacbsen, geda Scbam gedeti-s gedtu-a sicb acbamen.
145. -y-ti -yju, Faktitiva, z. B. dolls Teil dalyti
teilen; meist Lebnworter aus dem Slaviscben, z.l^.mislis
(russ. mysl') Gedanke mislyti denken {myslit').
146. -y-ii -au, die regelmaBige Iterativbildung, mit
starker Vokalstufe (a, ai, au = ou), z. B. dreskiu dreksti
zerreiCen iter, draskau draskyti; letti lecken iter, laity ti; Idutti
(au=^e'u) brechen Iduiyti (au=^ou). — Kausativbedeutung
gewobnlicb nur bei Zusatz von d an der Wurzel, z. B.
188 Grammatik.
vemiu v4mti sich iibergebeii vlmdau vhndyti erbrechen machen,
9yj'^ Qyti heilen intr. g^dyti trans.
147. -in-ti -inu, Faktitiva und Kaiisativa, z. B. fak-
titiv alsiis miide alsinii miide machen, tvirtas fest ivirtinti
befestigen; kausativ z. B. hundii husti erwachen hudinii
wecken, dugti wachsen auginti wachsen machen, mokti lernen
moJclnti lehren; lekti fliegen lekdinti fliegen lassen (s. § 136).
148, -en-ti -enu, eine im Vergleich seltenere Bildung
mit nicht fest umschrieilDener Bedeutung, z. B. g^vas le-
bendig gyventi leben, wohnen, kur-ti heizen kurenti Feuer
unterhalten (beim Heizen).
148a. Zusammensetzung der Verba mit Pra-
positionen (die Prapositionen s. § 235, die mit Verben
zusammenzetzbaren in ihrer besonderen Form s. in der
Vorbemerkung zum Worterbuch). Die Praposition gibt dem
Bedeutungsinhalt des Verbums die besondere Farbung, die
in ihrer eigenen Bedeutung liegt, z. B. eiti gehen, j-eiH
hineingehen, isz-eUi hinausgehen usw. Aber ganz allgemein
macht jede solche Zusammensetzmig das Verbum per-
fektiv (Kurschat braucht dafiir resultativ), d. h. stellt die
Handlung dar im Hinblick auf ihre Vollendung, so daU
dem Redenden ein Abschlufi, ein Resultat vorschwebt.
Darin liegt nichts Zeitliches, es ist einerlei, ob die Hand-
lung wirklich voUendet wird, worden ist oder werden wird.
Im Litauischen mufi^ sobald die Vorstellung einer Voll-
endung der Handlung vorhanden ist, das Verbum mit
einer Praposition zusammengesetzt werden. Zuweilen ist
dabei die eigentliche Bedeutung der Praposition so verblafit,
daC man nur noch sagen kann, sie perfektiviere das Verbum.
Die nicht mit Prapositionen zusammengesetzten Verba sind
durchweg imperfektiv, d. h. enthalten keinen Hinblick
auf die Vollendung der Handlung. Beispiele: abii ejo pets
meszkq, S. 99, imperfektiv, beide gingen zum Baren, d. h.
pie betraten den Weg dahin, dagegen perfektiv: pre t6
etero priejo S. 7, sie gingen zu dem See hin; imperfektiv
jls lipa ant kdlno er steigt auf den Berg (ohne Riicksicht,
ob er hinauf kommt oder komraen will; perfektiv jts wi-
Formenlehre. 189
Upa ant kdlno er besteigt den Berg (kommt auf den Gipfel
oder will dorthin komnaen); imperfektiv jls pifho naujq
Meidq er kaufte (d. h. handelte um) ein neues Kleid; per-
fektiv jls jei nupirko naujq Jcleidq er kaufte (erhandelte) ihr
ein neues Kleid, S. 18. Beispiele geben die Texte in Menge.
Formenbestand des Verbums.
149. Temper a: Prasens, Prateritum, Imperfektum
(lit. Neubildung, nicht das idg. Imperfekt, bedeutet ein
gewohnheitsmafiiges Tun, z. B. sakydavo er pflegte zu sagen),
Futurum, umschriebenes Perfektum (dazu ein wenig ge-
brauchtes Plusquamperfekt).
150. Modi: Permissiv, Imperativ, Optativ (nicbt
gleich dem idg. Optativ, sondern durch Umschreibung ge-
bildet).
151. Genera verbi: nur Aktivum, mit dem durch
Anf iigung von -si (= se, sibi) das Reflexiv gebildet wird ;
passivischer Ausdruck wird durch Umschreibung mit pas-
siven Partizipien gegeben, soweit nicht das Reflexiv pas-
siven Sinn mit sich bringt.
15!^. Nominale Bildungen im Verbalsystem : In-
finitiv, Supinum, Partizip pras. akt.I (das alte idg. Pt.) und
II (lit. Neubildung), Part, imperfekti akt.. Part. prat, akt.,
Part. prat, pass., Partizip der Notwendigkeit (-reo^), Part,
fut. akt., in alterer Zeit noch ein Part. fut. pass.
Personalendungen.
153. Die 3. sing, gilt auch fiir die 3. plur. und
die 3. dual. Bei Anfiigung des Reflexivpronomens -si, ge-
wohnlich verkiirzt zu -s, treten vollere Formen derEndungen
auf, auCer in der 3. Person. Die Personen des Prasens,
Priiteritums, Futurums, Imperfektums haben gleiche
Endungen. Die zugrunde liegenden Stamme enden im
heutigen Litauisch auf Vokal: der Prasensstamm auf
-a- {'ja-), -i-, -0-, der Prateritalstamm auf -o- (l.sing.
-aw = '''-a-u, 2. -ai = '■''•-a-i) oder -e- (1. sing, -au = *-cm,
2. -ei = *-e-i), der des Imperfekts auf -o- (1. sg. -au), der
190
Grammatik.
des Futurums auf -i-. In der alteren Sprache, jetzt nur
in einzelnen Resten, war noch athematische Flexion er-
halten, z. B. esml ich bin, esti er ist (s. u. § 170).
Sing.
Plur.
Dual.
Pras
ens
Prateritnm
Futurum
1.
•u
1 -aw.
-iau
'Siu
2.
-i
■ai,
-ei
'si
3.
-a, (-0
1
1 -0,
-e
•s(i)
1.
a-me,
'i-me,
-o-me
1 -0 we,
-erne
-si-me
2.
-a-te^
-i-tey
-o-te
i -o-te,
■He
•si-te
1.
-a-va,
-i-va,
-o-va
; 'O-va,
■e-va
-si-va
2.
-a-ta,
-i-ta,
•o-ta
, -o-ta,
-e-ta
-si-ta
154. Das Imperfektum flektiert wie das Prate-
ritum auf -o-. — Reflexivum: Sing. 1. -w-s, 2. -eSy 3. -a-s,
-is, -OS, Plur. 1. -me-5, 2.-te-s; Dual. 1. -vo-s, 2. -to-s; Prat.
Sing. 1. -aw-s, 2. -afs, -eis, 3.-0-5, -e-s, Plur. und Dual wie
ira Prasens; Futurum Sing. 1. -siu-s, 2. -se-s, 3, -sis,
Plural und Dual wie Prasens. — Niederlitauisch 1. plur.
-ma (refl. -mo-s), 2. dual. -tau.
Bildung der Tempora und Modi.
155. Zur Veranschaulichung und Aneignung der
Formen ist es zweckmaCig, von drei Stammen auszu-
gehen, Prasensstamm, Prateritalstamm, Infinitiv-
stamm, und sich zu merken 1. sg. pras., 1. sg. prat.,
Infinitiv, wobei zugleich Ablautsverhaltnisse innerhalb des
Verbums kenntlich werden.
Die Bildung des Prasens und Einteilung des
Verbums nach dem Prasensstamm.
Hinzugefiigt ist bei den einzelnen Klassen das Pra-
teritum und der Infinitiv, um die tlbersicht iiber die drei
Stamme zu ermoglichen. Uber die mit dem Infinitivstamm
zu verbindenden Bildungen s. § 175 fg.
156. I. Prasensstamm auf -a- (= idg. e, o, im
Litauischen ausgeglichen).
Formeniehre. 191
A. Primare Verba.
1. Infinitivstamra = Wurzel; nur hier kann
zwi?^chen Prasens und Nichtprasensformen Ablaut statt-
finden, und zwar: i — e, i — e (nur vor Nasal oder Li-
quida -|- Konsonant), i — y (bei vokalisch auslautender
Wurzel und vor einfachem Nasal oder Liquida), u — it
(bei vokalisch auslautender Wurzel), u — u (vereinzelt).
157. a) Prateritalstamm auf -o-, z. B. lehti likau
(l.-pluT.liko-me) Itkfi zuriicklassen, renhu rinlcau rinkti sam-
raeln, hertu hirtau kifsti hauen, velkii vilkau vilkti Ziehen,
hredit bridau hrlsti waten; gyju gijau (1. pi. gljome) gyti
heilen intr., puvii puvau (1. pi. puvome) puti faulen, suku
sukau sukti drehen, kiszu kiszau klszti stecken, dugu dugau
dugti wachsen, hegu hegau hegti laufen.
158. b) Prateritalstamm auf -e. Wurzelvokal
e vor stimmlosen Konsonanten oder Zischlauten; kein Ab-
laul: degu degiau (1. pi. dege-me) degti brennen, kepu kepiau
kepti backen, lesii lesiau lesti picken, metu meczau mesti wer-
fen, mezgu mezgiau megsti (di.Lmeksti) stricken, neszii nesziau
neszti tragen, peszii pesziau peszti rupfen, segu segiau segti
heften, seku sekiau sekti folgen, tepu tepiau tepti schmieren,
vedu iwdtau vesti fiihren, ve^u ve&iau veMi fsihren; m it Ab-
laut, vor Nasal: gemu gimiau gimti geboren werden, genu
giniau ginti treiben, menu miniau minti gedenken.
Wurzelvokal a, ohne Ablaut: harii (auch lariu) ba-
riau bdrti schelten, kalu katiaii kdlfi Schmieden, kasu kasiau
kdsti graben, laku lakiau Idkti auflecken (vom Hunde), malu
maliaU mdlti mahlen, plakii plakiau pldkti schlagen.
Wurzelvokal «, im Prateritum y, nur vor Nasal und
I: ginit gyniau ginti wehren, minu myniau mlnti treten^ pilu
pyliau pilti gieCen, pinii pyniau plnti flechten, skinii skyniau
sklnti pfliicken, trinu tryniau trinti reiben.
Andere Wurzelvokale vereinzelt: edu (s. § 170)*
edtau esti essen, pulu puliau pulti fallen, muszu musziau
miiszti schlagen. Ganz unregelmaCig imu emiau hnti nehmen,.
v^rdu viriau vlrti kochen.
192 Grammatik.
159. 2. Infinitivstamm auf -e, von diesem das
Prateritum, -ejau 1 . y>\. -ejome; fast lauter Intransitiva (vgl.
-dazu § 168), zu einem groCen Teil einen Schall bezeich-
nend, z. B. Wdu Uldejau bildeti poltern, diizgu d^zgeti droh-
nen, steiiu steneti stohnen; andere Bedeutung z. B. nioku
moketi (vermogen) etwas verstehen, bezahlen, badii badSti
Hunger leiden, drebu drebeti zittern, kalbu kalbeti sprechen,
^kddu skeldeti sich spalten, gdiu gdbeti helfen, penu peneti
niihren usw.
160. 3. Infinitivstamm auf -o-, von dem auch
■das Prateritum, nur megil megojau megoti schlafen, g'edu
<f'ed6jau gedoti singen.
161. B. Abgeleitete Verba: die auf -in-u -in-ii, -enu
-en-ti, Prateritum mit -o-, z. B. alsinu alsinau (1. pi. alsl-
nome) alslnti miide machen {alsa Miidigkeit), gyvenu gyvenau
^gyventi wohnen.
162. II. Vor dem letzten Konsonanten der Wurzel
ist Nasal (?i, vor Labialen m) infigiert, der Prasensstamm
lautet auf -a- aus ; die Wurzel hat schwachste Vokalstufe
und zwar Kiirze, als schwach gilt auch e vor momentanen
Konsonanten und a ohne Ablaut; Prateritalstamm auf
'0-; die Bedeutung ist durchweg inchoativ; z. B. szvintu
^zvitau szvhti hell werden (szvesti erleuchten), sninga snlgo
migti schneien {snegas Schnee), tinku tikau tlkti passen intr.
(tdikinii trans.), dtungu dtugait dtugti vergniigt werden
(dtaugti-s sich freuen, delectari), juntu jutau justi gewahr
werden (durch Gef iihl ; jauczu jausfi f iihlen) ; krintu kritau
krlsti herunterfallen (kreczic kresti schiitteln); senku sekau
■sekti seicht werden, randic radau rasti finden, prantu pratau
prasti gewohnt werden.
163. Eine Besonderheit des Litauischen ist die Na-
salierung vor /, r: bqlu bdlau bdlti weiC werden, szqlu (ost-
lit. szulu) szdlau szdlti frieren, djlu dilau dllti verschleifien
intr., k}lu kilau kilti sich heben (k6lti heben), skjlu skilau
Mlti sich spalten {sk^Ui trans.), svjlu svilaU svilti sengen
intr., szjlil szilau sztlii warm werden, tjlu iilau itlii ver-
Formenlehre. 193
stummen, iilu tilau Mti ergrauen, }ru iraU trti sich trennen
(ardyti trans.).
164. Prateritum auf -e- scheint nur bei iampu iapiau
(1. pi. tdpeme) tdpfi werden vorzukommen.
Zwei vokalisch auslautende Wurzeln fiigen -na- an:
gdunu gavau (1. pi. gdvome) gduti bekommen, aunu avian
{l.^l.dveme) ai^^i Schuhe anziehen. Dialektisch wird -na-
auch auf andere solche Wurzeln ausgedehnt, z. B. pidunu
statt piduju {pioviau piduti schneiden), pami statt puvu
{puvau puti faulen).
Uber ei7tu zu eiti gehen s. § 170.
Infinitivstaram auf -e- bei Kurschat LDW. iundu bu-
dejau hndeti (sonst hudtl wachen), beruht auf Vermischung
mit lundu zu bicdau busti erwachen.
165. III. Der Prasensstamm lautet — vom Li-
tauischen aus angesehen — auf -ta- oder -sta- aus: -ta-
bei Wurzelauslaut t, d (die vor -ta- zu s werden), 5, sz, i;
-sta- bei andern Konsonanten; Prateritalstamm auf -o-;
der Wurzelvokal, wenn u oder i der i-Reihe, ist vor ein-
fachem Konsonanten gedehnt (im Gegensatz zu Kl. II,
vgl. trunku trukau tritkti sich hinziehen, truksfu trukau trukti
reiCen intr., trdukti ziehen), die Bedeutung inchoativ, z. B.
hugstu bugau bugti scheu werden (baugtls scheu), luttu luZau
luUi brechen intr. {Iduiti trans.); dygstu dygau dygti keimen
(daigmti keimen machen) ; ^^stu tydau tysti aufbliiben (tedas
Bliite); bringstu bringau bringti teuer werden {brangus teuer),
dristii drisau dristi sich erkiihnen {drqsiis kiihn), grj2tu grjtaii
grUti umkehren intr. (greMi trans.), ;tistu &inau fmti (pa-2:.)
erkennen (ienklas Kennzeichen); temstu temau temii dunkel
werden (tamsus dunkel), sprogstu sprogau sprogti sprieCen,
vestu vesaic vesti kiihl werden, auszfa ausza auszti es tagt,
duszta duszau duszti kiihl werden.
Mit Prateritalstamm auf e: mirsztu miriau (1. pi.
mlreme) mirti sterben.
Unter diesen Verben sind einige Denominativa, z. B.
kmtu kudau kusti mager werden, zu kudas mager, entlehnt aus
russ. chudoj] sveikstu sveikau sveikti gesund werden, zusveikas.
Leskien, Litauisches Lesebuch. 13
194 Gramraatik.
166. IV. Der Prasensstamm hat Formans -;a-; der
Prateritalstamm bei konsonantisch auslautender Wurzel
e (Ausnahme Md^u Uidati, 1. pi. l^dome, leisti lassen), bei
vokaliscb, auf o e e, auslautender -o- {-jo-), bei Wurzel-
auslaut -au- dagegen -o-. Eine bestimmte Vokalstufe ist
dieser Klasse nicht eigen, die Bedeutung ist vorwiegend
transitiv, namentlich gegeniiber Verben gleicher Wurzel
aus den Klassen II und III.
Ablaut: Prasens e, die iibrigen Formen e, z. B.
dreskiu dreskiau (l.pl. dreskeme) dreksti reii3en, kreczu kreczau
(l.pl. kreteme) hresti schiitteln, slepiu slcpiau slepti verbergen.
— Priiteritum e, die andern Formen e, bei Wurzelauslaut
r, l^ m, z. B. geriil geriau gerti trinken, keliil kcliau kelii
heben, remiu remiau remti stiitzen.
Prasens y, die andern Formen i, vor r, I: giriu gy-
riau girti riihmen, iriii yriau irti rudern, skiriu skyriau
skirti schneiden, skiliu sk'^liau skllti Feuer anschlagen. Ver-
einzelt tyriu tyriau ilrti erfahren.
Prateritum u, die andern Formen u, vor r, m : duriit
duriau durti stechen, stumiu stumiau stumti stofien. Ver-
einzelt puczu puczau piisti blasen.
Prateritum o, die andern Formen a: kariii koriau
kdrti hangen; — Prasens a, die andern Formen o: smagiu
smogiail smogti schleudern, vagiic vogiau vogti stehlen.
Prateritum -oi;-, die andern Formen -au-^ z. B. krduju
h'oviau {I. -pi. kroveme) krduti SLuilsiden, mduju mdviau mduti
streifen, piduju pioviau piduti schneiden, plduju ploviau plduti
spiilen.
Vereinzelt szluju szlaviau {szldveme) szluti fegen.
Ohne Ablaut: joju jojau (jdjome) jofi reiten, loju
lojau loti bellen, moju mojau moti winken, stoju stojau stoti
sich stellen; — seju sejau seti stien; — gr'eju gr'ejau greti
Sahne abschopfen, leju Icjau Ic'ti giefien, skreju skrejau skrcfi
kreisen, szlejii szlejau szleti lehnen.
167. Zu dieser Prilsensbildung gehoren von den
abgeleiteten Verben die auf -o-ii -oju, -u-ti -nju^ -au-ti
-aujUj -c-ti -ejuy -y-ti -yju. Die auf -oii, -eti^ -yti haben den
Formenlehre. 195
Prateritalstamm auf -o- (-jo-), z. B. dovanoju dovanojau
(dovanojome) dovanoti schenken, duTcleju duklejau duJcleti Kin-
der warten, dalyjii dalyjau dalyti teilen; die auf -uti und
-auti dagegen auf -av-o-, z. B. Jclastuju hlastavau (klastavome)
Mastuti betrugen, keliduju keliavau keliduii reisen.
168. V. Prasensstamm auf -i-, die 3. Pers. meist
ohne Endung myl (alter myli), vgl. refl. regis es scheint;
Infinitivstamm auf -e-, von diesem das Prateritum, dessen
Stamm auf -o- (-jo-); kein Ablaut, bestimmte Vokalstufe
nicht vorhanden; die Bedeutung ist allergrofitenteils in-
Iransitiv (s. auch §159), z. B. guliii gulejau (gulejome) guleti
liegen {-guliu -guliau •gulti sich legen), myliu mylejau myleti
lieben, noriu norejau noreti woUen, stoviu stovejau stoveti
stehen, turiu turejau tureii haben, vilkiii vilkejau vilketi
(Kleider) tragen (velkti anziehen).
169. VI. Prasensstamm auf -o-, an das unmittel-
bar die Personalendungen antreten: sakau sakai (iiber au
ai s. § 22) sako sctkome usw. In alterer Zeit, dialektisch,
wird das Prasens auch nach Kl. IV gebildet, z. B. zu ro-
dyti (rodau) zeigen: ivdtu, 3. rodta usw.
1. Prateritalstamm auf -e-, Infinitiv -y-ti, z. B. darait
dariau (dareme) daryti tun; iiber die Bedeutung s. § 143.
2. Prateritalstamm -o- (-jo-), Infinitiv -o-ti, z. B. kybau
kyhojau (kybojome); iiber die Bedeutung s. § 138.
170. Vn. Alte athematische Prasentia und ihre
Umbildung. Angegeben sind die in iiltern Schriften ge-
laufigeren Form en.
1. Zu huti sein:
esml, esi (ese-gu), esti (est); esme (K.esme), este (K.este);
esvd (JauniusGr.), estau (ebenda); Part, esqs, gen. m. sanczo
usw.; nom. sg. f. santl, bestimmt santi-ji, gen. sanczos usf.;
ntr. sant (Bretkun Post. I, 372), Gerundium sant Die Be-
tonung esme, este bei Dauksa Post. ; K. hat esme, este. Eine
3. prat, hiti, bit er war, nach K. S. 287 noch mundartlich.
Jetzige Form en: esio est yrd (mit Negation nera);
esame (csame), esate (csate); esava (esava), esata (esata); Par-
tizip esqs (esqs), esanczo (esanczo) usw. — Prateritum buvau.
13*
196 Grammatik.
2. Zii dtiti geben:
dumi (refl. dume-s), dusi, dusti (dust); dume, duste. Die
Bildung beruht auf Reduplikation ; dumi fiir '^dud-mi (vgl.
slav. damh {= *dad-mh], 3. pi. dad-eU).
Jetzige Formen: dudu, dudi^ duda; dudame, dudate;
dudava, dudata. Partizip dudqs. Prateritum daviau 1. pi.
daveme.
3. Zu deti legem
demi (K. S. 304 demi, e durch Anlehnung an de-ti),
desi (refl. dese-s), desti (dest); deme, deste.
Jetzige Formen: dedu, dedl, deda; dedame, dedate;
dedava, dedata ; beruht auf Reduplikation (vgl. slav. dezdq =
*ded-jq, ai. dadhdmi 1. pi. dadh-mas). — Prateritum dejau
1. pi. dejome.
4. Zu eUi gehen:
eiml eisl eiti {eit)', eime, eite-, eivd; eime und eivd sind
noch in aufforderndem Sinne (laB uns gehen) gebrauchlich.
Partizip pras. Stamm ent-, Gerundium ent (Dauksa Post.
302. 34); gen. m. enczo usw., nom. sg. f. enti, bestimmt
e7iti-ji (333. 9), gen. enczos usw.
Jetzige Formen: einu, eim, etna ; elname, einate ; elnava^
emata; Part, emqs etnanczo usw. — Prat, ejau 1. pi. ejome.
5. Zu esti essen:
3. sg. esti (est); bei K. edmiy bei Schleicher S. 253
emi, dies die altere Form, d in edmi ist aus edu ein-
gefiigt.
Jetzige Formen: edu, edi, eda; edame, edate; edava,
edata. — Prat, edtau, 1. pi. edeme.
171. Von andern Verben : zu lekic Vikti zuriicklassen :
1. lehn\ 3. lekii (lekt), 1. pi. lekme (Bretkun Post. II, 380). —
zu megu megoti schlafen: 1. megml, 2. megsi (Dauk§a 109.6),
3. megti (megt); 2.i>\.megte (megste Dauksa 198.29). — zu
s&rgu sergeti behiiten: 1. sergmi (refl. sergme-s), 3. sergti
{sergt). — zu gedu gedoti singen : 3. gest. — zu altem pa-
velti (jetzt pa-velyti) erlauben: 1. pa-velmi (refl. velme-s),
3. pa-velt. — zu bdrfi schelten 3. bart (Bretkun Post. II,
89, 92, 93). — zu gmeti helfen 3. gelbt.
Formenlehre. 197
Vereinzelte Formen der Art von sonstigen Verben s.
Bezzenberger GLS. S. 198; iiber heute noch vorkommende
K. Gr. §1174fg.
Wena dialektisch 1. sg. eitu, megtu vorkommen, so
sind sie entstanden aus der 3. elt, megt.
172. Das Partizip pras. akt. I hat bei Kl. V den
Stamm auf -int-, bei alien iibrigen Verben auf -ant-, z. B.
tnyliu (1. pi. mfiime) : mylint-j nom. sg. m. mylis; neszu : ne-
szant- neszqs, geriu : geriant- gerias; dovanoju : dovanojant-
dovanojqs iisw. Eine verkiirzte Kasusform bildet das Ge-
nindium, scheinbar der unflektierte Stamm, mylint, neszant,
geriant usw., verkurzt aus mylinti, neszanti, vgl. zu noHu
ich will norint obgleich, in alteren Schriften norinti-g (mit
Postposition -gi), t'emus daiJctamus pradedanti-s als diese
Dinge anfingen (D. 20. 11). Die Flexion s. u. § 189.
Das Partizip pras. pass, hat das Formans -ma- am
Prasensstamm, z. B. nesza-ma-s, geriamas, mylwias, sakoinas,
dudamas.
1*73. Der zum Prasens gehorende Permissiv, eine
alte Optativform, nur in der 3. Person und stets mit der
Partikel te- oder tegul verbunden, endet bei den primaren
Verben, die in der 1. sing, den Hauptton auf der End-
silbe haben, auf betontes -e; die Bedeutung ist <moge
er», z. B. neszit : te-nesze, einii : te-eine. Zu beach ten ist,
daC bei den Verben der Kl. IV keine Wandlung von t in
cz, von d in dt stattfindet, z. B. verczii : te-verte, meldtii :
te-meldc. Alle andern Verben brauchen die 3. Indik., z.B.
te-myl, te-sdko, te-mokm; diese kann aber auch allgemein
angewendet werden, z. B. ie-ein, te-vercz(a). Von alteren
Formen der 3., z. B. te-nusidust, te-praeit, te-nest (ne sit).
In der alteren Sprache und noch mundartlich haben die
Verba der Kl. VI. 1 die Endung -ai, z. B. raszaii rasz^ti
■schreiben: te-raszai. Von sonstigen alteren Verhiiltnissen
sei bemerkt, dafi in Dauksas Postille -e ganz selten vor-
kommt, und nur vor dem reflexiven -s, z. B. te-kelies moge
er sich erheben, te-skundies m. er sich beklagen, sowie vor
enklitischer Partikel: te-gaunie-g m. er bekommen; sonst
198 Grammatik.
steht -I, z. B. in dem sehr haufigen tessi = fese (er sei),
te-szauki m. er rufen, auch beim Reflexiv, z, B. te-meldi-s
moge er beten.
174. Das Partizip prat. akt. hat Formans -^ls-,
nom. sg. m. -es (die Deklination s. §191); im Vokal der
Wurzelsilbe oder Stammsilbe hangt es stets vom Indikativ
prat. ab. Hat bei vokalisch auslautenden Wurzeln oder
Stammen das Prateritum j, so auch das Partizip, z. B.
joju jojau joti : jojus- jojes; myliu mylejau myleti : myUjus-
mylejfs. Bei alien Verben, ausgenommen die von Kl.VI. 1,
tritt -us- an den letzten Konsonanten des Prateritalstammes,
auch wenn dieser e-Stamm ist, also 1. sing, -au hat, so
daC keine Erweichung der Konsonanten oder Wandlung
von t in cz, von d in di ein tritt, z. B. Ichu likau : likus-
Itk^Sj kreczu kreczau : kretus- kretp, ginii gyniau : gynns-
gyn^s^ kariu koriau : korus- kor^s, geriii geriau : gerus- gcres,
krduju kroviau : krovus- krov^s, dudu daviau : davus- ddv^s,
klastuju klastavau : klastavus- klastdvps, keliduti keliavau :
keliavus- keliaves, gyvenii gyvenau : gyvenus- gyvenes. Nur in
Kl.VI verharrt der palatalisierte Konsonant auch im Par-
tizip, z. B. sakail sakiau : sakius- sdkes (hier kein k' nach
§ 40 A) gen. sdkiusio, 7natau viaczau : macziis- mates gen.
mdczusio.
Die vom Infinitivstamm abhangenden Formen.
175. Der Infinitivstamm wird gefunden, wenn man
die Endung -ti (dial, auch -ie; abgekurzt -t; reflexiv -ti-s
und -te-s) abtrennt. Uber Konsonantenwandel und Um-
stellung vor f s. §§ 37,88.
176. Eine Infinitivform auf -te, auch Infinitiv II
genannt, nur von nicht mit Priiposition zusammengesetzten
Verben gebraucht, driickt, dem Verbum finitum vorgesetzt,
eine Intensitat aus, z. B. degte doga es brennt heftig, dsz
ial net sakyte nesakiail ich habe das gar nicht gesagt.
177. Vom Infinitivstamm konnen gebildet
werden :
1. Das Supinum, auf -tu, alter Akkusativ, z. B. dutil
Formenlehre. 199
(lat. datum), einfach bildbar, indem man das 41 des In-
finitivs durch -tu ersetzt.
178. Mit dem Supinum ist der umschriebene Optativ
gebildet, der zweite Bestandteil ist eine alte Optativform
der Wurzel lliu-, lit. hu-ti'.
Sing, {nesztuyn-hiau) neszczau
neszhimbei, nesztai
nesztii
Plur. nesztiim-hime
nesztum-hiie
Dual. neszUim-hiva
nesztum-bita
Die 1. sing, bat aufierdem die Form neszcza {neszcze\
in alteren Schriften auch neszczo), auch die andern vollen
Formen sind wenig gebrauchlich, fiir die 2. sing, und die
Plural- und Dualformen meist nur nesztum ; daneben mannig-
faltige dialektische Umbildungen, auch schon in alterer
Zeit, z. B. l.pl. nesztumem, 2. nesztumet; 2. sing, nesztumei
(tartmnei Dauksa 31. 1).
179. 2. Das Futurum wird gebildet durch Anfiigung
derEndung -siu, -si, -s (aus -si); -sime, -site-, -siva, -sita an
den Infinitivstamm. Lautet dieser vokalisch aus, ist die
Bildung ganz einfach : j6-ti josiii, buti busiu^ myleti mylesiu.
Bei konsonantisch auslautender Wurzel oder Stamm sind
Assimilation en und Umstellungsregel (s. §§ 34, 37) zu be-
achten, z. B. vedu vesti : vesiu, metii mesti : mesiu, minu mlnti :
misiu, lendu listi : lisitc, siunczu siusfi : siusiii, alsinu alslnti :
alspiu, gyvenit gyventi : gyv^siu] dreskiii drehsti : dreJcsiti^
r^iszkiu reikszti : reiksziu.
Mundartlich (niederlitauiscb) werden Plural und Dual
auch folgendermaCen gebildet z. B. zu dlrbti entweder:
dlrbsma, dirbste; dirbsva, dirbstau; oder dzrbsem (d.i.dlrbsiam) ,
dlrbsei (= *-siat).
180. 3. Das Partizip fut. akt. ; es hat den Stamm
auf -sent-, nom. sg. m. -ses, z. B. dlrbti: dirbsent- dlrbs^s.
— Ein in alterer Zeit noch gebrauchliches Part. fut. pass.
200 Grammatik.
fiigt Formans -ma- an den Futurstamm auf -si-, z. B.
S2ifcu suJcti : siiksimas; siunczii siusti : siusimas.
181. 4. Das Imperfektum, einfach bildbar durch
Antugung von -davau (Flexion wie die Priiterita mito-Stamm)
an den Infinitivstamm, wie er vor dem -ti erscheint, z. B.
vedti vesti, vesdavau (genauer lautlich vezdavaii, s. § 29. 2);
metu mesti, mesdavau] lendii listi, lisdavau\ siunczii siusti,
siusdavau; minu mlnti, mlndavau] gyvenu gyv6nti^ gyvendavau;
dreskiil dreksH, dreksdavau; rMszkiu reiksztu reikszdavau. Das
Part, imperf. wie das Part, prat., -daves, Stamm -davus-.
182. 5. Das Partizip pras. akt. II, auf -dama-s,
nur gebrauchlich in den Nominativformen der drei Numeri,
wird genau so gebildet wie das Imperfekt.
183. 6. Der Imperativ des heutigen Litauischen
erscheint als gebildet aus dem Infinitivstamm (genau in
der Weise wie bei Imperfekt und Part. pras. II) mit An-
fiigung einer Partikel -ki (verkiirzt -k). Diese ist mit der
2. sing, fest verwachsen, so dafi die Personalendungen des
Plurals und Duals an die Partikel treten, z. B.jo-ti :j6k{i);
Plur. j6ki-me, joki-te. Dual j6ki-va joki-ta. Trifft -kii) mit
A*, g zusammen, so geht dies verloren: sukti isiik, degtiidek.
Die altere Sprache des 16. — 17. Jhs. kennt noch
andere Imperativformen, aber nur belegt in der 2. sing.:
zu diiti geben dtidi^ verkiirzt dtid; so kommen z. B. in
Dauksas Post, vor: geli hilf (gelbeti), at-leid erlaC {leidtu,
l^isti); kele-s erhebe dich (kelti); siunt sende (z.B. 361.19), turi
(223.24) habe, ved iiXhie (vesti); atveri (Dauksa Kat. 58.3)
offne (verti). Die Verba der Kl. VI enden auf -ai, z. B.
sakai sage (sakau sakyti), vgl. dazu padaraime faciamus
(Post. 336.32), bei Jaunius S. 129 als noch gebrauchlich
dialektisch, z. B. rdszaime scribamus velira, rdszaite scri-
batis velim.
184. 7. Das Partizip perf. pass., Formans ta-; da
vor diesem dieselben Lautverilnderungen vor sich gehen,
wie vor dem -ti des Infinitivs, geniigt die einfache Bildungs-
regcl: das -ti ist zu ersetzen durch -ta-s, z. B. vedu vhti:
vdstaSj renkii rinkau : rinktas, minu mhifi : mtntaSj dreskik
Formenlehre. 201
dreksti : drelcstas, reiszkiu reikszti : r^iksztas; krduti krduju :
krdutas usw.
185. 8. Das Partizip der Notwendigkeit, Formans
-tina-, wird genau so gebildet wie das Part. perf. pass.,
Yon dem es eine Ableitung durch Formans -ina- ist, z. B.
vestinas (ducendus), rinktinas usw.
186. Ein umschriebenes Perfektum ist bildbar
durch das Part. prat. akt. mit dem Hilfsverbum esu ich
bin usw., dies kann aber fehlen und wird meist weg-
gelassen, z. B. jis (yra) atejes er ist angekommen = er ist
jetzt da {jls atejo er kam); moglich ist so auch mit dem
Prateritum buvau (ich war) ein Plusquamperfekt, jls hiivo
atejes er war angekommen (war schon da, als . . .).
18*7. Das Reflexiv entsteht durch Anfiigung des
Reflexivpronomens -si {-s), das akkusativische und dati-
vische Beziehung ausdriicken kann, an das Aktivum (iiber
die Personalendungen davor s. § 154), z, B. gretiu ich
wende, gre&iu-s wende mich. Ist das Verbum mit Prapo-
sition zusammengesetzt, tritt si zwischen Praposition
und Verbum, z. B. at-si-gr^iiu ich wende mich zuriick.
Dasselbe findet statt bei Vorsetzung der Partikeln we-,
le-, te-: ne-si-gr^Mu, he-si-gr^Hu,
188. Das Passivum, wenn es nicht, wie nament-
lich dialektisch hiiufig, durch das Reflexiv gegeben wird,
kann nur durch Umschreibung mit den passiven Partizipien
ausgedriickt werden mit Hilfe der Verba hiiti und tapti
(werden), z. B. jls (yra) giriamas er wird gelobt, jls biivo
oder tape paglrtas er wurde gelobt; doch wird der aktive
Ausdruck vorgezogen: gh'ia ji man lobt ihn, gyre j% man
lobte ihn.
Die Deklination der aktiven Partizipien.
189. Der alte konsonantische Stamm, Pras. -ant-,
'int-; Fut. -sent--, Prateritum -us-, erscheint nur im Nom.
sing, und pi. mask., im Neutrum sing, und im Nom. sing,
fern. In den iibrigen Kasus tritt ein -^'o-Stamm ein: -ant-jo-,
-int-jo-; -sent-jo-', -us-jo-.
202
Grammatik.
190. Partizipium
(zu suhl sukau sukti
Maskulinum, Neutrum
Sing. n. sukqSy ntr. sukq
g. sukanczo
d. siikanczam
a. siikantj,
i. sukanczu
1. sukanczame
Plur. n. sukq
g. sukanczu
d. sukantems
a. siikanczus
. i. sukanczats
1. sukanczuse
Dual n. a. sukanczu(-dii)
d. sukantem{-dvem)
i. sukantem{-dvem)
pras. akt.
drehen).
Femininum
sukanczos
sukanczai
sukanczq
sukanczq
siikanczoje
sukanczos
sukanczu
sukanczoms
sickanczas
snkanczom\s
suka7iczose
sukanti{-dvi)
sukanczdm{-dvem)
sukanczdm{-dvcm)
Die Betonung ist hier nach Kurschat § 1118 ge-
geben; das Partizip der Kl.V ebenso, nur dafi der Stamm
auf -^w^ auslautet, daher mylp mi/U7iczo usw., iem. mijlintl;
das Partizip von Kl. VI unterscheidet sich nicht von dem
Paradignia siikqs, z. B. zu daratt daryti tun : daras da-
ranczo usw.
191. Partizipium priit. akt.
Maskulinum, Neutrum
Femininum
Sing. n. siikes, ntr. suk^
sukusi
g. stihisio
siiknsios
d. sukusiam
sifhisiai
a. sukus'i
sukusiq
i. siikusiu
sitkusiq
1. sukusiame
siikusioje
Formenlehre.
Plur.
n.
suke
sukusios
g.
sukusiu
sukusiu
d.
sukuseins
sukusioms
a.
sukusius
sukusios
i.
sukusiais
sukusiomis
1.
sukusitise
sukusiose
Dual n,
. a.
sukusiu(-du)
sukusi{-dvi)
d.
siikusem{-dvem)
sukusiom{ -dvem)
i.
sukiisem{-dvem)
sukusiom{ - dvem)
203
Das Partizip Imperf. siikdavgs wie siikes; das Part, fut.,
Stamm auf -sent-, wie siikqs: sukses suksenczo usw.
Die Partizipien pras. akt. II, pras. pass., prat. pass, sind
adjektivische o-Stamme und werden wie die Adjektiva
dekliniert.
19S. Die bestimmten Formen der Partizipien
werden gebildet wie die der Adjektiva, z. B. sukqs-is su-
kanczo-jo, Plur. sukq-ji oder siikante-ji, fern, sukanty-ji, su-
kanczoji; sukes-is siikusio-jo usw. — Der Nom. sg. des Part,
prat. akt. wird sehr oft in abgekiirzter Form sukus ge-
braucht.
Die Betonung des Verbums.
193. Zur Aneignung der Haupttonstelle und der
Intonationen des Verbums konnen am beaten wieder die
drei Formen: 1. sing, pras., 1. sing, prat, Infinitiv dienen.
194. 1. Fiir den Infinitiv liiCt sich eine bestimmte
Haupttonstelle nicht angeben, wohl aber die Intonation in
einem bestimmten Grade: alle drei- oder mehrsilbigen In-
finitive (d. h. also alle zwei- oder mehrsilbigen Stammes)
haben fallende (gestoCene) Betonung auf der vorletzten Silbe
(vor -ti)\ wenn also der Hauptton diese Silbe trifft, tragt
sie den Akzent ' oder bei -in-ti nach Kurschatscher Ak-
zentuationsweise \ z.B. myleti, dar0, gedoti, klastuti, keliduti,
alshdi, gyvenfi. Dasselbe gilt mit ganz geringen Ausnahmen
vom zweisilbigen Infinitiv vokalisch auslautender Wurzeln,
z. B. huti, diiti, giuti, gijti, leti, seti, sioti usw. ; Ausnahmen
bilden, soweit man sie aus den vorhandenen Verbal ver-
204 Graramatik.
zeichnissen bestimmen kann: ailti {aunu amae^Fufibekleidung
anziehen), greii (grejti grejau Sahne abschopfen), skreti
{skreju skrejau kreisen), szleti (szlejic szlejau lehnen), etti
{einu ejau gehen).
Die Infinitivform auf -te hat, soviel ich aus den
mir vorgekommenen Beispielen entnehmen kann, End-
betonung bei primaren Verben, wenn die Wurzelsilbe
steigende Intonation hat {i, u fallen ebenfalls darunter),
z. B. bi'tikte ihruko, degfe dega, lipte prillpusiy verste priverte,
virstc atvirto (die Beispiele aus KDLWb); in alien andern
Fallen ist die Betonung wie die des Infinitivs auf -^i, z.B.
trdukte trdukia^ szlute iszszlavc (zu szluti), szdute szdudams,
net matyte ne-maczau^ nel mislyte ne-rmslyj.
195. 2. UnveranderlicheHaupttonstelle haben
alle drei- oder mehrsilbigen Verba, d.h. Verba zwei- oder
mehrsilbigen Infinitivstammes, deren Hauptton auf der
ersten Silbe liegt, z. B. mislyju mlslyjau mislyti denken,
sudyju sudyjau sudyti richten; aszaruti aszaruju dszarujmi;
szukauti szukauju szukavau ; sveikinti sveikmu sveikinau griifien ;
szlapinti szldpinu szldpinau nassen; ferner die abgeleiteten
auf -o-ti, -eti, z.B. dovanoti dovanoju dovanojau, seileti seileju
seilejau.
196. 3. Futurum mit Partizipien, Imperfektum
niit Partizip, Imperativ, Supinum mit Optativ haben
dieselbe Hauptton stelle und dieselbe Intonation wie der
Infinitiv; doch war, jetzt nicht mehr allgemein, in der
3. fut. fallende Intonation in steigende umgewandelt, z. B.
gduti : gdusiu gdusi gaus, huti : busiu busi bus (so jetzt noch
allgemein; d. h. bus, l^ti : lis d. h. lis). Beispiele: renku
rinkti : rinksiu, rifiJcdavau, rink, rinktu, rinkczau; Idukiu Idukti :
Iduksiu Idukdavau^ Iduk, Iduktii, Idukczau ; laikau laikyti : lai-
k^siu, laikydavau, laikyk^ laikyUi, laikyczau.
197. 4. Die Betonung der in der ersten Per-
son zweisilbigen Prasentien und Praterita:
A. Liegt der Hauptton in der 1. sing, auf der
ersten Silbe (Wurzelsilbe), so ist er stets fall end (ge-
stoBen) und bleibt durch alle Personen unveriindert, z. B.
Formenlehre. 205
begti laufen: Pras. begu hegi iega, hegame usw., Prat, began
begai bego, be gome usw.; myleti: myliu myli m^, mylime',
vdlgyti essen: vdlgait vdlgai vdlgo, vdlgome, Prat, vdlgiau
vdlgei vdlge, vdlgeme.
B. Liegt der Hauptton in der 1. sing, auf der
Endsilbe, so verharrt er darauf in der 2., geht in alien
andern Personen auf die erste Silbe (Wurzelsilbe) iiber und
zwar stets mit steigender Intonation (gescbleift), z. B.:
teketi laufen : tekii tekl teka, tekame usw. ; kdsti graben : kasu
kasi kdsa, kasanie, Prat, kasiaii kasei kdse, kdseme; sukti:
suku suki suka^ sukame, Prat, sukau sukai suko, sukome (nach
Kurschats Akzentuation, d. h. suka usw.); plnti flechten:
pinu pinl pina^ piname (d. h. pina usw.); szaukti rufen:
szaukiu szaukl szaukia, szaukimne, Prat, ssaukiau szauket
szauke, szaiikeme\ sakyti sagen: sdkail sdkal sako^ sakome^
Prat, sakiau sakei sake, sdkeme; gduti bekommen: gdunu,
Prat, gavaii gavai gdvo, gdvome. Vom historischen Stand-
punkt betrachtet liegt hier nicht eine Riickziehung des
Haupttons vor, sondern nach § 58C eine Verschiebung
auf die Endsilbe der 1. und 2. wegen ihrer fallenden In-
tonation.
198. 5. Die mehrsilbigen Prasentia und Pra-
terita werden, wenn der Hauptton in der l.sing. auf der
Endsilbe liegt, behandelt wie die zweisilbigen unter 4B,
in der zweiten bleibt er auf der Endsilbe, geht in den
andern Personen auf die vorangehende iiber, mit steigender
Intonation, z. B. dalyti: dalyju dalyjl dalyja, Plur. dalyjome
usw., Prat, dalyjau dalyjai dalyjo, dalyjome; alsinti: alsinic
alsinl alslna (== alsma), alsiname, Prat, alsinau alsinal alsmo,
alsinome; gyventi: gyvenu gyvenl gyvena, gyvename^ Prat, gy-
venau gyvenal gyveno, gyvenome; keliduti keliduju, prat, ke-
liavau keliaval kelidvo, kelidvome; klastuti klastuju; prat.
klastavau klastavai klastdvo, klastdvome.
Die Betonung der Partizipien.
199. Die Angaben der Grammatiker sind z. T.
schwankend, und es scheint liberhaupt Haupttonstelle und
206 Grammatik.
Tonwechsel bei mehreren Partizipialbildungen nicht fest
zu sein.
DasPartizip fut.und das Part, imperf.werdenbetont
wie die Indikative, die Haupttonstelle ist unveranderlicb.
!200. Das Partizip prat. akt. hat die Betonung
des Indikativs, abgesehen von dessen 1. und 2. Person;
die Haupttonstelle ist unveranderlicb, z. B. neszti neszii,
prat, nesziau neszei nesze^ Part, neszes, gen. neszusio, fern..
neszusi\ sakyti sakau, prat, sakiaii sdkel sake, Part, sdk^s,
gen. sakiusio^ fern. sdkiusL
501. Das Partizip pras. pass. -ama-s; bei denVerben
Kl.VI.l (-au -yti; -au -oti) liegt der Hauptton auf derWurzel-
silbe und ist unveranderlicb, z. B. darau daryti : ddromas ;
jeszkau jeszkdti: jeszkomas; unveranderlicb ist er aucb bei den
auf -in-ti, -en-ti in Kl. I und den abgeleiteten der Kl. IV
auf -eju -etiy -oju -oti, -uju -uti, -auju -auti, -yju -yti, z. B.
auginu auglnti: auglnamas; gabenu gaMnti: gdbenamas; ekeju
eketi: eke jamas; dovanoju dovanoti: dovanqjamas; szenduju
szenduti: szendujamas; dalyjii dalyti: duly jamas. Nach Kur-
scbat § 1254 sollen primare Verba der Kl. I — IV bei ge-
stoCenem Ton unveranderlicb sein, sein eigener Sprach-
gebraucb stimmt dazu nicbt immer, so im DLWb zu dtrhi
dlrbti: dirhamd ntr., zu w-6ku moketi: isz-mokamd ntr., zu
leidtu leisti: iszleid^ama ntr. Bei schwerer Wurzelsilbe und
steigender (geschleifter) Intonation schwankt der Gebraucb
zwischen unveranderlicber Haupttonstelle und verander-
licher, z. B. zu emu einamas, ntr. einamd, zu randu randamas,
ntr. randama. Bei schwacber Wurzelsilbe ist die Betonung
wie die von gyvas (s. § 89), z. B. neszamas neszamo neszdm
neszamq neszamu oieszame, Plur. neszami neszamu neszamem
neszamus neszamats neszamtise ; fern, neszamd neszamas tieszamai
neszama neszamq neszamoje, Plur. neszamos neszamu neszamoms
neszamas neszamomls tieszamose.
502. Das nur in der Nominativform gebraucbte
Partizip priis. akt. II -dama-s verbiilt sicb wie das des
Priis. pass., z. B. neszdamas Plur. neszdami, fern, neszdamd
Plur. neszdamos.
Formenlehre. 207
203. Das Partizip prat. pass, ist bei fallender
(gestofiener) Intonation unveranderlich, z. B. ^Mi^^i brechen :
Iduitas; myleti: myletas; dovanoti: dovanotas; bei steigender
(geschleifter) ist der Wechsel der Haupttonstelle wie bei
geras (s. §89), z.^.Hnktas rinkto rinJctdm usw.; ebenso ver-
halt sich das Partizip der Notwendigkeit {-fina-s).
204. Uber das Partizip pras. akt. ist keine
vollige Sicherheit zu gewinnen. Die von Kurschat §125S
gegebenen Regeln treffen nicht in alien Fallen zu und
widersprechen z. T. seinem eigenen Sprachgebrauch. So
muBte es nach der Kegel iiber die Verba mit «gestoCener
Stammsilbe* heifien dlrhqs, mylis, nor is ^ sedis^ stovis mit
unveranderlichem Hauptton zu myliu myleti, noriu noreti,
sedzu sedeti, sfoviu stoveti^ es heiCt aber dirhas (so auch
Jaunius, der iibrigens auch schwankt), mylis, norts, sedis,
stovis. Mit einiger Sicherheit laCt sich sagen: die Parti-
zipia der Verba Kl. I auf -in-ti, -en-ti haben unverander-
lichen Hauptton, z.B. alslnti: alslnqs, gyventi: gyvenqs\ ferner
die abgeleiteten der Kl. IV auf -eju -eti, -oju -oti, -auju
-auti, -yju -yti, z. B. dukleti: duklejqs, dovanoti: dovanojqs,
keliduti: kelidujqs, dalyti dalyju: dalyjqs] ebenso auch die
der Kl. VI {-au -ijti, -au -oti), z. B. daryti'. ddrqs, kyboti:
kybqs. Ferner scheint durchzugehen, dafi bei schwacher
steigend betonter Wurzelsilbe in den Kl. I, IV, V (also
mit e, a, i, u) der Nom. sg. m. Endbetonung hat und der
Wechsel der Haupttonstelle vor sich geht wie im Para-
digma sukqs (s. § 190), z.B. oieszu neszti: neszqs, kasii kdsti:
kasqs, pinuphiti : pinqs, stumiic stiimti : stumiqs^ tikiu tiketi : tikis.
205. Die Betonung der Verbalformen in Zu-
sammensetzung mit den Prapositionen ap-, at-, f , isz-y
nu-, pa-, par-^ pra-, pri-, sii-, uZ-, und den Partikeln we-,
he-, te-.
1. Verschiebung des Haupttons auf Priiposition oder
Partikel kann iiberhaupt nur stattfinden im Indikativ Priis.
der Verbalklassen I — IV, im Priiteritum der Klassen I — III,
in den priisentischen Partizipien, im Part. prat. pass, und
im Part, der Notwendigkeit in den Klassen I — III.
2QB Grammatik.
2. Bei fallendem (gestofienem) Ton der Verbal-
form kann keine Verschiebung stattfinden, z.B.nu-plesziii
nu-plesziau nu-plesztas, ne-plesziu usw.
3. Der Hauptton bleibt unveranderlich, einerlei wie
die Wurzelsilbe beschaffen ist, ob schwer oder leicht, bei
alien Praterita auf -o-Stamm, 1. sing, -au, z. B. rlszti
binden riszu: riszau riszai rlszo usw., su-riszau.
4. Bei steigender (geschleifter) Intonation sind
bei dem Prasens zu unterscheiden lange schwere Silben,
d. h. solche mit einfacher Lange, u- oder t-Diphthong,
Vokal + Nasal oder Liquida + Konsonant, und leichte,
kurze: bei schwere r Silbe tritt keine Verschiebung des
Haupttons ein, z. B. geidtii ich begehre, 2. geidl, 3. geidta,
1. pi. getd2:ame: pageidtu, pageidt, pageid2a, pageidtame. Bei
leichter Silbe tritt der Hauptton auf Proposition oder
Partikel, z.B.ariii ich pfluge, 2. art, 3. arm, 1. -pi. driame:
n^ariu, titari, iitaria^ utariame usw.
Im Prateritum mit e-Stamm kommt der angegebene
Silbenunterschied nicht in Betracht, eondern alle diese Pra-
terita werfen den Hauptton auf Praposition oder Partikel,
z. B. geidtau^ 2. gddeij 3. gelde, 1. pi. geideme: pdgeid^au,
pdgeidei, pdgeide, pdgeideme; ariau^ aret, are, dreme: nuariaUy
nuard, niiare, nuareme usw., duti, prat, daviaii davei d4ve\
2Jafdaviau, pafdavei, pafdave, pardaveme; grebiu grebiau gre-
heme: igreiiau, igrehei, igrebe, igrebeme.
Wenn zwischen Verbalform und Praposition das re-
flexive -si- steht, geht der Hauptton auf dieses iiber, z. B.
nu-sl-geidiUj nu-si-geidiau; geriu ich trinke: pn-si-geriu (aber
Prat, pri-si-geriau wegen der fallenden Intonation).
Die Zusammensetzungen mit per (durch) ziehen den
Hauptton auf die Praposition, doch so, dafi die Hauptton-
silbe der Verbalform einen starken Nebenton behalt.
Kurschat bezeichnet das durch per-, z. B. perUisti durch-
lassen, pergabMi durchbringen, per-vesti durchf iihren ; ein-
facher ware per-leisti usw.
d06. Angaben iiber die Betonung der mit Prapo-
sition oder Partikel verbundenen Partizipien unterlasse ich,
Formenlehre.
209
•well die Regeln der Grammatiken z. T. unbestimmt und
unsicher sind und auch meine eigene Beobachtung des
Sprachgebrauchs zu keinen festen Ergebnissen gefvihrt hat.
Paradigmata.
207. Die Klassen I — III konnen durch ein Para-
■digma vertreten werden, da die Prasensstamme gleichmaCig
auf -a- auslauten, dlrbu, dlrhti arbeiten; die wenigen Pra-
terita mit e-Stamm werden flektiert wie das Prateritum
von kretpti kreipiii wenden in Kl. IV ; bei dieser ist wegen
des verschiedenen Prateritalstammes ein Beispiel konsonan-
tisch und eines vokalisch auslautender Wurzel gegeben,
kretpti, ploti ploju ausbreiten; es folgen dann Kl.V, m^iu
myleti, und Kl. VI 1. und 2., darau daryti machen, jeszkau
jeszkoti suchen.
208. Prasens.
I
Kl. I(— III)
IV
Sing. 1 dlrbu
kreipiu
ploju
2 dlrbi
kreipl
ploji
3 dlrba
krelpia
ploja
Plur. 1 dlrbame
kreipiame
plojame
2 dirbate
kreipiate
pUjate
Dual 1 dlrbava
kreipiava
iMjava
2 dlrbaia
kr el pi at a
plojaia
Part. akt. dlrbqs
krelpiqs
plojqs
^art. pass, dlrbamas
kreipiamas
plojamas
Permissiv te-dirba
te-kreipe
te-ploja
209. r
*rateritum.
Sing. 1 dhbau
kreipiaii
plojau
2 dlrbai
kreipel
plojai
3 dlrbo
kretpe
plojo
Plur. 1 dlrbome
kretpeme
plojome
2 dzrboie
kreJpete
plojote
Dual 1 dirbova
kreipeva
plojova
2 dirbota
kre'ipeta
plojota
Part. akt. dh'bes
kreipgs
plojes
Leskien, Litauisches Lesebuch
1
u
210
Part.
Grammatik.
^10. :
Futurum.
Sing.
1 dirhsiu
kreipsiu
plosiu
2 dlrhsi
krelpsi
plosi
3 dirhs
krelps
plos
Plur.
1 dirlsime
kretpsime
plosime
2 dMsUe
kretpsite
plosite
Dual
1 dlrbsiva
krelpsiva
plosiva
2 d/irhsita
kreipsita
plosita
akt.
I dirhs^s
kreJpses
plos^s
211. Ini
perfektum.
Sing.
1 dirbdavau
krelpdavau
plodavau
2 dirhdavai
kreipdavai
plodavai
3 dirhdavo
kreipdavo
plodavo
Plur.
1 dlrbdavome
kreipdavome
plodavome
2 dhbdavote
krelpdavote
plodavote
Dual
1 dlrbdavova
kreipdavova
plodavova
2 dirbdavota
krelpdavoia
plodavota
Part. (Rrbdav^s
kreipdav^s
plodav^s
212.
Infinitiv.
dlrbti
krelpti
ploti
Sui
)inum.
cZ'^rft/?/
kreiptif.
plotu
213.
Optativ.
Sing.
1 dh'bczau
kreJpczau
ploczau
2 dirbtumbei
krelpfmnhei
plotumbei
3 fZh-&^w
krelpU^
plotu
Plur.
1 d\rbtumbhne
kreJptumbime
plotumbime
2 dirbhmibite
kreipfumbiie
plofumbite
Dual
1 dtrbtumbiva
krelpiumbiva
ploftmibiva
2 dirbtumbita
krelptumbita
plotumUta
Formenlehre.
2U. I
mperativ.
Sing. 2 dlrhk
krelpk
pUk
Plur. 1 dirhkime
kreipkime
pUikime
2 dlrhkite
kreipkite
plokiie
Dual 1 dlrbkiva
kreipkiva
plokiva
2 d^irhkita
kreipkita
plokita
2U
215. Part. pras. akt. 11.
dirhdamas \ kreipdamas plodamas
Part. prat. pass.
dirbtas \ krelptas plotas
Part, der Notwendigkeit.
dh'btinas \ krelptinas plotinas
216.
Prasens.
V
VI. 1
VI. 2
Sing. 1 m^liu
t?ara2l
jeszkau
2 m^li
<?ara?
jeszkai
3 m^li
rffiro
jeszko
Plur. 1 mylime
^arome
jeszkome
2 mylite
darote
jeszkote
Dual 1 myliva
dCirova
jeszkova
2 mylita
darota
jeszkota
Part. akt. I mylis
ddrqs
jeszkqs
Part. pass, mylimas
ddromas
jeszkomas
Permissiv te-myl
te-ddro
te-jeszko
217. P
rateritum.
Sing. 1 mylejau
dariau
jeszkojau
2 mylejai
darei
jeszkojai
3 mz/^^'/o
ddre
jeszkojo
Plur. 1 mylejome
ddreme
jeszkojome
2 mylejote
ddrete
jeszkojote
Dual 1 mylejova
ddreva
jeszkojova
2 mylejota
ddreta
jeszkojota
Part. akt. mylejes
ddr^s
jeszkojps
14*
.2 Grammatik.
818.
Futurum.
Sing. 1 mylesiu
darysm
jeszkosiu
2 mylesi
darysi
jeszkosi
3 myles
darys
jeszkos
Plur. 1 mylesime
dar^sime
jeszkosime
2 mylesite
darysite
jeszkosite
Dual 1 mylesiva
darysiva
jeszkosiva
2 mylesita
darysita
jeszkosita
Part. akt. myleses
darys^s
jeszkoses
219. In
iperfektum.
Sing. 1 myledavau
darydavau
jeszkodavau
2 myledavai
darydavai
jeszkodavai
3 myledavo
darydavo
jeszkodavo
Plur. 1 myledavome
darydavome
jeszkodavome
2 myledavote
darydavote
jeszkodavote
Dual 1 myledavova
darydavova
jeszkodavova
2 myledavota
dar^davota
jeszkodavofa
Part, myledaves
dar^dav^s
jeszkodav^s
220.
Infinitiv.
my^cYi
dar^ti
jeszkoti
Sup
inum.
mi/Z^Y?/
darytii
jeszkotii
221.
Optativ.
Sing. 1 myleczau
daryczau
jeszkoczau
2 myletumbei
dar^tumbei
jeszkotumbei
3 m?//^Y^/
daryfu
jeszkotii
Plur. 1 myletunibime
darytumhime
jeszkotumbime
2 myleUimhite
dar^tumbite
jeszkotumbite
Dual 1 myletmibiva
darytumhiva
jeszkotumhiva
2 myletumbita
darytuiribita
jeszkotumbita
222. I
mperativ.
Sing. 2 7w?//a-
daryk
jeszkok
Plur. 1 mylekime
darykime
jeszkokime
2 mylekite
darykite
jeszkokite
Dual 1 mylekiva
dar^kiva
jeszkokiva
2 mylekita \
dar^kita
jeszkokita
Formenlehre. 218
223. Part. pras. akt. 11.
tnyledamas \ dar^damas jeszkodamas
Part. prat. pass.
myletas \ darytas jeszkotas
Part, der Notwendigkeit.
myletinas \ darytinas jeszkotinas
2U
Einiges aus der Syntax,
334. Die Zusammenstellung hat nur den Zweck, dem
Anfanger die Auffassung gewisser Eigentiimlichkeiten der
litauischen Syntax zu erleichtern; sie lafit fast alles weg,
was sich nicht vom deutschen Sprachgebrauch unterscheidet,
oder wenn verschieden, sich leicht von selbst erklart. —
Die Beispiele sind moglichst aus den Texten des Lesebuchs
genommen.
Subjekt und Pradikat, Kopula. Subjekt und nicht
verbales Pradikat (Substantiv, Adjektiv, Partizip, Adverb)
stehen bei prasentischem Ausdruck ohne Kopula neben-
einander, das Subjekt vorn, z.B. devas sveto sutvertojis Gott
ist der Welt Schopfer; medis duksztas der Baum ist hoch,
tevas jau atejcs der Vater ist schon gekommen, motyna vel
cze die Mutter ist wieder hier.
Bei Voranstellung des Priidikats wird in der Kegel
die Kopula yra (ist) eingefiigt, z.B. gratus yrd daftas schon
ist der Garten, weil in grazus dartas das Adjektiv attribut
verstanden wird.
Bei katras (uter) kann das verbale Pradikat im Dual
stehen, z. B. katra pirma \sz vandens iszreplosiva welche
(von uns beiden) wird zuerst aus dem Wasser herauskriechen.
Verbindungen eines singularischen Substantivs mit
su -f Instr. konnen Attribute oder Pradikate im Plural
haben, z. B. Doczys su szeszeis kuVikais kuldami D. mit
sechs Dreschern dreschend.
t)ber das Neutrum s. § 88. — Die Ausdrucksweise
S. 77 tarp raistu if tehriaX (nom.plur.) tureta (ntr.), buch-
stablich: zwischen den Siimpfen auch Auerochsen wurden
gehabt (gab es auch A.) ist Anlehnung an einen poln.
i
Einiges aus der Syntax. 215
Sprachgebrauch ; ebenso vlsos tos gesmes (n.pl.) moketa (ntr.)
6. 80 alle diese Lieder wurden gelernt.
Die 3. Person des Verbums dient zum Ausdruck von
Satzen mit unbestimmtem Subjekt (man), z. B. katp sako
wie man sagt.
Zum Kasusgebrauch.
325. Genitiv. Verba mit dem Sinne des Begehrens
imd alle solche^ in die der Sinn eines Begehrens, Strebens,
-eines auf etwas gerichteten Wollens hineingelegt werden
kann, haben den Gegenstand des Begehrens usw. im Ge-
nitiv, z. B. to vlso fdgonys jeszko nach dem alien suchen
^(streben) die Heiden; paldimos trokszdams nach Gliick diir-
«tend; sdvo dalyko nor seinenAnteil will er; jls mane dunos
melde (prdsze) er bat mich um Brot; galvijas pdszaro Idukia
das Vieh wartet auf Futter; Uutai rekia pleszimo die Lowen
schreien nach Raub; szauke pagdlbos er rief um Hilfe; so
4iuch bei «horen auf», «sehen nach etwas », z. B. jums
reikejo manes klausyti ihr muCtet auf mich horen (mir ge-
horchen); mergele aiiszros tiurejo das Madchen schaute aus
nach der Morgenrote.
Ebenso bei Verben mit der Bedeutung «bedurfen,
notig sein, mangeln», z. B. ddrho reik Arbeit ist notig,
iaves reikalduja dich hat man notig, pristoko vyno sie er-
mangelten des Weines.
226. Die Verba des Fiirchtens und verwandter Be-
deutung haben den Gegenstand der Furcht usw. im Ge-
nitiv, z. B. Ujo-s szalczo er fiirchtet sich vor der Kalte;
tokios neteisybes haisejau-s vor solcher Ungerechtigkeit hatte
ich Abscheu; bredtei drdskanczu vilku nusigahdo die Hirsche
erschraken vor den reifienden Wolfen. AnschlieCen kann
man hier Verba mit dem Sinne des Erbarmens, Bemit-
leidens, z. B. dsz jo gailiu-s ich habe Bedauern mit ihm;
susimllk manes erbarme dich meiner.
Genitiv bei gedenken und vergessen, z. B. aisimink
sdvo gala gedenke an dein Ende; utmirsztd (ntt.) hus vlso
■upstiimo vergessen wird sein aller tJberfluC.
216 Grammatik.
227. Das Objekt transitiver Verba steht ira Genitiv^
wenn der Begriff in unbestimmter Menge oder Masse vor-
schwebt (sogen. genitivus partitivus), z. B. pirmidiisei radau
sopagi^ zuerst fand ich Stiefel, iszbego tuveliij, parsineszti er
lief heraus, Fische hineinzubringen.
228. Negierte transitive Verba haben, in iilterer
Zeit regelmaCig, jetzt noch baufig, das Objekt im Genitiv,
z. B. 7iei dvilio nel medaus nerado sie fanden weder den
Bienenstock, noch den Honig; atelsenczos temos ilgumo ne-
fmom des kommenden Winters Lange kennen wir nicht.
229. Beim Passivum steht der Urheber der Hand-
lung im Genitiv, z. B. sza vadinams Krlzo Didgahis der
Hund von Krizas GroCkopf genannt; naujdsis testamenta^
perveizdetas Kurszdczo das Neue Testament durchgesehen
von Kurschat.
230. In negativen Satzen, in denen ausgesagt wird^
dai3 etwas nicht vorhanden sei, steht das logische Subjekt
im Genitiv, z. B. avilys, Jmriem hiczif, nehuvo ein Bienen-
stock, in dem keine Bienen waren (es keine Bienen gab);
had net LaTiro nel dosningo Krlzo nehuti^ wenn weder Lauras
noch der freigebige Krizas ware (wenn es keinen gabe).
Ebenso in nicht negierten Satzen, wenn das Subjekt in
unbestimmter Menge oder Masse vorschwebt (partitiv), z. B.
cze huvo tmoniu if angii^ hier gab es Menschen und Schlangen,
athego visokk^ tveriu es lief en herbei allerlei Tiere.
231. Bei Adjektiven steht der Genitiv, wenn sie in
der Bedeutung den §§ 225, 226 angefuhrten Verben ent-
sprechen, z.B.garbes godiis nach. Ehre begierig; ferner bei
den Ausdriicken fiir vol], leer u. a., z. B. temoje itpe pihiA
vandens im Winter ist der FluJG vol! Wasser; dahin gehort
auch pds mus peno upe teka S. 16 bei uns flieCt der FluiJ
mit Milch.
232. Der Genitiv bei Substantiven bietet keine
Schwierigkeiten, zu merken ist etwa, daC durch den Ge-
nitiv der Stoff ausgedriickt wird, aus dem etwas besteht,
z. B. dukso tedas goldener Ring, hrangids gelumbes sermegai
Rocke von teurem Tuch, ugncs lepsnd Feuerflamme. Der
Einiges aus der Syntax. 217
mit Substantiven verbundene Genitiv steht regelrecht diesen
voran, z.B. senojilcardliaus motyna die alte Mutter des Konigs.
Der Genitiv ko von has bedeutet «weshalb», z. B.
Letiivis, ko verkia, nefmo S. 76 der Litauer weifi nicht^
warum er weint.
2SS, Dativ. Der Dativ dient zur Angabe des Gegen-
standes, fiir den etwas bestimmt ist, z. B. dinesze negeli
grebliui er brachte die Zinke fiir die Hacke, idm devs geryhes
■mums dovanoja dazu schenkt uns Gott gute Gaben.
Wenn einem Substantiv ein Infinitiv beigefiigt ist^
der Zweck oder Bestimmung angibt, so stehen Dinge, die
im Deutschen als Objekt des Infinitivs aufgefafit werden,
im Dativ, z. B. tas vandil dtnesztas staldms numazgoti dies
Wasser ist gebracht, um die Tische zu waschen.
Ist zu einem mit Dativ verbundenen Verbum ein
Infinitiv gefiigt, so stehen dessen pradikative Zusatze im
Dativ, z. B. man reik' valndm huti mir ist notig, frei zu
sein; devs ddve mums naujq metq sveikems suldukti Gott
gab uns das neue Jahr gesund zu erleben (lieB uns das
neue Jahr gesund erl.); ne ger yrd ^rnogui vendm Mti nicht.
gut ist es dem Menschen, allein zu sein. Ebenso, wenn
ein Infinitiv das Subjekt eines Satzes bildet, z.B. greitdm
huti ant harnes kraujq praleja schnell sein zum Streit ver-
giei3t Blut (S. 88).
tjber den Dativ in Verbindung mit Gerundien s. § 244.
234. Lokativ. Er gibt den Raum (Zeit oder Ort>
an, in dem sich etwas befindet oder in dem etwas ge-
schieht, entspricht also im allgemeinen deutschem «in»
mit Dativ.
235. Instrumental. Durch ihn wird ausgedriickt :
1. Das Mittel oder Werkzeug, z. B. apsirede tats
gra2eiseis drebuteis er bekleidete sich mit diesen schonen
Gewandern ; hadii mirti Hungers sterben ; je nusigando didtu
Iszgasczu sie erschraken mit grofiem Schrecken (S. 110).
Dahin gehoren auch Falle wie ilpe kraujeis teka der Flufi-
flieiit mit Blut (Q.16); pons devs pasimegst sdvo darbais (S.87)
der Herrgott hat Wohlgefallen an seinen Werken. Weg
"218 Graramatik.
•Oder Wegstrecke, die man geht, wird als Mittel gefafit, z. B.
fis eln kreivais keliels er geht auf krummen Wegen. Vgl.
auch vardii mit Namen, dem Namen nach, ubags vardii
Ldzonns ein Armer namens Lazarus (S.105); kn tic vardic
wie heiCt du (eig. mit welchem Namen du).
2. Allgemeine Zeitangaben, wie deutsch cabends,
morgans », stehen im Instrumental, z. B. vakarais abends,
rytmeczeis morgens, naktbms nachts, czesu zur Zeit, zeitig,
czesais zu manchen Zeiten, tikrit czesu zur rechten Zeit,
kaftais (zu malen) bisweilen, szventdms dendms an Festtagen.
3. Der sogen. Instrumental der Art und Weise,
z. B. neku budit auf keine Weise, pulkais in Scharen,
iukstanczeis zu Tausenden; margdms eilems susisesti sich zu
bunten Reihen zusammensetzen.
4. Der sogen. pradikative Instrumental. Bei
Verben mit den Bedeutungen: verwandeln, vervvandelt
werden, zu etwas werden, zu etwas machen, benennen,
benannt werden, und liberhaupt bei alien, in deren Be-
deutung es liegt, daC ein Versetztwerden in einen Zustand
hinzugedacht werden kann (geboren werden als, aufwachsen
als, einsetzen als usw.), steht der Gegenstand, in den ver-
wandelt wird usw., im Instrumental, z, B. tu turl m&no
vyru pastoti du sollst mein Mann werden ; jo tents karalium
pastojo sein Schwiegersohn wurde Konig; tu darai savo
dngelus vejais du machst deine Engel zu Winden; pada-
rysiu jiidu tmoniu tvejeis ich werde euch beide zu Menschen-
fischern machen; vens Slunkium vadlnams einer Slunkius
genannt; devas prdmine szvesq denq, o tamsyhe naktiml Gott
nannte das Licht Tag und die Finsternis Nacht; j^ vesz-
paczeis ir kardleis vadlno S. 9 sie nannte sie Herren und
Konige; man^ tinginiu szauke er nannte mich (eig. rief mich)
Faulpelz. Auch bei huti (sein) steht dieser Instrumental,
wenn nicht die Identitat von Subjekt und Pradikat aus-
gedriickt werden soil oder das Pradikat zum Wesen des
Subjekts gehort, sondern der pradikative Zusatz nur ein
besonderes Auftreten, sozusagen eine Rolle des Subjekts
angibt, z. B. tu bust vilkii S. 97 du wirst Wolf sein,
Einiges aus der Syntax. 219
d. h. die Rolle des Wolfes spielen; tai jums bits zenhlu
S. 110 das wird euch zum Zeichen sein; vgl. dagegen szis
Vifrs {yra) mano hrolis dieser Mann ist mein Bruder; tai hits
tikrat musii sesil S. 17 das wird wirklich unsere Schwester
sein; tm jo hutas das ist sein Haus.
236. Prapositionen und Kasus (vgl. Kurschat,
Beitrage zur Kunde der littauischen Sprache I. Deutsch-
littauische Phraseologie der Prapositionen, Konigsberg
1843).
ant mit Genitiv «auf», pele ant aslos pasirode die Mans
erschien auf dem FuCboden; «iiber», dsz tave uidejau ant
vtsos EgliJto temes ich babe dich gesetzt iiber das ganze
Land Agypten ; Zweck oder Bestimmung ausdriickend («zu »),
^mogus ant vargo ghnes der Menscb ist zum Leiden geboren.
Vgl. noch ant vardu suprdto sie erkannte an den Namen.
ape mit Akkusativ «um», jl vis turejo ape jt hut sie
mufite immer um ihn sein; bei Verben des Sagens, Mei-
nens usw,, ji iszgirdo ape tiMu kudikiu sie horte von diesen
beiden Kindern ; bei ungef ahren Zeitangaben, ape pusafiirq
metq etwa anderthalb Jahr.
be mit Genitiv «ohne».
j mit Akkusativ «in» = binein in, daher deutschem
oder lat. in mit Akk. entsprecbend ; statt des Instrum. bei
den oben genannten Verben des Verwandelns usw., z. B.
f u2veizdq istatyti S. 85 zum Aufseber einsetzen, asz tavQ
paver siu % iitel^ S. 16 icb werde dicb in eine Laus ver-
wandeln. In der beutigen Sprache, wenigstens mundart-
lich, oft gebraucht statt des Lokativs (deutsch «in» mit
Dativ), f mestq «in die Stadt* und «in der Stadt».
ikl mit Genitiv «bis».
Isz mit Genitiv «aus», Laume iszszoko tsz vandefis die
Laume sprang aus dem Wasser heraus; bei Zeitangaben
dem deutscben «von», «seit» entsprecbend, Isz xyradios von
Anfang an, Isz naujo von neuem, Isz ma&u denu von Jugend
{eig. von kleinen Tagen) an; gleich deutschem «iiber-» bei
Verben des Freuens, Erstaunens u. dgl., karalene \sz tokio
grataus ddrbo nusidyvyjo die Konigin wunderte sich iiber
220 Grammatik.
die so schone Arbeit, visl mokitojei tsz jo pasldtauge alle
Lehrer freuten sich iiber ihn.
nuj nit mit Genitiv «von» (= «von weg, von her>),
tedq nil pifszto numove er streifte den Ring vom Finger ab,
prakaitas ml veido nulaszejo der SchweiC troff vom Gesicht
herab.
pas mit Akkusativ «bei», aber wie altdeutsch hi auch
die Richtung angebend, z. B. pas upf, oszkq utspejo S. 45
beim (am) Flusse iiberraschte er eine Ziege, nunesze skryriel^
pas up^ S. 38 sie trug das Kastchen zum Flusse; jis kells
karts pas rnus pifko S. 6 er hat einigemal bei uns gekauft.
— Vgl. pre.
per mit Akkusativ «durch», «quer daruber», «daruber
weg», pirlego per dartq sie liefen durch den Garten, pele
per aslq hego die Maua lief iiber den FuCboden, per t^
ttliq perejo sie gingen iiber die Briicke, per visq nakti megojo
die ganze Nacht hindurch schliefen sie, per rugius (eig.
durch den Roggen) S. 45, d. i. zur Zeit der Roggenernte.
— Dem deutschen «fiir» entsprechend bei Verben mit dem
Sinne: fiir etwas halten, ausgeben, als etwas annehmen u.a.,
z. B. hurq per drlmelj laiko S. 61 den Bauern halten sie
fiir einen Tropf, jls iszsldave per mutikantq S. 13 er gab
sich fiir einen Musikanten aus, augmo j} per savo sunt^ S. 3^
er erzog ihn als seinen Sohn, dsz ji per t6ntq palaikyczau
S. 12 ich wiirde ihn als Schwiegersohn behalten; mano tevs
per rdczti huvo venam dvare S. 1 mein Vater war als Rade-
macher auf einem Hofe. — per kann das Mittel angeben,
namentlich wenn dies eine Person ist, z.B. per paslq szaukti
S. 55 durch einen Boten rufen. — Mit dem Nominativ in
der Wendung «was fiir einer», kds tai per vens; suprdio^
kds per vent te hus§ S. 39 sie merkte, was das fiir welche
sein werden. — Vgl. auch pro.
po mit Genitiv <nach» (zeitlich), pd mettp nach einem
Jahr; pd keliu dem nach einigen Tagen; po to darnach.
Besondere Wendungen: po kairos zur Linken, p6 deszines
zur Rechten, po akiu vor Augen. — Mit Dativ po idm
(potdm) darnach; po-visdm ganzlich; po kairei rankai zur
Einiges aus der Syntax. 221
Hnken Hand. — Mit Akkusativ bedeutet po eine Er-
streckung iiber einen Raum, z. B. po visas iemes iiber alle
Lander bin, durcb alle Lander; ferner driickt es die Distri-
bution aus (je), z. B. ten rdsie kotnas po lovq S. 4 dort
werdet ibr jeder je ein Bett finden. — Mit Instrumental
«unter», po stogu unter dem Dache; po sulu nupule er fiel
unter die Bank.
pre, prl «bei», «an» mitGenitiv, aucb die Bewegung
in die Nab e ausdriickend («zu», «an» mit Akk.), z.B. pre
sdvo ddrlo buti bei seiner Arbeit sein, Laumes mdudesi pre
kraszto die Laumen badeten sicb am Ufer; pre to etero priejo
sie gingen zu diesem See (an diesen See), visi pre kunigo
ejo alle gingen zum Priester; pre rankos nutverti an der
Hand fassen. — Selten mit Dativ: pre kelmi S.78 am
Wege; allgemein preg-tdm (pre-g ^= pre-gi) nocb dazu.
j9ress mit Akkusativ «gegen», nusidejo presz sdvo veszpati
sie vergingen sicb gegen ibren Herrn.
pro mit Akkusativ «vorbei an», pro szali vaHuti an
der Seite vorbei fabren; pro szali adverbiell «vorbei», tal
jau pro szdlj das ist scbon vorbei; eine Bewegung durcb
leere Raume, Offnungen wird nicbt durcb per, sondern
durcb pi'o ausgedriickt, pro Idngq 2emyn nulipau durcb das
Fenster stieg icb binab.
su mit Instrumental «mit» im Sinne der Begleitung,
jetzt oft statt des einfacben Instrumentals in der Bedeutung
des Mittels, z. B. miiszk su rankd drklj scblag mit der
Hand das Pferd.
U2! mit Genitiv «binter», 112: dun^ hinter der Tiir, ut
auses binter dem Obr. Bei Verben mit der Bedeutung
«anfassen> stebt der Gegenstand, den man ergreift, im
Gen. mit w^, z. B. ut rankos nutverti an der Hand fassen;
ut vyro teketi (eig. binter dem Manne bergeben) bedeutet
«beiraten». — Mit Akkusativ «fur», U2^ gafb^ dekavoti
f iir die Ehre danken ; kalbek ut mane spricb f lir micb ; « an-
statts, z. B. ut pyvq vdndeni szliufpdams S. 64 anstatt Bier
Wasser scbliirfend.
222 Grammatik.
/$37. Von den sogenannten uneigentlichen oder un-
echten Prapositionen, d. h. Kasus von Nomina, die sonst
noch in der Sprache gebrauchlich oder als Nominalkasus
erkennbar sind, stehen aplink um, pagal gemafi, langs,
pdskui nach, mit Akkusativ; tes gegeniiber, mit Instrumental;
die iibrigen mit Genitiv, z. B. abypusei beiderseits, andpus
jenseits, artl nahe, del' wegen, iszilgai langs, lauke auCer-
halb, pifm vor, tarp zwischen, szale neben usw.
Uber die Postpositionen mit Kasus s. §§117,118,
Zum Verbum.
238. Das Prateritum ist allgemeines Tempus der
Vergangenheit, entspricht also dem griechischen Aorist wie
dem Imperfektum, und vertritt in der Kegel auch das er-
ziihlende Perfekt anderer Sprachen; das umschriebene lit.
Perfekt wird nur gebraucht, wenn ein in der Vergangen-
heit eingetretener Zustand als gegenwartig fortdauernd dar-
gestellt werden soil, z. B. jts numire er starb edave, jis
numir^s er ist gestorben (und ist jetzt tot) Tedvr|Ke.
Das lit. Imperfektum dient nur zum Berichte eines
gewohnheitsmaCigen Tuns, z. B. anct> pele hasden jenis pa-
sirodydavo S. 8 jene Maus pflegte sich ihnen jeden Tag
zu zeigen.
Das Futurum wird oft modal angewendet im Sinne
des deutschen «sollen» bei Fragen, z. B. ka dsz darysiu
S. 2 was soil ich tun?
Der Optativ driickt den Wunsch aus, daher auch
noreczau eig. ich mochte wollen, z. B. noreczau rtiatyti ich
mochte sehen ; velyczau-s ich mochte wiinschen ; vgl. auch
den potentialen Gebrauch, z. B. rdsi kas sakyti^ vielleicht
mochte einer sagen; ar ta% hutu tesd sollte das wahr sein?
— In Nebensatzen steht der Optativ, wenn diese ab-
hangen von Verben des Wiinschens, Befehlens u. a., z. B.
jts melde man^, kdd dsz jdm pagdbcczau, er bat mich, dafi
ich ihm helfen mochte ; fernerin irrealen Bedingungs-
stitzen, z. B. S. 61 kds dirvds utdrti^, kdd net Lauro nei
Einiges aus der Syntax. 223^
dosmngo Krizo nebuUi wer wiirde die Acker pfliigen, wenn
nicht Lauras und der freigebige Krizas wiiren.
Partizipien und Partizipialkonstruktionen.
239. Das Partizip pras. akt. II kann nicht als
adjektivische Bestimmung einem Substantiv beigefiigt
werdeD, sondern driickt mit dem Satzsubjekt verbuiiden
(daher immer nur in den Nominativformen gebraucht) eine
appositionelle Nebenbestimmung zu diesem aus, wie im
Deutschen z.B. «er ging sch\vankend>, so 2mogiis afd mariu
ivejodams pragifdo balsa S. 38 der Mann, wiihrend er auf
dem Hafif fischte (beim Fischen), vernahm eine Stimme;
levatiMama ant kelio jl sutlko zuikufi S. 16 wahrend sie sa
auf dem Wege dahin fuhr, traf sie auf ein Haschen.
240. Das Partizip pras. akt. I, prat. akt.,.
imperf. akt., fut. akt. wird gebraucht zur Erziihlung von
Dingen, die jemand nicht aus eigener Erfahrung, sondern
als Geriicht oder Uberlieferung berichtet; eine Anzahl^Bei-
spiele bietet S.78, so nesz^s velnias akmeni der Teufel (sagt
man) habe einen Stein getragen, ddr atmena senellai die
Alten hatten sich noch erinnert; das Part, imperf. kann
nur so, niemals adjektivisch (attributiv oder priidikativ)
angewendet werden, z. B. Laiimes galedavusios labat difbfi,
let jos negaledavicsios nei vena ddrha pradeti nei pahatgti die
Laumen (sagt man) hatten immer sehr arbeiten konnen^
aber sie hatten niemals eine Arbeit anfangen noch end en
konnen. Ferner, wenn jemand etwas als von ihm Gedachtes,
Beabsichtigtes , zu Erfragendes einem andern mitteilt^
z. B. S. 84 devs apreiszkia Faraonui^ ka fts ketas daryti Gott
offenbart dem Pharao, was er beabsichtigt zu tun ; princas
palepe ddbot, tsz kuf jl esanti S. 36 der Prinz befahl auf-
zupassen^ woher sie sei, vgl. auch S. 82 asz sapnavau, luk
vynmedis po mano akin esqs ich traumte, als ob ein Wein-
stock vor meinen Augen sei.
241. BeidenVerben des Sagens, Denkens u.a.
konnen statt eines abhangigen Satzes Partizipialkonstruk-
tionen angewendet werden. Zu nicht reflexiven Verben
^24 Grammatik.
■wird der abhangige Teil im Akkusativ gesetzt, z. B. vaikat
pasake mitdu ne esanczu jitma vaiku S. 39 = pueri dixe-
runt, nos non esse vestros liberos; iszt^re paUksztj esanti
tesos sakytojj S. 41 sie erfuhren, daC der Vogel ein Ver-
kiinder der Wahrheit sei; netik deva santj S. 110 non cre-
dunt deum esse. Statt des Akkusativs des Partizips kann
in diesem Falle auch das Gerundium stehen, z. B. gavo
Mnoti, to vlso senqj§ kardliaus motynq esant kaltq S. 41 er
bekam zu wissen, daC an alledem des Konigs alte Mutter
schuld sei. Beim reflexiven Verbum stehen die abhangigen
Teile im Nominativ, z. B. visi t&remes gyvi niszRks^ S. 89
wiralle meinten nicht lebendig davonzukommen; vgl. auch
rddes plrmojo ses4 td esanti sie schien des ersten Schwester
zu sein.
342. Verba des Wahrnehmens, deren Objekt
durch ein Verbum naher bestimmt ist, haben dies im
Gerundium, z. B. pamdte gulbe plaukient S. 7 sie sahen
einen Schwan schwimmen, viderunt cygnum natantem;
mate keto stukius vis matyn emant S. 99 sie sahen die Kase-
stiicke immer kleiner werden. Bei unbekanntem oder un-
bestimmtem Subjekt steht das bloCe Gerundium, z. B.
girdejo tq damq dainujeyit S. 17 er horte (von irgendwem)
■das Lied singen.
243. Bei Verben im Sinne von aufhoren, aus-
halten, bleiben u. a. steht das abhangige Verbum im
Partizip, bei liduti /idw^i-s aufhoren im Part. prat, akt., z.B.
paliduk grumzdfs savo drtymui S. 88 hore auf zu drohen
deinem Nachsten; teip ilgal iszkent^ czon ne&iurej^ S. 5 so
lange ausgehalten habend nicht dorthin zu sehen ; pasillko
hegMjs S. 41 er blieb liegen, vgl. auch geriaus pus^ kiauszio
em^s nekaip neko negdv^s S. 99 es ist besser, ein halbes Ei
zu nehmen, als gar nichts zu bekommen.
244. Der Dativ mit dem Gerundium entspricht
dem lat.Ablativus absolutus, z.B. vaikdms iepamatant peszasi
tevai S. 71 liberis spectantibus plectuntur patres; szaundm
czesui praejus te vaikai nor e jo keliduti S. 11 als eine tiich-
tige Zeit vergangen war, wollten die Knaben reisen; vgl.
Einiges aus der Syntax. 225
auch pirm jems iszbegant S. 5 ehe sie herausliefen. Bei
unpersonlichen Wendungen oder unbestimmtem Subjekt
steht das Gerundium allein, z. B. praszvintant Povilas jus
visus rdginoS.Sd als es hell wurde, ermahntePaulus sie alle;
Jcaftq karaliaus hute dlde czesnj, turint^ jl nubego pas kidnrqjj
medi S.35 als man einmal im Hause des Konigs ein groCes
Oastmahl hielt, lief sie zu dem hohlen Baum.
S45. Das Partizip pras. passivi driickt auch die
Moglichkeit aus, z. B. kuf ids gdunams S. 49 wo ist der
erhaltbar. Bisweilen scheint es aktiven Sinn zu haben,
z. B. vaziujamas arklys (bucbst. eXauv6|uevo(; ittttoO = ein
Pferd, mit dem gefahren wird, Wagenpferd; anamas jdutis
Pflugochse.
246. Konjunktionen und Partikeln (alphabetisch
:angeordnet). Das altere Litauisch war sehr reich an Kon-
junktionen, namentlich Nebensatze einleitenden, die heutige
-Spracbe ist darin viel armer und ein form iger geworden.
Fiir die nahere Kenntnis der altlit. Konjunktionen mufi
Mer verwiesen werden auf Verf., Litauische Partikeln und
Konjunktionen, IF. 14,89; Ed. Hermann, tjber die Ent-
wicklung der lit. Konjunktionalsatze, Jena 1912.
alba (entlehnt aus dem Slav.) oder; jetzt ungebrauchlich.
ale (entlehnt aus dem Slay.) aber.
ar oder, ar — af entweder — oder, arbd oder ; ar als
Fragepartikel, lat. ne, num entsprechend, af tai tesd ist
das wahr?; in abhangigen Fragesatzen «ob2>, katm, af to
jdm kaftq ne reikis S. 39, wer weiC, ob ihm dies nicht
einmal notig sein wird.
bail (veraltet) Fragepartikel, wie af gebraucht, lat. ne,
num, nonne, bail yrd devas, darytojas visu daiktil ist Gott es,
der Schopfer aller Dinge?; in der abhangigen Frage «ob»,
jl j% klduse, ban jts nenoretic iq zedq pardut sie fragte ihn,
■ob er nicht den Ring verkaufen woUe.
be-, stets proklitisch vor dem Verbum, driickt eine
andauernde Handlung aus, namentlich eine neben einer
:andern hergehende, daher haufig mit dem Part. pras. akt. II
verbunden, rasi ddr if szenden be-kinnhso S. 38 vielleicht
Leskien, Litauisch es Lesebueh. 15
226 Grammatik.
hockt er auch noch heute da; be-vdikszczodama sutiko sena
moterel^ S. 41 so dahin wandelnd begegnete sie einer alten
Frail. — 7ie'be- «nicht mehr», je ne-he-tur vyno S. 106 sie
haben nicht Wein mehr.
bei und, gebraucht zur Verbindung von Dingen, die
in der Natur oder in der Vorstellung eng verbunden sind,
tevs bet moiyna Vater und Mutter, ;per denq bel ndktj, durch
Tag und Nacht. — In alterer Zeit war der Gebrauch nicht
so eingeschrankt.
bene «etwa» in der Frage, be^ie visus medtus tat dallet
jsodinai S. 39 hast du etwa alle Baume so schon ein-
gepflanzt?
bet aber, gleichbedeutend rait ale; doch kann nach
Negativum nur bet = sondern gebraucht werden.
buk (Iniperativ zu buii, es sei) als ob, mit folgendem
Optativ.
-gi (verkiirzt -g) enklitische hervorhebende Partikel,
in alterer Zeit aufierordentlich haufig; immer nach deni
ersten Wort des Satzes, im Sinne von «also», «eben»^
«gerade». Oft an Partikeln und Prapositionen gefiigt:
ifgi, ogi^ nelgi^ nilgi {nfig) usw.
iddnt «dafi» in Absichtssatzen (ut finale), atsiusk La-
zarti, iddnt jls pamirkytt^ usw. S. 105 schicke her Lazarus^
dafi er anfeuchte usw.; nach Verben des Befehlens, Bit-
tens u. ii,, praszau tave, iddnt tii ji siustumbei S. 105 ich
bitte dich, daC du ihn schickest.
tk als Satzpartikel «bis», mets tur dang denu, Ik vlsa^
jls pasibaigia S. 59 das Jahr hat viele Tage, bis es ganz
zu Ende geht.
ir und (den Unterschied von bel und o vgl. dort);
vor einzelnen Wortern, auch.
j^i konditionales «wenn» (si).
jelb «daC» in Absichtssatzen, in alterer Zeit sehr
haufig, gleichbedeutend mit iddnt.
jehg (veraltet), alter haufiger in verschiedenen An-
wendungen, S. 104 getde, jeng butif, pasotintas trupuczels er
begehrte, dafi er gesattigt wiirde durch Brosamen.
I
Einiges aus der Syntax. 227
jog (jog), jetzt wenig, in alterer Zeit allgemein ge-
brauchlich, «daC» als Einleitung abhangiger Satze (Objekt-
satze) nach den sogen. verbis declarandi et sentiendi,
atmink, jog tic geral turejei-si tdvo gyvdto S. 105 denk daran,
daC du es dir gut gehabt hast in deinem Leben; in Sub-
jektsatzen «daC>, nusldave, jog uhagas nUmire S. 104 es be-
gab sich, dafi der Arme starb; «weil», hzmusze iydq iit
tat, jog jls skolos prdsze S. 98 er priigelte den Juden, weil
der die Schuld forderte. — Vgl. had.
Jcaczet, Jcaczeigi, kaczeig obgleich, wenn auch, korrespon-
dierend taczau dennoch, kaczei devo todj, girdedami, taczau
netik devq safdi S. 110 obgleich Gottes Wort horend,
glauben sie nicht, dafi ein Gott sei.
kadj urspriinglich zeitliches «wann, wenn>, hat eine
grofie Anzahl alterer Konjunktionen ganz oder fast ver-
drangt, so sind z. B. in dem Bibeltext Luk. 16, 19 — 31
(S. 104 — 106) die jog und iddnt des alteren Textes in dem
heutigen alle durch kad ersetzt.
Zeitlich: kad sdule nusiUis, tai sutems (Kurschat Gr.
§ 1602 a) wenn die Sonne untergehen wird, dann wird es
dunkeln; daneben kadd: kadd sdule lUteka, tal je vel atstoj
S. 86 wenn die Sonne aufgeht, entfernen sie sich wieder.
Gebrauchlicher ist kaip, s. d.
Objektsatz nach denVerben des Sagens, Empfindens,
Denkens u. a., sake savo hroliems, kdd Laume prigdvo ju
seserj, S. 18, er sagte seinen Briidern, dafi die Laume ihre
Schwester betrogen hat; tzl iszpa^mo^ kdd tat jos &eds S. 13
sogleich erkannte sie, dafi das ihr Ring ist.
Nahere Bestimmung, Erganzung eines Wortes durch
einen Nebensatz, visl dtaugesi, kdd tokie grail mergd gyvd
iszliks S. 15 alle freuten sich, daB ein so schones Madchen
lebendig davonkommen wird; nusldave, kdd usw. es begab
sich, daC usw.
Folgesatz, ut consecutivum, dmtmons k4ike taip, kdd
man plaukai pasiszidusze S. 62 der Amtmann fluchte so,
daC sich mir die Haare striiubten.
15*
228 Grammatik.
Absichtssatz, ut finale, tu daral tamsyh^^ lead naktls
huti^ S. 86 du machst die Finsternis, daC Nacht werde;
so nach den Verben einer WillensauBemng, befehlen,
wiinschen usw.
Konditionalsatz, si, kad huti( pre kotno medto kankaleleiy
hat tai skambetij, S. 39 wenn an jedem Baum Glockchen
waren, wie wiirde das klingen. Dahin gehort kad im
Wunsche «wenn doch», kad ben ir tu geresnj gdutumbei protq
S. 44 wenn doch auch du einen besseren Verstand be-
kamest; kad if «wenn auch» viel gebraucht statt kaczei
obgleich.
kaddngi weil.
kai, kalp vergleichendes «wie»; dukryte graft Tcai sdules
dukte S. 38 ein Tochterchen schon wie die Tochter der
Sonne; nach komparativischen Ausdriicken «als», daugiaus
kaip tukstantis mett^ S. 43 mehr als tausend Jahre. Heute
der gewohnliche Ausdruck fiir zeitliches «als, wenn», ka%
jl dldele pastojo, tai jl rado tq, tedq S. 15 als sie groC ge-
worden war, fand sie jenen Ring; nustdavej kaip Cyrenius
Syrioj valdonas buvo S. 109 es geschah^ als Cyrenius
Regent in Syrien war. — S. auch nekai.
kol\ kolei (koliai) so lange als, dsz visadds, kot gyvs,
tokios neteisybes baisejaus S. 44 ich habe, solange ich lebe,
solche Ungerechtigkeit verabscheut.
ne, die Negationspartikel «nicht», vor dem Verbum
stets proklitisch mit ihm verbunden. Wenn in einem Satze
ein Wort negativen Sinnes vorkommt {nekas^ nekaip u.
dergl.), so mufi das Verbum stets negiert sein, z. B. jije
nekam ape tai neho nesdke (buchstablich : sie keinem davon
nichts nicht sagte), sie sagte keinem davon.
net, emphatische Negation, ne — quidem, net vens ne
unus quidem; nei — nei neque — neque, net raits net
pesczas weder reitend noch zu FuC. — Dasselbe bedeutet
vergleichendes «wie, als», bei Kurschat durch die Betonung,
als n^f unterschieden ; af ne didcsnis tyv&tas n4\gi vdlgymas
S. Ill ist nicht das Leben mehr (groCer) als die Speise?;
hdrszka n4i tagarai sansl S.49 sie krachen wie diirres Reisig.
Einiges aus der Syntax. 229
nekai^ nekaip «als» na^ch KomipaTSLtiv en, butu j^ veikiau
apddvus nekai savo namtis utkentus S. 38 sie wiirde sie
lieber vergiftet als in ihrem Hause geduldet haben.
neng, S.lll, <als» nach Komparativ: af ne daugiaus
jus este neng anys seid ihr nicht mehr als sie?
nescL nes {nesdng, nesdngi), begriindendes «denn>.
noris (Part, pras.akt. I zu wdnw noreti wollen, daneben
abgekiirztes nors und das Gerundium norint) «obgleicli>,
«wenn auch», je ir netikes, norp kas Isz numlrumijt^ pasi-
keltii S. 106, sie wiirden auch nicht glauben, obgleich einer
von den Toten auferstiinde.
0, griech. be, driickt einen leisen Gegensatz oder den
Eintritt von etwas Nenem aus, deutsch fast immer nur
durch «und» iibertragbar, pakinke jet toki mata vetimdtj, if
arUukq nidtq o tat ji vatiavo S. 16 sie schirrte ihr solch
einen kleinen Wagen und ein kleines Pferd an und so
f uhr sie ab ; o kann nicht zur Verbindung einzelner Satz-
worter (wie iei und if) gebraucht werden, auCer in der
Verbindung o if «und auch> (eig. «aber auch»), atrddo
vystyklus bet drobes o if pinigu tiupsnelj S. 39 sie fanden
Windeln und Leinwand und auch ein biCchen Geld.
te-, stets proklitisch verbunden, ist einschrankend,
«nur»^ du stukitt tlkt tellko nesuvdlgytu S.99 nur zweiStiicke
blieben noch unverzehrt. Uber /e- beim Permissiv s. § 173.
230
Worterbuch.
Vorbemerkung.
Die Zusammensetzung der Verba mit den Prapositionen
ap-, at-j j-j isz-j nu-. pa-^ par-, per-, pra-, pri-, presz-, su-,
ut- sind unter den einfachen Verben zu suchen. Wenn
sich die Bedeutung dieser Verbindung nicht durch ent-
sprechende deutsche Wendungen wiedergeben liefi, ist durch
den Zusatz perf . nur die Perfektivitat der Verba bezeichnet.
Beim Verbum sind angegeben l.sg. pras., l.sg. prat., In-
finitiv; die Bildung der andern Form en ergibt sich aus
den §§ 155 — 188. Die Deminutiva der Substantiva, soweit
sie in den Texten vorkommen, auf -elis fern, -e/e, -elis -ele,
-ditis {-diis) -dite (-ate), -ytis -yte, -ukas, -iitis -uie, -utis ~u2e
stehen bei den nicht deminuierten Wortern. Die Angabe,
daC ein Wort Substantiv, Adjektiv, Zahlwort, Verbum ist,
konnte entbehrt werden, da die deutsche Ubersetzung die
Wortklasse von selbst ergibt. Das Genus der Substantiva
ist nicht angegeben bei den Nominativformen auf -as, -ys,
'US, da sie samtHch Maskulina sind; bei der Nominativform
auf -a, -c, die femininal sind, nur in den seltenen Fallen,
wo solche Worter Maskulina sind. Dagegen steht die Genus-
bezeichnung bei Nominativ auf -is, da hier keine vollig
sichere Bestimmung des Genus aus der Form selbst besteht
(s. §54); ebenso bei den konsonantischen Stammen. Beim
Adjektiv ist angegeben Mask., Fern., Neutrum (soweit mir
dies bekannt war), und das dazu gehorige regelmaCige Ad-
verbium auf -ai (§ 108), und Komparative wie Superlative,
soweit sie hier vorkommen. Bei Benutzung der ostlitauischen
Texte ist zur Auffindung der Formen im Worterbuch vor-
her § 48 einzusehen.
Bei Entlehnungen aus dem Slavischen ist das slavische
Wort in Klammern beigefiigt.
Worterbuch.
231
Die Seitenzahlen beziehen sich auf die Texte, die
Paragraphen auf die Grammatik.
Zur Buchstabenfolge: cz folgt auf c, dt ^xxi d^ e auf e
{e und e, i und y sind in der alphabetischen Folge nicht
geschieden), sz folgt auf s, u auf w, i auf 2:.
Abkurzungen: adv. = Adverb, dem. = Deminutiv,
•eig. = eigentlich, f. = Femininum, interj. = Inter jektion,
it. = iterativ, klr. = kleinrussisch, komp. = Komparativ,
m. = Maskulinum, ntr. = Neutrum, p. = polnisch, perf.
= perfektiv, pi. = Plural, postp. = Postposition, prap. =
Praposition, r. = russisch, refl. = reflexiv, sg. = Singular,
«up. = Superlativ, wr. ^ weiCrussisch.
aha (wr. cibo) oder.
aheji f. ahejos pi. beide.
abejoju -jojau -joti zweifeln.
ubelnal (altp. ohel adv.) adv.
ganzlicb, ganz und gar.
€Lbyszalei adv. von beiden
Seiten.
Abraomas Abraham.
-abii ahudu f. dhi ahidvi dual.
beide, § 98.
adyna (wr. hodzina) kurze Zeit,
Stunde; dem. adynele,
Adomiszkei Dorfname (eig.
Adamsleute, von Adomas
Adam).
<it, di ach!
uikvoju 'vojau -voti ver-
schwenden.
■ diszkus f. diszhi ntr. diszku
Q.dY,diszkei deutlich, off en-
bar.
ditvaras drachenartiger, ge-
fliigelter Damon, Schatze
bringend.
ok ach!
a^aro^s ad v.(aus dem niederd.
Qtterat) gerade (bei ge-
nauen Angaben)
akylas f. dkijla adv. dkylai
aufmerksam.
ak\s f. Auge, dem, akeU.
aklas f . akld adv. dklai blind.
akmenlngas f. -a eig. voll
Steine, steinern S. 107.
akmenmis f. -e steinern.
akmn m. Stein, § 57, dem.
ahnenelis.
dkrutas (p. okret^ aber im Lit.
mit wr. Lautform) Schiflf.
dkrutininkas Schiffsmann,
Schiffer.
Qkrufponis m. Schiffsherr.
dlasas (wr. hofos) Stimme,
lauter Schall.
alba (wr. al'bo) oder.
ale (wr. ale) aber.
alejus (wr. olej) Ol.
alga Lohn.
dlkanas i.-na Sidy.-nai hungrig.
dlkstu dlkau dlkti hungern;
isz- hungrig werden, isz-
dlk^s ausgehungert.
Worterbuch.
dlmonas Milchpiichter auf
einem Gut.
aim Hausbier.
dmtmonas Amtmann.
dmtias Lebensdauer, pi.
dmiiei Ewigkeit.
dmtinas f. -na adv. amiinai
ewig.
amtnal = amtinat.
an = ant.
anapus adv. prap. jenseit,
mit Gen.
andai adv. einst.
angd Offnung, Tiiroffnung.
dngelas En gel.
angls f. Natter.
Anykszczei pi. Ortsname in
Ostlitauen.
anksti adv. friih, komp. ank-
szcza us {anksczaus), ankszczau.
ahksztas f. anksztd adv. ank-
sztai eng.
aris {anas) jener § 126.
ant interj., sieh da!
ant prap. auf § 236.
antal adv. da!, sieh da! z. B.
dntis f. Ente.
:: afitras i. antra andrer.
anukas (klr. onuk) Enkel.
anuju anavau anuti irgend
etwas tun, so tun; ne-si-
anuk tu so was nicht.
ap' untrennbare Prap.
apaczd untererTeil, Id^.apaczo
unten, p5 apaczos unten.
^ apczystyjimas Reinigung.
ape prap. § 236.
apiceras Offizier.
apykakU Hal8band,Halskette.
apylinke Umgebung, lok.
ringsum.
apjekelis m. Verblendeter.
apjukas Spott.
aplink adv. ringsum, prap.
mit Akk.
aplinkui adv. umher, herum.
apliudyjimas Bezeugung.
dplukas (lett. Form, lit. ware
aplankas) Koppel, abge-
zauntesFeldstiick alsVieh>
weide; Hiirde.
dpredas Kleidung.
ap-si-czystyjimas das sichRei-
nigen, Reinigung.
ap-si-emhnas Vorhaben, eig.
das sieh Vornehmen.
dpsimu = ap'si-imu, s. imu. j
apstumas Reichlichkeit,Fulle» \
apstus f. -stl adv. apsczei reich-
lich, adv. sup. apsczdusei.
dptvoras Einziiunung, Hiirde.
apveidus f. -dl schon (von
Gesicht).
af Fragewort, § 246; oder,
af-gi oder auch.
arhd oder.
arczdusias (zu einem *artus)
nachst; arczaus adv.komp.
zu aril,
ardau -dtau -dyti trennen;
su' zertrennen.
arelka (wr. horefka) Brannt-
wein.
arm ariau drti pfliigen; ui-
zupfliigen, bepfliigen.
arklys Pferd; dem. arklukas,
drpa Harfe.
artl adv.nahe, komip. arczaus.
drtymas Nachster.
drtinu -nau -tinti nahern;
j;?n- annahern; lefi.. pri-si-
sieh nahern.
Worterbuch.
23a
-drtinu -nau -tinti; i- belei-
digen.
artojis m. Pfliiger, dem.
artojelis.
asesorius Assessor.
asla Estrich, FuCboden.
Aste weibl. Name.
dsz ich, § 71.
aszard Trane, dem. aszardte,
aszarele.
aszis f. Achse.
dszmas f . aszmd achter.
asztrus i. -i ntr. -u komp.
asztresnis, sup. asztridusias,
adv. asztrei scharf.
at- untrennbare Prap.
dtdaras f . atdara adv. atdarai
offen.
af^a/, atgalio adv. zuriick.
atleidimas Vergebung.
atlyginimas Ausgleichung, Er-
satz.
atminimas Erinnerung, Ge-
denken.
atojy = ateje, s. einii.
atpeficz adv. wiederum, hin-
gegen.
atpentai pi. Advent.
atraszas Antwort (schrift-
liche).
at-si'duslmas Se-Qfzen,Seufzer.
at-si-kartotinai adv. wieder-
■ holt.
at-si-sv^kinimas das sichVer-
abschieden, Abschied.
dtstanka (wr. ostanok) Rest.
atsviikinimas Abschied.
atvadutojis m. Erloser.
dtvesis m. Kiihlung.
dtviras f. a^tnVa adv. atviral
offen; adv.a^uch offenbar.
aubijlstas Hautboist.
dwc?iw dudzau dusti weben ; su-
zusammenw., -wirken.
auginu -nau -ginti auf wachsen
machen; ut- erziehen, uZ-
si- fiir sich aufziehen.
dugu dugau dugti wachsen;
pa- perf . heran wachsen ;.
SU' aufwachsen; ut- aufw.
dukle Kinderwarterin.
aukleju -klejau -kleti Kinder
warten ; auch allgemein
«pflegen> (z.B. Pflanzen).
auksaplaukis m.Goldhaariger.
duksas Gold, dem. aukselis.
auksatvalgzde eine mit gold^
nem Stern.
duksinas f. -7iu golden.
auksinele dem. Goldchen.
aukstnis f. -ne golden.
duhskalis aukskalys m. Gold^
schmied.
auksztas Boden (des Hauses).
duksztas f. aukszid adv. auk-
sztai, komp.awte/es?iis,sup.
aukszczdusias, adv. sup*
aukszczdu,a2ikszczduseihoch,.
aukszfybe Hohe.
ausztyn adv. in die Hohe.
duksztinu 'uau -sztinti hoch
machen ; pa- perf. erhohen.
aunu avian aiUi Schuhe an-
ziehen ; ap-si- sich Sch.anz.
atisls f. Ohr.
duszinu -nau -szinti kiihlen;
at- abkiihlen.
auszrd Morgenrote.
auszrlne (sc. ivaigtde) Morgen-
stern.
auszta auszo auszti bricht an
(Tag); isz' es wird heller
^31
Worterbuch.
Tag; pa- perf., jva- die
Helle bricht durch, pra-
auszus als esTaggeworden
war.
uutas FuClappen.
uutiivas FuCbekleidung.
4u2ulas Eiche, diQVii.autuUlis.
avilys Bienenstock.
dvinas Hammel.
avis f. Schaf , dem. avdte, avele.
ami avejau -veii FuCbe-
kleidung tragen, anhaben.
avu interj. etwa «o weh!»
at' ostlit. = ut.
u&u ostlit. = lit.
qtulas = dutulas.
qtul^nas Eichenbestand,
Eiche ngruppe.
bd adv. ja, freiiich.
haczkd (r. hocka) FaC.
bddas Hunger, Hungersnot.
badau -dtaii -dyti mitSpitzem
stofien, stechen; isz-h. aus-
stoCen,ausstechen ; isz-si-b.
sich (dat.) ausstechen ;
nu-b. perf. eig. abstechen.
badu -dejau -deti Hunger
leiden; isz- ganz ausge-
hungert werden.
bagmtas (p. bagnet) Bajonett.
bagoczus (p. bogacz) reicher
Mann.
bagotas (\vr. bohat) f. -a adv.
bagotai reich.
bagothigas f. -a adv. -tingai
besonders reich.
baidau -dtau -di/ti scheuchen ;
ISZ' verscheuchen ; pa- er-
schrecken.
baigiii -giaii balgti enden;
pa- beenden; pa-si- sich
(dat.) etwas beenden.
bdime Furcht.
bats adv. schrecklich,s.6ais?<s.
baisybe Schrecklichkeit,
Scheusal.
baismgas f. -ga adv. -gai
schrecken vol!, schrecklich.
baisiu-s -sejait-s -seti-s Ab-
scheu haben vor etwas (mit
Gen.), sich entsetzen vor.
baisumas Schrecklichkeit.
haisus f. -SI ntr. baisu adv.
baisei schrecklich, furcht-
bar.
balamutas (wr. bafomut) Va-
gabund, Lump.
balandis Taube, dem. balan-
delis.
balnas Sattel.
balnoju -nojau -noti satteln.
balsas Stimme.
bdltas f. baltd adv. baltai weiC.
baltiitis m. baltutelis dem.
lieber kleiner WeilSer.
bqlii balau bdlti weiC werden.
bandd Herde Vieh; dem.
bandute.
bandau -dtau -dyti versuchen ;
pa- perf.
bandy mas Versuch.
ba7igd Woge.
bang-iuvis f. Walfisch.
Bdrbe weibl. Name.
barhnas das Schelten.
barstail barsczau barstyti it.
streuen; isz- ausstreuen,
verstreuen.
bafszczei {y/r.borsc) pl.Gericht
aus sauern roten Riiben.
Worterbuch.
235
bdrszku -kejau -keti klappern.
baru -riau hdrti schelten ; refl.
bdrfi-s sich zanken; ap-
ausschelten; isz- dass.
barzdd Bart.
barzdotas bartig,
bdsas f. basd barfuC.
bastau-s basczau-s hastyti-s
sich herumtreiben ; at-si-b.
herumbummeln; nu-si-b.
wohin schlendern, bum-
meln; su-si-b. zusammen-
bummeln = so zusammen-
kommen.
bail Fragewort, § 246.
baudtdujimkas Froner, Schar-
werker.
baudtava Fron.
baudiu -dtau bausti strafen.
banginu -nau -ghiti schrecken.
baugsztiis f. -tl ntr. haugsztu
adv. baugszczei furchtsam,
scheu, angstlich.
baugus i. -gi ntr. baugu adv.
baugel bange, furchtsam,
schreckhaft; furchtbar.
bditmas Masse, Menge.
batnycza (p. boinica) Kirche.
be prap. ohne, § 236.
be = bet s. d.
bedd {bedd; wr. beda) Not.
bedavoju -vojau -voti (wr.
bedovad) qualen; su- mar-
tern.
bedevis m., f. -ve Gottloser.
bedynteris m. Bedienter.
bedugnis m. Abgrund.
begedis m., f. -de schamlos,
Schamloser.
begediszkas f. -ka adv. -kai
schamlos. ,
begu began begfi laufen; at-
herl., isz- hinausl., ent-
rinnen; ww-hinl.; ^a-entl.,
entfliehen ; par- heiml. ;
per- durchl.; pra- vorl.
(Zeit); pri' hinzuL, anl.;
su-si- zusammenl. ; ut- auf-
laufen.
begunas (wr. beJiun) Renner;
Fliichthng.
bet und, § 246; bei-gi.
beje adv. zwar, freilich.
bekere m. Backer; S.84 instr.
bekerimi.
ben, ben-gi, befit wenigstens,
saltern ; ben veik moglichst
bald, nur recht schnell.
beiie Fragew. § 246, nonne.
bhic inter]., bei starkemAuf-
schlagen.
Bendiksas mannl. Name.
beprotis m., f. -te Unver-
standiger, Tor.
beras f. berd braun.
Berge weibl. Name.
beriu beriau befti streuen;
isz- ausstr., isz-si- sich ver-
str., pri- voUstr., pri-si-
sich (dat.) vollstr.
Berlyniszkis m. Berliner.
bernas Knecht; alt: junger
Mann, Bursche; dem. ber-
nelis^ bernytis, bernutis,
bernu2dtis, bernutelis dem.
im Volkslied «Geliebter».
berniukas Bursche.
bertainis m. Viertel.
bertas Birke.
beridta gelt (von Kiihen).
berthiis f. -webirken; Subst.
m. Birkenkniittel.
236
Worterbuch.
hesotis (hesotis) m., f. -te Un-
ersattlicher.
Ut aber, § 246.
he-viik beveikei fast, beinabe,
s. veik.
bezd2ankd {sLUchbezdtone; ent-
lehnt aus r. obezjana) Affe.
bezlepycza (wr. bezlepica) Un-
bold, Scbeusal.
be^edis f. -rfe bliitenlos.
fce^Zd s. fce^fa.
bcdnas (wr. bednyj) f. feec^wa
adv. bednai armselig, elend.
bed2us Armer, armer Kerl.
biaurestis m. und f. Scbeusal.
biaurybe ScheuBlicbkeit,
Scbeusal.
biaurinu -nau -rinti bafilich
macben, besudeln.
biaurus i. -rl ntr. biauru
adv. biaurei bafilicb,
scbeuClicb.
biczulis m.vertrauterFreund.
bijau-s bijojau-s -joti-s sicb
furcbten ; bijau dass. S, 96.
by Id eig. Rede, ProzeB.
bylau S. 102, s. byloju,
bildejimas Gepolter.
bildu bildejau -deti poltern;
^a-einen polterndenScball
geben.
bile adv. wenn nur; bile-kds
irgendwer,irgendwas; bile-
venas irgendeiner, § 75.
bylineju -nejau -neti it. dem.
eig. bin- und berreden,
prozessieren, recbten.
byloju 'lojau -loti reden.
bindokas (aus dem Deutscben)
Bindeaxt, Zimmeraxt.
hingus f. -gl Sidv.bingel mutig.
bimbirau birti sicb verstreuen^
ausf alien (von Komern);
isz' dass.
bit 3. sg. prat, war, § 170.
bitls f.. bite Biene.
blaivau-s -viau-s blaiv^ti-s sich
aufklaren, sicb aufbellen;
isz'si'blaivyti sicb erniich-
tern.
blakstenos pi. (K. blakstenal
m.) Wimpern.
blauzdd Wade.
blebenu -nau -b^nti plappern.
bleberis (K.D.L. pleperis unter
«Plappermaul») m. Plap-
perer, Scbwatzer ; alsName
S. 57.
bUkai pi. (daneben plekai,
p. flaki, aus deutscbem
« Fleck ») Gekrose.
bliduju blioviau bliduti briillen.
bliovimas Gebriill.
bliudas (r. bl'udo) Scbiissel.
blizgu -gejau -geti flimmern,
glitzern.
blogas (wr. blahij) f. blogd
adv. blogal scbwacblicb,
mager ; blogal apsifgti
scbwer erkranken.
bloznas (wr.fcZazew) Narr,Tor.
blusd Flob.
bo S. 36 = ban,
boba altesWeib, dem. bobute,
bobiszkas f. -ka altweiberlicb. j
bobpalaike scblecbtes altes
Weib ; vgl. palatkis.
boju bojau boti acbten auf;
at- beacbten, n'at- keine ;
Riicksicbt nebmen.
boksztavas Bucbstabe (nie- I
derd. bokstdf)
Worterbuch.
237
loHiti S.78, nach der poln.
tJbersetzung (Borek Onik-
sztynski, Wilna 1910) =
pysznic si^ sich br listen,
stolzieren ; es wird eig. be-
deuten «weifi sein», «weifi
glanzen», vgl. lett. balet
(zu hals blaC) erbleichen.
ids = vos.
hosas FaC, dem. hoselis.
lostras (wr. bastrja) Bastard.
hra7idinu -nail -dinti aufquel-
len machen, reifen trans.
hrmigumas Teurung.
hrangiis f. -gt ntr. -gu adv.
hranget] sup. hrangidusias
teuer.
brangvynas, hranvynas Brannt-
wein.
hraszkejimas Gekrach.
hraszhu -kejau -keti krachen.
hrdzdas Splint.
(bredu hridau brlsti waten.
brekszfa breszTco brekszti bricht
an (Tag).
br^stu brendau brlsti auf-
quellen,sich fullen,kernig
werden (vonAhren,Fmcb-
ten), pri-brendes heran-
gereift.
bredis m. Hirsch.
bredh'iaunis m. Messer mit
Hirschhornschale .
bridiiju-s broviau-s briduti-s
sich drangen ; j)^i-si'briduti
sich herandrangen.
- brphc brmdau brpti auf-
quellen.
brolis m., vok. brolau, Bruder,
dem. h'oldtis, brolelis, bro-
lytis, brolytelis^ brolutis,
brolutelis.
briiksz interj., beim schnellen
Zufahren.
brukszt interj., wie briiksz.
brukii briikau briikti hinein-
schieben (inEnge), hinein-
stecken.
bubuju -bavau -buti briillen.
bucznju -czavaH -czuti kiissen.
budd Bude, Laden.
biidas Art und Weise, Sitte.
budavoju -vojau -voti (wr. bu-
dovac) bauen ; budavoti-s
sich anbauen.
biide Wetzstein.
biidinu -oiau -dinti aufwecken.
bUgnas aus biibnas (klr. buben)
Trommel, dem. bugnelis.
bugstu biigau bugii er-
schrecken; pa- perf.
bilk (imper. zu biiti) als ob.
biiksvos pi. niederd. SSiije ==
Hose.
bulitis Bulle, Stier.
biindii budau busti auf wachen;
isz- erwachen; pa-^ pra-
dass.
bur as Bauer, niederd. 9Bur.
buriszkas f. -ka adv. -kai bau-
risch.
burkszt interj., bei Rasseln,
Klappern, etwa «burr!»
hiriid Mund.
burokas (p. burak) rote Rlibe.
burtas Los.
burtininkas, eig. Loswerfer,
Wahrsager.
butas Haus (Wohnh.), buts
nn biito von Haus zuHaus;
dem. butelis.
238
Worterbuch.
butent adv. namlich.
huti Bein, s. esii; pri- dabei
sein, als Hebamme (pri-
buveja) beistehen.
Butas mannl. Name.
C.
campyju -pyjau -pyti (Schall-
wort) hauen, abhanen.
capt interj., etwa «schwapp!»
cedras Zeder.
celtunga Zeituiig.
cecorius, cesorius (r. cesar,
p. cesarz) Kaiser.
cibule Zwiebel (niederd.
cimbolai pi. (wr. cymhafy)
Zimbel, Harfe.
cypitc cypiaa cypti piepen,
winseln.
c^pt interj., zu cypti.
cze adv. hier.
czedyju -dyjau -dyti (wr.
scadzic) schonen, sparen.
cze-jau ebenda, ebenhier, da-
selbst.
czerauja -ravau -rauti (Lehn-
wort) verzehren.
czerpe (wr. cerep Scherbe)
Ziegel, Kachel, Kacheltopf
im Ofen.
czhas (wr. cas) Zeit.
czesms f. (umgebildet aus
wr. ce^6) Gastmahl,
Schmaus.
czestavoju -vdjau -voti (wr.
cestovad) bewirten; czesta-
voii-s schmaiisen.
czelas (vfT.cHyj) f. czela adv.,
czelai ganz, unversehrt.
czepas (p. szczep) Reis, Pf ropf-
reis ; dem. czepelis.
czllbu czUbau czUbti zwit-
schern; su- aufzwitschern.
czypiu czypiau czypti piepen.
czypsiu -sejau -seti piepen.
cztrszkinu -nau -kinti kreischen,
schrillen lassen.
czirszkiu czirszkiau czirkszti
schrillen Ton machen.
czystas (wr. cistyj) f. czystd.
adv. czystal rein.
czystyju -styjau -styti{x.cisti{)
reinigen; ap- perf. be-
reinigen.
czytas (p. szczyt) Giebel.
czpia czyU (p. czynsz, auch
WT.) Zins.
czoti czonai czonai adv. hier.
cziilbu czulbejau -beti zwit-
schern,singen (vonVogeln).
czupt interj . etwa « sch wapp ! »
1>.
dd = ddr.
dabaf adv. jetzt, alt «noch».
dabinejimas Schmiickung,
Schmuck.
dabinejii -nejau -ncti schmiik-
ken; -s sich schmiicken.
dabinii -naii -blnti schmiicken ;
isZ' ausschmiicken ; su-
aufputzen.
daboju -bojau -bdti worauf
achten; daboti-s fiir sich
auf etwas achten, sich in
acht nehmen ; pa- be-
merken; pri- in acht
nehmen, behiiten.
WSrterbuch.
289-
dahsznus f. -nl zierlich.
ddglas f. dagla adv. daglal
weiC und schwarz gefleckt.
dagiitas feiner Teer, Birken-
teer.
ddiktas Ding, Sache; Stelle
(Ort).
dailus f. -U ntr. dallu adv.
dailei hiibsch, schon.
daind Lied (Voiksl.), dem.
dainele.
daindju dainavau dainuti
singen; ap- besingen.
dairau'S dairiau-s dairyti-s
bin- und berblicken; ap-
si-dairifti sich umsehen.
DaUe Frauenname.
dakotas Dukaten.
dalgis m. Sense ; dem . dalgelis.
dalyhos pi. Teilung.
dalyju -lyjati -lyti teilen; nu-
erteilen; pa- vert., zut.;
per- durchteilen ; per-si-
unter sicb verteilen.
Idalykas Anteil; Sache, An-
gelegenheit.
dalis f. Teii, dem. dalele.
dantbras Maultrommel, dem.
dmnbrelis.
dangtis m. Deckel.
dangiijesis (ohne f.) himm-
y lisch, eigentl.im Himmel,
danguje, befindlicb.
dangiis Himmel, dangund dan-
giui gen Himmel, s.§117.
danktis s. dangtis.
danfis f. Zahn.
ddr adv. noch.
daraii -riaU -r?/^itun,machen;
isz to neko nesiddre daraus
machte er sich nichts; pa-
perf., ^a-si- (sich machen)
entstehen ; sich stellen ; ut-
zumachen, verschlieCen.
ddrhas Arbeit, dem. darbelis.
darhvju -bavau -hutiv^o herum
arbeiten ; darluti-s sicb
mit Arbeit abgeben.
darytojis m.Macher, Schopf er.
darkau -kiau -kyti it. besudeln,
verderben,schimpfen; isz-
ausschimpfen.
dartas Garten; dem. <?arieZis.
dartove Gemiise.
dauhd Schlucht, tiefes Tal.
dang indekl. subst. mit Gen.
viel, komp. daugiaiis; zu-
weilen noch flektiert dat.
pi. daugems vielen S. 100.
daugel = dang und so kon-
struiert.
daugybe Menge.
dduginu -nau -$fi«^e vermehren.
daugis m. Menge.
daugiimas Menge.
daug-syk adv. vielmals, s.
sykis.
dautaU -tiau -iyti it. herum-
stoCen; su- zertriimmern,
vgl. confringere.
dautiii '^iau dauMi stoGen,.
mit etwas hartem anschla-
gen; at-si- anprallen; su-
zerschlagen, zerschmet-
tern.
davadas (p. doivod Beweis)
Ordnung.
davddyju -dyjau -dyti (p. do-
wodziC beweisen) ordnen;
su-si' miteinander ordnen^
ausmachen.
davand = dovand s. d.
■240
Worterbuch.
•davineju -nejau -neti it.dem.
geben; par- verkaufen.
datnas f. datna adv. datnai,
adv. sup. datnidusei haufig.
debesylas (r. devesil, devasil,
p. dzieivi^sif) Alant.
dehesis f. Wolke, debesiu in
dieWolke; auch m., dem.
deheselis,
•dede m. Vaterbruder.
dedinu -dinau -dinti setzen
lassen.
dedu dejau deti legen, deti-s
sich stellen, so tun; j-
hineinl. ; nu-si- sich ver-
gehen (gegen jem.); pa~
hinl., helfen, pa-si- sich
hinlegen (zumTode S.49);
j?ra- anfangen, pra-si-
dass.^ S. 104 empfangen
werden (Zeugung) ; pri-
hinzulegen; wi- aufl., auf-
erl., iiz-si-d. sich (dat.)
auferl., u^-d. ant S. 85
setzen liber etwas.
deginu -nau -ginti brennen
trans. ; su- verbrennen,
comburere.
degu -giau ^Zepr^i brennen trans,
und intrans. ; isz- aus-
brennen; u^- entziinden,
ut-si- sich entziinden,
degutas s. dagiitas.
deive (eig. Gottin) Gespenst;
S. 103 wohl = boser Geist.
dejuju dejavau dejutiia.mmeYn.
dekd {yfr.dzaki=d'aki) Dank.
deka in savo dekd (instr.)
nach eignem Gutdiinken.
dekavoju -vojau -voti (und
dekavoju ; wr. dzakovad =
d'akovat') danken; pa-si-
sich bedanken.
dekavone {wT-dzakovane) Dank.
dekui: devui dekui Gott sei
Dank (yfr. dzakuj danke!)
del' delei wegen, § 237.
delczd abnehmender Mond.
delmonas Tasche.
delna innere Handflache;
dem. delnutelis S. 95 m.
demantas Demant, Diamant.
demanihiis L-tine diamanten.
demblys Strohmatte.
dengiu -giau dengti decken;
ap-, ut- bedecken, zu-
decken.
derejimas Abmachung, Ver-
trag.
deriii derejau -reti iiber etwas
verhandeln, dingen, ab-
naachen.
derkiu -kiail derkti besudeln;
su-si- sich beschmutzen.
deru derejau -reti wozu taugen .
deszimtis, deszimt § 99 zehn.
deszine {rankd) die rechte
Hand.
deszrd Wurst.
neun.
dedas (wr. died = ded) alter
Mann.
demedxs m. (aus dev-medis
Gottesbaum) Eberraute,
Artemisia abrotanum,
dem. demedelis.
dend Tag, dem. denele, demi-
&dtc ; labds deiids duti guten
Tag wiinschen.
devas Gott, devo'p didio-p zum
groBenGolt; diQm.devutis
lieber Gott, devuliau vok.
Worterbuch.
241
(zu dem. devidis) S. 24;
dem. devditis bedeutet
« Gotze » .
deviszkas f. -ka adv. -kai
gottlich.
devstalis m. Gottestisch, Altar.
dldelis f. 'le groG § 87.
didgalvis m.Grofikopf, Prahl-
hans.
dldis f. dlde adv. didei (sehr)
grofi, d. balsas laute
Stimme; sup. didtdtisias.
didpilvis m. Dickbauch.
didumas GroBe.
did&Uju-s did^avau-s didtdti-s
groC tun, sich hochmutig
benehmen.
dygstu dygau dygti keimen;
isz- aufkeimen.
dyka, dykai^ itt dykq umsonst.
dyksttl dykau dykti ubermutig
werden; is^-ganziiberm.w.
d/dinu 'linau -linti abreiben,
abnutzen.
dilu dilau dllti sich abreiben,
sich abnutzen, schleiGen;
isz- abnehmen (v. Monde).
dingau -gojau -goti meinen;
dmgoti-s sich einbilden,
meinen.
dingstu dingau dingti wohin
geraten, kuf diilgot wo seid
ihr hinger., wo gebheben;
pra- (wegbleiben) ver-
schwinden, verloren gehen;
SU' wohin geraten, w^o
verbleiben.
dirbu dlrhau dirhti arbeiten;
nu' herunter-, abarbeiten;
pa- etwas (tJbles) ver-
richten.
Leskien, Litauisch.es Lesebuch.
-rinau -rinti (eig.
glupsch gehen) schlei-
chenden Ganges gehen ;
i' hineinschleichen.
dirva Acker, dem. dirvele.
dirvonas (dirvonas) unange-
bautes, brachHegendes
Stiick Land, S. 77 ein
seiches Waldstiick.
dirias Riemen.
dyvas (wr. d£iv = div), pi.
dyvai Wunder; jems dyvai
huvo es war ihnen wunder-
bar.
dyvyju -vyjau -vyti in ap-d.
bewundern^ refl. dyvyjit-s
-vyjau-s -vyti-s (wr. dzividca
= divit'-sa) sich wundern ;
7iu-si- sich verwundern ;
pa-dyvyti und pa-dyvyti-s
etwas iibelnehmen.
dyvinas dyvnas {vfr.dzimyj =
divnyj) f. dyvina3idY. dyvnai^
komp. adv. dyviniails,
wunderbar, wunderlich.
do = ddr.
ddbilas Klee-pB.anze, dobilaii^l.
Klee; dem. dobilelis, dobi-
Unkas alsLiebkosungswort.
Doczys mannl. Name, dem.
Docziikas.
doras tiichtig, brauchbar.
dosningas f. -ga adv. -gai
freigebig, mildtiitig.
dosnus t-nl SLdy.dosnei frei-
gebig. \yanele.
dovana Geschenk^ dem. do-
dovanai adv. umsonst.
dovanoju -nojau -noti schen-
ken ; ap- beschenken ; pa-
perf. Geschenk geben.
18
242
WOrterbuch.
Dovydas David.
dovyju -vyjau -vyti (r. davit'
pressen, wiirgen) herum-
jagen, abqualen; ddvyti-s
sich abqualen.
drabutis m. Kleid.
dramUys Dickbauch, Schmer-
bauch.
drdpanos pl.Weifizeug, Unter-
kleider.
drqsa Kiihnheit, Mut, instr.
drqsq. dreist.
drqsinu -sinau -sinti dreist
machen; pa-si- sich er-
dreisten.
draskau -kiau -kyti it. reiCen;
su- zerreiCen conscindere.
drqsus i.'Sl&dY.drqsei, komp.
drqsesnis, sup. drqsidiisias
kuhn.
draudtu -dtau drausti drohen ;
nu- bedrohen, durch Dro-
hen verbieten; U2^- ver-
bieten.
draugalas Genosse, dem.
draugalelis.
draugas Genosse.
drauge Genossenschaft, lok.
draugej zusammen mit.
drauge adv. zusammen mit,
visl dr, alle zusammen.
drausme Zucht (eig. An-
drohung).
drehejimas Zittern, Beben.
drebiii drehiau drebti etwas
Breiartiges werf en ; p7'i-
vollwerfen dam it.
drebu -hejau -heti zittern,
beben; sit- erzittem, er-
beben contremiscere.
drehutis s. drdbuiis.
dregnas f. dregna feucht.
dregnutnas Feuchtigkeit.
drekinu -naii -kmti feucht
machen.
drekstu drekau drekti feucht
werden.
dremhlys s. dramllys.
dreskiu dreskiau dreksti rei-
Cen; nu- abreifien, nu-si-
sich (dat.) etwas abreifien,
dresii drisau drpti sich er-
kiihnen, dreist sein, wagen.
drlksferiu -rejau -reti platzen.
drikstu {drykstu) driskait
driksti, nur im prat.
driskau gebraucht ; su-
driskau zerrissen,zerlumpt
sein, sudrlskes abgerissen,
verf alien.
-drylei s. to-drylei.
drimelis m. Liimmel.
-dryn s. to-dry n.
drjstic drjsau dristi = dr^sti
s. d.
drobe feine Leinwand.
drogai pi. Trage (niederd.
drdg\ Tragbahre.
dr6:tiu -Hau drdtti schnitzen,
hobeln ; priigeln ; ^-tiichtig
abpriigeln; per subin^ dr.
eig. iiber den Hintern ho-
beln = hauen, priigeln.
drumsczu -sczau drumsti trii-
ben; su- perf. conturbare.
driimst interj. plumps!
drumstau drumsczail drumst^ti
it. triiben.
drumstas f. drumsict (und
drumstiis t.-stl nil. drumstu,
adv. drumsczel) triibe.
drumsteliu -lejau -leti (eig.
Worterbuch.
243
dem. zu driimsczu) S. 37
plumpsen (ins Wasser).
drungnas f. drimgna adv.
drungnai lau.
i drungnumas Laue.
I druskd Salz.
f drutas f. Jmfa adv. drutai
stark, fest.
drutinu -nau -tinti starken,
festigen; pa- befestigen,
starken, trosten, pa-si-
sich trosten.
drutmedis m. Hartholz.
du f. dvl, § 98, zwei.
diignas Grund, Boden (eines
GefaCes, Flusses u. a.).
dujen; sonst auch du-je
(dujan) S. 78 zwei.
diikinu -nau -Mnti toll
machen; pa- pert*., pa-si-
sich verriickt machen ; su-
toll machen.
dtiJcra Tochter, dem. duTcrele,
dukryte.
diikstu dukau diikti rasend,
verriickt werden, toben,
I rasen; pa- perf., paduk^s
^ rasend.
<^wjfc^e Tochter; dem. dukcztde,
dulinu -nau -linti (iind duli-
nejii -nejau -neii) schlen-
I dern.
■ dulkes pi. Staub.
didkinu -nau -kinti stauben;
dulkinti-s sich priigeln.
dumai pi. Ranch.
dumoju -mojau -moti (r. diimat')
K_ sinnen, nachdenken; ap-,
pa- bedenken.
dumczus {r.dumec, kh.dumec)
Ratgeber, Ra^tsherr.
durys t pi. Tiir, § 69.
duriu duriau durti stechen.
dufnas (wr. durnyj) f. durna
adv. durnai komp. adv.
durniaus toll.
dusauju -savau -sauti seufzen.
dusavimas Seufzen, Seiifzer.
-dustu -dusau -diisti schwer
anfatmen; at-si- aufseuf-
zen.
duszia (r. dusa) Seele, dem.
duszele; duszionin die Seele.
dnzginu -naii -glnti drohnend
schlagen, klopf en ; isz- zu-
sammenschlagen .
dt^zgu dtizgejau -geti drohnen.
du^as (wr. duMj) f . duitd adv.
du:taX dick, beleibt.
dube Hohle^ Grube, dem.
dubdte.
dudu daviau dull geben, mit
Inf. verbunden = lassen
(tun, geschehen 1.), davati
kirsti los mit Hauen ; ap-
vergeben = vergiften ;
at- zuriickgeben, iiberg. ;
j- in die Hand geben ; isz-
ausg., isz-si- sich ausgeben
(fiir per), nu-si- sich be-
geben = sich ereignen;
2M- hingeben, iiberliefern,
pa-si- sich iibergeben (z.B.
einem Feinde), sich wohin
begeben; par- verkaufen;
pri- hingeben, darreichen,
verleihen ; u2- aufgeben
(eine Aufgabe).
dumi 8. dudu^ § 170.
duna Brot, dunon ins Brot;
dem. dunele.
16*
244
Wdrterbuch.
dvaras Hof, Gut = Herren-
gutjEdelhof, dem. dvarelis.
dvariszkas f. -ka hofisch.
(Zmsid Geist; S.87 «Odem».
dveji f. dvejos zwei, § 102.
dvelUi S. 78 Z. 6 v. u.
dvesm dvesiau dvesti (atmen)
verenden; isz- perf.
dvtdeszimt zwanzig.
dviguhas f. dvigubd adv. <Zvi-
^w&aT doppelt.
dvylika zwolf.
dvllinkas doppelt, S. 57 Hals
liber Kopf.
dtaugius -giaus d&augti-s sich
freuen delectari; pa-si-
d&augti sich erfreuen.
dtaugsmas Freude.
dtduju dtoviau diduti trock-
nen trans.
diovinu -nau -vlnti trocknen,
dorren trans.
dtoviu d&ovejau -veti diirr sein.
diungu-s dtugau-s dtiigti-s f roh
werden ; pra-si-diugti in
Freude geraten.
dtustu dtuvau dtusti trocknen
intr.; su-dt. vertrocknen.
IE.
e interj., etwa ach! ja!
ehreiszkas f. -ka hebraisch.
Ebreonas Hebraer.
edesis m. Speise.
edu edtau esti essen, fressen,
§170; WM- abfressen; pri-
si- sich voll essen ; sic- auf-
essen,verzehren comedere.
Eglptas Agypten.
egle Tanne, dem. eglele.
eiksz komm her, s. einu.
eikvoti s. aikvoju.
eile Reihe, Lage (z. B. beim
Dreschen).
einu ejau etti gehen, § 170;
ap- umgehen, ap-si- um-
gehen mit jem., aus-
kommen mit jem.; at-
hergehen, kommen, at-si-
sich zutragen, geschehen;
atetses zukiinftig; j-etti
hineingehen; isz- hinaus-
gehen ; ?iw-hinabgehen,hin-
gehen ; pa- perf. , weggehen ;
par- heimgehen, t misli
pareiti in den Sinn kom-
men; per- durchgehen,
hiniibergehen, iiberschrei-
ten, per em vlsldb geht uber
alles, iibertrifft alles, ver-
gehen (von Zeit), pereiti
sziuile die Schule durch-
machen ; pra- voruber-
gehen, vergehen (Zeit);
pri- hinzugehen, kommen,
mit Akk. wohingelangen,
su-si-etti zusammenkom-
men; ni-eiti hinaufgehen,
gegen jem. gehen, ihm
nachstellen.
eivii lafi uns beide gehen,
§170.
ejtr(ias Gehen, Gang.
ekeczos pi. Egge.
ekeju 'kejau -kcti eggen.
elgiu-s -giaus elgti-s sich be-
tragen; pa-si-elgti perf.
Enskys mannl. Name.
er Fragewort = af.
Worterbuch.
245
erelis m. Adler.
eskadronas Eskadron.
esml 8. esii,
esii Mvait huti sein; isz-Mti
ausdauern; § 170.
es2 = aS2.
evangelija Evangelium.
evangeliszkas f.-ka evangelisch.
evangelista m.und evangellstas
Evangelist.
eteras See (Landsee), dem.
e2!erelis.
G.
gahenu -nau -henti bringen;
at- herbringen, at-si- mit
sich bringen, zu sich ho-
len; par- nach Hause
bringen, par-si- mit sich
n. H. br., zu sich heim
holen ; su-g. zusammen-
bringen.
gddyja-s -dyjo-s -dyti-s (wr.
hodzicca = godit'-sa) es
trifft sich, ereignet sich;
su-si-gadyti zustatten kom-
men.
gadyne (wr. hodzina= godma)
Zeit, Zeitiimstande.
gadinu -nau -dinti bescha-
digen, verderben, iibel Zu-
rich ten; pa-g. perf.
I gaidys Hahn, dem. gaiduiis.
*gaidus, nur Vok. gaidau als
Anrede: mein Lieber, pi.
mdno gaidiis meineLieben.
gailestis m. u. f., gaihistls f.
Mitleid. ■
gallis pi. gatlei Porst, Ledum
palustre.
gailiu-s -lejau-s -Jeii-s Be-
dauern empfinden; pa-si-
gaileti sich erbarmen, Mit-
leid haben.
gaiUis f. -11 ntr. gailu adv.
gatlei scharf, bitter (von
Geschmack); man gailu
(galla) mir ist leid.
gaiszinu -nau -szlnti schwin-
den machen, tilgen; isz-g.
vertilgen.
gaisztugaiszaugatszti saumen ;
schwinden ; ap- ohnmach-
tig werden ; su- verschwin-
den, vergehen; u^- sich
verzogern, sich versaumen.
gaivhiu -nau -gmti (beleben)
erquicken; at- erquicken.
galdndu galdndait galdsti
wetzen; 7iu-g. abwetzen.
galas Ende, galop zum Ende ;
ant gdlo am Ende, zuletzt;
dem. galeliSj galutis.
galejis am Ende (gale) be-
findlich, aufierst, gal.
pirsztas S. 105 Fingerspitze.
gdlgios gdlges pi. Galgen.
galidusias f. -sia letzter ; adv.
galiduseij galidus, galidu
(galid)', s. § 94.
galyhe Macht.
galiu -Icjau -leti konnen;
galimd ntr. moglich.
galvd Kopf, p6 kardliaus
galvos nach des Konigs
Ableben; dem. galvele.
galvdraisztis m. Kopfbinde.
galvljas galvljis Stuck Vieh ;
dem. galvijelis.
gaminu -nau -hiti zeugen
(Kind); pa-g. auch all-
gemein: erzeugen.
246
Worterbnch.
ganh gan adv. und subst.
indekl. mit Gen. genug.
ganau -niau -nyti huten(Vieh),
bewahren; nu- abweiden;
pa- perf.
gandau s. gqstii.
gandinu -nau -<?iw/i schrecken ;
isZ'y nu- erschrecken trans.
ganykld Weide (Tierw.).
garM garle Ehre.
garbing as f. -ga adv. -gai
ehrenvoll, hochgeehrt.
gdrbhiu -hinau -hinti ehren,
preisen; isz- perf.; pa-
beehren.
gafdas Hiirde.
gardits f. -di ntr. gafdu adv.
gardtel schmackhaft, wiir-
zig.
garsas Schall, Ruf, Geriicht.
gaspada (wr. hospoda) Her-
berge.
gaspadme (wr. Iiospodyna)
Hauswirtin, Bauernfrau.
gaspadoriszkas f . -ka adv. -kai
hauswirtlich, was einem
gaspadorius zukommt.
gaspadorius (wr. hospodar)
Bauernwirt, Landwirt.
gqstu gandau gasUinSchTecken
geraten ; isz-si-gqsti, oiu-si-g.,
par-si-g. erschrecken intr.
gdtavas (wr. hotovyj) f. gatavd
adv. gataval fertig.
gdudau gdudiau gdudyti it.
fangen, fangen woollen;
isz- alles wegfangen; sii-
abfangen.
gdunu gavail gdutihekomraen ;
at- wieder bek. ; at-si- sich
erholen, S.88 sich halten
(gegen Sturm) ; isz-gduti
herausbekommen ; nu-si-
hingelangen; pa-gduti er-
greif en, anfangen ; pri- be-
triigen ; su- ergreif en,
fangen comprehendere.
gauras pi. gaurai Haar (auf
tier. Haut, auf Pflanzen).
gaurutas f ; -a behaart.
gausus f. -si adv. gazlsei
reichlich.
gazdlkas (T^.gwozdzik)Sonnen-
blume Amarantus, dem.
gazdikelis.
geda Schara.
gediszkas f. -ka adv. -kai
schmahlich, schimpflich.
gedii -dejau -deti klagen (um
Tote).
geduUngas f . -ga voll Trauer.
gcMus -dtaws -deti-s sich
schamen.
geid^u -dtau getsti begehren;
u2-si- Geliist bekommen.
gelbu -bejau -beti helfen,
gelbeti-s sich h.; isz- her-
aushelfen, retten.
geleZinis f. -^me eisern.
geletis {geUis) f. Eisen; dem.
geletdU kleines eisernes
Messer.
gelmc Tiefe.
getsvas f. gelsvd adv. gelsvaX
gelblich.
geltonas f. -na adv. -nai gelb.
gelumbe Tuch (StoJBP).
g^Ukeldvaris m. Eisenbahn-
hof = -halle.
gdtkelis m. Eisenbahn.
gemle Wandpflock, holzerner
Nagel, dem. gembcle.
Worterbuch.
247
gemu gimiau gimti geboren
werden; 2?n- angeboren w.,
pngimtas angeboren ; wi-
zur Welt kommen.
gendrolius General.
-gendu -gedau -gesti, pa-si-
sich sehnen.
ge7idu gedau gesti entzwei
gehen, schadhaft werden.
genys Buntspecht, dem.genu-
telis,
gentdinis f. -ne Verwandter.
gentis m. und f. Verwandter,
-te.
geras f. gera ntr. gera ger
adv. ^era^ gut ; komp.adv.
geriaus geriaU.
girdaryti wohltun, s. darau.
gerejii-s -rejau-s -reti-s Wohl-
. behagen emptinden, sich
freuen; at-si-gereti sich
genug tun.
geryhe Giite, Guttat, Gut
(bonum).
gerlkt-ponis m. Gerichtsherr,
gerimas Trinken, Getrank.
gerinu -nau -rinti gut machen
pa- verbessern, pa-si-g
sich bessern.
geriu geriau gerti trinken
at'Si- sich satt tr. ; pa-si
sich betr. ; pra-g^rti vertr
gerumas Gutsein, Gute,Gutes
gestu gesau gesti erloschen:
isz- perf. ausloschen intr.
gedrd heiteres Wetter.
gedras f. gedrd adv. gedrai
heiter (vom W^etter, Him-
mel).
gedii gedojau -doti singen
( Volkslied singen : dai-
nuti); krahen (vom Hahn,
s. gaidys).
gesmelA^di (Kirchen-,Kunst-
lied, gesmiu knygos GessLUg-
buch), gesmen ins Lied;
dem. gesmele.
-gi enkl. Partikel, § 246.
gydau -dtaii -dyti heilen trans.
gijd Faden.
gyjii gijau gyti heilen intr.,
aufleben; at- wieder auf-
leben.
gilyhe Tiefe.
gilyn adv. in die Tiefe, tief
hinein.
giliiiklngas f. -ga adv. -gai
gliicklich.
giliukis m. (deutsch) Gliick.
Giltine die altlit.Todesgottin.
gikis f. -II adv. -lei tief.
gimdau -diau -dyti gebaren;
pa- perf.
gimeneris m. Gemeiner.
gimine Geschlecht, Verwandt-
schaft, ghnines Verwandte,
dem. giminele.
gymis m. Gesicht.
glmsta = gema s. gemu.
ginklas Waffe.
ginu gyniau ginti "wehren,
gmti-s sich wehren, sich
hiiten vor; ap-glnti ver-
teidigen, beschiitzen; w^-
ver wehren, verbieten.
gird2ic girdejaii girdeti horen.
girid glre Wald.
giriii gyriau girti loben, riih-
men, glrti-s sich riihmen ;
pa- perf., pa- si- sich riih-
men, prahlen.
gyrius Ruhm.
248
Worterbuch.
gyrpelnys Ruhmgieriger,
Prahlhans.
girstu girdau gifsti zu Gehor
bekommen; isz-, p'a-y ut-
vernehmen.
glrtas f. girta adv. girtai be-
trunken.
girtuju -tavau -tuti Trinker-
leben fiihren.
gysla Ader, dem. gyslele.
g^stu gydau gysti Gesang an-
stimmen; pra- aufkraben
(s. gedu).
gyvas f. gyvd adv. gyvat le-
bendig.
gyvastis f. u. gyvastis Leben.
gyvatd Leben.
gyvenu -nau -venti leben;
wohnen; aj)- laukq Feld
bebauen.
gyventojis m.Bewohner, S.36
im Sinne von «An-
sassiger» (Besitzender).
gyvulis m. (eig. lebendes
Wesen) Tier.
glamiail -tiau -i^/izusammen-
drucken, knutschen ; su-
si- sich einbiillen (in Klei-
der).
glandiu -dtaa glausti schmie-
gen; pa-si- sich an-
schmiegen.
glehys Armvoll, lok. glSy im
Arm, inUmarmung; dem.
glelutis.
glemtiil -tiau glemMi zusam-
mendriicken, knutschen;
nu- wegstibitzen (vulgar
klemmen).
globiu -biau globfi umarmen.
glohdju -bojau -&d^i umarmen.
glodus f. -di ntr. glodu adv.
glodtei glatt.
gUstau gUsczau gUsiyti strei-
cheln.
glupas f. glupd adv. glupa*
(wr. hfupyj) dumm.
glupintelis dem. diimmlich.
glfipokas ziemlich dumm,
diimmlich.
glusnis m. Weide salix. i
gnidutiu gnidu^iau gnidutti \
quetschen ; ap- perf ., ap-si-
sich (dat. ) mit den Hiinden
zusammendriicken, in die \
Faust nehmen.
godas Habgier.
godingas f. -ga adv. -gai hab-
gierig.
gojas S. 78 Z.8 v. u. (K. go-
jus; wr. haj) Buschwerk.
gomurys Gaumen.
grabas Sarg.
grdbineju -nejau -neii it. hin-
und hertasten; isz- ab-
tasten.
graibau -biau -byti it.greifen;
su- zusammen-, ergreifen.
grdszis m. {-p. grosz)Gr oschen,
dem. graszelis.
graudemi -naii -d&nti erm ahnen .
graudus f. -dl ntr. graudu
adv. graiid^iei wehmiitig;
graudtei verkti bitterlich
weinen.
graudtii -dtaU grausfi s.
grduju s. griduju. [griaudtu,
grqiinu -nau -finti umkehren
machen ; su- wiederkehren
lassen, 5w-si- wiederkehren.
grdutiu -iiau grduiti nagen;
su- zernagen corrodere.
Worterbucb.
249
gratyle = groi
gratiima^ Schonsein, Schon-
heit.
gratus f. -I ntr. graiic adv.
gravel schon; sup. gra-
tidusias.
greb'iTcas f. greUke Harker,
Harkerin.
grehiu -hiau grebti harken,
raffen; pa- wegreifien, er-
greifen.
greblys Harke, dem. grellelis.
grecznas (ip.gr zeczny) f. grecznd
adv. g7'ecznai stattlich, recht
grofi, tiichtig.
greitd greit adv. schnell.
greitas f. greitd adv. greitai
dass.
greiiu -tiaii gretti wend en,
drehen ; at- zuriickwenden,
at-si- sich umdrehen; J-
einbohren, i-si- sich einb.
grehiu -hiau greiti wonach
greifen ; pa- ergreif en ; pi'i-
dass. ; SU' zusammenraffen
compere. [Siinde.
grekas (r. grecJi, p. grzech)
greszyju -szyjau -szyti (r. gre-
sit\ -p.grzeszyc) siindigen;
su-si- sich versiindigen.
gresznas (r. gresnyj, p. grzeszny)
f. gresznd- adv. gresznai
siindig.
greszinmkas (lituanisiert aus
gresznikas S. 104 = r.gres-
nik, p. grzesznik) Siinder.
griaudus s. graudtts.
griaudtii graud^au griaiisti
geriihrt sein.
griduju grioviau griduti
niederstiirzen trans., (pei--
kunas) griduja es donnert;
par- umstiirzen, nieder-
reiCen.
grybas (wr. hrib) Pilz.
grybduju -bavau -bduti Pilze
suchen.
grycza aus grincza^ dies aus
grinycza (r. grid'nica) Bau-
ernstube, Bauernhlitte.
grikvabalis m. Maikafer.
grynas f. grynd adv. grynal
rein (= unvermischt).
gnndls f . Dielen-, FuCboden-
brett, pi. grindys FuC-
boden; dem. grinddte,
griovitnas Donner.
gristu grisaU ^rlsfi iiberdriissig
werden (einer Sache); pa-
etwas iiberdr. w.
griszte (grjtte) gewundener
Biischel Flachs fur den
Spinnrocken.
Gryta weibl. Name.
griuvu griuvau griuti ein-
stiirzen, zusammenf alien ;
ap- perf . ; par- einstiirzen ;
SU- zusammensturzen, ein-
f alien corruere.
grUtu grjMti grUti zuriick-
kehren ; par- heimkehren ;
SU- umkehren intr.
gromata (r. gramota) Brief.
grovas Graf.
grotybe Schonheit.
grucza Griitze.
grudas Korn, dem. grudelis,
griimzdMi •d2aU grumsti dro-
hen.
gruufas (p. grunt aus dem
D.) Grund (= Grund u.
Boden).
250
WOrterbuch.
gruntAunas f. -na adv. grun-
tdunai und gruntaunai (p.
gruntowny) griindlich.
^runtavoju -vojau -voti (p.
gruntowad) griinden; mi-
perf.
grudas gefrorene Erdscholle.
gudras f. gudrd; gudriis f. -n
ntr. gudru adv. giidrel klug.
verjagen.
gumioju -nidjau-nioti it. jagen.
gulbe Schwan.
guldau -dtau -dyti legen; isz-
auslegen = erklaren; ^;a-
hinlegen.
guliu 'lejau -Uti liegen; pyi-
eig.anliegen,dazu gehoren
S. 85.
guliii guliait gulti sich legen;
at-si- sich hinlegen, sich
schlafen legen.
gunibas Kolik.
gurkszczoju -czojau -czoti
(gurkszcziiju -czavau -czftti)
horbar schlucken,gluckern
(mit dem Munde voll
Fliissigkeit).
gvdlfas (p. gtvaft aus dem D.)
Gewalt.
I.
f prap. in, § 236.
pegis m. Einfahrt, Einlauf,
«Anfurt» S. 88.
j-halbetojis eig. Einredner,
S. 88 «Ohrenblaser».
iM 'ih prap. bis, §236; tk kdl
bis dal3, ik-sziol bis jetzt,
bisher.
Ugas f . ilga adv. ilgat, komp.
ilgesnis adv. ilgesnei, lang.
ilgpn adv. in die Lange.
Ugimo -tiau -ginii lang ma-
chen; pa- verliingern.
Ugstu Ugau Ugti lang werden
(vonZeit); pa- perf., isz-si-
sich sehnen.
ilgumas Lange.
ilsiu-s -sejau-s -seti-s ruhen;
at-si-ilsefi sich ausruhen.
ilstit ilsau ilsti miide werden ;
pa- perf.
Ilzbute weibl. Name, dem.
von llzM.
imu cmiau iyr^^^'nehmen; imti-s
fiir sich nehmen; sich
davon machen; ap-si-hhti
etwas auf sich nehmen,
unternehmen, sich vor-
nehmen ; at-witi weg-
nehmen, at-si- sich (dat.)
wiederholen: isz-iihti her-
ausnehmen, isz-si- fiir sich
herausn.; mi-imti ab-
nehmen^ 7iu-si- sich (etwas)
ahn. ; pa-ir7iti wegnehmen;
perf. nehmen; par-si-irJiti
zu sich ins Haus nehmen ;
pri-imti annehmen, zu sich
nehmen; su-si-iiJiti rankds
Hiinde falten.
i7i-g prap. = in-gi, s. f.
inkaras Anker.
int- ostl. = ?'-.
intodis s. ^-todis.
ijpaczei adv. besonders, na-
mentlich.
if und, auch, § 246; if-gi,
yrd yr 3. sg. ist, § 170.
iriii yriau hit rudern; pri-
Worterbuch.
251
: heranrudern, x^ri-si- sich
heranr.
jru irau Irti siclj auflosen,
sich trennen; isz- sich
ganz trennen, auseinander-
fallen; su- ganz zerfallen.
Isrutls f. Stadt Insterburg.
issUgdams = isz-si-llgdamas
s. Ugstu.
Isz prap. aus, § 236; tsz vtso
iiberhaupt.
iszbuti ausdauern, s. esU.
isz-dykelis m. Ubermiitiger.
iszganytojis m. Erloser.
iszgastls f., hszgastis m.
Schrecken.
iszgelbejimas Rettung.
iszguldymas Auslegung, Er-
klarung.
iszJcadd (wr. skoda, aus dem
D.) Schaden.
iszkadininkas f. -he Schaden-
stifter, Schadling.
iszkeliavimas Abreise.
iszmaitlntojis m. Ernahrer.
iszmanymas eig. Verstandnis,
Bedeutung.
iszmintmgas f. -ga adv. -g^ai
verstandig, weise.
iszmintis f. Verstand, Weis-
heit.
isznekejimas Einreden, Zu-
reden.
iszputelis m. Aufgeblasener.
IszrinTctas f. iszrinhtd auser-
wiihlt, s. reriku.
tsztisas f. isztisd lang ge-
streckt.
isztrivojimas Ausdauer.
isz-ven adv. in einem fort.
zszvirkszczas f. iszvirkszczd
adv. -c^^ee verkehrt (Innen-
seite nach aufien).
i^ vergleichendes «wie».
itaisymas Einrichtung, Yor-
richtung.
it it-gi s. isz, § 28, 2.
po^Zis m. Aberglauben S.78.
j:
Jageld m. altl. Fiirstenname
Jagieiio.
jail adv. schon, jait-gi; jau
ne nicht mehr, nicht
langer.
jauczu -czaU jausti fiihlen.
jdunas f. ^"a?<wa adv. jaunai
jung.
jaunikditis (dem. zu jaumkis)
m. Jiingling.
jaumkis m. (eig. junger Mann)
Brautigam.
jaiimmas Jugend = junge
Leute.
jaunyste Jugend.
jauniszke Jugendvergniigen,
Ball.
jaunuteU dem. liebe Junge.
jautend Rindfleisch.
jdutis m. Ochs, dem. jautelis,
jaiiczutis junger Ochs.
javal pi. Getreide.
je ja!
jeg (jcg), jeg tik S. 79 auBer,
nur.
jegere m. Jager.
jegiii -giau jegti Kraft haben
zu, vermogen; nu- perf.
jet wenn, § 246.
jeih damit, ut, § 246.
Jeke weibl. Name.
jeng, S.104 daC, ut, § 246.
252
Worterbuch.
jenku jekau jekti blind wer-
den; ap- erblinden.
Jesus Jesus, Jezaus-p zu J.
je-dvi f. dual, sie beide, zu
jls §71.
jeszhau jeszlcojau -koti suchen;
pa- aufsuchen.
jlje, jiji, s. jls, § 86.
jUgas = llgas.
jimic = imii,
jls er, § 71.
jodau 'dtau -dyti it. reiten.
jodineju -nejau -neti it. dem.
bin- und herreiten, herum-
reiten.
jog (jog) erst, weil, s. § 246.
jojejis m. der Seinige.
jojic jojau joti reiten; at-
heranreiten, herreiten; j-
einreiten, zureiten (ein
Pferd); isz- ausr.; par-
beimr.
johs f. jokid irgendein, s.
§74.
Jokubas Jakob.
Joiias Johannes.
jo-pi zu ihm, s. §118.
Jozepas Joseph.
Judava Judaa.
jMinu -nau -dinti regen,be-
wegen ; judinti-s sichregen ;
pasi'judinti perf. dass. ;
su'judinti in Regung
bringen,riihren (dasHerz),
sujudintas geriihrt.
jiik adv. doch, ja.
jukd (wr. jucha) Blutsuppe,
Schwarzsauer.
juktd (r. jucht \juft\ wr.
JMchta?) Juchten, dem.
juktele.
junta poss. euer beider; S.66
del jicma (nicht poss.)
euretwegen.
juih-pi zu ihnen.
jumprova Jungfrau.
jundu judau jiisti sich regen ;
su- in Aufregung geraten,
junkstu jurikau jiinkti ge-
wohnt werden.
juntii jutaii jiisti ins Gefiihl
bekommen; pa- aufmer-
ken, bemerken, merken.
Jiirgis Georg, dem. Jurgiifis;
der Litauer deutet den
Nachtigallengesang als :
Jurgut! kinkyk, paplak,
nuvaHiik = Jorg! spanri
an, gib die Peitsche,
fahr ab.
jurios jures pi. Meer.
jus ihr pi. ; jusum-pi zu euch,
§118.
Juze mannl. Name, Joseph.
jd — jti je — desto.
judas f. jtidu adv. judal
schwarz.
judheris ra. Schwarzbrauner,
dem. judherelis.
ju-du sie beide, zu jts^ §71.
jukifi-s -kiau-s jilkti-s lachen,
spotten.
K.
k(} s. kds.
kdbiar Kaviar.
kahineju -nejau -neti it. dem.
hangen; nt-si- sich an-
hangen.
kalinu -nau -binti hangen;
<yj- behiingen, ap-si- sich
anhiingen, . umarmen ;
Worterbuch.
253
pakabmti anhangen, aiif-
hangen ; pri- anhangen ;
su- zusammenhangen,
-heften; ut- aufhangen,
anh.
kahlys Misthaken, MLstgabel;
grofie Gabel.
kahii -bejau -beti hangen.
kaczei kaczei-g obgleich, §246.
kaczoju -czojau -czoti KLD.
schmeicheln ; su- S. 35
(eig. zusammenschmei-
cheln) etwas auftreiben
(= sich verschaffen).
kad konj., s. §246; khd net
so dafi.
kadal adv. einst.
kaddngi kad dug (kadang) konj.
well, § 246.
kai wie, als, § 246.
kai — kuf hie und da.
kailinei pl.Pelz(alsKleidung).
kdilis m. Fell. .
kditnas Dorf.
kaimene Herde.
kaimynas Nachbar, dem.
kaimynelis.
kaimyniszkas f. -ka adv. -kai
nachbarlich.
kaimynkd Nachbarin.
katp konj. wie usw., §246;
katp norp irgendwie.
kaire (rankd) link.
kairys Linkhander.
Kairiickas mannl. Name.
kakalys (zunachst aus klr.
kachol'j aus d. Kachel),
Ofen.
kakdinu -nau -dinti gelangen
lassen; pa-si- sichgeniigen
lassen.
kdklas Hals.
kaktd Stirn.
kalbd Rede, Sprache, dem.
kalbele.
kalbejimas das Reden, Rede.
kalbesis m. Rede.
kalbinu -nau -bind eig. reden
machen; anreden; j- zu-
reden, einreden auf je-
mand.
kalbic -bejau -beti sprechen,
reden ; kalbeti-s sich unter-
halten; j-kalbeti einreden
(jem . etwas) ; nu- abreden ;
per- iiberreden ; S2i-si-k.
sich verabreden.
kdldinu -tmu -dinti Schmieden
lassen ; ap- gef angen setzen
lassen (eig. beschmieden
lassen).
kaledos pi. (wr. kol'ady)
Weihnachten.
kalejimas Gefangnis.
kalendros pi. Kalender.
kalinys Gefangener.
kalinu -nail -llnti, f- jemand
etwas einscharfenr.
kalU! inter j., etwa «heisa!>
kaliii -lejau -leti gefangen
sitzen.
kdlnas Berg, dem. kalnelis^
kalnuielis.
kalstu kaltau kalsti schuldig
werden; pra-si- in Ver-
schuldung geraten.
kaltas f. kaltd adv. kaltai
schuldig (einesVergehens).
kaltybe Schuld.
kaltininkas Schuldner (durch
Vergehen).
kalu kalian kdlti hammern,
254
Worterbuch.
Schmieden; ap- (eig. um-
schmieden, fesseln) ge-
fangen setzen.
ij dat. sg. zu has, wozu,
warum.
kamanderuju -ravau -ruti
kommandieren.
kamara (wr. A;omor«) Kammer.
kamdrninkas (p. komornik)
Kammerer.
kamarofas Kamerad.
kame lok. sg. zu kas, wo.
kamedija Komodie.
kaminas (p. komin) Kamin.
kampas Ecke, Winkel ; S. 90
Bu9ht.
kampidas f. -ta eckig.
kamszait -sziau -szyti it.
stopfen.
kancleris m. Kanzler.
kdndu kdndau kdsti beifien.
kankalas Glocke, dem.kanka-
lelis.
kankinu -nail -kmti peinigen.
kankles kanklys pi. fern, alt-
lit. Saiteninstrument, Art
Guitarre.
kankii kakau kdkti wozu
reichen, gelangen; isz-
hingelangen ; nu- wohin
gelangen, ankommen.
kapd (wr. kopa) Schock.
kdpas Grabhiigel, dem.kapelis.
kapines pi. Begrabnisplatz,
Friedhof.
kapoju -pojau -poti hacken;
su- zerhacken, vgl. con-
cidere.
kdra Karre.
karalene Konigin.
Karaliduczus (p. Krdleioiec,
in wr. Lautform Korol-)
Konigsberg.
karaliduju -liavau -liduti Ko- |
nig sein. [reich. «
karal^sta, karalysU Konig-
kardliszkas f. -ka adv. -kai
koniglich.
kardlms (r. korol') Konig.
kdras Krieg.
karduju -ravau -rduti Krieg
fiihren. j
karhija akk.pl. karhijas S. 79> \
geflochtener Kober.
karczamd karczemd {wi. korcma)
Wirtshaus, dem. karcze-
meU.
karczai pi. (von einem sing.
kartis) Mahne.
kdrdas Schwert.
karetd (p. kareta) Kutsche.
kariu koriau kdrti hangen
(mittels Faden, Strick) ;
pa- anhiingen.
kafklas eineWeidenart, salix
pentandra.
karnd Lindenbast.
kdrsztas f . karsztd adv. karsz-
tal heifi.
kaftas (eig. Hieb, zu kertii)
mal, dem. kartells-, kartq
einmal, einst; kelis karts
einige mal.
kartoju -tojau -toti {-tfijti -tavau
-tuti) einen Acker zum
zweiten mal pfliigen; at-
wiederholen, at-si- sich
wiederholen.
kartupeU dem., sonst kariu-
pelis Kartoffel.
karuju -ravau -rtiti karren;
par- nachhause karren.
\
WOrterbuch.
255^
Mrve Kuh.
kar^ygys (eig. Kriegsganger)
Held.
kas wer, was, irgendwer,
-was ; Ms-gi wer denn, was
denn; Tea was = warum;
ko warum, weshalb.
kasden kasdena adv. jeden
Tag, taglich.
kasdemnis kasdeninis f. -ne
alltaglich.
kasmet kasmets kasmetai adv.
alljahrlich.
kasa Haarflechte.
kasau -siau -syti it. kratzen.
kasnakt adv. jede Nacht.
kdsnis m. Bissen.
Kdsparas manni. Name.
kaspinas Haarband, dem.
kaspinelis.
kasryt adv. jeden Morgen.
kasrudenj, jeden Herbst.
kasii -siau kasti grab en; pa-
begraben.
kaszele (wohl aus wr. koset)
Kober.
kastuju -stavau -stuti (wr. p.
kostovac) kosten (gelten);
kasztuti-s sich kosten
lassen.
kate Katze.
kafgtsmos pi. Katechismus.
katilas Kessel.
kdtinas Kater.
katras f. katrd wer von
beiden; dial, auch «wer,
welcher* ; pi. S. 33 1. Z.
indef.einige, irgendwelche.
Katryne weibl. Name.
katrul (eig. auf welche von
zwei Seiten) adv. wohin.
kaukas Kobold, Heinzel-
mannchen.
kaukiu -kiau kaukii heulen,
kdulas Knochen.
kauras (wr. kover) Teppich.
kavoju -vojau -voti (wr. p.
chovad) behiiten, pflegen;.
pa- verwahren, bergen.
kavone (wr. p. chowanie) Ob-
hut, Pflege.
kavotojis m. Pfleger.
katlkas wer weifi was, s. das
folg.
kafm = kds fmo wer weiC,
macht Indefinita: katin
kalp irgendwie.
keiczu -czau keisti tauschen^
wechseln.
kdikiu -kiau Mikti fluchen;
pra- verfluchen.
kekszduju -szavau -szduti hu-
ren.
keksze Hure, Metze.
kell f. kelios einige, § 107a.
kelias Weg, dem. kelelis.
keliduti -liavau -liduti reisen;
at- herreisen; isz- aus-,
abreisen^ aufbrechen zur
Reise; tiu- hinr. ; par-
heimr,
kelines (richtiger wohl kelines)
kehies pi. Hosen.
kelione Reise.
keliu keliau kelti heben, mit
Obj. «Fest» ausrichten, be-
gehen; kelti vatdq Streit
anheben; kelti-s sich er-
heben, aufstehen; at-si-
kelti sich erheben, auf-
stehen ; isz-kelti heraus-
heben, erheben, isz-si-
256
Worterbuch.
sich emporheben, (Fest)
feiern ; pa-si- sich erheben,
auf erstehen ; fiir sich auf-
heben ; ut-kelti hinauf-
heben. [dera. Pilz.
kelmas Baumstumpf ; kelmutis
kelmutas f. -ta voll Baum-
stiimpfe.
kemszu kimszau kwiszti stop-
fen; kimszti-s sich etwas
einstopfen.
kenczu kenczau kesH und
kentejau -teti leiden, dul-
den; isz- aushalten; per-
erdulden, durchleiden; u2-
erdulden.
kenkia kenke kenkti es tut
weh; kas tdv kenkia was
fehlt dir?
kepenos pi. Leber.
kepinu -nau -pinti braten
machen; sdule kepina die
Sonne brennt.
kepit kepiau kepti backen,
braten; pa-si- sich (dat.)
braten.
kepure Hut.
kefd^us Hirt.
kerdtuvene kefdtuvene Hir-
tenfrau, Hirtin.
kerpit kirpau kifpti scheren;
nu- abscheren.
kefszyju -szyjau -szyti ziirnen,
rachbegierig sein ; at-si-
sich rachen.
kefsztas Zorn, Rachegefiihl.
kerte, kerczd Winkel.
kertit kirtau kifsti hauen;
mahen; nu- abhauen, ab-
mahen; pa- abhauen,
pa-si- fiir sich hauen.
kesau'S -siaU-s -syti-s sich ':
unterfangen, sich unter- \
stehen; pa-si- perf.
ketii -tejau -teti beabsichtigen.
keturl f. keturios vier.
keturidliktas f.-tovierzehnter. j
ketvirtas f. ketvirtd vierter. 1
ketviftis m. Viertel (a Is Ge-
treidemaC).
kezas Kase. J
kek subst. indekl. wieviel, '
quantum, indef. aliquan-
tum; kek tek (wieviel, so-
viel) irgend etwas; §107 a.
kekdend adv. jeden Tag.
kekvenas f. -vend ein jeder.
kemas Bauernhof, Dorf;
keman in den Hof.
ketas f. ketd adv. ketai hart.
ketsprdndis m. Hartnackiger.
kiaiile Schwein.
kiaulend Schweinefleisch.
kiauliszkas f. -ka adv. -kai
schweinisch.
kiaulpalaike erbarmliches
Schwein, s. imlatkis.
kiaUlstaldis m. Schweinestall.
kiaUltvartis m. Schweinever-
schlag.
kiduras f . kiaurd adv. kiaurai
locherig, hohl.
kidusze Schadel.
kiauszmis m. Ei.
kiaUszis m. Ei.
kybau -bojau -&o^i(eig.dauernd
hangen, zappeln), sich
regen, sich riihren.
kihirksztis f. (auch m.) Fun-
ken, dem. kibirksztelis.
kibtt -Icjau -heti zappeln, sich
regen.
Worterbuch.
257
kpkas (r. Idka = kyka) Art
weibl. Kopfputz.
kilneju -nejau -neti dem. he-
ben; ^j?a- abheben.
kilnoju -nojau -noti heben.
kilpa Steigbiigel, dem./a'Zpafe.
k}lu kilau kllti sich heben;
isz- sich herausheben ; pa-
sich erheben.
kinkau -kiau -kyti schirren,
mi- ausspannen; pa- pert'.,
pa-si- sich (dat.) an-
kirmele Wurm. [spannen.
kifminas groCer Wurm, pi.
kirminal Gewiirm.
kirtlkas Maher.
kifvis m. Axt, dem. kirvelis,
kirvukas.
kiselius (r. kiset = kyseh)
saurer Hafermehlbrei.
kyszau -szojau -szoti worin
stecken.
kysziu -szejau -szeti worin
stecken; hervorstehen,
herausgucken, S. 77.
kiszkd, Kniekehle.
kyszteriu -teriau -terti und
'terejau -tereti dem. schnell
oder ein bifichen stecken,
jem. etwas zustecken.
kiszu kiszau klszti stecken, i-
einstecken; oiu- wegst.,
verst. ; pra- hervorst., 2^i"(^-
si- hervorstechen intr.
kitalp adv. anders.
kUas f. kitd anderer; kitas
— kitas einer — andrer;
kits — kits usw. einander.
kliqsyk ein andermal.
kUkas irgend andres, jedes
andre.
Leskien, Litauisches Lesebuch.
kitdks f. kitokid anders be-
schaffen.
kytrastis f . u, kytrastis Schlau-
heit, List.
kytryste Klugheit, kytrystes
pi. Kunststiicke, Kiinste.
kytras (r. chitryj = chytryjh)
f. kytrd, gewohnlicher
kytrus f. kytrl ntr. kytrw
adv. kytrei king, schlau.
kitsal (s. kitas) der andre.
kiunksau -sojau -soti irgend-
wo hocken
klajoju -jojau -jofi irre gehen.
klampoju -pojau -poti ein-
sinkend gehen, in Sumpf
waten.
klampus f . klampi ntr. klampu
Sidv.klampei sumpfig (zum
Einsinken).
kldnas Pfiitze.
klapas (p. cMop) Bursch,
Bauernbursch.
klQpczus dass. (p. chfopiec).
klastd Betrug.
klastorius Betriiger.
klastorkd Be triigeri n .
klastuju 'Stavau -stuti be-
triigen.
klaupid-s -piau-s klauptis
niederknien.
klausau -siau -syti horen auf
jem.,gehorchen; klausyti-s
sich (dat.) anhoren; pa-
perf. ; pri- gehoren, zu-
gehoren.
klausineju -nejau -neti dem.
it. hin und her fragen;
isz- herausfragen, durch
Fragen herausbekommen j
iss-si- fiir sich ausfragen.
17
258
Worterbuch.
kUusiu -siau kldusti fragen;
pa- anfragen, pa- si- sich
befragen.
kleidd Frauenkleid.
kleideti irre gehen.
klejoju s. klajdju.
klestinu -nau -stinti hin und
her schlagen.
kleiis f. (r. klet') Vorrats-
hiluschen ; Schlafraum der
Madchen eines Bauern-
hofs; dem. kletdti., kUtiitc.
klevas Ahorn.
klibii -bejau -heti loseklappern.
klydineju -nejau -neti it. dem.
umherirren.
klykauti -kavau -kauti
schreien, kreischen.
klykiu klykiau kli)kti schreien,
kreischen.
klimpstu klhnpau klimpti ein-
sinken (in Sumpf).
kl^stu klydau klysti sich ver-
irren.
kllszas f. kliszd schief-,
krunambeinig.
Kliszis miinnl. Name.
klojimas Tenne.
kloju klojau kloti breiten, hin-
breiten; pdtalq kl. Bett
machen.
kUnas S. Ill Scheune, klo-
nusna in die Scheunen.
kWnioju-s Qddnoju-s) -niojau-s
-nioti'S (p. kianiac sif) sich
verbeugen ; pa-si-kldnioti
Verbeugung machen.
klumokas (wr. klumka) Trage-
tasche, Ranzen.
klumjjc (p. kiumpie^ aiis dem
D.) Holzschuh.
klumpu klupau klupti in die
Knie sinken, niederknien,
stolpern; U2;- (auf jem.
knien) iiberfallen, er-
tappen.
klupau -pojau -poti kniend
liegen.
knygos f. (r. kniga) Buch,
dem. knygeles.
ko weshalb, s. kds.
ko-del weshalb, weswegen.
kOdis m. (wr. kadz) Wasser-
krug.
koja Fufi, dem. kojele.
koks f. kokid welcher Art^
quaUs ; irgend welcher Art ;
irgendwelcher.
kot kolei (kdliai) bis.
kolioju -liojau -lioti schelten;
isz-k, ausschelten , in
Schelten ausbrechen.
koioj, S. 80, bis, net koioj
dass. ; s. kdt.
kone adv. (eig. was nicht)
beinahe.
kopineju -nejau -neti dem. it.
klettern ; hites kopineti
Waben aus Bienenstocken
ausnehmen.
kopu kopau kopti und kopiu
-piau steigen, klettern;.
i-kopti einsteigen, isz- aus-
steigen.
koravCmc Strafe.
koroju -rojau -roti (wr. karav)
strafen, ziichtigen.
kosziu -sziau koszti seihen,
S. 53 zapfen; prisi- eig.
sich voll seihen = sich
voll saufen.
kotas Stiel.
Worterbuch.
259
kozonls kozonis f. (p. Jcazanie)
Predigt.
Jcotnas f. kotna (wr. kaznyj)
jeder.
krdgas Krug (niederd. krog),
Kanne.
kraikas Dachfirst.
kraipait -piau kraipyti it. hin
und her wenden; krai-
pyti-s sich wenden.
kraitis m. Mitgift, Braut-
schatz, dem. kraitutis.
kraivas kriimm, s. krelvas.
krallkas (ip.krdlik) Kaninchen.
krafltas Rand.
krapineju -nejau -neti it. dem.
herumtappen.
krapsztau krapszczau krapsz-
tyti it. scharren, stochern;
at- wegscharren, absch.,
at-si-krapsztyti von sich
wegsch.
krdse Sessel, Stuhl.
krdsztas Ufer, krasztop zum
Ufer; dem. kraszfelis.
kratau kraczau kratyti it.
schiitteln ; nu- abschiitteln,
nasi- von sich absch.
kraujas Blut.
kraugeris m. (Bluttrinker)
Blutsaiiger.
krduju kroviau krduti haufen,
laden; Uzdq krduti Nest
bauen; su- zusammen-
haufen.
kreczil kreczau /cre^sf/schiitten,
hinstreuen ; pa- hinschiit-
ten, zu Fall bringen; u^-
aufschtitten.
kreipiii -piaii kreipti wenden ;
pa- perf. ab wenden.
krelvas f. kreivd adv. kreival
schief.
kremtu krimtau krimsti nagen.
krepszas krepszys grofie
Tasche, Tragesack.
kreslas Stuhl.
kriaund Wasserschale.
kribzdu -dejau -deti wimmeln,
krabbeln, sich regen.
kryge Krieg, dem. krygu^ele.
krikszczoms gen» -nh (p.
chrzescian) m. Christ.
krikszczoniszkas i.-ka adv. -kai
christlich.
kriksztynos pi. (wr. cliresciny)
Taufe, Tauffest.
krlkstyju -styjait -styti (wr.
chrescid) taufen.
krintii kritau krlsti herab-
fallen ; ir- hereinfallen
(von oben).
kiipe Leiter (Gerat).
krlslas Brocken, Bifichen.
Krlstus Christus, Krlstauspi
zu Chr.
Krlzas mannl. Name.
Krizene Frau des Krizas.
kromas Kram (kleiner Han-
del; ip.kram aus dem D.).
kromininkas (wr. kramnik)
Kramer. [miiHs.
krumas Gebiisch, dem. kru-
krupfelis m. Kropfel (ostpr.
Krupfel).
krutme Brust.
kridinu -nau -tinti in Regung
bringen, aufriihren ; pa-
anriihren.
krutts f. Mutterbrust.
krutic -tejau -teti sich regen,
sich riihren.
260
Worterbuch.
kriiva Haufe, kruvon zu Hau-
fen; dem. kruvele.
krtipcL kropa Griitzkorn, pi.
krnpos (p. krupy) Grdtze.
Kiibas mannl. Name.
kuczmeistras (Fremdwort)
Forstmeister.
kudas (p. chudy, r. chudoj)
diirftig, mager; dazu auch
das folgende.
kiidikis m. kleines Kind,
dem. kudikelis, kudikytis
ganz kl. K.
kiidla u. kudlas (wr. kudfa)
Haarzotte.
kuilys Eber (zahmer).
kuinas Gaul (r. kon, p. km),
kuinpalaikis m. elenderGaul;
s. palatkis.
kukne (p. kuchma) Kiiche.
kukorius (p. kucharz) Koch.
kulikas Drescher.
kulys (wr. kut) Bund Stroh;
kulels instr. pi. Hals iiber
Kopf.
kuliu kuliau kMi dreschen,
auf etwas schlagen; isz-
ausdreschen ; su- zer-
schlagen.
kulkd (wr. kul'ka) Kugel.
kulokas (r. kufak) Faust,
Faustschlag.
ktllsze kulszis f. (p. kulsza)
Hiifte.
kumas (wr. kum) Gevatter.
kumele Stute, dem. kumeldite,
kumelys Fiillen.
kumpas i.kumpd adv.kumpal
krumm.
kumpis m. Schinken.
kumpstu kumpau kumpti
krumm werden, sich
krummen.
kunas Leib (Korper).
kunigdiksztis m. Fiirst.
kiinigas (alt: Fiirst, Herr, aus
d. kuning) Priester, Pfarrer.
kupczus {wT.kupec) Kaufmann,
dem. kupczitkas junger K.
kupczuvene Kaufmannsfrau.
kupka (p. kubek) Becher.
kur wo; auch allgemeines
Relativ «welcher» S. 17;
wie (deutsch. dial. wo =
wie) in der Frage.
kurbas Korb, dem. kurbelis
S. 41 Vogelbauer.
kurenu -naii -renti it. fort-
gesetzt heizen; S.78 ver-
brennen.
kurls s. hufs.
kuriti huriau kitrti heizen,
Feuer (iigni) anmachen ;
pa- anziinden, pra- perf,
dass. — Bedeutet auch:
bauen.
kurmis m. Maulwurf.
kicr-ne-hir S. 79 hie und da.
kur-nors irgend wer.
kurpe (p.kurpie) Schuh, dem.
kurpele.
hers (alter hirls) kur sat rel.
welcher, indef . irgendwel-
cher; kurids-na in quos.
kurstic kuriau kufsti taub
werden; ap- ertauben.
Kurszys Kure, Kurlander,
dem. Kurszukas junger K.
kusinu -nau -sinti hetzen ; pa-
aufhetzen.
kuzt interj. beim plotzlichen
Aufrichten, etwa «hopp!»
Worterbuch,
261
ku-czes irgendwann, dann
und wann, s. czesas.
, kupiu kupiau knpti haufen.
kupiu kupiau kilpti reinigen
(ein Feld, ein Waldstiick,
S. 80).
kvatlas i. kvaild adv. kvailat
dumm.
kvdpas Geruch, Duft, dem.
kvapelis.
kvaterdju -ravau -rdti quar-
tieren; i- einquartieren.
kvepiu kvepiau kvepti riechen
(intr.), duften.
kvepuju -jMvau -pfiti atmen.
kveczu -czau kvesti einladen;
fj- einl., jrsi- zu sich einl.;
pa- einl., auffordern; su-
kvesti zusammenladen.
kc'eslys Hochzeitbitter.
kvetys Weizenkorn, ^l.kveczei
Weizen.
kuetka (wr. kvetka) Blume,
dem. kvetkele.
Itibas f. lahd adv. laha^ =
sehr, adv. komp. lahiaus;
sic visit labii mit allem.
Ididoju 'dojau -doti bestatten;
2)a- perf.
laikaU -kiau -kyti halten, mit
« Fes t » : abhalten , begehen ;
isz-l. erhalten (z. B. am
Leben); pa- behalten, pa-
si- sich halten, sich an
etwas festhalten ; su-laikyti
anhalten, festhalten con-
tinere; ut- zuriickhalten,
ut-si- sich (wo) aufhalten.
Idima Idime Gliicksgottin ;
Gliick.
laimejimas das Gewinnen,
Sieg.
laimetinas eig. gewinnbar
(s. laimiii), leicht zu ge-
winnen, zuganglich.
Idiniimi -nau -minti eig. be-
gliicken; pa- segnen.
laimiu -mejau -meti gewinnen,
laimeti ant , . . besiegen.
Idistau Idisczau Idistyti it.
giefien; ap- begiefien.
laisvas f. -va frei; laisvos
valandos freie, miiCige
Zeiten (Stiinden).
latszkas Blatt, dem. laiszkelis.
laivas Boot, dem. laivu&elis.
lai&au -Mail -iyti it. lecken;
laityti-s sich (den Mund)
lecken.
lakstau laksczau lakstyti it.
herumfliegen.
laksztiiigala Nachtigall (liber
den Ruf der N. s.Jicrgis).
Idngas Fenster.
lankd Wiese.
lankas Reif, Tonnenband,
Biigel.
lankail -kiau -k^ti (it.biegen);
at-, at-$i- Besuch machen,
besuchen.
lanklnis f.-we, lanklnes vy teles
S. 30 Bastschuhe mit
Bugeln?es ist wohl Fehler
fiir lunklnis aus Bast be-
stehend.
Idpas Blatt, dem. lapelis,
laputelis.
Idpe Fuchs. [Speise).
lapene Kohl, Sauerkohl (als
262
Worterbuch.
lapoju 'pojau -poti Blatter
bekommen; i^z- sich be-
lauben.
laptitas f. -ta belaubt. •
Idszas Tropfen.
laszinel pi. Speck.
laszu -szejau -szeti tropfen;
nu- herabtr.
latravoju -vojau -voti (p. fo-
trowad) liederlich leben;
pra- verprassen.
lauhas Feld, laukan (ins Feld)
hinaus; dem. lauku&is
lauku&elis.
Laukasargus akk. pi. S.103
= lauko sdrgus (n. pi.
sargai) des Feldes Hiiter,
mytb.Felddamonen; viel-
leicht als Kompositumauf-
zuf assen : laukasargai^ vgl.
denDorfnamen Lauksarget.
Idukiu 'kiau Idukti warten;
Idukti-s (kudikj) erwarten
(ein Kind); su-ldukii ab-
warten, erwarten, erleben,
S. 78 Z. 6 V. o.: das rote
(verwelkte) Blatt erlebte
noch ein grimes (ehe es
abfiel); su-si-ldukti kudikl
ein Kind bekommen.
Laume damonisches Wesen,
Art Fee, Nixe.
Lauras mannl. Name.
Laurene Frau des Lauras.
Idutas abgebrochener Zweig,
Reisig.
Idutau 'tiau -tyti it. brechen.
Idutiu 'iiau Idutti brechen;
nU' abbrechen.
lazdd Hasel.
lazdynas Haselgestrauch.
latau-^ -tiau-s latyti-s wetten.
latyha Wette.
lebanju -havau -hauti (p. la-
hoivad) schwelgen, prassen.
Uhe (aus d. Leben, p. Idba
Vergniigen, Lust) Prassen.
Uid&u Uidan l^ti lassen;
schieken; erschaffen S. 110;
Uistis S. 88 sich (trei-
ben) lassen ; ap-leisti
fahren lassen; at- hin-
lassen, hinschicken ; er-
lassen, vergeben (Stinde);
?■- hineinlassen, i-si- sich
hineinl.; isz-Uisti heraus-
lassen , entlassen , aus-
senden, ausgeben (Geld);
nu-leisti hinunterl asse n ,
nu-si- sich herniederlassen,
sich senken; pa-leisti los-
lassen, pa-si- sich ein-
lassen auf, sich gehen
lassen. herunterkommen,
2)er- (czesq) Zeit hinbringen,
])ra- (czcsq)Zeit vertreiben;
2n'i' heranlassen, pri-si- zu
sich lassen, sich wohin
lassen = an etwas heran-
kommen ; ti2-leisti los-
lassen auf . . .
lekioju -kiojau -kioti it. fliegen.
lekiii lekiau Ickti fliegen; at-
herfliegen ; isz- ausfl. ;
nu- hinabfl., hinfl.
lelijd (wr. taleja) Lilie, dera.
lelijiiie.
lendu lindau llsti kriechen;
/-, i-si- hineinkr. ; nu-Usil
hinabkr., hinkr.; pa- hin-
kriechen, s?f-, su-si- zu-
sammenkr.
Worterbuch.
263
lengvas f. lengva adv. lengvat
leicht.
lengvinu -vinau -vinti leicht
machen; pa- erleichtern.
Lmkas (r. I' acli=Hecli^) Pole.
Unkiszkas f. -ka adv. -kai
polnisch.
lenkiii -klau lenkti biegen;
nu- ablenken; pa- perf.
heugen, pa-si- sich beugen.
lentd Brett.
lent^naW SLndhrett (zum Hin-
legen von Dingen).
lentmis f. -ne brettern.
lepinu -pinau -pinti verzarteln.
lepiis i. -pi ntr. -pii adv. -pel
verzartelt.
lesii lesiau lesfi picken; su-
aufpicken.
letas f. letd adv. letat blode.
lecavoju -vojau -voti, pa-
empfehlen (p. polecad)^
pa-si- sich empf.
leju lejau leti gieCen; ?-
eing.; isz- ausgieCen, erg.,
isz-si- sich ergieCen; pra-
lefi vergieCen.
lekarstva (p. lekarstvo) Arznei.
lehias f. leknd schlank.
leku likau likti lassen (=zu-
riickl.); bleiben; at- voll-
enden; isz- iibrig bleiben,
gyvas isz-llkti ami Leben
bl.; pa-likti belassen, ver-
lassen, pa-si- bleiben ; pri-
Vtkti bestimmen (vom
Schicksal), ntr. priliktd
vom Schicksal bestimmt.
lemti m. Stamm.
lepa Linde. [gruppe.
lepynas Lindenstand, Linden-
Upiu -piaii lepti befehlen;
at'Si- antworten; pa-lepti
befehlen.
lepsnd Flamme.
lesas f. lesa adv. lesat mager.
lesininkas (p. lesnik) Forster.
lesvinczus, gewohnlich lesin-
czus (p. lesniczy) Forster.
Letuvd Litauen.
Letuvininkas Litauer.
Letuvininkump zu den Li-
tauer n.
Letuvis m. Litauer.
letuviszkas f. -ka adv. -kai
litauisch.
leMu -Hau leUi lecken.
letuvis m. Zunge.
liduju-s lioviau-s liduti-s auf-
horen; paliduti mit Part,
prat. akt. ioaliduk grumzdes
hor auf zu drohen; pa-si-
liduti aufhoren intr.
liaupse Lob, Lobpreisung.
lidupsinu -sinau -sinti loben,
lobpreisen.
Lihanonas Libanon.
lydekd Hecht, dem. lydekyU.
lyd'tmas kahl geschlagener
Waldboden.
lydtu Itjdejau -deti begleiten;
i- hineingeleiten ; nu-l. eig.
hinabgeleiten, (ein Fest)
erlebt haben, damit zu
Ende sein; pa- geleiten =
zu Grabe tragen.
lyg adv. (Itg) gleichsam, als
ob, wie ; Itg kdd gerade als
ob; lig fartiim du mochtest
(man mochte) sagen, ge-
wissermaCen, s. lygus.
Itg prlip. mit Gen. bis, s.
264
Worterbuch.
llki (liJcl); audi lyg ge-
schrieben.
ligd Krankheit.
l^ginu -7iau -ginti gleich
machen.
^gstu hjgau lygti gleich
werden; pri- gleich kom-
men, gleichen.
lygunid, lyguma Ebene.
lygus f. lygi adv. lygd gleich,
als ob, I. tatp gerade so.
lygiitis (dem.zu lygus) gleich,
gleich maCig, ebenmafiig.
lyja Vijo lyti (eig. sich er-
gieCen), regnen; iit- ein-
stromen auf.
Vik llki (likl) bis, s. iki.
limpii lipau Upti kleben intr.;
pri- ankleben intr.
l^na (p. Una aus dem D.)
Leine, Sell.
linal pi. Flachs.
Undau -doju -doti worin
stecken.
linguju -gavau -giiti hin und
her schwanken, sich auf
und ab bewegen; schau-
keln.
linksmas f. linksmd adv.
linksmal frohlich, lustig.
Imksmyhe Heiterkeit, Freude,
Belustigung.
Vmksminu -minau -minti ver-
gniigen ; linksminti-s sich
vergniigen, sich erheitern ;
pa-Unksminti vergniigen,
erfreuen, pa-si-llnksminti
perf.
linkstu linkau linkti sich bie-
gen; oiu- sich hinabbiegen.
lipii lipau Vipii steigen; nu-
hinabst.; jpa-si- auf steigen ;
ut-llpti auf steigen.
lytils Regen.
liudyju -dyjau -dyti zeugen
(= Zeugnis geben); ap-,
isz- bezeugen.
liudymas Zeugnis.
liudininkas Zeuge.
liudnas f. liudna adv. liudnai
traurig.
Imd&it liudejau -deti traurig
sein.
liustic liudau liusti traurig
werden; nu- perf.
liustavoju -vojau -vofi (zu
deutschem «Lust», aber
aus dem Slav, entlehnt),
joa-si- sich belustigen.
UHtas (wr. I'utyj; I'utyj zver
wildes Tier) Lowe.
liiisas f. liusd adv. liusaX
(aus dem D.) lose.
lizdas Nest, dem. lizdelis.
lobism. Gut, Habe, Reichtum.
lojimas Gebell.
loju Idjau loti bellen.
lopas Lappen.
lopau -piau -pyti flicken.
lopszys (Gen. lopszio K. ;
doch auch lopszio).
loskd (-p.iaska) Huld, Gnade,
Liebe.
losztu loszau loszti Mutwillen
treiben.
lota Latte.
lotgalis m. Lattenende.
I6va (wr. iava doch vielleicht
lit.) Schlafbank.
lovys Trog, Backtrog.
Lozorius Lazarus.
lu^nas I. luind hornlos.
Worterbuch.
265-
lukuriu -riau -kurti barren.
lumper I'Hombre (Karten-
spiel).
lunkas Lindenbast.
lunkmis f. -no aus East be-
stehend.
, lupu lupait lupti abhauten,
' schinden, schalen.
j luMu luiau lutti brecben intr.;
^ pa- S. 66 trans, zerbrecben.
nidce mads f. (p. moc) Macht.
macnumas Gewalt.
macnus (p. mocny) f. -nl adv.
-net stark, machtig, ge-
waltig.
mdczyju -czyjau -czyti (aus p.
po-moc Hilfe gebildet)
helfen, tal nemaczyja das
bilft nicbts; pa-m. pert*.
MagiiM weibl. Name.
mainau -niau -nyti tauscben;
per- verwandeln.
niatstas Nahrung.
maiszau -sziau -szyti miscben ;
su- vermiscben, verwirren
conturbare.
maitinu -nau -tinti nabren;
isz- ernabren, isz-si- sich
ernabren.
maidd Bitte, Gebet.
maldau -d&au -dyti it. bitten;
^e»--durcb Bitten bewegen,
f besanftigen.
^ malduju -davait -ddti meld en.
mdlka Holz (Kleinbolz), dem.
malkele.
ynalhas Scbluck.
malont Gnade.
malonyhe Gnade, Huld.
malonmgas f. -ga adv. -gCLi
gnadig.
maloniis f. -nl adv. -nei gna-
dig; ntr.ma/o?iwangenebm^
lieb; adv. gern.
mama Mutter, dem. mamyte^
mamulyte, mamute.
mamonas Mammon.
mdnas f. 'mand mein meus^
mands-is derMeinige,mawe-
ji die Meinigen.
-manau -niau -yii\ i- ver-^
steben, konnen, kai tth
imanydams so viel er nur
konnte; isz- versteben,
begreifen, isz-si- sicb auf
etwas versteben ; nu- laer-
ken, erkennen; per- ver-
steben ;^ra- ersinnen, j?ra-
si- sicb etwas ersinnen,
sicb einf alien lassen; u^-
aussinnen, sicb einf alien
lassen, ^<^-s^- auf Gedanken
kommen.
mandagus f. -gi ntr. -gu adv..
mandagei anmutig, ma-
nierlicb, sittsam ; sup.
tnandagidusias.
man'eras Manier.
mani-p bei mir.
mano poss. mein, § 77.
mar gas f. -margd adv. margai
bunt.
Maryjd Maria.
marios indres See, Haff, dem..
ynareles, maru^es, maru&eles.
marszkinet pi. Hemd.
mdrszkonis (eig. adj. linnen)
Linnen, Leinen, Leinen-
kleid.
Worterbuch.
Qnarti f. Braut, § 67; dem.
martele.
Maskolija RuCland, s. Mas-
kolius.
maskdliszkas f. -ka adv. -kai
russisch.
Maskdlius (wr. moskat d. i.
Moskauer) Russe.
mdt interj., sieh da!
mataii maczau matyii schauen,
sehen; pa- bemerken, zu
sehen bekommen, pa-si-
sich etwas ansehen; su-
matyti bemerken con-
spicere.
Mateoszius (p. Matteusz)
Matthitus.
mdudau -diau -dyti baden;
mdudyti-s sich baden; pa-
si-mdudyti ein wenig baden
intr.
mduju moviau mduti streifen ;
nu' abstreifen, Mi- auf-
streifen, u^-si- sich (dat.)
etwas aufstr.
maukiu maiikiau maukii glei-
ten lassen ; hinunterspiilen
(Getrank); isz- auszechen;
pri-si- sich vollsaufen.
tnazgdju -gojati -goti waschen ;
nu-si- sich ab waschen.
matas f. i)mtd, abgekiirztes
ntr. md& wenig, adv. onatai
klein; isz maiu denu (von
kleinen Tagen an) von
Jugend an, von klein an.
matens gen. eines ^matUj tsz
matens von klein an.
)}iaitpn adv., matyn elti eig.
ins kleine gehen, klein
werden.
indtinu -tmu -tinti klein
machen; pa- verkleinern.
matif adv. vielleicht auch,
wohl.
matiukas, matiukclis dem.
Kleinchen.
matne (eig. bei kleinem
nicht) beinahe.
niaiu (instr. sg. bei kleinem)
vielleicht. [wenig. <
fndiumas Kleinigkeit, ein ^
medmis f. -oic^ S. 86 = im ^
Walde lebend, zum Walde '
gehorig (von der alten
Bedeutung des Wortes
7nedis « Wald » ) ; medin e
oszkci Gemse.
ynedis m. Baum, dem.
mediC2:elis.
\ mediis Honig.
medtoju -dtojau -dioti (eig.im
Walde leben) jagen =
Jagd ausiiben; su-m. zu-
sammenjagen.
medtotojis m. Jager.
megstu megau megti gefallen;
pa- Gefallen finden an;
pa-si- dass., sich verlieben.
iirMU Liebe.
I meilhigas f. -ga adv. -gai
liebevoll, freundlich.
melius f . meili ntr. meilu adv.
meilei lieb, liebreich ; adv.
sup. meilingidnsei.
melas Liige.
mddas Binse.
meld til -dtau melsti bitten;
melsti-s beten.
meliiju -avau -luti Itigen; pa-
erliigen ; su- zusammen-
liigen.
WOrterbuch.
26-
melM mlUau mlUti melken.
mendre s. n4ndre.
menesis m. Monat. yy\^y^uo
menkas i. menka adv. meiikaJ
(subst.mit Gen. ein wenig)
wenig.
menu miniau minti gedenken ;
at-m. sich erinnern ; raten ;
at-si- sich erinnern; nu-si-
verzagen; pa-miuti in Er-
innerung bringen ; 2^'^'^-
benennen.
miniu (meiiu) minejau mineti
gedenken, im Gedachtnis
haben; pa- perf.
menu in. Mond; Monat, dem.
menuHs.
Mercas Miirz.
Merczus mannl. Name.
merga Madchen; Dienst-
madchen, dem. mergele,
mergdfe, mergyte, mefrguM,
mergutele.
mePgvakaris m. Madchen-
abend,derHochzeitsabend,
an dem die Gespielinnen
und Freundinnen der
Braut zusaramenkommen,
die Braut schmiicken mit
dem Rautenkranz u. a.,
dabei bestimmte Lieder
singen.
merkiii -kiau merkti in Was-
ser legen (zum Weichen);
i- eintauchen.
Mertynas Mertynas Martins-
mts wir. [tag.
imsa Fleisch.
Jiirsineju -ne'jau -neti schlach-
ten; mesincti-s sich zer-
fleischen.
mesinifikas Fleischer.
meszka (aus dem Slav.
*mesbka) Bar, Biirin.
meszkinas mannl. Bar.
metas, ofter pi. metai Jahr;
allgem. Zeit S. 107.
metlmas Werfen.
metii meczau mesti werfen;
at- wegw.; ?'- ein-, hinein-
w., i-si- sich hineinw.,
isz-mesti hinausw. ; nu-
herabw.; pa- hinwerfen,
im Stich lassen; par-
niederw.; su- zusammen-
w.; 2i$- auf-, iiberw., ut-si-
sich (dat.) iiberw.
mezliava Abgabe.
meiinys Misthaufe, Dung-
stiitte.
inetlas Diinger, pi. me&lai,
per ynHlus zur Zeit des
Mistfahrens.
megas Schlaf, dem. megelis,
megiitis.
inegu -gojau -goti schlaf en;
isz' ausschl., isz-si- sich
ausschl.
melas f. mela lieb, adv. melaT
mel lieb, gern.
melaszirdhigas i.-ga adv. -(5rai
barmherzig.
melaszirdingyste Barm herzig-
keit.
mera (wr. mera) Mai3.
meruju -ravau -I'titi messen.
mcstas (wT. mesto) Stadt,
mesta-Qia in die St.; dem.
mesttlis, mi'steli-n in das
Stadtchen.
me&ys Gerstenkorn, metd
Gerste.
268
Worterbuch.
migld Nebel, dem. miglute.
Mikele Michaelstag.
Mikolas mannl. Name.
myle myle Meile.
myliu mylejau -leti lieben;
pa- lieb gewinnen; be-
wirten; pri- bewirten.
-milstu -milau -mUti^ pa- lieb
gewinnen; sii-si- sich er-
barmen.
milttuve MelkgefaC, Melk-
eimer; dem. miUtuvdite.
mindu adv. bei Imper. und
Optativ ja! mindu ne- ja
nicht !
minavone Andenken.
-mingu -migau -mlgti, ut-
einschlafen.
minlsteris m. Minister.
mlnkau -kiau -kyti kneten.
minii mynimi minti treten;
nu- ab treten.
minutas Minute.
mirkau -kiau -kyti ein-
weichen; pa- eintauchen.
mirszeju -szejau -szeti ver-
gessen, vergessen haben.
mirsztu mirszau mifszti ver-
gessen; 2^^- perf.; ut-,
ut-si- vollig vergessen.
mirsztu miriail mifti sterben;
nu- sterben (eig. ab-
sterben); pa- wegsterben.
mlslyju -lyjau -lyti (wr. mys-
lic) denken , meinen ;
mislyti-s sich denken,
meinen; pamtslyti auf den
Gedanken kommen; su-si-
sich bedenken, sich be-
sinnen.
mislis f. (r. myst) Gedanke.
miszkas Wald, Laubwald ;
miszkus = miszkusm S. 70
in die Walder.
-misztii -miszau -mlszti sich
vermischen,durcheinander
kommen; su- sich ver-
wirren.
moczeka (r. maciclia, macecha)
Stiefmutter.
moczute dem. Miitterchen
(s. mote).
Moizeszius {■p.MoJ2:esz) Moses.
mojimas Winken.
mojis m. Wink.
moju mojau moti winken.
mokmimas das Lehren, Lehre.
mokintinis mokyfinis m., § 26,
Schiiler, Jiinger (Jesu).
mokmtojis mokytoj is m.IjehreT.
mokinii -nail -kmti (-kyti
§ 26) lehren, unterrichten,
mokhiti-s lernen ; isz- vollig
belehren, isz-si- ganz und
gar lernen; pa- belehren.
mokslas Lehre.
moku inokeju -keti konnen,
vermogen ; zahlen ; isz-
lernen; ut- bezahlen.
moliavdju -vojau -voti (wr.
malevac) malen.
moliavone (wr. malevane)
Malerei, Gemalde.
molorius (p. malar z) Maler.
momd Mutter.
morkas (alter auch moi'kva;
wr. morkva) Mohre.
mostypi -styjau -styti {T.mastit')
salben.
mosth f. (wr. masd = maM)
Salbe.
mote (urspr. Mutter) Weib,
Worterbuch.
269
Frau; motuM liebes Miit-
terchen, moterele Miitter-
chen.
moierlszlce Frauenzimmer,
Frau.
Motejus mannl. Name.
mdtyna Mutter, dem.wo^yweZe.
muce Miitze.
muczyju -czyjau -czyti (i.mu-
cif) qualen, peinigen ;
mi-si- sich abqualen.
mudrauju -dravmt -drauti
munter sein.
mudrus f. -I't adv. mudrei
munter, flink.
muka (r. muka) Qual, Pein.
mum dat. dual. S. 24.
muma poss. dual, unser
beider; nicht poss. pd.s
muma bei uns.
mundrus f. -drl adv. -drel
munter.
murmiii murmejau -meti
brummen, murren.
murstu 7nurau murti auf-
weicben intr. ; j- durch-
weichen intr.
musum-pi zu euch, § 118.
muszis m. Schlacht.
musztmis m. (eig. durch
Schlagen, Pragen entstan-
dener) Taler.
muszii musziau muszti scbla-
gen; i- hineinschl., isz-
ausschlagen, herausscbl.,
binauspriigeln ; nu- er-
schlagen; per- durchschl.,
dariiber scbl., zerschl. ; su-
zerschlagen^ verpriigeln.
muzikantas Musikant.
muzlke Musik, Musikstiick.
7iabdgas nebagas (p. niehogi
arm) Armer f. nabdge\
dem. nabagelis.
nSgas Nagel (Finger-, Zehen-
n.), Klaue.
naktis f. Nacht, dem. naktdte^
naktuU.
nakvynt Nachtlager.
nomas Haus (so im Sing, oft
bei Don.), gewohnl. pi,
namal\ nammna ins Haus;
dem. namelis.
name adv. zu Hause.
7iamiszkis f. -ke Hausgenosse,
namlszkei pi. Hausleute.
namo {namu) namon adv.
nach Hause.
namonais S. 41 nach Hause.
n'apykanta = ne-ap. HaC.
naras Narr.
nafsas Grimm, Zorn.
ndrstau ndrsczau ndrstyti it.
tauchen.
nartinu -nau -tinti zornig
machen; i- erziirnen.
nasrai pi. Rachen, Maul.
naszle Witwe.
nasztd Last.
naudd Nutzen.
Qiaujas f. naujd adv. naujel
neu; Isz naujo von neuem.
naujena naujynd Neuigkeit.
naujmetis m. Neujahr.
naujokas Neuling.
navdtnas (p. nowotny) f. na-
vatnd neuartig.
we adv. nicht, § 246.
ne = nei.
neapykanta HaC.
ne-be- nicht mehr.
270
Worterbuch.
nehylys f. -U stumm.
nedarytas nicht angemacht,
ohne Zutat (von Speisen),
s. darau.
negalimd ntr. unmoglich, s.
galiu.
negam nicht genug, s.ganci,
neganda neganda Ungemach,
Mifigeschick.
negelys Nagel, Zinke.
negelke Nelke, dem. negelk^te.
negiliukis Ungliick, s. giliukis.
negratus nicht schon, un-
schon, s. gra^us.
nei wie, als, § 246; nei-gi.
net netgi nicht einmal ne —
quidem ; net — nel weder
noch neque — neque,
§ 246.
neilgai adv. nicht lange, s.
Ugas.
neiszmanymas Unverstandnis,
s. vianau.
nekaip (nicht wie) als (bei
Komp.), § 246.
nekufs nekurls nekursal ein
gewisser, irgendeiner.
nelabas bose, s. Idbas.
neldime Ungliick, s. Idime.
nel^gus ungleich, s. lygus.
nemandagus adv. -gei unver-
standig, s. maudagus.
nematas nicht gering,s.m«i«6\
nemenk nicht wenig, s. mehkas,
nemelaszirdingas unbarm-
herzig, s. melasz.
nemerutinas f. -na unermefi-
lich, s. merfiju.
Nemimas der FluC Niemen.
nendudelis m. Nichtsniitz,
vgl. ^lauda.
nendre Rohr, Schilf, dem.
nendrute.
neng als (bei Komp.), § 246.
nepajudintinas f . -na adv. -Tiai
unbeweglich, vgl. judimi,
nepigu ntr. nicht leicht, s.
pigus.
nepretelius (Unfreund) Feind^
s. pr'etelius,
nera ner ist nicht, s. yi'd.
neramus unruhig, unbefrie-
digt, s. ramus,
nerimastls f.Unruhe (innere),
s. rimastis.
neriu neriau n^rti; i- ein-
tauchen, hineinschliipf en ; j
pa- perf.; per- durch- \
tauchen.
nes, 7iesd konj. denn, §246.
nesdndora Uneinigkeit, Streit.
s. sdndora.
nesyk nicht einmal, oft, s.
sykis.
nesvetiszkas unmenschlich, s.
svetiszkas.
neszczd schwanger.
neszdinu -dinau -dinti tragen
lassen; neszdinti-s sich tr.
1.; at' herbringen lassen.
nesziojti -sziojau -szioti it^
tragen; neszioti-s sich mit
etwas tragen ; su-neszioti
zusammentr.
neszu sziaii neszti tragen;
at- hertragen, bringen ;
^■s^-heraustragen, -bringen ;
nu' hintragen, nu-si- fiir
sich hinbringen ; par- nach
Hause tragen', heim-
bringen, par- si- fiir sich
heimbr. ; pra-neszti (vor-
Worterbuch.
271
tragen) verkunden; sii-
zusammentragen.
neszvdnkus unanstandig, un-
fein, s. szvdnkus.
neszvdnkelis m . unanstandiger
Mensch.
7iH (Baranowski in der
. schriftsprachlichen Um-
schreibung net) so dafi;
net koioj S. 80 bis.
netU adv. (p. nietyle) nicht
nur.
neteisybe Unrecht, s. teisybe.
neteisus ungerecht, s. teisus,
netiektai S. 104, s. tiktal.
netikejimas Unglaube, s. tike-
jimas.
netlkelis m. Nichtsniitz, vgl.
tinku.
netlkes unpassend, s. tinku.
netoU adv. nicht weit, un-
weit, s. toll,
neva als ob; neva deje S.38
tat, als ob sie legte.
nevenas nicht einer, keiner;
neven nur, s. venas.
nevernas untreu, falsch, s.
vernas.
neveUyhas unehrbar, s. vei-
lylas.
nevidonas Bosewicht.
nekadd, nckadm. nekados adv.
niemals.
nekai, nekaip adv. auf keine
Weise.
•mkas niemand, nichts; pi.
nekai dummes Zeug,
Possen.
nekmu -nan -kinti (zunichte
machen) verachten.
ncknekei pi. Nichtigkeiten.
nekur adv. nii'gend.
nykstu nykau nykti vergehen ;
isz- verschwinden, aus-
gehen (von Pflanzen); ap-
ohnmiichtig werden; nu-
verschwinden.
nykteriu {-tereju) -ierejau
-tereti dem. plotzlich auf-
tauchen (GedankenS.35).
nirstu nirtau nirsti starrsinnig
werden; i-nirtgs erbittert;.
vgl. nartinu.
niiikhnas Getose, Larm.
niiikiu niuktau niilkti Getose
machen.
-niures s. paniures.
7iobaZnas (p. ndbotny) f. -na
adv. -nai fromm.
ndkstu ndkau nokti reifen.
nometas (slav. ; vgl. wr. na-
motka; p. namiot u. a.
Betthimmel) ArtKopfputz
der Frauen, Art Schleier.
noprosnas (wr. naprasnyj) i.
noprosnd adv. noprosnai
vergeblich.
noriu -rejau -reti wollen ; part.
no7'ts ob auch, wenn auch ;
nach Relativen -libet, kmp
norts, kalnorins irgendwie;
norint gerund, nach pron.
rel.-cunque, -libet, § 246.
7i6rs, § 246, wenigstens, ob-
gleich, wenn auch; nach
Pron. irgend ; kas-nors
irgendwer, irgendwas, kur-
n&rs irgendwo.
nosis f. Nase.
notejo = ne-at-ejo, s. einu.
nil prap. = nfc, s. d.
nugard Riicken.
^72
Worterbuch.
■nu-gi adv. (eig. jetzt eben),
nugi dabar jetzt nun, nun
also.
nurnejhnas Gemurr.
numiu (niurniu) nurnejau
-neti murren.
nusiddvitnas Begebenheit, Er-
eignis, s. dddu.
nutavmimas Ermordung.
m nu-gi mhg prap. von, ab
von, § 236.
ndgalas (S. 78 nogdlas =
nugdlas) Nacktheit.
ndgas f. 7iugd adv. 7ittgal
nackt.
nugintelis dem. zu ndgas.
mipertas (p. naparty) hals-
starrig, frech.
mlprosnas s. noprosnas.
O.
o, ogi aber, und, § 246.
Ohrys Mannesname.
^bulas Apfel.
olektis f. Elle.
One weibl. Name, dem. Onute.
opsznls Dachs.
oras Luft, Wetter.
oszM Ziege, dem. oszkdte.
otys Bock.
pa- prap. mit Verben.
pdbaiga Ende.
pdbaigtuves pi. Erntefest.
pabandymas Versuch.
pdburkszt interj. Nach-
ahmung des Klapperge-
rausches.
padaryn^ Gerat.
padonas (r. poddanyj, p. pod-
dany) Untertan.
padoriimas ehrbares Beneb-
men, Schicklicbkeit.
padoriis, f. -n, ntr. padoru,
adv. padorei ehrbar.
padrykt interj. y etwa «hopp» I
padrumst interj. plumps!
2)adiim6jimas Denken.
padvdryja (p. podworze) Hof ;
S. 108 Herberge.
paeiliumis adv. der Reihe
nach ; s. die.
pagdl pagal adv. prap. ge-
mafi, langs, § 237.
pagdlba Hilfe.
pagalys (eig. was am Ende
galas ist, Endstiick) Stuck
Holz.
pagalve Kopfkissen.
paganid Hiitung (Viebhii-
tung).
pagentdinis m., f. -e Ver-
wandter.
pagimdymas das Gebaren.
pdgirios pi. Katzenjammer.
pagirys Gegend am Walde,
Waldrand.
pagoms m. u. f. (p. poganin)
Heide.
pagretd adv. neben, neben-
einander.
patkas f. i)aikd adv. paikat
dumm.
Paikius Mannesname.
Patktentis Mannesname.
pdinioju -niojau -nioti it.
flechten ; su- verwickeln,
verstricken.
pajduta Gefiihl.
Worterbuch.
273
paj^gus f . -gi geschickt, gut
veranlagt ; handlich.
fajeszkojimas Untersuchun g.
pajudintinas f. -na bewegbar,
s. judinti.
pajunklmas Gewohnheit.
jpajures pi. Meeresgegend,
Strand.
pakabdszt inieij.hei plumpem
Gehen, etwa «klipse
klapse» !
pakajus (vvr. pokoj) Frieden.
jpakajuju-s -javau-s -j4ti-s
sich zufrieden geben.
pakala pdkalas Riicken.
^akaln6 pakdlne Gegend
unterm Berge, Niederung;
Abhang.
pakalniui adv. bergab, § 112.
pdkamore m. (p. 'podkomorzy)
Kammerer = Aufseher
auf einem Gute.
ptakarnus (p. r. pokorny) f.
-m adv. pakarnei demiitig.
p)aklanus (p. pokfonny^ mit
Verneigung) f. -nl adv.
-nel hoflich.
pakhisnumas Gehorsam.
paklusnus f. -nl adv. -nel
gehorsam.
pakol, pakol ne bis.
pdkrasztys Gegend am Rande,
am Ufer, dQxn. pakrasztelis.
PakulM Frau eines Pdkulas.
pdkulos pi. Hede, Werg.
pdlaikas Rest.
-palalkis m., f. -^ am Ende
von Zusammensetzungen
= schlecht, 8. z. B. bob-
palaik&.
paldima Gliick.
Leskien, Litauisches Lesebuch.
palaimingas f. -ga adv. -gai
gliicklich.
Palanga Ort Polangen.
palengvd, dem. palengvel adv.
allmahlich.
paliavd palevd (p. poleiva)
Glasur.
paliavoju -vojau -voti (p.
polewac) glasieren.
paliovd Aufhoren.
paliovimas Aufhoren.
paloczus (p. pafac) Palast.
paludenei pi. (wr. poiudzen
Mittag; teilweise lituani-
siert) Vesperzeit, Vesper-
brot.
palugniis f. -nl hoflich.
pamateliu adv. langsam, all-
mahlich.
pamerge Brautjungfer, Braut-
schwester; Miidchen, das
beim Hochzeitsfest be-
standig die Braut beglei-
tet; dem. pamergele.
pamylija Familie.
paminklas Denkzeichen,
Denkmal.
pamoklnimas Belehrung, Un-
terricht.
pamokslas Belehrung.
pamusztme Frauenbekleid.
mit Pelz verbramt.
pdnages pi. was unterm
Nagel ist; S. 96 lok.
pdnagese = bis zum iiu-
i3ersten.
paniiir^s part. prat. akt. (zu
einem *niurstu, vgl. niuriii)
trubsinnig.
pdntyju -tyjaic -tyti pfanden ;
isz- auspf.
18
274
Worterbuch.
PdntuJcas FluCname.
papas Brustwarze.
papykimas Erziirntsein.
papyhys papyhis Zorn.
papliumpt interj. plumps !
paproiys Gewohnheit.
par dial. = per.
Paraonas Pharao.
pardszymas Aufschreibung.
parMkeU, dem. ernes parMka^
S. 38 OrdDerin = Fest-
ordnerin?; vgl. das in
Hochzeitsgebrauchen sonst
vorkommende paredkinin-
kas Ordner, von paredkas
(= wr. poradok) Ordnung ;
vielleicht bedeutet es aber
'Festgefolge' ; nach Geitler,
Lit. Studien S. 101 «Mad-
chen, welches die Braut
schmuckt».
parejos (parajos S. 77), soil
soviel bedeuten -^ieperdem
durch und durch, durch-
gehends.
paryzmszas (p. faryzeusz)
Pharisaer.
paroda Parade.
parole Parole. \imu.
parsimti = par-si- imti^ s.
parszasFerhel, dem. pai'szelis.
paruhetys Grenzgegend.
parvedininkas Brautfuhrer.
parvosar s. pervQsar.
pas prap. bei, § 236.
pasaka Erzahlung, Marchen.
pdsakoju -kojau -koti erzahlen ;
isz- auserz., zu Ende erz. ;
pa- perf.
(pasela) Hinterhalt, tszpaselu
aus dem H.
pasgaileti-s = pasigaiUtis, s.
gailids.
pasielglmas Betragen, Be- |
n eh men, s. elgiu-s.
pasigailejimas Mitleid, Er-
barmen, s. gailius.
pasUgt = pa-si-Ugti, s. Mgsttb-s.
pasim^glmas Wohlgefallen,
Behagen, s. megstu.
pasislepimas das sich Ver-
stecken, sich Verbergen,
s. slepiu. [(Jesu).
pasiuntinys Gesandter; Jiinger
paskidusias sup. letzter; vgl. j
paskul adv. nachher, danach.
pdskui adv. ortlich nach,
prap. mit Akk. nach. J
paskuUaka (eig. das beim 1
Worfeln nicht Wegfliegen-
de, sondern Nachbleiben-
de) tFberbleibsel.
pdskmn (poskuni) danach,
hernach.
paskutlnis f. -ne letzter,
hinterster.
paslas (wr. posof) Bote.
pasleptine Geheimnis.
pasfoisti pasfoidy = pa-si'
leisti pa-si-leid§, s. leisti.
paspalitas S. 104, adv. pas-
palytvai (p. pospolity) all-
gemein.
pasroviui adv. mit dem
Strome, § 112.
pastarnokas pasternOkas (p.
pasternak) Pastinak.
pdstininkas (lituanisiertes p.
postnik) Fastenzeit.
pastdgi, pasfogis m. Raum
unter dem Dache; Halle.
Worterbuch.
275
pastolas Gestell.
pastitrgalis m. hinteres Ende,
Hinterteil.
paszalys abgelegen (zur Seite,
szalls, gelegene Stelle)
Winkel.
paszaras Futter.
paszlmkszt interj. bei schwer-
falligem Gehen, etwa
«humpel-di-pumpel> !
paszmiikszt interj., etwa
«schwapp» !
pdszukos pi. Werg, paszukii
daina nach Nesselmann,
Donal. S. 259 -= das alte
Lied, d. h. Gesprach iiber
abgedroschene Dinge.
pat 8. pats.
patalas Bett, dem. patalelis.
pat^kszt interj. beim Hin-
werfen von spritzenden
Dingen, etwa «klatsch» !
pateka (wr. podecha) Trost,
dem. patekeU.
pat\, § 67, Ehefrau.
patogumas Annehmlichkeit.
patogus s. -gi ntr. patogii
adv. patogei annehmlich,
hiibsch; anstandig.
pats (aus path m.) patsai f.
patl selbst idem, § 78 ;
ik\ pat ve2hno bis hart an
den Wagen.
pauksztis m. Vogel, dem.
pauksztelis, pauksztutelis.
Paulukas mannl. Name.
pautas Ei.
pautene Eierspeise, Riihrei.
pavarghnas das Elendsein.
pavasaris ra. Friihling, dem.
pavasarelis.
pav&ikslas Beispiel.
pavejui adv. mit dem Winde,
§ 112.
pavelyjimas Bef ehl .
pavene Schatten.
pavetrts f. (p. poidetrze) Pest,
Epidemie.
pavldalas Ansehen, Gestalt.
pateidhnas Verletzung.
patymys pdtymis Zeichen.
patytkas (p. potytek) Nutzen.
peczenka (r. peconka u. a.
Gebratenes, wr. pecena)
Braten.
peda Ful^spur; pedomis auf
den Spuren.
peikiu -Mail peikti schelten,
schmahen, tadeln ; isz-
ausschimpfen ; pa- etw.
achten.
pe'ilis m. Messer.
pekla (wr. pekto) Holle,
peklon zur Holle.
pekliszkas f. -ka hollisch.
pele Maus, dem. peldM,
p)eleU.
peleda (Mausfresserin) Eule.
Feliksas Mannesname.
pelnas Verdienst (Erwerb).
pelnaii -niau -nyti verdienen ;
nu'si- sich verdienen.
penas Nahrung.
pendeju -dejau -deti ver-
trocknen, trocken ver-
faulen; isz- austrocknen.
Penice Phonizien.
penkl f. penkios fiinf.
penkiolika fiinfzehn.
penktas f. penkta fiinfter.
pentlnas Sporn.
peniii (penu) -nejdu -netif
IS*
276
WOrterbuch.
nu- masten; pa- perf. er-
nahren.
penukszlas Nahrung.
per prap., § 236; vor Ad-
jektiven und Adverbien
in dem Sinne des deut-
schen «zu», lat. per-, z. B.
perdtdelis zu groC, per-
magnus.
perdaug zuviel, s. daug.
perdem adv. fort und fort,
durchweg, durch und
durch.
perdidelis zu groC, s. dldelis.
perdrqsus zu dreist, s. drqsiis.
perynas (wr. perina) Pfiihl,
Federbett.
periil -rejau -reti briiten;
S. 77 von Saugetieren
gebraucht.
perjdunas zu jung, s.jdunas.
perku pirkau pifkti kaufen ;
aMoskaufen, bibl. erlosen;
nu- abkaufen, erkaufen ;
nu-si' sich (Dat.) erkaufen.
permer adv. iiber die MaCen,
8. merd.
perkunas (der altlit. Donner-
gott) Gewitter.
perkunija Gewitter.
p^rnai adv. im vorigen Jahr.
persenas zu alt, s. smas.
perszvesus zu hell, s. szvesus.
perskyrimas Unterscheidung.
pervdsar {== per vdsarq ; S. 78
parvosar) den Sommer
hindurch.
pesczas peszczas f . pdsczd zu
Fufi.
peszu 'sziau peszti rupfen,
pfliicken ; pkszti-s sich
raufen; nu- abrupfen,
zerzausen.
petys Schulter.
Petras Petrus.
pemil m. Hirtenjunge, dem.
pemendtis, pemenelis, f. pe-
menele Hirtenmadchen.
penas Milch. [Siiden.
petus pi. Mittag, Mittagessen ;
petvakarinis f . -w^ siidwestlich.
petv^jis m. Siidwind.
peva Wiese, dem. pevele.
-pi Postposition, § 118.
piduju pioviau piduti schnei-
den ; schlachten (Gefliigel);
mahen; nu- abschneiden,
nu-si- fiir sich abschn. ;
pa- schlachten \per- durch-
schneiden.
pidustau pidusczau pidustyti
it. schneiden.
pyhelis m. Fibel.
pigus f. -gi ntr. pigu adv.
pigei wohlf eil ; ne-ptgu nicht
leicht.
yikczurna boses Weib.
pykstu pykau pykti bose
werden; per- zornig war-
den ; su-p. sich erbosen,
in Zorn geraten, sti-si- sich
mit jem. erzumen; nt-
bose werden auf jem.
pyksztu pyszkau pykszti
knallen (mit der Peitsche) ;
sti- auf knallen, Knall
machen.
pikfadaris m. t)beltater.
piktadejis m. tJbeltater.
pikias f. pikta ntr. S. 56
pikta adv. piktaV, sup.
pikczdusias bose.
Worterbuch.
277
plldau -dtau plldyti fiillen ;
isz' erfiillen (eine Aufgabe
etc.), isz-si- sich erfiillen
= eintreffen; pri- aus-
f till en, erfiillen, gewahren.
p^le Ente.
pilts pllis f. Burg, Schlofi.
Fllkis^ besser Pilkis m. der
Graue, Bezeichnung des
Wolfes S. 96,
pUkas f. pilkd adv. pilkm
grau.
pllnas f . pilna adv. pilnai voll.
pilnavidurelis (mit voUem
Inneren, s. vidurps), dena.
eines pilnavidurys, gefiillt
(von Blume S. 33).
pilu pyliau pllH giefien,
scbiitten ; pn- vollg., voll-
sch.; su- zusaramenschiit-
ten, aufsch. ; u2- aufgiefien ;
uZ-si-p. akis sich die Augen
begiefien= sichbetrinken.
pilvas Bauch.
pilvdtas f. -ta bauch ig, dick-
bauchig, dick S. 50 von
Lip pen.
Phne weibl. Name.
pingii pigau pigii billig wer-
den; at- perf.
plnigas (d. Pennig, Penning)
Geldstiick, pi. pinigai
Geld.
plntinis m. (eig. Geflochtenes)
Korb.
pinu pyniau phiti flechten ;
nu-si- fiir sich fl. ; su-si-
sich verfl.
piplras Pfeffer.
pypkis m. Tabakspfeife.
pyrdgas (r. pirog) Weifibrot.
pirmas f. pirma adv. pirmat,
komp. pirmesnis^ adv.
komp. pirmiaus, sup. pir-
midusiaSf adv. sup. pir-
midusei ; erster ; pirmeji
S. 80 die Vorfahren ;
pirma (ntr.) zuerst, friiher,
abgekiirzt pirm^ prap. mit
Gen.vor;m^2fmo, Iszpirm
zuerst.
pirmgalis pirmgalys Vorder-
ende.
pirmgimis f. -me erstgeboren.
pirmone Erstling.
plrmu (instr. zu pirmas) adv.
zuerstj anfanglich.
pirmuczdusius f. -sia sup.,
sup. adv. pirmuczdus -czdu
zuerst ; zu den f olgenden :
pirmutinis i. -6 erster.
pifsztas Finger.
pyszkejimas Geknall, Ge-
knatter.
pyszku pyszkejau -keti knallen.
piudau -dtau -dyti hetzen ; isz-
heraushetzen , iszpiudytas
hedevis soil sein = «ein
geachteter Gottloser, der
aus dem Hof, der Ge-
meinde mit Hunden hin-
ausgehetzt wird» Schlei-
cher Gloss, zu Don.
piufis (S. 1^ piutis) f. Schnitt
= Ernte.
pyvas (wr. pivo) Bier.
pldkas f. plakd (wr. piochij),
komp. plakesnis.
plaku plakiau pldkti schlagen,
peitschen; plakti-s sich
schlagen , nu- einander
schl. ; pa- anpeitschen.
I
278
WSrterbuch.
pldtinu -nau -tinii breit
machen ; isz- ausbreitea ;
isz-si' sich verbreiten.
platumas Breite.
platits f. -ti adv. placzel breit.
plauczd pi. Lunge.
Plauczukas mannl. Name.
plduju ploviau plduti spiilen ;
isz- aussp.; nu- absp., nu-si-
sich absp.
pldvkas Haar, pi. plavkal.
plaukail -kiaii -kyti it. schwim-
men; S. 76 vom Winde:
dahinfahren.
plaukiu -kiaii platlkfi schwim-
men; isz- herausschwim-
men; nu- hinschwimmen
nu-si- dass. ; per- durch-
schw.
plauszas pi. plauszai Bast.
plecius (p. plac) Platz.
pUczka (wr. pl'aska klr.
pl'acka) Flasche.
plekiu -kiau plekti priigeln ;
nu- abpriigeln.
(plentas) % plentq, bis auf den
Grund, in Grund und
Boden.
pleszau -sziau -szyti it. reifien ;
su- zerreifien.
pUszimas Reifien, Raub.
plesziu -sziau pleszti reifien;
j- einreifien, S. 42 jem.
anf alien ; isz- aus-, heraus-
reiCen, rauben; nu- ab-
reifien ; par- niederreiCen.
pleszkinu -nau -kinti prasseln
machen ; isz- heftig bro-
deln lassen; su- zusam-
raenprasseln machen,
niederbrennen.
pleszku -kejau -kefi prasseln.
plev^sdju -savail -sdti flattern
machen ; S. 77 hin und
her bewegen lassen.
plezdenu -nail -denii flattern.
plyckas (p. placek ; das y wohl
durch Vermischung mit
pUncas Plinse) Fladen.
Plyckius Mannesname.
plikas f. plika adv. plikai
kahl.
plinku plikau pVikti kahl
werden; nu- abhaaren.
pliopiii -piau pliopti plappern,
schwatzen ; isz- ausplap-
pern, herauspl.
pliopt interj. beim Schwatzen,
etwa «plapp, plapp» !
plyszys Ritze, Spalt.
plysztu plyszau plyszti reiCen
intr., bersten.
pliurpiu -piau pUufpti Flus-
siges mit Gerausch giefien,
so schlucken, pliimpern,
schlabbern ; isz- ausschliir-
fen ; su- rait Schlemmen
durchbringen.
pliuszkiu pliuszkejau -keti
plappern, schwatzen.
ploju plojauploti fisich. schlagen ;
i rankds pi. in die Hands
klatschen.
pl&iias f. plond adv. plonai,
komip.plonesnis diinn, fein.
ploszU {p.pfaszcz) Umschlage-
tuch (der Frauen).
pldtas weiter Raum, weiter
Platz.
plUduriuju -riavau -tiufi
schwimmen (= vom
Wasser getragen werden)
Worterbuch.
279
^luk inter j.
; jplunksna Feder.
- jplustu pludau plusti ins
Schwimmen geraten ; iiber-
stromen, plappern.
plutd Krnste, Brotrinde.
jplusztas Buschel.
jpo prap., § 236.
jponas (p. wr. pan) Herr,
dem. pondtis (Junker),
ponelis, pomizelis.
poniszJcas f. -ka herrenmaCig.
ponpalaikis (s. -palalkis)
nichtsnutziger Herr, Her-
renwicht, pi. Herrenpack.
"poperius (p. papier) Papier,
dem. poperdte.
poras Paar.
poskum s. paskum.
posmas (p. pasmo) Gebinde
(Gam); dem. posmelis.
^ por^t adv. iibermorgen, s.
r^fas.
Foszkas mannl. Name.
poszkinu {pofizkinu ?) -iiau
•kinti knallen; nu- S. 1
nach Schl. Gl. abknallen
= priigeln.
po-tdm adv. nachdem, danach.
poterei pi. (eig. Vaterunser,
p. paderz) Gebete.
povas (p. patv) Pfau, dem.
povelis.
Povilas Paulus.
povisd povisdm adv. ganz und
gar, s. visas.
pra- untrennb. Prap., mit
Verben u. Subst.
pradta Anfang.
prdkaitas Schweifi.
prdkarias Krippe.
praleidlmas (czeso) Zeitver-
treib.
prdmone Ersonnenes, Erfin-
dung.
Prancuzas Franzose.
prancuziszkas f. -ka adv. -kai
franzosisch.
prantu pratatl prasti gewohnt
werden ; pa- perf ., paprat^s
gewohnt ; su- einsehen,
verstehen, erkennen.
prapuUis f. Verderben.
prdrakas (r. p. prorok) Pro-
phet.
prashndnymas Einfall, Vor-
haben, s. manau.
prdstas (wr. prostyj) gering,
gewohnlich.
praszaii -sziau -szyti bitten ;
pa~ auffordern, pa-si- sich
Urlaub erbitten; su- zu
sammenbitten.
prdiinu -nau -iinti gewohnen
trans.; pa- an gewohnen,
pa-si- sich angew.
prausiu -siau prailsti waschen
(den Korper).
pravadovas Anfiihrer.
prdvardis m. Beiname.
pre = pre.
preit = pri-eUi, s. einii,
preikdlas Ambol3.
prezenteruju -ravau -rMi pra-
sentieren.
pre prap. bei, § 236.
pregadd (p. przygoda) Gefahr.
pregadmgas f. -ga adv. -gai
gefahrvoll, gefahrlich.
pregalvis m. Kopfkissen.
pregldbstis m. u. f. SchoC.
preg-tdm noch dazu. .
280
WOrterbuch.
presz prap. gegen, § 236;
adv. entgegen.
preszais (instr. pi.) adv. ent-
gegen.
preszgynis m., f. -n^ Wider-
spenstiger.
preszyju-s -szyjau-s -szyti-s
sich widersetzen;sM-si-sich
untereinander verzanken.
preszpet adv. gegen Mittag,
8. petus.
preszpeczei pi. zweites Friih-
stiick.
pretelius (r. prijatel ') Freund.
pretastis f. Ursache, Grund.
prl = pre.
Fnczkus Mannesname.
prigimtas f. prigimtd ange-
boren, s. gemu.
primt = pri-imti, s. imu.
prtncas Prinz.
princes^ Prinzessin.
pnnciszkas f. -ka adv. -kai
prinzlich.
prisdkymas Gebot.
fryszdkys Vorderseite, lok.
vorn.
priveitdetojis m. Aufseher.
pro prap. durch, vorbei
§ 236.
proanukis ra. Urenkel.
pr6c& (p. praca) Miihe, Be-
miihung.
proga Gelegenheit.
prdtas Verstand.
prothigas f. -ga adv. -gai
verslandig.
prova (wr. p. pravo) Recht,
Rechtshandel, Rechts-
spruch, Urteil.
provyju -vyjau -vyti verrichten,
etwas erwirken ; nekus pr,
Possen treiben; isz- aus-
rich ten ; pa- herrichten.
provininkas Rechtsverstan-
diger, Prozefifiihrer, Rich-
ter.
prdvninkas = provininkas.
Prusas PreuCe.
Pruslja Preufien.
prusiszkas f. -ka adv. -kai
preuCisch.
psdltras Psalter.
puczkd (r. puska) Flinte,
dem. puczkeU.
puczu puczau pusti blasen;
pa-si- sich aufbJasen, sich
blahen.
puikumas Lieblichkeit ,
Hiibschheit, Pracht.
puikiokas f . -ka recht zierlich,
prachtig.
puikus f . -kl ntr. puiku adv.
pulkei fein, prachtig.
puiris m. verfaulter Baum-
stumpf.
pukszt interj. , etwa
«schwupp> !
picldau -diau -dyti fallen
niachen ; pra- verloren
gehen lassen, verlieren.
puldinu -nau -dinti fallen
machen ; pra- ins Ver-
derben bringen.
pulkas (p. puik) Schar, dem.
pulkdtiSf pulkelis, pulkfitis ;
pulkais instr. pi. in Hauf en,
in Schwarmen.
pultinal adv., so daC man
fallt, in vollem Lauf.
pumpuras Knospe.
puntu putaCi piisti (eig. sich
WOrterbuch.
281
aufblasen) schwellen; su-
anschwellen.
pupa Bohne.
purpuras Purpur.
purtaupurczaupurtytiTu.tie\n]
pa-si- sich r. = sich lustig
regen.
purtymas das Schutteln.
purvas Kot (Strafienkot).
piirvelis (aus dem D.) m.
Pulver; Zunder (fiir die
alten Feuerzeuge).
purvynas Schmutzstelle ,
Schmutzhaufen.
pus-antro gen. (= halb des
zweiten) usw. anderthalb.
pusbrolis m. Halbbriider.
puscza puszczd (p. puszcza)
Wuste.
piisdm^ halber Tag.
piise Halfte.
pusetinai adv. halb und halb,
so ziemlich. [halbtot.
pusf/yvis f. -ve halblebendig,
pusiail pusidu entzwei (alter
Gen. dual, tm piis^ § 66).
piismetis m. Halbjahr.
piisnugis f. -ge halbnackt.
piisryt adv. zur Friihstiicks-
zeit.
pusryczei pi. Friihstuck (eig.
Halbmorgenzeit), dem.
pusrytuhai; s. rytas.
pusfa, S. 78, 3. sg. pras.,
ragt hervor?
pustas Posten (militarisch).
piistas (wr. pusiyj) f. pusid
adv. pastal wiist.
pasUlninkas (r. pustel 'nik,
bedeutet aber Einsiedler)
Verschwender.
pusfyju -styjau -siyti (r.pustit ')
verwiisten, verschwenden ;
pustyti-s sich argern; isz-
ganz verwiisten.
puszynas Fichtenstand, Fich-
tengruppe, Fichtenwald.
puszts f . Fichte, dem. puszel^,.
puszel^te.
puszTcau (puszkauT) -hiau -kyti
platsehern ; pa-si- ein
wenig platsehern.
puszhuju -kavaii -kiHi^ S. 97,.
larmen?
putylis m. Htihnchen; put
put Lockruf fiir die-
Hiihner.
puvu puvau pull faulen, mo-
dern, isz- aus-, verfaulen;
pa- anfaulen; su- verf.
pudas Topf.
pulu puliau piilti fallen ; i-
hineinf. ; isz- herausfallen,
herausstiirzen intr. ; mi-
herabf alien, par- nieder-
(zu Boden) fallen; pra-
verloren gehen, ver-
schwinden; ut- anf alien,
iiberfallen.
JB.
rdbatd (wr. rdbota) Miihe,
Arbeit, Tun und Treiben,
Eagaine die Stadt Ragnit.
ragatkis m. Fladen.
ragana Hexe, dem. raganele.
raganuju -navau -nuti hexen ;
su- be-, verhexen.
rdgas Horn.
ragduju -gavau -gduti kosten
(Speisen), geniefien; pa-
perf.
^82
Wdrterbuch.
rdginu -nan -ginti notigen.
auffordern; pa- pers.
rdiczoju -czojau -czoti it.
walzen; rdiczoti-s sich w.
raikalas s. relkalas,
rainas f. raind adv. rainai
graubunt, graugefleckt.
Mainiitis dem. Grauchen,
S. 96 Bezeichnung des
Katers.
ralstas (rdistas'^) Sumpf.
raUas f. raita reitend.
raJcinu -nau -kmti schliefien;
su- zusammenschliefien.
rdJctas Schliissel, dem. rak-
telis.
rdmdau -dtau -dyti beruhigen ;
nu- perf., nu-si- sich be-
ruhigen.
ramentas Hirtenstab.
ramyh^ Beruhigung, Trost.
ramiiiu -nail -minti beruhigen,
trosten.
ramumas'Ruhe, Befriedigung,
dem. ramumelis.
ramus f. -rami adv. ramei,
komp. adv. ramiaus trost-
lich.
randu rarlau rdsti finden,
rdsii'S sich einfinden, sich
einstellen; at- auf etwas
treffen, etwas auffinden;
<itsi- sich anfinden; isz-
rasti herausfinden, erf.;
isz-si- sich finden (= es
findet sich wo); su-rdsti
iiuffinden; su-si- fiir sich
auff., sich zusammen-
finden.
rankd Hand, dem. rankeU.
rdnkioju -kiojau -kioti it.
sammeln; su- zusammen-
lesen.
rantdu ranczau rantyti it.
kerben; nu- abk., Stiicke
abhauen.
rash Tau, dem. rasele.
rdsi (2. sg. fut. zu randu
= du wirst finden) adv.
vielleicht.
raskasznus (wr. roskosnyj)
f. -nl adv. -net iippig.
raspiistas (so KLD.;) raspusta
(razpusta'?Don. \Y>.rozpusta)
tJbermut, Untat, Frevel.
raspiistininkas {raspustinin-
has?) tFbermutiger.
rastinis f. -^ Findling.
raszau -sziau -szyti schrei-
ben;auch:malen,sticken; ;
ap' beschreiben; isz- aus- ;
schr., pa- hinschr., auf-
schr., niederschr., su- zu-
sammen-, niederschr.; ut-
aufschr., ui-si- sich (Dat.)
aufschr.
raszijdinu -dinau -dinti
schreiben lassen ; pa-
aufschr. lassen, pa-si- sich
aufschr. lassen.
rdsztas Schrift.
r&tas Rad, pi. rdtai Wagen,
dem. ratelei.
raudd Totenklage. j
raudinu -nail -dlnti klagen 1
machen, betriiben.
raudojimas Wehklagen.
raudojn -dojau -doti weh-
klagen.
raudonas f. -na adv. -nai to},
rdugas Sauerteig.
rauginii -nau -ginti siiuern.
Worterbuch.
raiikiu -hiati raukti runzeln;
su-si- das Gesicht in Fallen
Ziehen, susiraukes verdrieC-
lich.
raumil m. Fleisch (rotes
Muskelfleisch).
rausau -siail -syti it. wiihlen.
rausvas f. -vd adv. -va* rotlich.
rdvas (wr. rov) Graben.
razldininkas (wr. razhojnik)
Riiuber, Morder.
razbajus (wr. razhoj) Raub,
Mord, morderische Schla-
gerei.
razumas (wr. rozum) Ver-
stand.
redas (Ordnung; r. rad)
Kleidung, Anzug.
r^ati -d^au -dyti (r. radxt')
ordnen, schmiicken;
rHyti-s sich verhalten;
ap-redyti bekleiden, an-
kleiden; apsi- sich ankl.;
i-r&dyti einkl. ; isz- aus-
schmiicken ; isz-si- sich
schmiicken ; nu-si- sich
entkleiden ; pa-si- sich
bekl., sich verkl. (S. 39).
rHytojas Ordner. .
regiu -gejau -geti schauen,
sehen; regis videtur, es
scheint; he-regint S. 97
im Zusehen, zusehends,
sogleich.
reilcia reikejo reiketi notig
sein ; retk ' es geziemt sich,
ist notig.
reikalas Bediirf nis ; M retkalo
ohne Not.
reikaldupi -lavau -Iduti be-
diirfen, notig haben.
reikmene Bediirfnis.
reiszkiu reiszkimi reikszii off en-
baren; ap- perf.
rekauju -kavau -kauti
schreien.
rekiu -kiau -rekti laut
schreien, briillen.
remiil remiau retJiti stiitzen ;
j-si' die Hande in die
Seiten stemmen ; stolz da-
stehen; pa- si- sich aiif-
stutzen.
renczu -czau resti kerben.
rengiu-s -giau-s rengti-s (eig.
sich krumraen) sich an-
strengen, sich anschicken
zu etwas.
renku rinkau rinkti sammeln ;
rinkti'S sich (Dat.) wahlen ;
isz-si-rinkti sich (Dat.) aus-
suchen ; su-rinkti zusam-
menlesen, su-si- sich ver-
sammeln, sich (Dat.) zu-
sammenlesen.
riplineju -nejau -neti dem. it.
herumkriechen.
reploju {repliaju) -plojau -ploti
kriechen; isz- herauskr.
repiikas Kohlrtibe, Wruke.
r^sztu (resztu) adv. instr. sg.
nach seinem Kopfe, eigen-
sinnig.
refas f . retd adv. retat seiten,
undicht.
reteju -tejau -Uti undicht
werden; |- (int. S. 77)
perf. ; vgl. rentii retau resti
dtinner, undicht werden,
ret^s undicht geworden.
retis (reHs?) m, Schnitt,
Einschnitt, Streifen.
284
W5rterbuch.
re'Hu 'tiau retti schneiden,
ritzen ; ap- ringsum schnei-
den, ritzen ; ap-si- sich
(Dat.)ringsumschn., ritzen.
rebus f. -hi adv. -hel fett.
reczii -czauresti rollen (trans.),
S. 96 intr. = rennen;
su' zusammenr., su-si- fiir
sich zusammenr.
relce Brotschnitte.
rekiil -kiafi rekti schneiden
(Brot); pa- perf.
reszutas NuC.
retas Oberschenkel.
7'yju rijau ryti schlingen
(mit dem Munde) ; pra-
verschl. ; pra- verschL,
pra-si' sich vollschlingen,
sich vollsaufen.
rykas Gefafi, Gerat^ S. 89
Schiffsgerat.
rykduju -kavau -kduti laut
rufen, jubeln.
rykszte Rute, dem. ryksztele.
rimastis f. Ruhe (innere R.).
rhnstu ntnaiJ rhnti ziir Ruhe
kommen.
rinczvynis m. Rheinwein.
ri7iku rikan rtkti aufschreien,
Ausruf tun; su- perf.
riszcz^ adv. instr. im Trabe.
riszic -szati nszti binden ;
ap' umb., at' losb., losen ;
ya-si- fur sich anbinden;
pri-nszti anbinden ; su-
zusammenb., fesseln.
rytas Morgen, ant ryto am
Morgen, in der Friihe;
rytq metq morgen frtih,
am andern Morgen; rytai
pi. Osten.
r^tiksczas rytikszczas morgen*
lich, rytikszcza dend mor-
gender Tag.
rytinis f. -n& morgenlich^
zum Morgen gehorig; f.
rytlne morgen der Tag.
ryto rytoj rytoje (S. 112)
morgen, eras.
ryiojus der morgende Tag,.
ant rytojaus auf den
nachsten Morgen.
ritii ritatl rlsti rollen^ walzen
trans. ; nsti-s sich walzen ;
isz- herauswalzen ; isz-si-
sich herausw. ; nu- hinab-
rollen, nasi- sich herabr.-
pa- fort-, herrollen, pa-si-
fiir sich herwalzen.
rodd {roda?; p. rada) ge-
wohnHch rodas Rat =
Ratschlag, Ratschlufi.
rodau rodiau rodyti zeigen;
rodyti-s aussehen ; isz- er-
zeigen, erweisen (Ehre);
pa- aufzeigen; pa-si- sich
zeigen, erscheinen.
rodyju -dyjau -dyti (p. radzid)
Rat halten ; su-si sich be-
raten.
rodynos pi. Geburtsfest (Fest
nach der Geburt des
Kindes ; wr. rodziny).
rods adv. gewordener Nom.
(alter adj. willig, gem ;
r. p. rad) freilich, zwar.
rokmonus f . -nl adv. rokmonu
adv. rokmonel (wr. rach-
manyf) ruhig.
rokundas m. Rechnung.
rokiiju -kavau -kuti (wr.
rachovad) rechnen.
Worterbuch.
285
rona (wr. p. rand) Wunde.
rop^ Riibe.
rotmonus s. rokmonus.
rote (wr. roza) Rose, dem.
roteU.
ruhas (wr. rub) Kleid.
rubetius (r. rubes) Grenze.
rudyju -dyjati -dyti rosten.
rudas f . rudd adv. rudai rot-
braun.
rudm6 Wandrock, Rock von
grober brauner Wolle.
■riidis f. Rost (aerugo).
rud^ m. Herbst.
rugi/s Roggenkorn, rugei pi.
Roggen.
rugpyv& rupyv^ Essig.
ruimas Raum (aus niederd.
e^fim).
rukau -hiau rUkyti rauchen
(Tabak).
rukinii -naii -klnti rauchern.
ruhstu rukau rukii rauchen.
ruksztas i. ruksztd adv.
ruksztal und rukszczei (von
ruksztus) sauer.
runktc rukau rukti runzlig
werden ; su- verrunzeln.
rup' rupejo -peti rait Dat.
kiim inert mich, liegt mir
am Herzen.
rupestis rupestis f. Sorge.
rupinu -pinau -pinti sorgen
fiir, besorgt sein um,
rupinti-s sich sorgen, Sorge
tragen um ; sich besorgen
(etwas) ; pa-si-rupinti in
Sorge geraten; sich be-
ktimmern um.
rupuit^, rupuite, rupuie Krote.
rustas f. 'Std adv. rustai
{rust us f. rusti) zornig,
unfreundlich.
rustduju -stavau -stduti zornig,
grimmig sein.
ridd (wr. ruta) Raute (Pflanze),
dem. ruteU^ riitutL
8.
satkas MaC (HohlmaC).
sakaiJ -kiait -kyti sagen; ap-
ansagen (z. B. einen Tag),
verkunden ; at- antworten ;
pa- ansagen, angeben ;
gebieten.
sakytojis m. Verkiindiger.
said Insel.
saldyb^ Siifiigkeit, SiijGe.
saldleMiviiiju -viavau -viu-
ti (eig. «sufiziingeln»)
schmeichlerische , siiCe
Reden machen.
saldus f. -di ntr. saldu adv.
saldzei siiC.
sdmanos pi. ^loos.
samdau -dtau -dyti mieten;
par-si- sich vermieten (in
Dienst).
sdndora Eintracht.
saiitl^ sant part, zu esu^
§ 170.
sdpnas Traum.
sapndvimas das Traumen.
sapntiju -navau -wi^i traumen.
sdrgas Hiiter, Wachter.
sargyba Hut (S. 109 des
Viehes).
sarpinii -nau -pinti reifen
lassen.
sauczit 'Czau saiisti hiillen;
ap' umnehmen (ein Klei-
286
Worterbuch.
dungsstiick), op-si- sich
etwas umnehmen.
saugoju -gojau -gdti behiiten,
bewahren, saugotis sich
hiiten; ap- pert*.
sduja Handvoll.
sdulc Sonne, dem. sauhjU^
saulyteU^ saulute,
sausas f. sausa adv. sausal
trocken.
savdimi {savoimi S. 79) adv.
von selbst.
sdvas f. savd suus, savds-is
der Seinige, savoji die
Seinige, S. 38 = seine
Frau, save-ji die Seinigen.
sdviml-s -nau-s -vinti-s sich
eigen machen ; pa-si-
savinti sich aneignen.
saviszkis f. -ke der Seinige.
sdvo poss. suus, § 77.
Seddtis Mannesname.
sedu sedait sesti und sedus
sedau-s sesti-s sich setzen ;
j-si- sich hineins. ; pri-si-
sich drans.; su-si- sich
zusammensetzen.
sedJiM sedejau -dcti sitzen;
ap- umsitzen.
segu segiau segti heften; pri-
anheften.
seju sejau seti saen ; pa- hin-
saen, pa-si- sich (Dat.)
saen.
selcld Saat, Sam en.
seklus f. sekll adv. seA;Zc*
seicht.
sekmas f. sefcmd siebenter.
sekmlnes f. Pfingsten.
5eA;?> sekiau sekti folgen,
sekti-s goirngQUy gut gehen ;
pa- verfolgen; gelingen;
pa-si- gehngen.
Selmas Mannesname.
Selmyke Frauennarae.
semiu semiau semti schopf en ',
isz- aussch.
senas f. send adv. senei (seit
lange) alt.
senis m. der Alte, GreiSy
dem. senelis, seniitis.
senyste Alter, Altertum, alte-
Leute.
senobe (sonst senove) alte-
Zeit, Altertum.
septynl f. septynios sieben.
septintas f . septintd siebenter^
sergiu s&gejau -geti behiiten;
ap- perf.
sergii sirgaii sifgti krank
sein; ap- erkranken.
sermegd{wr. sermagd) Manner-
rock, dem. sermegele.
s^stu senau s^sti alt werden;
pa- perf.
sesu f. Sch wester, dem.
sesele, sesyfe, sesutele.
sekiu -kiau sekti langen nach
etwas, per nugarq s. iiber
den Riicken langen =
hauen.
seksnis m. Klafter.
siauczu s. sauczu.
seras f. sera S. 34 Beiwort
der Erde, scheint dem r.
syraja zemlja feuchte Erde
nachgebildet zu sein.
siauras f. siaurd adv. siauraz
schmal.
sidabras Silber, dem. sida-
hrelis.
sidabrlnis f. -ne silbern.
Worterbuch.
287-
sykis m. (eig. Hieb) mal
(beim Aufzahlen), syhj,
einmal.
syla (wr. sila) Kraft.
sllpnas f. silpna adv. silpnai
schwa ch.
silpnyhe Sohwachheit.
sirata (wr. sirota) Waise,
koll. die Armen; dem.
siratele.
sirpstu sirpaii sifpti reifen
intr.; isz- ganz ausreifen.
siubdju s. suhoju.
siulau 'liau -lyti (wr. suli<^) an-
bieten ; pa-si- sich erbieten.
siumdau -dtau -dyti hetzen;
ap' behetzen.
siunczu -czau sinsti schicken;
isz- aussch. ; nu- hinsch. ;
pa- perf. absch.; par-
heimsch., hinschicken.
siuntii siutau siusti toll, ver-
riickt werden; pa- perf.
siuvinys Nahzeug.
siuvu siuvait siuti nahen.
skaiiau skaiczau skaityti
zahlen; lesen, mit Obj.
poterei beten ; nu- ablesen ;
pa- aufzahlen, verlesen;
pa-si- fiir sich lesen, her-
sagen, beten ; su-skaityti
zusammenzahlen, aufz.
skaltlius Zahl.
skalbu -hiau skalhti waschen
(Wasche; eig. mit dem
Waschholz schlagen); szo-
nus skalhti priigeln.
skdldau skdldtau skdldyti it.
spalten.
skambalas Klingel, dem.
skambalelis.
skambejimas das Klingen.
skdmhinu -nau -Unti klinge»
lassen.
skdmhu -hejau -heti tonen,.
klingen; at- widerhallen ;.
pa- erschallen.
skandinu -nau -dinti versinkeik
lassen, ertriinken.
skdnskonei pi. Leckerbissen^
skanumynai pi. wohlschmek-
kende Speise, Leckereien..
skanus f. -nl ntr. -nu adv.
skanei schmackhaft.
skard Lumpen, Fetzen.
skdrhas (p. skarh) Schatz.
skarotas f. -ta zerlumpt.
skaudulys Geschwiir.
skaudus f. ~dl ntr. skaudtei
schmerzhaft, schmerzlichy
heftig, gewaltig.
skauradd (p. skowroda, klr..
skovoroda) Bratpfanne.
skausta {skaudia S. 76) skau-
dejo -deti es schmerzt.
skelbiu -hiau skelbti in einen*
Ruf bringen, Geriicht ver-
breiten; ap- in einen R.
br., verleumden; ap-si-
sich in schlechten R. br..
skeliu skeliau sk6lti spalten.
skendeju -dejau -deti im
UntersinkeUjim Ertrinken
sein.
skepetd Tuch.
skestii skendau skesti unter^
sinken, im Ertrinken sein ;
nu- untersinken, hinab-
sinken.
skerdtu -dtau skersti ab-
stechen (ein Schwein) ;
pa-si' fiir sich schlachten.
Wiirterbuch.
^kiauture Hahnenkamm,
skiautur^ rodyti stolz tun.
Mihinkt inter j. «klingU
^kyU Loch.
£kyletas f. -ia locherig.
skjlii skilau skUti sich spalten.
skilvis m. Magen.
£cinkis na. schwaches Bier,
letzter Aufgufi beim Be
reiten des aim.
fSkinu sk^niau sklnti pfiiicken
auch = fallen (von
Baumen); isz- eig. aus
pfiiicken, S. 77 ausrotten
pra- abschlagen (Wald).
^kiriu skyriau skirti trennen
skirti-s f tir sich abscheiden
auswahlen; at- abtr., at-si
sich abtr.; pa- absondern,
auswahlen, zuteilen, n'a
devo pa-sklrta ntr. von
Gott bestimmt;jper-unter-
scheiden.
jskprius Unterschied ; instr.
skyriu abgesondert, ab-
seits, fiir sich.
skleyas (p. sklep) Gewolbe.
sklepyju -pyjau -pyti (p.
sklepid) wolben.
sklidinas f. -nd adv. -nai
voll bis zum Rande, bis
zum CberflieCen.
^klypas Lappen.
skoVa Schuld (Geldschuld).
^kraidau -dtaii skraidyti it.
eig. kreisen, ira Kreise
fliegen.
skrdndas, bei Don. skrdnda
alter schlechter Pelz.
^krentu skreiau skresti sich
mit einer Kruste iiber-
ziehen; su- perf., suskret^s
mit Schmutz iiberzogen.
skreplet pi. Schleim (Aus-
wurf).
skreju skrejau skreti kreisen,
im Kreise fliegen ; pa- hin-
kreisen, S. 98 etwa «ab-
schweifen».
skrynid skryne (wr. skryna,
p. skrzynia) Lade, Kasten;
dem. skrynele.
skryst interj. husch!
skroUynas Weifibuchenstand,
-wald.
skroUinis f. -w^ aus WeiC-
buchenholz.
skroUus WeiCbuche.
skubinu -nau -binti und
skuhinu-s sich beeilen ;
at-si-skiibinti herbeieilen;
par-si' heim eilen.
skubriis f. -ri adv. -rei eilig.
skubus f. -bz adv. -bet eilig.
skujd pi. skujos Nadeln der
Nadelholzer.
skujiitas f. -ta mit Tannen-
nadeln versehen.
skundd Anklage.
skundu skudau skiisti zu
schmerzen anfangen; pa-
pert,
skundtu skundtau skusti
klagen (= Beschwerde
fiihren), skf^sti-s sich be-
klagen; ap- verklagen.
skilM Scheune.
skurstu skurdau skufsti ver-
kiimmern (im Wachs-
tum); nu- perf.
skusdinu -nau dinti schaben,
scheren lassen ; 7m-si-
Worterbuch.
skmdintl hafzdq sich den '
Bart scheren lassen. I
$kutu skutail sTcusti schaben,
bafzdq sh. Bart scheren.
skvarMu -biau -hyti bohrend |
, stechen^ S. 52 mit den \
Niigeln fassen. \
shverbm -hiaii skvefhti boh- '
rend, mit etwas Spitzem \
stechen. [
skverffju -ravaCi -riti (fiir
eksekverMi) exequieren, ;
durch Exekution bei- |
treiben.
skvlrhinu -nau -hinti bohren, |
per- durchb. ,
slankau -Mail -kyti it. schlei- '
chen.
dapaii -piau -pyti it. bergen, \
verbergen; slapyti-s sich \
verb. !
slapczei adv. heimlich.
slaptd Geheimnis, instr. sg, j
slaptd und instr. pi. slap-
toms heimlich. i
sldptas Versteck. I
sUnis m. Sumpfstelle, Stelle I
im Acker, die keinen Ab- |
fluO hat.
slenku slinkau slinkti schlei- |
chen; j- einschleichen. |
slepiu sUpiaii slepti bergen; !
pa- verbergen, pa-si- sich j
verb. j
slugine Magd, Dienstmad-
chen.
Slunkius Mannesname.
slutyju -tyjau-tyti (r. sfuzW,
^.siuzyc) dienen; pa- perf.
slutma (wr. sluzla) Dienst.
smagen^s pi. Mark, Gehirn.
Leskien, Litauisches Lesebuch.
smag minis f. -ne aus Mark
bestehend ; ferner sma-
genm6 (deszra) Markwurst.
smagurdupi -ravau -rduti
naschen, lecker schmau-
sen.
smagurei pi. Leckerbissen.
smagus f. -I ntr. -u adv. -e?
geschmeidig, angenehm,
adv. auch : tiichtig = sehr.
smala Teer.
smalstumal pi. Leckerbissen.
smarki7wzkas Wiiterich.
smarkus f. -ki ntr. smarku
adv. smarkei grausam,
grimmig, strenge.
smarkiimas Scharfe, Strenge,
Grausamkeit.
smdrv^ Gestank.
smdugiu -giau smaw^fiiwiirgen,
erwiirgen.
sm^l^nas Sandhaufen, san-
diger Platz.
smelis (smdis?) Sand, mn^lin
in den Sand.
smengu smegau smegti wo
hineinfahren (mit einer
Spitze); i- dass.
smertelnas f. -Tia adv. -nai
(wr. smerteVnyj) sterblich.
smeftis gen. -tes und ~czo m.
(wr. smerc) Tod.
smllga Schmele (Pflanzenart
Aira).
smifdas Stanker (Gestank-
machender); nichtsnut-
ziger, liederlicher Kerl.
smlrdinu -nau -dinti stinken
machen; pa- verstankern.
smlrdtu smirdejau -deti
stinken.
19
290
Worterbuch.
smirstu smlrdau smtrsti
stinkend werden ; pa- perf .
smulkas (p. smyk Fiedel-
bogen ; auch lit. diese Be-
deutung) Geige.
smunku smukatl smiikfi gleiten ;
nu- abgl.
smutnas (wr. smutnyj) f.
smutna adv. smutnal be-
triibt, traurig.
smuthd (wr. m. smutok) Trau-
rigkeit.
smutnyju -nyjau -nyii betrii-
ben; smutnyti-s sich betr.
snapas Schnabel.
snarglys pi. snarglel Nasen-
schleim, Rotz.
snarglius Rotznase (Schimpf-
wort).
sndud^u -dtau sndusti schlum-
mern.
sniikis Maul, Schnauze.
snustu snudau snusti ein-
schlummern.
sodas (wr. sad) Baum-, Obst-
garten.
sodinu -nail -dlnti sitzen
machen, setzen, pflanzen;
i- einpflanzen; pa- bin-
setzen, pa-si- sich hin-
setzen.
sopagas (r. sapog) Stiefel.
sopagutas f. -ta gestiefelt.
sdp{i) sopejo -pcti es schmerzt.
sopstu sopo sopti von Schmerz
ergriffen werden; su- perf.
sotinu -nau -tinti sattigen;
pa- perf., pa-si- sich sat-
tigen; prisotinti ersattigen.
solus f. -ti ntr. sdtu adv.
soczet sattigend.
spdras Dachsparren.
spdrdau <Uau -dyti it. mit
den FiiGen ausschlagen.
sparnasFlugel, dem. sparnelis.
spdud2u -dtau spdusti driicken ;
su- zusammen-, nieder-,
erdriicken com prim ere.
sp^ved6 (p. spoiviedz) Beichte.
speju spejau speti MuCe haben
zu, zur rechten Zeit zu
etwas kommen; wi- iiber-
raschen.
spiiczu -czau spesti schwar-
men (von Bienen).
speczus Bienenschwarm.
spidudau -dtau -dyti it.
driicken.
I spiduju spioviau spiduti speien^
j spucken; u&- daraufsp.
spyk&rc (niederd. (5j)i!et)
\ Speicher.
! spindulys Strahl. [len.
spind&u spindcjau -deli strah-
spirgas Stiickchen gebratener
I Speck, pi. Grieben.
I sprtrginu -nau -ginti braten
(Speck).
piriu spyriau splrti mit
den Fiifien stofien, aus-
schlagen.
I spragilas Dreschflegel.
I sprdndas Nacken.
spring stii springaii springti
wtirgen (beim Schlingen);
ut- ersticken.
I spriustu s. sprustu.
sprogstu sprogau sprogti
spriel^en; isz- aufspr.
sprustu spriidau sprusti heraus-
gleiten, -schliipf en ; isz-
entschliipfen.
Worterbuch.
291
sriuba Suppe, sriubon in die 1
S. I
srove Strom.
staigd adv. schnell, plotzlich. .
staUes pi. Webstuhl.
stalas (r. stoi) Tisch, dem. i
stalelis.
staldas Stall.
stdltese Tischtuch.
stamhiis f. -hi ntr. stambu
adv. stambei grob, fest
gebaut, stark von Wuchs.
stapteriu -ter&jau -tereti dem.
plotzlich stillstehen, plotz-
lich stillhalten.
statau staczau statyti stellen ;
af- herumst.; /- einst. ; i
pa- hinst. ; pri- heranst. ;
su' zusammenst.; u2- ver- ..
stellen = einschliefiend i
stellen.
staunei pi. (r. stavni) holzer- I
nes Gefafi. '
stebid-s -biau-s stebti-s (eig. ;
sich stemmen) sich empor- !
strecken, sich auf die !
Zehen stellen. i
stebiii-s stebejau-s -beti-s stau- \
nen; nu-si-st. erstaunen.
stekenu -nan -kenti qualen,
sich mit etwas abqualen; \
S. 58 soviel wie «ab- i
schlachten » ; nu- abqualen, ;
S. 67 zerdreschen.
steliuju -liavau -liuti bestellen, i
bereiten ; steliuti-s fiir sich
bereiten; pa- perf.
stengiu -giau stengti (eig.
stemmen intr., stramm
werden) sich anstrengen ;
stengti-s sich widersetzen;
i-siengtiimaiwu^Q sein zu,
vermogen ; presz-si- sich
widersetzen.
steim -nejau -ncti stohnen.
Stepas Stephan.
sterva (r. sterva) Aas.
si/Mas Glas.
stimpu stipau stlpti steif
werden, erstarren.
stingii stigaii sttgti wohin
kommen, anlangen ; pri-
hingelangen.
sfiprinu -7iau -rinti starken.
stiprus f. -rl adv. -rel stark.
stypsau -sojau -soti steif,
Starr dastehen.
stgras (niederd. ©tur) Steuer.
styrininkas Steuermann.
stogas Dach.
stoju stojau stoti sich stellen;
stoti-s wohin treten; ap-si-
stehen bleiben, aufhoren;
at-stoti wegtreten, weg-
gehen, sich entfernen,
at-si- dass., sich auf stellen ;
i-stoti eintreten; pa- wer-
den (zu etwas) ; pa-si- sich
hin stellen ; pra-stoti ver-
lassen, in Stich lassen;
pri- hinzutreten zu; su-si-
zusammentreten ; u^- an-,
herantreten ; ant vektos
2iist. zur Wache antreten;
septintus metiis uMoj^s
nahe an sieben Jahre.
stokstio stokau stokti mangeln,
anfangen zu m.; pri-
Mangel erleiden , er-
mangeln.
stoMil m. Leibeslange, Natur,
stomenesp zur Leibeslange.
19*
292
WOrterbuch.
stone (stoTie, klr. sfam) Stand
im Viehstall.
storas f. stord adv. storai
dick.
storastas S. 108 «Land-
pfleger» (p. starosta).
stoviu 'Vejau -veti stehen;
isz-st. stundq eine Stunde
hindurchstehen ; nu- nie-
derstehen = durch Stehen
niederdriicken, S. 24.
str&ja Pferdestall, dem. stra-
strampas Knittel.
strdpt interj. beim plotzlichen
Aufhoren einer Bewegung.
strdzdas Drossel, dem. straz-
du2!is, strazdutelis.
striunyju -nau -nyti schwer
schleppen.
strokas (wr. strach Schrecken)
Gefahr; Eile, instr. pi.
strokais in der Eile, in
der Hast.
strum (r. struna) Seite.
stubd Stube.
stugt interj., etwa «piumps» !
stui (p. stoj) interj. halt!
stukis m. Stiick, dem. stu-
helis; stiikeis instr. pi. in
Stiicken, stiickweise.
stumdau -dtau -dyti it. stoBen,
herumstofien.
stumiu stumiau stumti stoCen ;
j- hineinst.
stundas Stunde.
stungis m. altes stumpfes
Messer.
stubrynas Platz voller Baum-
stiimpf e.
sttflbris m. Baumstumpf.
sttthri^tas f. -ta vol! von
Baumstumpf en.
stifa Stof (Getrankmost).
su prap. mit, § 236.
subatd (wr. siibota) Sonn-
abend.
subine After.
suboju -bojau -boti (subiiju
-bavau -bdti) hin und her
schwanken, schaukeln.
siidas (wr. sud) Gericht.
sudas (wr. pi. sudy ein paar
Wassereimer) GefaC.
sudyju -dyjau -dyti (wr. sudzi6)
rich ten ; at- aburteilen.
sudid m. (r, sud'ja) Richter.
sugrqttai pi., dem. sugrq&telei
Besuch der Neuvermahl-
ten bei den Eltern, Heim-
besuch.
sugreszyjimas Versiindigung.
sujudimas Aufregung, Be-
wegung.
sukinu -nail -kinti it. drehen ;
su- zusammendrehen,perf.
suku sukau sukti drehen,
von der Giltinc erwiirgen ;
siikti-s sich drehen, sich
wenden, velniop sukti-s
zum Teufel gehen ; at-si-
sukti sich herumdrehen.
sulyg adv. gleich.
sumiszlmas Vermischung,
Verwirrung.
sunkybe Schwere.
sunkus f. -kl adv. sunkei.
sup. s'ankidusias schwer ;
f. sunkl auch: schwanger.
sunus Sohn, sunailspii) zum
Sohne.
sup6 Suppe.
Worterbucb.
293
siirbiu -biau surbfi schliirfen,
aufsaugen ; pri-si- sich satt
schliirfen.
siiris m. (r. syr) Kase.
su-si-
susep
su-si-ejo, s. einu.
siisyk adv. mit einem mal,
s. sykis.
susikalbejimas Gesprach, s.
kalhi,
susimllimas Erbarmen, s.
suspmti = sii-si-ptnt% s.
pinu,
siitverimas Erschaffung ,
Schopfung, Geschopf.
s4las Bank, dem. sulelis.
svartis m. Gewicht, Wage-
balken, Wage, meist pi.
svarczet Wage.
sveczas Gast, dem. svetelis.
sveikas f. sveikd adv. sveikat
gesund, unverletzt.
sveihata Gesundheit.
sveikinu -kinau -kinti eig.
gesund machen; (gesund
wiinschen) grlifien ; at-si-
sich verabschieden; pa-
begriiCen ; pa-si- sich be-
griiCen.
sveriu sveriau sverti wagen ;
ins Gewicht fallen; at-
Gegengewicht halten, im
Gewicht gleich sein ; nu-
eig. bin ab wagen = die
Wagschale niederdriicken.
svetelis dem. zu sveczas.
svetimas f. svetima adv.
svetimal fremd.
svetlycza (wr. sveflica) Saal,
groBes Zimmer.
svetur adv. am fremden Ort,
Isz svetur von auCer dem
Hause her.
sveias (wr. svet) Welt, koU.
Menschen.
svetiszkas f. a adv. -ai welt-
lich, menschlich.
svllinu -linau -linti sengen
trans.; ap- versengen.
svilu svilau svilti sengen intr. ;
isz- versengt werden.
svyrinept -nejau -neti it. dem.
schwanken.
svirii svirau svirti tjberge-
wicht bekommen, nach
der Seite schwanken.
svodbd (wr. svad'ba) Hoch-
zeit, svodbon zur H.
svodblnis f. -ne hochzeitlich.
svodbiszkas f. -ka adv. -kai
hochzeitlich.
svotas (r. svat) Brautvater,
svotai pi. Brauteltern ;
Hochzeitsgaste.
svotbd s. svodbd.
szakd Zweig, dem. szakiiMle,
szakutele.
szdke Gabel, dem. szakele.
szaknls f. Wurzel.
szakoju -kojau -koti Zweige
treiben; isz- Aste aus-
breiten.
szakotas f. -ta astig.
szale adv. prap. neben.
szalh f. Seite, Gegend ;
szalin beiseite, weg; dem.
szalele.
294
Worterbuch.
szdltas f. szalta ntr. szaltd
adv. szaltai kalt.
szaltinis m. Quelle.
szaltis m. Kalte.
szaltysziduju -sziavau -sziduU
Schultheifi sein.
szaltyszius (pi. soitys) Schiilt-
heifi, Schulze.
szqlu szalau szdlti kalt war-
den ; su- erfrieren.
szarlotas (p. szharfat) Schar-
lach.
szdrvas Harnisch.
szaszas pi. szaszal Grind.
szasziitas f. -ta grindig,
schorfig (S.62 vom Schnee
beim Auftauen).
szdudas Strohhalm, Halm,
pi. szaudal Stroh.
szdudau -dtau -dyfi it.
schieCen.
szduju szoviau szduti schieCen,
S. 30 vom Einschieben in
den Ofen; szdujamas gin-
Mas SchuOwaffe ; ?- hinein-
schiefien ; nu- erscbiefien.
szaukiu -kiail -szaukti rufen;
su- zusammen-, herrufen.
szduksztas Loffel.
szaunas f. -szaund und szauniis
f. szaum adv. szaunei
tiichtig.
szei adv. so, szet ir tet. so
und so; s. szeip.
szeimyna Familie, Hausleute,
Gesinde.
szeip so, sonst.
szeirys Witwer.
szelmis Schelm, Spitzbube.
szelm^sta, szelmysU' Scbelmen-
streich, Spitzbiiberei.
j szelpiu -piau szelpti helfen.
' szemas f. szemd adv. szemat
grau, blaugrau.
szen adv. hierhin.
sze-nakt adv. in dieser Nacht,
diese Nacht durch.
sz&navoj^i -vojau -voti (p. szano-
tvac) schonen.
szenden szendC adv. heute.
szepis f. Schiff.
szemi szcriau szerti fiittern
(Vieh).
szefnas Wildeber.
szeszelis m. Schatten.
szeszl f. szeszios sechs.
szesztas f. szesztd sechster.
szeszthies pi. Himmelfahrts-
fest.
szetonas (wr. szatan) Satan.
szenas Heu^ dem. szenelis.
szenpiuvis m. Heumiihen,
dem. szcnpmvcUs.
szepifi-s -piau-s szepti-s die
Zahne fletschen; isz-si-
szepti Gesicht verziehen,
Gesichter schneiden.
szidudas s. szdudas.
szidurc Norden.
sziaurys Nordwind.
sziaurrytvcjis m.Nordostwind.
sziaurus f. -ii nordlich, vom
Winde sziaurus vejutclis
S. 32.
szidurvakarinis f. -ne nord-
westlich.
szidusziu-s -sziau-s sziduszti-s
sich strauben (von Haaren) ;
pa-si- sziduszti perf.
szlcze adv. hier.
szydas (szydas?) feine Lein-
wand.
W(5rterbuch.
295
szydas Schild.
szienakt s. szendkt.
■szikna After.
•sziknioju -niojau -nioti, isz-
hinaTisburzeln, -watscheln.
^zUas Heide, Fichtenwald,
Wald, dem. szilelis.
^zUdau -dtau -dyti warmen;
pa-si- sich (dat.) er war-
men; su- erwarmen.
SzileU Ortsname.
^zilkai pi. (r. selk) Seide.
^ziltas f. ntr. szilta adv. sziltai
warm.
^szilu szilaii szUti warm wer-
den ; at- wieder warm w.
sziluma Warme.
szhnelis m. Schimrael (Pferd).
■szimet adv. heuer.
szimtas hundert.
szimiynas Hundertzahl.
szimtininkas centurio.
szinkd (wr. p. szynk) Schenke.
szinkarka (wr. sinkarka) Schen-
kerin.
szinkorystc Schenkenamt.
szinkorius (p. szynkarz)
Schenkwirt, bibl. Schenk.
j^zioks f. sziokia von dieser
Beschaffenheit , solcher ,
net szioks net foks weder
dieser noch jener.
^zioV sziolei adv., Ik sziol I
bisher, bis jetzt. I
szlporms Schiffer. i
szypsau -sojau -soti hohn-
lachen; szypsau-s lacheln,
grinsen.
-szirdlngas f. -ga adv. -gai \
herzvoU, herzlich ; szirdlngs
brolau Herzensbnider.
szirdis f. Herz, dem. szirdele,
szird0e, szirdui6, szirduiele.
szis szisai f. szl dieser, § 74.
ssiszion adv. hier.
sziszkd Tannenzapfen.
szital (ntr. dies) adv. siehe!
vgl. sztal.
szitalpo szitali) adv. auf diese
Weise.
szltas f. szita dieser.
sziubd s. sziihd.
sziuile Schule.
sziuilokas Schiller.
sziupinys Erbsenbrei.
sziurpsat2 -sojau -soti schau-
dernd dastehen.
sziurpstu sziurpaii sziufpti er-
schaudern.
szlamszczu -szczau szlamszti
sausen.
szlamstu szlatnau szlamti
sausen, rauschen ; su- daher
sausen.
szldpias f . szlapiu adv. szlapei
naJS.
szlapjurgis m. (nasser Georg)
Trunkenbold.
Szlav^ (ostl. Szlove) Ortsname.
szliukare Wetzsteinbehalter.
szliurpiu -piau szliurpti schliir-
fen.
szlove (r. stava) Herrlichkeit.
szlovingas f. -ga adv. -gai
herrlich.
szlovinu -nau -vinti verherr-
lichen, preisen.
szlovnas (r. sfavnyj) t.
szlovna adv. -oiat herrlich ;
szlovniu szlovnidusei adv.
sup. am allerherrlichsten,
s. § 94.
296
WOrterbuch.
szlubdju -bavau -bdti hinken ;
at- heranh.
szldju szlaviau szliiti fegen^
kehren.
szldstau szMsczau szlustyti it.
fegen, abkehren, wischen.
szmotas (p. szmat) dickes
Stiick, dicke Schnitte;
instr. pi. szmotais in dicken
Klumpen, S. 48.
sznairas f. sznaird adv. sznairei
scheel blickend.
Sztmirukas Mannesname.
sznelderka Scbneiderin.
sznektd Gerede.
szneku -kejau -keti sprechen ;
j' einreden auf jem.; zu-
reden; fa-si- sich unter-
reden, unterhalten ; pra-
zu sprechen anfangen,
Sprache gewinnen ; su-
szneketi bereden , ab -
machen,sw-52- sich bereden,
sich verabreden.
sznekinu -nau -kinti zuni
Sprechen bringen , an-
reden; pra- perl
szniHdu -dejau -deti zischeln,
fliistern.
sznypszt interj., den Laut
eines zischenden Gerau-
sches , einer zischenden
Bewegung ausdriickend.
szobU (wr. p. sabl'a) Sabel.
szdkis m. Sprung, Tanz.
szoku szokau szokti springen,
tanzen ; at- herspringen ; /-
hineinspringen ;isz- heraus-
spr.; pa- aufspringen, zii-
springen ; pra- voriiber-
springen, vergehen (Zeit);
I vertanzen; su- zusammen
j hinspringen.
! szokineju -nejau -neti it. dem.
I herumspringen, tanzen.
I szonas Seite (des Korpers).
! szpelidju -liavau -Ihiti und
i szpeli4ju spielen;
I szpeld Spiel.
I szpelmonas Spielmann.
I szpifkdr^ s. sp^kere.
' szpykis m. Radspeiche (nie-
' derd. ]\)el).
szplle (niederd. \p\i) Spiel.
sztdi adv. siehe!
sztdlmistras Stallmeister.
i sztuderuju -r avail -rfdi stu-
i dieren.
: sztuka (wr. stuka) Scherz.
sztukis m. Stiick, Scherz,
szturmas Sturm. [Possen.
sziibd (wr. suba Pelz, Pelz-
rock) kostbares Gewand,
dem.. szubeU.
szudas Scheie, Unflatiges.
szudvahalis m. Mistkafer.
sziikauju -kavau -kauti echreieUy
jubeln.
szukavinias Geschrei, Gejubel.
szuksztu interj. des Verbie-
tens, mit Dat. sz, jums
hiitet euch!
szukteriu -tercjau -tercti dem.
aufschreien.
szuk4ju -kavau -Miti kammen.
szulca Schulze.
szuhnistras Schulmeister.
szunelis dem. zu szih
szimtii szntati szusti schmo-
ren it. trans.
-szunkii -szukau -szukti, su-
aufschreien, ausrufen.
Worterbuch.
297
szupinys s. sziupinys.
szuriiju -ravau -rfiti scheuern
(riiederd. f(f)iiem).
szutyju -tyjau -tyti (r. suiit')
scherzen^ Spafi machen.
szutinu -nau -tinti briihen,
schmoren trans. ; isz- aus-
schmoren ; isz-si- f iir sich
ausschm.
szutkd (r. suiJca) Seherz.
sztl m. Hund, § 69, dem.
szuntlis.
sz'&lels instr. pi. adv. im
Galopp.
szvaistau szvaisczail szvaiatyti
it. leuchten trans. ; ap-si-
sich (dat.) herumleuchten.
szvdnkus f. -i ntr. -u adv.
-ei anstandig.
Szveisteris m. Schweizer.
szvenczu szvenczau szvesti fei-
ern (ein Fest); heilig-
halten ; at- entheiligen,
entweihen; pa- heiligen,
weihen.
szventas f. szventa adv. -tal
heilig.
szvente Feiertag, Festtag.
szventenyhe Heiligtum.
szveplioju -liojau -lioti lispeln.
szveczu sveczau szvesti leuch-
ten intr., glanzen; ap-
umleuchten.
szvesd, Helle, Licht.
szvesyhe Licht, Helle.
szvesus f. -si ntr. szves2i adv.
szvesei hell, leuchtend,
gliinzend.
szvygtdinu -nau -dinti^ isz-
wegschleichen.
szvUpiu -piau szvilpti pfeifen.
\ szvylpt interj. Nachahmung
des Pfeiflautes.
: szvlnas Blei.
\ szvintu szvitau szvisti hell
werden; pra- perf.
szvytiiju -tavau -tidi blinken.
taboTcas Tabak.
I tabolai adv. oder interj. S. 99
(ein Verbum tabaluti oder
fabaloti in den Worter-
biichern von Mietinis und
XaZis = hin und her sch wan-
ken, z. B. beim Reiten)
! etwa: bimmel bammel!
' taczau taczaus adv. dennoch.
tadd adv. dann, da (zeitlich).
tat ntr. das (zu tds); so;
im Nachsatz = so; tat-gi
so nun, also.
tdikau -Iciau -kyti passen trans. ;
pa-si- sich fiigen ; zu HiKe-
kommen.
tatp talpo adv. so; taipjau
\ taipojau ebenso, ebenfalls;:
I taipajeg ebenso; tazp-ka
I so etwas.
I taisau -siau -syti einrichten,
' bereiten ; taisyti-s sich (dat.)
I einrichten ; l-t. einrichten ;
■ isz- ausr. ; su- anr. (Speisen),
j ni- etwas in eine Offnung
I einpassen, S. 37 vom Auf-
setzen der Axt auf einen
Stiel.
i tdkas FuCpfad.
tciksz interj. bei heftigem^
; Schlag oder Fall, etwa.
: «klapp» !
•298
Worterbuch.
Tamosdus (p. Tomasz) Tho-
mas.
tampii tapiau tapti werden;
pri- erleben.
iamsa Dunkelheit, Finster-
nis.
tamsyM Dunkelheit.
tdmsinu -nan, -sinti ver-
dunkeln.
tamsus f. 'SI ntr. tamsu adv.
tamsei dunkel, finster,
tankuma Dickicht.
tdnkus f. 'ki adv. fdnkei dicht;
adv. haufig, oft.
iarhd (wr. torha) Tragtasche,
Beutel.
tariu tariau tarti und tar^ti
sageii ; tafti-s m ein en ;
2. opt. tartum, tarytum du
mochtest (= man mochte)
sagen = gewissermafien ;
isz- aussprechen; su- ein-
stimmen,ubereinkommen.
iarnas Diener.
tarnduju -navail -nduti Diener
sein, dienen.
iarp priip. zwischen, unter.
Urpas Zwischenraum ; instr.
sg. tdrpii zwischen, instr.
pi. tdrpais in Zwischen-
raumen, zuzeiten.
idrszkinu -kinau -kinti klap-
pern machen ; mit Klap-
pern hinwerfen.
tarszkiu -kejau -kcti klappern.
fas tasai f. id ntr. tal der,
§ 76.
iqsau -siau -syti it. herum-
zerren ; tqsyti-s sich gegen-
seitig hin und her zerren.
iasyk adv. damals, s. sykis.
taspdts f. tapafi derselbe,
idem ; s. j;afs.
taszTcas Tupfel, Fleck.
taszkfdas f. -ta gefleckt, bunt.
taszld Teig.
tatai ntr. das, tatat-gi das
nun, das also.
tdukas Fettstiick, taiikat Fett.
Taukei pi. Ortsname.
taure Becher.
taurelius Teller, s. torelka.
tdvas f. tava deiner, tavds-is
f. tavoji der, die deinige,
pi. tave-ji die deinigen.
tavesp(i) zu dir.
tavo poss. dein, § 77.
tavoras (r. tovar) Ware.
te adv. da.
te- einschrankende Partikel,
§ 246; te-be- s. be-,
tebesii = te-be-esu.
tegul, s. § 173.
tet adv. so, s. telp; teijau
ebenso.
teihiu -Iciaff teJkti, pa- MuCe
haben ; ne-pa- kerne Ruhe
haben.
telp (s. te? und tatp) adv. so,
teipojau teipjail feipajeg
ebenso, ebenfalls.
teisybd Gerechtigkeit, Wahr-
heit.
teislngas f. -ga adv. -gai
gerecht.
teistis i. -si ntr. feme adv.
teisei gerecht; richtig.
tekinas f. tekind in vollem
Lauf.
fekii -kejau -keti laufen ; auf-
gehen (von Gestirnen) ;
nu' herabflieCen, hin-
Worterbuch.
299
fliefien, mit i(t sich ver-
heiraten (von der Frau);
ut- aufgehen (von Ge-
stirnen).
telpii tilpau tilpti Raum haben
in etwas, hineingehen in
etwas.
temyju -myjau -myti be-
merken ; ne-temyjant un-
bemerkt S. 36; temyti-s
sich merken ; i-si-temyti
sich (im Gedachtnis) ein-
pragen, genau merken.
temnycza (wr. (-emnica) Ge-
fangnis.
tempiu -piaii tempti spannen,
dehnen ; i- einsp. ; isz-
ausspannen, ausdehnen,
(Backen, Lippen) aufbla-
sen.
temstu temau temti dunkel
werden; ap- sich verfin-
stern, aptemes S. 79 ver-
dunkelt.
tm tenai adv. dort, dorthin,
tenjau ebendahin.
tenkfi tekau tekti ausreichen,
ne-t. nicht auskommen mit,
nicht geniigend haben ;
nu- und ww-si- bis wohin
reichen, sich erstrecken ;
pa- wahren ; pri- zureichen ;
u2- ausreichen.
tepalas Schmiere, Salbe, dem.
tepalelis.
tepii tepiail tepti schmieren;
2^0- beschm.
ierpas tclrpas; \sz t'arpii
S. 77 heraus zwischen.
tese = te-esc. [recken.
tesiu -siau testi dehnen,
testamentas Testament.
teszkinu -kinau -kinti Dick-
fiussiges werfen.
ieszkiu teszkiau tckszti Dick-
fliissiges werfen, in ein-
zelnen Stiicken w.
teszkii -kejau -keti in dicken
Stiicken fallen.
tetel vok. Vaterchen.
tetytis m. dem. Vaterchen.
Uvas Vater, dem. tevelis;
pi. tevm Eltern.
teve-mus Vaterunser.
tevynC' Vaterland.
teviszkas f. -ka adv. -kai
vaterlich.
feviszke Vaterland, Vater-
haus, dem. teviszkele.
tek subst. indekl., § 107 a, so
viel, tan turn; aliquantum.
tesa Wahrheit, 'isz tesds in W.
tesiog adv. geradeswegs, ge-
radezu.
tesiu -siau testi gerade richten,
strecken; isz- ausstrecken,
isz-si- sich ausstr., sich
erstr.
tlcz interj. scht! still!
tyczdms instr. pi. adv. (zu
einem tyczd) absichtlich,
zum Trotz.
tiektai, s. tikf.
tj/kau -kojau -koti worauf
lauern.
tikejimas Glauben.
tykineju -oiejan -neti it. dem.
lauern auf etwas.
tikiii -kejau -keti glauben;
i- glauben an; isz- ver-
trauen ; nu-si- sich worauf
verlassen.
300
Worterbuch.
tlkras f. tikra adv. tikrai
recht, richtig.
ttkt tiktat ilk adv. nur, doch.
tyld das Schweigen, instr. pi.
tyloms schweigend, still,
unbemerkt.
Mdau ^dtau -dyti schweigen
machen, besanftigen.
tyliii -Ujau -leti schweigen.
iUtas Briicke.
timpineju -nejau -neti lang-
sam gehen, bummeln.
tiihpinu -pitmu -pinti mit
langgestreckten Beinen
langsam gehen; isz- so
herausgehen.
tinginys Faulpelz.
thigiu tingejau -geti trage sein ,
faulenzen; pa- perf.
tingus f. -gl ntr. tingu adv.
tingd trage, faul.
tinku tikau tlkti passen intr. ;
|- jemand zu Gef alien sein,
ihm recht machen; 7iu-si-
sich ereignen, eintreffen
(S. 84 vom Traume); pa-
gefallen ; pri- passend sein
fur, zukommen, gebiihren,
priiinkqs -psissend, bequem;
SU-, su'Si- begegnen ; su-si-
sich vertragen, sich eini-
gen ; ui- plotzlich eintreten
(= auftreten, erscheinen).
tinklas Netz.
tyriii tijriau ttrti erfahren;
isz- durch Fragen heraus-
bekommen; pa- erfahren.
tirpstu tirpaii tifpti schmelzen
intr.
tifsztas f. tirszia adv. tirsztm
dickfliissig.
tirsztokas f. tirsztoka ziemlich
dickfliissig, dicklich.
tyst (tist) interj. beim Zupfen,
etwa «zwick» !
titnagas Feuerstein.
tytveikas Menge, tykeik daug
sehr viel.
to-d£l adv. deswegen.
to-drylei adv. deswegen.
to-dryn adv. deswegen.
toks toksal f. tokia solcher,
talis, toksjau ebensolcher.
toktai ntr. solches.
toll adv. weit, komp. toliaus,
sup. toliaus.
tolimas f. -ma fern.
tolyn toly ins weite, in die
Feme, weiter.
idlinu -nau -linti entfernen;
at-^ ati- perf.
tolo gen. in hz tolo von
weitem.
to-pi zu dem, § 118.
torelius, torelka (r. tareika)
Teller.
tralce (p. trojca) Dreieinig-
keit, Sonntag Trinitatis.
trankau -kiau -k^ti it. stoCen,
anstoJBen.
tranksmas Getiimmel, Larm.
transzerfiju -ravaii -rfdi tran-
chieren.
traszia, (trqszid trqszia'^)
Verwesung , Verwestes ;
Diinger.
trqszus verfault, S. 76 von
welken Blattern.
trdukiu -kiau trdukti ziehen;
trdukti-s sich ziehen, sich
erstrecken ; j-trdukti ein-
ziehen (auch intr.); isz-
Wdrterbuch.
301
ausziehen, auch intr. =
aus einem Aufenthalt
ausz. ; nu- abziehen (auch
intr.)
treczas f. treczd dritter.
trejl f. trejos drei, § 102.
tremiit tr&miau tremti nieder-
werfen, hinschleudern.
trenkiu -kiau trenkti stoCen,
anstoCen ; i- hineinst. ;
i-si- hef tig an etwas stofien.
trlkinu -nau -kinti storen (im
Sprechen usw.)
trikojis m. Dreifufi.
tr^lika dreizehn.
irinkejimas Gedrohue.
irinku trikau trlkti anstofien
(beim Sprechen); fehl
gehen mit etwas.
trlnku 'kejau -keti drohnen.
trys drei, § 98.
triumpas, adv. triump s.
trumpas.
triusas Geschaftigkeit, Be-
muhung.
triusineju -nejau -neti dem. it.
geschaftig sein.
triusiu -siail trvusti sich viel
bemiihen , umherwirt-
schaften.
trivoju -vojau -v6ti (wr. trivac)
ertragen; isz- aushalten.
troba Gebaude.
troksztu troszkau trokszti diir-
sten, heftig begehren.
tropyju-pyjau -pyti (wr. trapic)
treffen; tropyja-s es trifft
sich; pa- antreffen.
tropnas f. tropna adv. tropnal
trefFend, passend.
trukinu -nau -kinti auf halten
= versaumen trans. ; tru-
kinti-s sich aufhalten.
trukis m. Zug.
trukstu trukau trukfi zer-
reifien intr. , entzwei gehen ;
pra- durchreiCen, platzen.
trumpas f. trumpd adv. trumpa%
kurz^ adv. in Kiirze, bald.
trunkil trukau frukti sich
hinziehen (von der Zeit) ;
u^-siob. verziehen, sich auf-
halten, zogern, zaudern.
trupu -pejau -p'eti brockeln
intr.
truputys Brocken, bifichen.
tu du, § 71.
tukstantis m., tukstant, § 100,
tausend; tukstanczeis instr.
pi. zu Tausenden.
tulas f. tula so mancher;
tulon f. in manche.
tulimas f. tulimd so mancher.
tunkii tukau tukti fett werden ;
nu- pert'.
tupinu -nau -pinti kauern
machen; pa- pert'., pa-
tupjts hingekauert.
tupiii tupiaii tupti und tiipiii-s
kauern, sich kauern; at-si-
tupti sich hinhocken.
turiii -rejau -reti haben, soUen,
miissen ; von Tieren : Junge
werf en , parszuks turets
S. 73 ein eben geworfenes
Ferkel; tureti-s fiir sich
Tufkas Tiirke. [haben.
Turklja Tiirkei.
tursau -sojau soti mit vor-
gestrecktem Hintern da-
stehen ; isz- heraus-
watscheln.
302
Worterbuch.
turtas Habe.
tuszczas f. -czd adv. -czei leer.
Tusz^ weibl. Name.
tusztinu -nau -tinti leeren;
isZ' ausl.
tutbd (wr. tusha) Kummer.
tiltbyju -byjau -byti bekiim-
mern = kummervoll
machen.
til instr. sg. zu tas damit,
adv. darum, sogleich ; ta-gi.
tilczes adv. damals, s. czesas.
tii-du f. te-dvi (dual, zu ids)
^ die beiden.
tuj = iuje sogleich, S. 78,
s. tu.
t'&jau tuj am adv. sogleich,
s. tu,
tvmms Flut.
tvankas Schwiile.
tvdrtas Einziiunung , Ver-
schlag.
tveriu tveriau tverti fassen;
tvorq tvMi Zaun flechten;
ap- umfassen, verbinden
(Wunde); nu- festhalten,
inne behalten, 7iu-si- sich
halten an etwas, anf assen ;
ergreifen ; su- erschaflfen
(von Gott); wi- einzaunen.
tvyhstmier]. beim Aufblitzen^
plotzlichem Aufknallen.
tmrtas f. tvirtd adv. tvirtaJ
fast.
tviska iviskcjo -keti es blitzt^
es leuchtet auf.
tv'istu tvinail tvlnti anschwellen
*(der Flut).
tvord Zaun, dem. tvoratc.
U.
iihaga.s (wr. ubohij) Armer,
ubagui oder uhagals eiti
I betteln gehen.
! -ugdau -dtau -dyti, pri- auf-
keimen? S. 80.
i -ugeju -gejau -geti, pa- heran-
! wachsen.
j ugms f. Feuer, dem. Kgneli\
i ukil interj. ahoi!
id interj. ach! o web I
! ujujuju -javaii -piti jammern.
ukis m. Bauernhof, Hufe.
illycza (r. lUica) StraCe, dem.
zilytel^..
umal adv. schnell.
umaras Windsbraut, Wirbel-
{ wind; Ungestiim.
1 unterapiceras Unteroffizier.
i upe FluC, dem. upelis m.
ur delis m. Order, Befehl.
' uredas (wr. urad) Amt.
1 uredininkas (vgl. wr. uradnik)
i Beamter,
I urediszkas f. -ka adv. -kai
j amtlich.
I urszczu urszczau ufszti knur-
I ren.
I urva Hohle; S. 79 iirvas
Hohle, Erdloch.
\ ufelc Laus.
utineju -nejau -neti lausen;
pa- perf.
M priip., § 236.
iitdaras Zutat (zur Speise).
u&gimhnas Geburt.
utlmas Gebrause.
UZiu 'iiail lUti brausen^
sausen, rauschen.
Worterbuch.
303
utpakalinis f. -ne eig. was
hinter dem Riicken ist,
hinterst, letzt.
iitjpakalis m. Riickenseite;
lok. hinten.
utrasztis Verschreibung (Ur-
kunde).
uttarejas f. ttttareje Fiir-
Bprecher; dem. fern, wi-
tar^jele.
ntu = ii^.
uivadas Vertreter, dem. ut-
vadelis.
idvakar adv. vorgestern, s.
vakaras^
utveizdas Aufseher.
ii^veizdetojis m. Aufseher.
o
U.
udegd Schwanz.
ddiu 'dMu /Miriechen trans.;
su- durch Geruch wahr-
nehmen.
ilga Beere, dem. tigele.
dgauju -gavau -gauti Beeren
lesen.
uld Fels, Felskluft.
ulmgas i. -ga felsig.
iisis m. Esche.
uszve Schwiegermutter.
dszvis m. Schwiegervater.
T.
v&balas Kafer, dem. vahaUlis.
vadlndinu -nau -dinti rufen
lassen ; su- zusammenrufen
lassen.
vadinu -nait -dlnti nennen,
rufen; pa- herbeirufen,
pa-si' sich herrufen; par-
herrufen; su- zusammenr.
vadtiju -davaii -dfdi erlosen,
auslosen ; at- erlosen ; pa-
ablosen ; ii^- eintreten fur
Jem.
vadtoju 'd^ojau -d^oti it.
fiihren.
vagis m. Dieb.
vagiu vogiau vogti stehlen;
pa- wegstehlen ; pa-si- sich
(dat.) erstehlen; su-si- fiir
sich zusammenstehlen.
vaidas Streit, valdq JcelH Str.
anheben, anfangen.
valdyju -dyjau -dyti Streit
machen ; valdyti-s sich
streiten ; su-vaidyti in Streit
bringen.
vatkas Knabe, Junge, pi.
vaikal Kinder ; dem..
vaikelis, vaikutis.
vaikmas Junge, grower Junge,
Bengel.
vaikmis m. Junge.
vaikpalaikis m. schlechter,
dummer Junge; s. -pa-
laikis.
vdikszczoju -czojau -czoti wan-
deln.
vaiksztineju -nejau -mti dem.
it. herumwandeln ; ap- be-
wandern, durch wandern.
vaimkas Kranz, dem. vaini-
kelis.
vatras Ruder.
vatrvirve Rudertau.
vaisaii -siau -Si/H fruchtbar
machen; u^- befruchten.
vaishigas f. -ga adv. -ai
fruchtbar.
304
Worterbuch.
vaisius Frucht.
vaiskas (r. vojsko) Kriegs-
heer, Armee.
vaitoju -tojau -toti wehklagen.
vdkar adv. gestern.
vqkaras Abend; vakarop zum
Abend ; gegen A. ; pi.
vakarat Westen.
vakaren^ Abendessen.
vakarind {tvaigtde) Abend-
stern, f. zu vakarinis abend-
lich.
vakmistras Wachtmeister.
valandd Weile, dem. valandele.
'Valaii -liau -lytl\ pri- notig
haben, benotigen, brau-
chen (zu tun).
valaii -liau -lyti einbringen
(Ernte); nu- ernten; su-
einernten, S. 70 iiber-
haupt: aufsammeln.
valdaii -dtau -dyti regieren,
herrschen.
varineju -nejau -neti it. dem.
treiben.
valdonas Regent, Herrscher.
valdta Regierung.
vdlgau -giau -gyti essen,
speisen; pa- Mahlzeit hal-
ten ; pa-si- dass. ; pri-y
pri-si" sich satt essen ; su-
aufessen comedere, ver-
zehren, fertig essen.
valgydinu -nau -dinti essen
lassen; fiittern.
vdlgymas das Essen,
valgis m. Essen, Mahlzeit.
valid Wille, 7nd7i valid es ist
mir erlauht; kdm v&liq ddti
jemand den Willen tun.
valig gemiiC.
vdlkata m. Herumtreiber.
vdlkioju -kiojau -kioU it.
herumschleppen ; -vdlkiotis
sich herumtreiben.
vdlvias f. valnd adv. valnai
(wr. vol'nyj) frei.
valnyM Freiheit.
vdlnyju -nyjau -nyti frei
machen; isz- erlosen.
valsczius (p. ivio^Cy wr. voio§6)
Kreis-, Amtsbezirk.
vdltis f. Kahn.
vdnagas Habicht.
vandrdju -ravau -rMi wan-
dern; isz- ausw.; pri- zu-
wandern, hinzuw.
vandfi m. Wasser.
vayu -pejau -peti schwatzen ;
pa- herschwatzen, beschw.,
su- zusanamenschw.
varau -riaii -r^ti treiben;
var0-SQ\Q\i (dat.) treiben;
at- zuriick-, wegtr.; isz-
austr., vertr.; pa- hin-
treiben, antreiben ; pra-
vertr.; pri- hintr., antrei-
ben; ut- eintreiben (Vieh).
vardas Name.
Vargas Not, instr. sg. vargii
mit Miih und Not, kaum.
vargdenys f. -w^ Armer; dem.
f. vargdentle.
varglngas f. -ga adv. -gai arm,
notlich, adv. kiimmerlich.
vdrginu -nau -ginti plagen.
vargonai pi. (p. organy), dem.
vargonelei Orgel.
vargstu vargau vafgti Not
leiden; nu- sich abqualen,
sich abmatten ; pri-si- sich
reichlich abqualen.
W(5rterbach.
805
vargszas der Arme.
vdrna Krahe.
varnas Rabe, dem. varneliSj
varnutelis.
vdrpa Ahre.
varpas Glocke, dem. varpelis.
vartai pi. Tor (Tiir); dem.
vartelei.
vartas Wart, Forstwart.
vartoju -tojau -ioii gebrauchen
(anwenden).
varviu -vejau -veti triefen,
herabtropfen.
vasarh Sommer.
Vaukszus Mannesname.
vaiiuju -Mavail -Hfiti fahren
intr.; isz- ausfahren, her-
ausf . ; nu- hinf. ; pa- wegf. ;
pra- voriiberf. ; ^;n- heranf .
vedaras Eingeweide; Bauch,
Magen.
vHys Begleiter des Brauti-
gams bei der Hochzeit;
Brautigam, junger Ehe-
mann.
vedras {vedras?; p. iviadro)
Eimer.
vedii vedtau vesti f iihren ; hei-
raten; vesti-s mit sich
fuhren ; ap-si-vesti sich ver-
heiraten; af-vesti her-
fiihren ; isz- hinausfiihren,
aus(uhren(= voUbringen),
isz-si- rait sich herausf.;
nu-vesti hinf., nu-si- mit
sich hinf. ; pa- hin-, wegf. ;
pa-si- mit sich fuhren;
par- heimf. ; su- zusam-
menf.
vH siehel
v^idas Antlitz.
Leskien, Litauisches Lesebuch.
veidmamys Heuchler.
veidmainidpi -niavau -niiiti
heucheln.
veik veikei adv. bald, komp.
veikiaus veikiau eher.
veikiu -kiail veikti machen =
etwas beginnen, schaffen
= arbeiten, sich befinden,
ka veikl was machst du
= wie befindest du dich.
veislc Brut.
vHzdtu vekdejau -zdeti sehen ;
pn- beaufsichtigen.
vejas Wind, dem. v&jelis,
v^jutiSj vejuielis.
veju vijau vyti winden,
wickeln; nachjagen; pa-
verfolgen.
vekta Wache.
vektdju 'tavail 'tuti wachen,
Wache halten.
vel veld adv. wieder.
v^lal adv., komp. v^liaus
veliail, spat.
vehUii (KLd) veldejau -deti
erben; pa- ererben.
vele^ pi. veUs die Seelen der
Verstorbenen.
velyju -lyjau -lyli gonnen,
erlauben; velyti-s sich
wiinschen; j-velyti ein-
willigen; ^m- erlauben,
befehlen; pri- empfehlen.
velykos pi. (aus dem Slav.,
vgl. wr. veUkodne) Ostern.
velm veliau vdti walken,
Haare u. dgl. ineinander
wirren ; su- zusammen-
walken, zusammenfilzen,
su-si- sich verzotteln, ver-
wickeln.
20
S06
WOrterbuch.
velhu vilkaU vitkii schleppen ;
Ziehen ; ap- (umziehen)
bekleiden, ap-si- sich be-
kleiden; isz- ausziehen,
isz-si' sich (dat.) aus-
ziehen; WW- abziehen, nu-si-
sich (akk.) ausziehen; pa-
hinschleppen, pa-si- sich
hinschl.
vilnias (alter velinas) Teufel,
vehiiop zum T. [teuflisch.
velniszkas f. -ha adv. -hai
velnuvas Teufel, teuflisch es
Wesen; S. 103 velnuva f.
in velnuvas delves akk. pi.
«teuflische Gespenster*
(hose Geister).
Veluna Ortsname.
vemalas Erbrochenes, Gespei.
vemiii vemiau vemti sich iiber-
geben; nu-si- perf.
venczavoju -vojau -voti (aus
dem Slav., r. vencat\ klr.
vinduvaty) trauen (zurEhe) ;
2)ri- antrauen; su- perf.
venczavdn& Trauung.
v4ngiu -giau vingti (auswei-
chen) meiden, sich weigern
(etwas zu tun); isz- ver-
meiden.
verha (wr. verba) Weiden-
zweig, Palmenzweig.
verczil verczau vefsti wenden,
kehren; ap- umdrehen,
um wenden ; pa- verwan-
deln (in etwas), pa-si- sich
verw. ; par- umwenden,
umstiirzen; pri-si- sich be-
kehren; ui- (zu drehen),
zu machen, S. 78 ver-
stopfen (einen FluC).
verdu viriatl vlrti kochen
trans, und intr. ; isz- fertig
kochen.
Vargas Sklave.
verginis Sklave.
veriu veriau verti auf-, zu-
machen ; at- offnen, at-si-
sich (dat.) offnen; pra-
auf machen ; pra-si- sich
(dat. u. akk.) offnen ; ut-
zumachen, schliefien.
verkiil -kiau verkti weinen;
I ap-si' sich in Tranen er-
giefien ; isz- herausweinen ;
aszards iszv. Tranen ver-
giefien; pa- in Weinen
ausbrechen.
verkszlenu -nau -lenti gr einen
(weinen, von Kindern).
verpiu -piau vefpti spinnen.
verszis m. Kalb, dem. ver-
sziukas.
vertas f. verta adv. -ial
wert, wiirdig*
verZiu -tiait verMi schniiren,
einengen, drangen ; veftti-s
sich drangen; pri-si- sich
hinzudrangen.
vesiu vesau vesii kuhl werden ;
at- sich abkiihlen.
vetau veczau vetyti worfeln.
vetra Sturm, Un wetter.
v(iversys Lerche, dem. ve-
verselis.
veilmas Wagen, dem. ve-
iimdtiSj veiimelis.
veiinu -nau -iinti fahren
machen ; pa- mitfahren
lassen; par- nach Hause
fahren.
vM6ju -lidjau -li6H (eig. wie
WOrterbucb.
307
ein Krebs, v^.tys^ gehen)
krabbeln, kriechen ; isz-
berauskr.
vetu vetiatl veififahren, trans.
pa- perf., fortfahren; par-
beimfahren.
ven (abgekiirztes ntr. zu
venas) nur^ ven moteriszhm
nur Frauen.
venqhart adv. (s. kaftas) ein-
mal, auf einmal, zugleich.
venqsyk (s. sykis) einmal.
venas f. vena ein; allein;
lauter; meduml venu S. 78
mit lauter Honig.
vendtyjis einzig.
venyM Einbeit, Einigkeit;
venyhen in Einbeit, in
eins.
veniiltelis f. -le einzig.
venragis m. einbornig; Ein-
born.
venturtis f. -te (eig. die ein-
zige Habe bildend, s. turf as)
einzig (von Kindern).
venulika elf.
vera (r. vera) Glaube (Reli-
veryju -ryjau -ryti (r. verit)
glauben.
vernyM Treue.
vernas (r. vernyj) f. verna
adv. -7ial treu.
vesziu -szejau -szeti zu Gast
sein.
veszne Gastin.
veszpats veszpatis m. Herr =
Herrscber.
vetd Ort, dem. veteU.
vetoju 'tojau -toti plazieren;
isz- einen Platz geben.
vetlyhas (r. vezlivyj) f. -ha
adv. -hai ebrbar.
veilyhumas Ebrbarkeit.
vhlyvas s. veslyhas.
vibtdu -dejau -deti wimmeln,
kribbeln (von kleinen Ge-
scbopfen).
vidur adv. mitten in.
xndurys das Innere, lok.
viduryje vidur y innen; pi.
vidur el Eingeweide.
viduriiakts, pirm v. vor
Mitternacht.
vidiis das Innere; viduj'd tafp
ju mitten unt^r ibnen.
vllgau -giau -gyti feucbt
macben; sii- befcucbten.
vUioju -liojau -lioti locken;
isz- herausl., isz-si- mit
sich herausl. ; pri- an-
locken, betriigen.
VUius Wilbelm.
vilkas Wolf.
vilkiii -kejau -keti womitgeklei-
det sein, gekleidet geben.
vllnos pi. Wolle.
vilnh f. Welle^ Woge.
viltis f. Hoffnung.
vynas Wein, vynan in den W.
vinczavoju e. venczavoju.
vynioju -niojau -nioti it.
wickeln; i- einw.; isz-
ausw.
vynmedis m. Weinstock.
viralas Gekocbtes, Speise.
v^m^Mann ; Ebemann; dem.
vyrelis^ vyrutis.
vyresnyb^ Obrigkeit.
vyresnis f. -n& (komp. zu
vyras) Oberer , Vorge-
setzter.
20*
Worterbuch.
vyridusias f. -sia (Sup. zu
vyras) Altester, Oberster.
vyriamyhe Obrigkeit.
vyriszkas f. -ka adv. -kai
mannlich.
vyriszkis in. Mannsperson.
virkszczh steife Ranke, steifes
Strob, Erbsenstroh.
'Vlrkstu -virkau -vtrkti, pra-
iu Weinen ausbrechen.
virpiu virpejau -peti beben.
virsiii virtau virsti (eig. sich
wenden, vgl. verczii) bin-
fallen, umfallen; at- sich
(wieder) verwandeln; isz-
umfallen; pa- zu etwas
werden (sich verwandeln).
virszul adv. (lok. zu virszus)
oben, dariiber.
virszune Gipfel.
virsziis obere Spitze, Gipfel.
virszuthiis f. -n& oberst.
vlrti s. virdu.
virve Sell, dem. virvele.
vis (abgekurztes Ntr. zu vtsas^
alles) adv. immer.
visadh visados adv. immer.
visdi adv. ganzlich, ganz und
gar.
visas f. visa ganz oranis; pi.
visiaUe; isz vho iiberhaupt.
visatp adv. auf jede Weise.
visgatmgas adv. -gai all-
macbtig.
visiszkas (eig. allartig) f.
visiszkd adv. kat (KLd;
vlsiszka ? -kai S. 80) ganz-
lich.
vhkas (omne quid) alles.
vyskupas Bischof; Superin-
tendent.
vislab (eig. alles Gute omne
bonum) alles; akk. visa
Idbq; instr. sii visit labii
mit allem; vislahkq akk.
alles und jedes.
visoks f. visokid von aller
Art^ allerlei.
vystau vysczati vystyti windeln
(Kind) ; j- ein windeln, ein-
wickeln; isz- ausw. ; su-
bewickeln.
vystyklas Windel, vysfyklusna
in Windeln.
vystu vydau vysti, isz- er-
blicken, gewahr werden.
vystit (vistic ?) visau vlsii sich
fortpflanzen; pri- voU-
wachsen.
vystu vytau v^sti welken; pa-
verwelken.
visur visur adv. iiberall.
viszkai = visiszkai.
visztd Huhn, dem. visztytis
m. Kiichlein.
vitojti -tojau -toti (wr. vitac)
bewirten; pa- zutrinken.
vyturys Lerche, dem . vyturelis.
vytd Bastschuh, dem. vytele.
vytoias f. -ta mit Bastschuh
beschuht.
Voketis m. Deutscher.
vdkiszkas f. -ka adv. -kai
deutsch.
vokiu -kiau vokti beschicken
(Hauswesen); su- bereini-
gen, S. 112 einernten.
volioju -liojau -lioti walzen ;
vdlioti-s sich w.
voras Spinne.
vos adv. kaum, vds-fie-vds
mit genauer Not.
Worterbuch.
309
vofis f. Geschwur.
voHu 'tiau votti stulpen,
decken (mit Deckel); nu-
abdeckeln, (Hut) abneh-
men; ut- aufstiilpen.
Z.
zalneriszkas f. -ka adv. -kai
soldatenmaCig.
zalnerins (p. ^oinierz) Soldat.
zaunyju -nyjau -nyti schwat-
zen, dummes Zeug reden.
zegoriiis (p. zegar) Uhr.
zgaclct (p. zgoda) Eintracht.
zokanas (r. zakon) Gesetz.
zopostas (r. p. zapas) Schatz,
dem. zopostelis.
ziibas (r. zuh Zahn) dicke,
aufgeworfene Lippe.
zulMs m. (wr. zajka) Hase,
dem. zuikuHs.
zuiju zujo (S. 35 zuje) zuiti
suchen, nachspiiren.
Z.
tabas diirrer Ast.
tahoju 'hojau -hdfi s. tehoju.
iadinu -nau -dinii eig. reden
maohen; pa- anreden.
tadii -dejau -deti eineii Spruch
tun, besprechen (Krank-
heit) ; versprechen ; ap-
versprechen ; pa- ver-
sprechen, verloben.
'Zdgaras diirres Reis.
Mgre Pflug.
tatbas Blitz.
taibuju -havaU -huti blitzen.
!:didtu -dtau tdisti spielen.
Mtslas Spielzeug, dem. tais-
lelis; S. 54, 55 im Sinne
von gespieltem Musikstiick
oder Musikinstrument.
iaizdd Wunde.
2(7kas Sack.
;tdlias f. talid adv. ^alel griin.
2ali4ju -liavau -liiUi griinen.
talneriiis s. zahierius.
taltys Schlange.
^andii tadau ^dsti Spruch tun ;
su-si- sich untereinander
bereden.
^angstail tangsczau tangstyti
it. schreiten.
^drna Darm.
2arstau tarsczau tarstyti it.
I scharren, schiiren ; f ein-
i schiiren, stark heizen.
I tqscnd Gansefleisch.
I ^sinas Ganserich.
I Msls f. Gans, dem. tqsytis
I m. junge G.
2avinu -nau -vlnti umbringen,
ermorden; nu- perf.
teboju -bojau -boti zaumen ;
pa- aufzaumen.
2:ebrps Auerochs.
teglius Segel.
tegnoju -nojau -noti (p. ^egnad)
segnen; per- Segen spen-
den; per-si- sich bekreu.
zigen.
tegnone (p. tegnanie) Segen.
teidtii -dtau ielsti verwunden,
verletzen ; j,- verletzen ; pa-
perf.
tddinu -dinau -dinti griinen
lassen^ wachsen 1.
ielek (tel- aus dem Slav. ;
vgl. telavoii beklagen ; p.
^aioivad bedauern) devc
310
WOrterbuch.
Gott erbarme dich! dafi
Gott erbarm!
teliu teliau ^elti griinen,
griinend wachsen; ap- be-
griinen, bewachsen, sich
befinden, sich behaaren;
isz- heraus wachsen, auf-
wachsen.
^emditis m. Niederlander,
Niederlitauer ; ^emdiczump
zu den Zemaiten.
temas f. tenia adv. temal
niedrig.
iemczitgas (r. iemcug) Perle.
tem& Erde, dem. temelL
temepatis m. eig. Landherr,
Erdherr, S. 103 mytholo-
gische Figur.
2:em§n adv. nach unten,
nieder.
iteminu -nau -minti niedrig
machen; nu- erniedrigen,
nu-si- sich ern.
tengiu -giau tengti schreiten;
j- eintreten; nu- hinab-,
hinschreiten ; abschreiten
(eine Front); per- iiber-
schr.
t^nklas Zeichen.
Unklinu Zeichen machen ;
pa- bezeichnen; bedeuten.
Untas Schwiegersohn.
teriu 2eriau iefti scharren.
'^edas Bliite, Ring, dem.
tedelis.
tcmd Winter.
temavdju -vSjau -v6ti Winter
verleben ;;?er- ttberwintern.
iemys eig. Winterwind, Nord-
wind, pi. iemet Norden.
ieve Rinde (Baumr.).
tibinu -nau -iinti glanzen
machen, erleuchten.
Hbu -bejau -befi glanzen,
strahlen, schimmern.
ziburys Kienspan.
tyczyju -czyjau-czyti {p.tyczyc)
borgen; pa- erborgen.
tpdas (wr. r. zid) Jude.
Itydtu (tydu) tydejau -deti
bliihen; pra- erbliihen,
aufbl.
iilas f. tila adv. -lax grau
(von Haaren).
i^yme Merkmal.
lymas f. -mi ntr. -mu kennt-
lich.
tinaU -nojau -noti kennen,
wissen; Hnoti-s sich be-
wiifit sein.
Hnail prat, zu zisiii^ s. d.
tynauju -mavau -waw^izaubern.
tynavimas das Zaubern, Zau-
berei.
findau -dtau -dyfi saugen.
Hndinycza Amme.
tlndu tmdau i'lsti saugen (an
der Brust).
tingsmis m. Schritt.
tynys Zauberer.
tiniilnis (iinidnis) m. Kenner.
tioju tiojau M6ti Mund auf-
sperren, hiare; isz-, isz-si-
dass., isz-lt.nasrits Rachen
aufsp.
Hoplys Maulaffe.
tiopsaii -sojau -soti mit
ofifnem Munde dastehen,
gaffen.
Hopteriu ter^au -ter^ti dera.
plotzlich den Mund auf-
sperren.
Worterbuch.
311
ttrgas RoC, dem. Hrgelis,
tirgytis.
tirkt inter]., beim plotzlichen
Aufspringen.
ftrnis m. Erbse.
tystu iydau iysti ins Bliihen
kommen; pra- erbliihen,
aufbl.
-tistu -iinau -thiti^ nur mit
jm- erkennen , kennen,
patistamas Bekannter; isz-
pa- erkennen; bekennen;
pa-si- bekannt werden mit-
einander; bekennen; pri-
paimti anerkennen.
tiupm^ (aus dem Slav.; vgl.
p. ^upan Gaugraf) Herrin,
Gutsherrin , vornehme
Fran.
iiiipsnis m. eine kleineMenge,
Handvoll (was man mit
der Hand greifen kann),
biCchen ; dem. Hupsnelis.
tiuriu -rejau -reti blicken,
hinsehen ; ay- besehen,
ap-si- sich umsehen; j-
tiureti eig. hineinblicken,
gewahr werden ; pa- Blick
werfen, hinblicken, pa-si-
sich ansehen.
tiurstas Schiirze.
tyvakiH (p. zywot) Leben.
iUjftja -jdvo -jiiti dammern.
tmogus Mensch; pi. tmon^s
m. und fem., dem. tmone-
Us.
zmona Fran, Weib.
tmon&s 8. tmogus.
todis m. Wort, dem. todelis,
todytis, todiitis.
tole Gras, Kraut, dem. toleU.
2:olynas Grasstaude, Gras-
biischel, Pflanzenbiischel,
dem. tolynelis.
tudait -diau -dyti toten, um-
bringen, pra- verderben.
tuvls f. Fisch, dem. tuveU.
^uvu tuvau tuti umkommen,
zugrunde gehen ; pra- perf .,
verloren gehen, verderben
intr.
tvaig-^de tvaigzde Stern.
^vaigtdetas f. -ta besternt.
&vak^ Kerze.
ivalgau -giaii -gyti blicken,
schauen; ap- besehen.
^vejys Fischer.
tvejoju -jojau -joti fischen ;
su- aui'fischen; su-si- sich
(dat.) auff.
tvelgiu -giaii ivelgti blicken
(w^ohin), schauen.
tv^ngiu -giau tv6ngti wiehern.
2v&r\s f. wildes Tier.
tvegiu -giau tvegti quicken.
ivllgu {tmlgiu) ivilgejau -geti
Blick tun, blicken; pa-
hinblicken, hinsehen nach.
-tvingii -ivigau -ivtgii, su- auf-
quieken.
tvnhlis m. Sperling.
312 Berichtigungen. — Nachwort.
Berichtigungen.
S. 1 Z. 5 V. o. lies Litauischem statt Litauischen. — Z. 12
V. o. ir 8t. ir. — S. 2 Z. 19 v. u. pastdk^ st. pastolt^. — S. 4 Z. 16
V. u. dSvanq, wie eonst; Kurschat schreibt dovana. — S. 5 Z. 11
V. o. pu8^ St. puse. — S. 10 Z. 9 V. u. savq^Jj st. savqjj. — Z. 2 v. u.
pleciaus st. plecaus. — S. 12 Z. 5 v. u. rddos fiir rodos'i — S. 14 Z. 1
V. u. kriivds st. kruvos. — S. 15 Z. 2 desgl. — S. 17 Z. 5 v. o. musii
St. musu, — S. 18 Z. 18 v. o. pusczes st. pusczes. — S. 19 Z. 5
V. o. Nach dem Worterbuch ist Jcdros st. fearos zu schreiben. —
Z. 10 V. u. vedru oder retZrw st. vedrU. — S. 20 Z. 16 v. u. dukryie
Ht. dukryte. — S. 24 Z. 4 v. u. pdrplaukiau st. pirplaukiau. — S. 25
Z. 18 V. o. sunelis st. sunelis. — y. 33 Z. 6 v. u. Veli^ st. Velt^. —
S. 34 Z. 2 V. 0. desgl. — Z. 4 v. u. ie st. ei. — S. 36 Z. 18 v. o.
szitd St. sztta. — ^^S. 39 Z. 2 v. u. visztyczei st. vystyczei. — S. 40
Z. 4 V. o. baltutelei st. baltulelei. — S. 41 Z. 8 v. o. pirmojo st.
]nrmoj6. — S. 46 Z. 7 v. o. yr st. if. — S. 50 Z. 2 v. u. vdkiszkai
Ht. vdkiszkai. — S. 52 Z. 3 v. o. suldukusiu st. suldukmi. — S. 53
Z. 13 V. u. nei st. net. — S. 58 Z. 6 v. u. miinis st. mums. — S. 60
Z. 12 y. u. «r st. Ir. — S. 68 Z. 12 v. o. tafno st. tarno,. — S. 64
Z. 18 V. u. kasrudenj st. fcas riidenj. — S. 65 Z. 2 v. u. uzvdkar st.
uzvdkar. — S. 68 Z. 17 v. o. pargridu^ st. pargrdidii. — S. 69 Z. 10
V. u. dzau(/is st. dzauges. — S. 70 Z. 2 v. o. iszmetes st. iszmet^s.
— Z. 11 V. u. haznyczon st. hazyczan. — S. 74 Z. 1* v. u. i?^ st. \r.
~ S. 79 Z. 13 V. o. zalowy st. zdlowy^ — S. 80 Z. 9 v. u. dzouges,
Rt. dzouges. — S. 88 Z. 1 v. u. pagdutdin st. pagdutam. — S. 89
Z. 10 V. o. viduj^ st. viduje. — IS. 92 Z. 14 v. o. uztruks st. uztri'iki.
— S. 97 Z. 15 V. o. wTifca st. vilka. — S. 99 Z. 8 v. u. d^?wa st.
delnd. — S. 101 Z. 7 v. o. wohl atsisvdikinimas st. atsveikinimas.
— Z. 12 f. V. o. paskamhejo st. pas-kanibejo. — S. 109 Z. 13 v. u.
nusidave st. nuszdave. (Leskien.)
Nachwort.
Den Druck der Lesestucke hat Leskien noch selbst
iiberwacht. Die Handschrift der Grammatik uiid des
Worterbuchs hat der schwer Erkrankte im Fruhjahr 1916
dem Verlag iibersandt; doch ist der Satz erst lange nach
eeinem Tode (20. September 1916), gegen Ende des Jahres
1918, begonnen worden. Die Korrektur habe ich gemein-
sam mit Kollegen Berneker besorgt, dem ich fiir seine
wertvolle Hilfe herzlich danke.
Miinchen, September 1919.
Wilhelni Streitberg.
C. F. Wintersche Buchdruckerci.
RETURN CIRCULA1ION DbPARIMtNT
TO— #> 202 Main Library
LOAN PERIOD 1
HOME USE
2
3
4
5
6
ALL BOOKS MAY BE RECALLED AFTER 7 DAYS
1-morth loafls may b© renewed by calling 642-3406
1-year loans may be recharged by brlnoing the books to the Circulation
Renewals and recharges may be made 4 day* prior to oJTl^.^^'''^"*^
Desk
DUE AS STAMPED BELOW
m
^ii«m
1985
DEC 18 196)-^
Od SEP 19 191 5
EB 1 1 2002
EB 1 ^ 2002
kftl 2006
UNIVERSITY OF CALIFORNIA, BERKELEY
FORM NO. DD6, 60m, 1/83 BERKELEY, CA 94720
LD 2fAHomy.'
(D647l8l0)476B
63 Universiry of California
Berkeley
5070.J9
ri»»^S(r«V>.
*^?»
- UNIVERSITY OF CALIFORNIA LIBRARY
^
. '■,'■■■' '.'V, '■■';'**%;