Skip to main content

Full text of "Litauisches lesebuch mit grammatik und wörterbuch"

See other formats


\ 


*  ^ij^/       ..  -  •  ■V:.\:^^mC^  / 


INDOGERMANISCHE 
BIBLIOTHEK 

HERAUSGEGEBEN  VON 
H.  HIRT  UND  W.  STREITBERG 

^  ERSTE  ABTEILUNG 

SAMMLUNG  INDOGERMANISOHER 
LEHR-  UND  HANDBUOHER 

— — ® 


I.  REIHE:  GRAMMATIKEN 

ZWOLFTER  BAND 

LITAUISCHES  LESEBUCH  MIT 
GRAMMATIK  UND  WORTERBUOH 

VON 

A.  LESKIEN 


— ^<$-— 


HEIDELBERG  1919 
CARL  WINTER'S  UNIVERSITATSBUCHHANDLUNO 


LITAUISCHES 
LESEBUCH 

MIT  GRAMMATIK  UND 
WORTERBUCH 

VON 

A.  LESKIEN 


HEIDELBERG  1919 
CARL  WINTER'S  UNIVERSITATSBUCHHANDLUNG 


Verlags-Nr.  1508. 


Alle  Rechte,   besonders  das  Recht  der  tJbersetzung  in  fremde  Spracben, 
- " '    , ' .  werdtm  voTbebalten* 


Vorwort.         /W'^ 


Die  Lesestticke  sind  nach  Kurschats  Betonungssystem 
akzentuiert  auGer  dem  ostlitauischen,  S.  75.  Die  Texte 
stammen  aus  verschiedenen  Gegenden  und  Zeiten,  es  kann 
daher  die  gleichmafiige  Durchfiihrung  dieser  Betonung 
Verstofie  gegen  mundartliche  Besonderheiten  mit  sich 
bringen.  Da  aber  diese  Texte,  soweit  sie  von  mir  akzen- 
tuiert sind,  alle  den  siidlichen  hochlitauischen  Mundarten 
entstammen,  konnen  die  Abweichungen  nur  gering  sein, 
und  es  kommt  hier  nicht  darauf  an.  Dafi  das  Betonungs- 
system Kurschats  nicht  vollkommen  ist,  und  dafi  die  Be- 
tonungsschemata  in  seiner  Grammatik  bisweilen  seinem 
eigenen  Sprachgebrauch  widersprechen,  ist  alien  bekannt, 
die  sich  mit  dem  Gegenstand  beschaftigen ;  allein  seine 
Darstellung  ist  bisher  die  einzige  durchgefiihrte  und  man 
mufi  sich  vorlaufig  daran  halten.  Eine  gewisse  Schwierig- 
keit  macht  die  Betonung  der  altern  Sprache  des  Dona- 
litius  (dieser  Dichter  lebte  von  1714 — 1780);  er  baut  seine 
Hexameter  nach  dem  Wortakzent,  so  dafi  der  Hauptton 
der  Worter  in  die  Arsis  fallt.  Nimmt  man  an,  was  sicher 
im  allgemeinen  richtig  ist,  dafi  Donalitius  so  auch  in  der 
taglichen  Rede  gesprochen  hat,  so  erscheinen  viele  Ab- 
weichungen von  der  bei  Kurschat  angegebenen  oder  sonst 
bekannten  Haupttonstelle.  Ich  habe  den  Hauptton  der 
Worter  nach  dem  Verse  bei  Donalitius  bestimmt,  die  Ab- 
weichungen in  Noten  angegeben. 

Das  ostlitauische  Stiick  ist  aufgenommen  wegen  der  Be- 
deutung  der  Betonung  dieser  Mundart  fiir  die  Beurteilung 
der  litauischen  Betonung  iiberhaupt.  Gern  hatte  ich  auch 
Proben  niederlitauischer  (zemaitischer)  Mundarten  auf- 
genommen, allein  die  meisten  Aufzeichnungen  daraus  sind 
sehr  mangelhaft,  und  wo  genaue  vorliegen,  wie  die  von 
Jaunius  in  Wolters  Chrestomathie,  bieten  sie  durch  Ein- 
fiihrung  neu  erfundener  Schriftzeichen,  durch  die  Anwen- 

507039 


VI  Vorwort. 

dung  der  ublichen  Akzentzeichen  in  anderm  Sinne  dem 
Verstiindnis  und  dem  Druck  solche  Schwierigkeiten,  daC 
ich  hier  darauf  verzichten  muCte.  Sie  durch  ein  ein- 
facheres  Verfahren  zu  beseitigen,  habe  ich  mir  nicht  ge- 
traut,  da  ich  die  Mundarten  selbst  nicht  gehort  habe. 

Die  Stiicke  aus  Biichern  des  16.  und  17.  Jhs.  sind 
angefiigt,  um  dem  Anfanger  Eigentiimlichkeiten  des  altern 
Litauisch  vor  Augen  zu  fiihren. 

In  der  Schreibung  bin  ich  Schleicher  gefolgt,  nicht 
Kurschat.  Die  Abweichungen  der  beiden  Schreibvveisen 
sind  gering,  K.  braucht  ie,  Schl.  e,  ich  sehe  aber  keinen 
Grund,  wenn  man  mit  Kurschat  tl  (=  uo)  schreibt,  nicht 
auch  ("  zu  gebrauchen;  ebensowenig  mochte  ich  das  allge- 
mein  in  der  Sprachwissenschaft  gebrauchliche  v  durch 
Kurschats  w  ersetzen  und  mit  ihm  den  ganz  unnotigen 
Gebrauch  des  langen  /  vor  Konsonanten  und  zwischen 
Vokalen  nach  Weise  der  deutschen  Fraktur  einfiihren. 

Die  Graramatik  ist  beschreibend  und  verzichtet  so 
gut  wie  ganz  auf  Vergleichung  naher  oder  ferner  ver- 
wandter  Sprachen.  Bei  den  Grammatikern,  die  bei  jeder 
grammatischen  Darstellung  das  Zuriickgehen  auf  irgend- 
eine  Ursprache,  womoglich  auf  die  indogermanische 
Grundsprache^  erwarten,  wird  das  keinen  Anklang  finden. 
AUein  wer  eine  Sprache  lernen  will,  tut  nach  meiner  Er- 
fahrung  gut,  wenn  er  die  vergleichende  Grammatik  bei- 
seite  laGt,  bis  er  die  Einzelsprache  kann.  DaC  im  Worter- 
buch  auch  innerhalb  des  Litauischen  keine  etymologischen 
Hinweise  gegcben  sind,  ist  ein  Mangel.  Es  ist  unterblieben, 
um  das  Buch  nicht  zu  umfangreich  werden  zu  lassen. 

Den  Plan,  ein  litauisches  Lesebuch  herauszugeben, 
hatte  ich  mit  W.  Streitberg  zusammen  gefaBt.  Streitberg 
war  spater  durch  auCere  Umstiinde  an  der  Mitarbeit  ver- 
hindert,  und  ich  habe  die  Arbeit  allein  gemacht.  Daher 
der  teilweise  Widerspruch  zwischen  dem  Titel  und  der 
Bogennorm. 

Leipzig,  Mai  1916. 

A.  Leskien. 


VII 


Inhalt. 

Seite 
Einleitung XVII-XX 

Texte. 

I.  Yolkstiimliches :  Miirchen,  Gebrauche,  Lieder  .    .    .  1 — 41 

II.  Aus  Donalitius'  Dichtungen 42 — 74 

III.  Aus  A.  Baranowski,  Anykszczu  ezilelys 75 — 81 

IV.  Aus  der  Bibeltibersetzung ;  Kirchenlieder 82 — 94 

V.  Verschiedenes  aus  der  neueren  Literatur 95  —  101 

VI.  Aus  Buchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts  ....  102—121 

Grammatik. 
Lautlehre. 
Lantbestand. 

§1.     Konsonanten 125 

§  2.     Palatalitat  der  Konsonanten 125 

§  3.     Der  Konsonant  z 126 

§  4.     Vokale 126 

§  5.     Nasal  vokale 126 

%  6.     Aussprache  von  e  e,  t  u,  y  u,  e,  w,  ei,  at,  o   .    .    .  126 

§  7.     Palatale  (weiche),  nichtpalatale  (harte)  Vokale    .    .  127 

Betonungsweise  nach  dem  System  Kurschats, 

§  8.     1.  Kurze  Silben 127 

§  9.     2.  Lange  Silben 127 

•§  10.     Die  Morenzahl  der  Silben 128 

Verhaltnis  der  litauischen  Laute  zu  den  indo^. 

§11.     Konsonanten      128 

§  12.     Vokale 130 

§  13.     1.  Einfache  Vokale 130 

§  14.     2.  Diphthonge 131 

Der  Ablaut  der  Wurzelsilben, 

I  15.     Die  Ablautsreihen  des  Litauischen 132 

§  16.    Bedeutung  des  Ablauts 134 

I  17.     Die  Bedeutung  der  Vokalstufen  im  Verbum  .    .    .  134 


Vm  Inhalt. 

Seite 
Lantwandel  durch  BetonnngsTerhaltnisse,  durcli 
gegenseitige  Beeinflussiing  yon  Lauten  (Assimilation), 
dnrch  Stellnng. 

I.  Dehnung  von  Vokalen  in  der  Hauptonstelle. 

§  18.     1.  Dehnung  von  a  und  e  vor  Explosiven  usw.      .  IBS- 

§  19.     Ausnahme  davon 136- 

§  20.     2.  a,  e  vor  Liquida  oder  Nasal  -f  Kone 136 

a)  bei  steigendem  Ton 136 

b)  bei  fallendem  Ton 136 

§  21.     Betonung  der  a,  e  im  Nom.  eg.  und  -s  atatt  as  .    .  136 

t,  u,  mundartliche  Behandlung 137 

dr,  er  usw.  nicht  mdglich 187 

XL  EinfluB  der  Intonationen  auf  die  Quantitiit 

der  Endsilben. 
§  22.     Lange  (urspriinglich  lange)  Endsilben  bei  fallender 

Intonation  verkiirzt 187 

III.  Verktirzung  langer  Vokale  in  urspriingl. 
Langdiphthongen  und  vor  Verbindungen   von 

Nasal  mit  Konsonant 138 

IV.  Auelautsgesetze. 

§  23.    A.  Die  altere  Phase 138 

§  24.    B.  Die  jungere  Phase 138 

V.  Die  Behandlung  nasaler  Silben  mit  Nasal 

vor  Konsonant. 

§  25.     A.  Innere  Silben 13^ 

1.  w 13^ 

2.  n  —  vor  Kons.  Nasalvokal 13^ 

§  26.     Scheinbare  Nasalvokale  vor  t,  k 140 

§  27.     B.  Endsilben 140 

1.  Bei  steigender  Intonation 140 

2.  Bei  fallender  Intonation ;  der  Akkusativ  eg.        140 
§  28.     Altere  und  heutige  Abweichungen  von  IV.  §  23,  24        140- 

VI.  Angleichung  von  stimmlosen  und  stimm- 

haften  Konsonanten. 
§  29.     1.  Stimmhafte  vor  stimmlosen  werden  stimmlos    .        14S 
2.  Stimmlose  vor  stimmhaften  werden  stimmhaft  .        142^ 

VII.  §  30.  Ursprtinglich  stimmhafte  Konsonanten 

im  Wortauslaute  werden  stimmlos     .    .    .        142 

VIII.  Vollstandige  Assimilation  von  Konsonanten. 

§  31.     1.  t,  (I  +  s  zu  s 14a 


Inhalt.  IX 

Seite 

§  32.     2.  sz,  z  von  Priiposition  vor  s,  sz,  z 143- 

§  33.     3.  d  vor  m  schwindend 143 

§  34.     4.  sz  (=  idg.  Tc)  -\-  s,  z  {=  idg.  g,  gh)  +  s  im  Wort- 

innern 143 

Verbleiben  von  ks 144 

§  35.     Doppelkonsonanten  vereinfacht 144 

IX.  §36.  Ursprungliches  r5 144 

X.   §  37.    Umstellung   von  Konsonantengruppen  144 

XL  §38.  Die  sog en annte  Dissimilation     .    .  144 

XII.  Das  Verhalten  von  urspriingl.  j  (?). 

§  39.    Erhaltung  von  urspriingl.  j  zwischen  Vokalen   .    .  14.> 

§  40.     Verbindung  von  Konsonant  -r  j  -{-  Vokal  ....  145 

A.  Schwinden  von  j  vor  palatalen  Vokalen  .    .  145 

§41.     B.  Wandlung  der  Kons.  durch  urspriingl.  folgendes  ;■  145 

\.  tj  dj  zvi  cz  dz 145 

2.  Alle  andern  Konsonanten  palatalisiert      .    .  145 

Xni.  Wirkung  desi(mit  cz  dz)  auf  folgende 
Vokale. 

§  42.     a  zu  e 146- 

XIV.  Wirkung  der  palatalen  Vokale  auf 

vorangehende  Konsonanten. 

§  43.    Palatalisierung     (Erweichung)     der     Konsonanten 

durch  palatale  Vokale 14^ 

M4.    r  und  * 146- 

^  45.     Eiiekwirkung    palataler    Konsonanten    auf   ihnen 

vorangehende:  s  zu  s'  {sz') 147 

Lautliche  Verhaltnisse  aus  den  Dialekten. 

§  46.     Allgemeines 147 

§  47.    I,  Hochlitauische  Mundartengruppe 147 

§  48.         1.  Ostlitauisch 147 

§  49.        2.  Mittellitauisch US- 

§  50.    II.  Niederlitauisch,  allgemein 148 

§  51.         1.  Nordwestliches  (Telscher)  Niederlitauisch   .    .  150 

§  52.        2.  Siidostliches  (Rossienisches)  Niederlitauisch  .  150* 

Formenlehre. 
Deklinatiou. 

Substantiva. 

§  53.     Die  Deklinationsklassen  nach  dem  Stammauslaut .  151 

§  54.     Genera 151 

§  55.     Numeri 152 


X  Inhalt 

Seite 

§  56.     Kasus 152 

§  57.     Paradigmata 162 

Die  Betonungstypen. 

§  58.     Allgemein  giiltige  Satze;  Formen,  bei  denen  .   .    .  154 

A.  Endbetonung  ausgeschlossen 154 

B.  Endbetonung  notwendig 154 

C.  Einwirkung  fallender  Intonation    auf    Ver- 

schiebung  der  Haupttonstelle 154 

^  59.     Die  Betonungsklassen  der  zweisilbigen  Stamme    .  154 

§  60.     I.  Fester,  unbeweglicher  Haiiptton  auf  erster  Silbe  154 

Mehreilbler 154 

I  61.    n.  Hauptton  wecbselnd  nach  C,  §  58 155 

Mehrsilbler 155 

I  62.    III.  1.  Singular   unveranderlich,    Plural    mit  End- 
betonung    155 

Mehrsilbler  .    .    .  • 155 

2.  Endbetonung  auCer  in  den  Kasus  A  1,  2,  3  .  156 

3.  Endbetonung  auBer  in  den  Kasus  A  1,  4    .  156 
Mehrsilbler 156 

§63.     Anhang:  r-  und  n-Stamme  .    .  • 156 

:§  64.     IV.  Anomale  Betonung  galva  gdlvq  usw 156 

Mehrsilbler 157 

Bemerkungen  zu  den  Paradigmata. 

:§  65.     Nominativ  sg.  der  yo-Stamme 157 

Dativ  sg.  der  mask.  i-Stamme 157 

Lokativ  sg.  der  nichtkontrahierten  j/o-Stamme    .    .  157 

Vokativ  sg 157 

§  66.     Dativ  plur 157 

Instrumental  plur 157 

Lokativ  plur 157 

Dativ-Instrumental  dual. :  Betonunjz 158 

§  67.     Nom.  sg.  fem.  -i 158 

§  68.    zmogiis.  —  Die  Jw-Stamme 158 

§  69.     Die   kons.  Kasusformen   der  m-,  r-Stftmme.     Ver- 

einzelte  solche  Formen  von  andern  Stammen  .  158 

§  70.     Abfall  von  e,  i  im  Kasusauslaut 158 

Pronomina. 

§  71.    Personalpronomina.  —  Paradigmata 159 

§  72.     Bemerkungen 160 

§  73.     Die  ubrigen  Pronomina.    Besondere  Kasusformen. 

Neutrum  tal 160 


Inhalt.  XI 

Seite 
§  74.     Bestand   der  Pronomina  :  Demonstraliva,    Interro- 

gativa,  Relativa,  Possessiva,  Adjektivpronomina  160 

§  75.    Indefinita 161 

§  76.    Paradigmata  tas,  szis,  koks 162 

§  77.     Bemerkungen  dazu.     Possessiva  mano,  tavo,  savo  .  163 

§  78.     pats  «selbst» 163 

§  79.    Adjektivische  Flexion  anderer  pronominaler  Worter  164 

Anfiigung  von  -ai,  -jau 164 

Adjekti  va. 

§  80.     Unbestimmte  und  bestimmte  Adjektiva 164 

§  81.     Stammbildung  der  Adjektiva 165 

§  82.     Paradigma.     Maskulinum,  o-  und  jo-Stamm     .    .    .  166 

§  83.     Paradigma.     Maskulinum,  w-Stamm 166 

^  84.     Paradigma.     Femininum  zum  o-  und  ^o-Stamm  .    .  167 

§  85.     Paradigma.     Femininum  zum  w-Stamm 167 

§  86.     Bestimmte  Formen  von  Pronomina 168 

§  87.     Bemerkungen  zu  den  Paradigm  en 168 

§  88.     Das    Neutrum    der    Adjektiva.     Femininum   statt 

Neutrum      168 


Betonung  derAdjektiva  zweisilbigenStammes. 

§  89.     Maskulinum 169 

§  90.     Anhang:  Mehrsilbler 170 

§  91.     Femininum      170 

Anhang:  Mehrsilbler 170 

§  92.     Das  bestimmte  Adjektiv 170 

^  93.     Neutrum 170 

^  94.     Komparation  der  Adjektiva 171 

Die  Zahlworter. 

^  95.     Kardinalzahlen 171 

§  96.     Zwischenzahlen  zwischen  den  Zehnern 172 

i?  97.    Die  adjektivischen  Zahlen  von  1—9     ......  172 

§  98.     Deren  Deklination 172 

§  99.     deszimt 173 

§  100.     Die  Zahlen  von  11 — 19;  szimtas,  tukstantis     .    .    .  173 

§  101.     Ordinalzahlen 173 

Sonstige  Zahlwortbildungen  und  Ableitungen 
von  Zahlwortern. 

§  102.     Kollektivzahlen 174 

§  108.     Multiplikativausdruck 174 

^  104.     Mehrfachheit 174 

§  105.     Mehrfache  Beschafienheit 174 

§  106.    Distributivausdruck 174 


Xn  Inhalt. 

Seite 

§  107.    Zahleubstantiva 174 

§  107a.  kek,  tek,  keVi 175 

Adverbia. 

§  108.     1.  Von  Adjektivstammen 175 

A.  auf  -ai 175 

B.  auf  -yn 175 

§  109.     2.  Von  Pronominalstammen  dee  Ortes 175 

§  110.     Der  Zeit 176 

§  HI.     Der  Art  und  Weise 176 

i?  112.     '6.  Adverbiell  gebrauchte  Kasus  von  Nomina:  No- 

minativ,  Gen.,  Dat.,  Akk.,  Instrum.,  Lok.  .    .    .  176 

§  113.     Verkiirzte  Kasusformen  als  Adverbia 178 

§  114.    4.  Vereinzelte  Adverbia 178 

§  115.     5.  Verbalformen  als  Adverbia ...  178 

Anhang  zur  Deklination:  tJber  altere  und 
dialektische  Formen. 

§  116.     Allgemeines 179 

§  117.     Postpositionen  -na  (-n) 179 

§  118.     -pi\    die  Formen  des  Lok.  eg.  und  pi.  vor  diesem  179 

§  119.    Verwachsung  der  Postpositionen  mit  dem  Kasus  .  181 
§  120.     Zu  den   konsonantischen  Stammen ;   Gen.  sg.  und 

nom.  pi.  -cs 181 

§  120a.  kokis 182 

§  121.    Dat.  sg.  der  o-  und  i^-Stamme 182 

§  122.     Dat.  sg.  der  nicht  persdnlichen  Pronomina  und  der 

Adjektiva 182 

§  128.     Der  Personalpronomina  miy  ti 182 

§  124.    Instr.  sg.  fern,  der  a-  und  6-Stamme,  ostlitauisch  183 

§  125.    Lok.  sg 183 

§  126.     Nom.  pi.  auf  -is  von  ans  u.  a 183 

§  127.     Dativ  plur 184 

§  128.     Instr.  pi.  der  ;w-Stamme 184 

§  129.     Lok.  plur 184 

§  130.     Das  bestimmte  Adjektiv 185 

§  131.     Der  Dativ-Instr.  dualis 185 

§  132.     Adjektivisches  Neutrum  des  Komp.  und  Superl.  .  185 

§  133.     Zu  den  Zahlwortern 185 

Konjugation. 

§  134.     Die  Verbalstamme  und  ihre  Bedeutung 186 

§  135.     Faktitiva 186 

§  136.    Kausativa 186 

§  137.     Iterativa 186 

§  138.    Intensiva 186 


Inhalt.  XIII 

Seite 

§  139.     Deminutiva 187 

§  140.     Verteilung   der  Stamme    auf   die   §§  125 — 140    ge- 

nannten  Bedeutungen 187 

-oti  -oju 187 

§  141.     -oti  -aw 187 

§  142.    -uU  -uju 187 

§  143.     -auH  -auju 187 

§  144.     -eti  -eju 187 

§  145.     -tjti  -yju 187 

§  146.     -ijti  -au 187 

§  147.     -inti  -inu 188 

§  148.     -enti  -enu 188 

§  148  a.  Zusammensetzung  der  Verba  mitPrap.;  Perfektiv  188 
Forme nbestand  des  Verbums. 

§  149.     Tempora 189 

§  150.     Modi 189 

§  151.     Genera  verbi 189 

§  152.     Nominale  Bildungen  im  Verbalsystem 189 

Personalendungen. 

§  153.    Allgemeines.     Tabelle  der  Endungen 189 

§  154.     Reflexivum • 190 

Bildung  der  Tempora  und  Modi. 

§  155.     Die  zugrunde  zu  legenden  Stamme 190 

Die  Bildung  des  Priisens  und  die  Einteilung  des 
Verbums  nach  dem  Prasensstamm. 

§156.           I.  Prasensstamm  auf  -a .  190 

A.  Primare  Verba 191 

1.  Infinitivstamm  =  Wurzel 191 

§  Vol.                     a)  Prateritalstamm  auf -o 191 

§  158.                       b)  Prateritalstamm  auf  -e 191 

§  159.                  2.  Infinitivstamm  auf  -e 192 

§  160.                  3.  Infinitivstamm  auf  -o 192 

§  161,             B.  Abgeleitete  Verba  -inu  -enu  .......  192 

§  162.       II.  Nasalinfig.   in  der  Wurzel,  Prasensstamm  -a-, 

Prateritalstamm  -o- 192 

§  163.     Nasalierung  vor  I,  r 192 

§  164.     Prateritalstamm  auf  e- 193 

Nasal  an  der  Wurzel,  gdunu,  aunu 193 

§  165.      III.  Prasensstamm  auf  -ta-,  -sta-,   Prateritalstamm 

auf  -0- • 193 

§  166.      IV.  Prasensstamm  mit  Formans  -ja- 194 

Mit  Ablaut  . 194 

Ohne  Ablaut 194 


XIV  Inhalt. 

Seite 
§  167.     Die   abgeleiteten  Verben    auf  -oju   -oti,   -uju   -uti, 

-auju  -auti,  -eju  -ett\  -yju  -yti 194 

§  168.        V.  Prasensstamm  auf  -i- 195 

§  169.      VI.  Prasensstamm  auf  -o- 195 

1.  Prateritalstamm  auf  -e- 195 

2.  Prateritalstamm  auf  -o-  (-jo-) 195 

§  170.    Vn.  Athematische  Prasentia 195 

esmi,  diimi,  demi,  eirm,  esti 195 

§  171.     Von  andern  Verben 196 

§  172.    Das  Partizip  pras.  akt 197 

Das  Partizip  pras.  pass 197 

§  173.    Der  Permissiv     .    .     • 197 

§  174.     Das  Partizip  prat,  akt 198 

Die  vom  Infinitivstamm  abgeleiteten  Formen. 

§  175.    Bestimmung  des  Infinitivstammes 198 

§  176.    Die  Infinitivform  auf  -^e 198 

§  177.     Vom  Infinitivstamm  zu  bildende  Formen     .     .     .  198 

1.  Supinum '     .     .     .  198 

§  178.    Optativ 19^ 

§  179.    2.  Futurum 199 

§  180.    3.  Partizip  fut.  akt.  —  pass 199 

§  181.     4.  Imperfektum;  Part,  des  Imperf. 20O 

§  182.     5.  Partizip  pras.  akt.  II 200 

§  183.    6.  Imperativ.  —  Altere  Formen 200 

§  184.     7.  Partizip  prat,  pass 200 

§  186.     8.  Partizip  der  Notwendigkeit 201 

§  186.     Umschriebenes  Perfekt;  Plusquamperfekt      .     .     .  201 

§  187.    Das  Keflexivverbum 201 

§  188.     Das  Passivum 201 

Die  Deklination  der  aktiven  Partizipien. 

§  189.    AUgemeines 201 

§  190.    Part.  pras.  akt.  —  Paradigmata 202 

§  191.    Part.  prat.  akt.  —  Paradigmata 202 

§  192.    Die  bestimmte  Form  der  Partizipien 20S 

Die  Betonung  des  Verbums. 

§  193.     AUgemeines 203 

§  194.     1.  Infinitivstamm  auf  -ti,  -te 203 

§  195.    2.  Verba  mit  unveranderlicher  Haupttonstelle  .     .  204 

§  196.     3.  Futurum,  Imperf.,  Supin.,  Optativ 204 

§  197.     4.  Die    in    der    1.  Person    zweisilbigen    Prasentia 

und  Praterita 204 


Inhalt.  XY 

Seite- 

A.  Hauptton   in    der  1.  sing,  auf  der  Wurzel- 

silbe,  gestofien 204 

B.  Hauptton   in  der  1.  sing,  auf  der  Endsilbe, 

schleifend 205- 

§  198.    5.  Die  mehrsilbigen  Prasentia  und  Praterita     .     .  205- 

Betonung  der  Partizipien. 

§  199.    Part.  fut.  und  Part.  Imperf. 205 

§  200.     Part.  prat,  akt 206 

§  201.    Part.  pras.  pass 206- 

§  202.     Part.  pras.  akt.  II 206 

§  203.    Part.  prat.  pass.  —  Part,  der  Notwendigkeit    .     .  207 

§  204.     Part.  pras.  akt.  I 207 

§  205.     Die   Betonung  der  Verbalformen  mit  den  Prapo- 

sitionen  und  den  Partikeln  ne-,  he-,  te-     ...  207 

1.  Moglichkeit  der  Verschiebung  des  Haupttons  auf 

Prap.  Oder  Partikel 207 

2.  Bei  fallender  Intonation  keine  Verschiebung     .  208 

3.  Unveranderlichkeit  bei  Prateritalstamm  -o-  .     .  208 

4.  Veranderlichkeit  bei  steigender  Intonation   .     .  208 

Prasens 208 

Prateritum 208 

Stelle  des  Haupttons  bei  Verbindung  mit  -si    .  208 

§  206.     Die  mit  Prap.  oder  Part,  verbundenen  Partizipien  208 

Paradigmata. 

§  207.    Allgemeines 209' 

§  208.     Prasens,  Kl.  I— III,  IV 209* 

§  209.    Prateritum,  Kl.  I— III,  IV 209 

§  210.     Futurum                   |                              210- 

^  211.    Imperfektum                                         210 

!^  212.     Infinitiv,  Supinum  >  dieser  Klassen 210^ 

§  213.     Optativ                                                   210- 

i>  214.    Imperativ                 )                              ......  211 

^  215.    Part.  pras.  akt.  II;  prat,  pass.;  der  Notw.     ...  211 

§  216.    Prasens,  Kl.  V,  VII,  VI2 211 

§217.    Prateritum  Kl.  V,  VII,  VI 2 211 


§218.     Futurum 
§  219.    Imperfektum 
§  220.    Infinitiv,  Supinum 
§  221.     Optativ 
§  222.    Imperativ 
§  223.    Part,  prils.  akt.  II, 
Part.  prat,  pass.. 
Part,  der  Notw. 


>  dieser  Klassen 


212^ 
212 
212 
212 
212^ 

2ia 

2ia 
2ia 


XVI  Inhalt. 

Seite 
Einiges  aus  der  Syntax. 

^  224.     Subjekt  und  Pradikat,  Kongruenz 214 

Zum  Kasusgebrauch. 

I  225.     Genitiv  bei  Verben  des  Begehrens  usw 215 

§  226.     Genitiv  bei  Verben  des  Fiirchtens  usw 215 

;§  227.     Genitiv  als  Objekt  trans.  Verba;  Gen.  part.      .     .  216 

i  228.     Genitiv  als  Objekt  negierter  trans.  Verba     .     .     .  216 

•§  229.     Genitiv  als  Urheber  beim  Passiv 216 

I  230.     Genitiv  als  Subjekt .  216 

§  231.     Genitiv  bei  Adjektiv 216 

%  232.    Genitiv  bei  Substantiv;  Gen.  kd 216 

^  233.    Dativ 216 

^  234.    Lokativ 217 

I  235.    Instrumental 217 

1.  Des  Mittels 217 

2.  Instr.  bei  Zeitangabe 218 

3.  Instr.  der  Art  und  Weise 218 

4.  Pradikativer  Instrumental 218 

^  236.     Prapositionen  und  Kasus 219 

•§  237.     Uneigentliche  Prapositionen 222 

Zum  Verbum. 

:§  238.    Prateritum;  Imperfektum,  Futurum,  Optativ     .     .  222 
Partizipien     und     Partizipialkonstruk- 

tionen       223 

§  239.    Part.  pras.  akt.  II 223 

^  240.     Die  aktiven  Part.  pras.  I,  Prateriti,  Futuri,  Imper- 

fekti  in  der  Erzahlung 223 

I  241.    Partizipialkonstruktion  statt  abhangiger  Satze  .     .  223 

I  242.     Gerundium  mit  Akk.  bei  Verben  des  Wahrnehmens  224 

§  243.     Partizip  bei  «aufhoren»  u.  a 224 

^  244.     Der  Dativ  mit  Gerundivum 224 

I  245.    Partizip  pras.  pass 225 

%  246.     Konjunktionen  und  Partikeln 225 

Worterbuch  .    , 230 

Berichtigungen 312 

Nachwort 312 


XVII 


Einleitung. 

Die  litauische  Sprache  bildet  mit  der  lettischen  und 
der  ausgestorbenen  preufiischen  eine  besondere  Gruppe 
des  indogermanischen  Sprachstammes ,  die  man  jetzt 
meistens,  nach  ihrer  Lage  an  der  Ostsee,  unter  dem  Namen 
baltische  Sprachen  zusammenfaCt.  Litauisch  und  Lettisch 
bilden  eine  engere  Einheit   gegeniiber  dem  Preufiischen. 

Die  Grenzen  des  litauischen  Sprachgebietes  sind, 
ganz  im  groben  angegeben:  Die  Sxidgrenze  innerhalb 
Preufiens:  eine  Linie  von  Labiau  am  Knrischen  Haff  iiber 
Gertlanken,  Mehlauken,  Obelischken  und  Darkehmen  an 
den  Wysztytensee;  in  PreuBen  nimmt  das  Litauische  fast 
nur  noch  grofiere  und  kleinere  Sprachinseln  ein.  Die 
Slid-  und  Ostgrenze  in  RuCland:  eine  Linie  vom  Siidende 
des  Wysztytensees  liber  Druskeniki  (am  Niemen)  nach 
Rodnica,  von  da  iiber  Osmiany  und  Svir  nach  Druja  an 
der  Diina.  Die  Nordgrenze  fallt  im  ganzen  zusammen 
mit  der  politischen  Grenze  von  Kurland  (hier  beginnt  das 
Lettische),  das  heifit  einer  Linie  von  Polangen  an  der  Ost- 
see iiber  Bauske  nach  Druja.  Die  Westgrenze  des 
Sprachgebietes  wird  gebildet  durch  die  Ostseekiiste  von 
Labiau  bis  Memel. 

tiber  die  Dialekte  siehe  §  46  fg.  der  Grammatik. 

Auf  eine  Darstellung  des  litauischen  Schrifttums 
kann  hier  nicht  eingegangen  werden;  es  sei  verwiesen 
auf  Bezzenberger^  Die  litauische  Literatur  (Die  Kultur 
der  Gegenwart,  hrsg.  von  Hinneberg,  Teil  I,  Abt.  IX, 
S.  354 — 71).  Hier  miissen  einige  allgemeine  Hinweise 
geniigen.  Aufzeichnungen  in  litauischer  Sprache  beginnen 
kurz  vor  1550,  Katechismus  von  1547.  Neudrucke  alterer 
Schriften  sind,  von  verschiedenen  Herausgebern  veran- 
staltet,  erschienen  unter  dem  Titel:  « Litauische  und  lettische 

L  e  8  k  i  e  s ,  Litaniscbes  Lesebueh.  II 


XVIII  Einleitung. 

Drucke  des  16.  und  17.Jhs.»,  herausgegeben  von  Adal- 
bert Bezzenberger,  4  Hefte  (im  1.  Heft  der  Kate- 
chismus  von  1547),  Gottingen  1874 — 84.  Wichtig  sind 
aus  dem  16.  Jh.  besonders  die  Werke  von  Bretkun,  davon 
gedruckt  Postilla^  tatai  esii  trumpas  ir  prastas  ischguldimas 
Euangeliu  per  Jana  Bretkuna,  Konigsberg  1591;  ferner  die 
lit.  Postille  des  Nik.  Dauksa  von  1599,  herausgegeben  von 
Wolter  unter  dem  Titel  Postilla  catholicka  Jak.  Wujka  v 
litovskom  perevode  Nik.  Dauksi,  St.  Petersburg  1904 — 09 
(unvollendet);  desselben  Katechismus  von  1595,  heraus- 
gegeben von  Wolter  unter  dem  Titel  Litovskij  Katichisi$ 
N.  Dauksi,  St.  Petersburg  1886.  Eine  groCe  Anzahl  alterer 
handschriftlicher  und  gedruckter  Quellen  zahlt  Bezzen- 
berger auf  in  der  Einleitung  seiner  «Beitrage  zur  Geschichte 
der  lit.  Sprache»,  Gottingen  1877,  ferner  M.Stankiewicz, 
Studya  hihliograficzne  iiad  literaturq  litetuskq,  II.  Bihliografia 
litewska  od  1547  do  1701  r.,  Krakau  1889. 

Eine  sehr  unvollkommene  Ubersicht  iiber  die  litauisohe 
Literatur  von  Anfang  an  gibt  Lietuviszkiejie  rasziai  ir 
rasztininkai,  Tilsit  1890.  t)ber  die  neueste  Literatur,  die 
namentlich  seit  der  nationalen  Bewegung  unter  den  Litauern 
von  den  achtziger  Jahren  des  19.  Jhs.  an  eingesetzt  hat, 
berichten  die  «Mitteilungen  der  litauischen  literarischen 
Gesellschaft»,  Heidelberg  von  1883  an.  Die  Zeitschrift 
Lietuvii^  Tauta,  Wilna  von  1907  an,  bringt  literarische, 
grammatische,  geschichtliche  und  andere  Aufsatze. 

Hilfsmittel  fiir  das  Studium  des  Litauischen:  Gram- 
matiken:  aus  alterer  Zeit  sind  nennenswert  Dan.  Klein, 
Grammatica  lituanica,  Konigsberg  1653;  ders.,  Gompmdium 
lituanictim  oder  Kurtze  und  ganz  deutliche  Anfiihrung  zur 
lit.  Sprache,  ebd.  1654  (beides  mit  dem  Streben,  eine 
feste,  gleichmiiCige  Schriftsprache  zu  schaffen);  Universitas 
lingmrum  Lituaniae,  Wilna  1737,  neu  herausgegeben  von 
Rozwadowski,  Krakau  1896,  wichtig  fiir  die  Betonungs- 
lehre;  Chr.  Gottl.  Mi  el  eke,  Anfangsgriinde  der  lit 
Sprache,  Konigsberg  1800. 

Den    Anfang   einer    genaueren   Behandlung  des   Li- 


Einleitung.  XIX 

tauischen  machte  Fried r.  Kurschat  im  2.  Heft  seiner 
«Beitrage  zur  Kunde  der  lit.  Sprache»,  Konigsberg  1849. 
Hier  hat  K.  sein  Betonungssystem  entwickelt,  die  An- 
gaben  sind  dann  in  seine  Grammatik  iibergegangen.  Die 
erste  wissenschaftliche  Grammatik  gab  Schleicher  im 
«Handbuch  der  lit.  Sprache»,  I.  Grammatik,  II.  Lese- 
buch  und  Glossar,  Prag  1856 — 57;  in  der  Betonung  ist 
er  nicht  Kurschat  gefolgt.  Die  reichhaltigste  gramma- 
tische  Bearbeitung  ist  Kurschats  « Grammatik  der  lit. 
Sprache*,  Halle  1876.  Angefiihrt  sei  noch  Jaunius, 
Lietuvjif,  kalbos  gramatika,  St.  Petersburg  1911,  schwer 
zu  benutzen  wegen  seiner  urastandlichen  Schreibweise  und 
wegen  der  von  Kurschat  ganzlich  abweichenden  Verwen- 
dung  der  iiblichen  Akzentzeichen  zum  Ausdruck  der  In- 
tonationen.  Die  Sprache  des  16.  und  17.  Jhs.  behandelt 
Bezzenberger  in  den  oben  erwiihnten  Beitragen  zur  Ge- 
schichte  der  lit.  Sprache. 

Fiir  einzelne  Teile  der  Grammatik  verweise  ich  auf 
die  zahlreichen  Abhandlungen  in  Bezzenbergers  Beitragen 
zur  Kunde  der  indogermanischen  Sprachen  (BB.),  in  der 
Kuhnschen  Zeitschrift  fiir  vergleichende  Sprachforschung 
(KZ.)  und  in  den  Indogermanischen  Forschungen,  heraus- 
gegeben  von  Brugmann  und  Streitberg  (IF.).  Besonders 
genannt  seien  einige  fiir  die  Betonungslehre  wichtige  Ab- 
handlungen: F.  Fortunatov,  Dber  Akzent  und  Lange 
in  den  baltischen  Sprachen,  BB.  22(1897);  F.  de  Saus- 
sure,  J.  propos  de  l' accentuation  lituanienne^  M^moires  de  la 
societe  de  linguistique  yni.  (1894);  ders.,  Accentuation  litu- 
anienne,  IF.  Anzeiger  6  (1896).  Die  Stammbildungslehre 
behandelt  mein  Werk  «Die  Bildung  der  Nomina  im  Li* 
tauischen»  (Abhandlungen  der  Kgl.  Sachs.  Ges.  d.  W., 
philol.-hist.  Klasse  XII,  1891),  den  Ablaut  «Der  Ablaut 
der  Wurzelsilben  im  Litauischen»  (ebd.  Bd.  IX). 

WCrterbucher:  Aus  alterer  Zeit  ist  wichtig  Const. 
Szy  rwid ,  Dictionarium  trium  linguarum  (polnisch,  lateinisch, 
litauisch),  Wilna  1629,  ofter  im  17.  Jh.  aufgelegt,  die  ge- 
wohnlich   benutzte   Ausgabe  ist    die   von    1713    (Wilna); 

n* 


XX  Einleitnng. 

in  ostlitauischer  Mundart.  Erwahnt  werden  muiS  Chr. 
Gottl.Mielcke,  Litauisch-deutschesunddeutech-litauisches 
Worterbuch,  Konigeberg  1800,  weil  bis  1851  fast  alles 
lit.  Wortmaterial ,  das  in  die  vergleichende  Grammatik 
iibergegangen  ist,  daher  stammt.  —  G.  H.  F.  Nessel- 
mann,  Worterbuch  der  litauischen  Sprache,  Konigsberg 
1851;  reichhaltig,  aber  ganz  unzuverlassig.  —  Friedr. 
Kurschat,  Worterbuch  der  litauischen  Sprache,  I.  Deutsch- 
litt.  Wb.,  Halle  1870,  II.  Littauisch-deutsches  Wb.,  ebd. 
1886;  in  seiner  Betonungsweise;  nicht  zuverlassig  in  der 
Unterscheidung  von  e  und  e,  von  o  und  u\  der  deutsch- 
lit.  Teil  ist  bei  weitera  der  bessere  des  Werkes.  — 
M.Miezinis,  Lietuviszkai-latviszkai-lenhiszkai-rusiszJcas  todynas 
(lit.,  lett.,  polnisch,  russ.),  Tilsit  1894,  ohne  Akzent.  —  Das 
grofi  angelegte  Worterbuch  von  A.  Ju^keyic^Litovskij  slovar 
(lit.,  russisch,  polnisch),  St.  Petersburg  1904,  ist  nur  bis 
ans  Ende  von  ;  gelangt.  —  Lalis,  A  Dictionary  of  the 
Lithuanien  and  English  languages  I.  Lith.-Engl.,  II.Engl.-Lith., 
Chicago  1903,  ohne  Akzente,  nach  der  Vorrede  zusammen- 
gestellt  aus  Kurschat,  Miezinis,  JuSkevic  mit  Hinzunahme 
der  in  der  neusten  Literatur  gepragten  Worter. 

Zur  Beurteilung  der  sehr  zahlreichen  Entlehnungen  aus 
dem  Slavischen  ist  wichtig  Alex.  Briickner,  Die  slav. 
Fremd worter  im  Lit.,  Weimar  1877. 

Zusamraenstellungen  von  Texten  geben  aufier  dem 
oben  genannten  Lesebuch  von  Schleicher:  Wolter, 
lAtovskaja  Chrestomatija,  2  Hefte,  St.  Petersburg  1901  bis 
1904,  ohne  Worterbuch.  —  0.  Wiedemann,  Handbuch 
der  lit.  Sprache,  Grammatik,  Texte,  Worterbuch,  Strafi 
burg  1897.  —  Alex.  Kurschat,  Lit.  Lesebuch,  3  Hefte 
Tilsit  1911 — 13  (nach  Fr.  Kurschats  System  akzentuiert), 
mit  Worterbuch. 


I. 

Volksttimliehes. 

Marchen,  Gebrauche,  Lieder. 


Marchen 

(aus  Schleichers  Litauischen  Lesebuch,  Prag  1857). 

Ape  iszdykel}  vaiklnq. 

Kaip  asz  ddr  ma2as  huvau^  tai  mano  tevs  per  raczt^ 
bitvo  venam  dvare  Maskolijo;  6  kalp  jau  grecznas  vaiklns 
buvau  if  nenorejau  motynos  klausyti,  tat  syki  tevs  su  szp^kiu 
man^  halsei  smagei  nuposzkino  if  potdm  ddr  matne  pitsden^ 
pre  lovos  kojos  prirlszo.  Ale  kaip  man^  paleido,  tai  dsz 
pabegau  ir  vdlkiojausi  ape  pusantrq  metq,  aplinkui;  potdm  vel 
parejau  f  tq  dvdrq^  ale  tevs  jau  huvo  isztrduk^s.  Tai  dsz 
aplinkui  tykinedams  klausinejau  venq  if  kltq,  kuf  mano  tevs 
nutrduk^s,  o  kalp  jau  huvau  iszklausinej^s^  tai  norejau  hetle- 
jdjent  daboti^  kdd  kuf  nakvyng  gduczau.  Telp  man  hesi- 
dalrant  if  mlslyjent,  kuf  dsz  szendkt  husiu,  atejo  du  vyru, 
tMu  huvo  vdgys;  jildu  man  M  rankos  nutverusiu  drutal  lalke 
if  klduse,  af  dsz  szim  dvare  vlskq  geral  pat^'stu.  Asz  pllns 
hdimes  hudams  sakiaH:  dsz  lahal  geral  cze  vlslab  iinau. 
Tai  jemdvem  patlko  if  jildu  mdn  sdke^  kdd  dahaf  elsim 
vogti  ant  szpykeres.  Jtldu  eme  llgq  krlp^  if  pristdte  tq  pre 
szpykeres  veno  Idngo  lahal  auksztal,  6  dahaf  dsz  turejau  uMpt^ 
Idngq  iszmuszt  if  utej^s  visokii^  daiktu  numest.  Pirmidusei 
radau  sopagiy,  venq  pdrq  pagreh^s,  szvylpt^  pro  Idngq  ^emyn. 
«Tal  v'ens  pdrs»,  suszukau.  Valke^  surlko  vens,  tylek! 
Asz  kltq  porq  mesdams,  « tai  kits  p6rs»,  szaukiau.     Je  dahaf 

Leskien-Streitberg,  Litauisches  Lesebuch.  1 


2  y\i  ;"•  V;  \.'  '  *l  ,.  ^yolksJLilmliches. 

skaudtei  supyko;  ale  asz  tyczoms  tal  dariau  bemlslydams,  Md 
Uk  kds  pajustti.  Paskut  radau  hoselj  sit  reszutais  pripUtq, 
tq  em^s  ant  to  aukszto  parverczau;  tai  te  reszutai,  tlkt  pa- 
burkszt^  iszsWere,  6  tai  teip  didelel  pdbildejo,  kdd  iiupone 
tfijaus  sii  ttburiu  atejo;  bet  dsz  iszgird^s  greitai  %  pdkulas 
pastslepiau.  Ziupone  su  ttburiu  apsiszvatste,  ir  kaip  neko 
nepajiito,  kaip  tlk  reszutus  pafverstus,  tai  ji  panmlyjo^  kdd 
kate  tal  bus  imdariusi^  if  vel  miejo  temyn.  Bet  anfidu  vyru 
potdm  2^dtys  uzlipo^  6  jemdvem  manes  if  kitu  daiktu  bejeszkant, 
dsz  greitai  isz  ptdkuk^  paszdk^s  tyloms  prd  Idngq  temyn  nuli- 
pau  6  isilindau  %  dvili,  kuriem  blczti  nebtivo,  ale  szeJp  cze 
biivo  daiig  aviliu  su  bltims.  0  kaip  jfidu  dabaf  ant  to  aukszto 
if  neko  nerddo,  tai  spidudydami  nuVipo  if  atejo  teipjauisodq 
tafp  saves  sznekedamu:  Tikt  negdliva  povisdyn  tuszczu  namon 
ett,  imsiva  ndrs  vena  dvili,  szeip  miiina  pdczos  miidu  iszmiisz 
Isz  namu.  Dabaf  judu  erne  dvilius  kilndtj  jeib  sunkidusj, 
tropytu.  Teip  bekilnddami  atejo  iki  manes  if  rddo  tq  dvili 
szaunei  besverientj.  Tai  vens  sake:  ^Yaike,  tds  gers,  tq  im- 
siva^ ;  if  tujau  nil  pasfolu  nuemusiu,  mdrsz,  sit  aviliu  bei  sic 
nianim.  Jail  dabaf  dsz  tdkio  bdime  buvaH,  kdd  man  net 
smilgq  %  siibin^  nebutumbei  galej^s  jkiszti.  Kq  dsz  darysiuf 
Asz  atsiminiau^  kdd  geletdt^  nu  bredkriaunio  delmone  turejau, 
tq  dsz  iszsiem^s  pradejau  pef  dvilio  vena  szdli,  kuri  geridusei 
supuvusi  biivo,  skvirbjt,  if  bev6ik  tokie  skyl^  p4rskvirbinau,  kad 
rankq  galejau  iszMszt.  Kaip  dabaf  jadu  ant  xyeczu  dvili  utside- 
jusiu  nesze,  tai  dsz  rankq  iszklsz^s  tikt  tyst!  vendm  %  pldukus, 
Tds  mislyjo,  kdd  jo  kamarots  ji  ipesze  if  sake:  Ale  vaike, 
nesianuk,  darykiva  tikt  kdd  vHk  pareisiva.  Asz  vel  tyst! 
tdm  paczdm;  tds  surlko  :  Af  tu  pasiiitp  esi,  af  kds  fdu  kefikie; 
teip  sunkei  reik'  neszt,  6  ddrjls  iihsis  nektis  provyt  6  i  pldu- 
kus peszt.  Antrdsis  atsilepe :  Af  tit  sapnuji?  cisz  nei  mislyt 
nemislyju  tavQ  jpeszt.  Jemdvem  teip  beslbarant,  tikt  dsz  vel 
tyst!  6  tikrai  szaitnei,  kaip  jildu  isz  upelio  j^resz  kdlnq  auksz- 
tyn  lipo.  Tai  tds,  kun  cisz  ipesziau,  tikt  pat^kszt!  dvilj.  nu 
peczu,  cziipt!  andm  i  pldukus  if  jfidu  em6  pesztis,  if  tek  did- 
kinos,  kol  tikt  gand  gdvo.  Bet  kaip  dvilj,  pdmete,  tds  pakat-  J 
niui  sic  manhJi  ikl  f  krumus  nusirito    6  presz  kricm/i   kaip 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  3 

atsidaute,  tai  visas  smro,  ale  asz  svetks  pasilikau  if  i  tq 
pdti  krumq  jsilind^s  t^kojau,  katp  ilgai  tiidu  vdgys  peszis. 
Bet  jiidu  hesipeszdamu  kaip  pailso,  vel  sutlko  if  ejo  tU  dvili 
jeszkot.  Rods  jildu  iszgrdbinejo  visa  pakaln^,  ale  nei  dvilio 
nel  medaus  nerddo,  if  tetp  nemenkai  hesipustydamiy  kaip  jau 
auszt  pradejoy  turejo  namon  eitij  6  dsz  Isz  to  krumo  tada 
atstojes  palikau  Maskollj^  if  dvarq  if  tevq  if  visa  Idhq  if 
atejau  i  szi  kemq  Prusljos,  kuf  ddr  if  dabaf  tebesu. 

Ape  prakeiktq  pllj. 

Senam  czese,  katp  ddr  pre  zalneriij.  szlutmd  labal  asztrl 
if  sunkl  hiivo,  tat  zalnerei  mel  pdbegdavo^  kad  tlkt  katp  noris 
progq  rasdavo.  Tetp  if  syk'i  trys  zalnerei,  vens  unterapthm^s 
o  die  gimenerei  ant  piisto  stovejo  if  je  tafp  saves  susikalhejo 
pahegti.  Je  tal  if  paddre  6  jems  if  geral  paslseke.  Bet 
jelh  jus  nekaip  negaleti^  pasekt  if  sugdut,  tal  je  jslmete  i  glr^^ 
kurl  ne  per-tolidus  nu  to  mesto  gulejo.  Dvl  dends  je  hiivo 
vis  gilyn  %  gir^  ej§  bemlslydami,  beveik  pef  je  p^reis^,  ale  tai 
nenusldave,  nes  ta  glre  buvo  labai  dldele.  0  dabaf  je  sdvo 
md^  zoposteli  matsto  jau  buvo  suvdlg^  if  telp  jau  bicvo  iszbadej^, 
kad  mlslyjo,  turese  ne  kitatp  kaip  tkkt  badii  numift.  Tetp  jems 
ddr  kaip  kokems  iszpendejusems  vordms  tolyn  belipant  priejo  je 
e2erq^  tarn  e^ere  gulbe^  szen  if  ten  plUduriavo,  if  je  mislyjo  je 
nuszdut,  ale  netinojo^  kaip  je  paskul  Isz  to  etero  iszgduti^.  Teip 
jems  mlslyjent  pradejo  td  gulbe  kalbet  if  sdke  :  Mdno  mellponai! 
asz  iinaii  jiis  labal  vdlgyt  bendrint,  dsz  jiims  pasakysiu,  kuf 
jiis  vdlgyt  gduste;  eikit  tlkt  ddr  md^  galittj,  tnm  taku^  tai 
jus  preisite  grdttt  tlltq,  pef  tq  p^reikit,  6  potdm  eikit  ddr 
galiiti,  tai  jiis  preisite  grdtii  butelj^  i  tq  jeikit,  tat  jus  cze 
gdusit  vdlgyt.  Sze  vyrai  nem^nk  prasidMigo  if  skiibinosi  kek 
tlkt  istenge.  Tq  tlltq  je  rddo,  jls  buvo  labal  gra^us^  kdd  je 
tdkio  ddr  nebicvo  mdt^;  ale  jems  tlkt  kells  tingsnius  andpus 
tllto  nuejus  if  apsidairius,  tilts  biivo  prapul^s.  Tai  je  ne- 
menkai  nusigando  if  mislyjo,  kdd  cze  jems  kaitin  kaip  piktai 
nusidus^,  bet  if  vel  tfim  pasidrutino:  jau  j4i  miims  szio  girio 


1  K.  guTbi. 


4  Volksttimliches. 

mift  prilikta,  tat:  mes  nekaip  niszbegsim,  devs  teddy'o  kaip  jls 
nor.  0  teip  hekalhedami  je  tolyn  ejo  ir  pamdte  butelj;  %  tq, 
butelj  je  jejo  if  pirmo  sfubo  je  rddo  stdlq  if  trls  krases ;  stdls 
bitvo  utdengts  if  ant  jo  buvo  ui^dets  bliuds  su  skani^  supf  if 
szale  to  raskasznl  pecz6nka  6  if  trys  pleczkos  vyno,  preg  tdm 
trys  torelei,  trys  peilei  if  trys  szdkes,  kaip  trims  vyrams 
reikie,  ale  imoniu  nei  buvo  net  matyt  net  girdet.  Je  dabaf 
vel  gand  bijojos,  ale  permer  iszbadej^  je  tlkt  pre  to  stdlo  pri- 
sisedo  if  vdlge,  if  jems  teip  skanu  biivo  katp  ddr  nekados. 
Bevdlgant  Isz  katin  kuf  pele  pef  dslq,  bego  ir  begdamd  sake : 
meVi  ponai,  nebijokites,  vdlgykit  if  gMit,  tai  vlskas  jums 
pasteliuta,  6  potdm  eikit  f  kltci  stubq,  ten  rdste  koinas  po 
lovq,  cze  gdlit  atsigult.  Je  2^(^^iur  i  klfq  stubq  if  randa,  kaip 
pele  jems  pasdke.  Nuvafg^  if  jail  ilgai  nemegdj^,  je  po  valgio 
ejo  ko^nas  %  lovq  if  atslgule  if  labat  saldtei  pef  visq  ndktj, 
megdjo.  Bet  mterapicerui  to  nakty  %  sdpnq  atejo  labai  graitl 
jmnprova,  td  jt  if  jo  kamarotus  melde^  kad  je  cze  czelq  metq 
if  venq  denq  pasiUktii,  je  Idbal  geral  tures^  if  nekados  neko 
nepristoks^,  if  melde,  kdd  je  pef  tq  vlsq  czesq  kasndkt  venq 
stundq  vens  piistq  stovett^  nu  zegoriaus  venulika  ikl  dv^lika, 
0  u2  tal  je  rds^  dovanq  kasryt  ko&nas  po  sdvo  pregalviu;  td 
dovand  jau  sziendkt  prasidesenti ;  bet  denq  je  gdlj  eU  t  soda 
po  kazrei  rankai  szale  biito  pro  tus  vartiiSj  tatJi  sode  je  rds^ 
visokii^  taislu  ant  visokii^  szpUii^  (szpelitp^  tai  je  gdus^  czesq, 
kdd  jems  pailgtt^,  p^rleist,  if  Isz  viso  je  gdlj,  daryt,  kds  jetns 
tlkt  megstq  if  kq  je  tlkt  U2:simdnq;  jems  neks  neko  nedarys, 
ttkt  ant  deszines  szale  buto  pro  tds  durls  je  del  devo  netitrj 
atsiver^  biuret.  Ant  ryto,  kaip  jau  visi  pabud^  buvo  if  visl 
negand  galejo  glrtis,  katp  skanei  if  saldtei  koinas  megoj^Sy 
tai  unterapicers  sdvo  sdpnq  papdsakojo  if  tq  pabatg^s  sake: 
Dabaf  turiii  sykj  po  pdgalv^^  grebti^  af  cze  if  td  dovand 
bus,  ape  kurie  td  jumprova  sake,  0  sztdi,  jls  cze  rddo  po- 
perdt^^  d  to  poperdte  szaunei  dakot?^  ivynidti^.  Anudu  teipjau 
kO&nas  pd  sdvo  pdgalv^^  tdki^  ddvanq  rddo,  if  dabaf ^  kdd  sit 


^  Schl.  pagdlviu^   von  einem  pagdlvis,   aber  im  Gl.  pagdlve; 
K.  pagalve,  danach  oben. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  5 

tq  dovanq  tas  sdpnas  teip  tropyjo,  tat  if  kltkas  tur  tesd  but; 
if  je  susisznekejo  cze  vena  metq  if  vena  denq  pasilikt  if  kas- 
ndkt  vis  paelliumi  vens  tq  vena  stundq  vektiit.  Toliaus  ant 
denos  je  if  f  tq  sodq  ejo,  ape  kuri  and  jumprova  pdsakojo, 
0  cze  je  rddo  visokiu  gro^yMti  if  visokii^  itatsymti  ant  linksmu 
szpUiif,  teip  kad  jems  czesas  negalejo  pallgti.  0  kdd  vdlgyt 
af  gert  noredavo^  tlkt  prival^davo  %  plrmqj^  stubq  ieiti,  tai 
cze  jau  ant  stdlo  stovedavo  visokit^  vatgiij,  if  gerimi^^  koki'q 
je  tlkt  noredavo.  Bet  td  peldite  jems  kasden  pasirodydavo. 
Tetp  te  trys  vyrai  cze  gyveno  katp  koke  kunigdikszczei.  Po 
puse  met'q  ale  jems  dyvai  huvo^  kaip  td  peldite  sit  sykiu  per 
puse  tmogaus  pavldalq  gdvo  if  jems  hile-kq  papdsakojo.  Bet 
teip  jems  p4rejo  grazel  if  linksmai  visas  metas  if  ddr  tlkt 
vena  denq  jems  cze  tereikejo  but. 

Met'q  paskutmio  deno  vens  gimeneris  sake:  Byto  ]}asku- 
tlne  dena;  kds  yr^  mes  tlkt  turim  ands  durls  po  deszines  at- 
sivert  6  patiuret^  kds  cze  yrd.  Kitudu  j%  drailde,  kdd  jls  tai 
nedarytq,  je  teip  ilgai  iszkente  czon  neHurej§^  tlkt  if  tedvi 
dends  isztrivos^.  Bet  ansai  preszgynis  nepakent^s  nuejo  if 
tas  durls  atsiveres  patiurejo,  ale  staigd  vel  U2!ver§s  if  labai 
persigandes  atbego  pas  sziildu  if  sake:  Begkim  dabaf,  begkim 
kaip  tlkt  gdlim,  szelp  mes  ham  prapul^.  Anfidii  isz  to  if 
nemenk  nusigandusiu  sztjj  klduse:  Kq  tu  cze  matei?  J  is  sake: 
Asz  cze  maczait  baislngq  bedug^ij  deganti,  cze  buvo  tmoniu  if 
angiu  if  MlczU  if  szelp  ddr  visokii^  iveriu.,  te  cze  if  visi 
drauge  dege  if  visl  gvoltu  szauke  iszgdbejimo.  Tai  je  greltai 
vtslab  sugrebe,  ypaczei  dovanotus  plnigus,  if  tekinl  bego.  Ale 
pirm  jems  iszbegant,  ddr  jems  sykj  and  peldite  pasirode,  kurl 
trumpal  pirm  to  visdi  gratl  jumprova  biivo  pastojusi  6  dabaf 
vel  visdi  pel^  paviftusi^  if  sdke:  Ddr  v'enq  sykj  mes  gdlim 
but  iszvdlnyjemi,  kdd  septynl  septyniu  meti^  vaikal,  kure  vend 
deno  gim^  if  vend  deno  krtksztyti,  sziszion  septynis  metics  if  sep- 
tynies  dends  vernal  isztrivotii.  Tus  &od2us  unterapicers  be- 
begdams  geral  iszgifdo  if  isitemyjo.  Je  if  vel  rddo  tq  tlliq 
if  pef  t^  p4rejo  if  skubinosi  vis  toliaus  nuelti  bijodamesi,  kdd 
jems  cze  ne  kaip  norls  piktal  nusidutu.  Bet  jems  neko  plkto 
nenusitlko   if  telp^   je  vel  tals  paczels   takals  if  kelels  grpo 


6  Volkstiimliches. 

atgdly  kureis  jc  atej^  biivo,  ir  pargrUo  vel  f  tq,  pdtj  mestq, 
Isz  kurio  je  pabeg^  hiivo,  ale  kaddngi  je  kitokeis  rubais  apsi- 
red^  biwo,  jus  neks  nepatino.  Ddbar  tiidu  gimenerei  pradejo 
girtut  ir  lebaut  sii  tats  laimetaiseis  pinigais,  6  tai  nilgai  trukOy 
tat  jMu  bitvo  vlslab  pralatravdjusiu. 

Bet  unterapicers  buvo  kytresnis;  tas  pas  vena  bagotc} 
kromininkq  nuej^s  nusipifko  brangios  gelumbes  sermegai  bet 
Mlinems,  6  kaip  te  drebtitei  gatavl  biivo^  jis  vel  nuejo  pas  tq, 
pdti  kUpczii  ir  kltai  sermegai  bet  kdinems  pirko  if  vts  dako- 
tais  u^mokejo.  0  tas  kupczus  turejo  ventuftg  duktery,  ta 
szttq  imterapicerq  beperkant  pamdczusi  jtlm  pamllo,  nes  bilvo 
dailus  if  apveidiis  vifrs,  6  tat  ju  daugiaus  ju  puikiaiis  if  dab- 
szniaus  jts  apsired^s  buvo.  Jt  todel  ape  tat  tevui  pasdke,  if 
tevs  jet  atstlepe:  Mdno  dukte,  jd  tas  vyrs  tlkt  kek  tek  vefts 
yr,  tat  dsz  tern  j%  neu2:gfsiu.  Po  keliu  denu  jts  vel  pifkt  atejo 
if  dukte  jt  tttjaiis  sdvo  tevui  parode.  Tevs  if  i  biidq  atejo  if  tq 
vifrq  aptiur'ejo  o  jts  jem  patlko.  Po  trumpo  susikalbejimo  tevs 
j%  I  sdvo  siiibq  jsikvete  if  Isz  jo  Isz  tolo  isztlrt  mhlyjo,  katp 
bagots  if  Isz  kokios  gimines  jts  butt^;  ale  szts  vyrs  to  neko  ape 
sav^  nedave  paitrti.  If  katp  jts  atstdj^s  buvo,  sake  kupczus  sdvo 
diikterei:  Tas  vyrs  man  rods  if  patinka,  ale  jis  toks  dyvins, 
kdd  tsz  jo  neko  negall  isztlrti;  dsz  visatp  jt  bandtau  klausi- 
neti.  Dukte  atstlepe:  Tetel,  tas  vyrs  tur  but  ne  nekai,  dabaf 
jail  jts  kelts  kafts  pas  miis  pifko  o  vts  dukso  pinigais  utmo- 
kejo.  Ji  tetp  ilgat  tevui  vtso  gero  kasden  jsznekejo,  kol  jt  ji 
p4rkalbejo  if  tevs  jet  vdl^  ddve,  kad  jt  tq  vyrq  galejo  vesti. 
Telp  szltas  tenter apicers  tikrat  giliuktngai  pafvede  labal  ba- 
gotq  pdcz^,  ale  if  jts  pats  dc'ir  dang  pinigu  turejo  if  todel 
potdm  ju  bagdts  pastojo,  katp  jts  sdvo  uszvio  vtsq  tuftq  pavel- 
dejo.  Jo  kamarotu-du  if  apslvede,  bet  katp  jfidu  sdvo  ptnigus 
neczedyjo,  tal  jiidu  if  negiliuklngai  vede  if  paskut  buvo  prastl 
vargmgi  tmdnes. 

Po  mett^  szt  bagota  kupczuvene  susilduke  jdunq  sumy,  tat 
biivo  dulelis  dtailgsmas  vis'ems  genttms  if  biivo  dtdeles  krikszty- 
nos  iszkdtos.  Szi  kudikj,  tevs  if  motyna  skaudtei  mylejo,  nes 
bitvo  labat  grains  valks;  ale  katp  kek  paduggs  biivo y  jt  til 
pradejo  mokj't  if  %  sziiiil^  Uisti,  tat  katp  jts  t  szesztks  metus  ejo^ 


Marchen,  Gebriiuche,  Lieder.  7 

galejo  jls  pusetinai  rdsztq  skaityt.  Bet  tevui  vena  syk  %  mislj, 
parejo,  jls  noreht  kur-nors  %  pdsleptq  vetq  paraszyt,  kmp  j6m 
nusldavej  kaip  jls  tetp  hagots  pastoj^s  ir  katp  am  hdelis  glrio 
su  visit  labu  gdl  iszvdlnyjems  buti.  Jls  todel  apslverte  stalq 
ir  apaczo  po  stalit  jls  ta%  vislab  surdsze.  Dabar  nusldave 
syki,  kad  tds  vatks  septintics  metus  utstojes  to  stubo^  kur  tds 
stdls  stovejo,  sdvo  tdislus  turejo,  if  sic  tats  jem  beszpeUujent 
vens  taislelis,  regis  dukso  ieds,  po  tilm  stalit  nusirlto,  if  kaip 
vaiks  po  stalit  palindo  tq  atsimti,  jls  auksztyn  ptaiiurejo  if 
pamdte  tq  rdsztq  if  ji  paskalte;  if  kaip  jls  labai  kytras  bitvo, 
jls  tai  nekam  nesdke,  bet  dabaf  jls  tlkt  vis  mlslyjo,  kaip  jls 
tai  galetu  iszprdvyt.  Todel  jls  %  sziitile  eidams  ml  visu 
sziuiloki^  iszsiklausinejo,  kas  sit  j€m  vend deno  glm^s,  if  nilgai 
triiko,  tai  je  septynl  bitvo  susirdd^^  o  tafp  tu  if  dit  vaikai 
n^  jo  tevo  kamarotu.  Kaip  jaii  je  bitvo  susirdd^  if  tikrai 
tesd  bitvo,  kdd  je  vend  deno  glm§,  tai  je  vislab  susidavddyjo 
if  nekdm  netlnant  to  deno,  kur  id  je  septyniu  metit  sukdko,  % 
sziidle  eidaml  if  iszejo  %  gir§.  Tevai  ant  petu  Iduk'  parei- 
nant,  bet  neks  nepareit;  Isz  to  tevdms  dldelis  rilpestis  pasi- 
ddre.  Ape  kelies  d'ends  jeszkojo  if  klausinejo,  ale  noprdsnai. 
Pd  czeso  atslmine  kiipczus  sdvo  rdszto  pd  stalit  if  dabaf  j4m 
sit  sykiii  %  mlslj,  parejo,  kdd  jd  sunics  tq  rdsztq  bits  skaitfs; 
if  kaip  jls  dabaf  septyniu  metii  sukdkes,  tai  if  kitHs  jem  sulyg 
seniis  iszsivili6j§s.  If  kaip  jls  isztyre,  kad  kitu  vaikai  if  teip 
sent  kaip  jdjejis,  tai  jls  toliaits  jau  neabejojo. 

0  dabaf  ane  septynl  vaikai  teipjaii  tit  keliii,  kuf  kaftq 
ju  tevai,  butent  tu  triju,  kelidvo,  if  teipjaii  pd  keliu  denu 
nuvafg^,  pails^  if  labai  iszdlk^  pre  td  etero  priejo  if  teipjaii 
pamdte  gulb§  plaukient,  if  kaip  je  cze  pre  kranto  stovedami  de- 
jdvo,  kuf  dabaf  eis^  if  kq  veiks§,  tai  gulbe  praszneko  if  sdke: 
Mell  vaikdczei,  eikit  tlkt  ddr  galiitj  t^m  takit,  tai  preisite 
grd^^'q  tlltq  d  andpus  td  tllto  vel  galiitj,  tai  rdsite  buteli,  %  tq 
jeikit,  tai  cze  rdsit  vdlgyt  if  g4rt  if  kd  szeip  jitms  tlkt  reikie. 
Je  tds  kalbds  paklaits^  ejo  if  rddo  tq  tlltq;  pef  tq  tlltq  je  perejo 
if  netoll  andpus  tilto  je  rddo  bittelj;  i  tq  je  iejo  if  rddo  pirmd 
stubd  stdlq  gratel  dengiq,  ant  stdlo  bitvo  vdlgyt  if  gert  uMeta, 
teipjaii  septynios  krdses  aplink  stdlq  apstati/tos  if  septynl  taure- 


8  Volkstiimliches. 

lei,  septynl  petlei  if  septynios  szakeles  ant  sfdlo  utdetos.  Je  jej^ 
apsidatre,  ale  neko  nehuvo  matyt  net  girdet;  bet  alkanl  budaml 
[hudami]  je  prisisedo  if  vdlge  if  jems  labat  patlko.  Bevdlgant 
jems  pele  ant  aslos  pasii'ode,  ta  jus  pardgino  vdlgyt,  kito  stuho 
esq  koindm  po  l&vq,  czonai  [czonai]  gdlj,  atsigult.  To  nakty 
jems  kotndm  sapndvo,  kazp  pre  jo  atejusi  Idbat  grail  jumprova 
if  meldusi,  kdd  je  czejau  septynis  meius  if  septynies  dends  pa- 
sillktt^,  if  kdd  je  vernal  isztrivos^^  tai  je  pastds^  Idbal  giliu- 
klngi;  jems  pef  tq,  visa  czesq  tci  nekq  neretks^  rupintis^  je 
gdus^  marszkiniu  skalhtu  if,  kaUp  v4ik  reikes,  nauju  graiiU 
drehii&i'q;  po  kaires  szale  huto  pro  tus  vartus  kasden  gdlj  i 
soda  etti,  cze  je  galese  visokiti  linksmyhiu  pasidar^ti,  tlkt  po 
deszines  pro  ids  duris  neturi  iiureti,  o  paskutln^  ndktj  sep- 
tynis stundus  koinas  po  venq  stundq  tures^  vektuti.  Kalp  je 
rytametq  pahudo,  tai  je  kotnas  sdvo  sdpnq  pdsakojo,  o  vena 
toks  sdpnas  buvo  katp  klto.  Tetp  je  dabaf  susisznekejo  tikrai 
drutai  cz6n  teip  ilgal  iszbuti^  jeib  tq  didijj,  giliiiki  laimet'q,  o 
kupczaus  vaiks,  kursai  visiis  dalykus  pravadovs  if  katp  vyres- 
7iysis  buvo,  tus  visits  sdvo  kamarotus  kek  tlkt  gdljs  jkallno,  kdd 
net  v'ens  net  j6ki§  szehnyst^  neprovytu,  ypaczei  kdd  pef  tus 
vartus  pd  deszines  neiiuretti.  Tevp  te  vaikal  cze  gyveno  if 
jems  czesas  nepallgo  del  visokiu  linksmybiij,  if  del  visokii^ 
skaniu  valgiti  bet  gerimii  if  del  valnybes,  kurie  je  cze  turejo, 
nes  jems  neks  neko  nepavelyjo,  o  ana  pele  kasden  jems  pasi- 
rodydavo.  Ale  kasmet  biivo  matyt,  katp  jl  nu  pastiirgalio 
imogaus  pavldalq  gdun  if  vis  daugiaus  imogus  pasto.  0  jl 
jems  pasirodydama  jus  pardg^davo  vdlgyt  bet  gert.  Paskutlniem 
pusmety  jail  ta  pelele  pastojo  czeld  if  gratl  jiimpi'ova;  td  su 
jets  potdm  koki^  mdiq  valandel^  kasden  pasisznekedavo,  ale  if 
vel  prapiddavo;  bet  je  Isz  td  neko  nesiddre,  je  jail  teip  buvo 
paprdt^. 

Bet  dabaf  jail  if  j^rze/o  paskutlne  dend;  tat  td  jiimprova 
atejusi  jems  pasdke,  kdd  cze  esanti  paskutlne  naktls  if  kdd  je 
td  tiirj  vektq  stoveti  td  Isz  vdkaro  nil  zegoriaus  penkiu  lAri 
dvylika,  d  paskutlnio  adyno  tiirjs  kupczicks  stoveti,  jls  tlkt 
bus^s  drqsidusies;  nesd  paskutinioji  adynd  busenti  pikczdusie^ 
czd    atets^    visdkiy,  baispbitj    if  iveriu,    ale   tu  visu   neretki^ 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  9 

bijotis,  net  vens  neko  negaljs  daryt  bet  tlkt  baugit;  o  kotnas 
szale  hitto  atsistoj^s  turis  sic  szoble  aplink  save  retj,  aimrHt 
ir  persi^egnot,  tai  visos  ids  bezlepyczos  toliaus  nekatp  tlkt  iki 
to  re2io  gaUsenczos  eUi.  Nil  penkiu  zegoriaus  je  taigi  pradejo 
vektq  daryti^  ir  vis  kotnas  po  stirndq,  het  vis  huvo  gerai  if 
neko  jems  nepasirode.  Ale  kwip  mi  venulika  kupczuks  ant 
vektos  u^stojOj  tal  cze  atejo  if  athego  visokiu  tveriu  if  haisy- 
biif,  kita  turejo  daug  galvu,  kita  he  galvos^  kitu  akys  hiivo 
kalp  ugnes  lepsnos,  kitl  vel  tokius  dldelius  nasrus  turejo,  kad 
j%  praryt  galejo.  Bet  szls  vaikelis^  kad  if  Miczes  [kuczes] 
Jau  drehejo,  ale  tlkt  nebego,  nes  net  vendm  nehuvo  valie  j4m 
kq  daryti  if  net  vens  arczaus  negalejo  preU  katp  tlkt  ikl 
to  retio.  Bet  katp  zegorius  dvylika  musze,  tai  te  visl  su 
sykiit  prapide,  ale  dahaf  tujaus  stojos  toks  bildejimas  if 
braszkejimas  kaip  didHusios  perkunijos^  tarytum  dangiis  if 
teme  sugrius,  if  pakllo  dldelis  szturmas  if  pyszkejims  bet 
2emes  drebejims,  if  dahaf  huvo  ne  kitatp,  vlskas  tures  pra- 
piilti.  Kupczuks  sdvo  stundq  iszstovej§s  if  ihego  %  stuhq  pas 
kitics  if  je  visl  ant  aslos  susistoj^  huvo  del  to  haislngo  trin- 
kejimo  if  pyszkejimo  telp  iszsigand^,  kad  visl  ant  aslos  par- 
pule  kaip  negyvl  if  mlslyjos  ant  dmti'q  prapul^.  Bet  katp  je 
cze  kalp  apnyk^  par  pule  ^  teip  je  if  u^mlgo  if  saldtei  pef 
vlsq  ndktj  megojo. 

0  rytametq  huvo  vlskas  kitaip.  Je  afsikel^  Hur  pef 
Idngq,  ale  cze  ner  neko  matyt,  kds  pirmd  huvo;  je  yndte  daUg 
zalneriti  aplink  putki^  trdhq,  if  katp  je  tikral  apsiHm\  tds 
butelis  yr  pastojes  dldelis  if  lahai  grains  paloczus,  o  vlsur 
aplink  tq  paldczt^  zalneritj,  vektos.  Dahaf  je  neMnojo  net  kq 
mlslyt  net  sakyt,  ale  jems  ddr  ju  dyviniaUs  huvo,  katp  vens 
lahat  puikiis  hedynteris  pas  jus  Uenge  if  jus  vesspaczeis  if 
kardleis  vadlno  if  klduse,  kq  pusryczems  vdlgyt  tiir  hid 
steliuta  if  kokj  szetp  pavelyjimq  het  parol^  ant  szios 
denos  iszdus^.  Je  i  kits  kltq  vel  nusigand^  pasitiurejo  if 
neks  neko  nesdke.  Tat  kupczuks,  kufs  vis  kytridusies  tafp 
ju  httvo,  sake:  Tetp  katp  kasden  hiivo  vdlgoma  if  ddroma, 
tetp  if  szenden.  Potdm  vel  kits  hedynteris  dtnesze  ko^ndm 
puikiiis  ruhus,  kuretsje,  katp  veszpaczems  pritinka^  apsiredytu; 


10  Volkstamlichee. 

ale  tai  negana,  tujaus  cze  huvo  septyni  tarnal,  te  jus  szlovnal 
aprede.  KaJp  jaii  pusryczei  huvo  palaik^ti,  tal  nilgai  truko, 
ta%  stovejo  septyni  hingus  Hrgal  szale  paloczaus,  ant  kuriu 
je  joti  turese.  Sztdlmistras  tatgi  atej^s  tus  veszpaczus  pakvete 
gilet  pasiklonodams,  kddjau  viskas  gdtava  ir  jail  gdlj,  jot.  0  sze 
vaikinai  iszejo  ir  buvo  nu  hedynteriti  ant  arkliu  u&kelti,  ale 
jems  nemenk  betimes  buvo  ant  tokit^  iirgu  jot,  o  ddr  nekadds 
nebiivo  j6j^;  bet  visl  tirgal  huvo  lahai  gerai  jjdti,  ir  todel 
labai  rotmonei  ejo.  Jems  bejojent  tii  gendrolei  if  kitl  auksztl 
apicerai  jems  preszais  atjojo  if  gilet  pasiklonodami  klduse,  ka 
relk'  dar^ti.  Tal  je  neko  negalejo  if  neiinojo  sak^t  kaip 
tlk  kupczuks  vis  ta  tody.  Katp  kasden  ddroma,  teip  if  szenden, 
Tal  gendrolei  til  pagdvo  kamanderut  ir  pulkie  parodq  daryt., 
tadd  aubijlstai  turejo  labal  gratel  zalneriszkas  muzikes  szpeliut^ 
0  tal  telp  skaud2ei  ta  muzlke  u&e  if  skambejo,  kdd  if  teme 
drebejo,  o  tal  ddr  ju  durniaus  ju  pikczaiis  sic  didtelseis  bugnais 
musze.  Kalp  jail  visa  paroda  hiivo  atliktd,  tal  sze  jauneji 
veszpaczei  vel  namon  jojo^  if  szale  paloczaus  jail  vel  hiivo  bedyn- 
terii^  gand,  kure  jems  drklius  dteme,  if  kitl  drklius  szalia  vede, 
kit/i  jus  I  vldtf  jlydejo^  if  tujaus  cze  hiivo  visokiij,  skanumymt 
if  skdnskoniij,  vdlgyt  if  skanaUs  vyno  atsigdrt.  Jems  telp  dabaf 
tafp  saves  po  iokiti  bedu  pama2eliii  besidtaUgient,  sztdi  penge 
sept^nios  nemerutinai  grdMos  if  szldvnos  jiimprovos,  kurios  hiivo 
sept/^nios  princeses;  tos  jejusios  kotnd  po  vena  tu  vaiku  ap- 
sikablno  if  kotnd  sake:  Tu  esl  mdno  atvadutojis  o  dabaf  if 
mdno  jaunlkis,  if  busi  mdno  vyrs.  Sze  Isz  to  vel  naujel  nu- 
sigando,  ale  tos  princeses  labal  meilingai  if  malonel  kalbejo  if 
jiis  padrutino,  kdd  dabaf  tlk  tikral  linksml  bidii,  if  telp  kotnd 
sdvqjj  apsikahlndama  meilingai  buczdvo.  0  dabaf  jos  if  pa- 
pdsakojOj  kalp  szls  paloczus  kalp  if  visas  ntestas  sH  visit 
labii,  kds  tlkt  cze  yrd,  zalncrei^  gendrolei  if  kitl  tmones  kalp 
if  jos  pdczoSj  viskas  hiivo  prak^ikta;  bet  dabaf  je  pef  sdvo 
vernq  isztrivojimq,  iszvdlnyj^,  ict  tal  jems  dabaf  tdkie  garbe 
yrd  iszrodama,  if  je  dabaf  yrd  auksztl  veszpaczei  if  valdonai 
visos  tos  karalystcs  pastoj^.  Potdm  jds  jus  kasden  pamoklno, 
kdkies  paroles  je  gendroliems  tiir  duti  if  ant  katro  plecaus  if 
katre   zalnerei   tier  parddq  daryti;    Isz   to  je   vis  drqsesnl  if 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  11 

kytresnl  pastojo.  Telp  jaii  szaundm  czesui  praejus  te  vaikai 
norejo  pas  scivo  tevus  parkelidutij  o  ju  marczos,  princeses, 
jems  tat  ir  labai  met  velyjo,  let  je  turejo  ne  venl  keliduti, 
let  su  dldeliu  pulku  zalnerii^,  ka^p  tai  jems  ddbar  pritinka. 
Telp  je  kelidvo,  if  kaip  je  %  sdvo  mesta  jtrduke,  tat  didis 
svjiidms  rddosi,  ikl  kol  visits  zalneriiis  jkvaterdvo  if  visl 
tikrat  patyre^  kds  tai  esq.  Bet  sze  vaikai,  hutent  te  jauneji 
veszpaczei^  sdvo  tevus  nepatmo  o  ju  tevat  teipjau  jus  if  we, 
yakol  ne  ko^nas  vens  o  ^paczei  kupczuks  tq  visa  sldptq  grun- 
taunat  vlslab  iszpdsakoj^s  bitvo.  Tat  kelies  dends  u^silatk^ 
vel  kelidvo  atgalio,  if  ne  po  Ugo,  katp  je  ths  princeses  ved^ 
hhvo,  kupczuks  pastojo  tikrdsis  kar alius  o  ane  szeszl  jo  vy- 
ridusi  gendrolei  hei  minlsterei,  o  jems  hevaldant  viskas  labai 
gerat  if  palaimmgai  sekesi. 

Ape  Kurszitkq. 
Yenam  kardliszkam  meste  szale  kardliaus  piles  [piles]  huvo 
Hers,  %  tq  Her  a  atetdavo  tdnkei  netoll  ml  mesto  gyvenqs  Kurszys 
^uejoti;  if  atsigabendavo  sdvo  sumi,  ids  j6m  turedavo  padet 
tvejot.  Bet  tds  Kurszuks  biivo  labat  did2ds  grotybes  o  to 
kardliaus  princese  tdnkei  ji  matydama  jam  pamego.  Jl  todel 
tq  Kufszi,  to  vatko  tevq,  perkalbejo,  kdd  jis  sdvo  sunii  atUistt^ 
%  kardliaus  ptlj.  0  katp  jts  atejo,  tai  princese  sake  jem  : 
Asz  tavim  pamegau,  tic  turl  mdno  vyru  pastoti.  Kurszuks  isz 
to  nemenk  nusigando  if  ne&inojo  kq  sakyt^  ale  princese  ji  tokeis 
7neiUngais  if  graMs  todteis  jkalbino,  kdd  jts  tlkt  t'ek  drqsos 
gdvo  jet  atsilepti,  kdd  jts  povisdm  prdstas  tmogiis  esqs  if  nemd- 
kqs  [mokqs]  net  raszyt  net  rokut  if  szelp  neko  niszmMnqs  katp 
ttk  su  tevu  2:vejdt.  Princese  sdke:  Tai  neko  neddro,  dsz  tav^ 
leisiu  t  visokies  sziuiles  if  tdu  dusiu  visokies  kytrystes  iszsi- 
moki't,  0  dsz  tav^  redysiu  if  valygdfsiu  katp  prtncq.  Toke 
isznekejimai  Kurszukui  pattko  if  jts  plly  pasiltko:  Dabaf 
princese  ji  tujaus  ddve  prlnciszkai  jredyt  if  potdm  j%  i  sziitil^ 
Uido.  0  tds  Kurszuks  bitvo  gerds  galvds,  jis  labat  greitai  if 
gerat  moktnos,  tetp  kdd  vist  mokttojei  Isz  jo  pastdtauge^  ale 
ypaczei  princese  Isz  to  dtatlgesi  if  j%  ddr  labiates  mylejo.  Katp 
jail  dabaf  jts  visds   sziiiiles   biwo  pdrej^s  if  jail  %   v^riszkus 


12  Volksttimliches. 

metus  jstdj§s  if  Idbat  kytras  pastojes,  iai  princese  ji  vede. 
Bet  has  nusldave?  Venczevones  denos  vakarq,  katp  szlovlngos 
muzlkes  ute  if  visoke  garhmgi  veszpaczei  if  auksztl  ponai 
Imksminos  if  jaii  princese  su  sdvo  graziujii  vyreliu  gult 
norejo  elt,  tai  jis  buvo  prapul§s.  Visa  pills  del  to  nusiddvimo 
vdik  sujiido  if  nemenks  Iszgqstis  viso  kardliszko  gimine  if  tafp 
visu  sveczu  rddosi,  Tujau  huvo  visi  tarnai  if  zalnerei  iszsit^tl 
jo  jeszkdii^  ale  nekur  jo  nerddo.  'Isz  to  visas  piles  dtaug- 
smas  I  rauddjimq  pavifio,  nes  net  vens  netinojo^  kuf  vedys 
dingus  buvo.  Bet  vedys  buvo  ant  v'eno  szepes  pasiddv^s  o  su 
turn  szlporium  jls  bicvo  jail  pirm  svodbos  susznekejps^  kad  jls 
tq  if  tq  vdkarq  ant  szepes  atels  o  tal  jls  tujau  tiir  nu  kranto 
kelidut.  Katp  tatgi  plly  svodbos  tranksmas  dididusies  buvo, 
tal  jls  slapczei  Isz  jos  pdbego  if  tesiog  %  anq  szepj,  o  j4m  tlk 
t  szepj  istojus  szlporius  tujaiis  szalin  kelidvo;  todel  j%  nekur 
negalejo  rdst.  0  kaddngi  tas  szepis  f  Turklje  kelidvo,  tal  jls 
teipojau  ten  kelidvo  if  pasldave  pre  Tufkti  kardliaus  vefginiu ; 
0  jls  if  pasiddre  nebyliu.  Bet  del  jo  gratumo  jl  visi  garbe 
hike  if  toll  if  xolaczei  buvo  vyridusie  kalbd  ape  tq  grqtxiji 
vefginj.  Ale  if  kardlius  jiim  labal  dtaugesi,  j^m  tlk  gatla 
[gatlu]  buvo  J  kad  jls  biivo  nebylys.  0  fas  kardlius  tikt  venq 
prlncq  bel  venq  princese  teturejo.  Po  llgo  czeso  kardlius  tdm 
sdvo  vefginiu  teJp  biivo  pamegf.s,  kad  jls  pre  jo  stdlo  turejo 
vdlgytj  if  jau  dabaf  Isz  vlso  jo  budo  numanydams,  kad  jls 
labal  iszmintlngs  vyrs  esqs,  ju  labiaus  gailejos  ji  nebyliu 
esant  if  tdnkei  Isztare:  Kad  ids  vyrs  ne  nebylys  butu,  dsz 
jl  pef  Untq  palaikyczau.  Toki^  kardliaus  kalbq  jo  tarnai  gir- 
dedami  kotnas  mislyjo,  kalp  tq  ^mogii  kalbanii  padaryt.  0  vens 
tafp  kardliaus  dumczii  biivo  labal  gudras  vyrs;  tds  nunidne,  kad 
tds  Vargas  negdl  but  nebylys.  0  jls  atejgs  pas  kardlit^  melde 
jl,  kad  jls  jem  paduti^  tq  nebylj,  v^rgq  afit  dvHeszimt  keturiu 
stnndu,  tal  jls  ji  telp  pasv^kjs^s,  kad  jls  kalbet  mokeses. 
Kardlius  del  tdkios  rddos  labal  prasidticgo  if  paveUjjo  j6m^ 
kad  jls  virgq  ant  dvldeszimt  keturiu  stundu  gdl  i  sdvo  nanms 
parsvMi,  bet  j4i  jls  ji  nepadaryses  kalbant,  tal  jls  buses 
iudijts,  bet  j&i  jdm  pasektt(,  tal  bus^s  labal  palaimlngs  pada- 
ryts.     Dumczus  talgi  t(J  v6rgq  namdn  parsigabeno  if  dabaf  ji 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  13 

visaq)  i^radejo  jkalbit,  bet  vergas  nesznekejo^  o  su  j^m  kds  t\k 
neven  visalp  hande  if  szeip  if  teip  jt  haugino  if  sake  j6m,  j6i 
jls  nesznekes^s,  tai  jls  ji  skaudzei  suhedavoses,  nes  kardlius 
ji  jem  paddv^s,  jls  su  jilm  gdlis  daryt  kq  noris;  ale  tat 
neko  netmczyjo.  Galidusei,  kaip  visl  pabandymai  neko  ne- 
mdczyjo,  tm  tds  dumczus  pagdvo  tq,  vergq  7nuszt,  o  jls  j% 
teip  baislngai  sumusze,  kad  jls  vos  pusgyvis  pasillko;  o  tlkt 
nesznekejo.  Kaip  jail  dabaf  dumczus  mate  jo  proc^  visdi  no- 
prosnai  esant,  tat  jls  ddr  tdm  vefginiui  iedq  nil  pifszto  nu- 
move,  kuri  jem  jo  patl  venczevone  buvo  ddvusi,  if  ant  sdvo 
pifszto  u^simove  if  p.otdm  nakcz^  pabego,  jetb  nebutu  ^udyts. 
Jls  pasldave  ant  veno  szepes,  kursai  i  tq  ^eme  if  %  tq  pdtj 
mestq  kelidvo,  Isz  kurio  ans  vergas  buvo;  f  tq  mestq  iszkdk^s 
jls  neHnojo  kq  pradet  if  kaip  ant  llgo  czeso  iszsimaitft;  tai 
jls  iszsldave  pef  muzikantq^  nes  jls  galejo  mdtumq  szpeliut. 
Telp  jem  dabaf  buts  ml  biito  elnant  pare  jo  jls  if  pas  tq 
princes§y  kurios  vyrs  pabeg^s  bilvo,  o  kaip  jls  jei  muzlk^ 
ddre,  tai  jije  if  piurejo  t^  &edq  ant  jo  pifszto;  if  kaip  jls 
muzlk^  buvo  paddr^s,  tai  princese  sake  jdm:  Muzikante^  af 
nebutum  telp  g6rs  o  man  sdvo  ^edq  parodytai.  Jls  piaklanei 
pasiklonodams  sdke:  If  labal  mel;  if  M  numov^s  idave,  Prin- 
cese tq  2edq  paHuredama  rddo  bdksztavus  sdvo  vafdo,  kurius 
dukskalis  ledams  buvo  ilej^s,  if  til  iszpatlno^  kdd  tai  jos  2eds  if 
tds  pats,  kuri  jl  kaftq  sdvo  jaunlkiui  venczevone  t'edus  bekelczent 
biivo  ddvusi.  0  jl  j%  klduscj  bail  jls  nenorett^  tq  iedq  pardut. 
Jls  sdke:  Asz  labal  mel  noriu  pardut^  kdd  tlkt  kds  nupifktt^j 
dsz  varglngs  ^mogus  if  njmanaU  kaip  iszsimaiti't.  Tai  prin- 
cese 2eda  nupifko  if  Isz  jo  iszsiklausinejo,  Isz  kuf  jls  esqs  if 
kokeis  kelels  jls  szen  atkelidv^s.  Jls  tai  vlsldb  graiel  papd- 
sakojo,  0  princese  tai  u^sirdsze.  Paskul  princese  pasikelusi  % 
Turklj^  iszkelidvo  o  if  i  tq  mestq,  kuf  kardlius  gyveno  if 
kuf  visl  jo  vergal  buvo.  Bet  jl  i  tq  mestq  iszkdkusi  iszsldave 
pef  sznelderkq  if  atejo  pds  karalen^  if  je  labal  melde,  kdd  je 
siut  priihtq.  Karalene  Isz  plrmo  nenorejo,  ale  kaip  and 
labal  melde  o  if  labal  gratl  bicvo^  tai  jl  je  palalke.  Pirmu- 
czdus  jl  gdvo  tlkt  prastus  siuvinius  siut,  ale  kaip  karalene 
mdte,  kdd  te  labal  gravel  siuti,  tai  jl  jel  ddve  xolonesniiis,  if 


14  Volkstiimliches. 

paskui  if  gdvo  shit  hrangidusius  szilMs  if  szydus  if  has  szetp 
hrangiAusi  celkei  karaliszkus  paldczus  huvo.  Karalene  \sz 
tokio  grataus  ddrho  nusidyvyjo  if  didel  dtaiigesi,  kdd  jl  je 
palaikiusi.  0  kaddngi  jl  if  didtos  iszmintes  'bet  Idbal  gra- 
taus  pasielglmo  hiivo,  tat  karalene  if  karalius  je  telp  garhe 
laike^  kdd  jl  po  czeso  teipojau  pre  kardliaus  stdlo  drauge 
vdlgyt  galejo.  Senei  jati  cze  hebudama  gdvo  prdgos  sdvo  xjri- 
venczevotq  vyrq,  pamatyt,  o  jls  je  if  rmte.  Jtldu  kits  kltq  tujau 
patlno,  ale  nekados  negalejo  telp  slapczei  susieit,  kad  hiitt^  galeje 
pasiszneket;  bet  dabaf^  kafp  jau  pre  veno  stdlo  visi  vdlge^  tat 
jl  rnlslyjo  bene  gddysis  su  jam  venu  kuf  suselt,  ale  telp  net- 
sejo  (=  neatsiejo);  o  jije  if  nckam  ape  tai  neko  nesdke,  kdd 
jls  jos  vyrs  esqs.  0  kalp  karalius  ddr  vis  nepakajdvos  if 
atsikartdtinai  del  sdvo  nebylio  vefginio  smUtnyjos,  tal  ta  sznel- 
derka  sdke:  Asz  jt  dpsimu  prasznekit,  j6i  ji  sii  manim  pef 
ndkt  vend  stubo  uidarytumet.  Karalius  tai  dpseme  padaryt, 
ale  jel  if  prisdke,  kdd  jei  tai  nepasisektt^^  tal  jl  turesenti  but 
gyvd  sudegita.  Ale  jl  to  netbojo  savy  mlslydama:  Asz  tlk 
Mnaii,  kdd  jls  ner  nebylys  if  ji  p4rkalbesiu,  kad  jls  tures 
szneket.  Vena  vdkarq  ta  vefginj,  atgabeno  pds  szneiderkq  t 
jos  stiibq;  dabaf  jl  jem  szetp  if  tetp  kalbejo,  j%  klduse,  kodel 
jls  pabeg^s  o  je  p)oMk§s^  kodel  jls  telp  toll  atkelidv^s  if  i  to- 
kius  vargiis  pasiddves;  ale  jls  nepraszneko.  Dabaf  jl  melde 
if  vefke,  kdd  jls  tlk  sznekett^,  bet  jls  tat  neddre.  Yel  jl  pra- 
dejo :  Ziurek,  katp  dsz  tave  mylejau  if  ddr  myliu  if  del  taves 
telp  toll  aikeliavau,  kad  tlk  ddr  kaftq  mdno  dmHe  sic  tavitJt 
susielczau  af  ndrs  tave  matyczau;  af  tal  tdu  vlskas  tlk  nekai^ 
af  til  manes  povisdm  neslgaili,  kdd  dsz  Is'z  myites  presz  tav^ 
tek  bdimes  if  vargu  p4rkentejau;  ogi  af  til  nel  tal  nel  jdkio 
susimllimo  if  pasigailejimo  ant  manes  neturetai,  kdd  dsz  taves 
del  mifti  tureczau,  nes  j4i  rytd  neszneki^  tal  dsz  busiu  gyvd 
sudegita.  Ale  vlsos  jos  kalbos,  maldos  if  dszaros  biivo  no- 
prosnai,  jls  pallko  nebylys.  Ant  rytojaus  kardlius  vefgin} 
ddve  atsigab^t;  jls  szneket  negalejo;  todel  kalp  pavelyta  bilvo, 
turejo  td  sznelderka  sudegjia  but.  Tfijaus  ant  pasklrtos  vetos 
mdlkt^,  kruvq  turejo  telp  sukrdut,  kad  jl  vidury  kiaurd  bitvo. 
0  kal  tal  biivo  gdtava,  tal  pirmuczdus  t^  nebylj  i)re  tos  kmvos 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  15 

pastdie  opoidm  atvede  szneiderkq  jiidal  apredytq.  Daiig  ^moniu 
susejo  matyt  noredami^  kas  misidus.  Szale  mc'dkii  kruvos 
vens  kardliszkas  tafnas  nuskaite  su  diszkiu  halsu  smeffes  kal- 
tyh^  if  potdm  jei  reikejo  pro  anksztq  angq^  kuri  tam  paliktd 
buvo,  I  tq  mdlkii  krUvq  ilist.  Bet  kaip  jl  pre  tos  angos 
priejo^  tal  nehylys  suszuko  didtu  halsii:  Nedarykit  jet  net 
jokios  iszkddos ,  tai  yrd  rndno  patl.  Nemd^as  tranksmas 
tarp  visu  imoniu  rddosi  if  visl  %  rankds  plodami  dzau- 
gesi,  kdd  tokie  grail  mergd  ddbaf  gyvd  iszUks.  Yens  Isz 
tarnu  nubego  pas  kardliii  if  j4m  tq  visa  nusiddvimq  prdnesze, 
Kardlius  tal  nenorejo  veryt  if  pdl'epe  tujaus  ahiidu  pas  sav^ 
atvest;  if  katp  jiidu  nuvede,  tal  kardlius  negand  gale  jo  nusi- 
dyvyt,  kdd  jo  mylims  vergas  kalhet  mokejo.  Bet  jls  tq  visa 
2Msleptine  tlk  negalejo  iszmanyt,  kdd  jiidu  suvenczevots  pors 
esq^  0  jMu  abudu  visq  tq  dyvinq  nusiddvhnq  turejo  jem  pa- 
pdsakot,  0  paskm  kardlius  if  norejo  tinot^  del  ko  j\s  pabeges. 
Jls  sdke:  Kaddngi  dsz  povisdm  Isz  menkos  gimines  if  prdstas 
imogiis  buvaH,  tal  dsz  mlslyjau,  dsz  tlk  ml  visos  kardliaus 
gimines  if  nil  visu  kitii  auksztu  pdni^  husiu  pdp)eiktas  if  per 
nekq  lalkomas^  todel  dsz  pabegau.  0  kaddngi  ddbaf  teip  turejo 
nusidutj  kdd  dsz  sdvo  pdcz^  isz  didiids  pregddos  if  nu  smeftes 
iszgelbejau  d  jl  if  patyre^  kds  tal  yrd  vafgti,  tal  ddbaf  jl 
mane  nekadds  nepapelks  if  dsz  ddbaf  vel  mel  noriu  jds  vifrs 
buti.  Kardlius  if  karaUne  didel  dtaugesi  o  szltas  Tufkt^ 
kardlius  jiidu  bagotlngai  apdovanojes  ddve  jMu  su  sdvo  sze- 
pimi  namd  pargab^ti.  Bet  jemdvem  pargrpus  vel  i  sdvo 
teviszk^  tdks  dtaugsmas  stojosi^  kursal  sdu  lygaus  neturejo. 
If  pd  kardliaus  galvds  szls  jo  ients  kardlium  tos  temes 
pastojo. 

Ape  devynis  brolius. 

Devynl  brolei  turejo  tlk  venq  seserj,  d  je  visl  pastojo  zal- 
nerei.  Vyridusies  pre  zalneriii  iszeldams  pifko  sdvo  seserei 
dukso  iedq^  ale  ses^  ddr  tqsyk  biivo  maid  if  ml  to  i'edo  neko 
netinojo.  Bet  kal  jl  dldele  pastojo,  tal  jl  rddo  skrynio  t^ 
i'edq  if  klduse  sdvo  motynos:  Kds  nupifko  tq  tedq  if  ji  cze 
jdejof     Tal  motyna  jel  pasake:  Tu  turejei  devynis  brolius,  if 


•16  Volksttimliches. 

vyridusies  tdu  ta  tedq  nupirko.    Paskm  jl  prdsze  savo  motynq, 
kdd  je    leistt^    atsilankyt  pas    savo    hrolius ;    ta%  jos  motyna 
je   if    leido    if    pakinke   jet    tokj   matq  vetimdtf  if  arklickq, 
matq,  o  fai  jl  vaiidvo.    BevatiMama  ant  kelio  jl  sutlko  zui- 
kiitj^  0  tds  zuikutis  prdsze:  Onute  sesele,  pavetjk  man^.    Tal 
jl  jl  jUido  if  sake:  Tupkis  i  vetlmo  gdlq.     Kai  jMu  ddbaf 
va^idvo^  ta%  privatidvo  jures ;  fose  jurese  mdudesi  Laumes  pre 
krdszto.    OnMe  ale  biivo  lahal  pmkei  apsiredtusi  o  if  tq  dukso 
tedq  turejo.     Kai  dabaf  Laumes  je  mate  vaziujent  sit  M  zui- 
kuczii,  tai  szauke  je:  Elk  sze,    Onute,   pas  mus,  pasipuszkyt 
pasimdudyt;  pas  mus  peno  upe  teka  if  raudono  vyno  Isz  krasz- 
telio.     Ale  tds  zuikutis  draude  je  if  sake:  Oniite  sesele,  neeik 
pas  jes ;  upe  kraujets  teka  if  Isz  krasztelio  aszareles.    Tai  td 
Laume  p4rpykusi  iszszoko  Isz  vandens  if  iszplesze  tdm  zuikuczui 
ahi  kojes  paskutines.     Faskul   vel   vazidvo  gdlq,    tai  vel  kitd 
Lautne   je   teipojau  szauke:    Oniite  sesele,    eik    sze  pas   mils 
pasipuszkyt  pasimdudyt,   pas  mus  peno  upe   teka  if  raudono 
vyno  ISZ  krasztelio.    Tds  zuikiitis  vel  je  draude  sakydams  kaip 
plrw/i  kaftq.    Tal  vel  if  td  LaumZ  iszszoko  Isz  vandens  if  tq 
zuikictj  sudrdske  if  iszmete  Isz  vetimelio. 

Dahaf  td  mergd  vel  vazidvo  vend  pagal  tq  vdndenj  llgq 
gdlq.  Tai  je  kitd  Laume  vel  szauke,  if  jl  nuejo  pds  je 
mdudytis,  o  jl  nusivilko  visits  sdvo  drehutiiis,  tlk  tq  dukso 
t'edq  palaike  ant  pifszto.  Paskui  td  Laume  sdke:  Asz  tav^ 
pavefsiu  i  iitel^  o  sav^  i  hlitsq,  o  katrd  pirmd  Isz  vandens 
iszreplosiva^  tai  td  sit  grateiseis  drebu2:eis  apsiredys,  o  katrd 
pdskui  iszei^,  sit  tq  skrepliu  skrdndq  apsivilks.  Td  Lauim 
pirmd  iszszoko  if  apsirede  tais  grateiseis  drebiiteis,  o  Onitte 
pdskui  iszve&liojo  if  turejo  tq  skrepliu  skrdndq  apsivilkt,  ale 
dukso  ^edq  turejo  ant  sdvo  rankos,  o  Laum^  tq  nepamate. 
Bet  td  Laume  dabaf  drauge  vazidvo,  if  jemdvem  ilgq  gdlq 
vatidvus  Onitte  labai  graildUi  vefke.  Td  Laume  klduse  je:  Kuf 
tit  vaii^ji?  Jl  sdke:  Asz  vatiuju  pds  sdvo  brolius  atsilankyt. 
Paskui  jedvi  privatidvo  tokj,  dvdrq  d^idelj.  dldelj,  if  td 
Laume  jejo  i  tq  dvdrq  if  klduse:  Af  yr  cze  devyni  hrolei?  Tai 
szinkarka  atsllepe:  Cze  neyrd  devyni  langai  net  devyni  stalai  nei 
devyni  pMai  nei  devyni  bliUdai  nei  devyni  szduksztai  if  nei 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  17 

devym  brolei.  Tal  jedvi  vel  nuvatidvo  i  kitq  dvdrq,  ir  td 
Laume  vel  jejo  i  vid^t  ir  teipjaii  klduse,  katp  ir  pirmq  syk,  0 
czonai  hitvo  devynl  hrolei,  if  vyridiisies  hrolis  po  Idngu  sto- 
vejo  if  iszgifdo  je  telp  sznekant.  Tal  jls  tfcjau  ejo  kitus 
hrolius  pavadi't  if  sake:  Tal  bus  tikrai  musu  ses^.  Paskut 
je  til  garhmgai  prleme,  pasisodmo  u%  stdlo  if  je  Idbai  pamylejo. 
Paskui  vyridusies  hrolis  klduse:  Kds  ta^^  kuf  vezimely  tdvo 
sedf  Tai  Laume:  Asz  pajuremis  kal  va^iavau,  tai  Laume 
vend  isisedo  if  dsz  je  pavezinau.  Brolei  sake:  Tegicl  jl  etna 
tirgu  ganyt  i  laukq.  If  jl  turejo  eU  ganyt  Kal  ji  gdne 
drklius,  tal  vyridusiojo  hrdlio  arklys  neede,  atsistojo,  if  gand, 
needa.     Paskui  jl  daindvo  toki^  dalnq: 

El  tirgeli  judhereli. 
Kg  needi  tdli^  idle, 
Kd  negeri  srov^  upef 

Tal  tds  arklys  praszneko  if  sake: 
Kq  dsz  esiu  tdlif.  tole^ 
Kq  dsz  g^'siu  srov^  upef 
And  Laume^  raganele, 
su  broleleis  vyno  gerie, 
0  tit,  broliu  sesuiele, 
turl  tirgeliiis  ganyt. 

Vyridusies  brolis  lauke  buvo,  tal  jls  girdejo  tq  dainq 
dainujent.  Tal  jls  nuejo  ant  laiiko  if  sake:  Laume  rdga- 
ntty  elk  sze  mdno  gdlvq  pautinet.  Jl  graudzei  labal  vefke 
if  nuejo.  Gdlvq  beutinejent  pamdte  brolis  tq  i'edq  ant  jos 
rankos  if  klduse  je:  Kuf  tic  gaval  tq  iedqf  Tal  jl  j6m 
sake:  Asz  turejau  devynis  hrolius,  o  kaip  dsz  ddr  m/itd  bu- 
vauy  tal  vyridusiesis  brolis  ma  nupifko  tq  i'edq.  TJidugusi  dsz 
iszsillgau  sdvo  hrolius  atlankyt,  o  md  bevatiujent  pagal  jures, 
Latimes  man^  vadlno  mdudytis,  if  dsz  nuejau.  Tal  vend 
Laume  man^  pdverte  %  utel^  o  sav^  f  blusq  if  sake:  Katrd 
pirmd  Isz  vandens  iszels,  td  sit  gra2elseis  drehiiteis  apsiredys. 
Laume  pirmd  iszszoko  if  apsirede.  Dahaf  mdno  brolei  je 
m^l,  0  dsz  turiu  ju  tlrgus  ganyt.  Tal  tds  brolis  tujau  szale 
jos  Isz  gallesczo  apgalszo    if  atsigdves   vedesi  je   namo.     Jl 

Leskien-Streitb^srg,  Litauisches  Lesebuch.  2 


18  Volkstiimliches. 

turejo  gratel  nusimazgot,  if  jts  je%  nupifko  nauj^  kleidq  if  je 
gratei  aprede.  Fotdm  vyridusies  hrolis  sake  sdvo  kitems  bro- 
Hems,  kdd  Laume  prigdvo  ju  seser^.  Tat  je  sake:  Koki^  mukq 
mes  dabaf  tat  Laumei  u^desimf  Tal  je  erne  drklj,  dptepe  ji 
sic  smalq,  pastdte  ji  szale  diiri^  if  sake:  Laume  rdgana, 
elk  laukan  tsz  stuhos.  Td  Laume  sake:  El  pon^  dsz  negaliu 
iszelt,  arklys  sto  u^  dur'i^.  Je  sake:  Muszk  sit  rank'q  drklj, 
tal  els  szalin.  JI  musze,  tal  rankd  if  prillpo  pre  smalos. 
Je  sake:  Splrk  sii  koje.  Jt  spyre  sii  kbj^,  if  kbje  priVtpo. 
Sake  vel:  Muszk  su  kitq  rankq.  JI  miisze^  if  kitd  rankd 
prillpo.  Vel  sake:  Splrk  sic  kitq  koj^,  tal  vlskas  atszoks.  Tal 
jl  spyre^  ale  if  kitd  koje  pritipo.  Muszk  sit  kakt^q,  tal  atszoks 
vlskas.  Jel  tal  ddrant  if  kaktd  prillpo.  Ant  gdlo  if  su 
pilvit  turejo  stitmt,  tal  prillpo  if  pilvas,  o  dabaf  bitvo  visa 
prillpusi.  Tal  brolei  erne  gerq  rykszt^^  pdplake  tq  drklj 
if  sake: 

Begk  iiirgeli  judbereli 
pef  pusczes  pef  daubds, 
parbegdams  jurese  nusiplduk. 


Aus:  C.  Cappeller,  Kalp  seneji  Letitvininkai  gyveno 
(Heidelberg  1904),  S.  27. 
Sekmines  talp  lalke.  Tq  denq  presz  szvmt^  ml  msditi 
kifto  bertu,  klevu  if  lep'q  stubds  iszdab(t.  Flrmq  rytq  tal 
buvo  ankstl  vlskas  iszvar^ta.  Ant  pusryt  tal  mes  kdrves  vel 
nam^  vdr&m,  if  jaU  kotnas  pemtl  vainikits  turejo  drauge.  Tal 
mes  sugdv^  kdrves  aplink  ragits  aprlszom  if  vdrem  ant  iilyczos. 
Gze  ko2nd  slugine  ate  jo  sdvo  kdrv^  ant  kemo  utvar^t;  daugsyk 
if  gaspadhne  patl  dteme  kdrves  ant  iilyczos.  Tal  jtlkesi: 
«Valkai,  mMno  kdrvi'q  gratidusies  vainlks;  dsz  jiims  if  geral 
priplldysiu  kq  jUs  prasz^sit. »  Antrq  denq  tal  bitvo  paUtenes 
szvente.  JaU  preszpet  tal  visl  pemens  ejo  pef  gaspadines  paut^ 
if  lasziniu:  vens  kaszel^  turejo  paHtams,  kits  krepszj  laszini^ms, 
kits  turejo  kupkq  dritskaij  kits  idkq  mdlkoms.  Kefd&us  ir 
kerdZuvene  [kefdtuvene]  buvo  ant  laUko ;  cze  je  turejo  trikojj, 
skaurddq,  bliUdt^  ir  vlskq,  kds  pre  kiiknes  priklaHso.  Tal 
mSs  atej^  %  laukq  vlskq  kerdZuvenei  dtdavem.     Dahaf  jiji  su- 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  19 

Mle  Jciauszinius  if  jpradejo  kept.  Plnigus,  kuf  buvo  ddv^ 
keme^  tat  mes  susirinkom  ant  hranvyno  if  alaus  tsz  arczdusios 
karczemos  parsineszt.  Paskui  didele  czesnls  buvo;  mes  vdlgem 
if  gerem,  ikl  kol  visl  gand  turejo.  K\ts  if  susiveme;  kltq 
turejom  if  ant  kdros  nam^  parkarut. 

Traic^  Letuvininkai  Idbat  pef  szventq  denq  laike.  Visl 
pre  kunigo  %  haZnifCZ^  ejo;  tal  nei  jokios  muztkes  karczemose 
nebuvo,  taip  gerat  kaw  if  pef  Szesztines. 

Dabafvlsos  didtdusios  szventes  biivo  pasiliovusios ;  jaU  ate  jo 
sunkus  lauku  darbai,  toles  ir  rugiu  piutis.  Kdd  rugiiis  nukifto, 
tai  buvo  pabaigtuves.  Tat  tds,  kufs  pirmuczdu  kifto,  turejo 
ant  dalgio  Isz  namu  Isznesztq  vainlkq,  pre  kurio  jo  greblke 
sduj^  rugiu  vdrp'q  bitvo  pririszus.  Taip  je  dainudami  parejo 
ant  kemo.  Cze  vlskq  padejo^  dalgi,  bud§  if  szliiikar^;  paskut 
je  jejo  f  butq.  Pirmutmis  kirtlks  sii  vainiku  if  jo  greblke 
pirmuczdu  turejo  jett.  0  u%  duru  gaspadlne  jail  latke  gdtavq 
vedrq  vandens  if  m^iZq  milsztuvdit^,  Kaip  abiidu  tildu  i  biitq 
jejo,  tat  jl  lejo  tesiog  temdvem  %  gymf  if  bego  i  stubq.  0  szlts 
pagreb^s  vedrq  sic  vdndeniu  pavlj^s  gaspadln^  tesiog  su  visu 
vedrH  jet  ant  galvos  u&pyle. 

Pabaigtiives  jail  gdtavos  stovejo  ant  stdlo,  branvyno^  alaus^ 
mesos,  krtcpfelii(^  pyrdgo.  Pavdlg^  kitl  daindvo,  kitl  szoko; 
visl^  kdd  if  da  tetp  labat  pails^  bilvo,  pasld^auge  if  pasiVinks- 
mino.  Antrq  r^tq  tat  kits  ikl  piisryt  gulejo  ant  lovos  af  ant 
staldo  af  skune;  ale  tlk  turejo  pre  ddrbo  eiti^  kdd  if  biivo 
ddr  neiszsiblaiv^.  Ant  petit  tat  gaspadlne  jaU  tinojo,  kdd 
tikrai  retkie  ruksczet  k^  vlrt;  kds  nil  vdkar  pabaigtiivi'q  mesos 
llkOj  tai  suszllde  sic  rupyv^  [^^gpyv^J,  ctbulems  if  piplru 
[pipiricj;  jl  sake:  <^Asz  jilms  pdgiries  iszvar^siu». 


20  Volkstumliches. 

Volkslieder  (datnos). 
Aus:  Dainos  oder  Litthauische  Volkslieder, 

gesammelt  usw.  von  L.  J.  Rhesa.    Neue  Auflage  durchgesehen 
von  Ft.  Kurschat  (Berlin  1843). 

1  (27). 
Menu  saulut^  vede 

ptnnq  pavasarelf 

Saulute  anJcstl  keles, 
menutis  atsiskyre. 

Menu  vens  vaiksztinejo^ 
auszrln^  pamylejo. 

Perkuns  didei  supyk^s 
j%  kdrdu  p6rdalyjo. 

Kd  saulutes  atsiskyrei, 
auszrln^  pamylejei, 
vens  nakty  vaiksztinejeif 

2  (78). 

Meld  saulyte^  devo  dukryte, 
kuf  teip  ilgai  uUrukai^ 
kur  teip  ilgal  gyvenai 
nu  mus  atstojusi? 

TJt  jurii^,  ut  kalnelii^ 
kavojau  sirateles^ 
suszildtau  pemendczus. 

Meld  saulyte,  devo  dukryte, 
kds  rytais  vakareleis 
prakure  tdu  ugnel^, 
tdu  klojo  pataleljf 

Auszrlne,   Vakarine: 
Auszrme  ugnj  prakure, 
Vakarme  pdtala  klojo. 
Daug  mano  gimineles, 
daUg  mano  dovanelii}. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  21 

3  (1). 
Asz  motuMs  mylimoses 
ventufte  dukryte. 
Jei  darhelius  dirht  nevengiau, 
sunkius  ddrhus  teip  nutveriau 
km  kltos  mergyUs. 

Man  palepe  mamul0e 
ankstl  rytq  keltis. 
Asz  paklausiaii,  atsikeliau 
ir  ugnel^  jel  prakuriau 
pusrytukus  virti. 

Mdn  palepe  tnamul^te 
plonas  gijes  vefpti. 
Asz  paklausiaii,  greitai  verpiau^ 
plonu  giju  susukinau 
daug  tukstant  posmeliu. 
Mdn  palepe  mamulyte 
plonas  drobes  dusti. 
Asz  if  dudtau^  iszdt^zginau, 
plonas  drobes  sustreczau 
f  mdrgq  skrynel§. 

Ye&a  jau  mano  kraitutf 
I  svetimq  szdlf 
dvejeis  trejels  rateleis, 
penkets  szeszeis  tirgeleis^ 
visais  parvedininkais. 

Kuf  ratelei  jsigr§te, 
cze  virveles  truko, 
trukte  truko  virveles; 
tutbos  pilnd  szirdute 
jaunoses  mergytes. 

Kdd  asz  ejau  per  kletu^e, 
kletes  grindys  linko, 
linkte  linko  grinddtes, 
kriste  krito  aszardtes 
nfig  mdno  veidelio. 


Volksttimliches. 

4  (8). 
Eur  gratl  musi^  ses^te  stovejo, 
rututes  tydejo  if  lelijutes^ 
cze  mus^  ses^te  smutnai  liudejo. 

0  ko  nuliustl,  jaunoji  ses^te? 
Af  ne  pirmos  tdvo  denutdtes, 
af  ne  jdunas  tdvo  bernu^dtisf 

Nors  if  pirmos  mdno  denu&dUs, 
nors  if  jdunas  mdno  hernutdtis, 
gatla  szlrdtei  mdno  denutdcziy, 

1  svetimq  vetq  toly  iszemant, 
sdvo  hrangi^  moczuff  palekant, 
negedokit  jus  raihl  gaidu2ei; 

pallgjkit  man  szlta  naktdt^^ 
kdd  dsz  gduczau  ilgesnei  stoveti, 
sit  moczut^  ^odyt}  kalheti. 

Taz  negedojo  raibl  gaidutei, 
kdd  dsz  gavau  ilgesnei  stoveti^ 
su  moczut^  todytj,  kalheti. 

5  (10). 
Veverseli  vytureli, 
ko  necziclbi  pevele 
ko  nerykduji  dirvelef 

Kuf  dsz  czulbesiu  pevele, 
kuf  dsz  rykdusiu  dirvelef 
Visl  manf  uteina, 
visl  nian^  pdbaido, 

Pemenelei  handuz^  gdno, 
artojelei  laukutj  aria; 
tat  te  7nanf  uteina, 
tai  te  man^  pdbaido. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  23 

6  (15). 

Kur  emu,  kur  busiu,  kur  tai  matysiu, 
k^m  sdvo  szirdut^  dsz  nurdmdysiu? 
Jos  miiles  minedams  graudtei  verksiu, 
kol  sdvo  szirdut^  n^^  jos  nulenksiu. 

Num^niau  tdkelj,  je  helank^dams, 
iszsemiau  uput^  tikt  hetang  sty  dams. 
Mergyt^  szird^t^  tikt  ddr  hnk^siu; 
vel  grpziu,  kdd  meiles  jos  atsimisiu. 

7  (24). 
Asz  vargdenele, 

dsz  sirateU, 
paprdtus  vargti 
vargu  denel^. 
Kdd  dsz  tureczau 
nors  motynel^ 
uttarejel^! 

Jau  senei  guli 
auksztam  kalnely ; 
ant  jos  kapelio 
rutt^  rasele 
teip  gra&el  szvecza 
kai  sidahrelis. 

8  (34). 

Asz  ut  szeirj,  etsiu, 
szetrj  apslank^siu; 
dsz  pasiversiu 
%  mdrgq  lydekp^; 
dsz  nusiplauksiu 
I  jures  %  marutes ; 
ten  pasiglausiu 
po  ^alia  tolel^, 

Ateit  szeirys  pdskui 
szilku  tinklq  neszqs; 
nor  tinklq  trdukti^ 


24  Volksttimliches. 

nor  manf  sugduti, 
tikral  ddbodams, 
meilei  kalhedams: 
margd  lydek^te, 
sztdi,  gratl  mergyte. 

9  (37). 

Jau  if  dtleke  gulbiu  pulkdtis,    » 
0  if  pavdre  i  kdra  joti. 

Kitu  iszjojo  jaunl  brol^czei, 
0  must^  nerd  neigi  kdm  joti. 

Brolyczui  joti,  Iroliui  ne  joti, 
eivd  teveliui  iirgq  iahoti. 

Vend  sesyte  hrolytj  rede, 
0  szl  antroji  varteliiis  kele. 

El  hroli  hroli,  kadd  parjosi 
po  mus^^  tevo  raudonq  rot^f 

Kdd  jl  pratydes,  tal  dsz  parjdsiu. 
0  if  pratifdo  nedeles  rytq. 

Nerd  kal  nerd  muma  broldczo. 
Eivd,  sesyte,  hrolyczo  Idtikti, 

ant  and  kdlno  pds  uses  tvorq. 
If  nustovejom  kdlnq,  dubdt^y 

if  pakilnejom  uses  tvordtf; 
nerd  kal  nerd  muma  broldczo. 

Parbeg  Hrgdtis,  riszcz^  parbego, 
dukso  kilpdtes  szale  kabejo. 

Eivd,  sesyte,  tirgq,  sugdudyt, 
if  jl  sugdvus  iszklausinesim. 

El  &\rge  tirge,  brolio  begiine, 
0  kuf  tu  dejei  muma  brol0j? 

Juma  brol0j  muszy  nuszove, 
0  man^  paUido  i  vhq  svetq. 

Dev^nies  npes  plaukte  pSrplaukiau, 
0  szie  deszimtq,  nerte  p^rneriau. 

Ui  ui  devuti,  deviiliau  mdno, 
kds  mum  padesi  brolio  gedetif 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  25 

Sauluie  tare  nusiUisdama: 
dsz  jum  padesiu  hrolio  gedeti; 

devynis  r^tus  miglute  temsiu^ 
0  szi  deszimtq  nei  netekesiu. 

10  (47). 
Atleke  judas  vafnas^ 

dtnesze  hdltq  railkq 
ir  duksinq  Zedelj. 
Kldusiu  tav^,  paukszteli, 
til  juddsis  varneli: 
kur  gavai  hdltq  rankq 
ir  aukselio  iedeljf 

Asz  huvau  didzam  kare; 
ten  dldj  muszj  musze, 
ten  kardu  tvorq  tvere, 
puczkelems  dub^  kdse, 
ten  kraujo  upe  bego; 
ten  gill  nevens  sunelis, 
ten  vefk'  nevens  tevelis. 

tfi  ui,  tai  mdno  iedelis, 
negrisz  mdno  bernelis, 
krint  mdno  aszareles. 

11  (57). 
Mmnii^e  mdno,  senoji  mdno^ 

noriu  saldaus  megelio. 

Dukr^te  mdno,  jaunoji  mdno, 
eik  j  naujq  kletdtf. 

Mamiiie  mdno,  cze  negalm  megoti, 
megutj  iszmegoti; 

tirgytis  tvengia,  strajute  skdmba, 
cze  negalm  megoti. 

Dukryte  mdno,  jaunoji  nmno, 
eik  I  rutti  darieli. 

Mamuie  mMno,  cze  negalm  megoti, 
meguti  iszmegofi; 


26  VolksttimUches. 

veju^ei  pucza,  ruteles  linksta, 
cze  negaliu  megoti. 

Ir  sztdi!  atej^s  j Annas  hern0s 
pagduna  man^  bdrti: 

Mergute  mdno,  jaunoji  mdno, 
negeisk  saldaus  megelio. 

Iszsimegosi,  mdno  merg^te^ 
szventu  denu  naktu&e; 

atsiilsesi^  mdno  jaunoji, 
stdklese  hedusdama. 

12  (69). 
Vidur  jurii^  ir  marelii^ 

auksztccsis  kalnelis ; 

ant  to  kdlno  kalnuielio 

2:dlias  au^ulelis. 

0  dsz  jdunas  po'iplaiikdamas 

utsikabinedamas : 

At  pavifsi,  auMeli^ 

I  mdno  tevelj? 

0  szios  tdlios  szaku&eles 

I  hdlias  rankeles; 

ir  sze  &ali  laputelei 

f  meiliiis  todelius'? 

0  dsz  jdunas  atstodamas 

graudtei  pdverkdamas ; 

nepavirto  au^ulelis 

I  mdno  tevelj, 

net  szios  tdlios  szakuteles 

t  hdltas  rankeles, 

nei  sze  ^all  laputelei 

I  meilius  todelius. 

13. 

(Au8  Kurschats  Grammatik;  S.  459.) 

Eiksz  mdno  mergyte 
visu  petkiamoji 
kaip  negelkyte 
dartd  sklnamoji. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder. 


27 


%  kvetkel^  pyne, 
pagentdiniams  ddve^ 
skaudtei  Iszhare. 

Sake  karczemelej 
vaimkq  prapiildtus 
if  dukso  tedelj, 
jauniszkej  praszokus. 

Mdno  vainikelis 

kletyj  %  gembel^j 
0  dukso  tedelis 
ant  baltu  rankelii^. 


Ans:  Letuviszkos  svotllnes  dalnos  uirasz^tos 

par  A.  Juszkevicz^. 

(St.  Petersburg  1883.) 

14  (33). 


0  dsz  iszejauj 
dsz  iszvandravau 
nu  tevelio 
nu  motyneles. 

0  dsz  priejauj 
dsz  privandravau 
tdliq  lankq, 
l^gias  p'evas. 

Toje  lankeUy 
toje  talioje, 
te  merg^te 
szenelj  grebe. 

Ne  taip  jl  grebe 
kaip  graudtei  vefke 
ant  greblelio 
pasiremdamd. 


El  ko  tu  stovij 
ko  tit  negrebi; 
ko,  mergyte, 
taip  graudZei  verklf 

Kq,  dsz  neverksiUy 
kq,  neraudosiu? 
Asz  neturiu 
sends  moczutes, 

Mk  sze,  merg^te, 
stok  pre  szaleles; 
busiv  mudu 
draugaleliu. 

Asz  be  tevelio^ 
til  be  moczutes, 
abu  mudu 
sirateliu. 


28 


Volkstiimliches. 


0  asz  iszejau, 
dsz  iszvandravau 
ml  tevelio 
m  motyneles. 

Md  negailejo 
tevo  moczutes, 
tlk  md  galla 
jduno  hernelio, 

0  asz  pamaczau 
sdvo  bernelj 
ialio  lanko 
szenelj  pidujant. 

Ne  tatp  jls  piove 
Temp  graud^ei  verke 
ant  dalgelio 
pasiremdamas. 


0  ko  tu  stovi^ 
kodel  nepiduji; 
ko,  hern^ti^ 
graudtei  verklf 

Ka  dsz  neverksiu, 
kq,  neraudosiuf 
Asz  neturiu 
seno  tevelio. 

Meski  dalgelf 
f  iiidliq  lankq, 
duk,  berneli, 
md  bdltq  rankq. 

Davei  rankel^, 
duk  ir  szirdel^, 
busiv  miidu 
draugaleliu. 


Tu  be  tevelio 
dsz  be  moczutes, 
abu  mudu 
sirateliu. 


15  (68). 
Ei  strazduti, 
strazduti  strazduteli, 
ko  rykavai 
lazdyni^  krmiuty? 

Ar  lazd^ne 
reszutus  brandinai, 
ar  kalnely 
ugeles  sarpinat? 

Nei  lazd^ne 
reszutus  brandinau, 
nei  kalnely 
'AgeUs  sarpinaU. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  29 

Asz  iszlekdams 
f  dtde  kryguUl^ 
iszsivediau 
strazdutii^  pulku^j. 

Asz  parUkdams 
tsz  dldes  kryguteles 
padabojau 
Letuvos  mergu^. 

Ei  inergu2e, 
mergu^e  mergutele, 
ar  tu  nori 
reszutu  geltomf 

Ar  tit  nori 
reszutu  geltonu, 
ar  sodelio 
ohulu  raudonuf 

Net  asz  noriu 
reszutu  geltonu 
nel  sodelio 
olulu  raudonu. 

Tik  asz  noriu 
jdunojo  herniiHo 
ir  hernuHo 
meiliuji^  todutiii. 

16  (76). 

0  kdd  hsz  ganiau 
ham  szile  aveles, 
0  ir  atjojo 
tsz  Velunos  ponelis. 

Pama^l  joki, 
tu  puikusis  ponelis, 
nepalaidyki 
mdno  pilku  aveli'i^. 


30  Yolksttlmliches. 

Kaip  pahaid^si 
mano  pllkas  aveles, 
hrolutei  atims 
tdvo  herq  tirgelj. 

Katp  jus  afimsit 
mano  herq  Hrgeli^ 
dsz  jums  atimsiu 
avel^  pemenel^. 

0  kadal  huvai 


0  jau  nu 

mano  jauna  mergele. 

0  kadai  ganel 
basd  szile  aveles. 


mmrgu  dvdri^  povelius. 

Kadai  nesziojei 
idlio  Mrto  ryksztel^, 
0  nu  nesziosi 
margu  dvdri^,  raktelius. 

Kadai  vdikszczojei 
po  dukszt'&sius  kalnelius, 
6  nu  vdikszczosi 
po  mdrgqjj  dvarelf. 

Kadai  avejej 
sii  lankmems  vyielems, 
0  nu  avesi 
su  jukteles  kurpelems. 

Kadai  vilkejej 
pllkqj^  sermegel^, 
0  nu  vilkesi 
ialiu  szilku  sziuhel^. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  31 

Kadal  gulejei 
ant  siaurojo  sulelio, 
0  nu  gulesi 
margtUius  perynuiitis. 

17  (438). 
Ei  atmink  atmink, 
jaund  mergu^ele, 
kds  judas  nedarytasf 

Ne  TYierguU  buczau, 
kdd  dsz  netinoczau, 
kds  judas  nedarytas. 

Judas  varnutelis 
szllo  pauksztutelis 
tai  judas  nedarytas. 


El  atmink  atmink, 
jaund  mergutele, 
kds  mdrgas  neraszytasf 

Ne  mergu^e  huczau, 
kdd  dsz  ne&inoczau, 
kds  yndrgas  neraszytas. 

Mdrgas  genuielis 
girios  pauksztutelis 
tai  mdrgas  nerasz^as. 


Et  atmink  atmink, 
jaund  merguteU, 
kds  gime  he  kalbeles? 

Ne  mergute  huczau, 
kdd  dsz  neHnoczau, 
kds  gime  he  kalheles. 

Auksztame  kalnely 
ptlkas  akmenelis, 
tai  gime  he  kalbeles. 


32  Volkstumliches. 

Ei  atmink  atmink, 
jaund  mergutele^ 
has  leke  he  sparneliuf 

Ne  merguU  buczau, 
kM  dsz  netinoczau^ 
kas  leke  be  sparnelm. 

Lygeis  lauku2eleis 
sziaurus  vejutelis, 
tai  leke  he  sparnelit^. 

Yirszum  medutelio 
judas  deheseliSj 
tai  leke  he  sparneliu. 


El  atmink  atmink, 
jaund  mergu&ele, 
kds  hego  he  kojelittf 

Ne  mergu2e  huczau^ 
kdd  dsz  netinoczau, 
kds  hego  he  kojeliu. 

Jurems  maruielems 
judas  laivuteliSj 
tai  hego  he  kojelit^. 


El  atmink  atmink^ 
jaund  mergutele, 
kds  ^alidvo  temq  vasarqi 

Ne  mergute  huczau, 
kdd  dsz  neHnoczau^ 
kds  talidvo  temq  vdsara. 

Eglele,  puszele^ 
talioji  rutele, 
tai  talidvo  temq  vdsara. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  33 

Aus:  Letuviszkos  dainos  utraszytos  par 

A.  Juszkevicz^ 

(Kazan  1881—83)  IH,  No.  1190,  1192. 

Totenklage  (rauda)  um  eine  Tochter  (das  Begrabnis 
als  Hochzeit). 

Dukrele  mdno,  lelijeU,  dsz  mlslyjau :  utaugisiu  sdu  dldelj, 
u&vadely,  dsz  mlslyjau  :  mdno  kojeles,  rankeUs  pavadusi.  Dabaf 
dsz  ant  jaunu  kojeliu  turiu  stoti. 

0  kdd  dsz  taip  huczau  suldukiisi  kaip  tmoniu  motyneles, 
utsiauglnusi,  f  marteles  iszUidusi  su  linksm^  szirdel^,  su  ruti^ 
kvetkel^,  su  szilku  kaspineleis^  sii  kanklelemis,  su  hugneleis,  su 
graMomls  dainelemis. 

Ogi  md  dahaf,  ogi  dahar  iszleidtu  su  rustq  szirdelf,  su 
graudiomls  aszarelemis.  0  suprasziau  visa  giminel^  su  var- 
peleis,  su  vargoneleis  ant  sdvo  dukreles  mei'gvakarelio.  Su 
rustomls  szirdelemis,  su  graudiomls  aszarelemis  susirinko  dl- 
delis  pulkelis. 

Buk  palugn\  buk  pakarnl^  o  palenk  galvel^  visems  drau- 
gdms,  visems  kaimyneliams^  kure  tdu  kelelius  taisys,  ui  gra- 
Hds  gesmeles,  kure  tav^  apsedi^  hire  nepatingejo. 

Pasiklonioki  if  visoms  giminelems,  kurios  susirinko,  kurios 
aplanke  paskutlnj  kartelj.  Paskutlni  kartelj  susirinko  vlsos 
seseles  if  hrolelei  if  kemo  draugalelei.  Sklrkis  pulkelj,  rinkis 
paredkel^, 

Auszrele  auszta,  saulele  teka;  skirkis  broleliuSy  rinkis 
pamergeles,  sodlnk  j  sulelif  sodlnk  ut  stalelio;  czesas  keliduti 
tolimq  kelelj  %  tdvo  teviszkel^. 

Zmoniu  motyneles  iszleidta  dukrel^  i  tmoniu  marteles; 
jos  susigrqU's  i  sugrqUelius,  jos  pasimatys.  Mdno  dukrele 
Velu  martele,  o  dsz  iszleisiu  i  Velu  marteles,  jau  dsz  nesugrq- 
tj'siu,  jau  dsz  nematysiu. 

0  mdno  dukrele,  kq  tlk  buval  praiydusi  %  paczus  iede- 
liiis.  0  mdno  lelijele  baltoji,  o  mdno  rotele  raudonoji,  o  mdno 
negelkele  kvepianczoji,  o  tndno  gazdikeli  pilnavidureli,  d  muno 
rutele  talioji.     0  katrds  iszleidta  i  svetimq  szalel^,    %  tmoniu 

Leskien-Streitberg,  Litauisches  Lesebuch.  3 


34  Volksttimliches. 

marteleSy  o  dsz  savo  dukrel^  %  duksztq,  kalnelj^  %  serq  iemel^^  % 
Velu  marteles. 

0  dsz  lanky siu  ankstl  if  velai  savo  dukreles  kapelj;  o 
dsz  apldistysiu  savo  graudtomis  aszarelemis  tdvo  kapelj.  0 
kokiu  tolyneliu  iszdygsi,  o  kokiomls  szakelemis  iszszakosi,  o 
kokeis  lapeleis  iszspr6g$i^  kokeis  tedeleis  pratysL 

Kdd  if  iszdygsi,  kdd  if  iszlaposi,  visi  tolynelei  if  vet 
pavyto  m  mdno  aszarelit^  beldistant 

Totenklage   um   den    Sohn. 

0  mdno  suneli,  mdno  dobileli,  o  mdno  artojeli,  mdno 
szenpiuvelif  iszausz  pavasarelis,  visu  sunelei  po  lygius  lauke- 
liiis  sii  naujomis  tagrelemis,  sil  szema^s  jauteleis;  6  tmoniu 
sunelei  po  lygias  lankeles  sii  szveseis  dalgeleis  szvytuja. 

0  mdno  sunelio  hubtcja  szeml  jautelei,  sdvo  arfojelio  pasi- 
genda;  o  mdno  vaikelio  rudyja  szvesus  dalgelei. 

Iszausz  pavasarelis;  imoniu  motereles  po  uly teles  su  gle- 
buczeis  nesziojas;  o  dsz  vend,  o  dsz  vend  verkiu  pasiHuredama; 
0  dsz  verkiu,  neturiu  nei  jokios  patekeles,  neturiu  sii  kumt 
pasidtaugti. 

0  mano  suneli,  mdno  demedeli,  kdd  dsz  buczau  utsiau- 
ginus,  ant  kojelit^  pastdczus.  0  mdno  matiukeli,  af  mdno 
rankeles  taip  sunkios,  af  mdno  iodelei  taip  skaHdus? 


Aus:   Litauische  Miirchen  und  Erziihlungen,   mit- 
geteilt  von  C.  Jurkschat  (Heidelberg  1898). 

Pr^szaky  szviesu,  Htpakaly  tamsu 
(im  Dialekt  von  GalbrastenV 
Biiva    kardlius    tiiredams    labai    grdt^  pdcz^,    kokes   an 
svi^ta  ner  buvus  if  ne  bits.    0  td  jam  pdmiri.    Ganh  jieszkdje^ 


*  J.'s  Orthographie  ist  im  wesentlichen  beibehalten  {te 
statt  e;  ie  =  e,  ei  =  e),  doch  hier  v  statt  to  eingeftthrt.  Die 
Betonungsweise  ist  die  Kurschats.  Die  im  Satze  oder  im  Rhythmus 
der  Mundart  schwachtonig  oder  unbetont  erscheinenden  WOrter 
haben    kein  Akzentzeichen;  den  Nebenton   hat  J.  durch  fetten 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  35 

po  visas  2emes,  ale  sdu  antroses  paczios  ne  rdda.  0  jam  dga 
dukte,  tokejau  gratl  ir  daill  kai  motyna;  ids  jis  usslgeidi  vest. 
Dukte  tai  girdedama  p^rsiganda  if  netinoje  kai  leva  atsi- 
krapsztyt.  Pakldsi  sava  sidndj^  Hndin^cz^,  kq  cze  reiktu 
daryt.  Ta  moklna  tokj  dalykq  u&dut^  kuri  niekam  ne  galimd 
iszplldyt.  Jiedvi  susikalbejuses  siiiari  praszyt  pamusztln^  Isz 
visokiu  kdliu  visokiu  gyvuliu,  kurie  tik  an  kernes  randami;  jet 
tik  vienq  vieninteli  te  u&mifsztu,  tai  tUris  jei  hut  pakdjus. 
Kardlius  trokszdams  duktefs  if  sumedtiojej  sukaczioje  tokius 
kdlinius.  Gana  ziije  aniedvi,  af  ne  butu  kdks  gyvs  ddkts  da 
utmirszts;  nieka  niatrdda.  0  kardliaus  dilkterei  nyktei^eje 
tik  pahegtj  tai  bus  geral.  Sdva  pamusztlne  Iszvirkszcze  apsi- 
siautus  iszbega  nakties  czese  ir  nueje  klydinedama  j  tolitnq 
miestq  ir  iid  kardliaus  dvare  per  miafgq  parsisamdi.  Sunkaus 
ddrba  neprdtus  pradeje  jau  pagrlst  o  tdrpais  iszejus  j  gir^ 
sdva  vafgq  skusdava  medHams,  paukszteliams,  vandenims  he 
kalndms  vis  graudtei  vefkdama.  Ir  sztdi!  pasirodi  jet  mote- 
rlski  pdiadanti  pagelbet,  sdkanti:  «jet  tu  nori  kai  paprdtus 
pasiliustavot,  tai  ateik  pas  szi  iszpuvusj  medj  if  i  ji  ilindus 
velykis^  koke  pareda  ttk  pam\slyji,  tai  bus  cze.  0  iszsprust 
noredama  tik  sakyk:  pryszaky  szviesUj  iitpakalyje  taihsu.  Ale 
niekados  veliau  ne  llkis  kai  akszczid  ik  viditrnakts;  griszk 
geriau  ankszcziau.-»  Kaftq  kardliaus  bute  did^  czesnj  iurint  ji 
sdva  vyresnioses  pasiprdszius  nubega  pas  kidrajj  medj,  velyjos 
drabutius  kai  siddbras  tvlskanczius  ir  tiijau  tei  buva  redyta, 
Iszejus  atrdda  puikidse  karietq,  jsiseda  if  vek  huva^  kur 
velyjos.  Jel  pengiant  visl  patvilgeje,  kdks  jos  dldis  gratiims^ 
0  prmcas  bos  pamdtp  priisz  atsiskubjdams  tujau  j§  sv4kina 
if  ne  su  viena  nekalbeje  kai  tik  su  j4.  TMu  kits  kitu  tq 
pdtj  vdkarq  pasimega.  Ale  triump  pirm  vidurnakts  ji  tyloms 
pavatidva,  nieks  neiinoje,  kur  dingus.  Kardliaus  suniis  jos 
VIS  issllgdams  Idki.  Jis  meldi  tevq  kai  tik  jmanydams,  kad 
vel  apsakytu  czesni.  Tdm  jvelyjus  Idki  nepati'stamas  viesznes^ 
hdl  suldki.     0  td  tq  vdkarq  buva  pasired2ius  rubais  kai  sdli 


Druck  bezeichnet,    doch  nicht  gleicbmafiig,    das    ist   daber   bier 
nicht  berticksicbtigt.. 

3* 


36  Volksttimliches. 

tvlsJcanczeis.  Gana  maldi  prtncaSj  kdd  ilgiaii  da  patiktu 
vieszeti,  die  jl  nellkos  veliau  kai  ik  iriju  bidrtainiu  dvylika 
if  vil  grpa,  nes  tada  huva  iadejus  pre  sdva  ddrba  hut. 
Prlncas  iszheg^s  phliepi  jos  vethnq  sulaikyt  arhh  nors  pasekt 
ir  dahot,  isz  kur  esanti,  Jl  tik  pasdki:  «Pryszaky  szviesUy 
uipakalyje  tamsui>,  ir  nieks  ne  sumdti^  kur  dinga.  Vel  kvieti 
trecziq  kaftq  kardlius  sdva  sveczius,  vel  prlncas  jos  Idki  vis 
drehcdams,  ho  ji  ir  vel  ateisenti.  0  tq  vdkarq  velyjos  jl  rilhiis^ 
an  kuriu  lyg  tvatgzdes  iszharsfyfas.  Vel  prlncas  tlk  su  j& 
vi6na  kalbl'je,  pre  jos  jjrised^s  lyg  prlriszts.  Ir  jet  patlka  sedet 
ir  kalhetis;  czesas  prahcga  netemyjant  ir  susyk  iszgifda  zie- 
gorii^  dvylika  hemaldujant.  Iszpuli  Isz  palocziaus  pultina^, 
szdka  %  ve^iinq  if  pavatidva  sakydama:  <s-Fri^szaky  szviesu,  o 
utpakalyje  tamsu>y.  0  strokais  pamifsza  tvaigzdtiu  ruhus 
issivilkt,  het  sdva  kasdieninius  virszui  ussimidtus  namo  parhega. 
Tq  pdtj  vdkarq  prlncas  sdva  viesznes  pasigesdams  hlogai  ap- 
sifga,  huk  mifs^s.  Reikeje  ji  kavotj  o  jis  klta  kavotoje  ne 
noreje  kai  tik  vien  moteriszku.  Ir  szlta  pasklrta  huva  j% 
kavdt^  0  jet  atejus  jis  povisd  nusirdmdi,  jdm  kalbd  tei  rddes 
patfstatna,  jis  neiinoje  del  ko.  Kltq  po  to  jau  ne  pi'isilidda, 
ji  vis  ttireje  apie  jj  hut  dienq  he  ndkt},  taz  jo  szirdelei  hiwa 
ramiaus.  0  jet  ir  didei  malonic  kavot  neilnant  del  ko.  Miegot 
ne  gaU'dams  kardliaus  sunns  usshndni  raszius  skaityt  del  czesa 
praledlma  ir  pdsiunti  szltq  miafgq^  kdd  pasillpus  no  lentynas 
p^'idutu  nezinaii  kokes  knygds.  Jei  helipant,  tvykst!  ivaigzde- 
tasis  upreds  prlnco  aklms  pasirodi  isz  po  apaczios  prnsiklsz^s. 
Tas  ttijau  suszuka,  paszok^s  apsikahlna  j^  iszpafmdams ;  kard- 
lius atheg^s  dtiauges  ir  sdva  vaikdms  vek  svodbq  tatsi.  0  an 
tos  svodhas  ir  dsz  huvaii.  Cze  hiiva  lehi!  Pyragus  negaleje 
sii  peiliic  parickt,  vis  du  vyru  pasistojusiu  kat  lianfas  piovL 
Ir  dsz  parslnesziau  dyvu  de  tokg  riek^  an  pecziH^  pailsaii  he- 
striunydams  if  parejes  namo  vwam  Galhrascziu  kiemui  per 
dvl  nedeles  pritekau  dalyt,  o  tinai^  tas  kiems  ne  matas^  myles 
ilgunia  ir  xmse  platuma,  czials  szimts  gyvidnioju  ir  hevBk 
tukstant  irnoniu. 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  37 

Vafgszas  if  besotis 
(aus  Galbrasten). 

Vargtngs  imogus  glrio  an  upes  kranta  capt!  capt!  med^ius 
kifta.  Jdm  becampyjent  kifvis  no  kota  smuktf  ir  nusmuka  if 
tik  pukszt!  }  upes  gelm^  jkrtfa.  Vafgszas  pravlrka:  «tji,  ui, 
uif  mana  kirvelis;  avu!  kas  ma  tq>  suivejos?  Iszkada  pajiegioje 
mana  kirvuka!-»  Tarn  tdrpe  ilk  pakdbdkszt!  pakabakszt!  pa- 
szUvikszt!  ir  atszlubdva  sidns  diedas  pakldsdams:  ^«Kq,  tu  tei 
ujujuji?  Kds  tau  tlkosf^  »  «,7e/  je!  mana  kirvelis,  aviif  jkrlta  j 
gelm^,  o  kitq  nusipifkt  ne  jsUngiu,  labai  varglngs  esic.  Kfi 
ddbaf  medtius  kifsiu  if  vaikams  duna  pelnysiuh>  <^^T'icz 
tylek!  ne  dejukf  asz  jf  tdu  sutvejdsiu.»»  If  tik  brukszt! 
brakszt!  rudln^  pamet^s  padrumst!  }  iip^.  Po  valandeles  stugt! 
vandeny  ir  Iszneszi  dksa  kifvi  sakydams:  «<iTe!  imkisf  ar 
fai  ne  thva  kifvis'? '^'^  ^Ak  ne,  ak  ne,  ne  mdna»,  atsUiepi 
vafgszas.  Vel  drumst!  sendsis  po  vdndeniu  entfs  paneri,  ir 
po  valandeles  kuzt!  iszktla  su  sidabra  kirviu.  «Ne  mana,  ne 
mdna»,  szauki  vargingdsis  bos  pamdtp.  Trecze  kart  driimste- 
leje  ir  iszneszi  gele^lnj  kifvi.  «Tai  mana  kirvuks,  tai  mana 
kirvuks^,  suszuka  vafgszas  pilns  dtiaugsma.  Dievui  dekui, 
dekiii  ir  tdu,  kad  sdva  kirvukq  vel  atgavail. »  If  tik  cziiipt! 
kirvel}  isz  anoje  rankas  ir  skrystf  an  narnU  jau  biiva  bebegqs 
saviemsiems  visldb  praneszt.  <s-«'U1iu,  uhii!:s>y>j  siiszauki  j% 
sendsis  ubags  sakydams:  <^«Kadang  tu  toks  viernas  if  pasi- 
kdkdinqs  imogus,  tef  dovandju  tdu  ir  dksa  be  siddbra  kifvp». 
Jdm  namie  tik  pliopt!  vtslab  iszpliopiant,  iszgifda  kaimynu 
vi6ns,  besotis.  Ths  susimlslyj§s  kalU!  j  glr^,  daval  kirst  capt 
capt!  j  medj,  to  paczo  vieto,  o  jo  kifvis  liusal  uUaisyts  tik 
paszmiikszt!  no  kota,  papliumpt!  j  vdnden},  Dabaf  jis:  «Ul, 
uiy  wi/»,  prdded  dejut  del  sdva  kirvuka.  Faszlivlkszt,  pa- 
szlivikszt!  sendsis  diedas  jau  ir  cze:  ««0  khs  tau  tlkosif»'» 
<iMdna  kirvuks  pukszt!  j  gelmf  ikrlta  if  paskianda;  kds  jf  md 
sugraibyshy  ««0  asz>^-}>,  atsdk^s  sendsis  padrykt!  j  vdndenj  if 
po  valandeles  tik  stugt!  su  geleiies  kirviic.  «^Tdi!  tava  kif- 
ms»».  «Ne  mana,  nemdna^,  afsllepi  besotis.  Vel  drumsteleje 
sianiitis  ir  po  valandeles  stugt!  su  siddbra  kirviu.  «<iAr  tal 
tavdsis?»»     <iNe  mana,  mandsis  kitdks.»     Trecz^  kaft  sendsis 


IL 


38  VolkstCmliches. 

pukszf!  }  up^  ir  vel  tik  kyszt!  isz  vandens  su  dksa  kirviu. 
€Tai  mandsk^,  suszuka  hegedis  prasidHug^s.  Ale  jam  tei 
hegediszkai  bemelujant^  diedas  tik  szmukszt!  po  vdndeniu  paneri 
ir  daugiaii  jau  niszkila.  Besocziui  sznypszt!  dksa  kifvis  pro 
nos},  Idki  ir  Idki,  bene  jam  isznesz  demantini^  rdsi  dd  ir 
szendie  hekiunksa. 


Aksaplaukis  if  Aksa^vaigzdi 
(au8  Tilsit). 

Kaftq  buva  karalius,  ids  kitdkes  nh  noreje  vest  kai  tik 
visu  gratids§  if  mandagids^  visos  sava  temes.  0  ir  privelyje 
jam  tok^  putk^  mergdte  su  dksa  plaukais,  kad  j,  je  iiuredams 
atsigeret  ne  galejei.  Kardlius  jos  pamll^s  j^  pdemi,  die  jo 
siandji  piktoji  mdfyna  sava  marczios  j  plentq  nekenti  ir  butu 
je  weikiau  apddvus  ne  kai  sava  namus  utkentus^  if  an  jos 
tykoje.  Po  czesa  susildki  jandji  karali^ni  labai  grd^  sunelj. 
Siandji  karalieni  pribudama  tq,  suv^sczius  neva  deje  j  lopszj, 
0  Isz  tiesos  tmeti  f  skrynelp^  utvotus  danktj  pas  up^  nitneszi 
ir  tid  an  vandens  padejus  pasroviui  palidda.  Ale  j  lopszj, 
padeje  siandji  pikcziicrna  suvystytq  kdtinq. 

B0a  midtq  szvieso  atejus  an  rodynu  visi  dyvyjos  Isz  to 
dyvna  gauruta  kudike,  6  iszvysczius  sztai!  b'esqs  kdtins.  Kara- 
lieni netindje  kq,  sakyt,  siandji  bezliepycze  tyleje^  bet  dd  vei- 
kiait  karali^n^  apskdbi,  neva  ji  rdgana  budama  kdtinq  gimdtius. 
Afdrq  midtq  vel  teijau  paddri.  Karalienei  dukrytf  jdnq, 
grdip  kai  sdles  dukterj,  susildkus,  kudikelj  an  iipes  Iszneszi  o 
j  lopszj  padeje  suv^sczius  kdt^.  Kardlius  matne  an  shva 
paczios  ui^pyka;  karalieni  nusimini  if  daugiaii  vaiku  ne  suldki; 
0  visas  sviits  karalidn^  skdbi  per  biaur^  rdganq. 

Bet  tq  ndktf,  kurio  pirmdsis  glmi  suniis^  imogus  tamso 
an  mdriu  ivejddams  pragifda  balsq  verkszlidnancze  valka. 
An  balsa  prisitrdams  skrynel^  pamdti  pluduriujancz^ ;  t^j^  susi- 
ivejdj^s  atrdda  mdtq  kudikytj.  Prasidziitg^s  skiibinos  an  namU 
sdvdjei  rddyt;  if  parsineszps  kldsi:  «Sdlytel!  dabar  sykj  atmtk^ 
kq  skrynele  pafneszu^.  0  jet  atmit  ne  gdlint,  praver^s  danktj, 
if  parddi  miegantj,  kudikelj  sakydams:  <Tii  ma  kudikj  ne  do- 


March  en,  Gebrauche,  Lieder.  39 

vanojei,  ddbar  asz  tau  parneszii  nors  rastlnp.  Iszvyniddamu 
atrada  puikius  vystyklus  he  drobes,  6  an  diigna  if  pinigu 
tiupsneli  jvyniota.  Aptvalg^  kudikj  vek  pamdti  tris  dksa  pld- 
kus  ut  ausieSj  ir  tode  pramm^  Aksaplaiikiu  if  dgina  per  sdva 
sum^;  die  plnigus  ir  vystyklus  skrynio  pakavoje  sakydamu: 
«Pi7iigu  mudu  neprivdlova;  sdva  dunel^  dievui  dekui  juk  tiiriva 
if  tarn  vatkui  dd  uUeks;  geriau  jam  vlslab  pakavokiva;  katin 
ar  to  jam  kaftq  ne  reikis. 

Fo  midtu  vel  susi2:vejdj^s  pargahiana  skrynel§  ir  to  atrada 
dall^  mergdt^  puzkei  teijau  paredytq  if  pinigu  dalel^;  rodes 
pirmoje  sesil  ta  esanti.  0  atrdd^  tris  dksa  tvaigzdes  ut  ausies, 
pramini  je  Aksatvatgzde  ir  sic  dtiaugsmii  agtna. 

Ilgus  miafiis  vaikudu  tveje  namfis  pasillka  gero  kavone 
budamu  if  paugeje.  Jau  grecznu  bicva,  kai  kaftq  Isz  svetuf 
parbega  kldsdamu:  <^<Tetytf  mdmyt!  af  tai  tiesdf  kitl  vaikal 
pasdki,  mudu  ne  esancziu  jiima  vaikic,  bet  rastiniitdu  Isz  van- 
dens  sutvejotu. »  Kq  galeje  daryt?  Tureje  tiesq  sakyt,  ir  pa- 
rddi  ka&noje  skryn^  ir  kds  to  biiva  koindm  an  minavones,  Vls- 
lab pasiklds^  if  aptiurej^  tu  tdri  abudu:  « Dekui  jiim  uZ  ka- 
von^  ir  visq  gidrq^  bet  dabaf  turesva  f  svUtq  eit  tevU  pa- 
jieszk6t».  Ilgai  klydinedamu  be  klasincdamu  galid  pailsa 
vdkszcziojuse.  0  patropyj^  miestq  tia  biitq  pifkos  ir  pulki^ 
daf2q  tatses,  kad  gafsas  iszeje  per  vlsq  miestq  apie  Aksa- 
plaUkj  be  Aksatvatgzd^,  0  jddu  nesi&inoje  tevdms  tei  arti 
esq,  nes  tai  taspdts  buva  miestas^  kureme  tevat  karalidva.  If 
iszgifda  sianoji  kardKaus  motyna  gafsq  apie  tMu  kUdikiu  o 
an  vardU  suprdta,  kds  per  vieni  tie  bus^;  dksa  pldkus  be 
dksa  tvaigzdes  mat!  bicva  jtemyjus  jiidu  tilczes  vystydama. 
Dumoje  szei  ir  tet,  rdsi  gdlima  jfidu  kai  norins  smercziop  varyt. 
Pasiredtius  nueje  id  bezUepycze  pas  tiidu  %  namus  vis  saldlietu- 
viudama  o  ir  vlslabkq  pagirdama:  <(-Ak  koks  pmkus  juma  kuts^ 
0  ir  pdtys,  putyczei,  kokie  jani^  grdMs.  Szirdyte!  norecz  matyt 
ir  jiima  daftq.  Dukryte!  girdejau  sdkant  labai  puiki^  esantj.» 
Tid  nuejus  veidmainidva:  <-<Ak  koke  cze  grotybi!  Mdna  avdte! 
ar  tu  puikeses  kvietkds  aginai^  0  iii,  dksineli!  bene  visits 
medHiis  tei  dailei  isodinai?  Mdna  vystyczei!  didel  puikus  dar- 
telis,  die  kad  butu  pre  kdzna  medte  kankalelei,  kai  tai  skam- 


40  Volksttimliches. 

betu!^  ^«0  kuf  tus  galetumem  gdtf*»  kldsi  tujaii  Aksaplau- 
kis.  aZinau,  tia  an  kdlna  pUnas  daftas,  tikvi^na  reik'  par- 
sineszt,  tai  per  ndktj  privysta  visas  dartas.  Je,  kad  tus 
kankalelius  turetumeta,  mdna  baltuleleif^  Tat  pasdkius  isztim- 
pina  kai  sausas  miuts  sava  pdtymius  palikdams.  Kudikiudu 
tiesiog  j  smerties  nasrus  ji  siuiiti,  nes  dartas  an  kdlna  huva 
surdganutSj  o  kas  jeme  ilgiau  kai  vidua  vienintelp  adynelg 
pasillka^  daugiau  jau  niszetdava,  bet  j  bilevienq  medj  pa- 
vifsdava. 

Sidnajei  iszejus  kalbeje  amidu  tarp  save,  kq  retktu  daryt, 
Aksaplaukis  sdki:  <i^Asz  einu  parneszt  tdkj  skambalelp.  «  «N'etky 
n  elk !'»'}>  draudi  seseli,  ««katl  kas  tia  gdl  tau  tlktish>'»  «Ne 
nukalbesi;  dsz  einu,  ir  gand;  bdmes  ne  turiu  diewa  vafdan.'» 
€<iTai  nors  greU  sugritk  ir  neussitriikjk!»»  meldi  seseli. 
Anksti  ryte  paktl§s  iszbega  an  kdlna,  preje  puiki^  daf^q  be 
krdszta  be  gdla  dldj,  pasistieb^s  nusldreske  kankaleliu  vi4nq  ir 
niatsigri^tdams  bega  kai  vdroms  no  kdlna  an  namii,  ir  par- 
beg^s  pre  medte  prikdbina.  Antrq  rytq  visas  dafias  skambeje; 
biiva  miel  klausytis. 

Td  sianoji  ragana  vel  atejus  saldlietuviuja:  «Mdna 
dukryte!  dabar  puikus  skambejims  darie.  Ale,  mdna  giaroji! 
khd  td  but  eterely  dksa  tuveliu,  dd  but  puikiau,  mdna  balan- 
delif^  ««0  kuf  galimd  tas  gdt?»>'>  «FeZ  tia  an  kdlna  rdsi 
eterely,  mdna  janutele!^  Pasdkius  ir  iszszvygtdina.  Byte 
anksti  iszbega  Aksaplaukis  an  kdlna  tuveliu  parsineszt,  o  su- 
sirdd^s  greit  parsiskiibina  if  darte  palidda  j  eterq.  Antra 
rytq  visas  vdndil  kribtdeje  vibtdcje  pilnas  dksa  tuveliu,  tos 
ndrsti  blizgedamaSj  kad  miel  akiii  paganyt.  Iszgifdus  sianoji 
bdbpalaiki  dyvyjos,  kai  galej^s  gyvs  iszliktie  if  isz  to  dafta 
iszeitie,  ale  sumislyje  jildu  tikrai  praiud^t,  kad  ne  abtt, 
nors  vi6nq, 

Trecz^  kaft  atejus  vel  gyri  anudvieju  puiki^ji  daftq  saky* 
dama:  «Mdna  dobileleif  gratet,  labai  grazet!  ale  dd  viena 
ddkta  relk,  tiesos  paiiksztele,»  €<&0  kuf  tas  gdnams?^»  ^Szir- 
dutyte!  0  tidnai  an  toje  kdlna  utpakalinio  stubo  an  kdkale 
patupits,-»  Tai  pasdkius  iszsziknidje  savy  besijdkdamh:  tikrai 
dabar  vi^s  tur  pradingt.     Jet  isztursdvus  tujau  Aksaplaukis 


Marchen,  Gebrauche,  Lieder.  41 

saJd:  «Ta  pauksztj  turiu  turet,  o  kad  cze  da  tei  Cbutu)», 
Sestl  kiek  ttk  jmanydama  nukalbeje,  die  noprosnai.  Antra 
ryi  pabudus  brolj  vel  draudi:  <Mind  ne  eik!  ma  tei  baugu 
szirdy,  o  szid  nakt  tei  dyvinal  de  tave  sapnavau.  Brolytel^ 
meldtiams  Vtkis  namie,  pra2!usi.»  Bet  tas  nieka  nekldsdams 
ryte  iszbega  an  kdlnq  i  sdva  negiliukf.  Liyg  tyczioms  jis  ernes 
czesttj  po  dartq  timpinedams  ivatgi  mediius  be  kvietkds^  potdm 
jdyrin  j  butq.  Ale  tid  pirmojo  stubo  tokiu  puikiu  dalyku 
rdda,  kad  atsigeret  ne  galeje;  antrojo  puikidsiu  sidabrmiu  if 
dkslniu  ryku,  trecziojo  vientl  moliavoniu,  ketvirtojo  puikidsiu 
drabidiu,  penktojo  pinigu  ir  iemcziugu;  visuf  noreje  sdva  akls 
paganyt^  ir  utgatsza.  An  gala  parej^s  j  tlkraj^  stubel^,  pamdti 
paiiksztj,  betupint,  o  pasillpps  ji  jau  tvefs,  tik  skiblinkt!  kai 
stlkla  stukelis  an  denies  nukrlta  if  pasillka  beguljs. 

Sesele  sdva  brolycze  Idki  per  dienq  be  ndktf,  6  niekai 
ne  suldki.  Antra  ryt  pasikelus  eje  an  kdlna  jo  jieszkodama 
ir  vis  verkdamd.  Bevdkszcziodama  sutlka  sidnq  moterele,  kurl 
jos  pasigailejus  ir  iszklasinejus  pamoklna  kai  reik'  daryt.  Vts- 
lab  gerai  jsitemyjus  pirbega  per  daftq^  pef  stubds  akiu  j  szdlj, 
nepakreipdamaj  surdnkioje  stiklus  j,  tiursztq^  pa^ilipus  susl- 
griebi  tiesos  pauksztj  ir  vel  tekind  atgdl  an  namu  iszbega.  0 
isz  dafta  iszbegus  tik  burkszt!  stiklai  isz  tiurszta  iszbira  if 
tujau  pasiverti  I  vaikelius,  kurie  visl  tia  buva  pauks^cze  gdd^. 
Tarp  tu  pamdti  ir  savo  prapilldytdjj,  brolu^elj,  ir  greit  pre 
rankas  nutverus  namonais  vedes;  o  paUksztj  kurbelyj  namds 
pasistdti. 

Vel  paskambeje  gafsas  apie  tu  vaiku  laimejimq  pef  visq 
miestq^  if  kardlius  sit  karalUne  iszgifdp  tq,  naujynq  ateje 
pasitiuret.  Ylslab  apdyvyj^  paUksztj,  pamdti  if  isztyri  esantj, 
tq  tiesos  sakytojj.  Tujail  pradeje  ji  klasinet  apie  sdva  vaikus, 
kai  tai  buv^  if  ar  da  gyvu.  Pauksztis  vlslab  pdgal  tiesq 
iszliudyje,  if  sus^k  visiems  besidyvyjant  atrada  tevai  savo  ku- 
dikius  ir  kudikei  sdva  tevus,  ir  biiva  dziaugsmas  be  gala.  0 
iszklctsinej^^  kds  tai  vlslab  padlrb^s,  gdva  Hnot,  to  visa  sianqj^ 
kardliaus  motynq  esant  kaltq.  Kar alius  supyk§s  pdliepi  je 
sugriebt  ir  siirisztq  tdkiojau  skrynio  an  vandens  paUst.  Kazl 
kur  nuplauki. 

oOOOo 


42 


II. 


Aus  Donalitius  Diehtungen. 

(Herausg.  von  Schleicher,  St.  Petersburg  1865;  von 
Nessehnann,  Konigsberg  1869.) 


Szil  Didgalvis. 

Sz^  didei  smarkus  vadlnams  Krlzo  Didgalvis 
pas  liutiis  hylinedams  kaftq  dvj  apskimde. 
Tlkt  haisif}  girdet,  koks  tal  nepretelius  buvo: 
su  visats  szunimis  kaim^ni^  vaidq  vis  keU, 
denct  if  ndktj  jisai  beginedavo  lygei  paduk^s^ 
6  khd  ne  kitaip,  tal  tlkt  guiniodavo  ivlrhlius, 
Y'paczei  Isz  paselU  net  ufszdams  nelgi  belodams, 
af  kaimyns  af  svetims  bus,  jpleszdavo  ^mog^. 
Ndktyf  I  tvaigtdes  dangaus,  i  menesj,  szdltq, 
0  d'enos  vidury  %  sdul^  lodavo  sziltq. 
Tds  nevidons  smarkus,  kaip  gifdit,  dvj.  utpule, 
bilk  jos  tevs  Isz  jo  sdvo  svodbai  tyczyj^s  metiq^ 
6  ne  mdtumq  kq,  triju  ketvifczij,  norejo. 
Vtraszo,  kaip  juk  reik' ,  neturedams  liudyt  vadlno, 
6  tafp  liidininkt^  iszsif'inko  vilkq  bet  Idp^. 
Bet  kM  provininkai^  tikrai  teisyb^  suprasti^, 
ddr  pre  tu  piHdejo  jls  if  vdnagq  plktq. 
Te  visl  Didgalviui  tatp  meluti  padejo, 

*  Kurschat  haisu.  —  *  Bei  Donal.  fftllt  die  erste  Silbe  dieses 
Lok.  immer  in  die  Arsis,  er  scheint  also  naktyje  betont  zu  haben ; 
Bonst  naktyje  ndkty.  —  '  Die  erste  Silbe  von  provininkas  steht 
bei  D.  in  der  Arsis,  daher  wohl /^rorimw^as  betont;  K. provininkas. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  43 

• 
kad  sud2a  girdedams  skundq  visas  suppko 
if  nekaltqje  avele  skaudzei  iszdafke. 
Dukj  tare,  keksze,  duk  tujaus  patyczytq  skolq; 
6  jei  ne,  tal  til  pavelysiu  vlsq  supleszyt. 
Taip  haugsztiis  galvijelis  skaudt^  sudq  girdedams 
if  del  liitdininki^  if  sUdtos  todti^  pdbug^s, 
taip  avele,  sakaU,  toki  matydama  gvoltq 
if  neturedama  jau  ant  vlso  sveto  pagdlbos 
tsz  bedos  metiiis  neiyczytus  tdda  atduti. 
Bet  neturedama  kaip  jau  vilnas,  sdvqjj  rUbq, 
pagailek  deve,  nukifpusi  pafdave  szaltyj\ 
if  utmokejusi  nepreteliui  nafsq  nutilde. 

Ak  m^no  mels  tm^gau,  kentek,  kad  skaiidulj  spdudta 
if  nu  skrdndos  tdv  paskutmj  lopq  nuplesza. 

Pdsaka  ape  szudvabal}. 

Kifminq  judqjj,  kufs  linksmas  szude  gyvena 
if  besivoliodams  ids  smdrves  giria  pef  merq, 
tq  kirminat  kiti  darte  darkydami  tedus, 
ypaczei  grlkvabalis,  ansai  nepretelius  sodt^, 
szudvahalj,  sakau,  kaip  gifdit,  kvete  I  svodbq. 
Nes  dar&elei  visi  if  visos  pustos  veteles 
jitdinos  isz  kapiniu  saulelei  biidinant  svetq. 
Vdrnos  if  varnai  if  daug  pazj,'stamit  paukszczi^ 
iszleke  if  dainds,  kaip  buvo  mokj'ti,  daindvo. 
Sztdi,  if  szudvabalis  pradejo  szude  dainuti 
if  atsitup§s  potdm  paprdtusj,  edesj,  kramte. 
Bet  visems  kirmindms  katp  smirdas  gedq  paddre. 
T'&  visl  vdbalal  ji  skaudtei  bdrti  pradejo: 
Smifde^,  netikeli,  tii  st4rva,  tugi  biauresti^, 
kds  tai?  af  ddr  vis  kaip  prates  smdrveje  Undai? 
Sztdi,  jaU  kaip  ilgai,  daugiaus  kaip  tukstantis  meti^^ 
kaip,  begedij  tii  jau  tokioj  biaurybeje  kyszai. 
Eiksz  ben  kaftq  pas  miis,  tiurek,  kaip  mes  cze  gyvenam 
if  atsitup^  gardtei  szakeliq  pumpurus  vdlgom. 

1    Nach    K.    smirde   (s.  u.  S.  45  4).    —    ^  Betont   nach    dem 
Versiktus,  K.  biaitrestis. 


44  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

» 
^Ak  had  hen  if  tii  geresnj,  gdutumbei  protq 
if  kaip  mustf,  kaimyns  darte  iszmdktumbei  tdisti. 
Eiksz,  nepr'eteliau,  szen,  pamesk  tq,  sdvo  hiaurpb^, 
gedos  jiik  gand  padarei  jau  ghninei  rmlst^; 
taigi  ben  kaftq,  pas  mm  aiit  mtisi^  rodykis  medtt^. 

Bet  jis  su  visats  vabalais  ddr  bdrtis  pradejo: 
Jus  iszkddininkai,  jus  vdgys,  jus  piktadejei, 
af  nesibijotes  ^monems  iszkddq  daryti, 
0  ddr  if  mane  taipjau  mokmate  grekq? 
Asz  visados,  kol  gyvs,  tokios  neteisybes  baisejaus, 
Isz  maM  denu  dabojaus  vetlybai  elgtis; 
afgi  dabaf  tureczau  ddr  szelmystg  vary  til 
Talp  atsilep^s  umai  |  smArv§,  velei  jlifido^ 
if  ddr  vis  kasmets,  katp  :tinome,  szude  gyvena. 

Til  netik^s  tmogau,  katp  tdv  td  pdsaka  rodos? 
Kdd  katp  szudvabalis  if  tit  tikt  smdrveje  Vindai 
ir  nevetlybai  vis  ant  szelmystes  dumoji^ 
af  nesigedi,  kdd  svets  tave  vh  szude  ntspeja? 

Szudvabalei  visl  jau  tam  biaurybeje  glme 
if  visos  gimines  bet  tevi^^  pdprotj  lalko. 
Nes  jau  tatp  jems  tevs,  momd  if  moczeka  lepe. 
Bet  kds  tdv,  tmogau,  taipo^  pavelyjo  elgtis f 
Vogdams,  dtimdams,  klastMams  szelmis  vis  busi. 
Tdv  nekados  visl  negelbes  poterei  tdvo, 
kdd  if  klupodams  rankds  susiem^s  skaitysi. 

Juk  iinai^  kdd  dvem  negall  paslutyti  ponam; 
dveji^^  keliu  venqkaft  net  raits  net  pesczas  keUduji; 
tatp  negall  dvigubat  if  Mikt  if  gesmes  gedoti. 
Tatgi  ben  kaftq  pamesk  tokX  netlkusj,  biidq. 
Jiik  girdl,  katp  kifmeles  vdbqla  judqjj  peikia 
if  padyvydamos  toki  neszvdnkeli  bar  a. 

Rods  negratu,  kdd  szudvabalis  biaurybeje  tdidta, 
if  labat  negratt\  kirminai  kdd  pustyja  tedus; 


*  Bei  D.  tevas  mit  unverftnderlichem  Hochton,  bei  K.  pi. 
tevai  levy,  tevdms  teviis  tevats  tevuse.  —  ^  J),  stets  bo,  K.  tatpo.  — 
'  Das  dwem  der  Hohlfeldschen  Abschrift  aus  D.'s  Original  ist 
wohl  nur  verlesen  ftir  dtvieiu. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  45 

bet  ir  idv,  imogau,  negra&il,  tu  gedq  turesi, 
kdd  kaip  szudvabalis  if  tu  vis  smdrv§  mylesi, 

Vilks  provininks. 

VilkSj  ansai  visems  paij'stams  jegere  girii^^ 
kufs  kytrel^  pagireis  mediodams  krumuse  sldpos 
if  fafp  kaimeniu  daug  peczenku  greitai  paddro^ 
tds  mesininks  venqkaft  iszdlk^s  hego  l$z  krumu. 
Bet,  girdekit,  ne  pifkt,  dk  ne,  jh  vogti  iszszokOj 
if  netoU  tujaiis  pas  up§  oszkq  u&spejo. 
Ale^  ddr  nh  oszkd^  het  ddr  oszkdte  j\  huvo. 
Tai  jls  je  kaip  vilks  utpul^s  bdrti  pradejo: 
Til  bezlepicze,  kdm  tic  man  mdno  vdndeni  drumstaif^ 
Af  netinai^  kaip  andai  dsz  tdvo  tevq  korojau? 
0  ddr  tu  taipjau  dr^stl  man  gerimq  biaurintf 
Ak  ponu^elf  melditii^  oszkd  drebedama  tare, 
dsz  amMnaz  ddr  tdv  nebiaurinau  vdndenj  tdvo; 
deve^  mus  apsaugok  tokiq  szelmyst^  daryti. 
Mes  kat'in  kuf  toll  vilkiis  matydamos  begam, 
nesa^  tic  jau  perdaUg  iszjmstyjei  ghnin^  musti; 
kdrviti  if  arkliu^  aviu  if  kiaulii^  visokiif 
ant  lauku  visiif  if  giriose  daugel  suedei, 
0  taipjau  pef  rugiiis  if  momxi  mdno  supleszei. 
Bet  jaU  vilks  perdaUg  girdedams,  kone"^  padUko 
if  papyk^s  labai  Isz  kefszto  visas  supiito. 
Tlcz,  tare  J  tit  bezlepicze,  man  laikyk  sdvo  sntikjl 
Asz  neteisi^  ddr  nekados  nestidyjau  provq, 
Af  netinai^  kaipo  tdvo  tevs  man  p'evq  nugdne, 
ifgi  momd  taipjau  sii  bostrais  iol^  nuedef 
Bet  if  tai  ne  gand,  szirdls  jiik  plyszte  tier  plyszti^ 


1  N.  d.  v.,  K.  kytrei.  —  ^  Bei  D.  entweder  beide  Silben  in 
der  Thesis,  daraus  die  Hocbtoustelle  nicht  bestimmbar,  oder 
die  erste  Silbe  in  der  Arsis;  er  scheint  die  betont  zu  haben,  K. 
ale.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  drumstau  drumstai,  drumstyti.  —  "*  N.  d. 
v.,  bei  D.  auch  deve,  K.  deve\  die  Betonung  dieser  Vokative  ist 
bei  einiger  Emphase  schwebend.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  nesd.  — 
*  K.  visolcii^,  aber  visokii^  ist  gebrauchlich.  —  '^  N.  d.  V.,  K.  kone. 


46  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

jus  iszJcddininkes  visuf  tikt  kldstq  paddroty 
glriose  mums  medtiis  geridusius  lupdumos  dafkot, 
ogi  name)  czepelius  gratius  iszdykusios  lupat, 
ir  dariov^^  kytret  J  dafzq  kopdamos  vdgiat. 
Todd  jau  jus  daitgiaus  kar alius  draudta  laikytiy 
irgi  man^  aiit  to  akylai  lepe  daboti. 
Mdn  pavelyta  ir  visits  nepretelius  bausti 
ir  iszkddininkams  visur  raspustq  utdrausti. 
Talp  pasigyr^s  jisai  tujaus  oszkdt^  nutvere 
ir  ant  vetos  umai  sudrdsk^s  vlsq  suede. 

Talp  ant  sveto  yrd:  kds  nor  iszkddq  daryti, 
tds  bile-kq,  umai  kaip  szelmis  gal  numanyti 
if  kaip  drdskqsis  vilks  parpleszti  ir  sudraskyti. 

Auttds  gyrpelnys. 

Autuls  ans  szakots  didpilvis  ore  sfovedams 

su  iaibais  if  vetroms  daug  jau  buvo  karav^s 

0  besipeszdams  ddr  visados  latybq  laimej^s. 

Todel  vh  jsiremes  jls  pef  merq  didtdvos; 

glusnius  ir  egleSj  puszis  ir  lepu  virszunes, 

0  labiaus  karklus  if  krumus  latke  pef  nekq. 

Talp  pasiput^s  jls  tsz  tola  nindr^  pam^te, 

kaip  jl  sdvo  dubej  matu  pabugusi  vejt^ 

be  paliovos  if  szen  if  ten  svyrinedama  kralpes. 

Sztdi,  szis  gyrpelnys  tokiq  silpnyb^  maiydams 

0  sav^  venq  ttkt  pef  drutq  laikydams 

nindrei  talp  besikloniojant  tikt  jUkias  tikt  filkias. 

Bet  kaip  jau  perdaug  tasal  raspustininks  loszo 

if  net  dangui  jail  net  gero  nedave  tddto, 

tsz  visu  szaliu  pasikele  umaru  vejei 

if  szt  ketsprandp  talp  smafkei  v\sq  sudrdsk6y 

kdd  bemtrsztant  jail  tsz  visa  dldelio  pilvo 

jdm  vidurel  visl  if  tdrnos  vtsos  iszUMo. 

Talp  szis  gyrpelnys  pelnytq  gala  sulduke. 


*  N.  d.  v.,  K.  dafzove,  -v^.  —  »  N.  d.  V.,  K.  ketsprdndiSy  doch 
ist  bei  den  zwei  schweren  Silben  nacheinander  fUr  D.  die  Be- 
tonung  kStsprandis  nicht  ganz  sicber  erscbliefibar. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  47 

Bet  hesikldniodama  nendrute  rddo  malon^ 
ir  sclvo  gyvasti^  imrviis  ir  di'ibe  palaike. 

Taip  devs  smarkininkams^  heveikei  sudq  paddro^ 
kad  je  vargdenidms  perdaiig  ant  7iugaros  kopa 
ir  heverkientj  iszdyk^  spiria  sirdtq. 
Tit  iszputeli  pilvois,  atsimlk  sdvo  gdlof 
Tlkt  dahok,  kds  hiis,  kdd  stlpdams  rdsi  rokundq. 
0  jus  vargdenel^  kure  su  lopyta  skrdnda 
vos  barszczus  nedarytus,  vos  kartupeles  vdlgot 
ir  isz  kiaulstaldto  pilvotas  dovanas  ktipiat^  — 
rods  ubagai  toke  pas  ponii  stalq  netinka; 
jems  garbes  gana,  kdd  gdl  pas  kdkali  stotis 
ir  sit  vytomls  bute  kepur^  nuimti. 
Bet  nesigedekit^  kdd  jiims  kdks  vdlkafa  szypsos. 
Bdsi  jls  pdvogtq  puikel^  neszioja  sermegq^ 
rdsi  ml  dukso  jo  sirdtii  dszaros  blizga, 
ir  kasden  devop  naszliu  dusdvimai^  szaukia. 
Prdsfs  ubage,  pasihk,  kalp  tdv  nil  devo  paskirta. 
Ne  visems  vale  kardliii  szubq  neszioti, 
ne  visl  pirktais  redytis  gdlime  rubais, 
neigi  kotndm  vale  penetq  pilvq  parodyt 
ir  sU  poniszkq  margq^  karetq^  vaiiuti. 
Yens  kaip  kdks  baisus  erelis  svete  lekioja, 
0  kitsai:  kaip  tvlrblis  kdks  po  stogu  gyvena. 
Bet  kds  perauksztat  i  judus  debesius  kopa^ 
tdm  daugsyk  Perkuns  iaibudams  lepia  sugriszti. 
0  kds  VIS  i^emal,  kaip  tvlrblis  mdka  slapytis 
ir  kaip  kiirmis  kdks  %  iirvos  pdszalj  lenda, 
bet  visuf  kalp  retk'  gravel  if  mandagei  elgias^ 
tdm  if  ponai  tur  vertai  kepure  nuimti. 


^  N.  d.  v.,  K.  smarkinirllcas.  —  ^  pilvotas,  kupiat  nach 
Schleichers  Ausg.  —  ^  n.  d.  V.,  K.  pulTcei.  —  *  Bei  D.  immer 
dusduti  dusdvimaSy  K.  dusauti  dusavimas.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  mdrgq. 
—  ^  N.  d.  v.,  K.  karetq. 


48  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

Rudenio  gerybes. 

Ant,  saulele  vel  nil  mus  atstddama  rltas 

irgi  paUkusi  mm  greifd  vakarop  nusiUidta. 

V^i,  kasden  daugiaiis  jl  mums  sdvo  spindulj  slepia, 

0  szeszelei  ins  ilgyn  kasden  iszsitesia. 

Vejei  su  sparnais  pamatl  jail  prddeda  miidraut^ 

ir  szilumos  atstankas^  iszhaidydami  szlamszcza. 

Todel  if  oru  drungnums  atvesti  pagdvo^ 

ifgi  senystf  jau  graudena  kdilinms  imtis; 

hoba  su  dedit  blogu  pas  kdkalj  siuncza^ 

0  kitus  atszllt  %  stuhq  rdgina  listi 

if  valgiils  drungnus  bei  sziltq  vlralq  vdlgyt. 

Zeme  su  visats  paszaleis  jmurusi  vefkia^ 
kdd  mus'q  rdtai  jos  iszpldutq  nugarq  drdsko. 
Kuf  pirm  die  kuinu  lengval  miims  pdvete  ndsztq^ 
jaiigi  ddbaf  ketureis  arkleis  pavaMuti  nepigu. 
Rdtas  ant  aszes  braszkedams  siikasi  sunkei 
ifgi  kernes  biaurids  iszpleszdams  teszkina  szmotais, 
Vd,  lauku  sklypai  visuf  skendedami  mdudos^ 
0  lytiis  tmonems  teszkedams  nugarq  skalbia. 
Vytos  su  blogais  sopdgais  vdndenj  sufbia 
if  biauriiis  purvus  kaip  fdszlq  mj'dami  mlnko. 

Ak  kuf  diiigoi  gedros  jUsgi  pavdsario  denos, 
kaip  mes  pirmq  syk  stubds  aiv^'dami  Idngus 
szUdantj  sziltos  sauleles  spiiidulj  jailtem. 
Lyg  kaip  sdpnas  koks,  kuri  megodami  mdiom, 
ogi  pabiidp  jo  potdm  irumpai  paminejom, 
lygei  taip  praszdko  miims  su  vdsarq  dtaugsmas. 
Ogi  dabaf  purvynai^  kdd  jus  krutina  vytos, 
n6i  kiselius  ant  ugnes  pleszkedami  teszka. 
Vtslab  kds  pds  mus  lakstydams  vdsarq  szveute 
af  plezd^ndams  avd  lauku  linksmai  szokinejo; 
vlslah  kds  lingudams  Ik  debesu  pasikele 
if  pasidiaiig^s  taip  grudelius  sii  vdbalu  vdlge. 


*  Mehrmals  bei  D.  Hochton  auf  der  ersten,  einmal  auf  der 
zweiten;  mUdrduti.  —  *  N.  d.  V.,  K.  nom.  dtstanka. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  49 

vtslab  jau  prastojo  mus  if  nideke  sleptis. 
Talp  laukai  pasiliko  mums  visuf  gedullngi 
ifgi  groipbes  ju  n4i  kdpas  s6ns  pasirodo. 

Krumus  if  gires  linksmds  jau  GUtine^  suka, 
if  gro&yhes^  ju  gaiszin  drask^dama  vetra. 
Szdkos,  ant  kuriu  po  Idpais  utgime  vetsle^ 
if  lizdelyj  nei  lojjszyj  czypsedamu  vefke, 
af  ap^elusi  jau  potdm  laksf^dama  jilkes 
if  sdvo  penq  he  momds  skraidydama  gdude, 
ids  veteles  jau  visuf  taipo  nusirede, 
kad  jos  nei  ^agarai  sausi  suhudami  bdrszka. 
Ten  kuf  meszkins  ant  kelmu  bites  kopinejo 
0  meszkd  vaikus  glupiis  murmedam^  iinde; 
ten  kuf  bredtei  drdskanczt^  vilku  nusigando, 
0  vilkai  sdvo  veisl^  kaukt  if  pleszt  pamokino ; 
ten  kuf  vdnags  sii  vaikais  daug  sulese  vlsztu, 
if  varnai  pulkais  ^asyczus  pdvoge  musii, 
ten,  Murekit^  ten  dtaugsmai  taipo  pasidejo, 
kad  tlkt  vdrnos  ddr  biauryb^  riidenio  gdrbin^ 
0  pauksztelei  sit  dainoms  anksztal  pasislepe^ 
ifgi  be  rupesczi^  szaltai  sapnudami  mMgti. 

Ak,  dartu  grotybes  jus  sii  sdvo  tolelem^, 
jUs  kvetkeles  jdunos,  jUsgi  pavdsario  szldve^, 
dk,  kuf  dingo  jus  puikicms  sic  sdvo  kvapeleisf 
Fei,  ka  sodai  miims  margai  tydedami  rode 
0  kq,  vdsara^  miims  potdm  augj'dam^  siule, 
ids  visas  gerybes'^  jaii  kampe  pakavojam 
ifgi  su  pudais^  if  skaurddoms  virdami  vdlgom. 
0  jus  tqsys,  jUs  nekus  pliuszkedamos  dntys, 
eikitj  mdudykitis,  pakol  ddr  dtviros  upes. 
Jus  gaidtei  sv,  visztoms  if  kds  me'Mnj  krdpsztot, 
begkit,  skubjkites  ben  kaftq  ddr  pasilmksmjt; 
die  nedlngokit^  kad  mes  del  dlaso  melo 


*  So  stets  bei  D.  im  Verse,  K.  giltine,  Akk.  giltin^.  —  *  N.  d.  V., 
K.  grozyhes.  —  '  N.  d.  V.,  K.  veisle.    —    *  N.  d.  V.;  sonst  pasi- 
slepe;  lies  pasislep^?  —  ^  N.  d.  V.;   sonst  szlove.  —  ^  N.  d.  V.; 
sonst  vasard.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  gerybes.  —  ^  K.  pudats. 
Leskien-Streitberg,  Litauisches  Lesebuch,  4 


50  Au8  Donalitias  Dichtungen. 

ar  del  jus  dainu  szventu  jUs  szetiame  tvdrtus; 
ne,  mes  del  mesos  tiktai  jusij,  glriame  balsa. 

Tikt  dyvai  tiuret^  katp  maters  dllina  stungius, 
if  haisu}  klausyt^  kaip  bdbos  tdrszkina  pMus. 
Gryta  su  Pim^  kamputo  titnago  jeszko 
0  Selmyke  sdv  Isz  autu  purvelj  svilin. 
Bet  Katryne  su  Berg^  skaurddq  szuruja 
if,  kad  daug  ugnes  ben  v4ik  po  kdtilu  degti}, 
su  pilvdtais  zubais  vis  f  kdminq  pucza. 
Jeke  sii  Magut^  dtovfiq  pdgali  skdldo, 
0  Enskys  sausos  malkeles  dtnesza  glebj. 
Ale  Doczys  nendudelis  pas  kdkalj  sziltq 
sndusdams  ir  zubus  laity  dams  edesio  tyko, 
nes  Asfe  petiims  nupenetq  szutina  gaidf 
if  kells  kveczu  p)lyckus  %  kdkali  szduja. 

Doczui  taip  besilaUant  if  didei  besidtaugiant, 
sztdi^  kveslys  puikel^  redyts  if  raits  pasirode, 
if  visiis  svodbon  ateit  pas  Krlzq  paprdsze. 
Svotij,  kotnas  vens  tujaus  kepur^  nuvotdams 
if  ilZ  gafb§  td  didei,  katp  reik\  dekavddams 
Krlzq  pagdrbjt  if  svodbon  ateit  patadejo. 
0  veij  vos  aszmd  dend  potdm  pasirode, 
sztdi,  visi  kaimynai  svodbiszkai  pasirede. 
Stqys  su  Mefczum  kurpes  sdv  naujds  nusipifk^, 
0  Jons  sti  Laurii  dailies  vyids  nusipynp 
redes  if  svodbon  nukelidut  kuinus  paiebojo. 
Y'paczei  isz  visit  Enskys  sdvo  sztmelj  praiise 
if  balnodams  ji  pre  szonu  prhege  ktlpas. 
Taip  iszred^s  jau  Hrgelio  nugarq  visq 
in  sdvo  kitlszes  su  nauju  dirtu  surakhio 
if  ant  blaUzdti,^  svodbiszkus  sopagus  utsimove. 
Moter'q  piise  kapos  suneliiis  palydet  pasisiule, 
nes  if  jds  kveslys  i  czesnj  buvo  pakvet^s; 
todel  jds  taipjaH,  kaip  reik'  vesznems,  iszsirede, 
ale  nd  vdkiszkai,  kaip  kelios  jaU  prasimdne. 


K.  batsu.  —  ^  K.  puikei.  —  '  N.  d.  V.,  K.  blauzd^. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  51 

%^,  letuviszkai  kotna  tarp  ju  susiglamM. 
Juk  iinalj  katp  mus  Letiwininkes  dabinejas, 
kad  veszet  ar  i  czesms  nukelidut  utsigeidta. 
Kykas  su  nometu  hei  ploszte  moteri^  redai^, 
het  vainlkas  su  kasdms  mergu  dahinejims. 
Bohos,  szuksztu  jums  margu  vainiku  noreti, 
0  jus  mergos  vel,  mindu,  n^utsigeiskite  kyki^. 

Tatp,  katp  girdit,  didis  pulks  visaip  iszsired^s 
irgi  neszvdnkei  klykaudams  pas  Krlzq  nukdko. 
Krlzas  tfi  pasikloniodams  pasveikino  ko^nq, 
if  I  sdvo  nanielj  vezlyhai  suvadm^s 
tu  pavitot  visus  brangvyno  dtnesze  pleczkq 
if  svotus  Unksmus  meillngai  rdgino  sufhti. 
Ale  momd  marczos  visokk^  sunesze  plyck'q 
if  sdvo  sukvestus  svetelms  taipo  pamylejo^ 
kdd  kell  jau  huriszkai  szutkds  prasimdne 
if  vens  vdlgydams  pas  stdlq  szudq  pasdke. 

Taip  pirmones^  svodbiszkas  linksmai  beragdujant, 
sztdi^  til  svodbiszkas  bliovlms^  visuf  pasikele^ 
taip  kdd  if  arklel  blogl  szokinedami  ivinge. 
0  vei,  vel  tujaus  ids  pats  kveslys  pasirode 
ifgi  beklykaudams  kumeles  niigarq  daute. 
Tu  nendudeli,  kdm  spdrdai  kitmelio  szonus? 
Af  negand,  kdd  ji  vos  gyvq  baudtava  lilpo? 
0  tu  su  pentinais  jdm  ddr  ddugsini  vafgqf 
Jok  pamati^  tioply^  nemuszk  be  retkalo  kmnq! 
Jitk  girdi^  rytoj  reikes  i  gir^  vatiuti, 
0  poryt  matu  reiks  parvetH  dldelj  pilvq. 
Taip  jdm,  kaip  girdejot,  buriszkai  besispdrdant, 
sztdi,  tu  pro  vartus  redytq  pafveie  porq, 
ant  kurios  szvents  vyskupas  pas  devstalj,  szventq 
vinczavodams,  katp  reik\  tegnon^  biivo  padej^s, 

Gentys  if  kaimynai  jau  visl  susibeg^ 
if  jaunlkj  su  marcz^  pasvUkin^  datlei 

^  K.  redal.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  pif manes,  a.  pif manes,  eg.  pir- 
und  pifmone.'  —   ^  N.  d.  V.,  K.  Uiovimas. 


mane  und  pifmone 


52  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

tu  gardtel  pavitot  %  Krlzo  silvede  ndmq. 
Knzas  irgi  moczute  jd,  surukusi  hoba^ 
Gerejos  didel  duktefs  suldukusi  svodbq. 
Nes  Ilzhute  ju  dukczute  biivo  paskidusi, 
ir  pregtdm  uZ  szUlco  %  Taukius  nutekejo. 
Todel  tevai  jos  sukvet^  gimin^  visq 
tytveik  daug  del  to  kasztdvos  ifgi  stelidvos: 
kdrvii^  tris  berZdtds  o  jduczu  du  mesinejo; 
bet  kek  kiaitUi^  bel  aviu,  mesininks  nerokdvo; 
ale  Zqsu  bel  visztt^  vos  vend  pasiUko. 

Tds  mesas  visokias  szelp  ir  taip  sukapotas 
Krlzo  kukorius  taip  smarkei  pleszkino  svodbai, 
kdd  ant  ulyczi^  visur  uZlms  pasikele 
ir  kaimyns  Fauluks  del  to  didei  nusigando. 
Tatp  iszvlrtus  jau  valgius  Isz  kdtilo  semdams 
0  pecz4nkas  sii  kablets  tsz  kdkalio  trdukdams 
Petras  kukorius,  kaip  gifdit,  biivo  sutais^s, 
Irgi  sveczdms  iszdlkusems  vts  rdgino  siulyt. 
Tusze  stdlteses  tujaus  atneszusi  plonas 
svodbiszkai,  katp  reik\  iszrede  dldelj  stdlq. 
0  potdm  kveslei  greitl  daug  sunesze  valgii^: 
jdutenos  rebios^  kiaulenos  irgi  Zqsenos^, 
plaUcz'q  bel  kepenu  bel  daugel  szutjtu  bleki^. 

Svotams  taip  potdm  Teve-mus  szvental  pasiskalczus 
ir  krikszczoniszkai  pas  stdlq  jau  susisedus 
Krizas  sdvo  sveczits  meilmgai  rdgino  vdlgyt 
if,  kalp  duszei  reik\  pasisotjt  if  pasilmksmjt. 
Szfdi,  tujaus  Enskys  isztrduk^s  didelj,  petlj 
virtas  if  keptds  mesas  padalyt  pasisiule. 
BU,  kaip  ponai  ddro,  transzerut  nemok'edams 
til  sii  nagals  kalp  burs  lasziniu  szmotus  nusitvere 
ir  skvarbydams  ant  toreli'q  siimete  stukeis; 
nes  prisirtj^s  jail  nenumdne  mmidagei  elgtis. 
Ale  sveczu  keli  brangvym^  plhk  prisisufb^ 


'  N.  d.  v.,   K.  kiaulend,    g.  -nOs;  zqsenii,  g.  -nds;   bei  ihra 
jautend  und  jdutena. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  53 

tokius  tatp  grecznus  szmotus  panmtyt  negalejo; 
0  kift,  taipjaii  girtl,  neturedami  peilii^ 
ir  su  rankomis  apsignidu^^  Idszinius  ede, 
tatp  kdd  ju  taukai  per  bafzdq  jail  nulaszejo. 
Nes  je  mlslyjo,  khd  biirs  pas  Krlzq  sededams 
kloniotis  ir  poniszkai  pasielgt  neprivdlo. 

Taipgi  bevdlgant  jau  tr  huriszkai  lesidtaugimit 
Krizas  szukterejo;  sztdi  ttl  tarnal  pasirode 
if  alaus  macnaus  su  drogais  dtnesze  bdczkq; 
0  kveslei  su  krdgais  svodhiszkais  susibeg^ 
pyvo  sudrumsto  malkus  tikt  koszia  thkt  koszia, 
nes  tirsztdks  alus  perdem  per  gomurj  plaukdams 
if  tirszti  malkai  veikiaus  prisotina  skilvj. 

Sztdi,  vist  svotelei  sic  pasimegimu^  vdlg^ 
if  tirsztu  malkeli-q  jau  dosnel  prisisufb^ 
poterit^,  kaip  krikszczonims^  reik\  skaityt  uZsiniifszo 
if  kaip  kiaules  dlmono,  tiki  geda  sakyti, 
kiauliszkas  dainds  dainut  ir  £vegt  u&simdne. 
Stepas  nu  rebiu  kumelii^  daug  pameldvo, 
0  Enskys  sdvo  poniszkus  iszgdrbino  jduczus, 
af  kitaip  glupds  szutkds  taisydami  jikes. 
Lauras  sit  pirsztii  dambrelj  skdmbino  pitsdams^ 
0  Jokubs  strunds  jtempdams  czirszkino  smulkq. 
Ale  Doczys  perdaUg  prisied^s  bei  prisisufb^s 
net  koks  Zdkas  Unkiszkas  po  sidu  nupide, 
tatp  kdd  koinas  vens  del  to  didet  nusigando, 
if  vos  piisgyvj  sic  drogais  Isznesze  laickan. 

Bet  if  moters  svodbiszkai  pasidZaugt  n^utsimifszo^ 
die  labat  kytret,  nes  greltos  moterii  kldstos 
kaftais  if  kytridusj  kldpq  moka  prigduti. 
Bdrbe  su  Bim^,  Laurene  bet  Pakulene 
vdlgydamos  brangvyno  nei  paZiuret  nenorejo 
ifgi  padyvyjo  didet,  kdd  mela^  Krizene 
if  mergoms  tokid  neszvdnkaus  gerimo  siule. 


^  K.  pasimeghnas,  -mil.  —  ^  Das  bei  D.  nur  im  PI.  vorkom- 
mende  Wort  hat  den  Iktus  immer  auf  o,  danach  oben  die  Bet., 
nach  K.  krikszczomms,  —  ^  so  stets  bei  D.,  K.  meld. 


54  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

0  sztdi,  mhlyk  tikt  hrolait,  kds  cze  pasidare. 

Tos  Mastorkos  ttl  potdm  kampe  susilindo 

ir  pakav6t(}  sdv  brangvyno  dldel^  pleczkq 

su  kelets  malkats  slaptoms  isztusztino  vlsq, 

0  paskul  nekiis  visdkius  plusti  pradejo 

ir  kitoms  vernoms  kaimynkoms  gedq  padare. 

Bdrbe  su  Pirn^  daimvo  pdszuki^  dainq, 

6  Laurene  su  Pakulen§  gdrbino  gatdj. 

Bet  gaspadlnes  vetlylos  skyriic  susisedo 

if  kds  ndmui  reik'  kaimyniszkai  pavapejo. 

Ddke  sdvo  tqsls  if  Jeke  dldeles  dntis 

gdrhjdamos  dyvu^  visokii^  daiig  sumeldvo. 

Jiik  tinai,  katp  daug  pUuszket  gdl  moten^  budas, 

kdd  jos  ant  czesniu  del  ndmo  reikmeniij,  vdpa. 

Taip  besipdsakojant,  sztdi^  szpelmotiai  susibego 
if  sdvo  buriszkus  ant  szokio  skdmbino  idislus. 
Flyckius  cimbolits  6  Kitbas  cztrszkino  smmkq, 
bet  Sznairiuks  zubus  isztemp§s  birbino  vamzdj. 
Sztdij  tujaus  Enskys,  mergds  kruvon  suvadinfs 
sit  puikets  kaimyni^  kldpais  rdgino  szokti. 
Kllszis  sii  biaurets  sopagais  Pimp  mitvere^ 
6  Kairiuks  apsidvps  kurpes  Tiiszp  pagrebe, 
if  letuviszkai  ant  dslos^  szdkdami  spdrdes. 
Bet  kitl  su  vytomls  tyczoms  iszsiredp 
af  basi  rubus  nusivilkp  sztukq  paddre. 
Jiik  tinai,  katp  linksmas  burs  perdaug  prisisufb^s 
kaftais  ant  czesniu  durnds  szutkds  prasimdno. 

Bet  girdekit  ddr  toliaus,  kds  cze  pasiddre, 
Du  kaimynu  nekvestu  svodbdn  atsibdste, 
vens  ju  Slunkium  o  kitsat  Peledq  vadmams. 
Krlzas  koliojo  nupeftq^  pdrq  matydams^ 
ale  bobicte  jo  del  to  didei  nusigandus 
tu  gumbu  vaitot  if  skaUdtei  sifgti  pradejo. 
Rods  negrazic,  kdd  kds  %  czesnj  vefZiasi  Itstij 


•  K.  dyvai  dyvi^,  bei  D.  immer  dyvat,  -v^.  —  '  D.  asld  Os- 
lo8,  K.  asld  aslds.  —  '  N.  d.  V.,  K.  nupertas. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  55 

kuf  tlkt  sukvesti  hiczidei  gal  czestavotis. 

Stuiy  neszvdnkeli^  nelisk,  kur  listi  netinka; 

Iduk  Ik  Krtzas  tdv  per  pdslq  szauks  pasirodyt 

if  katp  vetlyhq  kaimynq  leps  pasillnksmit. 

Todel  vetlylai  svotelei  taip  nusigando, 

kad  je  netgi  tdbdko  jau  rukyt  negalejo, 

het  del  Iszgqstes  Isz  ranki^  Iszmete  pypkius. 

Szpelmonai  taipjau  del  tokio  didelio  stroko 

sic  taislais  sdvo  skdmbanczeis  po  sulu  nulindo; 

6  visl,  kure  linksmal  szokinedami  reke, 

stdpterejo  tujaus  if  batsei  hliduti  paliove. 

Datnos  nd  gaidtu^  m  meszkt^^  ifgi  ml  jduczt^ 

del  baisyhes  tos  tujaus  i  nekq  pavifio; 

ifgi  sveczet  visl  tyloms  kasydami  gdlvas, 

kds  tdm  strokui  reik'  nel  szeip  nei  taip  n'iszsinidne, 

Ik  Enskys  Isz  pdpykio  berftnj,  pagreb^s 

Slunkiaus  ifgi  Peledos  szonus  skalbti  pradejo 

if  potdm  plauku  nusitver^s  Iszmete  laukan. 

Ale  nedyvykites  kalbds  girdedami  tokias. 
Juk  if  ponai  poniszkai  daugsyk  prisirij^ 
buriszkus  sztukiiis  kalp  mes  pramanydami  jcikias. 
Biirq  rods  daugiims  tafp  mus^  nemandagei  elgias^ 
ypaczei  ant  czesniu  linksmu  tuls  randasi  ndras, 
kufs  daug  zaunydams  kriksztynoms  gedq  paddro. 
Ale  nedlngokinij  kdd  kotnas  pons  jsireni^s 
vis  szventiis  if  vezlybus  tlkt  Isztaria  ddiktus. 
Ak,  szlapjurgis  if  tafp  tu  perdaUg  prisikosz^s 
buriszkas  szutkds  iszpliopt  taipjati  nesigedi. 

Ak,  tdre  Prlczkus^  dsz  tek  met'q  sziilcu  bebudams 
dvdriszkus  budus  if  pom^  visa  rabdtq 
pluk  isitemyjau  girdedams  ifgi  Huredams. 
Andai  tropyjos^  kdd  dsz  su  gromatq  pono 
pds  vyridusi  dumcztt  raits  nukeliduti  turejau, 
pas  kuri  puikiu  szlapjicrgit^  daug  susibdste. 
Asz,  katp  tafnui  reik',  sdvo  prdstq  miic^  nuvot^s 


1  N.  d.  v.,  K.  mesz^. 


56  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

if  puikei  pasiklonioj^s  til  gromatq  rodMu^ 

ifgi  paddv^s  je  tyczoms  f  dtdarq  kuJcn^ 

jlindau  patiuret^  kokius  ten  szutina  kqsnius; 

nes  papt'dt^s  jau  tafp  poni^  skiautur^  rodyt 

nei  koks  draugas  ju  nehijaus  net  sziokio  net  tokio. 

Cze  trys  kukorei  duti  mdn  tti  pasirode, 

vens  neszvdnkelis  mesinejo  vanagq  judq, 

6  kitsai  su  nagats  draskydams  Isztisq  zutkj 

kirmeliu  gyvu  lizdus  Isz  vedaro  krdpszte^ 

ale  treczhsis  du  biauriu  ryku  nitsitver^s 

riipuiites  haisihs  i  hliudq  tdrszkino  pldtt^; 

nes  tds  riipuiies  musu  ponai  gdrhino  skaudzei. 

Talpgi  heHitrint  mdn  jau  duszei  plkta  pastojo, 
if  dsz  pro  durls  iszszok^s  vemti  pradejau. 
Taip  nesvetiszkai  nusivem^s  vel  pasirodtau^ 
let  tyczoms  nesakiau,  del  ko  mdn  talp  pasiddre. 
Zmot  jukf  kaip  ponpalaikei  M  jukiasi  hurui, 
0  ma&u  je  ddr  mdn  cze  huti^  musz^  pef  aus}. 
Todel  tykojau  tyloms  iit  duri^  nulind^s, 
kdd  pamatyczau  ben,  kaip  pdnai  mus  czestavojas. 
Kukorei  valgius  naujus  jau  bitvo  sutais^, 
tatp  kdd  visas  dvdrs  del  ju  smirdeti  pradejo. 
Sztdi,  tfi  poniszki  tarnai  visl  susibego 
if  jau  vislab,  kds  ant  stdlo  reik',  suneszioj^ 
virtus  ir  keptus  valgius  tujaus  sugabeno. 
Asz  rankas  save  buriszkas^  kaip  retk\  susiem^s 
poniszki^  bei  nobatni^  vis  poterit^  Idukiu. 
Sztaiy  tiuriii,  kekvens  tafp  ju  jau  rengiasi  sestis 
if  visdi  dangaHs  u:tmifsz§s  Imasi  szduksztq, 
ifgi  bezaunydams  valgius  %  gdmurj  klsza, 

Asz  ddr  tdkias  biaurybes  kol  gyvs  neregejps 
taip  nusidyvyjaUy  kdd  jau  kon^  rekti  pradejau. 
Tikt  susimlslyj^s,  kdd  mdn  cze  nedera  rekaut, 
vis  pamaii  sznibtdedams  if  kytrei  pasislepdams 
tatp  iszkoliojau^^  kdd  szunys  kaukti  sunlko: 


1  Konjektur  von  Khesa  ftir  das  ttberl.  iszolojau. 


Aus  DonalitiuB  Dichtungen.  57 

Jus  iszputelei  pilvotiy  jilsgi  bedevei, 

af  jau  geda  jums  szventai  rankas  susiimti 

if  auksztyn  -patiuret,  kad  rebius^  imate  kqsnius? 

Mes  suskret^  burai^  mes  vyioti  nabdgai 

szen  if  ten  vis  stumdyti  bet  daug  prisivafg^ 

tdnkei  vos  plutds  sausds  f  vedarq,  klszam 

if  tikt  sic  blogii  skinkiic  gaiviname  szlrdis 

0  tlkt  if  ut  tai  kasden  dekavojame  devui. 

0  jus  nepretelei^  valgius  vis  rydami  rebius 

if  vis  rinczvynius  f  pilvq  koszdami  storq 

devo  bel  dangaus  visdi  pamineti  paliovet. 

Af  nesibijotes  u&springt^  kdd  kabiar  edat, 

af  kdd  jusij;  namus  Perkuns  %  plenta  supleszkjs? 

Talp  h'umpai  padumojgs  sdv  if  dtraszq  gdv^s 

til  kone  dvilinks  if  nesvetiszkai  nusigand^s 

pro  duris  iszszokau  ifgi  namo  parjojau. 

Ak,  tare  Selmas^  rods  neszvdnkios  musi^  gadynes, 
ant  visu  szelmysti^  jail  visdi  pasiUido. 
Pons  if  tafnas  jo  peklon  tlkt  bega  tlkt  bega; 
ans  jsirem§s  vis  if  poniszkai  pasipUt^s 
vafdo  deviszko  jau  gedejas  pamineti; 
6  szisai,  kdd  jam  jilkti^,  nekina  devq. 
Pons  apjekelis  velniop  szulets  besisukdanis 
if  tarnus  sdv  Iszrinktus  apjekti  moklna. 
Devs  ir  ^odis  jo,  batnycz^  musq  groiybes, 
gesmes  nobatnos  taipjaU  kaip  poterei  must^ 
nepreteliams  tokems  nei  smdrve  metinio  smlrdi. 
Lumper  irgi  kamedijes  apjekino  ponq, 
6  tarnai  jo  be  drausmes  kekszdudami  jilkias. 
Ak  kuf  dingo  vedybitms  jau  musi},  gadynii^! 

Talp  besipdsakojent  if  svodbq  visq  pabaigiant, 
sztdi,  tujaus  vytots  atbeg^s  Bleberio  tafnas: 
Ak^  tare,  llnksmfkites,  jau  vel  czesnls  pasiddro. 
Tlkt  girdekitj  kaip  Bendlksas  iqsinq  piduja, 


1  N.  d.  v.,  nach  K.  Gr,  S.  225  ware  rebius  zu  betonen, 
allein  die  erste  Silbe  hat  gestofienen  Ton,  daher  rebius  richtig. 
—  ^  N.  d.  v.,  bei  D.  cifter  nepretelius,  daneben  nepretelius. 


58  AuB  Donalitius  Dichtungen. 

if  kaip  Patk&entis  pasint^s  avinq  stndugia; 
Vauszkus  sdvo  namdms  venrdgj,  bulii^  stekena^ 
6  Mikols  dar^e  tatp  smafkei  svilina  kutlj, 
kad  per  myl^  dumai  n6i  debesel  pasikel^ 
sdulg  sic  tvaigtdems  if  szdltq  menesj  tdmsin. 
Taigi  dabaf  deszru  visdkii^  hus  prisivdlgyt^ 
nes  lasziniu  bet  kumpiij,  jau  nikft  pakabj'h^ 
:teniai  pas  buries  daugybe  dldele  kdba, 
0  ddr  vis  daugiaHs  mesos  T  kdminq  keihsza. 
Taigi  dabaf  czesnis  Vetuviszkai  pasiddre, 
if  vargits  visits  utmifsz^  vel  atsigdusim. 

Ale  nemislykites^  tokiq,  girdedami  kalbq, 
kdd  ant  dpjuko  ji  micms  yrd  pramanyta. 
J  ilk  permer  mes  bedtei  ant  lauku  prisivafgom 
ir  greiti^  kaip  bUrams  reik\  f  baudZavq  begom, 
metlq  vest,  uikrest,  u^drt,  grudelius  barstyti^ 
szenq  kifst,  sugrebt  if  po  kraiku  pakavoti 
if  visits  gerybes^  %  skunes  suvalyti. 
Ak,  kds  tat  darbai^  kuriiis  atllkt  triusinejom. 
Lytus  mums  daugsyk,  taip  dirbant,  nugarq  praiise, 
if  tids  tvankas  i^arstyts  daug  kepino  kidusz^. 
Mes  besidovydami  daugsyk  krupds  nedarytas 
if  plutds  menkds  blogai  kramtydami  vdlgem. 
Tdnkei  mes  tvanke  prastai  maiszydami  skifikj, 
if  vandens  malkiis  Isz  kldno  s6mdami  gerem. 
Prdkaito  fatp  daug  nn  v^o  mums  nulaszejo, 
kdd  pef  nosj,  teszkanczos  vis  rltosi  sroves. 
Ak  mes  bediei,  dk  visuf  didei  prisivafgom. 

Niigi  dabaf  nasztds  vargu  visas  nusikrdt^ 
jaU  pasHlnksmjkim  befi  syk  czesnyj  susikvetf. 
Tdm  juk  devs  dosnus  gerybes^  mums  dovanoja, 
kdd  nusimuczyj^  bel,  kaip  miims  reik\  triusinej^ 
vel  atsigdutumbim  gardtel  kramtydami  kqsnius. 
Ddrbo  retk',  nes  tatp  kotndm  devs  pdlepe  vdlgyt; 
vatgio  relk',  kdd  dlrbanczus  syld  nepamest^. 


»  N.  d.  v.;  K.  gerybes.  —  «  N.  d.  V.,  K.  geryhhs. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  59 

Tatgi  neczedykim  muszt,  pidut  if  skefst  sdvo  valgj. 
Yaike^,  numiiszk  drqsd  jautickq  sdv  nupenej^s; 
piduk  aviu  kelids,  neczedyk  dvinq  lulnq; 
klszk  tqsls^  pyles,  visztds  f  dldelj  pudq; 
skefsk  daglus  parszus,  pasiskefsk  nutukusi^  kiaiilg. 
Vdlgyk  sveiks  deszrds  Isz  krilpi^  sdv  pasiddr^s; 
imk  raumens  stukius,  sukapoj^s  kimszk  smagenin^; 
0  kdd  ddr  negand,  nusitver^s  dldelj  Mrnq 
kimszk  drqsq  plauczus,  n'athok,  kdd  plyszdama  drtksters, 
if  kepenu  n'utmifszk,  kdd  storq  prldrehi  deszrq^ 
nes  toke  daiktai  tdv  gdl  didel  susigddyt. 
Jiik  tinai,  koks  kuds  daugsyk  pavdsario  czesas. 
Af  ne  gerai,  kdd  ddr  pef  melius  spirgini  spirgus, 
if  kdd  pef  rugiiis  %  melq  baOdtavq  hegdams 
afgi  namej  kq  veikdams  sdv  iszsiszutini  kumpi? 

Rods,  tare  LaHras,  sit  merq  vts  reik'  pasipiirtyt, 
Proto  retk\  kdd  kq  rudens  czese  mesineji, 
0  kdd  czerauji,  vel  reik'  su  rdzumu  czeraut. 
Af  tat  prots,  kdd  kds  sulduk^s  riidenj,  rebq 
VIS  hesijilkdams  if  dainudams  Idszinius  eda 
if  prisiryt  aklal  kasden  l  kafczamq  lendaf 
Jiik  girdejot  jau^  kalp  ans  Doczys  szokinedams 
if  kasden  girtudams  bet  durnal  smagurdudams 
Isz  hedos  paskidus  kaip  smifdas  iibagui  teko. 
Valke^  privdlgydams  if  gerdams  mandagei  elgkis. 
Mets  tier  daug  denu,  tk  visas  fis  pasibalgia, 
0  kotnd  dend  daug  kqsnii^  nor  pasisotjt. 
Pusryczei  kasden  if  petus  if  vakarene 
skilv}  p6rmaldyt  if  rdmdyt  pdszaro  stena; 
0  ddr  ifgi  paliodenei  daugsyk  iszsiszep^, 
kdd  darbai  lauku  prasipldtina,  lukuria  szmdtt^. 

Tatgi  ne  vis  kasden  nel  svodbq  didel^  kildams 
if  nel  kdkias  kriksztynas  padarydamas  czerauk. 
Ne  kasden  vts  sic  smalstiimais  vedarq  llnksm^k 
ifgi  ne  vis  durnal  if  talp  sdv  H^darq  pustyk, 


^  K.  vaike,  s.  o.  S.  45*. 


60  Au8  Donalitius  Dichtungen. 

Md  paskidus  valgius  tdv  relks  iszpliurpt  nedarytus. 

Pastarnohs  sii  mm'kais,  ropes  irgi  repukaiy 

bafszczei  su  burokais  bet  raugmta  lapene, 

tirnei,  kdd  su  pupoms  jus  iszszutini  pude, 

if  szupinys  gardus^  taipjau  if  mandagi  grucze 

sii  kiselium^  kdd  jts  sdv  iszpleszkini  virdams^ 

af  potdm  visaip  virtl  kartitpelii^  vdlgei 

ir  kelmuczei^  kdd  jus  sdv  sic  ictdaru  vdrdi  — 

vislab  bus  gardu^  if  tdv  didel  susigadys, 

kdd  kasden,  kaip  reik',  bandysi  mandagei  czeraut 

ifgi  beczeraudams  kitu  denu  paminesi. 

Ale  nepyk,  gaidaU^^  kdd  todj  ddr  pasakysiu. 

Tafp  Letuvininki^  daugsyk  tuls  randasi  smifdas, 

kufs  letuviszkai  kalbedams  if  szokinedanis 

lyg  kaip  iikras   Vdketis  mums  gedq  paddro. 

Daiig  tafp  mus  yrd,  kure  durnal  j^risirlj^ 

vokiszkas  dainds  dainiit  if  keikt  pasiprdtin 

if  kaip  Vokeczei  kasden  f  kafczama  bega, 

Todel  tuls  tioplys  supliufp^s  visa  zopostq 

kaftais  piisnugis  ant  dpjuko  replineja. 

Jus  pustelninkaij  af  tdm  devs  savo  gerybes'^ 

mums  kasden  if  tatp  dosnel  dovanoja, 

kdd  mes  jds  tlkt  v\s  kaip  kiaules  esdami  rytum? 

Pilvq  rods  kasden  protmgai  relkia  pallnksmjt^ 

bet  Ir  kds  ant  pilvo  relk\  vis  turime  rup^t. 

Tai  jau  VIS  tesd,  szvepliddams  tsztare  Bii^as; 
tlnom  jiik  visl,  kaip  mes  nuginteli  gemam, 
tatp  didtdusias  pons  kaip  mes  vy;t6ti  nabagai, 
cecorius  taipjau  kaip  j5  skaroti  padonai. 
Ubags  taip  kaip  pons  kytridusias  utgerna  glupas 
if  taip  vens  kaip  kits  \sz  pdpo  moteri^  sufbia. 
Pons  szilkils  6  bUrs  szaudiis  verkszUn  pasislep^, 
ik  aba  pd  to  protmgai  prddeda  mhlyt. 
Bitrui  tatp  kaip  ir  pondczui,  kdd  susiderkia, 
reik'  su  mdrszkonio  sklypu  pastiirgal}  szlustyt 


^  K.  gafdu.  —  ^  K.  gatdau.  —  =*  N.  d.  V.,  K.  gerybes. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  61 

ir  jo  vystyklus  hiaurius  su  vdndeniu  plduti. 
Akj  nepadyvyk  man  del  tokio  dyvino  todto; 
juk  ^inai^  kdd  vis  tesd,  ka  cze  suvapejom. 

Taip  kekvens  ^mogits  varglngai  prddeda  Hdptert, 
kdd  jts  Isz  tamsos  J  sveto  rltasi  szvesa 
if  potdm  lopszyj  sapnudams  szaukia  pagdlbos; 
vens  taipjau  kaip  kits  uigimdams  ii&gema  hlogas. 
Kdd  pondczus  f  garblngq  patalq  deda, 
0  burus  prastus  %  tamsu  pdszalj  klsza 
af  suvystytus  ant  menko  pddeda  demblio, 
kek  je,  mlslyk  tiktj  sdv  pdtys  htnesza  lobit^f 
Ponu  ddr  net  vens  su  kdrdu  negime  svete, 
0  tafp  buri^  vel  net  vens  sdv  n^dtnesze  Mgr^ 
af  ekeczoms  pddarynes  af  negeli  grebliui. 
Pons  didtos  gimines  tafp  buvq  vis  pasiput§s 
nei  lasziniu  taukai  ant  szilto  vdndenio  plaukia, 
bet  nabagelis  burs  skyletq  muc^  unvotes 
del  jo  Zatbo  lets  pds  szdltq  kdkali  dreba 
af  Isz  tolo  kloniojas  didel  pasilenk^s. 
Bet  jail  taip  kotndm  devs  vetq  mandagd  tdike, 
kdd  vens  kalp  baisus  kunigdiksztis  skiauture  rodo^ 
6  kits  pef  purvus  klampodams  meHni  rauso. 

Rods  yr  daug  tiopliu,  kure  nabageli  burq 
Isz  nelabos  szirdes  pef  paikq  drhnelj  laiko, 
0,  sztdi,  pdtys  juk  daugsyk  kalp  drlmelei  elgias. 
Kas  fokems  iszdykeliams  gardtei  pasivdlgyt 
if  prisisufbt  saldtel  pelnytti  retkalq  kotnq, 
kds  dirvds  uMrtti,  setu  bei  nuvalpu, 
kds  grudelius  iszkidtii  if  pardut  nuvatiufu, 
kdd  net  Lauro  net  dosnlngo  Krlzo  nebutuf 
Zlnom  juk,  katp  kotnas  pons  su  sdvo  namtszkeis 
riidenyj^  dunos  if  gardtu  pyrdgy,  netek^s 
burui  Isz  bedos  f  7'a7ikq  plnigq  bruka 
ifgi  beglostydams  ji  inaldo,  kdd  susimtlty. 
0  sztdi,  til  paskiit  katp  dldis  pons  jsiremp 


^  N.  d.  v.,  Kr  rudenyje  rudenyj. 


Aus  Donalitius  Dichtungen. 

irgi  nesvetiszkai  darkydams  vdrginq  hed^'ij, 
ar  besiszypsodams^  jo  prasta  nekina  mmq. 

Rods,  tare  Priczkus^  taip  if  mdn  daugftyk  pasiddre, 
kdd  dsz  szaltyszidudams  szen  if  ten  jodinejau. 
Amtmons  Mike  tatp,  kdd  mdn  plaukai  pasiszidusze, 
0  tafp  bum  daug  man^  jau  kone  visa  praMike. 
Pons  iszkoliodams  kasden  man^  tinginiu  szauke 
if^  kdd  icrdelj  nHsztaisiau,  til  mitsze  pef  ausj, 
kdd  snarglei  perdem  Isz  noses  szdkti  pagdvo. 
Bods  tui  kiauUszkas  maners  if  dldele  geda, 
ypaczei  kdd  del  to  baudtduninks  prddeda  juktis 
6  paskui  szaltysziaus  jau  visdi  nesibljo 
if  j%  spidudydams  pef  paikq  kiimelf  lalko. 
Kdd  man^  pons  kampe  tamsiam  if  visa  nupesztu, 
die  x)otdm  szvesoj  ko2ndm  vel  visa  paglrtt^, 
tal  ben  duszei  talp  skaudii^  bet  sunku  nebut^; 
ogi  dabaf  taip  gediszkai  visuf  pasirodau, 
kdd  if  valkpalaikei  jau  mdn  iszsiszept  pasidrqsin. 

Andai  tropyjos,  kdd  dsz  %  baudtavq  jodams, 
katp  szaltysziui  reik' ,  jdrotiau  tinginj,  Slunkii^^ 
bet  jisal  tujaus  man^  peszt  if  milszt  pasikeses. 
Elk,  tare,  snafgliau!  kds  tdv  rupf  sztdi,  gdusi  pef  ausy, 
af  jau  uitmirszai,  kaip  pons  tdvo  niigarq  skalbef 
Asz  del  iodto  to  biauraus  didel  nusigand^s 
jau,  kuf  gdlvq  sdvo  nukiszt,  visdi  netinojau, 
bet  kitt  baudtduninkai  dainudami  jakes. 
Lygei  kaip  antal  szaszuts  pavdsario  snegas, 
kdd  jls  prddeda  tifpt,  ienids  jau  nedera  keliui, 
lyg  talp  su  garbems  visoms  if  mdn  pasiddre, 

Bd,  kaip  jduns  buvau  —  kuf  dingot^  mdno  deneles! 
al,  kaip  jduns  buvau,  visl  man^  glrdavo  kldpai. 
Af  but  pons  af  burs,  af  berns  af  slugine  kefdiaus, 
if  vaikal  be  buksvi^  if  ddr  tisdami  papa, 
vislab  if  visuf,  kaip  gifdit,  lidupsino  Prlczky. 
Ogi  dabaf  tildm  visi  jau  jukiasi  bloznui, 


^  K.  szypsoti.  —  *  N.  d.  V.,  K.  skaUdu. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  63 

pons  taipo  kaip  burs  szaltysziu  nekina  senq. 

Asz  daugsyk  patehodams  sdv  nupUkusi  kmnq 

if  karczus  tilus  ant  spi'dndo  jo  pamatydams 

su  dusdvimais  iszv^stu  sdvo  senystf. 

0  kdd  nidenyj  per  purvus  %  haudtavq  jojii, 

0  mdno  kutnpalaikis  klampodams  iengt  nenujegia, 

dsz  jo  imp  gailius,  kdd  kaftais  dszani  srdres, 

ypaczei,  kdd  iszkoliots  jodau,  vafva  nu  zuhii. 

Talp  dsz,  mlslyk  tikt,,  gailiusi  pasenusio  kumo, 

nes  jis  trylika  mUii,  man  szuleis  jodinejanf, 

pb  halnu  man^  vetlyhai  i  haudtavq  vilko. 

Ogi  manes^  telek  deve,  nupllkusio  tarno, 

jau  visdi  nei  szls  net  tds  susimilt  nesupraiita. 

Ak,  tare  jam  Enskys,  isztrdukp  dldelj  pellj, 
mans  hrolau  szir dings,  kdm  spdrdai  talp  susirauk^sf 
Juk  if  man  taipjau  kaip  tdv  visdi  pasiddre. 
Sztdi,  bredkriaunis  szls,  ant  szdlto  preikdlo^  kdltas, 
rodos,  tlkt  tiurek,  jail  n4i  iszdUusi  delcza^ 
af  kaip  batsei  koks  nukumpes  vdnago  sndpas, 
Kdd  dsz  tat  pamataU,  tujaus  mdn  GUtine  rodos, 
kaip  je  molioriaus  rankd  moliavodama  rdszo, 
if  sic  jos  dalgiu  kumpic  nugandina  svetq. 
Ak  brolaU,  szio  stungio,  szio  nudilusio  stiingio 
dsz  taipo  gailius,  kdd  kaftais  vefkt  nesiliduju; 
nes  jh  trylika  meti^,  mdn  deszrds  mesinejant 
if  lasziniu  szmotus  ant  svodbi],^  mandagei  pidnstant, 
kaip  ugnls  baisl  pef  mesq  szokdavo  ketq 
if  kaip  koks  smarkus  bindokas  skddavo  kdulus, 
kaip  mdn  Jons,  Mikols  ir  Lauras  liudymq  dMa, 
Bet  negand  ddr  bus;  dsz  tdv  daugiaus  pasakysiu. 
Kdd  dsz  —  tlkt  girdek  brolaii,  kaip  mdn  pasiddre 
if  kaip  bUrams  ddr  kasmets  daugsyk  pasiddro, 
kdd  je  sdv  karnu  vytds  niisipi't  u^sigeldta, 
af  kq  szdudyt  if  gardiel  pasikept  prasimdno  — 


1  So  K.,  ob  D.  die   erste  oder  zweite  betont  hat,  n.  d.  V. 
unsicher.  —  2  N.  d.  V.,  K.  delczd.  —  ^  N.  n.  V.,  K.  svodbTi, 


64  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

asz  taipjau  katp  Maps  daugsyk  mudrel  szokinedams 
medtt^  vogf  tamsoj  f  szllo  pdszalj  trdukiaus. 
Hods  tesd,  man^  varts  daugsyk  utklitpo  hedlrbant 
if  nesvetiszkai^  kaXp  vdgj,  visa  nuplek^s 
til  n4i  koks  baisus  razbdininks  dteme  kifvj, 
bet  ddr  kutnpalaikj  mdn  jls  nekadds  nenukinke. 
Nes  asz  ne  taipo  vogiau  katp  tills  balamutas, 
kufs  temos  czese  sdv  kq,  pasikifst  utsigetd^s 
vis  tlkt  duttUus,  klevus  ir  drutmedj,  vdgia 

0  paskui  pardut  %  mesta  kuf  nusibdstps 

til  girtudams  if  szokinedams  prdgeria  pelnq. 
Kdd  mdn  kaftais  vogt  af  kq  iszpleszt  pasitdike, 
rods  if  asz  nesigedejau  isztest  sdvo  rankq, 
die  ne  sdv  vogiau,  bet  vis  malonlngems  ponams. 
Jiik  Hnai^  katp  micms  kasmets  reik  mezliavq  m£lq 
dmtmonams  moket,  kdd  je  jau  ui'delj  siuncza 
af  pef  vdkmistrus  skverut  if  miiszt  nesiliduja. 

Ak  szirdings  brolau^  didel  meldtu,  nepadyvyk 
if  nesakyk  lesininkui^  kdd  Obrys  mdno  b6rnas 
medt'q  vogt  af  kq  pasikifst  kds  ricdenj  rengias. 
Asz  didei  dtaugius  tq  triUsq  jo  pamatydams; 
if  kdd  itemq  jls  kq  vogt  kuiniis  pasikinko, 
tu  jdm  dvl  deszrl  kepti  pastelidv^s  dMu; 
if  kdd  jls  vartu  n'iszpdntyts  pafveia  medi, 
Isz  tikros  szirdes  ddr  treczq  pridedu  deszrq, 
af,  kdd  jau  deszru  netekau,  du  dldeUu  suriu. 
Tatpgi  potdm  kruvele  vetlybai  susivog^ 

1  arczdusi  mestq  tu  pardut  nukelidujam, 

if  graszelius  grecznus  Isz  medti^  sdv  nusipelnp 

czyt^  utmok'et  kasmets  kytrei  pakavdjam, 

Taipgi  matai,  if  medti^  vogt  reik'  rdzumo  greczno; 

todel  ne  dyvai,  kdd  tuls  glupoks  nabagelis 

sit  tabaku  draustu  af  vogt  %  glrg  vatiudams 

gediszkus  vargus  af  strokq  sdv  pasiddro. 

Bet  if  tdks  dramblys  tafp  burif,  tuls  iszsiraSida, 

kufs  sdvo  Idszinius  if  zopostq  vlsq  suedes 

if  iii  pyvq  skink}  v6s  af  vdndenj  szliufpdams 


Au8  Donalitius  Dichtungen.  65 

Isz  hedos  nH  tydas  jait  priviliot  pasiprdtin. 

Tarn  keme,  hrolau,  kur  asz  sdv  sziitinu  pudq, 
du  tikrii  szelmiu  pagretd  su  manim  gyvena; 
vena  ju  baudMuninkai  Peledq  vadlna 
0  kitdm  per  prdvardi  je  prdmine  Slunkium. 
Juk  tinai,  kaip  burai  veik  naujenq  pramdno^ 
ypaczei^  kdd  ant  svodhi^  jau  durnai  pri&irljp 
buriszkai  bel  kiauliszkai  til  prddeda  szutyt. 
Ddr  vos  metai,  katp  asz  tain  kerne  budavojaus; 
todel  kaip  naujoks  kaimynu  visa  rabdtq 
if  ju  kldstq  bei  szelmyste  ddr  nepati'stu. 
Ale  Peledos  if  kaimyni^  petkiamo  Slunkiaus 
dsz  jau  tatp  baisejaus,  kdd  mdn  pddreba  Mszkos. 
Tlkt  girdek,  dsz  tokius  tdv  dyvus  pasakysiu, 
kdd  plaukai  tdv  ant  tilos  galvos  pasisziduszis. 
Trobos  smifdu  tu,  kdd  jds  kds  ndr  isitemyt, 
n4i  pastynes  Isz  visu  paszaliu  pasirddo. 
Kdd  auksztyn  tiuri^  pamatai  sudrlskusj  kratkq, 
ant  kurio  sklypus  nuplesztus  klestina  vejai, 
kdd  vens  cze  kits  ten  ml  stogo  rltasi  lopas. 
Sparai  po  kraiku  su  czytais  kllba  supuv^^ 
0  vidul  visuf  po  stogu  lotgalei  kdba 
su  plauszais  af  kafklais  be  negeliu  sukabi'ti. 
Bet  apaczo,  kdd  ju  butus  biaurius  patiuresi^ 
til  jus  kaip  staldiis  af  kiaiiUvarczus  pamatysi, 
nes  kuf  tlkt  tiurl,  visuf  metinys  pasirddo. 
Juk  je  if  kiaules  stuboj  laikyt  nesigedi^ 
if  kdd  j'ems  padyvyji,  ddr  bdrasi  smafkei. 
Andai  tropyjos,  kdd  dsz  Feledq  suttk^s 
jdm  del  kiauliszkos  biaurybes  kq  pasakyti 
if  ji  kaip  kaim^ns  vernat  band^aH  pamokfti. 
KiaUle^  tariaU,  kq  dlrbi?  af  visdi  nesigedif 
juk  tu  jail  kaip  szudvabalis  metinyj  pasirodai, 
af^  girdl,  kaip  sziidvabalis  jail  szude  pasmlrdai. 
Asz  uzvdkar^  tdvo  namus  blogus  pravaHudams, 


^  N.  d.  v.,  sonst  uzvaJcar. 
Leskien-Streitberg,  Litauisches  Lesebuch. 


66  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

kad  jsitemyjau  tikrat,  tyczoms  paziurejau. 

Talpgi  hetiopsant  man  arklys  mano  tvengti  pradejo^ 

if  tujaus  tdvo  spdrij,  vens  nn  stogo  nupule, 

0  langu  vendm  perdem  skyle  pasiddre. 

Sztdi,  tujaus  —  girdek  tikral,  kq,  tdv  pasakysiu  — 

til  trys  kiailUs  ddglos  su  daglais  sdvo  pafszais, 

lyg  kM  skefde  kds,  stuboj  su^vlgo  neszvdnkei 

if  pro  Idngus  ir  plyszius  kuleis  iszsirtto. 

Tokius  dsz  dyvus  kol  gyvs  nekados  nesuldukes 
talp  nusidyvyjau,  kdd  man  plaukal  pasiszidusze. 
0  til  nepreteliau  skarots  su  vdlkatq  Slunkium, 
jau  visdi  nesigedita  tafp  tmoniu  pasirodytf 
Judu  netinkat  kiaulpalaikes  kelids  varineti, 
0  ddr  kalp  gaspadorei  su  kitats  gaspadoreis 
vis  aukszczdus  czesnyj  tafp  svotti  lendate  sestis 
if  tlkt  vis  gardtez  smagurdut  if  maukt  iszsitiojat. 
Ak  kdd  vyresnyhe  jail  ant  mus  susimlltu 
if  ahic  hen  v4ik  Isz  kemo  must^  paguiti^! 
Juk  jait  mes  visl  smirdet  del  juma  pradejom. 
Taip  dsz  jam  pasakiaU,  bet  jls  herilni  nutverys 
M  katp  koks  razhdininks  mdn  pef  nugarq  s'eke^ 
if  kdd  Selmas  mdn  umai  nebut  pasitdik§s^ 
rdsi  manf  tujaus  ant  vetos  butt^  numusz^s. 
Taigi  matat,  gaidaU,  kaip  kaftais  vaids  pasiddro, 
kdd  nendudelj  koki  bandai  pamoki'ti 
if  pamokfdams  j%,  kalp  retk' ,  pasidrqsini  koliot. 

Taip  besipdsakojant  if  svodbq  visa  pabatgiant, 
teme  sti  visats  daiktais  virpeti  pagdvo. 
Ttl  sveczei  visl  del  to  didet  nusigand^ 
tsz  svetlyczos  buriszkos  kuleis  iszsirlto, 
taip  kdd  ju  kell  sveikds  akeles  iszsibdde 
0  kitl  rankds  af  kdjas  buvo  palut^. 
0  sztdi,  vis  del  neknekit^  taipo  nusitlko; 
nes  Doczys  sii  szeszels  kuUkais  kuldami  tirnius 
taip  nesvetiszkai  virkszczds  sii  sprdgilu  daute^ 
kdd  if  peles  pd  szaudats  kribtdeti  nedrlso 
d  sveczu  daugums  sdv  negandas  pasiddre. 


Aus  Donalitius  Dichtungen.  67 

Ale  nedyvy kites  kalbas  girdedami  tokias. 
Jiik  Doczys  kasmets  sulduk^s  riideni  rebii 
ir  iszkuldams  sdvo  javus  iszgandina  svetq. 
Ak,  kek  hutti  jis  tatp  dukdams  jau  pagadino, 
ak,  kek  giritj,  bet  kalnu  jls  parmete  pernaif 
Ttkt  haisu}  klausyt,  kdd  Lauras^  Bleberio  dede^^ 
sdvo  bedas  ir  tszgasczus  mums  prdnesze  kartais, 
Juk  vos  kiaulstaldis,  vos  Metis  jam  pasillko, 
ifgi  namai  jo  nei  pustyne  jau  pasirodo. 

Tcis  neszvdnkus  ddrbs^  kuri  Boczys  prasimdne^ 
dang  nesdndom  bet  valdtf  svete  padare 
Ak  kek  vetlybu  kaimynu  biitq  palik^ 
riidenyj  aflt  lauku  szaltu  klydinedami  sldpos 
af  sdvo  klumokus  pasiddre  ubagais  etna. 
Tokius  tszgasczus  baisius  vernl  gaspadorei 
tdnkei  provninkams  auksztems  Karaliduczuje  skiinde, 
die  provos  vertos,  kaip  retk\  nekados  nesulduke. 
Zlnom  jiikf  Ulek  deve,  katp  musy>  gadyne 
dszaras  hzveiktas  po  koju  mfdama  szypsos. 

Ale  neimot  ddr,  del  ko  Doczys  nepatetkia 
ir  del  ko  jls  tatp  kasmets  su  sprdgilu  dautia. 
Sdko  daug  tmoniu,  kure  jo  szupini  vdlge,  - 
kdd  jisat  del  to  sdvo  kretvq  vdrgina  skune^ 
kdd  beu  v6ik  girtut  ir  lebaut  kq  pagam(ti^. 
Nes  jls  po  Mikeles  id  klojtm^  bemuszdams 
laUos  VIS  ir  giirkszczodams^  i  kafczemq  Huri. 
Tatp  potdm  su  paczd  kelids  eiles  nusteken^s 
vetyt  skiibinas  if  krepszus  grudu  prisiberps 
til  pasilmksmit  if  prisikdszt  i  kafczemq  bega. 
Bet  moterlszke  jo  linu  grisztes  nusineszus 
if  slaptom^  parddvus  vw  paragdudama  sufbia. 
0  ddr  to  negand,  bet  if  vaikiis  nusivedus 
if  T  tevo  preglobsti  pasodlnusi  maukia. 

Pernai  tropyjos,  kdd  Kdspars,  Bleberio  tafnas, 
atlankyt  PlauczUnq  sw  Doczu  nukelidvo; 


1  K.  batsu.  —  2  N.  d.  V.,  K.  dede.  —  ^  N.  d.  V.,  K.  vaidil. 
N.  d.  v.,  K.  gurTzszczuti. 


^  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

het  if  Krizas  su  Lauru  tenjau  nuvatidvo; 
nes  Plauczuns  jus  ant  kriksztynt^  buvo  pakvet^s 
if  visits  kaimyniszkai  primylet  patadej^s. 
Sztdi,  tu  hdtmas  sukvestti  sveczu  susirinko^ 
het  if  nekvesti}  kaimyni},  daug  susibego. 
Kdspars  kloniojos  dosnlngq  Krlzq  patndtps, 
ale  Doczys  net  dumczus  koks  pilvots  jsirem^s 
ifgi  neszvdnkei  rekaudams  czesnyj  pasirdde. 
Nes  jisal  jail  vel  presz  Mertynq  smagurdudams 
laUes  vis  if  gilrkszczodams  prisiest  iszsitiojo. 
Til  PlauczUns  daUg  splrgjt^  bet  sziitit^  valgiij. 
ifgi  ragalsziij;  per  tarnus  atneszdino  kilmams. 
0  sveczel  visi  margoms  eilems  susised^  i 

Idszinitis  if  jukds  PlauczHno  glrdami  vdlge. 

Taipgi  bevdlgant  if  kaimyniszkai  besidtaugiant 
LaUras  su  Doczu  pamai^i  nurneti  pagdvo 
if  del  kiaulstaldtt^  pargrdut'q  if  pagadj'tt^ 
hdrtis  ifgi  neszvdnkei  koliotis  utsimdne. 
Stiii  neszvdnkeli,  af  prots  czesnyj  susipreszyt 
ifgi  bevdlgant  kiaulstald^i'q  biauriu  paminetit 
Ale  dabokit  ddr  toliaits,  kds  cze  pasiddre 
if  kq,  Krizas,  sins  tmogus,  miims  pranesze  p&nai, 
Pyvo  trls  baczkds  Plauczuns  branget  nusipifkes 
f  svetlyczq  pef  tarnus  jneszdino  greltai. 
Bet  Enskys,  jo  kldpczus,  daUg  paliavott}  krdgi( 
0  nioliavdt'q  stupq  ddr  daugiuus  sugabeno. 
Sztdi,  sveczel  tujaHs  iszmauk^  didelf  bdczkq 
buriszkas  if  kiauliszkas  sznektds  prasimdne. 
Zinot  juk,  kaip  glupas  burs  permer  prisirtj^s 
zaunyt  if  durnus  nekils  iszpliopt  nesigedi. 
Bet  kiti  jau  vel  del  kiaulstaldtit^  pagadj't^ 
if  del  kiaUli'q  nUmusztt^  byline ti  pradejo. 
Sztdi,  tujaus  isz  iodty,  kiauliszkai  pasak^tt^ 
pekliszkas  razbdjus  if  niuklms  pasikele. 
Bods,  kdd  bUrs  czestavots  jaU  prdto  visa  netenkay 
sztdi,  tujails  jau  if  padorumo  visa  netenka. 
Juk  if  pats  Plauczuns,  kufs  czesnj  biwo  pakel^y 


Au8  Donalitins  Dichtungen.  69 

talp  neszvdnkei  su  niacnum  pyvu  susipyko^ 
had  szvesoj  krapinedams  jau  szvesos  nepatlno. 
Af  dyvat,  kdd  svotai  jo,  dosnei  primyleti 
kumu  vetlyhu  kalhas  kdlbet  nenumdnef 

0  ddr  to  negand;  klaus^kit,  kas  paMdare. 
Kiibas  su  Lauru,  garbmgo  Kdsparo  tentu 
ir  Mikolas  ant  kemu  statyts  pakamore 
sii  kitms  draugais  ant  Doczo  umaru  szoko. 
Sztdi,  tujaiis  visl  katp  kudlas  koks  susiveles 
rdiczojos  ant  dslos  ir  faipo  mesinejos, 
kdd  vens  noses ^  kits  ausiu  girdet  nepalaike. 
Ypaczei  Doczj  talp  nesvetiszkai  pagadmo, 
kdd  jt  jo  vaikal  lovyj  vos  pafnesie  gyvq. 
Pme,  jo  patl,  del  to  didei  nusigandus 
pusgyvi  vyruti  v\s  glohodama  vefke 
ir  jo  kidmzp  p4rmusztq  mazgodama  szluste. 
Til  kaimynkos  hz  visu  paszaliu  susibego 
if  visokiu  lekarstvtf,  macniu  sugabeno. 
Gryta  daug  ^oliu  szlovmgy,  bei  debesyli^ 
0  Selmyke  sii  Berg^  tepalu  padar^ty, 
Doczi  vel  gaivft  if  gydyt  dtnesze  grettai. 
Tds  toles  smarkids  czerpej^  maiszydama  Jeke 
gailiu  ddr  if  l^kiszko  daguto  pridejo. 
Til  stubd  del  to  visa  smirdeti  pagdvo, 
o  Doczys  jau  vel  pamatt  kribtdeti  pradejo. 
Pme,  jo  motertszke,  su  kitoms  moterlszkems 
dzaUges  if  Doczukq  sii  gatavats  tepaleleis 
mostyt  til  if  jo  taizdds  aptvirt  susirinko; 
bet  Pakulene  ji  tadet  pds  pdtalq  stojos. 
Sztdi,  Doczys  tujaus,  tepalu  smarkumq  suudes 
if  tyndvimo^  bobiszko  baisicmq  pajut^s 
su  sykiii  n6i  koks  Perkuns  isz  pdtalo  szoko 
if  \sz  pdpykio  nusitveres  dtdelj,  strampq 
bobas  sii  visdkeis  bdbiszkais  tepaleleis 
Isz  stubos  pasmlrdjtos  tn  Iszmusze  laukan. 


^  N.  d.  v.,  K.  czefpe.  —  ^  K.  zynavimas,  zynauti. 


70  Aus  Donalitius  Dichtungen. 

0  paskui  stubos  ryku  daugumq  sudaut^s 
ir  czerpes  su  lekarstvoms  pro  durls  iszmeffs 
tu  vaikuSj  kure  jo  stirvq  huvo  suvdl^, 
dtlkdams  vel  ir  rekaudams  kone  niimusze  smifdas, 
Ak,  tare  Selmas^  bengi  paliduk  su  pdsakq  sdvo; 
jau  perdaug  dyvu,  jau  ausys  musu  praskudo. 

Ak  kur  dingot  jus  letuviszkos  gadyneles, 
kaip  ddr  Prusai  vokiszkai  kalbet  nemokejo 
if  nel  kurpiii  nel  sopdgu  ddr  nepatmo, 
bet  vytds^  katp  burams  reik\  nesziodami  gyres. 
Tal  ddr  vetlybu  kaimymi  beigi  biczulii^ 
gedetis  if  jus  iszpetkt  net  vens  neprivdle. 
Ogi  dabaf,  telek  deve,  tikt  geda  tiureti, 
kdd  Letiwninkai  kaip  Vokeczei  sopaguti 
af  su  kurpems  rudenyj  ant  czesniu  pasirodo. 
Klumpes,  kaip  mes  vdkiszkai  kalbedami  sakorriy 
rods  taipjau  Letuvninkams  neszidt  nepritinka, 
nes  if  jds  musii  tevu  tevai  girt  nenorejo; 
ale  sopdgi^  jau  prancuziszkai  sudabi'tif, 
if  puikioku  kurpitj,  gedejos  pamineti, 
tk  Francuzai  jau  potdm  pas  mils  atsibdste 
if  prancuziszkas  maneras  miis  pamoklno. 

Tevai  musu  sent  pifm  to  neturedami  sziiiiliu 
rods  net  pybeliii  nel  katgismii  ddr  nepafino. 
Je  ilkt  Isz  galvos  szventus  mokmosi  mokslus; 

0  sztdi,  tlkt  daugiaus  garbej  laikydavo  deva 
if  szventoms  denoms  batyczan  begdavo  grettai. 
Ogi  dabaf,  telek  deve,  tlkt  geda  tiureti, 

kdd  Letuvninkai  prancuziszkai  pasiredf 

1  bainyczq  vos  iszgifst  kq  kyszteria  gdlvas, 
0  paskui  til  tdist  if  szokt  i  kafczemq  bega. 
Taip  potdm  kell  tafp  ju  aklal  prisimaukfi 
bUriszkai  bel  kiaiiliszkai  tu  prhdeda  zaunyt 
if  batnyczo  tszyirstt^,  neminedami  todtu 
buriszkas  szutkds  glupai  taisydami  jnkias. 
Bet  kitl  vaidiis  del  neknekiu  irrasimdn^. 

if  girti  kits  kltq  pre  galvos  nusitvcr^ 


Au8  Donalitius  Dichtungen.  71 

nS  razhdininkai  ant  dslos  vetndami  tasos^ 
kad  v&malai  visuf  per  visa  kafczemq  teszka. 
Tat  biaurpbe,  kdd  plaukai  pasisziduszia  begirdmt. 

Bet  ddr  to  negand.     Taipo  girtudami  tevai 
ir  vaikus  glupus  sio  savim  i  kafczemq,  velka, 
kdd  if  jus  tujaus  Isz  mdto  sufbt  pamokftu; 
0  paskui^  vaikdms  bepamdt^nt,  peszasi  tevai, 
kdd  plauku  visuf  iszpleszti^  sukasi  plusztai} 
Ak  jus  nepretelei,  jus  iszpiudyti  bedevei! 
af  nesibljoteSy  kdd  jiXs  pekld  prasiverus 
tatp  szventds  dends  atszvenczant  til  pratudytii ; 
0  nesigedite  tafp  krikszczoniu^  ddr  pasirodytl 

Kdd  kunigal  vaikus  i  sziuil^  rdgina  siusti, 
if  kdd  szulmistrams  relk^  kokj  pinigq  kysztert, 
dk,  tokiu  visuf  glupu  nurnejimii  raildas. 
0  paskuij  kdd  dmtmonams  jail  retk'  pasipiirtyt 
if  je  vdkmistrams  iszpdntyt  urdelj  siuricza, 
sztdi,  til  Isz  visu  paszaliu  barzdoti  beproczei, 
lyg  kdd  jau  dang  us  pargrius,  tlkt  rekia  t)kt  rekia; 
if  potdm  su  szidmistrais  b'ednais  nabageleis, 
kdd  je  sdvo  dalyko  nor,  ddr  bdrasi  smifdai 
if  besibdrdami  daiig  glupu  daiktu  sumeluja. 

Patkius,  glUps  tmogiis,  vargu,  Tevemusii  mokedams 
if  jo  pusbrolis,  net  tek  skaityt  negaledams, 
szulmistrus  if  sziitiles  ddr  iszpeikt  pasidrdsin. 
Tlkt  dyval  klausyt,  kdd  jMu  prddeda  zaunyt. 
Ans  sdvo  vaikiniiis  kaip  drhnelius  u^atigj' dams 
if  jus  lepidams  bet  vale  visa  bedudams 
vaidyjas  sii  szidmistrais  ir  bdrasi  k^kdams, 
kdd  jems  kaftais  Isz  bedos  pef  subine  drdHa; 
0  szisai  Isz  viso  jau  velniop  besisukdams 
if  vaikus  gluptts  f  sziiiil^  siust  nenoredams 
peklai  ant  garbes  jus  utaug^t  patadejo. 

Paikius  ant  ly tails,  ant  gedros^  bdrasi  Vauszkus; 
vens  tdria:  perszvesu^;  kitdm  ne  gaud  szvesybes; 


1  K.  plusztai.  —  2  j^    (]^  v.,  K.  krikszczoniu.  —  ^  j^    (j^  y.^ 
K.  gedrd  gedros.  —  ^  K.  szvisu. 


72  Aus  Donalitiufi  Dichtungen. 

sziuile  szidm  ne  yera^  o  aits  pamoklnimq  peikia, 

Szulmistras  kelems  perjduns  if  nekq  nemoka, 

0  kitems  tds  pats  persons  ir  hlogs  pasirodo. 

Jls  gedodams  szidm  perdaiig  nemandagei  rekia^ 

0  kitdm  tds  pats,  kaip  retkia,  rekti  nemoka. 

Yens  tdria:  perdrqsus;  o  kits  j%  letq  vadhna. 

Taip  kunigdms,  taip  szidmistrams  visuf  pasiddro, 

khd  szventoms  denoms  nendudelei  susibdst^ 

if  nesvetiszkai  glupds  akis  utsipyl^ 

nil  kunigu  bet  ml  darbu  ju  prddeda  zaunyt. 

Bet  if  vedybi^  krikszczoniu  ddr  nepristokom, 

ddr  yr  tafp  Letuvninkij,  vernu  gaspadorit^^ 

if  ddr  tevt^  yr,  kure  myledami  devq 

pdtys  ne  tiktai  szventat  ir  mandagei  elgias, 

bet  if  sdvo  namus^  katp  relk' ,  pridabodami  valdo. 

Taip  ant  sveto  jau,  kalp  mums  szvents  prdnesza  rdsztas 
vis  pulkelis  mels  vernuji^  biivo  matesnis 
kaip  ans  dufnas  pulks  nelabuju  ifgi  bedeviu. 
Bet  ddr  if  toliaus  taip  bus,  kdd  svets  pasidukjs 
if  apjeks  visdi  velniop  resztu^  besisukdams. 
Sdko  juk  visl  szventuj'q  prdrakt^,  ^odiei 
if  pons  Krlstus  pats  bei  jo  mokj'tini'q  rdsztai, 
kdd  presz  sveto  pdbaigq  bus  toks  sumis^imas^ 
kdd  baisybes  pekliszkos  visuf  i^zsipldtjs 
if  tafp  poni^  taip  kaip  tafp  glupifdelii^  bUrt^ 
ttkt  klastds  ir  szelmystes  iszvysime  kyszant. 
Mdtom  juk  kasden,  kaip  jau  visuf  karalidudams 
vdnias  vis  baisiaus  piktuj'q  suvelia  kicdlq. 
Ak  brolelei,  dk,  iszbuskim  ifgi  pajuskim, 
kalp  visuf  iszsitioj^  peklos  plyszta  bedugnei, 
if  kaip  pekliszkas  razbdininks  musi^  gadyne 
sit  sdvo  mdkslais  velniszkais  sudukina  visa. 
Vogt,  klastut,  iszpleszt  if  sio  gvoltii  pasisdvjt, 
szelmystes  pramanyt^  kekszdut  bet  devq  panekit^ 
if,  kds  ddr  daugiaus  yr  pi^lmoniii  pramanyti, 


^  K.  resztu. 


Aus  Donalitius  Dichtuogen.  78 

tat  visd,  vera  haislngos  musu  gadynes. 

Ak  katrul  jau  czesas  musu  nelahs  nusihaste! 

Mes  Letuvninkai  pifm  to  nepaH'dami  svetq 
dlngojom  vis,  kad  ttkt  Szvetsteris  if  Prancuzas 
2imdnes  su  svetimais  sdvo  mokslais  moka  supdiniot, 
if  khd  Yokeczei  tikt  vogt  if  k4ikt  nesigedi. 
0  szfdi^  tafp  Letuvninku  taipjau  nusiduda, 
kad  letuviszkas  tills  smifdas  ifgi  hedevis 
Letuvai  if  Letiwninkams  mums  gedu  paddro. 
Ak  Letuvninkai,  szirdmgi  mdno  hroleld! 
heft  nesilygjkim  aklems  szio  sveto  bedevidms 
if  n^atbokim,  kad  i  mils  Huredami  bloznai 
szypsos  if  glupics  sztukius  pramanydami  jiikias. 

Taigi  dabaf  dsz  jits  kaip  vernas  Maps  pamoki'dams 
net  pi'ancUziszkai  net  vokiszkai  nepagyriau, 
bet  tlkt  bUriszkai  kaip  draugas  jusii  paZi'stams 
jums  tesiog  pasakiau,  kaip  man  pasakyt  pasitdike. 
Ant,  jau  M^rtyno  nulydejom  didel^  szvent^ 
0  atpenfai  sii  kaledoms  jau  prisidrtin. 
V^,  kaip  isz  vakaru  tamsiu  rustdudami  vejei 
vel  jau,  %  temiiis  bei  rytus  prddeda  trduktis 
if  temos  szalczits  pas  mus  f  Lefuvq  vdro. 
Ak,  jail  skubikimes  ben  v4ik  stubds  pasiszlldyt 
if  gaspadoriszkai  stones^  galvijii  paprovyt, 
kad,  mindu,  neks,  nei  parszilks  turets,  nesuszdltu. 
Jitk  kekvens  galvijas,  kad  jaU  raiidasi  grudas, 
mils'q  rUpesczams  vernems  pasilecavodams 
if  %  sdujas  miisi^  tiuredams  pdszaro  Idukia. 
Dukim,  bet  vis  sii  protu  padal^dami  dukim; 
nes  ateisenczos  ^emos  ilgiimo  netlnom 
if,  kek  presz  szventds  velykas  llks,  nenumdnom. 
Af  ne  gerai,  kad  jaU  vargmgai  p4rtemav6j^ 
grecznq  zopostelj  miims  ddr  pasillkusi  mdtomf 

Niigi  dabaf,  jail  sklrkimes  if  vapeti  palidukim! 
0  deve,  duk  miims,  kad  szventes  visds  nulydej^ 


1  Danach  wH(re  Nom.  stone  oder  stone,  K.  [stone,  a.  pi.  stones. 


74  Au8  Donalitius  Dichtungen. 

irgi  suUuk^  nailjmetj,  bet  szvental  pasidtaug^ 
vel  susikvestumbim  kaimyniszkai  pasisvdikit. 


Ein  Brief  von  Donalitius. 

Szirdings  brolau! 
Kq,  veikl  su  savatseisf  Af  ddr  sveikl  if  linksmi  kru- 
tate?  Mes  seneji  ddr  vis  k^bojam  if  jau  sdvo  grabus  dMame 
budavot.  Kldusk  ilkt  szi  Seligmonq^  kursal  sz%  laiszkelj  tdv 
dus.  Laksztingala  jau  visuf  sdvo  dainds  pdbaige,  o  miisi^ 
laszinel  bet  deszros  jau  taipjau  balgias.  Ak!  if  duna  jau 
batgias,  o  rugel  ddr  nenoksta.  Kds  bus  Isz  musii,  sdko  jau 
daugybe  didele  pas  mm,  rdsi  if  pas  jus,  Raszyk  man,  katp 
jusi^  laksztingala  daindvo  szjmet.  Katp  musi^  daindvo,  jau 
andai  tdv  rasziau.  Asz  jq  tzkt  venqsyk  girdejau  krumuse 
besilmksminant,  die  neiszmaniau  tikrat^  kq  jl  Jurguczui  lepe. 
Rdsi  szimet  nereikejo  ji  budjt  if  ragit.  Kttqsyk,  kdd  devs 
svetkq  laikys,  daugiaUs  letuviszku  todt'q  raszysiu.  Priimk  szi 
mdno  pdslq  meilingai  if  pamylek  ji  mdno  vafdan;  o  kdd 
noresi  man  kq  raszyt,  raszyk  dabaf;  juk  tek  czeso  tikt  turesi. 
B^k  if  pasillk  sveiks  su  visdis  sdvo  namiszkeis.  Mes  dudame 
labds  dendSj  o  dsz  jus  myledams  if  pertegnodams  busiu  if 
pasillksiu, 

katp  iksziol  buvo, 
Denq,  kdd  dsz  rasziau,  vernas  tafnas  if  pretelius 

pasak^s  muno  pdslas.  C.  D. 

Begk  mdno  Seligmons,  skubrei  su  grdmatq  mdno 
tr  Isz  Isrutes  parneszk  mdn  grdmatq  kltq. 


-^- 


75 


f 


in. 

Aus  A.  Baranowski,  Anykszezu 
szilelys. 

Nach  der  Ausgabe  von  A.  Baranowski  und  H.  Weber,  Ostlitauische 
Texte  (Weimar  1882).  i 

Baranowski  ist  durch  seine  Theorie  iiber  die  urspriing- 
liche  Normalquantitat  der  Vokale  (s.  J  F  A.  13,  79) 
genotigt  gewesen,  ein  sehr  umstandliches  Zeichensystem 
fiir  die  Betonung  dieser  ostlitauischen  Mundart  einzu- 
fiihren.  In  dem  folgenden  Stuck  ist  die  Bezeichnung 
vereinfacht,  namentlich  darin,  daC  nicht  dasselbe  Zeichen 
iiber  Silben  verschiedener  Quantitat  gebraiicht  wird. 

1.  Kurze  Silben  bekommen,  wenn  hochbetont,  das 
Zeichen  \  bleiben  unbetont  unbezeichnet.  Kurz  konnen 
in  diesem  Dialekt  nur  sein  Silben  mit  a,  i,  u,  wenn  diese 
Vokale  nicht  Bestandteile  von  Diphthongen  sind  und  nicht 
in  der  Verbindung  Vokal  +  n  m^  r  I  -}-  Konsonant 
stehen.  Solche  Kiirzen  und  damit  auch  der  Akzent 
konnen  nur  in  Endsilben  vorkommen,  z.  B.  akls,  Tiaramu, 
miszkus,  szakd. 

2.  Mittelzeitige  Silben  bekommen,  wenn  hoch- 
betont, das  Zeichen  ^,  bei  Diphthongen  und  in  den  Ver- 
bindungen  Vokal  +  Nasal  oder  Liquida  auf  dem  zweiten 


^  Zur  Orthographie :   I  bedeutet   hier  das  palatale  Z',  I  das 
eogenannte  guttu^ale  I. 


76  A  us  A.  Baranowski,  Anykszczu  szilelys. 

Bestandteil.  Der  Ton  ist  immer  steigend;  z.  B.  fobo, 
medto^  szifelys,  r amino,  buwy,  sakou,  tetp,  miszkat,  akim, 
dahaf.  Unbetonte  mittelzeitige  Silben  erhalten  kein  Zeichen. 
Mittelzeitig  sind  alle  unbetonten  Silben  (vor  und  nach  dem 
Hochton)  mit  Diphthongen,  mit  den  Verbindungen  Vo- 
kal  +  Nasal  oder  Liquida  +  Konsonant,  mit  den  Mo- 
nophthongen  y,  o  (=  altem  o  und  u\  e  (=  altem  e  und 
e,  das  alte  e  ist  unbetont  immer  zu  a  geworden);  das  mittel- 
zeitige u  ist  durch  u  gegeben,  da  u  auch  kurz  vorkommt; 
z.  B.  medio,  teme,  waikai,  tiureti,  musu,  Unguoja,  k'almau 

3.  Lange  Silben,  wenn  steigend  betont,  bekom- 
men  in  der  Hochtonstelle  und  in  Silben  unmittelbar  vor 
einer  mit  '  hochbetonten  Endsilbe  (nur  in  dieser  Stellung 
kann  unbetonte  Lange  erscheinen)  das  Zeichen  ",  bei 
Diphthongen  und  den  Verbindungen  von  Vokal  +  Nasal 
oder  Liquida  +  Konsonant  auf  dem  zweiten  Bestandteil. 
Wo  *  und  '  auf  e in  em  Wortestehen,  bezeichnet  demnach 
den  Hochton.  Z.  B.  Hmczugais,  kraitvos,  dtouges,  nulinko; 
sunus,  duszias,  szirdls.  Lange  Silben,  fallen d  betont,  haben 
das  Zeichen  ',  bei  Diphthongen  und  den  Verbindungen 
von  Vokal  -|-  Nasal  oder  Liquida  auf  dem  ersten  Be- 
standteil, z.  B.  ivatineti,  sdugojo,  fduie,  mofku. 

Dem  folgenden  Stuck  (V.  178—343)  geht  eine  Be- 
schreibung  der  Schonheit  des  niedergeschlagenen  Waldes 
von  Anykszczai  voraus. 

6i  budaivo,  budawo  tsz  musu  szifelo 
didtdusio  patogumo,  gratous  ramumelo! 
a^  tas  wtsas  ramumas  po  Letuwiii  duszids 
lig  lygumoj  wejelys  po  tofafds  iruszias 
pfoukydamas  lingowo,  tumsiom  wilniom  twtno. 
Datnai  miszkz  Letuwys,  ko  w'arkia,  nattno; 
ae  ilk  junta  datnidusiai,  kdd  szirdls  naskoudta, 
a^  tik  pifnd  pajdutu  fabai  ramiai  grioMia; 
if  lig  rasos  timczugais  gotisiai  atgaiwihtd, 
if  lig  rasa  paf  iv4idu  aszarefes  krinta. 
Poskum  jifgat  krutlnej  szifelys  kwepuoja; 


Aus  A.  Baranowski,  Anykszczu  szilelys.  77 

atsidusus  krutine  Ug  giria  linguoja. 

Lig,  tarytum^  ramumas  tetp  duszion  intslinko, 

kdd  net  duszid  kaip  worpa  prihr Indus  nulinko. 

Isz  to,  matai,  oszaros  if  afsidusunas, 

tsz  to  szwintos  pajdutos,  isz  to  giesmes  jtmas. 

Ddbaf  wtsa  prapuofy,  tlk  unt  louko  pllko 

kelos  kratwos,  nuskurdy  pussalytes  like. 

Jet  unt  szio  iswUusio  po  kdinus  lydimo 
teip  doug  szirdyj  U'ala  ramous  atminimo 
tartum  k'aimai  supuwy  atgyja,  taluoja^ 
suspynusias  wirszunas  ivdjas  pfawesuoja; 
tartum  pliki,  iszdegy  dirwonai  sziszkiwti 
pasipucza  somanom  no  gryhu  taszkuoti; 
tartum  tsz  t'arpu  puiriu  toke  kwapai  kUo, 
Ug  kdd  girid  pratruksta  af  piicza  Isz  szvto; 
tartum  wtsa  szisziomo^  suczifbo,  supijszko, 
Ug  dienai  hr4ksztunt  widuj  paniurusio  mtszko. 
J  el  unt  sziu  pliku  pfotu,  kai  mislts  atlyja, 
paminklais  atwaisytas  szvtelys  atgyja, 
tat  kokio  b'abudawo  Isz  seno  szifelo 
meilingo  atminimo,  gratous  ramumelo; 
kai  sze  pfotai  apiefy,  apgriutl,  aptemy 
matydawo  k'afmuotu  apylinkej  2emy; 
kai  stohrial  seksniais  drutt.,  omtiais  intratejy 
waltg  kafbos  sanehi  parajos  kyszejy, 
tsz  kuriu  tymu  buwy^  kdd  giriu  czd  sndusta, 
tunkus  Isz  wirszous  stogas  tvirszunem  sudusta, 
if  natil  pwtkais  meszkos  if  s£arnai  p'areta^ 
bet  tunkumos  t'afp  raistu  if  tabriai  tur6ta. 

ae  kuf  ddbaf  szifelys,  buwy  miszkat  szwintl, 
kdtin  kod'al  sanobej  wisiszkai  iskintl. 
MaHf  ivieru  intwedys  Jagiefd  iskyne, 
kdd  jou  nab'atarndutu  deivaiczom  tewyne. 
Poskum  po  szids  pakofnas  unt  seno  stobryno 
buwy  puszys  sudugy  no  metu  szimtyno, 
tunkios,  duksztoSj  lyguteSj  gaftonos  kaip  twokes, 
wirszunes,  a^su,  ute  if  lemanai  piokes. 


78  Au8  A.  Baranowski,  Anykszczu  szilelys. 

Do  atrhanu  sanelai  po  szUos  smelynus 
paskuifakas  sanobiu,  gra&im  utolynus; 
lieknl  dugy  katp  mindres^  ialowy  kaip  rutos, 
szoknySj  lemanai,  szokos,  if  ivirszunes  drutos. 
Szw^sti  Letuwos  medtai  najotlty  nogolo^ 
rouswasai  temos  fopas  sufdukdawys  iolo; 
Hit  buwy  katp  seniai,  somanom  apdugy, 
stipri  buwy  if  stumbous  kaip.  wyrai  sudugy, 
a^  wietlywi  if  grotous  kaip  musu  jounlmas. 
Poskum  jifgai  sziurpsojys  stobriuofas  lydimas. 

No  Puntuko  llg  Sziowei  utoiit  dougyby 
fatky  imones  Itg  kokiu  dldtii  szvnnt'anyby. 
Grywindami  wenybej  dewaiczom  intiky, 
kure  dougal  paminkiu  po  miszkiis  paUky. 
Neszys  wdnias  okmany  didiimo  katp  gryczos 
if  sudoutyt'  nor^Jys  Anykszczu  batnyczos 
arbo  atuw'afst'  upes;  bet  kaip  tlk  iszwydys 
utolynu  poszivysfu^  if  gaidys  pragydys^ 
tuoj  Isz  nagu  pafoidys  if  smelin  intmHszys, 
net  teme  sudrab^jus,  senos  griuwy  puszys. 
Poskum  imt  jo  Letuwiai  doivanas  kureny^ 
kad  jos  dewal  apsdugo  if  dingia  ir  pent. 
If  sziuos  czesos  nors  teme  arkfats  nugaiusta^ 
doiig  Puntuki  utoio  k'aimu  t'ab'apusta; 
a^  do  dujan  pre  kelui  dabaf  t'ab'astowi; 
wirszunes  do  taluoja,  nors  jou  szokos  dtdwi. 
Szenaivoja  jos  tmones  net  rotais  natrunko, 
tufas  ligos  suspdustas  tsz  intodto  iunko, 

Po  lygumas  if  sUniiis  trdukysys  lepyna^s, 
kaikuf  gojais  ap^^ys,  kaikuf  wtszkai  grynas; 
botuodawys  parwosar  gafswii  tedu  pienu, 
utdawys  biczu  spieczais,  dw'alkys  ihadum  wienu. 
If  wisi^m  imonem  meitus  if  patogus  buwys 
if  iaimMinas  wtsas  katp  tikras  LetuwySy 
tedais  bit' as  p'an^jys,  sdfdu  medu  dorys, 
ligds  wisds  LetUwiu  sii  prokaitu  tvorys, 
ronds  sit  brazdats  gydys,  woczii  trdukys  Ugny; 


Au8  A.  Baranowski,  Anykszczu  szilelys.  79 

^isz  liemanio  del  stouniu  if  lintas  if  dfigny, 
Isz  karnU  dowys  wytas  del  musu  outuivo. 
If  net  szaketes,  ahu,  dykal  napratuwo: 
dirby  karbijas,  funktis,  arbo  twery  twords, 
no  szaknes  lig  unrszunei  bmvys  wisas  d&ras. 
Kaikuf  skroblynai  buwy,  bet  skroblus  isznyko, 
tik  skroblmes  toriefkos  do  kurnakur  Itko. 
Kaikuf  buwy  wisokiu,  gaii  nmvatnu  medM, 
if  sii  tedais  skujuotu,  fapuotu  b'aUedtu. 
Tropnats  wardats  tiniuonys  tos  madtus  ivadiny, 
wisiis  dukfejy  tm&nes^  nd  wisus  patiny. 

Tal  toks  miszkas  trdukysys  paf  Letutvos  2emy; 
wisl  pfotai  talowy,  paweni  aptemy; 
wtsos  butvy  wirszilnes  wenyben  suspyny, 
katp  Letuwnykii  szirdys  unt  wienu  tewyny. 
a^  Letuwiai  su  medtais  wis  zgodoj  gyweny, 
jounystej  pasitiny  if  drougej  paseny. 
Letuwnykas  po  urwus  sousiis  fdutus  kurys; 
na  lintines,  tsz  szaku  bmvy  pintos  durys; 
if  nei  wieno  lieriianio  LetUwiai  nakifty, 
jeg  tik  stobriai  papuwy  sawdimi  iszwirty. 
N'ds  if  miszkas  Letuwy,  kaip  tiktai  gafejySj 
teip  wisados  rammys,  wisados  myi4jys, 
^wei'im,  poukszczais  if  watsiais  dingys  if  panejys, 
if  nepretelu  muszte  griudamas  pad4jys; 
sunkioj  denoj  duodawys  siaptus  no  baisybiu, 
ludnoj  denoj  paweiksfu  wisokiu  rumybiu, 
linksmoj  denoj  dougumu  wisokiu  gratybiu, 
kotnam  mail  del  kbtno  wisokiu  gerybiu. 

Sunkios  dienos  atojy,  imones  badu  miry, 
somanas  duonon  kepy,  tiew'ds  sriubon  wiry. 
Teip  imonafds  hz  bado  2ewem  pap'anetus, 
kdd  uUiksiunt  pawietris  —  if  fabai  pakretus. 
Miszkas  imoniU  pasgaiiys,  rasu  apsiw' arkys 
duksztas  sowo  wirszunas  d'ab'asin  intmarkys 
if  suszukys:  <^Brolukai,  ginkites  no  bodo! 
Patoiminta  foj  runkd,  ku  kirwy  iszrodo!-^ 


80  Aus  A.  Baranowski,  Anykszczu  sziJelye. 

Su  oszarom  pirmieji  truputy  praskyny, 
waifodami  ju  waikai  teip  gyny  texvyny^ 
dusoudami  anukai  tos  miszkus  aikwojy, 
proanukiai  iv'atimais  mestelin  w'aHojy. 
Po  keturias  deszimtis  w'attmu  pardowy, 
dtoilgdmvysi  unt  denos  po  musztmy  gowy. 
Medtai,  mdt^  tsz  dougybes  wlsiszkai  atpigy; 
ir  telp  jiigai  aikwdjy,  net  kofoj  prisUgy ; 
a^  tai  WIS  del  ariefkos  dougidusia  iszfoidy ; 
wist  buwy  kaip  2ydu  szeimyna  pasioidy. 

Tai,  mat,  musu  tewelai  miszku  nab'arody^ 
ir  t'arp  sawy  kaip  brolai  wist  susi2ddy 
aifoist'  dirwds  szifelui.     Mat,  miszko  pasilgy, 
datnal  sowo  bfakstienas  oszarom  suwilgy 
iiur^dami  unt  Mimus.    Mat,  Lettiwiu  duszios, 
sanais  miszkais  p'ati^tos,  widuj  miszko  truszios 
plikuos  pfotos  b'd  miszko  lig  tartuih  apkursta, 
tartum  d^usta  no  sdules  if  palingwel  skursta. 
Nors  jou  dabaf  Letuwys  plikuos  piotos  gimsta, 
gesmej  miszku  uigirdys  b'd  jo  nab' arimsta, 
S'anu  miszkai  myf^ta,  twton  gesm^n  d6ta\ 
musu  tetvelu  wisos  tos  giesmes  moketa. 
Tai,  mat,  miszko  pasilgy  dukfejo  sziiely, 
kasden  apivaiksztin^jo  kotnu  pakrasztely 
ir  priugdy,  kaip  mMo,  graHdusio  puszyno^ 
jdunas  szirdis  if  dUszids  waikelu  rammo. 
If  sdugojo  kasdiend  kaip  didMusio  fobo; 
natil  med;to,  nafduie  nei  maHdusio  tobo. 
Diouges  Anykszczai,  dioiiges  unt  szifu  tiur4jo, 
sw'atimuos  miszkuos  mdfku  pirktu  ivatinijo. 

Atwatiowo  kuczm^istras,  sziiu  apHur^jo, 
rawus  unt  k'alu  kose,  leswincziis  pad^jo, 
if  poganiu  atgyne  if  grybdut'  a2gyne\ 
sfaptH  pardawinijo  if  paf  naktls  skyne; 
wyfasnybei  mafowo;  a^  2m^nem,  kai  w'arke, 
nasriis  kumsze  kuiokais,  kroujo  kfanan  marke; 
if  kasmetai  Anykszczus  miszko  kuoptu  wore. 


Aus  A.  Baranowski,  Anykezczu  szilelys.  81 

Ir  Uko  szite  kofnai  pliki  ir  k'afmuoti, 
aptoistyti  oszarom,  giesmi  apdainuoti. 
Ir  gesme  napabatgtd,  kai  szirdts  sttsopo, 
unt  duszios  idbai  sunku  ir  naramu  topo. 
Mat,  toj  patl  galyhe,  ku  miszkus  sugrdu^e, 
szirdy,  dUsziu  apgriuwo  ir  giesmy  nutdute. 


■^ 


Leskien-Streitberg,  Litauisches  Lesebuch. 


82 


IV. 

Aus  der  Bibeliibersetzung; 
Kirehenlieder. 


Aus  der  Bibeliibersetzung 

(nach  der  Ausgabe  Halle  1869). 

1.  Mos.  40  und  41,  1—43. 
If  nustdave  po  to,  kdd  szinkorius  kardlmus  Eglpto  if 
bekere  nusidejo  presz  sdvo  veszpatj  kardliu  Egipto.  If  Pa- 
raonas  supyko  ant  savo  dbejt^  kamdrninku,  ant  vyridusiojo 
ant  szinkorii^  if  ant  vyridusiojo  ant  bekerii^,  if  dedino  jus  f 
temnyczq  dvaro  priveizdetojo  namuse,  kuf  Jozepas  apkdlts 
gulejo.  0  dvdro  priveizdetojis  state  Jozepq  ant  judveju,  kad 
jem  szltityti}^  if  jMu  sedejo  kelies  dends  kalejime.  If  jtidu 
abidu  sapndvo,  szinkorius  if  bekere  kardliaus  Egipto,  vena 
ndktj  koinas  sdvo  sdpnq;  if  kotno  sdpnas  turejo  sdvo  iszmd- 
nymq.  0  kaip  Jozepas  ankstl  pas  jMu  jejo  if  mate,  kdd 
abudu  smutnii  buvo,  klduse  jls  jildu  tafdams:  Kodel  jitdu 
szenden  smutnii  esatf  Jtidu  atsdke:  Miidu  sapndvova  if  ne- 
turiva  neiveno,  kufs  miimdvem  tat  iszguldytt^.  Jozepas  tare: 
Iszguldyti  devo  ddrbas  yrd;  ale  taczaus  pdsakokita  mdn.  Tal 
vyridusiasis  szinkorius  pdsakojo  sdvo  sapnq  Jozepui  if  tare 
jam:  Asz  sapnavau,  buk  vynmedis  po  mdno  akiu  esqs;  tds 
turejo  tris  szakds,  if  2aliudams  dugo  bet  tydejo  if  jo  ugos 
iszsifpo;  o  dsz  Paraono  kiipkq  turejau  sdvo  rankoj,  if  ugu 
emfs  suspdudiau  tds  f  kUpkq  if  kiipkq  daviail  Paraotiui  i 
rankds.     Jozepas  tare  jdmui:    Tat  yrd  jd   iszguldymas:   trys 


Aus  der  Bibeliibersetzung ;  Kirchenlieder.  83 

szakos  yra  trys  denos;  po  trij^  denu  Paraonas  tavq  gdlvq 
paduksztjs  ir  tave  vel  jstatys  f  tdvo  uredq,  had  tu  kupkq 
jdm  f  raiikq  dutumbei  pagal  senqji  hudq,  kaip  ddr  jo  szin- 
korius  buvai;  ale  minek  manes^  kdd  tdv  gera/i  seksis  if  me- 
laszirdyst^  mdn  iszrodyk  if  pamink  Paraonui,  kdd  jls  mane 
iszleistu  Isz  szio  hiito;  nes  hsz  Isz  Ehreoni^  kernes  slapczel  esmi 
pdvogtas,  o  pregtdm  dsz  cze  if  nekq  nedariau,  kdd  je  man^ 
apkdldino.  0  kaip  vyridusiasis  bekere  suprato  tq  iszguldymq 
gerq  esanti,  tare  jls  Jozepui:  If  dsz  sapnavau^  huk  dsz  tns 
bdltus  pintinius  ant  sdvo  galvos  neszqs  if  virszutmiame  phi- 
tiny  j  visdkius  pyragiis  Paraonui;  o  paukszczei  Use  Isz  pmtinio 
ant  mdno  galvos.  Jozepas  afsakydams  tare:  Tai  yrd  iszgul- 
dymas:  trys  pmtinei  yrd  trys  dMnos;  o  po  triju  denu  Paraonas 
iszkds  tdvo  gdlvq  if  pakdrs  tav^  f  gdlgias,  if  paukszczei  sules 
tdvo  mesq  ml  taves.  If  nusldave  treczqj^  denq,  kdd  Paraonas 
szvente  dMnq  sdvo  utgimimo^  if  jls  czesnj  kele  visems  sdvo 
tarndms;  if  iszkele  gdlvq  vyridusiojo  szinkoriaus  if  gdlvq 
vyridusiojo  bekeres  Isz  sdvo  tarnu;  if  jstdte  vyridusiqji  szin- 
koriy,  vel  i  sdvo  szinkoryst§,  kdd  kupkq  pridut'q  |  Paraono 
rankds;  ale  vyridusiqjj,  beker^  ddve  pakdrti  pagal  Jozepo 
iszguldymq.  0  vyridusiasis  szinkorius  neminejo  Jozepo^  bet  jo 
utmifszo. 

If  po  dvej'q  mett^  Paraonas  sdpnq  mate,  buk  jisat  stovis 
pds  vdndeni  if  buk  mdtqs  Isz  vandens  iszkopant  septynies 
graties  rebies  kdrves  emanczes  ant  ganyklos  toleje.  Po  to 
mMte  ddr  kitds  septynies  kdrves  Isz  vandens  iszkdpanczes ,  tds 
buvo  biaUrios  ir  lesos,  if  stovejo  pre  krdszto  vandens.  0  anos 
biauriosios  if  lesosios  suede  tds  septynies  gratiesies  ir  rebiesies 
kdrves.  Tai  prabudo  Paraonas.  If  jls  vel  uimlg^s  Isz  naujo 
sapndvo  if  mate  septynies  vdrpas  Isz  v'eno  szidudo  duganczes^ 
pllnas  bel  storas.  Paskm  if  mate  septynies  plonas  ir  apsvl- 
lintas  vdrpas  duganczes,  o  septynios  plonosios  vdrpos  prarljo 
septynies  storasies  ir  pllnasies  vdrpas.  Tai  Paraonas  pabiides 
numdne  sdpnq  esanti.  0  praaUszus  jo  duszid  didei  pasirupino, 
if  iszsiuntes  suvadJindino  visits  biirtininkus  Eglpto  iemes  if 
visits  iszmintlngusius  if  pdsakojo  jems  sdvo  sapnudu.  Ale 
neivens   nebitvo,  kufs  Paraonui    tiidu  butii  galejp  iszguldyti. 

6* 


84  Au8  der  Bibeltibersetzung;  Kirchenlieder. 

Tat  vyridusiasis  szinkorius  Paraonui  kalbedams  tare:  Asz 
szenden  atslmenu  sdvo  greku^  kaip  Paraonas  ant  sdvo  tarnu 
suppko  if  manf  su  vyridusiuju  hekerimi  apkdldino  dvdro  pri- 
veizdetojo  bute;  tai  mudu  abiidu  vena  ndktj,  kotnas  sdvo  sdpnq 
mdteva,  kuriu  iszguldymas  mumdvem  nusitlko;  nes  buvo  pas 
mitma  Ebreiszkas  jaunikditis,  dvdro  priveizdetojo  tafnas,  tdm 
tai  pdsakojova;  if  jls  miimdvem  iszgulde  sapnudu^  kozndm 
pagal  sdvo  sapndvimq;  if  kaip  jls  mumdvem  iszgulde^  taip 
nusldave;  nes  dsz  vel  %  sdvo  uredq  esmi  jstatyts^  o  ansai  esti 
pakdrts.  Tat  Paraonas  nusiunt^s  Jozepq  ddve  parvadi't,  if 
skubrei  ji  iszUido  isz  temnyczos.  If  jls  hafzdq  nusiskusdino 
ir  kitais  rubais'  apsivilkps  jejo  pas  Paraonq.  Tai  Paraonas 
sake  jdmui:  Asz  sdpnq  turejau,  if  neiveno  nerd^  kufs  tq  ga- 
lett^  iszguldyti;  o  dsz  girdejau  ape  tav^  sdkant,  kdd  tii  sdpnq 
girdedams  j%  gall  iszguldyti.  Jozepas  atsdke  Paraonui:  Tat 
ne  mdno  ddrbas.,  ale  devs  taczau  Paraonui  kq  gerq  apsakys. 
Paraonas  pdsakojo  Jozepui:  Asz  sapnavau,  buk  dsz  stovejau 
pre  krdszto  vandens  if  buk  maczaU  Isz  vandens  iszkopant 
septynies  graHes  rebies  kdrves  etnanczes  ^olese  ant  ganyklos\ 
if  po  jU  maczau  kitds  septynies  sudtuvusies  biauries  if  lesas 
iszkopanczes;  dsz  pef  visa  Eglpto  tem^  tokiu  biauriu  kdrviif 
nemaczaH;  o  tos  sept^nios  lesosios  if  sudMvusiosios  kdrves 
suede  septynies  plrmasies  rebiesies  kdrves;  6  kaip  jos  tds  biivo 
prarijuMos,  neko  antju  nebiivo  numanyt,  kdd  tds  but'q  prarljusios, 
if  biivo  biaurios  kaip  pirmd;  tai  dsz  pabudau.  If  vel  maczau 
dsz  sapne  septynies  vdrpas  ant  veno  szidudo  duganczes^  pllnas 
if  storas;  paskm  uidugo  septynios  sud^uvusios  vdrpos,  plonos 
ir  apsvtlusios;  if  septynios  plonosios  vdrpos  prarljo  septynies 
storasies  vdrpas;  o  dsz  biirtininkams  tai  pasakiaU,  ale  je  tat 
negdl  mdn  iszguldyt.  Jozepas  atsdke  Paraonui:  Abil  sapnii 
Paramo  v'enq  tur  iszguldymq^  nes  devs  aprHszkia  Paraonui, 
k^  jls  ketqs  dar0i.  Septynios  grdtiosios  kdrves  esti  septynl 
metai,  o  septynios  gerosios  vdrpos  taipojau  septynl  metai  yrd; 
veno  iszguldymo  abu  sapnii  yrd,  Septynios  biauriosios  if 
lesosios  kdrves  po  anu  iszkdpusios  pat^klin  septynis  metus; 
0  septynios  plonosios  if  apsvllintosios  vdrpos  patenklin  septynis 
metas  h'angaHs  czeso.    Tataigi   yrd,  k^  dsz  sakiaU  Paraonuiy 


Aus  der  Bibelabersetzung;  Kirchenlieder.  85 

kdd  devas  Paraonui  rodo,  kq,  jls  ketqs  dar^ti:  Sztdi,  septynl 
gerl  metai  bus  per  vlsq  Eglpto  temf,  o  po  tu  hies  septynl 
brangus  metai,  kdd  if  utmirsztd  bits  viso  to  apstitmo  Eglpto 
jsemeje,  o  brangiims  iszpustys  iem§^  kdd  neko  netlnoma  bus 
ape  tq,  visa  apstiimq  del  brangaUs  czeso  paskut  atelsenczo,  nes 
jls  labal  sunkiis  bus.  0  kdd  tat  Paraonas  antra  kartq  sap- 
ndvo,  pat^nkliny  kdd  devs  tai  tikrai  if  veikei  darys.  Taigi 
Paraonas  tesirupin  iszmintlngo  if  protlngo  kokio  vp'o,  kuri  % 
utveizdq  ant  visos  Eglpto  temes  jstatytm  if  tev4izd,  kdd 
uredininkus  utdetu  ant  temes  ir  tesiirenka  penktqjj  dalykq 
Eglpto  temeje  pef  septynis  vaislngiusius  metus;  ir  tesitrenk 
visokiu  grudu  vaislngujt^  met/q  ateisenczt^ji^,  kdd  javu  supllti^  i 
Paraono  spykeres  zopostui  mest'&se  if  tq  pakavdt'q,  kdd  valgj 
gdfavq  rdsti^  ^emeje  pef  septynis  brangiusius  metus  ant  Eglpto 
temes  ateisenczusius,  kdd  tmdnes  badii  nenumiftu.  Td  kalbd 
gerat  patlko  Paraonui  if  visems  jo  tarndms.  If  Paraonas 
tare  sdvo  tarndms:  Kaip  mes  galetumbim  tokl  vyrq  surdsti, 
kuriame  devo  dvasie  yrdf  If  tare  Jozepui:  Kaddngi  devs 
tal  vislab  tdv  apr^iszke,  taigi  neivens  tmp  iszmintlngas  if 
protlngas  ne-estikaip  tic,  tav^  i  utveizdq  desiu  ant  savo  namu, 
if  tdvo  todtams  visl  mdno  tmones  tur  paklitsnUs  biit,  ale  kds 
kardliszkaijei  krdsei  prlgul,  dsz  ndriu  didesnis  buti  iii  tav^. 
If  toliaus  tare  Paraonas  Jozepui :  Sztdi,  dsz  tav^  utdejau  ant 
visos  Eglpto  temes.  If  nutrduk^s  sdvo  i'edq  ml  sdvo  pifszto 
dave  tq  Jozepui  %  jo  rankq  if  apvilko  ji  rubais  Isz  baltu 
szilku  ir  uikablno  duksinq  apykakl^  ant  jo  kdklo. 

Psalm  104. 

Lidupsink  ponq  devq,  mdno  duszid!  Veszpate  mdns 
deve,  tu  labai  szlovlngas  esl,  til  esl  gra&ei  if  brangei  isz- 
redytas. 

Szvesybe  yrd  tdvo  rubas,  kuriu  apsivilkais,  tu  isztesl 
dangii  kaip  kaurq. 

Til  auksztal  tq  sklepyji  vandeniml,  tic  vatiuji  ant  debesiu 
kaip  ant  vetlmo  if  einl  ant  vejo  sparnu. 

Til  darai  sdvo  dngelus  vejais  if  sdvo  tarniis  ugnes 
lepsnomls. 


86  Aus  der  BibelQbersetzung;  Kirchenlieder. 

Tu  &emf  nugruntavoji  ant  jos  dugno,  had  pasiUkti^  ant 
dmtiu  dm^ti. 

Gilyb^  tic  je  apdengl,  kaip  kokiu  rubu,  ir  vdndens  stov 
virszui  kalnu. 

Bet  nil  tdvo  harhno  hega  je^  ml  tuvo  griovimo  je  atstoj. 

Kalnat  auksztai  iszslkel'  ir  laukai  nusitemina  f  tq,  vetq, 
kurie  tu  jems  nugruntavojei. 

Tic  pastatai  rubetii^,  tq,  je  nep6reit  neigi  netur  vel  tem^ 
apdengti. 

Tu  dudi  szaltinius  daubose,  kdd  vdndens  tafp  kalnu  nuteka^ 

kdd  visi  galvljai  ant  lauko  g4rt^  if  tverys  atsig&t/q. 

Pre  ju  sed  dangaus  paukszczei  if  gest  tafp  szaku. 

Til  drekinl  kdlnus  zsz  dukszto,  tu  darai  tem^  pUnq  vah 
siaus^  kurt  til  siitveri. 

Tit  tildini  tol^  bandai  if  seklq  ant  naudos  tmonems^  kdd 
dtmos  Isz  temes  dutumbei, 

if  kdd  vynas  palinksmintn  ^mogaus  szlrdi,  if  jo  v4idas 
gratus  butti  Isz  alejaus,  if  dima  tmogaus  szirdi  stiprint'q; 

kdd  medtei  pono  devo  pilni  buttf,  dregnitmo,  cedrai  Li- 
banonOj  kurius  jls  sodlno. 

Gzejau  lizdiis  krduja  paukszczei  if  vanagai  lalkosi 
ant  egliii. 

Auksztl  kalnat  yrd  medlnems  o&koms  ant  pasislephno  if 
akmeniu  dlos  kralikams. 

Til  daral  menesj  ant  p4rskyrimo  meti^,  sdule  tino  savo 
nusileidlmq. 

Til  darai  tanispb^,  kdd  naktls  btitm  toj  pasijitdin  vtsos 
tverys^ 

jauneji  liiitai^  kure  rekia  pleszimo  if  sdvo  peniikszli} 
jeszko  nn  devo; 

ale  kadd  sdule  iitteka,  tat  je  vel  atstoj  if  aisigul  f 
sdvo  ulds. 

Tat  iszeU  tmogus  phs  sdvo  ddrbq  if  apgijven  sdvq  laUkq 
iki  vdkaro. 

Pone  deve,  kaip  labai  didi  if  kalp  dailg  yrd  tdvo  darbu! 
til  jtis  visits  iszmintmgai  davddyjei,  if  ieme  pilnd  yrd  tdvo 
gerybin. 


Aus  der  Bibeltibersetzung;  Kirchenlieder.  87 

Jurios,  kurios  taip  dtdes  ir  pldczos  yrd,  cze  kriita  he 
skaUliaus  taip  didl  kaip  ir  matl  sutverimai. 

Gzejau  eit  dkrutai,  cze  yrd  hangtuvys^  kurids  tu  sutverei, 
kdd  tose  tdistt{,. 

Yiskas  Idukia  taves ,  kdd  j'ems  dutumbei  penukszlq 
tikru  czesu. 

Tdv  dudant  je  renka,  tdv  dtveriant  sdvq  rankq  je  paso- 
tinami  yrd  gerumu. 

J4i  pdslepi  sdvq  vMq^  tai  je  iszsigqsta;  tic  dtimi  ju 
dvdsi^,  tat  je  sugatszta  if  vel  atvifsta  t  dulkes. 

Tu  iszl^di  sdvq  dvdsi^^  tat  yrd  sutveriamt,  if  atnaujini 
temes  v^dq. 

Garhe  pono  devo  yr  dmiina;  pons  devs  pasimegst  sdvo 
darhais. 

Jis  tvelg  %  tem^,  tat  jl  padreba;  jts  pakrutin  kdlnus^ 
tai  je  i'uksia. 

Asz  ponui  devui  gedosiu,  kol  gyvs  busiu,  if  sdvq  devq 
lidupsjsiu,  kol  pateksiu. 

Mdno  kalbejims  turettc  jam  pamegti;  dsz  dtaugius 
ponii  devil. 

Gr'eszneji  turetu  iszgaiszlnti  buti  ant  tem^s  if  devo  nesi- 
bijanteji  nepatekt.     Lidupsink,  duszid  mdno,  ponq  devq. 

Sirach  28,  1—17. 

Kufs  atsikefszyja,  ant  to  ponas  devas  vel  atsikefszys  if 
jam  jo  grekiis  neatUis. 

Afleisk  sdvo  drtymui,  kumt  jts  pr'esz  tavf  nusidej^s,  if 
tadd  melskis;  tat  tdv  if  tdvo  grekai  bits  atUidtami. 

Zmogiis  presz  kits-kttq  pdpykj  latko,  if  pds  ponq  devq 
nor  malones  jeszkoti. 

Jts  nemelaszirdtngas  yrd  presz  sdv  lygi^y  if  nor  u^  sdvo 
grekics  melstis. 

Jts  tikrai  kunas  bet  kraujas  yrd^  if  neatsil^dz;;  kdsgi 
gal  jam  jo  grekus  atUisti? 

Afsimink  sdvo  gala  if  lidukisi  ml  kefszto, 

kursat  smeffi  bet  prdpultj  jeszko;  if  pasilaikykis  pri- 
sdkymuse. 


88  Aus  der  Bibelttbersetzung ;  Kirchenlieder. 

Atsiminkis  prisdkymo  if  paliduk  grumzd^s  sdvo  drtymui. 

Atsimink  aukszczdusiojo  derejimo  if  atleisk  neiszmdnymq. 

Lidukis  ml  vaido,  tai  tit  daug  greku  iszv^ngsi. 

Nes  supykp  ^mogus  vaidq  n6i  degte  iiMega^  if  devo 
nesibljqsis  sumaiszo  geriis  pretelius  bet  pakusin  presz  kitskltq 
gerame  pakdjuje  esanczus. 

Kdd  daug  mdlki^  yrd^  tai  ugnls  ju  daugiaus  utsidega; 
if  kdd  tmdnes  mdcnus  yrd,  tat  papyktms  ju  didesnis  stojasi; 
if  kdd  imones  hagoti  yrd,  tat  papykims  jd  skaudesnis ;  if  kdd 
vatdas  ilgal  patenka^  tat  ju  Idbiaus  utsidega. 

Greitdm  buti  ant  vatdo  pdkur  ugnj^  if  greitdm  bMi  ant 
barnes  kraujq  pralej. 

JH  til  kibirksztelj  pdputi,  tattsz  jo  dzde  ugnis  utstdega; 
if  jii  tit  ant  kibirksztelio  utspiduji,  tat  iszgesta  jls;  if  abejl 
te  daiktai  gdl  tsz  tavo  burnos  iszetti. 

Ikalbeiojei  bet  nevernl  nelabl  letitviei  prakeikti  yrd^  nes 
je  daug  sumatszo  gerq  pakdji^  turinczti. 

Neldbas  letiivis  daug  tmoniu  suvaXdyj  if  pravdro  jus  hz 
vends  iemes  %  kitq. 

Jls  suafdo  driutus  mestus  if  sugaisztn  kunigdikszczi^  temes, 

Apostelgeschichte  27,  9 — 44 
(aus  dem  von  Kurschat  revidierten  NT,  Halle  1865). 
Daug  czeso  jau  perejus  if  jau  pregadinga  esant  juremis 
keliduti,  todel  kdd  if  pdstininkas  jail  buvo  praej^s,  graudeno 
jus  Povilas  sakydams  jems:  Melt  vyrai,  dsz  matau,  kdd  sziid 
just^  kelione  sit  pateidimit  ir  sit  did^  iszkadd  ne  tiktat  tavoro 
bet  dki'uto,  bet  if  musu  gyvasczio  ndi'  buti.  Bet  vyresnysis 
daugiaus  veryjo  dkrutponiui  bet  styrininkui  nekaip  fdm,  kq 
Pdvilas  sdke.  If  katp  cze  pritinkanczo  Ibegio  nebuvo  pirte- 
mavdii,  daugidusia  dalts  stovejo  ant  tos  misles^  Isz  czh  atstoUj 
bau  galet'q  iszkdkti  %  Penic§  p4rtemav6ti^  kufs  yrd  fbegis  pre 
Kretos  presz  petvakarinjjj  ir  szidurvakarinjjj  vejq.  Bet  pet- 
vejui  puczant  if  jems  mislyjant  sdvo  apsieminiq  jau  iszvesti 
gaUs^,  pasikele  je  if  bego  artl  szaU  Kretos;  bet  neilgat  potdm 
keles  presz  ju  padumdjitnq  Umars  vadlnamas  szidur-rytvejis^  if 
dkrutui  pagdutum  esant  if  negdlint  presz  vejq  atsigdut,  Wdo- 


Au8  der  Bibeliibersetzung;  Kirchenlieder.  89 

mes  if  neszdinomes.  Bet  priejom  vena  sdlq  Klaudq  vadlnamq; 
czonai  vos  nevos  vdltes  galejome  prigrehti.  Tq  pasikelp  gelbe- 
jomes  if  pasirlszome  tq  apaczoje  pre  dkruto^  nesd  Mjojomes, 
had  ne  ant  seklios  vetos  if  smiltes  utbegtumbim,  if  temyn  nul&id^ 
rykq  tatpo  neszdinomes.  If  kaip  mes  dld^  vetrq  buvom  iszken- 
tejp^  fat  antrqj^  denq  je  iszmete  tavoriis,  if  treczqje  denq  sdvo 
rankomis  rykiks  isz  dkruto  iszmetem.  Bet  kaip  pef  dailg 
denu  nei  sdule  net  ^vaigtdes  nepasirode  if  nemata  vetra  miims 
preszais  biivo,  visl  jau  tdremes  gyvl  niszliks^.  If  kaip  ilgai 
nebuvo  vdlg^,  Povilas  viduje  tafp  ju  stoj^si  tare:  Mell  vyrai^ 
jums  reikejo  manes  klausyti  if  nesiUistis  szalift  nng  Kretos  if 
tatp  iszvingti  tq  bedq  if  iszkddq;  o  dabaf  graudenit  jus,  kdd 
nenusimintumbitj  nesd  neprapiils  Isz  musu  neivend  duszid,  bet 
tiktat  dkrutas;  nesd  sze  ndktj  stovejo  pre  manes  dngelas  devo, 
kurio  dsz  esml  if  kuridm  dsz  tarnduju,  sakydams:  Nesibijok, 
Povile,  tit  turl  po  akiu  cecoriaus  statytas  buti;  if  sztdi,  devas 
tdv  visits  tiis  padovanojo,  kure  sit  taviml  ant  dkruto  yrd.  Todel, 
mell  v^rai,  nenusiminkite^  nes  dsz  tikiu  devui  tatpo  busent^ 
kaip  man  pasakyta  yrd;  bet  mes  ttirim  sdlq  pribegti.  Bet 
kaip  mums  keturioliktoji  naktls  atejo  if  mes  dkrutu  begome  f 
Adriq  ape  nakfes  vidurj,  mislyjos  dkrutininkai  kdkj  krdsztq 
prieinq.  If  je  nuUid^  szvlnq,  kurium  gelme  jeszkoma,  rddo 
gelmes  dvideszimt  seksniu;  if  mdziumq  mlg  cze  pabeg^  je  tq 
szvinq  vel  iszmet^  rddo  penkiolika  seksni'q.  Tai  je  bijddamesi^ 
kdd  ne  ant  itlingos  vetos  utbegtii,  iszmete  mig  pasturgalio 
dkruto  keturis  inkarus  if  geide,  kdd  praausztij,.  Bet  kaip 
dkrutininkai  tykojo  isz  dkruto  iszbegti  if  vdltj  T  jures  nuleido 
dedamMsi,  buk  nori  inkarus  isz  dkruto  pirihgalio  iszmesti,  tare 
Pdvilas  vyresnidmiam  if  zdlneriams:  J6i  te  nepasilekt  dkrute, 
tai  negdlite  gyvl  iszlikti.  Tai  zalnerei  pakifto  l^nas  ml  vdltes 
if  ddve  jei  nupiUti.  If  praszvintant  Povilas  jus  visits  rdgino 
valgio  priimti  sakydams:  Szenden  jail  keturioliktoji  dena,  kdd 
Idukiat  nevdlg^  if  neko  neragdv^;  todel  rdginu  jiis,  kdd  pasi- 
vdlgytumbit  sav^  gaivlntis;  nesd  neivendm  Isz  jus'q  neivens 
plduks  mig  galvos  nenukrls.  If  tai  pasdkes  dunos  em^si  devui 
dekavojo  po  ju  visu  akiu,  Idiite  if  pradejo  vdlgyti.  Tai  je 
visl    linksmos  szirdes  pastojo  if  taipojaU   emes  vdlgyti.     Bet 


90  Aus  der  Bibeliibersetzung;  Kirchenlieder. 

huvo  mustt  vim  duszii^  akrute  du  szimtu  sept^nies  deszimts  if 
szeszios.  If  kaip  privdlg^  huvo,  paleiigvino  dkrutq  iszmesdaml 
javus  I  jures.  Bet  denai  praauszus  nepatmo  je  tds  temes; 
bet  je  kdkj,  juriu  kampq  iszvydo  turinti  pdkrasztj^  topi  je 
dkrutq  dumdjo  privaryti,  jei  galima  buti(.  If  pakel^  inkarus 
Uidosi  je  juremis  if  atrlszo  vatrvirves  if  pastdte  ^egliics  pa- 
vejui  jeszkojo  krasztop  prisiUisti.  If  kaip  u&begom  venq  vetq 
dbyszalei  jures  tiirincze,  isUrenke  dkrutas,  ir  ptirmgalys  drutal 
jsmeg^s  pasillko  nepajudintinai  bestovts^  bet  pastiirgalis  iszlro 
nag  vilniu  macnumo.  Bet  zalncrei  susirodyjo  kalinius  nuta- 
vlnti^  kdd  ne  khs  iszplauk^s  pabegtii.  Bet  szimtininkas  Povilq 
iszlaik^ti  noredams  utg^ne  anems  ju  prasimdnymq  if  lepe,  kdd 
te,  kure  plaukti  mokejo,  pirma  f  jures  jsiUisti^  if  ant  krdszto 
iszetti^y  bet  kiti  keli  ant  lentu,  kiti  ant  szio  bet  to  nug  dkruto. 
Ir  szitatpo  nusidave,  khd  visi  sveikl  krasztop  iszkako. 


Kirchenlieder  (gesmes) 
aus:    Gesmiu   bet   maldu   knygos   kardliszkojo    Prusu 

valsko 

(herausg.  von  Kurschat.  Konigsberg  1854),  Nr.  77,  79,  4. 

(Befiehl  du  deine  Wege.) 

1.  Paduk  keliiis  tu  sdvo 
if  szlrdj  kds  raudln 
vernybei  tevo  tdvo, 
varnits  kufs  valgydm. 

Kufs  debeslms  drumstonisioms 
ir  vejams  dust  keliiis^ 
tds  kojoms  if  tavomsioms 
iinds  daryt  takics. 

2.  Til  veszpaczui  tikeki 
paldimos  trokszdamas; 

ant  mojo  jo  veizdeki 
pagdlbos  Idukdanms. 
ja  rupesczeis  til  h'inisi 
sav^  nakczfy  den^^ 
isz  devo  neko  nimsi, 
cze  tikt  tur  but  melstd. 


Aus  der  Bibelubersetzung;  Kirchenlieder.  91 

3.  Tavoji  malonybe 
paZist^  deve,  senet, 
Ms  plkt  if  has  geryhe 
sinerUlnai  glminei. 

0  kq.  tu  mums  paskyres^ 
stiprusis  kartygy, 
tal  tu,  kaip  tuls  jau  tyr§s, 
macnet  iszvest  gall. 

4.  Keliu  visuf,  mels  pone, 
visaip  turt  gana. 

Ddrhs  tdvo  ven  iegndne, 
ejlms  tdvo  szvesa. 
Neks  trlkin  ddrbq  tdvo 
net  gal  tav^  gaiszj't, 
kad  tic  vaikeliams  tdvo 
ko  nori  g^r-daryt. 

5.  Kaczeig  velniu  daugyhe 
czon  preszytiis  Idbal, 

tat  devo  tlkt  galyhe 
atgdl  rCeis  nekadai. 
Kq  jls  mums  keta  duti 
if  k^  jls  nor  drutat, 
tat  tur  galidus  pastoti 
if  nusidut  tikrai. 

6.  Tikek,  duszel  Mdndji, 
tikek,  nebuk  liudnd, 

kdd  if  daubd  tamsioji 
tav^  bats  gandina. 
Devs  ndr  tav^  isztrdukti, 
tiktat  til  lukurk  jo; 
ddr  gdusi  tic  suldukti 


7.  Jau  rUpesczus  tH  sdvo 
if  smictkq  dek  szalifij 
bet  kds  tlkt  szlrdj  tdvo 
kxeihtj  tu^byj  if  kanktn. 


92  Aus  der  Bibeltibersetzung ;  Kirchenlieder. 

Tu  juk  ne  sveto  ponas 
iszmdnqs  t^  vald^t; 
devs  vens  yra  valdonas; 
tas  vlslab  iln  tais^t. 

8.  Jdm^  jdm  tu  duk  valdyti^ 
auksztos  jis  iszmintes. 

Jzs  tatp  tinos  daryti^ 
kad  tu  ddr  dyvyses. 
Mat^si,  kaip  galidusei 
dyvn^  jls  galybf 
pabazgs  szlovniu  szlovnidusei, 
kds  gandino  tav^. 

9.  Beje  devs  valandel^ 
uttruks  gaivint  tavf, 

jog  tdvo  jau  duszele 
noi'Ss  tut  tutboje. 
Jls  desis  kaip  rCathoj^s 
taves  jau  abehiaz, 
tav^  irgi  prastoj^s 
if  czon  if  amzinat; 

10.  bet  jii  tu  tutboj  sdvo 
vis  verns  laikysesi, 

tat  vafgq  baigs  jls  tdvo, 
kaip  tu  nemlslyji. 
Nasztu  didtu  sunkybp 
nuims  jls  tdv  umai, 
if  m^iles  jo  saldybe 
gaiv}s  tav^  amtnai. 

11.  G4r  tdv^  sunau  vernybes^ 
til  gdv^s  juk  neszh 

sic  gesmemls  linksmybes 
vainlkq  jau  szloves. 
Verbo^  pats  devs  tdv  desti 
f  tdvo  deszin§, 
6  tu  liaupses  jhm  gesti^ 
kufs  gdbejfs  tav^. 


Aus  der  Bibelubersetzung ;  Kirchenlieder. 

12.  Galop  varyk^  mils  pdnCj 
visits  musu  vargus, 
mums  nudalyk  tegnon^ 
ik  kol  mums  mifti  bits. 
Duk  tdvo  miim^  vernyhe 
czon  visados  ragdut 
ir  f  dangaus  linksmyh^ 
tikrai  mitms  nusigdut. 

(Ein  feste  Burg.) 

1.  Pons  devs  miim^s  yr  pills  druta, 
skyds,  szdrvs  ir  kdrds  asztridusias ; 
jls  mils  Isz  vafgo  vdlnyja, 

kaczezg  ids  hut  sunkidusias. 
Ans  s6ns  nepretelius 
isztioj^s  jaU  nasrits, 
baislnga  jo  mads, 
smarkiims  ir  kytrastts; 
jdm  lygaus  ner  ant  sveto. 

2.  Syld  dk  musu  tatp  menkd^ 
szetons  mils  veik  praryt^, 

jei  vyrs  tikrdsis  sit  syl^ 
mils  bedoje  n'apgi'ti^. 
Kdsgi  yrd  tasatf 
Tds  Jezus  Erlstus  sztdi! 
Jts  veszpats  kartygys, 
pats  devs  vendtyjis; 
jisai  tur  vifszi^  gduti. 

3.  6  kdd  svets  bxttt^  pilns  velniu, 
ir  te  mils  ryt  norej^, 

taczau  mes  nesibljom  tu^ 
mes  v^k  ani  ju  laimej^. 
Baisusis  sveto  pons^ 
kaczeig  jls  7ieviddns, 
petst  negdl  mus  tds, 
nes  jls  jaU  sUdytas, 
todelj,s  vens  ji  tremia. 


94  Aus  der  BibelUbersetzung;  Kirchenlieder. 

4.  Je  iodj  mums  pallkti  tur 
be  jdkios  dekavones; 
jis  su  mumls  iszven  visuf 
sit  dovanmis  malones. 
Time  je  mums  namiis 
t'im  mot^  bet  vaikiis, 
Vim  kunq,  gyvastj, 
je  tfmi  nedtaUgsisi ; 
kar(a)lyste  miims  tur  sekti. 

(Lobe  den  Herren,  den  machtigen  Konig  der  Ehren.) 

1.  Veszpatj  lidupsink  kardlit^  garbes  visgalzngq, 
skObink  paglrt  ji^  duszele^  sii  gesmf  meilmgq. 
Vtkit  linksmat 

psdltn^  ir  drptj,  balsai, 
liaups§  jdm  kdkit  szlovlngq. 

2.  Veszpatj;  lidupsink,  kufs  vislab-kq  valdo  szlovnidusei, 
kurs  ant  erelio  sparnu  mus  neszidja  meilidusei. 

Kalp  jls  melat 

szelp   if  apsdrgt  visadal, 

pats  tat  jail  tyrei  apsczdusei. 

3.  Veszpatj  lidupsink,  kufs  g^vastj  tdv  dovanoj^s, 
svetkq  iszlatkes  tave  if  meilingai  vadtoj^s. 

Kek  varguse, 
tUtbose,  Iszgascz'&se 
glebyj  tav^  jls  kavoj^s. 

4.  Veszpatj  lidupsink,  kufs  tdvo  darbelj  tegndj^s, 
tvdns  jo  loskos  ant  taves  nuteket  napsistoj^s. 

To  nemirszek, 
devo  galybes  minek, 
meilei  tavQ  kufs  globoj^s. 

5.  Veszpatj  lidupsink,  brangel  atpirktSji  duszele, 
vafdq  jo  girt  tier  manyj  koind  kuno  gystele. 

Jls  tdv  szvesd, 
skydas,  laimejims,  alga. 
Amen!  taip  baigki  gesmel^f 

oOOOo 


95 


V. 

Versehiedenes  aus  der  neueren 
Literatur. 


Aus:  Laisvos  valandos.   Eiles^  parasze  Vincas  Kapi 
(Tilsit  1889). 
Nemunui. 
(tJbersetzuDg  von  Mickiewicz,  Do  Niemna.) 
Nemune^  musi^  iopef  kuf  vdndenys  tdvo, 
kurius  semiau  i  matq  vaiko  delnu^eli, 
kur  laws  nesziojo  mane  jduna  hernuieli, 
kdd  dtvesio  jeszkojau  kdrsztai  sztrdtei  sdvof 

Gze  dainai  mdno  Lidura  pldukus  sdti  szukdvo 
if  tsz  pevos  kvetkeliu  pyne  vainikelj. 
Nespk  dszaroms  sdvo  drumsczau  jos  szeszelj, 
kufs  visoje  grotyhej  ant  vilnes  siubdvo. 

Nemune,  icpe  indno!  Kuf  vilniu  daugyhe^ 
su  kuriomls  tek  viltes  if  Idimes  t'ek  buvof 
Kuf  dingo  matu  metii  td  meld  ramybe? 

Kuf  melesne  jaunystes  net'imastls  iiivof 
Nematyt  mdno  LiduroSj  ner  draugu  vainlko. 
Vlskas  pradingo.     Kodel  dszaros  man  likof 


96  Verschiedenes  aus  der  neueren  Literatur. 

Aus:  Pasakos.    Pagal  Krilovq  parasze  eilemii 

Vincas  Kapsas 

(Tilsit  1899). 

Vilkas  if  katinas. 

'Isz  girios  vilkas  grelt  i  kdimq  he  go, 
ne  i  sveczm,  tik  gyvastj  ganydams, 
nes  kdilj  sdvo  palydet  nemego. 
Taigi  jail  rete  katp  tlk  imanydams; 
6  paskui  vilkq  pedomls  isz  girios 
mediotojei  jail  su  szunimls  vljos. 
Tikejo  PUkis  kcman  kuf  irdrti, 
tlk  vaftai  huvo  tyczq,  l^g  uHverti, 
Per  kdimq  hegdams  rddo  jis  Bainiitj, 
kufs  ant  varteUu  szluste  sdu  snukiitj. 
^Brolyti,  dobiliiik! 
sakyki  M,  netriik: 
katras  cze  Isz  visu  geridusias  kdimef 
Kds  atitoljs  nu  manes  neldim^f 
Girdl  szunu  lojimq,  balsa  rdgof 
Tal  vlskas  etna  ant  manes  nabdgo.^ 
Teip  vilkas  skundes  if  drebej  tsz  bdimes. 
<^<^Sztdi,  Jurgis  miis  iszgilbes  nil  neldimes-^^. 
<^Tat  kdd  ant  manes  fis  utpyko, 
kdd  kumeldite  jam  nunyko». 
<!■<!■  Tai  dulink  grelt  pas  Tamosziukq-»  * . 
«Mdt,  niiglemtiau  if  jdm  versziUkq^. 
««A^rt,  pabandifk-gi  pas  Motejj^»'», 
^If  tds  aviu  neteko  dvejuy>. 
«io-Tat  begk  greiczaU  f  Tddo  kem^'^^. 
<tlf  jdm  prasikaltail  sziq  temq*. 
«<.<Gall  if  be  pagdlbos  llkt. 
Na,  dd  bandyk  nubegt  pas  Pdszkq.»* 
<tBijail  sii  ja  if  susitlkt; 
ml  pernai  piktas  dd  iii  otkq.^ 
<!.<!.  E!  katp  matauj  tal  neturt  kuf  detis. 
Visems  pdnagese  tu  apsiMlbes. 


Verschiedenes  aus  der  neueren  Literatur. 


97 


Nd,  Ms  piktddario  nores  gailetis, 
if  kds  tav^  ant  sdvo  vafgo  gelbesf 
Tal  Mime  mus  nerdsi  tdkj  kvmlq. 
Tikrat,  nars  taves  if  Idbai  man  galla, 
het  budams  kaltas,  sk^stis  lidukf 
K^  pasisejei,  tal  if  piduk!'»» 


Aus:   Woionczewski,  Pafqngos  Juze 

(Wilna  1863). 

Daneben  die  Umsetzung   des   zemaitischen,   doch   nicht   reinen 
Dialekts  in  die  Form  des  Hochlitauischen. 

Ein  Gesellschaftsspiel:  Schafe  hiiten. 

Bepuszkuoj^nt   tariau:    Nu  Bepuszkujent    tariau:     Nit 


dahar  tu  Peliksi  husi  wifku, 
0  Izydorius  te  gana  aweles. 
Tujaus  Peliksa  kajp  witka 
istume  i  kierti  ir  su  kriesfajs 
uMate  it  su  tvoru  uUwiere. 
Izydorius  jemes  ifgq  ram^ntq 
sustate  deszimti  berniuku  su 
mergielems  ir  sakie:  <&Ganau 
ganau  aweles;  wifka  su  ra- 
m^ntu  nubadisiu,  su  szunelejs 
apsiundisiu.  0  tuo  tarpu  lig 
wakara  nebliks  nie  wienos, 
lig  rita  nie  pedos» .  Beregi^nt 
Hrkt  atsisukies  tare:  «0  tu 
wilki^ko  cze  stipsajf>y  Wifkas: 
<i^«Ko  tu  nor  if  ar  asz  diet 
tawa  awiu  su  otejs  nie  i 
apfuoka  ne  galu  wejzietif  Tu 
dabok  sawa  awiu,  ne  man^s. »  » 
Pijmuo:  «Ar  tau  negieda, 
biauribe^  buti  par  wisa  qmti 
kraugieriuf  Dielko  ^mones  ir 
mana  aweles  be  to  apsiejnaf» 


dabaf  tu  Pellkse  busi  vilkic, 
0  Yzydorius  tegano  aveles. 
Tujaus  Peliksa  katp  vilka 
jstume  I  keft^  if  su  kreslais 
U2:stdt^  U  su  tvorq,  uttvere, 
Yzydorius  em§s  ilgq  ramentq 
sustate  deszimtj  bernitiku  su 
mergelems  if  sake:  ^Ganail 
ganau  aveles;  vilkq  su  ra- 
mentu  nubad^siu,  su  szuneleis 
apsiumdysiu.  0  tu  tdrpu  l^g 
vdkaro  nebellks  nei  vends,  lyg 
r'yto  netpedds».  Beregint  tirkt! 
atsisuk^s  tdre:  «0  tu  vilke^ 
kd  cze  stypsatf»  Vilkas:  «  «^o 
tit  nori?  af  dsz  del  tdvo  aviu 
sic  oteis  nel  %  dplAkq  negaliu 
veizdetif  Tit  dabok  sdvo  aviu^ 
ne  manes. »»  Pemil:  Af  tdu 
ne  geda,  biaurybe,  buti  per 
visq  dm&iq  kraitgeriuf  Del 
kd  ^mcmes  if  mdno  aveles  be 
to  apsieinaf^      Vilkas:    ««J"e 


I- 


Leskien-Streitb'erg,  Litauisches  Lesebuch. 


Verschiedenes  aue  der  neueren  Literatur. 


Wifkas:  «  <  Je  tejp  tu  su  sawa 
awelems  hen  esi  ut  mani  gie- 
resnisf  Kas  prarin  jautius^ 
parszus,  paukszczius,  iuwis  ir 
tas  pates  awis,  jej  ne  imonest 
0  tawa  awis  kiek  tukstantiu 
giwu  wdbalelu  ant  fapajs  esan- 
tiu  sugroinuf.  Tecziaus  anos 
giaras,  o  asz  ivienq  papiowes 
didesnis  esmi  kaltinikas.  Tejp 
tawa  sudas  tejsingas  kajp 
Szyfales  asesoriaus,  kurs  isz- 
musze  iida  ut  taj,  jog  is  sko- 
fos  prasze.-»'>> 

Piemuo  ivief  sakie:  <iGa- 
nau  ganau  aiveles^.  Bet 
iszokusi  isz  kamaras  i  trohq 
mergiele  tare :  «Motinele,  tawp 
rejkafau  ir  tad  duoti  sermie- 
gel^^.  Woz  piemenij  paejus, 
wifkas  capt  wienq  awel^  nu- 
twiere  ir  pasiwede.  Piemuo 
sugrites  nehrada  aweles,  tver- 
kie  ir  sakie:  «Aj  aj^  kami 
mana  awelef*  Wifkas  at- 
sakie :  «  «  Paskrije  gierti »  » . 
Mergiele  antra  karta  iszokusi 
tare:  «Motinele,  tawes  rejkafau 
ir  tad  duoti  terbelp>.  Pieme- 
nij paejus  wifkas  kitq  pagawa 
awel^.    Tejp  wisas  iszgau^e. 

Ant  gafa  wisi  suszoka  qnt 
wifka,  cziupt  gieraj  nutwiere, 
hruksz  patraukie,  b^nc  isz- 
werte  ir  taksz  taksz  muszti 
pradieje.  Wifkas  girdi  pirmu 
cipt  cipt  cipe,    paskiaus   ivau 


teip  tu  su  save  avelems  hen  esi 
lit  man^  geresnis?  Kas  pra- 
ryje  jduczus,  parszus^  pauksz- 
czus,  tuvls  if  tas  paczes  avls^ 
j4i  ne  tmdnes?  0  tdvo  dvys, 
kek  tukstanczij,  gyvu  vahaUliy, 
afit  Idpy,  esanczi^  sugromul. 
Taczaus  anos  geros,  o  asz  venq 
papiov^s  didesnis  esml  kalti- 
ninkas.  Tetp  tavo  sudas  tei- 
slngas  kalp  Szileles  asesoriaus^  | 
kurs  iszmusze  tydq  ut  tai,  j6g 
jls  skolos  prdsze.»'» 

P'emu    vel   sake:     i'^ Ganau 
ganau   aveUs>.     Bet  jszdkusi 
Isz  kamdros    f  trohq   m^rgeU 
tare:  «Motynele,  taves  reika-  4 
Iduje  if  tad  duti  se7'm£gel^»,     ' 
Vos   pemeniui  paejus^    vilkas 
cdptf   vena   avel§   nutvere   if 
paswede.     Pemtl  sugrit^s  ne-    j 
her  ado  aveles,  vefke  if  sake:    j 
«Af  at,   kame  mdno  avel€f» 
Vilkas     ats&ke:      <^«Paskrejo 
g^ti>^'».    Mergele  antra  kaftq 
jszdkusi  tare:  <iMotynele,  taves 
reikalduje  if  tad  duti  tarhel§>. 
Pemeniui  paejus    vilkas  Mtq 
pagdvo     avel^.       Teip     visds 
iszgdude. 

Ant  gdlo  visl  suszoko  aM 
vilko,  czupt!  gerai  nutvere^ 
hriiksz!  patrduke,  hhnc!  tszvertd 
if  taksz!  taksz!  muszti prade jo. 
Vilkas,  girdi.,  pirmu  cypt  cypt! 
cype^  paskidus  van  vau!  kaUke^ 


Verschiedenes  aus  der  neueren  Literatur.  99 

^vau  Jcaukie,  ant  gafa  strapt  ant  gdlo  strdptf  stdjos  if  ta- 
stojes  ir  tabofaj  tabofaj  pa-  bolai  tdbolai!  pabego,  nei  ude- 
biega,  nie  uodigos  nebipalikies.      gos  nebepallJc^s. 

Opszrus  ir  bezdtanka. 
Aus:  Ewangeliszkos  kalendros  ant  meto  1881,  iszl. 
nu  J,  Trauszio. 
Opszrus  if  bezdtankd  syki  kezq  pasivogusiu  norejo  p4r- 
sidalyt.  Bezdiankd  tare:  <s^Teisybe  perein  vlslab;  pasivadj'kiva 
meszkq  ant  dalyb^.  Tds  yrd  f  geriktponius  sztuderdv^si  ir 
patj'sta  visus  zokaniis;  asz  nenoreczau  net  krisleli  daugiaUs 
gdut  kaip  tu».  Td  kalba  patlko  opszrui  if  abu  ejo  pds 
meszkq,  kurl  akarots  tingedama  ant  szono  gulejo  if  visokiu 
misliu  ape  tat,  kds  tat  mdno  if  tdvo,  galvoj  turejo.  Fakldusta, 
af  apsiimantt  ketq  p6rdalyt^  atstlepe:  <^J6,  melat,  ale  atneszkite 
man  petit  if  svarczits^.  Amidu  nubeg^  if  dtnesze.  Bet 
meszkd  pagrebus  petlj  perpiove  f  dvt  atvirat  nelygies  daVis  if 
po  vena  ant  svafcz'q  u^dejo.  Tat  didesnidji  dalts  tujaiis  svaftj 
niisvere.  «Mdtota»,  sake  kytrioji  meszkd,  «vens  stickis  dides- 
nis,  n^  to  retk'  kek  nupidut» ;  if  tatp  sakydama  nupidvus 
szaunu  stukj  kimszo  f  sdvo  snukj,  o  Itkusiu  dii  stukitt  dejo 
vel  ant  svafczi^.  «Dabaf  mdtota,  szis  stukis  perdidelis,  dabaf 
tq  retk'  pamd^nt  if  stukf  katp  gesmiu  knygds  dtdelj  nusipio- 
vusi  vel  kimszos  f  snukj.  Tatp  m£szkd  vts  v6ik  venq  v4ik 
antrq  stiikj  nurant^dama  if  lygindama  mdtino,  o  opszrus  bet 
bezdtankd  nusistebedamu  vens  antrdm  t  akts  pasitiurejo,  kds 
cze  dabaf  ttkt  bus^,  if  mate  ke^o  stukius  vts  maiyn  einant  o 
ttkt  venq  antrq  nedtsverient.  Galidusei  jau  ttkt  htsvere,  o 
meszkd  tq  ddrbq  atlikus  padejo  peilj  %  szdlj;  die  stukiu,  kaip 
delnd  tatp  pldtus,  ttkt  teltko  nesuvdlgytu.  Kq  cze  daugiaUs 
darysi?  Kds  szalin,  tat  szalin.  Opszrus  ddr  norejo  mur- 
met,  ale  bezd^ankd  jdm  f  aUs}  sznib^dejo:  <^Ttkt  tit  tylek, 
geriaus  pits^  kiauszio  em^s  nekatp  neko  negdv^s^K  Ale  jemdvem 
pallkusj  stukeli  imt  norint,  meszkd  suszuko:  <^Jiidu  begediei, 
af  bene  mtslyjata,  kdd  dsz  sdvo  mokslus  taipjau  pasivog^s 
esml  katp  jiidu  sdvo  kHq,  kdd  asz  jumdvem  ut,  dykq  galeczau 
atsiidytf     lAkusiudu  stukiu,  yrd  ut  mdno  proc^,  tatp  teisybe. 


100  Verschiedenes  aus  der  neueren  Literatur. 

Dabar  judu  net  v'ens  nei  kits  negalesita  sdkyt  man^  venq  ju- 
dvejt^  prigdvusj,  abudu  l^gei  gdvota.»  Opszrus  ddr  norejo 
murmet,  ale  hezdtankh  sdko :  « Ttkt  tylek,  szeip  rnudu  ne  tlkt 
ketq^  het  ir  gdlvas  pallksiva^.  Ir  meszkai  pasidekavodamu 
ut  telsip  provq  atstojo. 

Af  ne  taip  ein  visems,  kure  nenor  tafp  saves  sutlkt^  het 
VIS  beg  pre  pont^f  Terns  galidusei  taip  atsieln,  kdd  nei  v'ens 
ncf  antras  neko  negdun,  het  vUlab  sudingsta  pomi;  dantise. 

K.  J. 

Aus  Zeitungen. 

(Letuviszka  Geitunga,  8.  April}  1890.) 

Kunigdikszczo  Blsmarkio  iszkelidvimas  Isz 
Berlyno. 

Suhatoj^  29.  M4rcq,  p6  petu  kunigdiksztis  Blsmarkis  hel 
j5  saviszkei  su  Amburgiszku  greituju  trukiu  isz  Berlyno  isz- 
kelidvo;  6  Berlyniszkiy,  atsisv6ikinimas  nil  senojo  kanclerio  toks 
szlovnas  if  szirdmgas  huvo,  kdd  if  Berlyns  ddr  taip-kq  ne- 
huvo  pritdp^s.  N-a  kanclerio  paloczaus  Vtliaus  Uliczoj  pO 
Lepomis  if  toliaUs  ikl  g^Ukeldvario  stovejo  tmoniu  daugybe 
tvkstanczeis  if  tukstanczeis ,  jeib  iszkelidujantj  kanclerj  ddr 
kaftq  pamatyttf,  if  n^  jo  atsisv4ikinti^.  Trumpai  p6  zegoriaus 
5  iszvatidvo  tsz  paloczaus  vafti^  dtvirasis  vettmas,  kuriame 
kunigdiksztis  Blsmarkis  bet  grdvs  Herbert  Bismarck  sedejo. 
Tai  tenklas  tokio  szirdlngo  mMles  apliicdyjimo,  kaip  tlkt  szir- 
dis  pajusti,  bet  plunksna  ne  aprasz^i  gdl:  szukavimas,  skepetu 
mojimas,  kvetkt^  metlmas  nenorejo  gdlo  rdsti.  ITn  pat  vetimo 
tm&nes  prisibridve  if  arklel  tlkt  pamatu  tegalejo  Isz  vetos  paetti. 

Ant  g6Ukeldvario  huvo  visl  minlsterei,  daUgel  if  pasiun- 
tiniu  susirdd^,  bet  pregtdm  nesuskaitoma  tmoniu  daugybe. 
Kunigdikszczui  pasirodant  visl  vyriszkeje  kepures  nusleme;  gilei 
sujudintas  if  meillngai  beszypsodam^  kunigdiksztis  daugems  Isz 
artt  stovinczi^ji^  rankq  ddve,  if  tadd  pamatii  niitenge  etl^  gar- 
bes  eskadrdno,  kuri  cecorius  kunigdikszczui  ant  garbes  biivo 
ant  geUkeldvario  parsiunf^s.  Pre  sdvo  gdtkelio  vetimo  kuni- 
gdiksztis pasistojo,  if  dabaf  sil  tdkiu  umaru  iszsilejo,  ko  visu 


Verschiedenes  aus  der  riepefci^  •Xit^^^tui:^'  ', '•'.  '/'',  Itfl'. 

tukstanczii  szirdys  pUnos  biivo,  kdd  net  tsz  tolo  negalima  toktai 
iszpdsakoti  arba  apraszyti.  «Sugrpti!»  tmp  he  palidvimo  Isz 
daugyhes  atskambejo.  Tada  tukstanczi^  balsai  siitare  ir  geddvo^ 
<i.Die  Wachf  am  Bhein»  if  «Deutschlandy  Deutschland  uber 
alles».  Kunigdiksztis  bitvo  gilei  sujudintas;  Isz  visu  szaliu 
dabaf  jo  pretelei  if  paifstami  prislverie;  rankt^  purtymas  ir 
atsveikinimas  be  gdlo.  Ddr  ilgiaus  nekazp  5  minutus  kuni- 
gdiksztis ant  giltkeldvario  tdko  stovejo,  if  aplink  j%  ute  if 
griove  szukavimas.  Tadd  jis  jkdpe  %  vetlmq;  2sz  visu  pitsii^ 
kveikos  pdskui  leke,  vetlms  prilygo  t^danczam,  kvepianczdm 
daf^ui.  Kankals  paskambejo,  zalnerei  prezenterdvo,  muzike 
szpelidvo,  bet  szukavimas  vislab  nusmelke.  Ddr  kaftq  pas- 
kambejo  «jD?'e  Wacht  am  IOiein»,  if  pamxxiu  iszvatidvo  trukis 
Isz  geUkeldvario  pastoges. 

(Letuviszka  Cettunga,  17.  Mercq  1890.) 
Nu  Maskoliii  rubetiaus. 
Oktoberio  menesyj  1887  tdpe  pdrube^yj  netoti  Bagames 
vatsczui  giilinczojo  Adomlszkit^  kemo  Frust^  padons  Jons  Seddtis 
nekurio  mxiskdliszkojo  rubetiaus  zalneriaus  nuszdutas.  Seddczui 
ant  sdvo  ikl  rubetiaus  nusitenkanczojo  laUko  besidai'bujant 
p6rej^s  jo  galvijis  keletq  tingsnii^  pef  rubetii^.  Nekursai 
maskoliszks  rubetiaus  zalnerius  neleido  galvtjj  atgdl  atvar^ti, 
0  Seddczui  taczau  rubeHi^  pertengus  galvljj  atgdl  varytis  be- 
norint  Maskolius  jdm  su,  bangmtu  durdams  jszove  jdm  kulkq 
%  retq.  Seddtis  ddr  galelj  pasivilkps  tadd  numire.  Liudininkai 
iszliudyjo,  jog  Seddtis  nekii  budit  Maskoli'q  ne  fdrtin^s  netgi 
jdm  net  mat  ne  preszsist^g^s.  Bods  urediszks  pajeszkojims 
to  atsitikimo  nustdave;  Maskdli'q  rubetiaus  vyriausybe  if  pt'i- 
patlno,  kdd  zalnerius  net  jokios  preiastes  neturej^s  sdvo  szdu- 
jamqji  ginklq  vartdti;  taczau  rddos  zalnerius  menkal  koravones 
tegdv^s.  Bandymai  pre  Maskoli'q  valdios  sdvo  iszmaitlntojo 
nutavlnimu  %  vargiis  jpuluseijei  Seddczo  pamylijei  atl^ginimo 
gduti  pasiliko  nuprosnl. 


^  Fllr  gedojo,  wie  von  gedMi. 

-^se- 


■tas 


VI. 

Aus  Btiehern  des  16.  und 
17.  Jahrhunderts. 


Aus  dem  Katechismus  von  1547 

(nach  der  Ausgabe:  Litauische  und  lettische  Drucke  des  16.  Jahr- 
hunderts,  herausgegeben   von    Adalbert    Bezzenberger.     I.    Der 
litauische  Katechismus  vom  Jahre  1547.    Gottingen  1874). 


paczias  byla  Letuuininkump  jr  Szemaicziump. 
Bralei,  seseris,  imkit  mani  ir  skaitikiet 
ir  tatai  skaitidami  permanikiet. 
Maksla  schito  tewai  iusu  trakszdawa  tureti, 
ale  to  negaleia  ne  wenu  budu  gauti; 
regiety  to  nareia  sawa  akimis, 
taip  yr  ischgirsti  sawa  ausimis. 
lau  nu  ka  tewai  nekada  neregieia, 
nu  schitai  iviss  iusump  ateia. 
Veizdekiet  ir  dabakietese  szmanes  wysas: 
schitai  eit  iusump  dadis  dqgaus  karalistas. 
Malanei  ir  su  dziauksmu  tq  szadi  prigimkiet 
a  iusu  hukiusu  scheiminia  makikiet. 
Sunus,  duktefis  iusu  tur  tatai  makiety, 
visa  schyrdy  tur  tq  deva  szady  milety. 
lei,  braleij  seseris,  tus  szadzius  nepapeiksit, 
dewa  tewa  ir  sunu  sau  milu  padarisit 


i 


Aus  Bflchern  des  16.  und  IT.-tJaKrhiiiidejcti^.    ;         AO*^ 

ir  paschlawinti  pa  akimis  dewa  busit, 

visosu  daiktosu  palaimi  turesit, 

schitu  makslu  dewa  tikrai  paszysyt 

ir  dqgaus  karalistasp  prisiartysyt. 

Neusztrukietj  braid,  seseris,  manp  skaitity, 

iei  pagai  wales  dewa  narit  giwenty. 

lei  kas  schwenta  giesme  nar  giedaty, 

mane  po  akimis  saw  a  tur  turety. 

Diena  ir  nakti  preg  saw^s  muni  laikikiei 

ir  nekada  manes  nog  iusu  neatmeskiet. 

Iei  kursai  mane  nog  saw^s  atmes, 

tasai  ne  wena  paszitka  munip  negaus, 

Asch  sakau,  iog  taksai  wisada  tur  kleidety 

ir  ape  sweikata  sawa  netur  neka  szinaty. 

Kursai  nenaretu  to  maksla  szinaty  ir  makiety, 

tasai  amszinasu  tamsibesu  tur  buti. 

Tadrin,  ius  szmanes,  manesp  prisiartynkiet 

ir  pagai  to  schwenta  maksla  giwenkiet. 

Tamsibes  senases  nog  iusu  schalin  atwarisit, 

sunus^  dukteris  nog  iu  ischgielbesit, 

iei  tq  masza  kriksczianiu  maksla  makiesit 

ir  pagai  io  ius  patis  sawe  redisit. 

Kaukus,  Szemepatis  ir  Laukasargus  pameskiet, 

wisas  welnuwas  deiwes  apleiskiet. 

Tos  deiwes  negai  iums  neka  giera  doty, 

bet  tur  wysus  amszinai  prapuldinty. 

Sweikata^  wisus  daiktus  nog  to  dewa  turit, 

kurio  prisakimus  czia  manip  regit. 

Tasai  dewas  dqgu,  szeme  szadziu  wenu  sutuere, 

schytu  budu  szmanes  ir  wisus  daiktus  padare. 

Tassai  kasznam  sztnagui  wenas  gal  padety, 

sweikata  ir  palaimi  tassai  gal  pridoty. 

Tassai  diews  wysas  szmanes  nar  didei  mileti, 

dqgaus  karaliste  daivanai  nar  dawanati. 

Aitkwars  ir  deiwes  to  negai  padariti, 

beth  ing  peklas  vgni  weikiaus  gal  istumti. 

Pameskiet  tas  deiwes,  dewap  didziap  pristakiet, 


;i04;-'';  .'•  .AuA  !6dc^6r^<  dcs.l6.  und  17.  Jahrhunderts. 

schitq  maksla  wisy  li(n)ksmai  pi'eimkiet. 
Tassai  maxlas  tur  teisei  ius  ischmakity, 
kaip  deiva  turit  paszint%  pregtam  ir  garbinti. 
Tassai  maxlas  roda  tikra  kiely  dewa  sunausp, 
musu  ischganitaiap  lesausp  Christausp. 


Aus:    Bartholomaus    Willents    litauischer     Ober- 

setzung   des   Lutherschen   Enchiridions   und    der 

Episteln  und  Evangelien 

(herausgegeben  von  Fritz  Bechtel,    Gottingen  1882  =  Litauische 
und  lettieche  Drucke,  III.  Heft). 

Faspalitas  hudas  spawedies  (S.  39). 
Asch  vbagas  pawargi^sis  szmogus  passiszistu,  iog  asch 
esmi  biednas  didis  ghrieschnikas^  n§sa  asch  netiektai  mana 
mielaghy  diewa  tulimais  ghriekais  jnartines  esmi,  bet  taipaieg 
ghriekusu  prassidei^s  ir  vszgimes.  0  jog  ghrieschnamuiem  nug 
diewa  per  Christu  atleidimas  ghrieku  apszadetas  jra,  nenoru 
apie  id  geribe  abeioti,  ir  atsirandu  czonai  tawpsp  (sc.  beim 
Geistlichen),  paszistu  tq  made,  kuri  taw  nug  diewa  duta  jra 
ghriekus  atleisti  bei  ghriekus  nutverti.  Praschau,  noretumbei 
man  tq  wieto  diewa  nudaliti,  kur^  asch  taipo  prijmsiu,  kaip 
butu  man  pats  diewas  apreischkifs.  Noru  potam  mana  giwato 
passigierinti  ir  nug  ghrieku  saugotiesi.  Fadumiesi  taipaieg  su 
tu  ing  tawa  duschiu  rupesti  ir  paklusnuma  baszniczias.  Diewe, 
padek  mana  silpnibei.     Amen. 

Ev.  Lucae  16,  19—31  (S.  97). 
Buwa  nekursai  szmogus  bagotaSj  kursai  wilkeiu  scharlote 
ir  brangusa  rubusa  schilku  ir  kasznq  dienq  raskaschnai  giwena 
linxmibeje.  Buwa  taipaieg  nekuris  vbagas  wardu  Lozorus^ 
kursai  guleia  pas  duris  id,  pilnas  ivocziu,  ir  geide,  ieng  butu 
pasotintas  trupuczeis,  kurie  pule  n'&g  stala  bagotoia.  Bet 
schunis  ateidami  laisze  wotis  id.  Ir  nusidawe,  iog  vbagas 
numire,  ir  buwa  neschtas  nug  angelu  ing  prieglabsti  AbraJuinia. 
Numire  taipaieg  ir  bagoczus  ir  buwa  pakastas. 


¥ 


AuB  Biichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  105 

Budams  tada  peklas  mukosu^  pakiele  akis  sawa  ir  isch- 
wida  Abrahama  isch  tola  ir  Lazaru  ant  prieglohscza  id; 
schauke  ir  biloia:  tiewe  Ahrahame,  susimilk  ant  man^s  ir  atsiilsk 
Lazaru,  idant  ghis  pamirkitu  wandenij^  gal^ghi  pirschta  saiva 
ir  atauschitu  lieszuwi  mana,  n^sa  kenczu  muka  schoje  lepsnoje. 
Biloia  Abrahamas:  atmink,  sunau,  iog  tu  gerai  turieieisi  tawa 
giwato,  a  Lazarus  piktai;  ghis  nu  linxminase,  a  tu  mukas 
kenti.  Ir  ant  to  wissa  jra  tarpu  musu  jr  yusu  didis  tarpas 
padaritas,  iog  tie,  kurie  noretu  isch  sclm  iusumpi  ateiti,  negali, 
ney  taipaieg  isch  tenai  musumpi  ateiti. 

Potam  ghis  biloia:  tada  praschau  tawe,  tiewe,  idant  tu 
ghy  siustumbei  namfisna  tiewa  mana;  nesa  esch  turiu  dabar 
p§kis  brolus,  kaip  ghiemus  praneschtu,  idant  anis  taipaieg 
neateitu  ant  schios  ivietas  mukU.  Biloia  Abrahamas  iopi:  ghie 
tur  Maiszeschiu  ir  prarakus,  teklausa  tu  paczu.  Ghis  biloia: 
we,  tiewe  Abrahame,  bet  iey  kursai  numiresis  eitu  yumpi,  tada 
liautuse.  Ghis  biloia  iopi:  iey  Majszeschiaus  ir  paraku  ne- 
klausa,  netikies  taipaieg  ghie,  kaczei  kuris  isch  numirusiu 
keltusi. 

Heutiger  Text  aus  dem  von  Kurschat  revidierten 
N.  T.  (1865). 

Bet  biivo  bagoczus,  tas  vilkejo  piirpurq  ir  brangidusiq, 
dr6b§  if  kasden  gyveno  raskasznei  ir  linksmai.  Bet  bitvo  if 
ubags  vardit  Lozorius,  tas  iit  jo  vdrti^  gulejo,  pilnas  woczu, 
geisdams  sotintis  trupuczeis  n^  bagoczaus  stalo  pulanczds; 
taczau  szunys  priejp  jo  votis  laUe.  Bet  nusidave,  kad  ubags 
niimire  if  tape  angelu  nunesztas  %  preglobstj  Abraomo.  Bet  if 
bagoczus  numire  if  tape  paldidots. 

Bet  jaU  pekloj  if  mukoj  bebudams  jls  sdvo  akis  pakel^s 
pamdte  Abraomq  Isz  tblo  if  Lozoriy,  jo  preglobstyje ;  szauke 
if  tare:  teve  Abraome,  susimilk  manes  if  siusk  Lozorir^^  kad  jls 
galel}  sdvo  pifszto  f  vdndenj  pamirk^ti^  ir  atduszinti^  m^ano 
le^iivi,  nesa  dsz  mukds  kenczu  szioj  lepsnoj. 

Bet  Abraomas  tdre:  atsimink,  sunaU,  kad  tic  sdvo  gerq 
gavai  ddr  g^vs  bebudams,  o  Lozorius  atpencz  plkto  gdvo;  bet 


106  Aus  Buchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts. 

dabar  jis  palinksminamas,  o  tu  muczyjams.  If  ant  to  vlso 
tafp  musi^  if  jusi^  dldis  tdrpas  padrutintas  yra,  kdd  te,  kure 
noretij,  Isz  cze  temyn  phs  jus  nutengti^  negdl,  neigi  \sz  ten 
pas  mils  pireit. 

Tat  jis  tare:  taigi,  teve^  meldiu  tav^,  kdd  ji  siustumhei 
f  7ndno  tevo  namus,  nes  ddr  turiu  penkis  brdlius,  kdd  jis  jems 
iszMdytt^,  jeib  ne  if  je  iszkdkt^  f  szie  mukos  vetq.  Ahraomas 
tare  jdm:  je  tier  Moizeszii^  hel  prdrakus^  tu  je  teklauso.  BH 
jh  tare:  ne,  teve  Ahraome,  bet  jei  kds  isz  numlrusiyji^  pdsjus 
nueitt^,  tai  je  prisivefsti^s.  Jis  tare  jam:  j6i  je  Moizesziaus  bel 
prdrak^  neklauso,  tai  je  if  netikeSj  norts  kds  isz  numlrusit^j^ 
pasiMlti^. 


Aus  Bretkuns  Postille 

(KGnigsberg  1591)  I.  171. 

Ev.  Joh.  2,  1—11. 

Ir  trecziaie  dienaie  buwa  swodba  Kanoie  Galileos,  ir 
motina  Jesaus  buwa  tenai.  Jesus  taipaieg  buwa  pakwiestas  ir 
io  pasiuntinei  ant  tos  swodbos.  A  kaip  pristoka  wino,  biloia 
motina  Jesaus  iopi:  ie  nebetur  wino.  Jesus  biloia  iospi:  yno- 
terischke,  ka  turiu  asch  su  tawimi  darbo?  m^na  hadina  dabar 
neateia.  Biloia  motina  io  tarnamus:  ka  ghis  iumus  sakjs, 
tatai  darikite.  Buwa  tenai  scheschi  kodzei  akmens  pastatiti 
pagal  paiunkima  Szidu  apcziztijmo  pilasi  dwem  alba  trimis 
mieromis.  Jesus  biloia  ghiemus:  pripilket  kodzius  wandenimi. 
Ir  ghie  pripjle  anus  sklidinus.  Ir  ghis  biloia  ghiemus:  semket 
nu  ir  neszket  vszweisdetoiui.  Ir  ie  nesche.  A  kaip  vszweis- 
detoghis  paragawa  wina,  kursai  wandenimi  bit  buwens  —  ir 
neszinoia,  isch  kur  buwa,  bet  tarnai  szinoia,  kurie  wandeni  seme 
buwa — pawadina  vszweisdetoghis  iauniki  ir  biloia  iopi:  kosznas 
szmogus  isch  pirm  dost  gera  ivinay  a  kaip  passiger,  tada  dost 
blogesni;  tu  gera  wina  ik  scholei  palaikei,  Schitas  est  pirmas 
szenklas,  kuri  Jesus  padare  Kanoie  Galileos,  ir  apreischke 
schlowe  sawa,  ir  intikeia  ing  ghi  pasiuntinei  io. 


Aus  Biichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  107 

Dasselbe  aus  Szyrwids  Punktay  Sakimu 
(1629,   ostlitauisch),   nach  der   Ausgabe    von   R.  Garbe 
(Gottingen  1884)  =  Lit.  und  lett.  Drucke  IV.  H.;  S.  89. 

Anuo  metu  swodba  buwo  Kanay  Galileos^  ir  hmvo  motina 
Jezaus  tinay.  Pakwiestas  teipag  buwo  ir  Jezus  ir  mokitiniey 
io  vnt  swodbos.  A  kad  ne  teko  wino,  taria  motina  Jezaus  iop: 
wino  ne  turi.  Ir  tare  iey  Jezus:  kas  man  ir  taw,  tmona? 
dabar  notaio  tvafunda  mano.  Taria  motina  io  tarnams:  ku 
norint  tar  is  iums,  darikite.  A  buwo  it  akmenio  suday  siesi 
padeti  pagal  apdistimo  zydu,  kuriosn  tiipo  du  aba  tris  wiedray. 
Tare  iiemus  Jezus:  pripilkite  sudus  ivundenim.  Ir  pripiie  iuos 
sklidinus.  Ir  tare  iiemus  Jezus:  semkite  nu  ir  neszkite  vsweyz- 
detoiuy  swodbos.  Ir  nunesie.  A  kad  paragawo  vtiveyzdetoias 
sivodbos  wundenio  zvinan  permaynito  —  ir  netinoio,  itgi  kur  butu 
essus,  bet  tar  nay  Hnoio,  kurie  seme  wundeni  — pawadinaiaunikio 
vZweyzdetoias  swodbos  ir  tare  iam:  kiekwienas  imogus  pirm  gieru 
winu  duost,  a  kad  pasigieria,  tadu  tu,  kuris  ira  pfakiesnis ; 
a  tu  atuiaykiey  geru  winu  ik  siofay.  Tu  padare  pradsiu 
tinkiu  Jezus  Kanay  Galileos,  ir  apreyszkie  garbu  sawo.  Ir 
intikieio  ing  ii  mokitiniey  io. 

Dasselbe  aus  Daukszas  Postille  (1599), 
nach  der  Ausgabe  von  Wolter  (St.  Petersburg  1904),  S.  93. 
Anuo  metu  buo  stvodba  Kdnoia  Galileos,  ir  bu  t^n  motina 
lesaus.  Kwiestas  wel  bu  ir  lesus  ir  mokitiney  io  sivodbon.  Ir  kad 
ne  teko  wino,  tdre  motina  I4saus  iop :  wino  ne  tur.  Ir  tare  iey 
lesus:  kas  man  ir  tmv,  m^teriszke^  ddbar  noteio  metas  mdnas. 
Taria  motina  io  tarndmus:  kq  norint  iumus  taris,  padarikite. 
0  bu  t^ndy  akmeningi  rikai  szeszi  padeti  pagal  apczistiimM  Zydti 
pifesi  kiekwienan  po  du  arba  tris  wiedrus.  Bifo  iiemus  lesus: 
pripilkite  rikus  wqndenimi.  Ir  pripife  ius  sklidinus.  Ir  taria 
iiemus  lesus:  siamkiteg  nu  ir  neszkite  wiriausiam  wedtiui.  Ir 
nesze.  Ir  kad  paragawo  wiriausias  wqndeni  windn  permai- 
nitq  —  ir  neHnoio,  iig  kur  buti^,  bet  tarndi  tinoio,  kurie 
seme  wandeni  —  paiddino  iaunikio  wireusias  w4dis  ir  tdre 
iam:  kiekwienas  tmogus  pirm  gerq  wina  padest,  ir  kad  passi- 
geria,  tad  tq,  kuris  yra  pfakiasnis;    o  tu  faikiei  giarq  ivtnq 


108  Aus  Biichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts. 

net  ik  sziofai.     Tq,  pradHq  t§kiu  paddre  I6sus  Kdnoie  Gali- 
leos, ir  apreiszke  gdrh^   sawq  ir  intikeio  ing  ii  mokiUnei  io. 

Dasselbe  aus  dem  von  Kurschat  revidierten  N.  T. 

If  treczqi^  denq  huvo  svodbd  Kdnoj  Galileos,  if  Jezaus 
motyna  huvo  toje.  Bet  Jezus  if  jo  mokj'tinei  taipjau  %  svodbq 
pakvestl  huvo.  If  katp  vyno  neteko,  tare  Jezaus  motyna 
jdm:  vyno  netur.  Jezus  tare  jet:  moteriszk,  kds  mdn  ddrho 
sit  tavim?  mdno  adynd  ddr  nepriejo.  Jo  mdtyna  tare  tarndms: 
kq,  jts  jums  sdko,  ta%  dar^kite.  Bet  huvo  cze  szeszi  akmenlni 
vandens  kod^ei  pagal  hudq  tyd'q  apsiczystyjimo  pastatyti^  t 
kuriu  kekvenq  du  af  trys  saikai  tilpo.  Jezus  tare  jems: 
pripllkit  tus  kodA  vandeniml.  If  je  prip^le  jus  sklldinus. 
If  tare  jems:  s4mkit  dahaf  if  nuneszkit  svodhos  u&veizdui. 
If  je  nunesze.  Bet  kaip  svodhos  utveizdas  paragdvo  vynq 
pirm  to  vdndenj  huvusj  —  if  netinojo,  \sz  kuf  tds  atsirdd^s, 
het  tarnai  Hnojo,  kure  vdndenj  huvo  sem^  —  vadmo  svodhos 
tUveizdas  jaunikj,  if  tare  jdm:  kotnas  pirmiaus  duda  gerqjj 
vynq,  if  atsigerus  tadh  prastesnjji;  tic  gerqjj  vynq  iksziolei 
palaikei.  Tai  pirmdsis  ^4nklas,  kur%  Jezus  paddre  Kdnoj 
Galileos,  if  apreiszke  sdvo  szlov^.    If  jo  mokj'tinei  %  ji  tike  jo. 

Aus  Bretkuns  Postille  (1.48). 

Ev.  Luc.  2,  1—20. 

Nusidawe  to  czesu,  iog  ischeia  prisakimas  nog  ciesoraus 
Augusto,  idant  paraschitas  hutu  wissas  swietas.  Ir  tas  para- 
schimas  pirmasis  huwa,  ir  nussidaive,  kada  Cirenius  Sijrioie 
storastu  huwa,  ir  eia  wissi  pasiraschidinti,  kosznas  miestana 
sawa.  Eia  taipaieg  ir  Josephas  isch  Galileos  isch  miesto  Nu' 
zareth  ing  Judawos  szeme  miestana  Dawido,  kuri  wadin  Beth- 
leem,  todrilei  iog  ghis  isch  namu  ir  gimines  Dowido  huwa, 
idant  hutu  paraschits  su  Maria  saw  paszadetaie  m^terimij  kuri 
huwa  sunki,  Ir  kaip  anis  tinaj  huwa,  issipilde  iei  dienas 
pagimdimo  ias.  Ir  ghi  pagimde  sunu  sawa  pirmgimi  ir 
iwistija  ghi  wistiklosna  ir  padeia  ghi  prakarte,  nesa  netureia 
kitos  wietos  padwarioie. 


Aus  Btichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  109 

Ir  huwa  piemenis  toie  schalije  ant  lauko  prieg  aptworu 
ma  ir  sargiba  turi  nakti  ant  saiva  bandos.  Ir  scMtai, 
angelas  wieschpafies  ataia  iump,  ir  schwiesibe  wieschpaties  ap- 
schwiete  ios,  ir  ghie  nussiganda  didziu  ischganscziu.  Ir  angelas 
biloia  iump:  Nessibijokite ;  schitai,  esch  iumus  apsakaw  dide 
linksmibe,  kuri  nussidos  wissiemus  szmonemus;  nesa  schen 
diena  iumus  esti  uszgimes  ischganitoghis,  kursai  est  Chrisfus 
wieschpats,  mieste  Dawido.  Ir  tatai  turekite  uszu  szenkla: 
rasite  berneli  iwistifa  wistiklosna  ir  padeta  prakarte.  Ir  toiaus 
tenai  buwa  su  angelu  daugibe  pulku  dangaus  garbinancziu 
diewa  ir  bilancziu:  Garba  diewui  ant  aukschto  ir  ant  szemes 
pakaius  ir  szmonems  passimegimas. 

Ir  kaip  angelai  nog  iu  danguna  atstoia,  kalbeia  piemenis 
tarp  sawes:  Eikem  nu  ing  Bethlehem  ir  apszwalgikem  ta 
daikta,  kursai  tinai  stoiosij  kuri  mums  wieschpats  apreischke, 
Ir  ateia  skubei,  ir  atrada  Maria  ir  Josepha  ir  berneli  pra- 
karte gulinti.  A  kaip  anis  tatai  regeia,  ischplatina  szodi, 
kursai  sakitas  buwa  iump  ape  ta  berneli.  Ir  wissi,  kurie  tatai 
girdeia,  stebeiosi  tarn  kalbesuij  kuri  sake  iump  piemenis.  A 
Maria  palaike  wissus  tus  szodzius  ir  ischwietoia  ios  schirdije 
sawa.  Ir  piemenis  sugrisza  schlowindami  ir  garbindami 
diewa  delei  wissa,  ka  girdeia  ir  regeia^  kas  sakita  iump  buwa. 

Dasselbe  aus  dem  von  Kurschat  revidierten  NT. 

Bet  nusidave  tose  denose,  kdd  prysdkyms  iszejo  n^g  ceco- 
riaus  Augusto,  kdd  paraszytas  buti^  visas  svetas.  If  tds 
pardszyms  biivo  pirmidusiasis^  if  nusidave,  katp  Cyrenius  Syrioj 
valdonas  buvo.  If  ejo  visl  pasirasz^dint,  kotnas  %  sdvo  mestq. 
Tat  pasikele  taipojau  if  Jozepas  \sz  Galileos  Isz  mesto  Ndzaret 
f  iydu  tem^,  i  mesta  Dovydo  vadmamq  Betleem,  tod  el  ka- 
ddngi  jls  bHvo  Isz  namu  if  Isz  gimines  Dovydo,  pasiraszydint 
sic  Mary j a  jdm  patadetqj^  moteriml;  td  bitvo  neszczd.  If 
jemdvem  ten  esant,  iszsipilde  czesas,  kdd  pagimd^tt^.  If  jl 
pagimde  sdvo  sunu  pirmgimj,  if  suv^ste  ji  vystyklais  if  pa- 
gulde  ji  f  prdkartq,  nes  neturejo  rHimo  gaspddoje. 

If  biivo  kefdzei  toj  szalyj  ant  laUko  pre  gardu,  te  s4r- 
gejo  naktyje  sdvo  kalmene.     If  sztdi,   angelas  veszpates  atejo 


110  Aus  BGchern  des  16.  nnd  17.  Jahrhunderte. 

pas  jus,  if  szlove  veszpates  apszvete  jus,  if  je  nusigahdo  didiit 
tszgqsczu.  If  dngelas  tare  jems:  Nesibijokites ;  sztdi,  asz  ap- 
sakaU  jums  dldj,  dtaugsmq,  kufs  nusidus  visems  ^monems;  nes 
utgime  jtims  szie  denq  iszganytojis,  kufs  yrd  Krlstus  veszpats, 
meste  Dovydo.  If  tat  jums  bils  ienklu:  jus  rdsite  kUdikj 
suvystytq  if  hegillintj  prakarte.  If  tujaus  hiivo  sii  ttlm  dngelu 
daug^he  dangaus  pulku  lidupsinanczij,  devci  if  tarianczu:  garhe 
tese  dMvui  uuksztyhej,  pakdjus  ant  2emes  if  tmonems  pasi- 
megimas.  If  nusidave,  kaip  angelai  n^  ju  dangun  iittenge, 
kefdtei  kalbejo  tafp  saves:  eikim  dabaf  f  Betleem  if  pasi- 
tiurekime  to  nusiddvimo,  kufs  ten  nusitlk^s,  kuri  miims  vespats 
apreiszke.  If  je  atejo  skubrei  if  rddo  Maryjq  ir  Jozepq, 
pregtdm  kudikelj  prakarte  begulintj.  If  kaip  je  tai  biivo 
regej^,  iszplatino  je  tat,  kds  jems  sak^ta  btivo  ape  t^  vaikelj- 
If  vist,  kure  tat  girdejo,  nusistebejo  to,  kq  kefdiei  jems  biivo 
sdk^.  Bet  Maryjd  palalke  visits  tics  itodtus  if  apdumdjo  jus 
sdvo  szirdyje. 

Alls  einer  Predigt  in  Bretkuns  Postille  (II.  176). 

Bau  ira  diewas  alba  ponas  daritoias  ir  reditoias  wissu 
daiktu,  feip  danguie  kaip  ant  szemes? 

Daug  szmoniu  isch  pradzio  swieto  per  sugrieschima  Adamo 
pagadinti  ir  sawa  tiktai  prigimta  prata  sekdami  neszinnoia 
diewa  alba  pona  santi,  kursai  szeme,  dangu  ir  wissus  daiktus 
leida,  dabar  ischlaika  ir  mace  satva  reda;  bet  tare,  wissi  daiktai 
niekam  neszinant  patis  teip  radosi,  kaip  antai  buwa  philoso- 
phai,  kurie  tare,  wissi  daiktai  isch  dulkiu  saules  radosi. 

Daug  wel  szmoniu  pirmai  buwa  ir  dabar  ant  swieto  ran- 
dasi,  kurie,  kaczei  diewo  szodi  girdedami,  tacziau  netik  diewa 
santi.  Tugi  anis  nei  diewa  mil  nei  diewo  bjassi,  net  tiktai 
sawa  deka  giwen  ir  wissu  biauriausiu  grieku  newengdami,  kaip 
ape  tokias  szmones  patsai  diewas  skundziasi  bilodams  Ps.  14: 
Paikieghi  kalba  sawa  schirdije:  nera  newieno  dietvo. 

Daug  ir  dabar  ant  sivieto  szmoniu  randasi,  kurie,  kaczei 
isch  diewo  szodzio  gird  diewa  essanti,  tacziau  anis  abeioj,  tarn 
stiprei  netik.    T'&gi  nei  anis  neweng  grieku  dariti  biauru.  Bei 


Aus  Buchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  Ill 

schitie  ivissi,  neszinodami,  netikedami  alba  aheiodami  diewa 
essanti^  griekosu  sawa  hrisdami  diewa  nei  mil  nei  bjosi  nei 
iam  tarnauiay  bet  wissosu  daiJctosu  kleiodami  sawe  patis  amszi- 
nai  skandin,  teip  ant  kuno  kaip  ant  dusches. 

A  mes  krikschczonis  pono  dieivo  schwenta  szodi  skaiti- 
dami  ir  mokindamies  isch  schu  daiktu  diewa  tikrai  santi  bei 
szinam  bei  ischpaszinstam. 

Ant  pirma  tatai  suprantam  ir  ischmanam  isch  sutwerimo 
dangaus,  szemes,  saules,  menesio,  szwaisdu,  szmoniu  ir  daug 
kitu  nepaskaitamu  daiktu,  schitus  daiktus  wissus  didzio  kakio 
pono  durbus  sanczius,  kadangi  iu  neivienas  szmogus  nei  ange- 
las  negal  dariti  alba  schitaip  rediti  ir  ischlaikiti,  kaip  anis 
po  musu  akiu  gatawi  rodassi;  ir  kosznas  daiktas  sawa  darba 
prigimta  nudirb:  saule  szibin  diena,  menu  nakti,  szeme  dust 
waisiu,  wandu  nauda,  ir  niekas  iu  negal  ginti  alba  nudrausti. 
Schitie  daiktai  wissi,  sakau,  dust  stipra  liudima  diewa  didi 
pona  santi. 

Ant  antra.  Wissas  schwentas  rasztas^  taip  seno  kaip 
nauio  testamentOy  teipaieg  liudij  ir  moka  pona  diewa  isch  tiesos 
santi  ir  giwenanti  ikki  amsziu  amszo.  Esch  esmi  diewas 
tawa,  tu  swetimu  dieivu  neturek;  isch  pradzio  sutwere  diewas 
dangu  ir  szeme;  bei  tokiu  liudimu  be  skaitliaus  rassi  szwen- 
tame  raschte. 

Aus  Bretkuns  Postille  (11.  392). 

Matth.  6,  24—34  und  ein  Teil  der  Predigt  dariiber. 

Newiens  negal  diviem  ponam  tarnauti^  alba  wiena  tures 
neapikantoie  o  antra  miles,  alba  prieg  wieno  passilaikjs  o  antra 
papeiks.  Jus  negalite  diewui  tarnauti  ir  mammonui.  Todeld 
sakau  iumus:  ne  rupinkites  ape  sziwata  iusu,  ka  walgisit  ir 
gersit,  nei  ape  kuna  iusu,  ko  wilkesite.  Er  ne  didesnis  daikts 
sziwats  neigi  walgims,  ir  kuns  neigi  rubaif  Weisdekite  ant 
paukschcziu  dangaus,  ghie  nei  seja  nei  piauia  nei  renk  kla- 
nosna,  a  iusu  tiewas  danguiesis  tacziau  pen  ios,  Er  tada  ne 
daugiaus  ius  este  neng  anis?  Kursai  ira  isch  iusu,  kuris 
galetu  prideti    stomeniesp   wiena   olekti,   kaczei   todelei    rupin- 


112  Aus  Biichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderte. 

tunsef  Ir  ape  ruhus,  kodelei  rupinatiesf  Ddbokities  leliu 
ant  lauko,  kaip  anas  aug,  ios  nei  dirh  nei  werpia.  Esch 
sakau  jumus,  iog  nei  Salamonas  wissoie  schloweie  sawa  ne- 
huwa  taip  apwilktas  kaip  wiena  isch  tu.  Jei  tada  diewas 
szole  lauko  taip  apwelk,  kuri  sche  diena  stow  a  ritoie  ing 
peczu  inmetama  ira,  kaip  ne  daugiaus  tai  iumus  daritu,  o 
ius  maszos  wieros. 

Todelei  nerupinkities  bilodami:  ka  walgisim,  ka  gersirriy 
ko  wilkesimf  To  wisso  pagonis  ieschka.  Szinna  nesa  iusu 
tiewas  danguiesis,  iog  to  wisso  priwalote.  Jeschkoket  pirm 
karalistos  diewo  ir  io  teisibes,  tada  wis  tatai  bus  iumus  pri- 
dota.  Todelei  nesirupinkite  ape  ritine,  nesa  ritiksczia  diena 
rupinsis  ape  sawa  raikala.  Gana  ira,  iog  kiek  diena  sawa 
tur  warga. 

Iszguldimas  schos  euangelios. 

Schwentas  euangelista  Matthieius  ischrascha  ilga  kosani 
Kristaus,  kure  ghis  szidams  giroie  ant  kalno  hudams  sake^  ir 
kuroie  ghis  ant  pirmo  Fkariseuschus  ir  rascTito  mokitus  ap- 
hara  delei  iu  netikeghimo,  pikto  giwenimo  ir  neteisaus  moki- 
nimo.  Potam  ghis  paspalitwai  alba  wissus  kruwoij,  bei  bagotus 
bei  sirata,  moka  ne  ant  lobio,  be  ant  dieivo  nusitiketi. 

Bei  schita  kosanis  Kristaus  labai  tropnei  sch'&  czesu 
alba  rudeni  sakama  ira  baszniczosu  musu,  nesa  szinnat  iau 
nu  sch'A  czesu  iawus  isch  lauko  suwoktus.  Schicze  godings 
dumoj:  tatai  esch  daug  nu  gawau  iawu^  tugi  galesiu  daugi  isz 
tu  gauti  pinnigu  ir  artima  sawa  lupti,  kaip  tiktai  pats  noresiu. 
0  neszina  toksai,  iog  sche  nakti  gal  ischdtvesti.  Sirata  vel 
regedama  sziema  po  akim  sancze  pi'adest  skunsties  neturinti 
padwarios,  neturinti  drapanu,  neturinti  istrowos,  bijos  schalczio^ 
bijos  bado;  tugi  saka:  ka  walgisiu,  ka  gersiu,  k'&  dengsius? 
Schito  delei  nu  ponas  Jesus  Kristus  grauden  bagotusius,  idant 
anis  ant  sawa  skarbo  nenussitiketu.  Bei  sirata  ghis  teipaieg 
linksmin,  idant  sawa  pawargimo  delei  nenussimintu^  bet  dieivui 
ischtiketu.  Togi  delei  ir  mes  isch  szodziu  Kristaus  schitas 
pamokslas  saw  imkem. 


Au8  Biichem  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  113 

Aus  Daukszas  Postille  (S.  158). 
Ev.  Luc.  11,  14—^8. 
Anno  mefu  huwo  lesus  iszmetineigs  welinuwq^  ir  toii  hu 
•ne^adiid,  Ir  had  isztreme  welinuwq^  prakdfbo  neiadtid  ir  ste- 
heios  minios.  0  nekurie  itg  in  bifdio:  Beelzebube  Jcunigdiksz- 
tiie  welimj.  iszmetin^ie  welinuwas;  o  kiti  gundidami  Mmes  itg 
-dqgaus  ieszkoio  nug  io.  0  iissdi,  kad  iszwido  dumds  iy,^  tare 
iiemus:  wissokia  karaltste  priesz  saw6  perskirta  bus  itgaiszinta 
ir  namdi  qnt  nami/  grius;  iei  tad  ir  satonas  priesz  saw^ 
^rskirtas  yra^  kaip  stow6s  karaliste  iof  iog  bifote,  idqnt  asz 
Beelzebube  iitremdin^cte  tvelinuwas.  0  iei  dsz  Beelzebube  itme- 
tinHu  wdinuwas,  sunifs  it^si^  kurime  t^zmetineief  Todrtnag 
He  sudiionds  it^st^  bus.  Bet  iei  pirsztu  diewo  isztremia  we- 
Unus,  tad  tikrdi  ateio  qnt  iipi/  karaltste  dietvo.  Kad  silingas 
szarmnikas  sergt  paiociti  sdivq^  pakdiui  yra  turtai  io;  bet 
iei  silingesnis  qnt  io  vUi^s  per  gates  m,  wissHs  szdrti^us  dtima, 
kurius6  dukseios',  ir  ndudq  io  i^daliie.  Kuris  su  manimi  ne 
4sti,  priesz  man6  yra;  o  kuris  ne  rqkioie  su  manimi^  tas 
bdrsto.  Kad  itagtoii  dwastd  isz4it  nug  tmogaus,  wdiksztineie 
per  wieids  be  wqnden^s  ieszkodama  dtilsio;  o  nerddus  biio: 
sugrisziu  ing  namus  mantis,  iig  kur  iszeiH.  Ir  ateiussi  rqnda 
iiis  szfutomis  itsziMus  ir  iikuptus,  Tdd  eit  ir  priima  sep- 
iines  kitt/  dwdsit^  piktesnir^  sawfs;  ir  iSiusios  giwhia  t^ndi  ir 
tdmpa  paskutinei  imogaus  and  piktesni  neg  pirmi^i.  Ir  tikoSy 
kad  iai  bifdio^  paketus'  bdisq  nekuri  motei'iszke  iig  minios 
tdre  idm:  pagirtos  iscios\  kurios'  taw6  neszioio^  ir  kr^kfai, 
Jctcrius  tu  iindai.  0  iis  tdre:  ir  didt^  pagirti,  kurie  kiduso 
iddiio  di^vo  ir  sdugoie  ii. 

Aus  demselben  (S.  40). 

Sugreszkime  lonop  sziv^tdp  ir  iiwtskime  ivietq,  qnV  kurios 
iissai  giw^nOf  kuriq  tassaig  eivangelistd  ieip*  aprd^zo.  Buwo 
lonas  iZ  mdtino  giHoy  net  He  tdi  dienai,  kuriot  Zydi^iqmp 
pdsirode.  Ir  cze  biio,  iog  Mis  wieszpaties  stoics  anf  lono 
^h'ioy\  Kodrin*  tad'  lonas  giw6no  girioy\  rassis  to  ne  wiend 
Prietastis.     Pirmiaus,  iddnt  ne  wiena  nudem^  nepateptijs  i^g 

L  e  3  k  i  e  n  ,   Litauisches  Lesebuch.  8 


114  Aus  Bflchem  de«  16.  und  17.  Jahrhunderts. 

hedrdwimo  su  imonemis^  kad^g  luwo  ddbar  iscioi  motinos  sa- 
lens pdszw^stas.  Antra,  iddnt  smvu  pawdizdu  ghvdtq  mini-^ 
kiszkq  ir  pvstelniki^  vigirti^^  ir  iddnt  mus  tvissiis  iszmbkitif 
sergetis  ne  iiektdi  wAdemii^^  let  »V  wissdkiu  prietastu  nude- 
miump.  Kop  wietos  tpaczios  fabiii  pad^sf,  kurios  wissds  kq- 
diias  wienu  kartt^  dtkerta,  kaddg  nei  Akis  tur  ant  ko  pawomns 
weizd^ty  nei  dusis'  ko  daugiaus  kfausit,  nei  lietuivis,  su  ku 
tuszczii^  iodti'q  hiidt,  kursai  ir  patis'  yra  rtku  mat  ne  wksif 
ntidiit^;  todrin  ij  wel  lokubas  S.  wissauimu  arha  pasaulu 
neteisumo  wadina.  Tr^czid,  iddnt  ne  qnt  ivieno  dttwilgio  ne 
turedamas  drqs^  wissus  km'oti^.  Ketivirtd,  idant  per  teip  daug 
m^tu  qnt  mafdos  dumdiimi  ir  kaiMiime  su  wieszpatimi 
diiwu  pdtekdqmas  ir  dszirq  giwdfq  w4zdamas  hdt^'  ir  pride- 
rqncziu  IMiniku  at§nczio  messiosziaus  ir  mistrti  iikro  gdii^imo- 
vi  nudemes,  kuris'  ne  ^st  be  pdsniki^,  mafdi/  ir  priliesinima 
kdno,  Todrinag  teip  ifgdij  nesirbde  ir  tiUio  girioy\  idant  su 
didesniu  pawartdiimu  ir  didesnia  nduda  satvu  m^tu  iszeiU^'  ir 
kaiheti^.  Ir  todrinag  ne  pirm  pradeio  sakit,  n^t  atfio  tassdl 
m^tas,  kuriu  dietvds  pam^go  parddit  ij  imonemus  Israelo. 
Fektd  priHastis,  kodrin  lonas  S.  giw6no  girioy\  toii  hutoo, 
kad'  imdnes  ne  iszmanttt(y  iddnt  Idnas  toki  IMiimq  duti/  wiesz-- 
patii  Ckristui  arha  drin'  pad4rm6s  ir  artimibis  arha  drin 
bursds,  kuriq  itg  h6rnistes  tur4tt^  su  Christumi.  Todrin'  lonas^ 
tu  dr(j,siaus  kath^:  iog  asz  Ghristdus  ne  patindu.  Drin'  tif 
tad  prietast'q  itg  dietoo  wdios  Idnas  giw^no  girioi  net  ik 
sukdkimui  triitf,'  deszimtq  mit'q  giwdtos  sawos,  kurius^  dahdr 
qnt  jsdkimo  wieszpaties  iszfio  it^  anos  gUosios  pnsfinios  ir 
atfio  ing  szdlj  gulincziq  qnt  itpes  lordono,  ir  prdddio  apsa- 
kin6t  ir  girt  kriksztq  gaiUiimo  qnt  atlaidimo  nMik^,  o  tatai 
tu  reda,  iog  pirm'  rdgino  tcissus  gaiUiimop  nMemiu,  pdskui 
to  w^de  i^s  kriksztop  gaileiimo  nUidemit^^  o  qnt  gdfo  ius 
kriksztiio.  N^ssq  tus^  kurie  iZpatino  nussideiimus  sawus  ir 
gaifdiimq  vi  itis  rode ,  wede  top,  iddnt  apkriksziiti^s ^  qnt 
iimeSj  id^nt  nu^  nudemii^  sawi^  huti/  nuprausti.  Ir  todrinag 
kriksztas  Idno  huwo  pawadintas  kriksztas  gaiUiimo,  iog  qnt 
iim48  gaif^imo  huwo  priimamas'. 


Aus  Biichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  115 

Aus  Szyrwids  Punktay  (ostlitauisch). 

Kodryn  szwyntieii  fetus  ir  starus  ruhus  ivilkieio, 

(Ausgabe  S.  27.) 

1,  Jog  wisa  iu  rupestis  buwo^  idant  sirdiy  essuntiii 
imogu  brungieys  rubays  gieribiu  wieszpaties  Christaus  apreditu, 
kaip  apasztaias  vnt  to  vagina:  apwilkites  nauiu  imogum,  hurls 
pagal  diewo  sutwerfas  ira  teysihey  ir  szwyntibey  tiesos  [Ephes. 
4.  24].  Apivilkites  tadu  kayp  iszrinktieii  diewo  szimjnti  ir 
numiieti  widurieys  mietasirdistes,  gieryby^  nutieminimu^  romiby 
ir  kuntriby  [Coloss.  3.  12]. 

2.  Jog  iinoio,  kayp  dietvuy  rubay  liszni  ne  mega  ir  kayp 
atu  tu  prdbungu  karoio:  atfunkisiu  kunigayksdim  ir  kara- 
lunus  ir  wisus,  kurie  apsiwifko  rubays  siveiimos  szalies  [So- 
phon.  1.8].  Ir  Isaiasiump  didtiu  karoimu  grumzdtia  mo- 
terims,  kurios  iZ  redikfu  sawo  didtiaiiia[lBm.'6].  DidZiaturis^ 
kuris  wilkieio  purpuru  ir  fabay  pianu  baitu  dutigafu,  pragary 
ira  pakastas  [Luc.  16.  19  fg.]. 

3.  Jog  iZdabinti  rubay  ira  prietastim  ir  pasiundu  dau- 
gielop  nusideimu.  Didtiaicimop  nes  dukteres  Siona  del  rtibu 
ittiesy  kakfu  wayksdioio  [Isai.  3. 16].  Fagieydimop;  a  sztay,  iteio 
pri£sz  ii  imona  redikfose  pafeystuwes  y  gatawa  vnt  gaudimo 
dusiu  [Prov.  7.  10].  Mitop  be  reykalo,  kayp  ipadiey  regime 
musu  karalistey  ne  paprastas  praszakusiemus  vmtiamus  rubuose 
prdbungas,  ne  tiktay  didtiunuose,  bet  ir  wisatimey,  teyp  kad 
vnt  iu  weyzdedamas  dabar  Christus  tartu:  sztay,  ne  tikfai  se- 
nise  karalu,  bet  ir  namuose  fetuose  minksztus  ir  brungim 
wilki  rubus. 

4,  Zinoio  szwyntieii,  iog  diewas  priesingus  turi  bud  us 
budamus  tmoniu;  nes  Ztnones  tuos,  kuriuos  regi  rubuose  iida- 
bintuose  ir  brungiuose,  garbina  ir  duosti  iiemus  pirmas  wieias; 
tuos  wel,  kurie  ietu  dungatu  nesioio,  atu  nieJcu  turi.  Tu 
paprati  senu  terp  imoniu  peykia  S.  Jakubas  apasztafas:  ne 
iurekite  aprinkimy  persunu  tikieimo  wieszpaties  musu  Jezaus 
Christaus  etc.,  tardami  didHaturiu:  tu  seskis  diu  gieray;  a 
grinam  aba  pawargusiam:  tu  stowek  tinay  aba  seskis  po  sua- 
ieliu  koiu  mano  [Jac.  2. 1  u.  3].    A  diewas  adwe^-niszkay  tarn 


116  Aus  BQchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts. 

daro;  didtiu  milistu  rodtia  tiemus,  Jcurie  tiemindamies  pokim 
to  fefami  ir  ptakami  dungafy  tvayksdioia.  Teyp  Esterey  kara- 
Keney  padare^  teyp  ir  Niniwitams  gaylistawimu  iu  priimdamas. 

Marios  iinklina  mumus  imoniu  giwenimu  vnt  iiames. 

(S.  111.) 

1,  Marios  ira  kar6ios;  teyp  pagiwenimas  tmoniu  fdbay 
hartus  ira  ir  pUnas  wargu.  2.  Nenurimsta  marios,  tunkiey 
siaudia;  teyp  tmones  nerimsta^  muszasi,  kiauiasi  wisadu,  kariones 
dides  daro.  3.  Weiey  marids  rtmyszo  ir  hiaszko;  teyp  imones 
pikti  iu  pagieydimay  waydiia  ir  rustina  ir  haysius  maysztus  terp 
iu  daro.  4.  Mariose  wiena  tuwis  dide  maiiesny  prariia;  teyp 
imones  didiiunay  swieto  fetus  ir  pawargusius  iigaysina,  krumta, 
prariia.  5.  Mariose  ira  pa  wundenimis  pasfeptos  uofos  aba 
akmeniey  didi,  vnt  kuriu  uipuofy  eldiios  susikula,  suira^  susi- 
dauio;  teyp  terp  imoniu  daug  ira  smukfu  ir  idbungu^  kurieys 
tvieni  kitus  ikludtia  ir  paspindtia,  apgauia  ir  teyp  iuos  pra- 
tudiiu.  6.  Juokiasi  ir  iaydtia  tnariose  dide  iuwis,  wadinasi 
cetus,  drako;  teyp  iaysius  saw  daro  tvelinas  vnt  mariU  to 
swieto,  iuokias  ii  tmoniu  tufays  hudays  iuos  priwiidamas  ir 
praridamas.  7.  Marios  kas  diena  pereyt  krasztus  ir  wel  su- 
griita  aha  iisileia,  ir  icel  ii  krasztu  sugritta  aba  atsileia  saw0 
wieton;  teyp  wisi  dayktay  to  swieto  atayt  ir  wel  pareyt,  pasi- 
rodiia  ir  tuoiaus  itgayszta,  giema  ir  mirszta,  darosi  ir  gadi- 
nasi.  8.  Wisos  vpes  inteka  mariosna,  a  tediau  marios  ne 
patwista  aha  ne  kielasi;  teyp  sirdis  imoniu  ne  turi  soti^s  it 
sutwerimu^  norint  wisus  nuritu,  maias  tay  kusnis,  ne  gal  iuo 
pasisotint.  9.  Bukays  aha  dumays  apdingiasi  marios;  teyp 
swietas  ruksta,  dumu  piinas  ne  regi,  ku  turetu  regiet,  del 
vkanos  sir  dies.  10.  Sako  rasztas,  iog  diewas  marios  wisH- 
kfais  kaip  wayku  suwiste.  Wisadu  swietas  ira  wayku,  kuris 
ne  nuwokia;  reykia  io  suwistit  aha  suriszti,  idant  nesiaustu. 
11.  Turi  marios  sawo  ruheiiu  aha  krasztu  ii  itcirtdu;  tump 
ataii  nutifa  ir  tinay  susikula  iu  wilnios;  teyp  stoietas  aha 
tmones  turi  sawo  gafu,  kuriop  ataii  pameta  sawo  puyku,  pa- 
griauia  sawo  sir  dies  auksztihy,  palauia  siausti;  tasai  krasztas 


Au8  Bfichern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  117 

ira  twirtday,  iiame,  kapay,  grabas^  kuriam  impuofy  7iutifa  ir 
lauios  wisOj  ku  dare, 

Aus  der  Chylinskischen  Bibel  (1662). 
2.  Mose,  Kap.  9. 

Fotam  tare  ivieszpats  Mayteszausp:  ieyk  Faraonop  ir 
kafhek  jop:  teypo  kaiha  wieszpats  diewas  Zydu:  iszfaysk  into- 
nes mano,  kad  mi  tarnautu;  jeygu  nes  w^gi  ju  iszfayst  ir  dar 
su  gwottu  uituresi,  sztey,  rqka  wieszpaties  bus  and  pekaus 
tawo,  kursey  ira  faukie,  and  arklu,  and  asifu,  and  werbludu, 
ant  jauciu  ir  and  mato  pekaus,  iabey  sunki  pawietre.  Ir 
padarys  wieszpats  atskirimq  terp  pekaus  Izraelitu  ir  terp  pe- 
kaus EgypczoniUy  idand  nieko  nepadicestu  isz  to^  kas  ira  wayku 
Izraelaus.  Ir  patymejo  wieszpats  tykrqghi  metq  kafbant:  rytoy 
padarys  ivieszpats  tq  dayktq  toy  iiamey.  Ir  padare  wiesz- 
pats tq  dayktq  and  rytoy,  ir  padwese  wisas  pekus  Egypczoniu, 
bet  isz  pekaus  ivayku  Izraelaus  nepadivese  ne  wiens.  Ir  nu- 
siunte  Farao,  o  szt^y,  isz  pekaus  wayku  Izraelaus  nepadwese 
iki  wienamuy;  bet  szyrdis  Faraona  uikieto  ir  nepafayde 
tmoniu. 

Tare  tada  wieszpats  Mayteszausp  ir  Aaronop:  imkit  iup- 
snias  jusii  pifnas  petenu  isz  peczaus ,  o  Mayteszus  iszbarste  jos 
ties  dqgu  po  akimis  Faraona;  o  bus  smulkiomis  dulkiemis  and 
wisos  Egypto  iiames  ir  taps  wotymis  and  tmoniu  ir  and  pekaus 
itsimeciant  pusfemis  wisoy  Egypto  tiamey,  Ir  eme  anisjen 
pefenus  isz  peczaus  ir  stowejo  po  weydu  Faraonu,  o  Mayteszus 
isbarste  jos  ties  dqgu;  butvo  tada  wocios  iJ;simeciant  pusfemis 
and  tmoniu  ir  and  pekaus,  teyp  jog  negafejo  apsistot  tyniey 
po  Mayieszu  pro  wocias^  and  tyniu  nes  buwo  wocios  ir  and 
toisxi  Egypczoniu.  Bet  wieszpats  utkietyno  szyrdi  Faraona, 
jog  nekiause  ju^  kaypo  wieszpats  kafbejo  Mayteszausp. 

Tare  tada  wieszpats  Mayteszausp:  kialkis  rytoy  qksti  ir 
sustok  po  iceydu  Faraona  ir  kafbek  jop :  teypo  kafba  ivieszpats 
diewas  Zydu:  isztaysk  tmones  mano,  kad  mi  tarnautu;  szqkart 
nes  siusiu  ivisas  korones  mano  szyrdin  tawo  ir  and  tarnu  iawo 
ir  and  tmoniu  tawo,  kad  iynotumey,  jog  nera  nieko  kaypo  asz 


118  Au8  Biichem  dee  16.  und  17.  Jahrhunderts. 

and  wisos  iiames;  dabar  nes  isztiesiau  rqJcq  mano^  lead  iszfyJccia 
tawe  ir  imones  iawo  pawietra  ir  had  hutumey  itgayszytas  isz 
iiames;  het  tykrey  iodryn  prykielau  fatce,  had  parody cia  and 
taw^s  (jalih^  mam  ir  kad  sakitu  ape  ivarda  tnano  po  wisq 
iiam^.  Putiesgii  dar  priesz  ^mones  mano,  jog  nenori  ju  isz- 
iaystf  Sztey,  rytoy  ape  tq  metq  padarysiu^  jog  lis  fabey 
sunki  iadey,  kuriemus  nebuwo  ligu  Egypte  nog  ano  meta^  isz 
ko  ira  uideiaSy  ikszotey.  0  dabar  nusiiisk,  surynk  peku  tawo 
ir  wis  tey,  kq  turi  and  iaiika;  wisokias  zmogus  ir  iiverys, 
kursey  atsiras  faiikie  o  nebus  surynkta^  namosna,  kad  puts 
tie  iadey  and  ju,  tada  numirs.  Kas  bijojos  todzia  wieszpaties 
isz  tarnu  Faraona^  liepe  begt  tarnamns  sawo  ir  pekuy  sawo 
namosna.  Bet  kas  neprydejo  szyrdies  sawo  todziop  wieszpaties, 
paliko  tamus  sawo  ir  peku  sawo  and  fauka. 

Tare  tada  wieszpats  Mayteszausp:  isztiesk  rqkq  tawo 
dqgausp,  o  bus  fadey  wisoy  Harney  Egypto,  and  tmoniu  ir 
and  pekaus  ir  and  wisokios  itofes  fauko  Egypto  tiamey.  Isz- 
tiese  tada  Mayteszus  tazdq  sawo  dqgausp,  o  wieszpats  dawe 
perkunq  ir  fadus,  o  ugnis  szaiide  iiamen,  ir  liepe  lit  wiesz- 
pats iadams  and  Egypto  iiames.  Ir  buwo  fadey  ir  ugnis 
widuriy  iadu  sumiszyta,  buivo  iabey  didy^  nebuwo  tokiu  nie- 
kados  Egyjyto  iiamey^  isz  ko  tapo  gimine.  Ir  pamusze  fadey 
wisoy  iiamey  Egypto  wis  tey  kas  buwo  and  fauka,  nog  imo- 
gaus  iki  galivijuy;  pamusze  teypag  fadey  wisokiq  iof^  fauko 
ir  pafaute  wisokiq  medziagq  fauko.  Ziamey  tykt  Gosen,  kame^ 
bmvo  ivaykey  Izraelaus^  nebuwo  fadu.  Nusiunte  tada  Farao 
ir  pawadyno  Mayieszaus  ir  Aarona  ir  tare  jump:  sugrieszyjau 
szqkart,  wieszpats  ira  teysu,  asz  wel  isz  priesz  ir  imones 
mano  esme  bediewieys;  mefskites  karsztey  wieszpatiesp^  gana 
nes  ira,  kad  nebutu  daugiaus  perkuno  diewa  ir  fadu;  o  iszfaysiu 
jus  ir  notlieksit  ilgiatis.  Tare  tada  jop  Mayieszus :  kad  iszeysiu 
isz  miesta^  tada  iszpiatynsiu  rqkas  mano  po  wieszpaciu,  per- 
kunas  lausis  ir  fadu  nebus  daugiaus,  idand  iynotumey,  jog 
iiame  ira  ivieszpaties ;  kas  litis  wel  taw^s  ir  tarnu  tawo,  tynau, 
kad  dar  nebijosites  weyda  wieszpaties  diewo.  Liney  tada  ir 
mieiey  buwo  pamuszty,  mieiey  nes  buwo  warpose  o  liney  rate; 
bet  kwieciey  ir  atoreciey  nebuwo  sukulti,   apd^gteys  nes  buwo. 


Aus  Bftchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderts.  119 

Iszejo  iada  Mmjteszus  nog  Faraona  tti  miesta  ir  iszpfa- 
tyno  rqkas  sawo  wieszyatiesp,  o  xm'kunas  ir  iadey  lowes  ir 
iietus  nebuwo  daugiaus  iszlietas  and  tiames,  Kad  iszwido 
FaraOj  had  hives  Iietus  ir  fadey  ir  perkunas,  iada  grieszyjo 
priesz  glii  tolaus  ir  apsunkino  szyrdi  satvo^  patsjen  ir  tarney 
jo.  Teypo  utkieto  szyrdis  Faraona,  jog  neiszfayde  wayku 
Izraelaus  pagal  to,  kaypo  kaihejo  wieszpats  per  Mayieszu, 

Ruth,  Kap.  2  und  3. 

Kap.  2.  0  Naomi  turejo  gieti  wira  sawo,  tmogu  gdlin- 
iingqghi  fobiy  isz  gimines  Elimelecho,  o  wardas  jo  biiwo  Boaz, 
0  Butk  Moabife  tare  Naomesp:  teymi,  meldziu,  iaukan  ir 
tereku  isz  warpu  paskuy  to^  kuro  akise  rasiu  mafone.  0  ana 
tare  jey:  eyk,  dukte  mano.  Nuejo  tada  ana  ir  atajo  ir  fase 
and  iauka  paskuy  pjoweju;  ir  tropijos  jey  priepolu  stukas 
iauka  Boazo^  kursey  buwo  isz  gimines  Elimelecho.  0  sztey, 
Boaz  atajo  isz  Bethlehem  ir  tare  iVowejams:  wieszpats  t'est 
su  jumis.  0  anisjen  tare  jam:  wieszpats  teszlaivina  tan.  Bo- 
tarn  tare  Boaz  waykuy  saivo^  kursey  buwo  utstatytas  and 
pjoweju:  kieno  ira  ta  jauna  dukte f  0  ans  waykas^  kursey 
huico  uistaiytas  and  pjotveju,  atsakie  ir  tare:  Moabitiszkie  tey 
ira  jauna  dukte,  kuriy  sugryto  su  Naomi  isz  fauku  Moabo; 
ir  tare:  tefasau,  meldziu,  ir  r^ku  warpus  pas  pedus  paskuy 
pjoweju;  atajo  tada,  bowijos  nog  ryta  iki  szofey,  o  namie  at- 
likima  jos  ira  mat.  Tare  tada  Boaz  Buthosp:  negirdygu, 
dukte  manof  n'eyk  iasit  and  kito  iauka,  n'eysi  teypag  isz 
da,  bet  turesies  cia  mergu  mano;  akis  tawo  bus  and  to  iauka, 
kury  piaus,  ir  waykczczosi  paskuy  ju;  neprisakiaugu  waykams, 
kad  nekrufyntu  taw^sf  Kad  trokszsiy  tada  eyk  sudump  ir 
giark  isz  to,  kq  sems  waykay.  Bofe  tada  ana  and  weyda  sawo 
ir  pasikfoniojo  iki  Niamey  ir  tare  jop:  kodel  atradau  mafone 
akise  tawo,  jog  patysty  mane,  norisjen  esmi  praszaJniete.  0 
Boaz  atsakie  ir  tare  jey:  pa-mi-sakita  ira  gierey  wis  tey,  kq 
2Mdarey  oszwey  tawo  po  smej'tiy  wira  tawo,  ir  apfaidey  tewq 
iawo  ir  motynq  tawo  ir  Mamp  uigimima  tawo  o  ateiey  tmo- 
niump,  kuru  pirm  to  nepaiyney.  Teuimoka  tau  wieszpats 
darbq  tatvo,  ir  Vest  tobufa  aiga  tawo   nog   icieszpaties  diewa 


120  Au8  Btlchern  des  16.  und  17.  Jahrhunderta. 

Izraelaus,  po  kuro  spaitius  atejey  imt  nusibegimq.  0  ana 
tare:  terqdu  maion^  alcise  tawo,  wieszpatie  mano,  JcadqgM 
patieszyjey  mane  ir  hadqgi  kaibejej  pagal  szyrdies  tarnayte^ 
tatco,  norisjen  n*esmi  kaypo  wiena  tamayciu  iawo.  0  kad 
buwo  metas  walgimOy  fare  jey  Boaz:  pryeyk  sza  ir  loalgik 
isz  donos  ir  datyk  kqsni  fawo  uksuse.  Atsedo  tada  ana  pa 
szaUy  pjoweju,  o  ansjen  padawe  jey  sprogintu  jeivu^  ir  walgie 
ana  ir  pasoto  ir  uiturejo.  0  kad  afsikiefe  fasit^  tada  pry- 
sakie  Boaz  waykamus  sawo  kafhant:  ter^ka  teypag  terp  pedu 
0  negiedynkite  jos;  ir  idbey  teypag  karteys  paiaiskit  jey  isz 
sauju  ir  palikit,  kad  tey  parynktu^  ir  neharkit  jos.  Teypo 
iase  and  ano  fauka  iki  wakaruy,  ir  iszhife  tey,  kq  surynkOy. 
0  buwo  to  aplink  efq  mie^u.  Ir  paeme  tey  ir  atajo  miestariy 
0  oszwe  jos  regiejo  tey,  kq  surynko;  iszeme  teypag  ir  dawe 
jey  tey,  kq  uiturejo  isz  pasotyma  sawo.  Tare  tada  jey  oszwe 
jos:  kame  rynkey  szqdien  ir  kame  dyrbeyf  paszfaunntas  Vest 
tas,  kursey  paiyno  tawe.  0  a/na  sakie  oszwey  sawo,  kampx 
dirbo,  ir  tare:  war  das  ano  imogaus,  kurampi  dirbau  szqdien  y. 
ira  Boaz.  Tare  tada  Naomi  anitosp  sawo:  paszfawintas  {est 
wiesspaciuy,  kursey  neuimirszo  gieradeisies  satco  and  giwuju  ir 
and  numirusiu.  Pnegtam  tare  jey  Naomi:  imogus  tas  ira 
gi^ciu  musu,  tvienu  ira  isz  rcadotoju  mv^u.  0  Buth  Moabite 
tare  priegtam:  delto  jog  tare  man^spi:  turesies  wayku,  kuros 
turu,  net  pabaigs  wisq  pjuti,  kurq  turu.  0  Naomi  tare 
Buthosp  anitosp  sawo:  giar  tey  ira,  dukte  mano,  jog  iszeysi 
su  mergomis  jo,  kad  nepuitu  kas  priesz  tawe  and  kito  fatika. 
Teypo  turejos  mergu  Boazo  fasit^  net  pasibaygie  mieiu  pjutis- 
ir  kwieciu  pjutis,  ir  atliko  oszwey p  sawo. 

Kap.  3.  0  Naomi  oszwe  jos  tare  jey:  dukte  mano,  neiesz- 
kociagu  tau  atylsies,  kad  gierey  westus  tauf  Dabargi  tada, 
nestgu  Boaz,  su  kuro  tnergomis  buwey,  isz  musu  gi^tistesf 
Sztey,  wetis  szoy  naktiy  mieius  and  kulamos  asios.  Nu^i- 
mazgok  tada  ir  pasitepk  ir  apwilk  rubus  tawo  ir  eyk  and 
kulamos  asfos,  bet  nedok  pasiiynt  anamuy  tmoguy,  net  pabaygs 
walgit  ir  giart.  Ir  stosis,  kad  atsigufs,  jog  dabosies  anos 
wietos,  kur  atsigufs;  ieyk  tada  ir  adbioszk  dqgq  koju  jo  ir 
atsigulk,  o  pasakis  tau^  kq  weiksi.     0  ana  tare  josp:  wis  ity 


Aus  Buchern  des  16.  and  17.  Jahrhunderts.  121 

Jcq  mi  kalhesi,  padarysiu,  Teypo  nuejo  ana  anon  hulamori 
asion  ir  padare  pagal  to  ivisa,  kq  prysakie  jey  oszwe  jos.  O 
kad  Boaz  pawalgie  ir  pagiere  ir  buwo  linxma  szyrdys  jo, 
iada  atajo  adgult  and  paties  gafa  kopos  jewu.  Potam  iejo 
ana  tyfomis  ir  aWloszkie  dqgsty  koju  jo  ir  atsigute.  Ir  stojos 
puse  naktiyj  jog  ans  tmogus  iisigqdo  ir  szczupojo  aplink  saw^y 
0  sztey,  moteriszkie  guiejo  pas  dqgsty  koju  jo.  Ir  tare  ansjen: 
kasjen  esif  0  ana  tare:  Muth  esmi,  tarnayte  tawo,  isztiesk 
tada  pafq  tawo  and  tarnayies  taivo,  wadotoju  nes  esi.  O 
ansjen  tare:  paszfaunnta  buk  zvieszpaciuy^  dukte  rnano,  tq  pas- 
kutyn^  gieradeist§  tawo  gierasne  padarey  nekayp  pirmq,  kadqgi 
nenuejey  paskuy  kokio  jaunikaicio,  norisjen  uhago,  norisjen 
bagoto.  0  dabar,  dtikte  mano,  nesibijok;  wis  tey  kq  kaibejey, 
padarysiu  tau^  tyno  nes  wisas  miestas  tmoniu  mano,  jog  esi 
cnatliwa  tmona.  Nugi  tada  tiesa  tey  ira,  jog  esmi  wadotoju, 
bet  dar  ira  wadotojas  artesnis  ui  mane.  Perbuk  tq  nakti; 
potam  qksty  stosis;  jeygu  toados  tawe,  gierey,  tewadojaj  bef 
jeygu  nenori  wadot  tawes,  tada  aszjen  wadosiu  tawe^  teypo 
tykrey  kaypo  gija  wieszpats;  atsigulk  tada  iki  ryto  metuy, 
Teypo  ats'lgufe  pas  dqgsty  koju  jo  iki  ryto  metuy  ir  kiefes 
pirm  nekayp  gafejo  patynt  wiens  kitq.  Tare  nes  ansjen: 
tene^yno,  jog  atajo  moteriszkie  and  kulamos  astos.  Priegfam 
tare  ansjen:  padok  iq  nometq,  kursey  ira  and  tawes^  ir  turek 
ghi.  0  ana  turejo  ghi,  o  ansjen  pamierawo  szeszas  mieras 
mietu  ir  utdejo  jas  and  jos;  potam  patsjen  nuejo  miestan.  O 
ana  atajo  oszwesp  sawo,  kuriy  tare:  kasjen  esi^  dukte  manof 
0  ana  sakie  jey  wis  tey^  kq  padare  jey  ans  tmogus.  Tare 
teypag:  tas  szeszas  mieras  mietu  dawe  wi,  tare  nes  man^sp: 
n'ejjk  tuszczomis  oszwesp  tawo.  Tare  tada  ana:  tyiek,  dukte 
mano,  net  iynosi,  kaypo  puis  daykfas,  tmogus  nes  ans  neiises^ 
net  pabaygs  szqdien  tq  dayktq. 


Grammatik, 


125 


Lautlehre- 

Lautbestand. 

1.  Konsonanten. 

Verschlufilaute  (Explosivae):               stimmlos  stimmhaft 

Labiale p  h 

Dentale t  d 

Velare  (Gutturale)      .           k  g 

Reibelaute  (Spiranten)    ....           s  z 

sz  (s)  &  (i) 
3 

V 

Nasale w,  m 

Liquiden r,  I 

sz  ist  =  deutschem  sch,  z  =  franzosischem  z,  t  = 
franzosischem  j. 

Die  Tabelle  enthalt  die  Konsonanten  in  nichtpalata- 
lisierter  Form;  palatalisiert :  p'  V  t'  d!  k'  g  s  sz'  /  v 
n    m    r    t. 

2,  Die  Palatalitat  wird,  wenn  der  Konsonant 
nicht  den  Wortauslaut  bildet,  bezeichnet  durch  i,  das 
also,  wenn  es  zwischen  Konsonant  und  Vokal  steht,  nicht 
Vokal  ist,  z.  B.  ariu  =  arii,  nicht  a-ri-u.  Doch  schreibt 
man  das  i  nur  vor  den  sog.  harten  Vokalen  (s.  §  7), 
allenfalls  vor  e  und  ei,  wenn  sie  nach  §  42  aus  a  und  ai 
€ntstanden  sind.  Im  Wortauslaut  wird  r  usw.  geschrieben, 
z.  B.  dr  (aus  dria  =  &ra).  Die  in  den  Konsonanten- 
gruppen  cz  =  tsz,  dt  enthaltenen  sz  und  Z  sind  stets 
palatal,  es  bediirfen  daher  cz^  dz  keiner   besonderen  Be- 


126  Grammatik. 

zeichnung  der  Palatalitiit;  gewohnlich  schreibt  man  aber, 
aufier  vor  e  e  i  y  e  ei,  d,  h.  vor  den  palatalen  Vokalen, 
s.  §  7,  czi-  dti-y  z.  B.  jduczio,  todtio.  In  dieser  Grammatik 
wird  nur  cz,  dt  geschrieben. 

3.  Das  z  steht  in  echt  litauischen  Wortem  nur  vor 
d  und  g,  z.  B.  veizdeti  sehen,  mazgas  Knoten,  und  vor 
stimmhaften  Konsonanten,  wenn  vor  ihnen  s  m  z  iiber- 
gegangen  ist,  z.  B.  lesU  ich  picke  1.  sg.  ipf.  lezdavau.  Vor 
Gutturalen  (k,  g)  ist  n  sog.  gutturales  n,  ranka  Hand  wie 
deutsch  <Ranke>,  hanga  Woge  wie  «bange». 


4.    Vokale. 

xiirzen 
a 

einfache  Langen 
a 

Diphthonge 
ai,  au 

e 
t 
u 

e 

y  (=  i) 

u 

ei 

e  (ie) 

'&  (mo),  ui 

e 
0 

5.  Die  unter  bestimmten  Bedingungen  entstandenen 
Nasalvokale  q^ii^  werden  als  einfache  lange,  im  Wort- 
auslaut  z.  T.  auch  als  kurze  Vokale  gesprochen,  die 
Schreibung  mit  dem  Nasalzeichen  ist  also  eine  etymolo- 
gische,  keine  lautliche,  z.  B.  tqsls  Gans  =  tasis,  dr^sit  ich 
wage  =  dresii,  lisiu  ich  werde  kriechen  =  lysiu  (Itsiu), 
si^siu  ich  werde  schicken  =^  siusiu,  manes  meiner  (Gen.) 
==  manes,  ta  ihn  =  tdt,  mergq  Madchen  (Akk.)  =  mefga 
oder  mergd.  — -  Die  a  und  €  sind  erst  in  litauischer  Ent- 
wicklung  aus  a  und  e  entstanden,  entweder  aus  Nasal- 
vokalen  oder  durch  Dehnung  der  Kiirzen,  z.  B.  tdkat  pi. 
Pfade  sg.  tdkaSy  v~eda  er  fuhrt  1.  sg.  vedii,  vgl.  §  18.  Alle 
«,  e  sind  daher  etymologisch  als  alte  Kiirzen  anzusehen. 

6.  e  und  e  sind  offen  =  ^  a ;  e  geschlossenes  e  wie 
im  deutschen  «See>;  I  u  in  den  meisten  Gegenden  ge- 
schlossenes e,  6  wie  im  deutschen  «Bitte,  Mutter »,  y  (i) 
t^  sind  geschlossen,  o  ist  in  der  Kegel  geschlossener  als 
das  normale  deutsche  o;  e  lautet  mundartlich  verschieden: 


Lautlehre.  127 

ie,  ia,  ea  u.  a.,  als  normal  kann  ie  angesehen  werden; 
u  ebenso:  mo,  ua,  oa,  als  normal  gilt  mo;  ei  ist  als  a i  von 
ai  zu  unterscheiden. 

7,  Wegen  der  Wirkung  der  Vokale  auf  vorangehende 
Konsonanten  sind  zu  unterscheiden  palatale  (weiche) 
und  nichtpalatale  (harte)  Konsonanten:  pal.  e  e  e  eii  y\ 
nichtpal.  a  o  u  u^  ai  au. 

Betonungsweise  nach  dem  hier  befolgten 
System  Kurschats. 

8.  1.  Kurze  Silben.  Als  solche  gelten  Silben, 
die  nicht  enthalten  einen  an  eich  langen  Vokal,  einen  i- 
oder  M-Diphthongen,  wie  e  oder  m,  eine  Verbindung  von 
Vokal  mit  Nasal  oder  Liquida  vor  andern  Konsonanten. 
Sie  werden  mit  *  akzentuiert,  z.  B.  piktas  bose,  hutas  Haus, 
plna  er  flicht,  sklria  er  scheidet,  spiclime  wir  kargen. 

0,  2.  Lange  Silben.  Als  solche  gelten  Silben,  die 
enthalten  einen  an  sich  langen  einfachen  Vokal,  einen  i- 
oder  M-Diphthongen,  e  oder  u,  eine  Verbindung  von  Vokal 
mit  Nasal  oder  Liquida  vor  andern  Konsonanten.  Sie- 
konnen  in  zwiefacher  Weise  (nach  zwei  Intonationen)  be- 
tont  werden: 

a)  f  allend  (gestoCen),  bezeichnet  bei  einfachen  Langen 
so  wie  bei  e  und  u  mit ';  z.  B.  suni^  (Akk.)  Sohn,  nosis  Nase, 
penas  Milch,  duti  geben;  bei  i-  und  M-Diphthong  auf  dem 
ersten  Bestandteil,  z.  B.  IduMi  brechen,  ddiktas  Ding,  Uisti 
lassen ;  bei  Nasal-  und  Liquidaverbindungen  mit  *  auf  dem 
ersten  Bestandteil,  wenn  der  Silbenvokal  kurz  ist,  z.  B. 
tUtas  Briicke,  tvtrtas  fest,  Iztnkas  Bast,  27mti  flechten,  da- 
gegen  mit  '  auf  dem  ersten  Bestandteil,  wenn  er  lang  ist,. 
z.  B.  hertas  Birke,  vimti  sich  iibergeben.  Aus  du  und  ai, 
H  schwindet  mundartlich  u  und  i,  daher  Iditti,  ddktas,  lesti. 

b)  steigend  (geschleift),  bezeichnet  bei  einfacher 
Lange,  bei  e  und  u  mit  ~,  bei  i-  und  M-Diphthong,  wie 
bei  Nasal-  und  Liquidaverbindungen  mit  '^  auf  dem  zweiten 
Bestandteil;  z.B.  tdkas  Pufiweg,  penas  Nahrung,  hudas  Sitte^ 


128  Grammatik. 

moral  Totenbahre,  ratsztis  Ba.nd,  eUi  gehen,  hraukti  wischen; 
vilkas  Wolf,  mifti  sterben,  kumpas  krumm,  kandis  Bifi. 

10,  Man  kann  sich  den  Unterschied  der  fallenden 
xind  steigenden  Intonation  versinnlichen,  wenn  man  die 
langen  Silben  als  zweimorig  (=  zwei  Kiirzen)  ansetzt. 
Bei  fallender  Intonation  liegt  Tonstarke  und  Tonhohe  auf 
der  ersten  Mora,  bei  Mknder  auf  der  zweiten: 

fallend  sunt^  =  suuni^,  steigend  hudas  =  huudas. 

Der  Unterschied  der  Intonationen  gilt  nicht  nur  fur 
haupttonige,  sondem  auch  fiir  nebentonige  (unbetonte) 
8ilben  und  tritt  hervor,  wenn  eine  solche  im  Wechsel 
•der  Formen  haupttonig  wird,  z.  B.  ranka  Hand  gen.  rankos, 
galvd  Kopf  akk.  gdlvq. 

In  der  obigen  Darstellung  ist  der  Akzent  als  eingipflig 
angenommen,  d.  h.  als  gleichmafiig  bis  zum  Ende  der 
Silbe  fallend  oder  steigend;  so  glaube  ich  ihn  zu  horen. 
Von  andern  wird  aber,  wenigstens  bei  steigender  Intonation, 
■die  Silbe  als  zweigipflig  aufgefafit,  d.  h.  bis  zu  einer  ge- 
wissen  Ausdehnung  innerhalb  der  Silbe  steigend,  dann 
fallend  und  gegen  Ende  wieder  steigend,  s.  Sievers,  Grund- 
ziige  der  Phonetik  ^  §  607  und  Paul-Braune,  Beitrage  4, 
S.  524. 


Verhaltnis  der  litauischen  Laute  zu  den 
indogermanischen. 

11.  Konsonanten. 

Labiale 

idg.                       p  h                      hh 

lit.,  slav.             p  h 

TT\e/lu,  lit.  germ,  dapra-     W.  5Afl-,  cpuuj 

plduti  spulen  gchwer,  stark,     lit.  huti  sein 

si.  pluti  ahd.  tapfar           si.  lyH. 

schwimmen  si.  ddbl'h  tapfer 


Lautlehre. 


189 


Dentale 
idg. 
lit.,  Slav. 


Palatale 
idg. 
lit. 
Slav. 


t 

t 

idg.  *to- 

lit.  td,s  der 

si.   th 


dh 


W.  do-,  bibuj^i   W.  dhe-,  TidrijLii 

lit.  duti  geben     lit.  deti   legen 

si.  dati  si.  deti 


gh 


W.  nek-,  gr.     W .gen-(gne,gnd)    W.  ve^/t-,  lat. 


7ro5-r|veK-r|q  bis 

zu   den  FiiCen 

reichend;  ai. 

nasati  er  er- 

langt 

lit.  neszti  tragen 

si.  nesti 


TiYVtudKUJ 

ai.jnatas,  lit. 

tinoti  wissen 

si.  znati 


veho,  6x05 

lit.veiwichfahre 

si.  vezq 


Velare 
Labiovelare 
idg. 

lit.,  slav. 


k 
k^ 
k 

"^koilo- 

got.  Jiails 

pr.  kailusfiskan 

Gesundheit 

si.  ceh  =  '^koilo- 

lat.  quodj  got. 

has  wer 
lit.  kas  wer 

si.   k"b-tO 


Leskien  ,  Litauisches  Lesebuch. 


got.  qino  Weib 

preufi.  genno 

si.  iena  {= 

"^gena) 


gh 
9-h 


W.  sHgh; 

axeixtu, 

got.  steigan 

lett.  steigt  eilen 

lit.  sfa/gfd  plotz- 

lich 

W.  snig-h-,  got. 

snaiws  Schnee 

^  lit.  snegas 

si.  sw<?^  , 


ISO 


Grammatik. 


12.    Vokale. 

Als  indogermanisch  siiid  hier  angenommen: 
Kiirzen :  e  o  a  iud  (Schwa,  reduzierter Vokal)  r  I  n  tji, 
Langen:  eoaiuflnm. 

O  o        o       o         o 

Diphthonge  (i-  und  w-Diphthonge): 
Kurzdiphthonge :    ei    oi   ai   n 
eu  ou  au  9u 
Langdiphthonge :   ei  oi  ai 
eu  ou  au. 
In  der  folgenden  vergleichenden  Darstellung   ist  von 
den  Langen  f  I  n  m  und  den  Langdiphthongen  abgesehen, 
well  deren  Darstellung  mit  Beziehung  auf  den  Unterschied 
der  Intonationen  hier   zu   weit    fiihren   wurde.     Ich  ver- 
weise  dariiber  auf  die  in  der  Einleitung  angefiihrten  Ab- 
handlungen  von  Fortunatov  und  de  Saussure. 

Hinzugefiagt  ist  die  Vergleichung  mit  dem  Slavischen: 


13. 


1.  Einfache  Vokale. 


idg.  e 

lit.  e 

si.  e 

*vegho,  lat.  veho 

veitl  fahre 

vezq 

juriTepa 

mdterj  akk.  Frau 

materh 

idg.  ^ 

lit.  e 

si.  e 

W.  dhe-,  ai.  dadhati 

deti  legen 

deti 

TidriiLii 

idg.  0 

lit.  a 

si.  0 

*tO'd^  ai.  ta-d 

preufi.  s-ta  das 

to 

idg.  0 

lit.  0  (lett.  noch  das 

8l.  a 

W.  g)U}-, 

altere  a),  u 

TITVU)(TKIJJ 

iinoii    (lett.  zinat) 

znaii 

W.  do- 

wissen ;  duti{pTeuii. 

dati 

bibiu)ii 

datwei)  geben 

idg.  a 

lit.  a 

si.  0 

dfHujv 

aszis  Achse 

OSb 

dpoiu,  lat  aro 

aria  pfliige 

o^q 

Lautlehre. 

IB 

idg.  a 
*mater-,  dor.  ^dxrip 

lit.  0  (alter  ^) 
mote  Frau 
(lett.  rna/e) 

si.  a 
mati 

idg.  9 
ai.  sthitas,  (TiaTos 

lit.  a 
statyti  stellen 

si.  0 
stojati  stehen 

idg.  i 
Hiptos  W.  lip- 

lit.  i 
Upti  ankleben 

si.  ?) 
hpnqti 

idg.  ? 
ai.  jivas 

lit.  y  (i) 
gyvas  lebendig 

8l.i 

zim> 

idg.  u 
lat.  muscus 

lit.  u 

musal 

Schimmel,  Kahm 

si.  s 
mwJvh 

idg.  ^^ 

.   lit.  u 
sunus  Sohn 

si.  y 
sym 

idg.  r 
T€TapTO<; 
ai.  A;r^^a5 

lit.  ir 
ketvirtas  vierter 
hifstas  gehauen 

ursl.  hr 

^cetvhrh 

abg.  cetvrth 

Hhrtq  abg.  crtq 

idg.  / 

*vlktos 

*vlkus- 

lit.  il 
vilktas  gezogen 
vilk^s 

ursl.  hi 

*vhlkb  abg.  vlkb 

14.      2.  Diphthonge  (Kurzdiphthonge). 
idg.  ei  lit.  ei  e  (vor  Vok.  ef)       si.  i  (vor  Vok.  hj) 


XeiMa 

€l|Lll 

Xeixu) 


i^md  Winter 
vejit  drehe 
effi  gehen 
letiit  lecke 


iti 
lieq 


1S2 

Grammatik. 

idg.  oi 

lit.ai,e(vorVok.a/) 

b1.  e  (vor  Vok.  oj) 

XOITTO^ 

dt-laikas  Rest 

oth-Ukb 

got.  snaiws  Schnee 

snegas  Schnee 
snaigaU  Schnee- 

flocke 

lett.  set  bin  den 

(W.  si-) 

saltas  Strick 

at-sajd  Strang 

snegz 

idg.  eu 

lit.  au 

si.  u  (aus  OM, 

(vor  Vok.  av) 

vor  Vok.  ov) 

Hheudho 

haudtu  strafe 

hl'udq 

Tr€udo|nai 

got.  hiuda 

^peuTOjuai 

raugiu  riilpse 

got.  piuda 

lett.  tauta  Volk 

veFog 

preuC.  nava-  neu 
(lit.  naujas) . 

novd 

idg.  ou 

lit.  au 

si.  w  (aus  ou) 

got.  raups 

raudas  rot 

rvda. 

St.  rauda-  = 

raudd  Rote 

*roudho- 

Fiir  idg.  di,  gu  lassen  sich  ganz  sichere  Beispiele  nicht 
aufstellen.  —  tTber  Vertretung  des  'eu  durch  'au  (slav.  'u) 
vgl.  Berneker,  Von  der  Vertretung  des  idg.  eu  im  baltisch- 
slavischen  Sprachzweig  IF.  X,  145,  und  die  dort  angegebene 
Literatur. 

Der  Ablaut  der  Wurzelsilben. 
15.  Folgende  Ablautsreihen  kann  man  im  Litauischea 
unterscheiden : 

I.  i  y,  vor  Vok.  ij      ei  e,  vor  Vok.  ej 
piktas  bose  pelkti  schelten 


lyti  pras.  Ipja, 
prat,      lijo 
regnen 


leti  gieLJen 
lettis  Regen 


ai,  vor  Vok.  aj 
preuC.    faikemtnai 

wir  triigen 
iter.  IdistyH 


Lautlehre. 


13S 


v0,  priit.  vijau 
winden, 
nachjagen 
sijd  Binde- 
(Briicken-) 
balken 
11.  u  «^,  vorVok.Mt; 
pa-sruves  blut- 
unterlaufen 

preuC.  au-mu- 
snan  Ab- 
waschung 


pras.  veju 


lett.  set  binden 


au,  vor  Vok.  av  ov 
sraveti  sickern 

srove  Strom 
mduH  streifen 


lett.  pa-niawe  Um- 

schlagetuch 
ut-mova  Muff 
trdukti  Ziehen 


vaimkas  Kranz 


saitas  Strick 
atsaja  Strang. 


iter,  irdukyti 


triikti  sich  hin- 

ziehen  (von 

der   Zeit) 
trukti       zer- 

reiOen 
hrUkti      ein- 

zwangen 

III.     1.   Vor  VerschluClauten ;    vor    Liquida    oder    Nasal^ 
wenn  die  Wurzel  auf  solche  auslautet. 


hraukti  wischen  iter,  hraukyti. 


e,  I  y 
degu  ich  brenne 


degtas  gebrannt 
keliu  ich  hebe 
kllti  sich  heben 
kyleti  heben 


nMegulys 
Feuer- 
brand 


a 
Iszdagas 
Brand- 
stelle 


aiodogiai 
Sommer- 
getreide 


prat,  keliau       kalva  Hligel 


pras.  menu  ge- 

denke 
miniau  prat. 


iszmanas 
Verstand 


pra-mone 
Erfin- 
dung. 


134 

Grammatik. 

pras.  hredu 

hrada  Furt 

bristi  waten 

prat,  hridau 

hrydis  Waten 

' 

pras.  slepiii  ich  verberge              prat,  slepiau 

slapta  adv. 

pa-slipti  unbemerkt  ver- 

heimlich. 

schwinden 

2.  Vor  Liquids 

\  oder  Nasal  -|- 

Konsonant. 

ir,  il 

er,  el 

ar,  al 

in,  im 

en,  em 

an,  am 

kirpti  scheren 

pras.  kerpu 

iter. 

karpyti 

rinkti  sammeln 

pras.  renku 

pa-rankd  Nachlese, 

IV.  a  0 

drti  pras.  ariu  pfliigen  ore  Pfliigezeit 

kdrti  pras.  kariu  hangen  prat,  koriau 

pa-kore  Galgen. 

16.  Der  Ablaut  ist  nicht  durch  die  Entwicklung  der 
Einzelsprache  entstanden,  sondern  gebort  der  Ursprache 
an,  seine  Ursache  kann  daher  auch  nicht  in  der  Einzel- 
sprache gefunden  werden.  Wohl  aber  konnen  die  Ablauts- 
reihen  in  den  Einzelsprachen  mit  bestimmten  Formen- 
bildungen  und  Bedeutungsunterschieden  verbunden  sein 
(vgl.  das  germanische  Verbum).  Im  Litauischen  verbinden 
sich  sehr  haufig  bestimmte  Ablautsstufen  mit  Unterschieden 
in  der  Bedeutung  des  Verbalstammes,  die  sich  besonders 
in  den  Reihen  I — III  zeigen. 

17.  1.  i  y,  u  u  haben  ihre  Stelle  in  der  Wurzel- 
silbe  primarer  Verba,  wenn  diese  eine  ausgesprochen 
inchoative  oder  intransitiv-passive  Bedeutung  haben 
gegeniiber  Verben  gleicher  Abstammung  mit  durativer  oder 
transitiver  Bedeutung. 

2.  e,  e  ei,  au  (=  eu)  haben  ihre  Stelle  in  der  Wurzel- 
silbe  primarer  Verba  bei  durativer  oder  transitiv- 
aktiver  Bedeutung. 

3.  a,  ai,  au  (==  ou)  haben  ihre  Stelle  in  derWurzel- 
silbe  iterativer  Verba: 


Lautlehre. 


135 


gretiu  ich  wende 

trans,  niefkti  ein- 

weichen 
beriu,  befti  streuen 

keliil,  MH  heben 

skeliu,  sJcelti  spal- 

ten 
slepiu    trans,    ich 

verberge 

szveczu         hell 

machen 
szveiczu  putzen 
teikti  zuteilen 

drekti    lang     hin- 

streuen 
kletpti   schief  tre- 

ten  (Schuhe) 
Idu^ti  trans. 
dtduti  trans. 


iter,  grqtyti 
iter,  markyti 


grjitu    ich    kehre 

zuriick 
mifkti  eingeweicht 

werden 
hjru,  inf.  hlrti  sich 

verstreuen 
Jcjlic    (kilstu),    kilti 

sich  heben 
^kilu,     skilti    sich 

spalten 
•slipti     (sich    ver- 

bergen)        ent- 

schliipfen 
szvintu,  szvisti  hell 

werden 

tinku,  tikti  passen 

drykti  lang  herab- 

hangen 
klypti     die     Fiifie 

schief  halten 
lutti  intr.  brechen 
dtuti    trocknen 

intr. 

Vgl.  Verf.,  Der  Ablaut  der  Wurzelsilben  im  Lit.  (Ab- 
handl.  der  K.  Sachs.  Ges.  d.  W.,  phil.-hist.  Kl.  IX). 

Lautwandel  durch  Betonungsverhaltnisse, 
durch  gegenseitige  Beeinflussung  von  Lauten 

(Assimilation),  durch  Stellung. 
I.  Dehnung  von  Vokalen  in  der  Haupttonsilbe. 

18,  1.  d  und  e  werden  in  haupttonigen  innern 
Silben  gedehnt  vor  einfachem  explosiven  Konsonanten,  vor 
einfachem  Spiranten  oder  Nasal,  vor  Verbindungen  von 
Explosiven  mjt  Explosiven   und   mit  Spiranten  oder  fol- 


iter.  skdldyti 
iter,  slapyti 

iter,  szvaityti 

iter,     taikyti     an- 

passen 
iter,  draikyti 

iter,  klaipi/ti 

iter.  Idu^yti. 


1S6  Grammatik. 

gendem  Nasal.  Diese  Silben  haben  steigenden  (ge- 
schleiften)  Ton,  z.  B.  tdkat  pi.  fdkas  Pfad,  vidu  ich  fiihre 
3.  sg.  veda^  kdsu  ich  grabe  3.  sg.  kdsa,  vezu  ich  fahre  3.  sg- 
veia;  dvdrat  ^].  dvdras  Hof,  keliu  ich  hebe  3.  sg.  kelia;  seni 
pi.  senas  alt,  gemu  3.  sg.  gema  geboren  werden,  nakt}  Akk. 
ndktts  Nacht,  sznektq  Akk.  sznektd  Gerede;  ndsztq  Akk. 
ndsztd  Last;  dkmens  pi.  afcmrt  Stein. 

19.  Davon  gibt  es  einige  Ausnahmen: 

a)  Die  Infinitive  primarer  Verben  und  die  vom  In- 
finitivstamm  (=  Wurzel)  abgeleiteten  Formen:  Supinum 
mit  Optativ,  Futurum  mit  Partizip,  Partizip  prat,  pass., 
Partizip  necessitatis,  Imperfekt  mit  Partizip,  Part.  pras. 
akt.  II,  Imperativ,  z.  B.  kepti  backen,  k^pti^  keptumhiaUy 
kepsiu  kepseSj  keptas,  keptinas,  kepdavau,  kepdamas,  kepk\ 
kdsti  graben  kdstt^  kdsfumbiau,  kdsiu  kds^s,  kdstas,  kdstinas^ 
kdsdavau  kdsdav^s,  kasdamas,  kdsk  (diese  Aufstellung  nach 
Kurschat). 

b)  Das  a  der  Prapositionen  in  Verbalzusammensetzung^ 
z.  B.  pa-menu  ich  gedenke,  prd-dedu  ich  fange  an,  ap-dumm 
ich  bedecke,  dt-imu  ich  nehme  weg,  vgl.  dagegen  in  No- 
minalverbindung  dt-ilsis  Ruhe,  ap-maudas  0berdruC,  prd- 
mone  Erfindung. 

c)  Der  Nominativ  sg.  m.,  wenn  vor  dem  auslautenden 
s  das  a  nach  Explosiven  ausfallt,  z.  B.  Idpaa  Blatt  laps,, 
retas  selten  rets,  krdsztas  Rand  krhszts. 

In  Endsilben  mit  a,  e  tritt  keine  Dehnung  ein, 
z.  B.  katrds  uter,  dartuse  loc.  pi.  in  den  Garten. 

20.  2.  Wenn  /?,  e  vor  Liquida  oder  Nasal  -p 
Konsonant  stehen,  so  treten  folgende  Fiille  ein: 

a)  ist  die  Silbe  steigend  (geschleift)  betont,  so  bleibt 
der  Vokal  kurz,  z.  B.  dafias  Garten,  Akk.  mefgq  Madchen, 
balnas  Sattel;  lenkia  er  biegt,  lankas  Reifen. 

b)  ist  die  Silbe  fallend  (gestofien)  betont,  so  wird 
der  Vokal  gedehnt,  z.  B.  tdrpas  Zwischenraum,  kilti  heben, 
Idngas  Fenster,  mddas  Binse.  ^ 

21.  Wenn  durch  Ausfall  von  a  im  Nominativ  auf 
•as  Verbindungen  von  Liquida  oder  Nasal  mit  s  eintreten. 


Lautlehre.  13T 

SO  wird  die  steigende  Intonation  des  a  und  e  der  volleo 
Nominativform  in  fallende  verwandelt,  z.  B.  dvdras  dvdrs^ 
senas  s6ns.  Ebenso,  wenn  in  ^usammensetzungen  solche 
Verbindungen  entstehen,  z.B.  Jbamard  gen.  ^amSros  Kamraer 
kamdrponis  Kammerherr,  senas  alt  s^ntevis  Altvater,  pelene 
Asche  pelenvete  Aschenplatz.  Die  Erscheinung  beruht 
darauf ,  dafi  Silben  wie  dvars  sens  dreimorig  sind ;  wenn 
nur  *dvdrs  *sens  betont  wiirde,  so  lage  die  Tonhohe  auf 
der  zweiten  More  ->-'-,  d.  h.  steigend-fallende  Intonation, 
solche  Betonungsart  wird  aber  im  Litauischen,  abgesehen 
von  einer  dialektischen  Erscheinung,  im  allgemeinen  ver- 
mieden  (s.  §50);  Tonhohe  und  -starke  liegen  entweder  auf 
der  ersten  oder  der  letzten  More. 

Dehnung  von  u  i  unter  den  oben  fiir  a  a  e  e  ange- 
gebenen  Bedingungen  tritt  nicht  ein,  daher  sukii  3.  sg.  suka 
(vgl.  vedii  veda)^  pinu  3.  sg.  plna  (vgl.  gemu  3.  sg.  gema), 
Indes  gelten  solche  Silben  bei  wechselndem  Hauptton  in 
Flexion  oder  Wortbildung  als  steigend  (geschleift)  betont, 
und  mundartlich  (s.  S.  75,  2)  werden  sie  behandelt  wie  die- 
Silben  mit  a,  e,  daher  suka,  plna. 

Eine  Betonung  dl  el,  dr  er,  an  en,  dm  em  kann  nach 
den  obigen  Ausfiihrungen  nicht  vorkommen,  wohl  aber 
nach  Kurschats  System  ur  «r,  ul  H,  un  ?w,  wm,  im,  z.  B. 
kurti  bauen,  Irti  sich  trennen,  kUlti  dreschen,  kUti  sich  er- 
heben,  mlnti  treten,  dumti  wehen. 

II.  Einfluft  der  Intonationen 
auf  die  Quantitat  der  Endsilben. 
2!3.  Von  den  urspriinglich  langen  Endsilben 
nicht  einsilbigerWorter  haben  die  mit  steigender Intonation 
die  Lange  bewahrt,  die  mit  fallender  sie  verkiirzt,  z.  B. 
gen.  geros  bonae  nom.  gerd  aus  *gerd,  vgl.  die  bestimmte 
Form  (s.  die  Paradigmata  §§  82 — 85)  gero-ji  =  *gerd-ji'y 
gerl  boni  best,  gere-ji;  suku  suki  1.  2.  sg.  drehen,  reflexiv 
suku'S  suke-s.  Das  gilt  ebensowohl  von  nicht  haupttonigen 
Endsilben,  vgl.  rankd  Hand  =  "^rankd  gen.  rankos  mit 
mergd  =  "^'mergd  gen.  mergos.     S.  Verf.,  Die  Quantitatsver* 


138  Grammatik. 

haltnisse    im   Auslaut   des   Litauischen.     Arch,  fiir  slav. 
Phil.  V,  188. 

III.  Verkiirzung  langer  Vokale 

in  urspr.  Langdiphthongen  und  vor  Ver- 

bindungen  von  Nasal  mit  Konsonant. 

Istr.  pi.  vilkdls  (zu  vilkas),  vgl.  ai.  vrkais]  1.  pi.  suko^ 
me  1.  sg.  sukduy  2.  sg.  sukdt  drehen  =  '^suka-u,  *sukd-i; 
1.  pi.  mdte-me,  1.  sg.  maczdii,  2.  sg.  matei  schauen  =  *mateUy 
^matei;  jeszko-ti  suchen  1.  -pi.  jeszko-me,  Part.  pras.  jeszkdnt- 
nom.  sg.  jeszk^s. 

IV.  Auslautsgesetze. 

Hierher  gehort  das  schon  §  22  behandelte  Verkiirzungs- 
gesetz  in  fallend  betonten  Endsilben.  Im  iibrigen  sind 
zwei  Phasen  der  Auslautsbehandlung  zu  unterscheiden : 

2$.     A.  Die  altere  Phase. 

1.  von  urspriinglich  auslautenden  Konsonanten  sind 
nur  s,  n  {^^  n  und  m)  und  r  geblieben,  r  nur  in  Partikeln 
und  in  Adverbien  auf  -ur:  ar  ob,  dahar  jetzt,  ddr  noch, 
ir  und,  kuf  wo  {kitur  auderswo,  v?SMr  iiberall  u.  a.);  ferner 
in  den  Prapositionen  par-  heim,  per  {p6r-)  durch. 

2.  urspriinglich  auslautendes  m  ist  zu  n  geworden; 
alter  und  dialektisch  erhalten,  z.  B.  tan  eum  =  *tO'm. 

3.  urspriinglich  auslautende,  auch  kurze  Vokale  bleiben 
erhalten,  z.  B.  esti  ist,  dar^use  in  den  Garten. 

24.  B.  Die  jiingere  Phase,  z.  T.  noch  in  der 
Entwicklung  begriffen. 

1.  e  vor  auslautendem  s  fiillt  aus,  gen.  sg.  akmens  = 
'*akmenes,  n.  pi.  akmens  =  *akmenes]  s.  §  120. 

2.  Die  nach  A  verbliebenen  Nasale  bilden  mit  dem 
vorhergehenden  Vokal  Nasalvokal,  die  Nasalitat  geht  ver- 
loren,  z.  B.  Akk.  sg.  vilkd  (=  -*om)  aus  vilkq,  dki  Auge 
aus  dkiy  sunu  aus  smw«/. 

3.  Kurze  a,  e,  i  konnen  im  Auslaut  abfallen  und 
fallen  in  der  taglichen  Rede  meistens  ab,  auch  wenn  sie 
haupttonig  sind,  z.  B.  3.  sg.  stlk  aus  stika^  1.  2.  pi.  sukam 


Lautlehre.  139 

sukat  aus  sttkame  sukate,  dartils  aus  dartttse'^  1.  sg.  akim 
aus  akiml,  inf.  siiht  aus  sw/r^i.  Bekommt  durch  Abfall  des 
betonten  Endvokals  die  vorangehende  Silbe  den  Hauptton, 
80  wird  sie  steigend  betont,  z.  B.  akiih,  dartilSy  sunum 
instr.  sg.  aus  sunumlj  lok.  sg.  stinu2  aus  sunuje,  Ein  vor  dem 
Endvokal  stehendes  j  kann  nach  dem  Abfall  ebenfalls 
schwinden,  s.  B.  lok.  sg.  mergoje  mergo,  akyje  aky. 

Auslautendes  u  bleibt  erhalten,  z.  B.  ntr.  saldu  zu 
saldus  siiC. 

4.  Aus  der  Nominativendung  -as  schwindet,  ausge- 
nonimen  wenn  ihr  s  sz  t  vorangeht,  das  a,  z.  B.  vilks  aus 
vilkas,  kraszts  aus  krasztas^  sens  aus  senas,  aber  hasas  bar- 
fiifiig,  szaszas  Grind,   mdias  klein. 

5.  In  litauischen  Mundarten  werden  in  grofiem  Um- 
fang  einfache  Langen  in  urspriinglichen  nicht  haupttonigen 
Endsilben  verkiirzt  o  (—  a)  zu  «,  e  zu  e,  y  zu  t,  u  zu  u, 
z.  B.  gen.  rafikas  =  rankos,  vgl.  mergos,  n.  pi.  io/es  =^  :tdles, 
vgl.  gen.  sg.  i;oies,  gen.  sg.  pona  =  ^owo;  3.  sg.  saka  =  sa/ro 
er  sagt;  n.  pi.  sunus  =  sunus,  akis  =  a^?/s.  1st  eine  heutige 
Endsilbe  dazu  erst  geworden  durch  Vokalabfall,  so  bleibt 
entweder  die  Lilnge,  z.  B.  lok.  pi.  rankos  aus  rahkose^ 
1.  pi.  sdkom  aus  sdkome,  neszem  aus  iieszeme^  oder  wenn 
verkiirzt  wird,  geschieht  es  auf  andereWeise  sakpm  (sdkum), 
neszem  (neszim).     Vgl.  die  Texte  S.  84 — 41. 

V.  Die  Behandlung  nasaler  Silben 
mit  Nasal  vor  Konsonant. 

S5.     A.  Innere  Silben. 

1.  m  bleibt  im  Litauischen  iiberall  erhalten,  z.  B. 
szimtas  hundert,  vemti  sich  ubergeben  fut.  vemsiu,  gremtdu 
gremtti  gremzdinti  schaben. 

2.  n:  vor  s  sz  t,  in  einer  bestinamten  Art  der  Pra- 
sensbildung  auch  vor  r,  I  (s.  §  163)  entsteht  Nasal vokal 
(daraus  einfache  Lange);  in  alien  andern  Verbindungen 
bleibt  n  erhalten,  z.  B.  kdndu  ich  beiCe  fut.  kdsiu  inf.  kdsti 
{===  a);  trqszai  Moderndes,  tr^sztu  modere  (alter  trensz-)) 
gr^iiu  gretti  drphen  grqttas  Bohrer;  mlnti  treten  fut.  m}siuy 


140  Grammatik. 

siunczu  fut.  siusiu  inf.  siusti  schicken;  iqsls  Gans;  —  hiric 
prat,  biraii  inf.  birti  sich  verstreuen,  kjlu  prat,  kilau  inf. 
kllti  sich  heben,  szqlu  prat,  szdlau  inf.  52;dZii  frieren. 

26.  In  den  Grammatiken  werden  auch  Nasal vokale 
vor  t  und  k  angesetzt,  z.  B.  pinti  flechten  pjfi,  fut.  2:?mM, 
imperat.  pjk ;  bdUinti  weifien  bdltjti,  fut.  bdltjsiu^  imp.  ftoZf^/:. 
Solche  Formen  sind  aber  nur  entstanden  durch  Ausgleichung 
rait  andern  Verben,  die  y  (i)  enthalten.  Da  das  Fut. 
bdltysiu  gesprochen  wird,  ist  es  dem  Fut.  laik^siu  zu  laik^ti 
ganz  gleich,  und  es  wird  daher  auch  der  Infin.  bdltyti  ge- 
bildet,  ebenso  imp.  bdltyk  usw.  Wenn  man  piti^  bdltjti 
usw.  schreibt,  deutet  man  damit  nur  an,  -dafi  die  Verba 
ein  n  enthalten.  Wo  eine  solche  Ausgleichungsmoglichkeit 
fehlt,  in  Nominalbildungen,  bleibt  n,  z.  B.  pinklas  Ge- 
flecht,   mintuvai  Flachsbreche. 

27.  B.  Ends il ben;  bier  kommt  nur  n  in  Betracht. 

1.  Hat  die  Silbe  steigende  Intonation,  einerlei  ob 
sie  den  Hauptton  tragt  oder  nicht,  so  entsteht  Nasal vokal, 
daraus  einfache  Lange,  z.  B.  gen.  pi.  dem  ponu,  akk.  sg. 
katrq  utrum,  devq,  tq,  eum,  szi  hunc;  neszqs  tragend  pi.  neszCiy 
part.  prat.  akt.  neszes  pi.  nesze. 

2.  Hatte  die  Silbe  urspriinglich  fallende  Into- 
nation, so  ist  der  altere  Nasalvokal  zunachst  zur  Lange 
ge  word  en,  diese  aber  nach  §  22  verkiirzt,  z.  B.  akk.  pi. 
*akins  aklSj  *sununs  sunus,  gerus-ius  eos  bonos  gegeniiber 
germ  bonos,  gerds-ias  has  bonas  gegeniiber  gerds  bonas; 
man^  tav^  savf  me  te  se. 

In  der  Akkusativform  mehrsilbiger  Worter,  wenn  sie 
nicht  den  Hauptton  tragt,  wird  meist  Kiirze  angesetzt: 
devq  d.  i.  devdy  akj.  d.  i.  aM,  dagegen  tq,  katrd. 

28.  Zu  der  oben  gegebenen  Darstellung  des  Aus- 
lauts  stimmen  sowohl  in  der  heutigen  wie  in  der  alteren 
Sprache  viele  Worter  nicht,  indem  sie  auf  explosive  Kon- 
sonanten,  auf  sz,  t  oder  auf  Nasal  auslauten.  In  manchen 
Fallen  ist  der  Abfall  alterer  vokalischer  Auslaute  nach- 
weisbar.     Die  Hauptfalle  sind: 


Lautlehre.  141 

1.  dsz  (aus  a2;  lett.  preuC.  es  =  ez)  ich,  vielleicht  ist 
ein  Vokal  abgef alien,  vgl.  slav.  azs. 

2.  Priipositionen :  isz  (aus  i;^,  slav.  i^;)  aus,  ut  hinter, 
alter  und  dial,  utu  (atu);  ant  auf,  alt  auch  anfa;  ap-  um, 
vor  Labialen,  namentlich  in  alterer  Sprache  apt-,  z.  B. 
api-pUti  beschiitten,  als  selbstandige  Prap.  ape;  at-  zuriick, 
her-,  vor  Dentalen,  namentlich  in  alterer  Zeit,  ata-,  z.  B. 
ata-duti  zuriickgeben. 

3.  Eine  Anzahl  Partikeln  und  Konjunktionen:  Post- 
positionen  alt  -p  aus  -pi  bei  devepi  devep  bei  Gott;  hervor- 
hebende  Partikel  -g  aus  -gi,  z.  B.  iil-gi  ing  in;  ik  bis  neben 
iki ;  tils  und  nesa^  nesdng  denn ;  net  wie,  alter  neta  (Bezzen- 
berger,  Gesch.lit.Spr.  71);  juk  ja,  doch,  vgl.  juka-g  jukai-g^ 
juki-g  (ebd.);  het  aber,  vgl.  betai-g;  iddnt  damit  (ut)  alter 
idanti;  anot  und  anote  geraaC;  atyent  und  atpenti  (Kat.  1547) 
wiederum,  dagegen;  kdd  wenn  u.  a.,  tad  dann,  vgl.  kadd, 
kadai  wann,  tadd;  kaip  wie,  telp  (aus  talp)  so,  und  and  ere 
gleich  gebildete  adverbiale  Ausdriicke,  vgl.  kaipo,  tavpo. 

4.  Schallworter  (s.  Verf.,  Schallnachahmungen  und 
Schallworter  im  Litauischen,  IP.  13, 165),  z.  B.  bdrkszt 
hdrksz  krach!,  brikst  ratschl   hupt  bauz!,  kndbszt  schnappi 

5.  Kasusformen  von  Nomina,  namentlich  Akk.,  auch 
Lok.  und  Instr.,  in  adverbiell  gewordenem  Ausdruck,  z.  B. 
venq-syk  einmal,  aus  syk}\  szen-den  an  diesem  Tage,  heute, 
aus  denq,  sze-ndkt  diese  Nacht,  aus  nahti;  t^-czes  zu  jener 
Zeit,  damals,  aus  instr.  czesit;  die  Zahlen  20,  30  usw. 
(s.  §  95)  dvi-deszimt,  trls-deszimt,  die  alte  Akkusative  ent- 
halten;  del  wegen,  neben  delei  (=  deliai);  kol  wie  lange, 
tol  so  lange,  neben  kdlei,  tolei;  u.  a.  d.A. 

6.  Neutrum  des  Adjektivs,  z.  B.  vis  immer,  aus  visa 
(vgl.  vlslab  alles  aus  visa-laha  ntr.  oder  visa  Idbq)^  man  szdlt 
und  man  szaltd  mir  ist  kalt;  lyg  gleich,  zu  lygus  ntr.  lygu; 
hepig  leicht  (eig.  billig),  zu  pigiis  ntr.  pigu. 

7.  Die  Gerundien  auf  -nt^  z.  B.  neszant,  norinty  aus 
alterem  -ti. 

8.  Wo  heute  nasaler  Auslaut  (m,  n)  vorkommt,  ab- 
gesehen  von  dialektischen  Erscheinungen  (s.§50),  ist  jedes- 


142  Gramraatik. 

mal  ein  vokalisches  Element  abgefallen,  z.  B.  bei  Adverbien 
auf  -yn,  geryn  ein  (eig.  es  geht  ins  Gute)  es  wird  besser, 
altere  Form  geryniui;  danguii  gen  Himmel,  aus  dangund 
(mit  Postposition),  ten  dort,  szen  hier,  vgl.  tenai,  szenai; 
Dativ  tdm  dem,  alt  tamui;  pirm  ehe,  nir.  pirmd  vorher  (zu 
plrmas  primus);  per-dem  fort  und  fort,  prd-dem  sofort,  vgl. 
perdemui. 


VI.  Angleichung  von  stimmlosen  und 
stimmhaften  Konsonanten. 

29.  1.  Wenn  stimmhafte  Konsonanten  vor  stimm- 
losen zu  steben  kommen,  warden  sie  stimmlos,  z.  B.  degu 
fut.  deksiu  inf.  dekti  brennen,  dlrbu  fut.  dirpsiu  inf.  dlrpti 
arbeiten,  vetu  part.  pass,  vesztas  inf.  veszti  fahren,  gr^tiu 
drehen  grasztas  Bobrer. 

2.  Kommen  stimmlose  Konsonanten  vor  stimmbaften 
zu  stehen,  werden  sie  stimmhaft,  z.  B.  Upti  steigen  part, 
pras.  II  Ub-damas,  imperf.  llbdavaw,  lekti  fliegen  legdamas 
legdavau,  neszti  tragen  nHdamas  nHdavau. 

Im  ersten  Falle  scbreibt  Kurscbat  in  seinen  Werken 
phonetiscb  dekti  usw.,  im  zweiten  in  der  Grarnmatik  ety- 
mologiscb  neszdamas  usw.  im  DLWb.  pbonetiscb,  z.  B. 
Uisti  :  leizdamas,  Scbleicber  in  beiden  etymologiscb.  Die 
etymologische  Schreibung  ist  auch  bier  befolgt  wegen  der 
leicbteren  Erkennbarkeit  der  Wurzelauslaute. 


VII.  Urspriinglich  stimmhafte  Konsonanten 
im  Wortauslaut. 
30.  Stimmbafte  Konsonanten  gehen  in  Pausa  oder 
bei  folgendem  stimmlosen  Wortanlaut  in  stimmlose  liber 
(gegen  Kurscbat  §  175),  z.  B.  3.  sg.  dirp  =  dlrba^  vet  aus 
vcda,  vesz  aus  veta,  dauk  viel  =  daug,  daber  jis  dlrp  er  ar- 
beitet,  tal  perdauk  das  ist  zuviel,  daiig  devu  viele  Gotter, 
aber  dauk  taku  viele  Pfade,  mdi  ddrbo  wenig  Arbeit,  aber 
masz  pelno  wenig  Verdienst. 


Lautlehre.  14S 

VIII.  Vollstandige  Assimilation 
von  Konsonanten. 

31.  1.  t,  (?  -j-  s  gibt  s,  z.  B.  metu  fut.  mesiu,  vedu 
fut.  vesiu,  lendu  fut.  lisiu;  krislas  =  *krit-slas  Brocken  zu 
krintu  prat,  kritau  herabfallen,  gesme  Lied  =  *ged-sme  vgl. 
gedoti  singen.  —  Die  Lehre  Schleichers  Gr.  §  23  «^  und  d 
gehen  vor  .  .  .  d,  I,  m,  k  in  s  uber»  ist  unrichtig;  Part, 
pras.  II  vesdamas,  Imperf.  vesdavau,  Imper.  vesk  zu  vedu 
sind  nicht  aus  *ved-damas  usw.  entstanden,  sondern  ab- 
hangig  vom  Infin.  ves-ti. 

32.  2.  Die  Auslaute  sz  und  ^  von  Prapositionen 
gehen  in  Zusammensetzungen  vor  folgendem  s,  sz,  t  ver- 
loren,  z.  B.  iszsemti  ausschopfen  wird  is6mti,  iszszaukti  aus- 
rufen  iszaukti,  isz-teiigti  ausschreiten  itengti  (das  isz  ist 
eigentlich  it^  si.  iz)-,  ut-stoti  vertreten  ustoti,  ut-szokti  auf- 
springen  uszokti,  ut-2efti  anfscharren  uterti.  Dieselbe  As- 
similation tritt  aber  auch  ein,  wenn  die  Praposidon  vor 
Kasus  steht  und  iiberhaupt  wenn  sich  die  oben  genannten 
Aus-  und  Anlaute  begegnen,  daher  z.  B.  isz  sveto  aus  der 
Welt  isveto;  dsz  sutikau  ich.  hegegnete  asutikau,  dsz  tiureja'u; 
ich  schaute  aiiurejau,  auszros  tiurejo,  sie  schaute  nach  der 
Morgenrote  aus,  wird  auszro-Ziurejo. 

33.  3.  d  vor  m  schwindet,  z.  B.  raumil  das  rote 
Muskelfleisch,  vgl.  raudd  Rote  raudonas  rot,  skemenys  pL 
Scheidevorrichtung  beim  Garnscheren,  zu  skedtu  sk'esti 
scheiden;  die  Form  skedmenys  ist  eine  Angleicbung  an  da& 
Verbum ;  altlit.  dumi  ich  gebe  =  *dudmi,  3.  sg.  dusti  duda, 

34.  4.  Wenn  im  Wortinnern  sz  -{-  s  oder  ^  -f-  5- 
(woraus  nach  §  29. 1  sz  -\-  s)  zusamraenstofien,  entsteht, 
vom  Litauischen  aus  angesehen,  sz,  z.  B.  neszti  tragen  fut. 
^nesz-siu  nesziu,  veUi  fahren  fut.  *vetsiu  *veszsiu  vesziu^ 
Allein  derVorgang  ist  nicht  speziell  litauisch,  sondern  alter; 
die  hier  in  Betracht  kommenden  sz,  Z  sind  indog.  k  g  gh, 
deren  Verbindung  mit  folgendem  s  ergibt  iranisch  s,  slav.  s 
(aus  alterem  s),  lit.  sz,  z.B.  ir.  asa-  Achsel,  si.  os'b,  lit.  aszi^ 
Achse,  vgl.  dHuJv  lat.  axis. 


144  Grammatik. 

Urspriingliches  ks  bleibt  unveriindert,  z.  B.  rinkti 
€ammeln  fut.  rinksiu,  degti  brennen  fut.  deksiu. 

35.  Doppelkonsonanten  gibt  es  nicht.  Wo  solche 
•der  Theorie  nach  durch  Assimilation  entstehen  soUten, 
fiind  sie  stets  zu  einfacben  Konsonanten  geworden.  Die 
^chreibung  von  Doppelkonsonanten  in  alteren  Biichern  be- 
ruht  auf  Nacbahmung  deutscber,  z.  T.  auch  alterer  pol- 
nischer  Scbreibung. 

IX.  Urspriingliches  rs. 

36.  Diese  Verbindung  scheint  stets  rsz  ergeben  zu 
baben  (im  Slavischen  entspricht  rch)^  z.  B.  vefszis  Kalb 
lat.  verres  =  *verses  ai.  vrsas  Stier;  virszus  Gipfel  si.  *vhrcliz 
abg.  vrch^  =  "^vrsu-s.  Wo  rs  auftritt,  ist  ein  urspriinglich 
dazwischen  stehender  Konsonant  ausgefallen,  z.  B.  varsnii 
Pfluggewende  —  *vart-sna  zu  vert-  versti  wenden  (doch  sind 
nicbt  alle  Falle  etymologiscb  klar),  oder  es  hat  Anschlufl 
an  andere  Formen  stattgefunden :  int.g^siu  zu  $r^/-^i  trinken, 
nacb  kelsiu  u.  a.  (zu  kdti  heben). 

X.  Umstellung  von  Konsonantengruppen. 

37.  Wenn  sk,  szk,  zg  vor  t  zu  steben  kommen, 
werden  sie  umgestellt  zu  ks,  ksz  (zg  wird  nach  §29.1  vor 
t  zunachst  zu  sk),  z.  B.  dreskiu  inf.  dreksti  reifien,  reiszkiu 
inf.  rHkszti  offenbaren,  rezgii  inf.  reksti  stricken.  Dasselbe 
geschieht  vor  s,  nur  ist  dabei  zu  beach  ten,  daC  sz-\-s  zu 
sZf  s  -\-s  zu  s  wird,  daher  fut.  *dresk-siu  dreksiu^  *rezg-siu 
*resk'Siu  rekmi,  *reiksz-siu  r^ksziu. 

XI.  Die  sogenannte  Dissimilation. 

38.  t  -{-  t,  d  '\-  t  erscheinen  als  st\  die  Wandlung 
ist  nicht  speziell  litauisch,  sondern  z.  B.  auch  slavisch; 
beobachten  lafit  sich  aber  die  Erscheinung  auch  im  Li- 
tauischen  in  Form-  und  Wortbildung,  z.  B.  metu  ich  werfe 
int\  mhti  part.  pass,  mestas,  vedii  ich  fiihre  inf.  vesti  part, 
pass,  vestas. 


Lautlehre.  145 

XII.  Das  Verhalten  von  urspriinglichem  j  (j). 
30.     1.  Urspriingliches  j  bleibt  als   solches   nur  er- 
lialten  im  Wortanlaut  und  zwischen  Vokalen,  z.  B. 
Jdunas  Jung,  naujas  neu. 

40.  2.  In  der  urspriinglichen  Verbindung 
Konsonant  4- J  +  Vokal  bleibt  j  als  solches  niemals 
-erhalten : 

A.  vor  den  palatalen  Vokalen  e  e  e  eii  y  schwindet 
j  vollstandig,  vor  den  nicht  palatalen  a  ai  au  o  wti  bleibt 
seine  Nachwirkung  als  Palatalisierung  des  ihm  voran- 
gehenden  Konsonanten  (s.  §  41),  z.  B.  geras  gut,  bestimmte 
Form  ge7'ds-is  =  *geras-jis^  dat.  pi.  gerems-ems  =  *g€remsjems, 
■dagegen  nom.  pi.  fern,  geros-ios,  lok.  pi.  m.  gerus-ms;  tole 
Kraut=*^oZj^,  instr.  sg.  tole  =  *tolj^,  nom.-akk.  dual.  ^oU== 
^toljif  dagegen  gen.  pi.  toliu.  Das  Schwinden  des  j  vor  e 
iisw.  ist  alter  als  die  Wandlung  von  tj  dj  in  C2;  (i^  (s.  §41.1), 
daher  sveczas  Gast  =  *svefjas,  aber  Vok.  svete  =  *svetje. 

41.  B.  Palatalisierung  und  Wandlung  der 
Konsonanten  durch  urspriinglich  folgendes  j. 

1.  tj  dj  werden  zu  cz  dt  d.  h.  t's  d't'  (iiber  dialek- 
tische  Verhaltnisse  s.  §  50),  z.  B.  treczas  dritter,  vgl.  lat. 
tertius,  valdta  Regierung  =  *vald-jd,  vgl.  valdyti  regieren; 
jdutis  Ochs  (kein  j  nach  A)  gen.  jduczOy  ^odis  Wort  gen. 
2dd:to. 

2.  Alle  andem  Konsonanten  werden  einfach  palatali- 
siert  (erweicht),  vgl.  pras.  renhu  ich  sammle  —  lenkiu  ich 
biege ;  degu  ich  brenne  —  hengiii  ich  endige,  lipit  ich  steige 
—  iter.  Idipioti,  dlrbu  ich  arbeite  —  globiu  umhiille,  vemalai 
Erbrochenes  —  vemiu  erbreche  mich  (vomiere);  zsz-tisas  lang 
gestreckt  —  tesiu  strecke,  iter,  grqtaii  grqtyti  —  gr^^iu  ich 
drehe,  wende,  pra-pUszd,  Bruchstelle  —  plesziu  ich  zerreiCe ; 
pinu  ich  flechte  —  iter,  pdinioti ;  gird  Getrank  —  geriu  ich 
trinke;  kj,lu  ich  hebe  mich  —  keliil  hebe. 

Die  Silbentrennung  ist  len-kiu  {len-k'u),  ve-miu  (ve-mu)y 
ge-ritt  (ge-ru),  nicht  Henk-ju  usw. 

tlber  den  Unterschied  von  t  und  iJ"  s.  §  44. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch.  10 


146  Grammatik. 

Wenn  nach  erweichten  Konsonanten  ein  Vokal  ab- 
gefallen  ist,  kann  die  Erweichung  bleiben,  z.  B.  3.  sg. 
lefik'  =  lenkia. 

XIII.  Wirkung  des  ursprunglichen  j 
(mit  C2,  d£)  auf  folgende  Vokale. 

42.  Jedes  a  {a  a  a)  wird  nach  altem  j  wie  e  {ee  e)y. 
ai  wie  ei  gesprochen,  au  bleibt  ina  allgemeinen  unverandert, 
doch  entsteht  dialektisch  eu,  Beispiele  s.in  dem  Daukgaschen 
Text  S.  107;  z.  B.  naujes  =  naujas  neu,  valdte  =  valdta 
Eegierung,  sveczes  =  sveczas  Gast,  n.  pi.  tod^ei  Worte  = 
todtai;  meist  schreibt  man  etymologisch  valdH  {valdtid,)^. 
tod^i  (todHai).  In  dieser  Darstellung  ist  der  gramma- 
tischen  Deutlichkeit  wegen  a,  ai  geschrieben,  das  dann 
aber  e,  ei  zu  sprechen  ist.  —  In  Mundarten,  die  unbe- 
tontes  0  in  Endsilben  verkiirzen,  geht  die  Kiirze  a  dann 
in  e  iiber,  z.  B.  arklys  Pferd  gen.  drklio  drklia  drklie. 

XIV.  Wirkung  der  palatalen  Vokale  (e  e  e  ei  i  y) 
auf  vorangehende  Konsonanten. 

43.  Jeder  beliebige  Konsonant  wird  durch  folgenden 
palatalen  Vokal  palatalisiert  (erweicht) ;  k  g  lauten  vor  e  usw. 
genau  so  wie  vor  urspr.  j,  z.  B.  renki  du  samraelst  wie 
rankius  Sammlung,  geras  gut,  dalgis  Sense  wie  gen.  dalgiOy 
also  renk'l  rank' us,  geras  dalgis  dalgo ;  es  ist  kein  Unterschied 
zwischen  dem  r  in  geriii  1.  sg.,  geri  2.  sg.,  beide  gefii  geru 
Dafi  diese  Erscheinung  allgemein  ist,  zeigt  das  Verhalten 
von  haupttonigem  e,  es  geht  in  'a,  auch  geradezu  in  'a 
iiber,  z.  B.  1.  sg.  vedu  3.  vMa^  vdda,  senas  alt  sdnas  Mnas 
(das  s  ist  ganz  gleich  z.  B.  dem  von  tesiu  =  sj).  Bei 
Kurschat  kommen  daher  die  lautlich  richtigen,  etymologisch 
nnrichtigen  Schreibungen  vor:  liddas  Eis  statt  ledas  (slav. 
ledd),  Nidmunas  Niemen  statt  Nemunas;  in  alteren  und  in 
heutigen  mundartlichen  Schriften  findet  man  aus  demselben 
Grunde  eehr  oft  gi&ras  =  geras^  iiCtmd  =  ieme  Erde  u.  a. 

44.  I  wird  vor  altem  j  und  vor  den  palatalen  Vo- 
kalen  gleichmafiig  zu  l\  1.  sg.  keliii  (j),  kyleii  demin.  heben, 


Lautlehre.  147 

beides  =  V;  vor  nicht  palatalen  Vokalen  und  vor  Kon- 
sonanten  +  nicht  palatalen  Vokalen  tritt  sogen.  gutturales 
/  (f)  ein,  vor  Konsonanten  +  palataleni  Vokal  entsteht  I' 
durch  Weiterwirkung  des  palatalisierten  Konsonanten  auf 
Z,  z.  B.  gdfas  Ende  lok.  gate^  bdftas  weiC,  n.  pi.  m.  hal'U, 
afsus  miide  fem.  at  si  gen.  al'sios.  In  dieser  Grammatik 
wie  in  den  Tex  ten  werden  die  beiden  I  gleichmafiig  durch 
I  bezeichnet,  um  die  Haufung  von  Zeichen  zu  vermeiden, 
z.  B.  vilkas,  da  die  Kegel  iiber  I'  und  f  ja  ganz  einfach 
ist.  —  Schleichers  Unterscheidung  von  drei  I :  l\  f  und 
mittlerem  I  (=  dem  normalen  deutschen  Z),  z.  B.  kelias 
Weg  ketas,  kifu,  kyleti,  ist  unrichtig;  doch  wird  oft  t 
wenig  unterschieden  vom  mittleren  I  gesprochen. 

45.  Riickwirkung  palataler  Konsonanten  auf  ihnen 
vorangehende  findet  sich  auch  auCer  bei  I  (§  44),  so  z.  B. 
zu  lesii  lesti  picken  1.  sg.  opt.  lesczau,  gesprochen  le§czmi 
(geschrieben  leszczau,  d.  i.  lescau^  s  und  s'  sind  wenig  von 
einander  verschieden). 

Lautliche  Verhaltnisse  aus  den  Dialekten. 

46.  Eine  ausfiihrliche  Darsteilung  kann  hier  nicht 
gegeben  werden;  es  konnen  nur Erscheinungen  angefiihrt 
werden,  die  wesentlich  zur  Erkennung  dienen.  Genaueres 
gibt  ein  Referat  iiber  Baranowskis  und  Jaunius  Arbeiten 
in  IP.  Anz.  13,  85  und  93.  Vgl.  auch  Bezzenberger,  Zur 
litauischen  Dialektforschung  BB.  8,  98;  9,253;  20,105. 

47.  I.  Hochlitauische  Mundartengruppe:  Als 
allgemeines  Kennzeichen  pflegt  man  anzusehen  die  Wand- 
lung  von  tj  in  cz,  von  dj  in  dt  (s.  §44. 1;  doch  vgl.  unten 
§  52).  Die  Westgrenze  wird  gebildet  durch  eine  Linie 
von  Wegern  (an  der  Grenze  Kurlands),  tiber  Krupi,  Kur- 
§any,  Savkjany,  Rossieny,  Erzvilki;  innerhalb  PreuCens 
gehort  dazu  das  Sprachgebiet  siidlich  der  Kirchspiele  Krot- 
tingen,  Memel,  Dawillen,  Prokuls.     Untermundarten  sind 

48.  1.  Ostlitauisch.  Westgrenze  ungefahr  der 
Flufilanf  der  Musa,  dann  den  Lauf  der  Lavena  aufwarts 

10* 


148  Grammatik. 

bis  zu  ihrer  Umbiegung  nach  Norden,  von  diesern  Knie 
eine  Linie  uber  die  Orte  Suboc,  Traskuny,  Kovarsk,  Vojt- 
kuski.     Die  bemerkenswertesten  Kennzeichen  sind: 

I  vor  e,  p  (hier  i  y),  e,  ei  ist  hartes  f,  z.  B.  sziielis, 
puszete,  vizkefy  =  iszkele^  ieisti. 

an^  am  werden  mw,  wm,  a  wirduti:  dungits  =  dangus, 
umiius  =  dmtius^  ddrbu  =  ddrbq,  neszus  =  neszqs.  —  en,  em 
werden  in,  iw,  ^  wird  t,  y:  linkiu  =  lerikiu,  pimpe  =pempe, 
ivaki  =  ivake,  buvys  =  buv^.  —  uw,  in  bleiben,  /,  ^  werden 
i  y,  u  u:  ohi  =  dki^  sunu  =  sumi,  siust  =  siusfi. 

Lange  (dreimorige)  e  c  (=  ie),  o,  u  (=  tu>)  (s.  die 
Vorbemerkring  zu  dem  Text  S.  75)  bleiben  als  solche  er- 
halten ;  mittelzeitiges  e  wird  e,  u  wird  o :  szirdes  =  szirdes, 
penelys  =  penelis;  rudo^  donefe  =  dunele.  —  Mittelzeitiges 
au  {da)  wird  ou:  ousts  =  ausis,  graious  =  graiaHs;  ebenso 
langes  au  (aw),  wenn  steigend  intoniert:  otisi  akk.  sg.  zu 
ousis.  In  der  Untermundart  von  Anykszczei  (s.  den  Text 
S.  75;  dort  aucb  iiber  Quantitat  und  Betonung)  geht 
mittelzeitiges  betontes  5  (da)  in  nichtdiphthongischer  Ver- 
bindung  in  o  uber:  vokaras  =  vdkaras;  langes  (dreimoriges) 
ar,  al,  ai  mit  fallender  Intonation  in  or,  oi,  oi:  d6rbas  = 
ddrbas,  hcltas  =  bdltas,  dmktas  =  ddiktas. 

49.  2.  Mittellitauisch,  das  Sprachgebiet  zwiachen 
der  oben  angegebenen  Westgreuze  des  Hochlitauischen  uber- 
haupt  und  der  Westgreuze  des  Ostlitauischen.  Dazu  ge- 
hort  das  Litauische  in  PreuCen  aui>er  den  oben  genannten 
Kirchspielen,  also  auch  die  der  Schriftsprache  zugrunde 
liegende  Mundart.  Dieser  stehen  die  sudlichen  Lokalmund- 
arten  im  russischen  Litauen  ganz  nahe.  Auf  die  DarsteUung 
der  weiter  nacb  Norden  liegenden  (Nordlitauisch)  kann 
bier  nicht  eingegangen  werden.  Die  Grammatik  gibt  die 
DarsteUung  des  MittelUtauiscben ;  die  Texte  sind,  soweit 
nicbt  besondere  Bemerkungen  dazu  gemacbt  sind,  eben- 
falls  mittellitauisch ;  zu  den  lokalmimdartlichen  Texten 
S.  34 — 41  ist  §  9a  und  §  24.5  zu  vergleichen. 

50.  n.  Niederlitauisch  (zemaitisch;  iemditis 
Niederlander,  von  temas  niedrig)  die  Grenze  gegen  das  Hoch- 


Lautlehre.  149 

litauische  s.  unter  I.  Die  folgende  Darstellung  beruht  auf 
der  angefiihrten  Arbeit  von  Baranowski  und  auf  Jaunius 
in  Pamjatnaja  knizka  Kovenskoj  gubernii  1892.  Vgl. 
auch  Bezzenberger,  Zur  zemaitischen  Grammatik,  BB.  10,307. 
—  Als  allgemeines  Kennzeichen  pflegt  angegeben  zu  werden 
die  Vertretung  von  urspr.  fj,  dj  durcb  t\  d'  (doch  s.  u. 
§  52;  im  Wortanlaut  werden  in  alien  litauischen  Mund- 
arten,  also  auch  niederl.  tj,  dj  zu  cz,  di,  z.  B.  czdudieti^ 
dtduti). 

Im  Vokalismus  sind  bemerkenswert:  hochlit.  e  wird 
i'e,  0  wird  mo,  z.  B.  sedeti  —  siedieti^  tmogus  —  tmuogus. 

Nach  j  und  erweichten  Konsonanten  wird  a  zu  e,  ai 
zu  ei  (wie  auch  in  hochlit.  Mundarten,  s.  §  42). 

Auslautende  alte  Langen  und  Diphthonge  werden  ver- 
kiirzt,  wenn  die  Endsilbe  unbetont  ist,  z.  B.  vyra  gen.  sg. 
=  vyro,  lig67m  gen.  sg.  =  ligmes. 

Auslautender  Nasal  (w)  bleibt  erhalten,  wenn  die  End- 
silbe den  Hauptton  (stets  steigend)  tragt,  z.  B.  akk.sg.  der 
Pronoraina:  t&n,  kurln  =  hochl.  fa,  kurj  (=  ta,  kurl);  gen. 
pi.  avif^n,  visun,  hochl.  aviu  visi^  (=  aviu,  visil);  im  Par- 
tizip  pras.  akt.  bleibt  der  Nasal,  wenn  Endbetonung  statt- 
findet,  z.  B.  degqns,  hochl.  degas  (=  degas)]  bei  unbetonter 
Endung  -us,  sdkus  =  hochl.  sdkqs;  das  Part.  prat.  akt.  hat 
-is  statt  -^5,  degiSy  hochl.  deges  {=  deges). 

In  der  Betonung  entspricht  fallende  Intonation  der 
hochlitauischen.  Der  hochlitauischen  steigenden  steht 
steigend-fallende  gegeniiber,  hier  bezeichnet  mit  ^\  man 
kann  sie  sich  veranschaulichen  durch  jCi,  z.  B.  auszti 
hochl.  ailszti J  sudyti  hoch].  sudyti,plaute  hochl.plauczei.  Anders 
ausgedriickt,  in  diesen  dreimorigen  Langen  wird  die  Quan- 
titat  umgekehrt:  hochlit.  ddug,  niederl.  ddug,  hochlit.  kthris, 
niederl.  klfvis,  dadurch  wird  die  dritte  More  gesenkt.  Die 
der  gewohnlichen  litauischen  entsprechende  steigende  In- 
tonation erscheint  nur  in  Zusammensetzungen,  z.  B.  plaut- 
kepenos  (Lunge  und  Leber),  und  mundartlich  bei  zuriick- 
gezogenem  Hauptton,  z.  B.  delna  —  dena,  teima  =  tema.  — 
Als  Untermundarten  sind  zu  unterscheiden: 


150  Grammatik. 

51.  1.  Nordwestliches  (Telscher)  Nieder- 
litauisch;  Ostgrenze  eine  Linie  von  Wegern  iiber  Krupi, 
Po^eljany,  Upina,  LukniSki,  Vorny,  Vevirzany;  innerhalb 
PreuCens  gehoren  dazu  die  Kirchspiele  Krottingen,  Memel, 
Dawillen,  Prokuls  (genaue  Begrenzung  8.  BB.  8,98).  Haupt- 
kennzeichen  sind: 

Kurzes  (einmoriges) «  wird  zu  einem  Mittellaut  zwischen 
o  und  u  (geschlossenes  o),  kurzes  I  zu  einem  zwischen  ^ 
und  I  (geschlossenes  e),  z.  B.  bitvosi,  hochl.  biivusi;  kets, 
hochl.  kits  (=  kitas). 

Statt  hochl.  e  steht  ei,  statt  u  steht  ou,  z.  B.  dein^ 
=  denci,  veins  =  vens;  douti  =  duti^  peimou  ^=  pemu. 

52.  2.  Siidostliches  (Rossienisches)  Nieder- 
litauisch:  hochlitauischem  e  entspricht  i  (y),  fiir  hoch- 
lit.  '&  steht  Uy  z.  B.  dyna  =  dena,  vyns  =  vens,  duti  =  duUy 
plmu=  pemu. 

Hochlit.  ai,  ei  werden  a,  e,  z.  B.  vdks  =  valkas,  pi. 
vakd  =  vaikai;  pelis  =  petlis,  pi.  pele  =  peilei,  eti  =  etti, 
vezUti  =  veizdefi. 

Unbetonte  e  und  e  werden  in  Endsilben  zu  i,  z.  B. 
^emi  =  ^eme,  Akk.  ;temi  =  -^ewe^,  Gen.  Mentis  =  temes. 

fj,  dj  werden  wie  hochlit.  cz,  dt  z.  B.  Gen.  jducze  — 
hochl.  jduczo,  iuodie  =  iodto. 


Fornienlehre.  151 


Formenlehre. 

Deklination. 
Substantiva. 

53.  Die  Deklination  der  Substantiva  miifi  von  der 
•der  Adjektiva  getrennt  werden,  da  diese  wie  Pronomina 
flektiert  werden. 

Deklinationsklassen,  nach  den  Stammen: 

o-Stamme  (lit.  a-St.),  dazu  die  sogen.  unkontrahierten 
jo-Stamme,  Nominativ  -as,  -'as 

sogen.  kontrahierte  jo-Stamme,  Nom.  -t-s,  -y-s.  Vgl. 
dazu  und  zu  den  e-Stammen  Sommer,  Die  idg.  id-  und 
^o-Stamme  im  Baltischen  (Abh.  der  Sachs.  Ges.  d.  W., 
phil.-hist.  Kl.  XXX,  1914) 

a-  und  ja-Stamme,  Nom.  -a  -'a 

e-Stamme,  Nom.  -e 

i-Stamme,  Nom.  -is 

w-Stamme,  Nom.  -us 

konsonantische  Stamme  auf  w,  r,  s,  akmen-  Nom.  akrmly 
dukter-  Nom.  dukte,  menes-  Nom.  menu. 

54.  Genera.  Das  alte  Neutrum  ist  beim  Substan- 
tivum  verloren  (iiber  Neutra  des  Adjektivs  s.  §  88),  ur- 
spriingliche  Neutra  sind  Maskulina  oder  Feminina  geworden. 
—  Die  Zugehorigkeit  zum  einen  oder  andern  Genus  ist 
im  ganzen  fest  bestimmbar. 

Maskulina  sind  die  Worter  auf  Nominativ  -as,  -ys, 
-us J  'U  (wenn  n-  oder  5-Stamm). 


152  Grammatik. 

Feminina  sind  die  Worter  auf  Nom.  -a,  -e,  -u  (wenn 
r-Stamm).  Lehnworter  werden  z.  T.  maskulin  gebraucht, 
z.  B.  sudta  (slav.)  Richter,  dlszere  Tischler. 

Nicht  ganz  fest  bestimmbar  sind  die  Worter  mit  Nom. 
auf  'is,  doch  sind  die  auf  der  Nominativendung  betonten 
(■Is)  mit  Ausnahme  von  vagls  (Dieb),  tevoms  Erbe,  gentts 
Verwandter  (das  iibrigens  aucb  als  Fem.  vorkommt) 
Feminina,  die  nicht  so  betonten  fast  durchgangig  Masku- 
lina  mit  gen.  -io,  wenige  («-Stamme)  mit  gen,  -es,  so  z.  B. 
ligonis  Kranker. 

55.  Numeri:  Singular,  Plural,  Dual. 

56.  Kasus:  im  Singular  Nominativ,  Genitiv,  Dativ, 
Akkusativ,  Instrumental,  Lokativ,  Vokativ  (nicht  in  alien 
Stammklassen  vom  Nominativ  verschieden);  im  Plural  die- 
selben,  ohne  eigene  Form  fiir  den  Vokativ,  der  dem  No- 
minativ gleich  ist;  im  Dual  nur  zwei:  Nominativ- Akkusativ, 
Dativ-Instrumental,  doch  wird  von  den  Gramraatikern  ein 
Unterschied  in  der  Betonung  zwischen  den  sonst  gleich- 
lautenden  Formen  des  Dat.  und  Instr.  gemacht  (s.  §  66). 

57.  Als  Paradigmata  der  einzelnen  Klassen  sind, 
soweit  moglich,  Worter  mit  festem  Hauptton  auf  der  ersten 
Silbe  gewahlt:  v^ras  Mann,  ^Inis  Hirsch;  stlrna  Reh,  kdrve 
Kuh;  dntis  Ente,  siinus  Sohn;  akmtl  Stein,  dukte  TochteTy 
sesu  Schwester,  menu  Mond.  Die  Betonungstypen  folgeii 
darauf  §  58  fg. 


Formenlehre. 


15a 


1 

eo 

•i 

<» 

§ 

s 

o 

:§ 

s- 

i 

CO 
J 

1 

^ 

•1 

g 

w 

? 

'g 

'^ 

s5 

Jz; 

Co 

*i 

CO 

'g 

CO 

'S 

CO 

's 

a 

^ 

^ 

S 

<to 

<w 

<to 

ii 

<i> 

'ii 

<» 

<13 

<;;j 

<to 

o 

gj 

5^ 

5S 

<X) 

IK 

2J 

^ 

S 

S 

« 

5; 

5J 

?i 

^ 

•^ 

>^ 

•^ 

•t; 

•^ 

•^ 

•^ 

■^ 

•^ 

•"4i 

•^ 

^•■ii 

•^ 

•^ 

\iU 

§ 

s 

s 

g 

S 

s 

'S 

g 

S 

§ 

S 

§ 

s 

^ 

i 

g 

*5 

^ 

m 

n 

V 

i 

CD 

•« 

»t2 

:§ 

•e 

•■<:^ 

-  § 

«0 

't 

'5^ 

•g 

,2 

eo 

*? 

■| 

1 

«;> 

<to 

<V 

5 

«li 

^ 

S 

<» 

<i) 

cu 

CO 

CO 

CO 

CO 

Co 

Co 

CO 

CO 

J^ 

CO 

CO 

<%;> 

<w 

»^ 

»i4i 

^ 

t> 

♦<ii 

<;j 

<ii 

J^ 

Qi 

<ii 

^<i:, 

<4i 

<1> 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

> 

cS 

CO 

CO 

o5 

^ 

CO 

CO 

CO 

Co 

^ 

i 

."^ 

r' 

•?^ 

-•<jj 

s 

o 

CO 

2 

CO 

CO 

•1 

'^ 

^ 

§ 

J2i 

»^ 

^ 

4 

^ 

•^ 

^ 

i 

Cj 

^ 

^ 

'S 

1 

"*»i 

"♦-» 

-♦o 

■w 

o 

^^ 

r^ 

r^ 

;^ 

-^ 

^ii 

O) 

^ 

,.^ 

.^ 

riS 

rii 

1^ 

^ 

r^ 

r^ 

^ 

?s 

g 

'S 

s 

S 

•  r-l 

'S 

;g 

S 

'S 

51 

5g 

53 

5£- 

'^ 

'XS 

•^ 

'^ 

't3 

'^ 

^ 

^ 

^ 

^ 

^ 

-^ 

'^ 

^ 

'ts 

■^ 

CO 

s 
•<«» 

•"SN, 

s 

s 

>S- 

^<s» 

,eo 

g 

.§ 

S 

»g 

JJCi 

^S 

s 

5J 

^ 

gj 

s 

S 

5J 

S 

S 

'i 

^ 

CO 

<to 

Qj 

V 

«u 

a 
o 

s 

§ 

g 

g 

§ 

O) 

7^ 

s 

g 

g 

s 

g 

S 

S 

■3 

"§ 

'tt 

^ 

■§ 

*s 

^ 

-§ 

-§ 

■Jq 

J_ 

-i 

i 

"^ 

, 

eo 

1 

"<!>» 

1 

.'^ 

'§ 

a 

CO 

CO 

'g 

CO 

g 

'g 

OD 

-S 

s 

S' 

S 

1g 

p§ 

>S^ 

'5 

S 

S 

»» 

5S 

'52 

s 

4 

?i 

5* 

« 

g 

5S 

gj 

5i 

5; 

5S 

s 

S 

SS 

« 

*~ 

CS 

rg 

-?s 

-» 

IS 

« 

« 

"■?s 

e 

'S 

^?S 

'S 

'S 

-S 

iS 

s 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

00 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

•2 

.CO 

§ 

••j^ 

*i 

^ 

|. 

'^•' 

,co 

CO 

5n 

*«^ 

.g 

.g 

••» 

-1>d 

2* 

« 

5* 

S 

ss 

"§ 

"S 

S 

2J 

s 

g 

K 

a 

5j 

?: 

55 

^ 

"« 

^ 

^ 

vs 

-« 

^ 

^ 

ss 

N3 

^ 

SS 

^ 

^ 

^« 

-g 

a 

s 

CO 

.CO 

B 

CO 

•c* 

.^ 

O 

CO 

.'5^* 

CO 

1 

^ 

g 

g 

05 

•■ii 

•5L^ 

<U 

«N 

<4iv 

•^ 

:z; 

•<4i 

'S 

<w 

•<;i 

■<«> 

•S 

•C- 

a 

?> 

S* 

^ 

::i 

^ 

s 

^ 

?i 

5> 

5> 

;;:> 

;^ 

ji 

W 

^ 

t 

^ 

«^ 

i. 

05 

^ 

i^ 

^ 

%^ 

^ 

^ 

^ 

^ 

^ 

vs 

*S 

^«3 

*CS 

"iS 

'$ 

^ 

vs 

"« 

^ 

^ 

"« 

^ 

^ 

^^ 

^ 

^i; 

r^ 

r^ 

i-5«i 

rii 

rii 

ria 

rii 

^i^ 

^ici 

risi 

r:^ 

^ 

-ie 

g 

B 

c 

CO 

,co 

s 

CO 

•r* 

CO 

g 

CO 

g 

1 

g 

g. 

* 

5S 

o 

Sv 

!Sv 

o* 

^ 

o 

l$g* 

o 

e 

(^ 

'«^ 

o 

<2) 

§; 

ss 

g 

5* 

S 

52 

a 

ss 

55 

g» 

5J 

ss 

5^ 

QD 

t 

£ 

^ 

^ 

<v 

s; 

v. 

5* 

l: 

|i«, 

ji^ 

^ 

V.- 

•■<>> 

^•«i 

'?^ 

i£ 

..^ 

*5* 

^ 

-s» 

••«* 

'e 

-*^ 

^ 

i»j 

-*o 

-Ki 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

Co 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

CO 

co 

j-»  .^^ 

. 

*<!^ 

_<si 

•5>» 

1 

CO 

•2 

^ 

g 

g 

O;  .2 

CO 

_o 

S 

« 

IJgy 

1 

5S 

S 

'S 

52 

5> 

•S.^ 

■  •?" 

••S^v 

•<s> 

555 

•«- 

•■?■» 

•f-> 

S 

's 

^ 

?S 

^ 

s; 

S 

s 

S 

s 

5S 

SS 

52 

?S 

sj 

•<^ 

»^ 

isx^ 

i^o 

is>» 

<<A 

^ 

'^ 

^ 

'^ 

'^ 

^ 

^ 

^ 

^to 

Ntt 

^ 

^ 

^ 

^to 

Nli 

^ 

s 

Co 

*|S> 

1 

Co 

.CO 

^ 

g 

g 

B 

?S 

o 

55 

«- 

52 

<» 

jD 

« 

'?2v 

« 

5S 

« 

°S 

52 

5S 

e 

93 

U      '*. 

^ 

^ 

V. 

5s. 

5^ 

-fe 

5^ 

^ 

'-. 

5^ 

^ 

j: 

5- 

03     ^?»s 

"»»> 

*?&j 

"Si 

"^ 

'^ 

"*i  "S 

'JSj 

'^ 

"^ 

"^ 

-;si  ^ 

"?Si 

"=Si 

"^ 

ao 

s    ^ 

» 

;^ 

?> 

» 

^    s 

?i 

;i 

5> 

Si 

^ 

^    S 

;;. 

»^ 

o 

.5    ^ 

bb 

r6 

C^ 

-^ 

-^ 

>  s 

d 

t£  '■6 

d 

'^ 

-^  q 

d 

^ 

.,4 

154  Grammatik. 

Die  Betonungstypen. 

58.  Bei  der  Aufstellung  von  Betonungsklassen  mufi 
man  folgendeallgemein  giiltige  Satzeim  Auge  behalten : 

A.  Endbetont  konnen  niemals  sein: 

1.  Dativ  undAkkusativ  sing,  samtlicher  Substantiva 
aller  Stammklassen. 

2.  Nominativ  sing,  auf  -as,  -is  (/o-Stamm). 

3.  Genitiv  sing,  der  Worter  auf  Nom.  sing,  -as,  -is 
(jo-St.\  -ys  OVSt.). 

4.  Nominativ  plur.  der  Worter  auf  -a,-e,  der  mit  -is(iSt.), 
'US  (u-St.)  im  Nom  sing.,  und  der  konsonantischen  Slamme. 

B.  Der  Nominativ  sing,  auf  -ys  und  der  Vokativ  auf  -y 
haben  stets  Endbetonung. 

C.  Wenn  auf  eine  Silbe  steigender  Intonation  (ge- 
pcbleiften  Tones)  eine  Silbe  fallender  Intonation  (gestoCenen 
Tones)  folgt,  so  zieht  die  letztere  den  Hauptton  auf  sich. 
Die  i  und  u  auCerhalb  der  Verbindungen  mit  Nasal  oder 
Liquida  +  Konsonant  gelten  als  steigend. 

59.  Die  ira  folgenden  aufgestellten  Klassen  beziehen 
sich  zunachst  auf  zweisilbige  Stiimme;  liber  die  mehr- 
silbigen  kann  man  nicht  zur  vollen  Sicherheit  kommen, 
da  die  Mitteilungen  dariiber  weder  vollstandig  noch  iiberall 
klarsind;  auch  kommen  Schwankungen  vor.  Hier  ist  daher 
liber  die  mehrsilbigen  nur  angefiihrt,  was  sicher  erscheint, 
namentlich  Gruppen  gleichgebildeter  Worter.  Aufzahlung 
der  zu  den  einzelnen  Klassen  gehorigen  Worter,  auch  ab- 
gesehen  davon,  daC  nicht  alle  fast  bestimmbar  sind,  ist  hier 
unmoglich ;  es  konnen  nur  Beispiele  gegeben  werden.  Kurschat 
hat  Gr.  §§  536  — 748  Wortlisten  fiir  die  von  ihm  aufgestellten 
Betonungsklassen;  vollstandig  und  zuverlassig  sind  sie  nicht. 

60.  I.  Fester,  unbeweglicher  Hauptton  auf 
der  ersten  Silbe,  die  dann  stets  fallend  intoniert  ist, 
8.  die  Paradigmata  von  v^ras  —  dniis,  dazu  menu. 

Mehrsilbler.  Hauptton  auf  der  vorletzten  Silbe  mit 
fallender  Intonation,  z.  B.  apukas,  lavonas,  kaim^nasy  artojis 
—  peleda,  szeimyiia,  rankove  —  ligonis  (i-St.).  Hierher  ge- 
horen   die  Deminutiva   auf  -diiis  (-dtis),   fem.  -dite   {-dte). 


Formenlehre.  "  155 

-^tis  fern.. -^te;  die  Einwohnernamen  auf -e/zas,  z.B.  girenas 
Waldbewohner,  die  KoUektiva  auf  -i/nas,  z.  B.  puszynas 
Fichtenstand  (Fichtenwald);  die  Frauennamen  auf  -ene;  die 
Nomina  ag.  auf  -tojis.  Unveranderlich  sind  ferner  die  o-  und 
;o-Stamme  mit  Hauptton  auf  der  drittletzten  Silbe  oder 
weiter  zuriick,  einerlei  wie  die  Intonation  ist,  z.B.  dpdangalas, 
gelbetojis,  Letuvininkas,  ddrgana,  haud^ava,  kdullige,  kaimene\ 
die  /w-Stamme  derselben  Art,  z.  B.  lekorius^  pretelius. 

61.  II.  Hauptton  wechselnd  nach  C,  d.  h. 
Endbetonung  im  Instrumental  und  Lokativ  sing.,  im  Ak- 
kusativ  plur.,  im  Nom.-Akkusativ  dual.,  dazu  im  Vokativ 
«ing.,  z.  B.  ponas:  instr.  ponit,  lok.  pone,  Vok.  pone;  akk. 
pi.  po7ius,  nom.-akk.  dual,  ponu;  ebenso  z.B.  iodis,  ranka, 
lape  (hier  kann  der  Hauptton  nicht  auf  das  Wortende 
fallen,  weil  -e  steigende  Intonation  hat,  Yg\.  tole);  valsius, 
instr.  sg.  vaisiu  (vgl.  zu  skyrius  instr.  skyriu),  wenn  so  ge- 
bildet  wird,  sonst  vaisiumi.  Die  Wurzelsilbe  hat  steigende 
Intonation  (vgl.  rankd  gen.  rankos). 

Mehrsilbler.  Hauptton  auf  vorletzter  Silbe,  steigend, 
z.  B.  dalykas,  keleivis,  erelis,  kiblras]  lydeka,  gen.  lydekos, 
ganykla,  gen.  ganyklos;  klastdrius,  megdlius  (wenn  der  Instr.  sg. 
auf  -u  gebildet  wird ;  Akk.  pi.  klastorius).  Hierher  gehoren 
die  Nomina  ag.  auf -iAras,  -ikis,  -ejas^  die  Deminutiva  auf  -utis 
fem.  -lite;  -utisiem.  -iite;  -elis  -elis  iem.-ele  -ele;  -ukas;  -ike; 
die  Abstrakta  auf  -Imas,  -umas;  die  Bildungen  auf  -ininkas; 
die  zahlreichen  Ableitungen  auf  -yhe,  -yste,  -ykle,  -uve. 

62.  III.  1.  Singular  unveranderlich.  Plural  und  Dual 
Endbetonung  auCer  Akk.  pL,  Nom.  Akk.  dual.;  Wurzel- 
silbe mit  fallender  Intonation;  z.  B.  Mimas,  arklys  (-ys, 
Vok.  -y  arkly  nach  B,  der  nach  Analogie  der  i-Stamme 
gebildete  Lok.  sg.  arklyje):  kdmas  usw.,  pi.  kelmai  kelmu 
kelmdms  kelmus  kelmais  kelmuse;  dual,  kelmu  kelmdm. 

Mehrsilbler.  Hauptton  auf  der  drittletzten  Silbe, 
einerlei  wie  sie  intoniert  ist,  z.  B.  gaigalas,  hrizgilas,  ut- 
veizdas,  Plur.  also  gaigalai  usw. ;  die  Dreisilbler  auf  ^ys  nach 
arklys,  z.  B.  kalinys,  gen.  k^linio,  plur.  kaliniai  {kalinei)  usw., 
kumelys  gen.  kumelio,  pi.  kumelial  (kumelei)  usf. 


156  '  Grammatik. 

2.  Endbetonung  auCer  in  den  Kasus  nach  A  1,  2,  3; 
die  Wurzelsilbe  hat  steigende  Intonation;  z.  B.  devas  devo 
devui  devq  devu  devh  deve;  plur.  devat  d'evu  devdms  deviis 
devals  devuse;  dual,  devu  devdm;  gaidys  {-ys  nach  B)  galdto 
gaidtui  gatdj,  gaid^^ii  gaidyje  gaidy,  pi.  gaidtai  (gaid^ei),  gaidtu 
gaidtdms  (gaidt^ms)  gaid&us  gaid&als  {gaidMs)  gaid^use,  dual. 
gaid^u  gaid^dm  (gaidt^m). 

3.  Endbetonung  auCer  in  den  Kasus  nach  A  1,  4; 
Wurzelsilbe  steigend  intoniert,  z.  B.  daina  dainos  dalnai 
dttinq  dainq  dainoje,  pi.  dainos  dain^  daindms  dainds  daino- 
mls  dainose,  dual,  dainl^  dainom;  so  2:ole,  ahts,  dangus. 

Mehrsilbler.  Sie  weichen  ab  im  Instr.  sing.,  Akk. 
plur.,  Nom.-Akk.  dual.,  die  nicht  Endbetonung  haben; 
der  Hauptton  tritt  in  diesen  Kasus,  als  steigend,  auf  die 
erste  Silbe,  z.  B.  aszakd  aszakos  usw.,  instr.  sg.  aszakq,  akk. 
pi.  dszakas,  nom.-akk.  dual,  ctszaki;  musele  gen.  museles  usf.; 
instr.  Bg.  musel^,  akk.  pi.  museles,  dual,  museli. 

63.  Anhangsweise  mogen  hier  die  konsonantischen 
n-  und  r-Stamme  erwiihnt  werden.  Die  Betonung  ergibt 
sich  aus  den  Paradigmata.  Anzufiihren  ist,  daC  lemn  Statur^ 
pem^  Hirtenjunge,  vandtl  Wasser  fallende  Betonung  der 
Wurzelsilbe  haben,  wenn  der  Hauptton  auf  sie  iibergeht, 
daher  gen.  vandeiis,  dat.  vdndeniui,  pi.  pemens,  dat.  sg. 
lemeniui  usw.;  ferner,  daC  statt  mofe  gen.  motefs  in  der 
Kegel  betont  wird  mote  (Weib). 

64.  IV.  Es  gibt,  soweit  man  bis  jetzt  feststellen 
konnte,  eine  geringe  Anzahl  von  Wortern,  die  bei  fallend 
intonierter  Wurzelsilbe  betonen  wie  ranha  (s.  oben  II),  aus- 
genommen  Instr.  sg.,  Akk.  plur.,  Nom.-Akk.  dual.,  die 
Wurzelbetonung  haben:  es  sind  burnd  Mund,  galvd  Kopf, 
kliaudd  Fehler,  naudd  Nutzen,  oszka  Ziege,  pedd  FuCspur, 
provd  Recht,  sekld  Saat,  stokd  Mangel,  irioM  Gebaude,  tyczd 
(instr.  sg.  tyczq^  pi.  iyczomh  absichtlich),  iaizdd  Wunde, 
^mond  Frau  (Jaunius  S.  56  Akk.  pi.  zmmas,  Kurschat  Nom. 
•pi.  tmonos);  —  gesyne  Lied,  ^mones  pi.  Menschen;  —  szirdis 
Herz,  smiltls  Sand,  ivms  wild  es  Tier,  geU\s  {geleils)  ^hQn\ 
—  sunus  Sohn.     Demnach  galvd  galvos   gdlvai  gdlvq  gdlca 


Formenlehre.  157 

galvoje,  pi.  gdlvos  galvu  galvoms  gdlvas  galvomis  galvose,  dual. 
gdlm  galvom.  Instr.  sing,  zu  szirdis  lautet  szirdiq  {szirdte) 
oder  ^szirdimi,  zu  simus  smiumh 

Mehrsilbler:  dovana  Geschenk  dovanos  usw.,  Akk. 
-^l.  dovanas;  nubraukd,  ^l.nuhraukos  Flachsschaben,  sas^^/aws 
pi.  Kehricht,  Mega  Schwanz;  —  gilthie  (Akk.  sg.  glltine) 
Todesgottin,  vovere  Eichhornchen;  —  gyvastis  Leben,  ohelis 
Apfelbaum^  pryszirdis  Brusthohle,  Uvonis  Erbe. 

Bemerkungen  zu  den  Paradigmata. 

65,  Der  Nominativ  sing,  der  sog.  kontrabierten 
yo-Stamme  lautet  nichtendbetont  auf  -is,  endbetont  auf 
-ys  aus,  doch  mundartlich  aucb  unbetont  todys, 

Der  Dativ  sing,  der  mask. i-Stamme  bat  die  Endung 
-w?,  z.  B.  vagis  vdgiui. 

Der  Lokativ  sing,  der  sog.  nicbtkontrabierten  jo- 
Stamme  lautet  meistens  auf  -yje  aus,  z.  B.  sveczas,  svetyje. 

Der  Vokativ  sing,  zweisilbiger  Vornamen  endet  auf 
-ai,  z.  B.  Petras  Fetrai,  aucb  bei  einzelnen  Appellativen, 
z.  B.  tevas  Vater  tevai.  Die  mehrsilbigen  Vornamen  werfen 
-e  ab,  z.  B.  Krlstupas  Kristup  statt  Kristupe;  ebenso  konnen 
die  Deminutiva  auf  -ditis  {-dtis),  -ytis,  -iitis,  -iitis  verfabren. 
z.  B.  tetytis  Vatercben  tetyt,  sun^tis  Sobncben  sunyt^  UtMis 
Vatercben  tetut  (die  Betonung  der  abgekiirzten  Formen  nacb 
Kurscbat  §518).  Die  Nom.  agentis  auf  -tojis  bilden  den 
Vokativ  auf  -aw,  z.  B.  mohintojis  Lebrer  mokmtojau,  aucb 
bei  andern  ^o-Stammen  vorkommend;  Irolis  Bruder  hat 
Vok.  brotau.     Uber  Vok.  svete  zu  sveczas  Gast  s.  §  40. 

66.  Der  Dativ  plur.  auf  -ams  bat,  wenn  unbetont, 
kurzes  a,  wenn  betont  a',  z.  B.  vyrams  devdms. 

Der  Instrumental  plur.  auf  -omiSj  -emis,  -imis, 
-umis  wird  oft  zu  -oms,  -ems,  -ims,  -urns,  unterscheidet  sicb 
aber  bei  betonter  Endung  durcb  die  Intonation  vom  Da- 
tiv, z.  B.  dat.  mergoms  instr.  mergoms,  Menis  Golems,  aklms 
akims,  sunums  sunums. 

Der  Lokativ  plur.,  im  Paradigma  der  kons.  und 
i-Stamme  als  -yse  angesetzt,  bat  aucb  die  Form  -ise. 


158  Graromatik. 

Im  Dativ-Instrumental  dual,  wird  von  den 
Grammatikern  (Kurschat,  Jaunius)  eiii  Unterschied  in  der 
Betonung  gemacht,  Dativ  fallend,  Instrumental  steigend 
intoniert^  z.  B.  mergom  mergofriy  devdin  devani;  ob  dies  richtig 
ist,  kann  ich  nicht  entscheiden.  —  Ein  alter  Lok.  dual,  ist 
erhalten  in  dern  adverbialen  pusidu  (pusiau)  (zu  pus6  Halfte; 
eig.  in  zwei  Hiilften)  halb,  z.  B.  pusidu  perdalyti  halbieren» 

67.  Die  femininen  ja-Stamme  *martja-  Braut,  '^patja- 
Gattin  haben  Norn.  sing,  martl  (gen.  marczos),  patl  (gen. 
paczos);  angegeben  wird  auch  veszni  neben  veszne  vveiblicher 
Gast.  Das  i  ist  =  I  fallender  Intonation,  vgl.  fern,  saldi-ji  §  87. 

68,  Der  w-Stamm  imogus  Mensch  hat  als  Plural 
imones.  Die  Stiimme  auf  ju-  bilden  den  Plural  und  Dual 
nach  Art  der  jo-Stamme,  z.  B.  kefd'Zus  Hirt  (gen.  Jcefd^aus 
U8W.):  kefdtai  {-dtei\  kerdtt^,  kefdiams  (-dtems\  kerd^Usy 
kef  dials  {-dteis)^  kefdiuse;  kerdtu  kef d tarn  {-dtem). 

60.  Innerhalb  der  Kasusforraen  der  konsonan- 
tischen  Stamme  sind  als  unmittelbar  vom  konsonan- 
tischen  Stamm  gebildet  mit  Sicherheit  nur  zu  erkennen 
nom.  sing,  akmu,  gen.  sing,  akmen-s,  nom.  plur.  akmen-s, 
gen.  plur.  akmen-u,  so  auch  bei  dukte  und  sesil^  die  iibrigen 
Kasus  sind  von  einem  f  Stamm  gebildet,  z.  B.  instr.  sing. 
akmenimt,  oder  fallen  mitFormen  des  i-Stammes  zusammen, 
z.  B.  akk.  sing,  dkmenf,  akk.  plur.  ahnenis,  dukteris  (duktereSy 
seseres  hahen,  aufierlich  angesehen,  die  Form  der  g-Stamme, 
kdrves).  Vereinzelt  sind  konsonantisch  gebildete  Kasus  auch 
sonst  bewahrt:  gen.  pi.  da7itu  zu  dantts  (gen.dantes)  Zahn,  gen^ 
sing,  ohels,  obels^  desgl.  nom.  pi.,  gen.  pi.  6belu7.\x  obelis  (gen. 
obeles)  Apfelbaum;  gen.  pi.  kulni^  (Kurschat  DLW.  unter 
«dicht»,  «Ferse»)  zu  Z:mMs  Ferse;  zu  cZevms  Mannes  Bruder 
gen.eing.  devefs  (Kurschat  LDW.) ;  nom.  pi.  devers,  gen.deveri^ 
(Schleicher  S.  192),  zudiirys  Tur  gen.duru  {ehd.);  gen. pi.  debes^ 
zu  dehesls  (gen.  debeses)Wo\ke.  Das  Wort  sza  (aus  *szvu)  Hund 
flektiert:  szufis,  szuniui,  szunj,  szunimi,  szunyje,  pXwx.szuns  (ge- 
wohnl.  szitnys),  szuniu  (szunu)^  szunms,  szunts,  szunimiSy  szunysi, 

70.  t)ber  den  Abfall  von  -r,  -e  im  Auslaut  von 
Kasusformen  s.  §  24. 


Formenlehre. 


159 


3> 


.-^    .0  I     =0    1    '^    ■?    ^     i     § 


JO     ''^S      «<?»y 


•c^  "c*.  •<^» 


,-,1 


CO     '^ 
«^       CO 


•C-.  'o^  •<^. 


c 
cj    g 

.s  § 
g  § 

C    o 


»  S>  s>  ;:i  ?:> 
e  sg  ?s  «  « 
eo     Co     «o     Co     Co 


u   s 


s>    »    ?i 

?3    S3     <S 


J2   -c^    S     ;;>     Si 

CO     S     ^^    ^    "V 

'oi       "-       1,-w     '«S     'tS     ^* 


» 

'? 

a 

^ 

5S 

CO 

'r  i 

S 

1-1 

11 

1 

§ 

'i  'S 

'§ 

S 

IS  '§ 

'JS    '^ 

S     § 

^ 

§ 

§ 

S 

g    g 

s 

S 

s  i 

g    S 

c 

bjj^ 

C3 

.^ 

- 

d 

tJD-xJ 

C3 

.^• 

— ^'    d 

bb  ID 

bb 

^ 

c 

3 

13 
Q 

160  Grammatik. 

TJSJ.  Bemerkungen.  Altere  Form  des  Dat.  sing. 
I,  II,  Refl.  ist  maniy  tavi,  savi;  statt  man  wird  auch  md  ge- 
€prochen. 

Das  Reflexivum  bezieht  sich  auf  das  Subjekt  des 
Satzes  und  gilt  fiir  alio  Personen  und  Numeri.  Enklitisch 
in  Verbindung  mit  Verben  lautet  es  si,  z.  B.  suku-si  (ver- 
kiirzt  sukd's)  ich  drehe  mich. 

Der  Dual  wird  durcb  Anfiigung  der  Kasusformen  von 
■dii  zwei  ausgedriickt,  da  die  Zweizahl  einen  Genitiv  hat, 
kann  hier  also  auch  ein  Gen.  dual,  angesetzt  werden;  in 
I  und  II  enthalten  Gen.  und  Dat.-Instr.  die  Nom.-Akku- 
sativform. 

Instrumental  sing,  jumt  ist  eine  Verbindung  des  Instr. 
ju  (vgl.  ju  —  ju  je  —  desto)  mit  der  sonst  haufigen  In- 
strumentalendung  -mi.  Die  langvokalischen  Formen  instr. 
sg.  fem.  jq,  akk.  pi.  m.  jus,  fem.  jds  sind  die  im  Satze 
starker  betonten,  die  kurzvokalischen  j^,  jus,  jas  die 
schwacher  betonten. 

73,  Die  iibrigen  Pronomina  (Demonstrativa 
usw.).  Besondere  von  der  Flexion  des  Substantive  unter- 
gohiedene  Kasusformen  sind  Dat.  sg.  m.,  Lok.  sg.  m.,  Nom. 
plur.  m.,  Dativ  plur.  m.,  Dativ-Instr.  m.  dual.,  z.  B.  von 
i^s:  tdmy  tame,  te,  terns,  tern  tem  (vgl.  auch  das  Paradigma 
jls)  gegeniiber  dem  Substantiv:  v^rui,  vyre,  vyrai,  vyrams, 
vyram.  Das  Femininum  th  wird  flektiert  wie  die  Substan- 
tiva  auf  -a,  n.  fd,  g.  tds  usw.  tJberhaupt  haben  die  Fe- 
minina  der  Pronomina  dieselben  Formen  wie  die  substan- 
tivischen  femininen  a-Stamme,  abgesehen  von  der  Nomi- 
nativendung  -i  bei  einigen,  z,  B  kuri  f.  zu  kurts  kufs  qui 
<vgl.  dazu  subst.  marti,  s.  §§  67,  74).  —  Als  Neutrum 
Ton  tds  dient  tat. 

74.  Bestand  der  Pronomina.  Demonstrativa: 
iii^  der,  szls  fem.  szi  dieser,  szUas  fem.  szith  dieser,  atis  (aus 
^nas)  fem.  and  jener;  kttas  fem.  kita  anderer.  Interro- 
gativa:    kds    €wer»    und  «was»,   katrds  fem.  kaird   uter. 


Formenlehre.  161 

Relativ:  Icufs  (aus  alterem  kurls)  fem.  hurl.  Possessiva: 
imnas  mein,  tavas  dein,  sdvas  sein  (doch  s.  §  77).  Ad- 
jektivpronomina:  toTcs  fem.  toJcih  talis,  koks  fem.  kokia 
qiialis,  joks  fem.  jokid,  talis  (nur  in  negativen  Satzen), 
3zidks  fem.  sziokia  von  dieser  Beschaffenheit,  ebenso  szitoks 
von  dieser  Art,  aw5A;.s  von  jener  Beschaffenheit,  kitoks  von 
anderer  B.,  venoks  einerlei.  Sonstige  pronominal  flektierte 
Worter:  visas  omnis,  venas  ein,  du  zwei,  abu  beide  (s.  u. 
§  98),  _pd<s  fem.  patl  selbst. 

75.  Indefinit  werden  gebraucht  has  irgendwer, 
koks  irgendwelcher;  aufierdem  werden  Indefinita  gebildet 
durch  Vorsetzung  von  bile-:  bile-kas  gleichviel  wer,  von  ne-: 
ne-kurs  ein  gewisser;  durch  Anfiigung  des  Part.  pras.  akt.  1 
von  noreti  wollen,  noris,  verkiirzt  nors,  ndr:  kas-nors  kas-twr 
ein  beliebiger;  ferner  ka2lkas  =  kas  i^lno  kds  wer  weiC  wer, 
irgendwer;  klt-kas  etwas  anderes.  —  nekas  niemand,  nichts 
(auch  adj.  «kein»,  in  Wendungen  wie  nektl  budii  auf  kein© 
Weise). 


Leskien,  Litauischcs  Lesebuch.  11 


162 


Grammatik. 


H-.     &.   OQ       P       *— 


PjOq    s    )_'w.  p    ciiCrQ 


''Si   cSl«  ^  ^s^-^   §^   Si   S^ 


0»     Cs  *5 


•         CO        S        Co        S  Co       '::^.     -  '^^       ^j       CO 

s^  ^'  i,  -    i         ^'  ^ 


§ 


Co        Co 


r^^'  r' 


*§i< 


a:, 


S»   S' 


<^'   § 


B 
p 


Pr'    5^    ^   ^r* 

i-  ^  ji  ^ 

.^,       -      -•      CO 


Jf    Pr-    ?r- 
o     c>     o 

^    ^    ^ 


On  O  O  0,0       O  Ox  O       0,0  Ox 

^.  ^.  r.  ^.  ^.  ^.  ^  ^.  ^  ^  ^ 

a-  §  i  §    i^*^»  g  ^.*»  *^  S. 

cS  <^'  S  K  *^ 


o     p 


i;- 


Formenlehre.  163 

77.  Bemerkungen.  Instr.  sing.  fem.  f^  szi^y  akk. 
pi.  ius  tds  sind  die  orthotonierten  t^  szid,  itis  tas  die  en- 
klitischen  Formen;  Instr.  sing,  tuml  hat  an  das  einfache 
til  die  gelaufige  Instrumentalendung  -mi  gefiigt.  Neben 
Lok.  sing,  szime  steht  sziame.  Der  Nom.  pi.  m.  von  ans 
in  alterer  Sprache  ist  anis,  d.  i.  anys^  so  noch  zemaitisch. 

Wie  tds  flektieren  ans,  Ms  (ohne  Plural),  katrhs,  szitaSy 
wie  szls  geht  kurs  (aus  kuris),  doch  lok.  sing,  kuria-me ;  wie 
koks  die  oben  genannten  Worter  auf  -oks;  der  Akk.  sing, 
kann  auch  betont  werden  hokj,  kokiq. 

Die  alten  Possessivpronomina mdnas,  tdvas,  savas 
sind  nur  noch  in  der  bestimmten  Form  (s.  §80)  substan- 
tivisch  gebrauchlich :  mands4s  der  Meinige,  mane-ji  die  Mei- 
nigen.  Sonst  werden  sie  ersetzt  durch  die  Genitive  mdno, 
tavoy  sdvo  (auf  das  Subjekt  beziiglich,  suus):  mano  tevas 
mein  Vater,  mano  brolei  meine  Briider,  tdvo  sesers  deine 
Schwestern,  sdvo  mdtyna  mater  sua.  Indeklinabel  wie  diese 
ist  auch  keno  wessen,  irgend  jemandes:  keno  tds  dafzas 
wessen  ist  der  Garten.  In  der  Schriftsprache  trifft  man 
noch  possessiv  miim/i  unser  beider,  jurna  euer  beider  (ver- 
einzelt  auch  in  nicht  possessiver  Bedeutung,  als  substan- 
tivischer  Genitiv). 

Bei  sonstigem  possessiven  Gebrauch  der  Pronomina 
mufi  deren  Genitiv  angewendet  werden :  jo  hutas  sein  Haus, 
mus^  tevas  unser  Vater  usw. 

78.  pats  (aus  patls  eig.  Herr,  vgl.  pdts  Ehemann, 
pati  Ehefrau,  vesz-pats  Herr  =  Herrscher,  Gott)  «selbst» 
ist  ein  altes  Substantiv;  flektiert:    - 

Mask.  Fern. 

Sing.  n.  pats  pati 

g.  pates  paczos 

d.  paczdm  pdczai 

a.  pdtj  pdczq 

i.  paczii  pacz^ 

1.  patyje  paczoje 


164                                          Grammatik. 

Mask. 

Fern. 

Plur.  n.  patys 

paczos 

g.  paczu 

paczu 

d.  patlms 

paczoms 

a.  paczus 

paczds 

i.  paczais 

paczomis 

1.  paczuse 

paczose 

Dual.  n.  a.  paczu-du 

patl-dvi 

g.  pacz^-dveju 

paczu-dvejil 

d.  patlm-dvem 

paczom-dvem 

i.  patim-dvem 

paczom-dvem 

Statt  Instr.  sing.  ^ac2;i)^  auch  patimi,  statt  Lok.  _paf?/;e 

auch  patime;  Dat.  pi.  auch  patems. 

TO.  Die  pronominalen  oder  pronomenartigen  Worter 
hltas  anderer,  koMas  (aus  dem  Slav.)  jeder,  kekvenas  jeder, 
visas  omnis,  werden  wie  die  unbestimmten  Adjektiva  de- 
kliniert  (s.  §80);  kits-hito  einander  laCt  das  erste  Element 
unverandert;  in  dem  zusammengefiigten  ms-kas  (eig.  alles 
was)  alles  wird  nur  das  zweite  Element  flektiert;  in  ms- 
lab  (verkiirzt  aus  visa-ldba,  eig.  alles  Gute)  vereinzelt  beide 
Bestandteile,  z.  B.  instr.  sing,  su  visu  lahtl,  die  anderen 
Kasus  werden  durch  einfaches  visas  ersetzt. 

Haufig  ist  die  Anfugung  einer  Partikel  -ai  an  die 
Nominativformen  der  Pronomina:  tas-ai,  szis-at^  ans-at, 
hurs-aij  toksai  (ntr.  toktal)  usw.;  angehangtes  -jau  (schon) 
bezeichnet  die  Identitat:  tas'jau  idem,  toks-jau  von  eben- 
solcher  Beschaffenheit. 

Adjektiva. 

80.  Das  Adjektiv  hat  in  den  Kasus,  in  denen  sich 
das  Pronomen  vom  Substantiv  unterscheidet,  die  pro- 
nominale  Form. 

Es  gibt  eine  unbestimmte  und  eine  bestimmte 
Anwendung  des  Adjektivs,  jene  entspricht  dem  deutschen 
Adjektiv  mit  unbestimmtem  Artikel,  geras  vi^as  ein  guter 


Formenlehre.  165 

Mann,  diese  dem  mit  bestimmtem  Artikel,  gerasis  vyras 
der  gute  Mann.  Das  bestimmte  Adjektiv  besteht  in  einer 
Zusammenfiigung  des  unbestimmten  mit  dem  artikelartig 
nachgesetzten  Pronomen  /is,  gerasis  ==  geras-jis  bonus  ille, 
gero-jo  boni  illius  usw. ;  beide  Bestandteile  werden  flektiert. 
Zu  beachten  ist  dabei,  dal]  nach  Konsonanten  das  j  des 
Pronomens  vor  palatalen  Vokalen  (s.  §  40  A)  schwindet, 
daher  geras-is,  dat.  pi.  m.  ger ems-ems  statt  jems.  Die  Ad- 
jektivkasus  werden  ofter  verkiirzt,  z.  B.  lok.  pi.  m.  ger-as- 
iuse  igerils-itis)  =  ger&se-juse.  Die  Zusammenfiigung  ist  in 
sehr  alter  Zeit  geschehen,  daher  die  in  dem  bestimmten 
Adjektiv  entbaltenen  Adjektivkasus  durch  die  Bewahrung 
alter  fallend  betonter  Langen  altere  Lautgestalt  haben  als 
die  des  unbestimmten,  z.  B.  nom.  sing.  fern,  gero-ji,  un- 
best.  gera  (s.  das  Paradigma  §  82  fg.). 

81,  Dem  Stamme  nach  zerfallen  die  Adjektiva  in 
o-Stamme,  z.  B.  gera-s  (mit  den  sog.  unkontrahierten  jo- 
Stammen,  Nom.  sing.  m.  -'as,  z.  B.  szlapias  naO);  sog.  kon- 
trahierte  ;o-Stamme  (Nom.  sing,  m,  -is^  mundartlich  -ys, 
s.  §  65),  z.  B.  dldi-s;  w-Stamme,  z.  B.  gratu-s  schon.  Das 
Femininum  der  o-  und  unkontr.  ;o-Stamme,  wie  auch  der 
w-Stamme  ist  ein  a-,  ;a-Stamm,  das  der  kontr.  jo-Stamme 
ein  e-Stamm  (neben  /a-St.);  das  Femininum  ist  in  der 
Flexion  nicht  verschieden  von  der  des  Substantivs,  aufier 
dafi  nom.  sing.  fem.  des  w-Stammes  auf  -i  auslautet: 
gratX,  gen.  graiios. 

Vgl.  die  Paradigm  en  gcras  gut,  dldis  grofi,  skanus 
schmackhaft. 


166 

Grammatik 

• 

82.     Maskulinum. 

0 

-Stamm 

kontrahierter  ^o-Stamm 

unbestimmt  bestimmt 

unbestimmt      bestimmt 

Sing.  n. 

geras 

gerdsis 

dMis 

didysis 

?• 

gero 

gerojo 

dldito 

didtojo 

d. 

gerdm 

gerdmiam 

didtdm 

didtdmiam 

a. 

gerq 

gerqjj 

did} 

didijj. 

i. 

geru 

geruju 

didtu 

didiiju 

1. 

gerame 

geramiame 

didtamh 

didtamiame 

Plur.  n. 

gerl 

gereje 

didi 

dideje 

g- 

geru 

geruju 

did^ 

didtuju 

d. 

gerems 

geremsems 

didems 

didemsems 

a. 

gerus 

gerusius 

did&us 

didtusius 

i. 

gerals 

geratsiais 

didtals 

didtaisiais 

L 

geruse 

gerdsiuse 

didltmb 

didMsiuse 

Dual 

n.  a. 

geru 

geruju{-du) 

didtu 

didtujuirdu) 

d. 

gerem 

gerem-dvem 

didem 

didem-dvem 

i. 

gerem 

gerem-dvem 

didem 

didem-dvSm 

83. 

u-  Stamra,  M 

"askulinum. 

Singular 

Plural 

unbestimmt 

bestimmt        \ 

mbestimmt 

bestimmt 

n. 

skanus 

skanitsis          sh 

■anus 

skaneji 

g- 

skanaus 

skdniojo          sA 

•aniu 

skaniqju 

d. 

skanidm 

skanidmiam    sJi 

anems 

skanemsems 

a. 

skdni^ 

sk&nujj,           sJi 

anius 

skaniimus 

i. 

skaniu 

skaniuju         sk 

anials 

skaniats-iais 

1. 

skaniamd 

skaniamiame  sk 

aniuse 

skaniUfSiuse 

Dual 

unbestimmt  bestimmt 

n.  a.      skam  skaniuju{-du) 

d.     skanem  skanSm-dvStn 

i.     skanem  skancm-dvem 


^ 


Formenlehre. 

167 

84.     Femininum  zum  o-  und  jo- 

3tamm. 

a-Stamm 

e-Stamm 

unbestimmt  bestimmt 

unbestimmt        bestimmt 

Sing. 

n. 

gerh 

geroji 

dtde 

didtoji 

g- 

geros 

gerosios 

didtos 

didtosios 

d. 

gerai 

geraijei 

dldtai 

dtd^aijai 

a. 

gerq 

gerqjq 

dtde 

did2qjq 

i. 

ger^ 

gerqjq 

didf 

didtqjq 

1. 

geroje 

gerojoje 

didtoje 

didiojoje 

Plur. 

n. 

geros 

gerosios 

didtos 

dld2osios 

g- 

geru 

gernju 

didiu 

didMju 

d. 

gerdms 

geromsioms 

didtoms 

didtomsioms 

a. 

gerds 

gerdsias 

dides 

did2dsias 

i. 

geromls     geromsiomis 

didtomls 

did^omsiomis 

1. 

gerose 

gerosiose 

did2ose 

didtosiose 

Dual  n. 

a. 

gerl 

gerejii-dvi 

) 

didl 

dideji{-dvi) 

d. 

gerom 

gerom-dvem 

didtom 

didtom-dvem 

i. 

gerom 

gerom-dvem 

didtom 

didtom- dvem 

85. 

Femininum 

zum  w-Stamm. 

Singular 

Plural 

unbestimmt    bestimmt 

unbestimmt 

bestimmt 

8ing.  n. 

skani 

skanioji 

skdnios 

skaniosios 

g- 

skanios 

skaniosios 

skaniu 

skaniujif, 

d. 

skdniai 

skdniaijai 

skanioms 

skanidmsioms 

a. 

skaniq 

skdniqjq 

skanias 

skanidsias 

i. 

skaniq 

skaniqjq 

skaniomis 

skaniomsiomis 

1. 

skaniojd 

skaniojoje 

skaniose 

skaniosiose 

Dual 

unbestimmt 

bestimmt 

n.  a. 

skani 

skaneji(-dvi] 

d. 

skaniom 

skaniom-dvem 

i. 

skaniom 

skaniom-dvem 

168  Grammatik. 

86.  Auch  die  Pronomina,  namentlich  ias^  j)s,  szls 
konnen  ihren  Kasus  die  von  j)s  anfiigen,  ohne  daC  sich 
dadurch  die  Bedeutiing  andert,  z.  B.  nom.  pi.  m.  te-jcy 
nom.  sg.  fern,  io-je,  akk.  pi.  fern,  tds-ias;  nom.  sg.  fem» 
szi-je,  dat.  pi.  fern.  szidms-ioms\  nom.  sg.  fem.  jije  usw. 

87.  Bemerkungen.  Das  Paradigm  a  dldis  ist  auf- 
gestellt  nach  Kurschat  Gr.  §§  777,  930.  Zweisilbige  Ad- 
jektiva  dieser  Art  scheinen  sonst  ganz  zu  fehlen,  auch 
statt  dMis  wird  meist  didelis  gebraucht,  das  aber  keine 
bestimmte  Form  und  keine  Komparation  hat. 

Im  Dat.  sing.  m.  wird  gesprochen  gerdjem,  fem.  gera- 
jei,  lok.  sing.  m.  gerajem. 

Der  Nom.  plur.  m.  lautet  auch  gere-ji. 

Das  Femininum  dtde  hat  auch  Gen.  dtdes^  Dat.  dtdei. 
—  In  der  bestimmten  Form  des  Femininums  steht  oft 
statt  -'o-  eine  g-Form,  z.  B.  gen.  sing,  geros-es  statt  geros- 
ios,  n.  pi.  geros-es  statt  geros-ios^  dat.  pi.  didemsems  statt 
didtimns-ems  usw.  Der  Nom.  sg.  fem.  der  w-Stamme  lautet 
in  der  bestimmten  Form  auch  z.  B.  soldi- ji. 

Die  mehrsilbigen  Adjektiva  auf  -inis  bevorzugen  die 
substantivische  Deklinationsweise,  z.  B.  medmis:  dat.  m. 
mediniui,  n.  pi.  mediniai  {medinei),  dat.  medlniams  {-niems). 

Mundartlich,  namentlich  ostlitauisch  ist  statt  gerdsis 
gebrauchlich  geras-ai  (vgl.  tas-aX  §  79). 

88.  Bei  den  adjekti\dschen  o-  und  M-Stammen  hat 
sich  das  Neutrum  erhalten,  bei  den  M-Stammen  der  reine 
Stamm,  z.  B.  gratus  :  gra^u,  bei  den  o-Stammen  lautet  es 
auf  -a  aus,  z.  B.  szdltas  :  szaltd^  es  fallt  so  mit  dem  Fe- 
mininum zusammen.  Die  Adjektiva  auf  -is  haben  kein 
Neutrum.  Gebraucht  wird  das  Neutrum  in  unpersonlichen 
Satzen  und  in  Satzen,  deren  Subjekt  ein  neutrales  Pro- 
nomen  ist,  z.  B.  mdn  szaltd  (meist  abgekiirzt  zu  man  szdlt) 
mir  ist  kalt,  mdn  gera  (ger)  mh  ist  wohl,  tai  sunku  das  ist 
schwer;  sonst  pirma  (zu  pi f mas)  zuerst;  in  alterer  Sprache 
bei  Aufzahlungen  antrUf  trecza  usw.  =  zweitens,  drittens. 
Statt  des  Neutrums  der  w-Stamme  wird  haufig  in  den  er- 
wabnten  Satzen  das  Femininum  verwendet,  z.  B.  zu  szvesiis 


Formenlehre.  16^ 

hell:  lauke  jail  szvesl  drauOen  ist  es  schon  hell.  —  Das- 
Neutrum  zu  geras  ist  gerai,  wenn  es  Pradikat  zu  deav 
Neutrum  iai  ist,  tai  geral  das  ist  gut. 

Betonung  der  unbestimmten  Adjektiva 

zweisilbigen  Stammes. 

80,     Maskulinum. 

1.  Niemals  endbetont  sind  Nom.,  Gen.,  Akk.  sing, 
der  0-  und  jb-Starame,  Akk.  sing,  und  Nom.  pi.  der  u- 
Stamme,  s.  die  Paradigmata  §  82fg. 

2.  Stets  endbetont  die  pronominal  gebildeten  Kasus, 
einerlel  welches  Stammes  und  welcher  Intonation  der 
Wurzelsilbe:  Dat.,  Lok.  sing.;  Nom.,  Dat.  plur.,  Dat.  Instr. 
dual.,  geras : gerdm,  gerame,  gerl,  gerems^  gerem;  d\dis:did2dm 
usw.;  gyvas  :  gyvdm  usw.;  skanus  :  skanidm  usw.,  s.  die  Para- 
digmata.  Ferner  die  substantivisch  gebildeten  Form  en 
Gen.  Instr.  Lok.  plur.  aller  Adjektiva  (s.  Par.);  der  Gen. 
sing,  der  w-Stamme,  skanus  :  skanaus^  tdnkus  :  tankaus, 

3.  Die  Betonung  der  noch  nicht  genannten  Kasus^ 
Instr.  sing.,  Akk.  pL,  Nom. -Akk.  dual,  richtet  sich  nach 
der  Intonation  der  Wurzelsilbe:  steigend  Endbetonung^ 
gerUy  gerus,  geru;  skaniu,  skaniiis,  skaniu;  fallend  Hauptton 
auf  der  Wurzelsilbe,  gyvu,  gyvus^  gyvu ;  tdnkiu,  tdnkius,  tdnkiu. 

Die  Betonung  ist  angesetzt  nach  Kurschats  Angaben 
§  803 fg.,  doch  widerspricht  z.  T.  sein  Gebrauch  im  DLWb., 
wo  z.  B.  aile  Formen  von  lygus  (gleich)  auf  der  Wurzel- 
silbe betont  werden,  z.  B.  gen.  sing.  m.  lygaus,  lok.  lygiamey 
gen.  pi.  lygiu  usw. 

Als  Adjektiva  auf  -u-s  mit  fallend  intonierter  Wurzel- 
silbe und  Hauptton  auf  dieser  werden  von  Kurschat  §813 
nur  angefiihrt:  diszkus  deutlich,  lygus,  szvdnkus  anstandig^ 
tdnkus  dicht,  trdiszus  {trqszus)  geil  wachsend;  dazu  kommt 
szdrpus  (entlehnt)  scharf;  bei  Jaunius  S.  96  noch  einige» 
wohl  z.  T.  zweifelhafte.  Endbetonung  im  Nom.  sing,  bei 
fallender  Intonation  haben  hrangus  teuer,  smulkus  fein,  rebus 
fett,  daher  instr.  sing,  irdngiu,  smulkiu,  rehu,  akk.  pi.  hrdngiuSy 
smidkius,  rebus,  nom. -akk.  dual,  brdngiu,  smulkiu,  rebu. 


170  Grammatik. 

90.  Anhang.  Mehrsilbler.  Angef (ihrt  sind  gleich- 
gebildeteWortgruppen.  A.UnveranderlichenHauptton  habea 
die  Bildungen  auf  -etas^  -ytas,  -otas,  -utas,  -ybas,  -Spas,  -okaSj 
-mgas,  die  Superlative  auf  -'dusias,  also  die  mit  fallender 
Intonation  der  vorletzten,  ebenso  wenn  der  Hauptton  weiter 
^uriick  liegt  als  die  vorletzte. 

B.  Die  Bildungen  auf  -onas  betonen  nach  den  Zwei- 
silblern  mit  fallender  Intonation  {g^vas  §  89.  2). 

C.  Die  Komparative  auf  -esiiis  nach  den  Zweisilblern 
mit  steigender  Intonation  {geras  §  89.2). 

tFber  die  Adjektiva  auf  -inis  s.  §  87. 

91.     Femininum. 

Die  Adjektiva  mit  steigend  intonierter  Wurzelsilbe 
werden  genau  betont  wie  daiiid  (s.  §  62.  3),  die  mit  fal- 
lender wie  galvd  (s.  §  64). 

Anhang.  Mehrsilbler.  Die  Komparative  auf  -esne 
wie  gera,  abgesehen  vom  Nom.  sing.  —  tjber  die  Worter 
auf  -ine  s.  §  87. 

92.  Das  bestimmte  Adjektiv  hat  die  Betonung 
des  unbestimmten,  nur  im  Nom.  sing.  m.  riickt  der  Haupt- 
ton auf  die  Endsilbe  des  ersten,  adjektivischen  Bestand- 
teils:  geras  gerdsis^  gyvas  gyvdsis,  dtdis  didysis,  tdnkus  dicht 
iankusis,  mandagus  anmutig  mandagusis. 

93.     Neutrum. 

Die  Neutra  der  o-  und  ;o-Stamme  haben  den  Haupt- 
ton auf  der  Endsilbe:  gerd  szaltd  usw.  Bei  den  w-Stiimmen 
ist  keine  voUige  Sicherheit  vorhanden.  Soweit  ich  heraus- 
finden  kann,  stimmt  die  Betonung  des  Neutrums  iiberein 
mit  dem  Verhalten  der  von  Adjektiven  abgeleiteten  Ad- 
verbien  auf  -ai.  Fur  diese  gilt  nach  Kurschat  §  972  die 
Kegel:  schwere,  d.  h.  mit  langem  einfachen  Vokal,  Di- 
phthong, Verbindung  von  Vokal  +  Liquida  oder  Nasal  vor 
Konsonant  versehene  Silbe  steigender  Intonation  zieht  den 
Hochton  auf  sich :  z.  B.  baisus  adv.  haXsiai  ntr.  &a?SM,  dailus 
dailiai  dallu,  darkus  dafkiai  dafku,  gailits  galliai  gatluj  gaidriis 


Formenlehre.  171 

galdriai  gaidru,  hartus  Jcarczai  kartu^  meiltcs  metliai  mellu^ 
sunkus  sunkiai  smihu,  tamsus  tafiisiai  tamsu  usw.  Bei  fallender 
schwerer  Wurzelsilbe  ist  diese  betont,  z.  B.  diszhus  diszkiai 
diszhi,  smulkus  smulkiai  smiilku,  hrangus  hrdngiai  (Kurschat 
DLWb. ;  LD.  brangiai)  hrdngu  (Kurschat  hrangii).  Bei  leichter 
Wurzelsilbe  liegt  im  Adverbium  der  Hauptton  auf  der  End- 
silbe,  dazu  stimmt  so  gut  wie  regelmafiig  das  Neutrum,  z.B. 
gratiis  graziai  gratii,  lepus  lepiai  lepu,  skanus  skanim  skanu, 
status  staczai  statu.  Kurschats  Sprachgebrauch  stimmt  nicht 
immer  zu  den  in  seiner  Grammatik  gegebenen  Regeln. 
Vgl.  Bezzenberger,  Eine  indogerm.  Accentregel,  BB.  2, 123, 
und  Ders.,  Die  Betonung  der  lit.  w-Adjektiva  (Festschrift 
fiir  Wilhelm  Thomsen,  S.  176). 

Komparation  der  Adjektiva. 

94.  Der  Komparativ  hat  die  Endung  -esnis^  fern. 
-esne,  der  Superlativ  -idusias,  fem.  -idusia;  sie  warden 
dem  letzten  Konsonanten  des  Adjektivstammes  angefiigt: 
gei'as  geresnis  geridusias,  didis  didesnis  didtdusias  {didelis  bildet 
keinen  Komp.  und  Sup.),  saldus  saldesnis  saldtdusias.  Eine 
Verstarkung  des  Superlativs  (deutsch  aller-)  geschieht  durch 
Vorsetzung  eines  Gen.  pL,  abgeleitet  von  demselben  Ad- 
jektiv,  immer  als  ;o-Stamm,  z.  B.  geriu  geridusysis  der 
Allerbeste,  saldii^  saldtdusysis^  pirmiu  pirmidusysis  der  Aller- 
erste.  Zuweilen  werden  Komparationsformen  auch  von  Sub- 
stantiven  gebildet:  galidusias  der  letzte  (zu  galas  Ende), 
vyresnis  hoher  gestellt,  alter,  vyridusias  oberster,  Haupt-  (zu 
v^as  Mann). 

Die  Zahlworter. 


05. 

Kardina] 

[zahlen. 

1  venas 

(vicvias) 

7  sepfyni 

2  du 

8  asztuni 

3  trys 

9  devynl 

4  keiurl 

10  deszimt 

5  penkl 

11  venulika 

6  szeszl 

12  dvylika 

172  Grammatik. 

13  trylika  40  keturesdeszimt 

14  keturiolika  50  penkesdeszimt 

15  penkiolika  60  szeszesdeszimt 

16  szesziolika  70  sepynesdeszimt 

17  septyniolika  80  asztunesdeszimt 

18  asztuniolika  90  devynesdeszimt 

19  devyniolika  100  szimtas 

20  dvldeszimt  1000  tukstantis. 
30  trisdeszimt 

06.  Zur  Bildung  der  Zwischenzahlen  zwischen  den 
Zehnern  werden  die  Einer  den  Zehnern  einfach  nach- 
gesetzt  Oder  durch  ?f  mit  ihnen  verbunden:  trisdeszimt 
szeszl  oder  ^r.  if  52. 

97.  Die  Zahlen  von  1  —  9  sind  adjektivisch  und 
stehen  mit  dem  gezahlten  Gegenstand  in  gleichem  Numerus, 
Genus  und  Kasus;  die  von  10  an  sind  Substantiva  und 
haben  das  Gezahlte  im  Gen.  plur.,  z.  B.  deszimt  vyri^ 
10  Manner. 

98.  Dekli nation,  venas^  du  haben  pronominale 
Flexion:  v'enas  veno  vendm,  fern,  vena  vends  usw.,  Betonung 
nach  gyvas  §  89.3.  Der  Plur.  veni  fern,  venos  wird  beim 
Zahlen  von  Pluralia  tantum  gebraucht,  z.  B.  venos  kopeczos 
eine  Leiter,  und  im  Sinne  von  «lauter»,  z.  B.  tat  huvo  venl 
vyrai  das  waren  lauter  Manner;  der  verkiirzte  Akk.  ven 
bedeutet  «nur».  —  du  fern,  dvl:  gen.  dvejj^,  dat.  dvem, 
instr.  dvem  fiir  beide  Genera;  ebenso  abtl  (beide)  fem.  abi: 
abeji(,  abem,  abem.  —  irys  ist  ein  i-Stamm:  triju,  trims ^ 
trlSy  trimls,  trise^  ohne  Genusunterschied. 

Die  Zahlen  von  4—9: 


mask. 

fem. 

n.  keturl 

keiurios 

g.  keturii^ 

keturiu 

d.  keiurems 

keturioms 

a.  keturis 

keturias 

i.  keturiais 

keturiomis 

1.  keturiuse 

keturiose 

Formenlehre.  173 

ebenso  die  iibrigen;  5 — 6  sind  zu  betonen  wie  geras,  7  —  9 
wie  g^vas  (s.  §  89.  3). 

99.  deszimt  ist  der  verkiirzte  Akk.sg.  deszimti  zu  nom. 
deszimtis,  einem  fern,  substantivischen  i-Stamm,  in  alterer 
Zeitund  noch  dialektisch  durchflektiert:  gen.  deszimtesusw., 
trys  deszimtys  30.  Urspriinglich  war  der  Stamm  konso- 
nantisch,  daher  alt  gen.  pi.  deszimtu  (nach  Jaunius  S.120 
noch  vorkommend).  Die  folgenden  Zehner  enthalten  den 
verkiirzten  fem.  Akk.  pi.,  bei  2  dualis:  dvi-deszimt  =  de- 
szimti, tris-deszimt  =  deszimtis^  ketures-deszimt  ebenso  usw.; 
sie  sind  in  dieser  Gestalt  indeklinabel. 

100.  Die  Zahlen  von  11 — 19  sind  ebenfalls  in- 
deklinabel (doch  s.  u.  §  133). 

52;i*mto  Substantiv,  wird  flektiert  wie  devas  (s.  §62.3). 
- —  tukstantis  (auch  statt  dessen  der  verkiirzte  Akk.  tukstant 
gebraucht)  gen.  tukstanczo  usw.,  mit  unveranderlichem 
Hauptton.  In  alterer  Zeit,  dialektisch  jetzt  noch,  ist  es 
auch  i-Stamm:  gen.  tukstantes,  pi.  tukstantys. 

101.     Ordinalzahlen. 

1.  pirmas  11.  venuliktas 

2.  antras  12.  dvyliktas 

3.  treczas  13.  tryliktas 

4.  ketvirtas  14.  keturiolikfas 

5.  penktas  15.  penkioliktas 

6.  szesztas  16.  szeszioliktas 

7.  septintas  17.  septynioliktas 
'■                8.  asztuntas  18.  aszt'&nioliktas 

9.  devintas  19.  devynioliktas 

10.  deszhntas  20.  dvideszimtas 

Die  alteren  Bildungen  fiir  7.  und  8.,  sekmas  (aus 
^septmas),  dszmas  sind  fast  ungebrauchlich. 

Die  Zehner  von  30 — 90  wie  dvideszimtas:  trlsdeszimtas, 
keturesdeszimtas  usw.;  100.  szimtas-is,  1000.  tukstantys-is 
(tukstantys-is)^  in  der  bestimmten  Form  angegeben,  da  die 
unbestimmte  die  Kardinalzahl  ist;  iiberhaupt  kommen  die 
Ordinalien  fast  nur  in  der  bestimmten  Form  vor:  pirmas-iS 


174  Grammatik. 

usw.  Diese  Zahlen  sind  Adjektiva  und  werden  so  dekli- 
niert:  fem.  pirmd,  antra,  bestimmt  pirmoji,  szimtdji  usf. 
Die  Betonung  wie  die  von  geras  gerd  (s.  §§82.3;  91);  das 
fem.  zu  tukstantys-is  {-tpsis)  bei  Kurschat  tukstanczoji,  es 
heifit  aber  audi  tukstanczoji.  —  Nach  Art  der  Ordinalzahlen 
ist  von  kell  fem.  kelios  (wie  viele,  einige)  gebildet  kelintds-is 
kelintoji  der  wievielte. 

Sonstige  Zahlwortbildungen  und  Ableitungen 
von  Zahlwortern. 

102.  Kollektivzahlen,  gebrauchlich  nur  von  1 — 9, 
angewendet  bei  Zahlung  von  Pluralia  tantum:  veneri  fem. 
venerios  (dafiir  meist  venl  venos,  s.  §  98),  dvejl  f.  dvejos, 
treji  f .  trejoSj  ketverl  f.  keiverios,  penkeri  f.  penkerios,  szeszerl 
L  szeszerios,  septynerl  f.  septynerios,  asztuneri  f.  asztunerios, 
devynerl  f.  devynerios. 

103.  Besondere  Multiplikativzahlen  sind  nicht 
vorhanden;  die  Multiplikation  wird  ausgedriickt  durch 
Zahlung  von  kaftas  oder  sykis  (mal)  im  Akkusativ:  venq 
kaftq  (sykj)^  trts  kartus  (sykiils);  gewohnlich  verkiirzt:  du- 
syk  (statt  du  sykiu),  trlskarfs  trls-kart  usw. 

104.  Mehrfachheit  wird  ausgedriickt  durch  Zu- 
samraensetzung  der  Kardinalia  rait  -linkas  oder  -gubas  (dies 
nach  Kurschat  nur  bei  2  und  3):  venlinkas  einfach,  fem. 
•linkdy  dvilinkas,  trllinkas,  keturlinkas;  dvigubas  f.  -gubdy  tri- 
guhas. 

105.  Mehrfache  Beschaffenheit  (-lei)  wird  ge- 
geben  durch  Adjektiva  auf  -opas,  gebildet  von  2  an  aus 
den  Kollektivzahlen:  dvejopas,  trejopas,  ketveriopas,  penkeriopas 
usf.,  deszimteriopas  zehnerlei,  szimteriopas  hunderterlei, 
tukstanteriopas  tausenderlei;   « einfach*   durch  vendks. 

106.  Besondere  Distributivzahlen  eind  nicht 
vorhanden;  die  Distribution  wird  ausgedriickt  durch  die 
Prap.  po  mit  Akk.  der  Zahl:  po  vena  je  ein,  po  dii,  pd 
tns  usw. 

107.  Zahlsubstantiva  (-heit)  werden  gebildet  durch 
•etas:  dvejetas  Zweiheit,  trejetas  Dreiheit,  penketas  Fiinfheit, 


Formenlehre.  17S 

asztunetas  Achtheit  u.  dgl.,  so  auch  Jceletas  (zu  hell)  Anzahl 
von  einigen. 

107a.  kek,  teh  bedeuten  «wieviel,  soviel».  Es  sind 
Abkiirzungen  der  in  alterer  Zeit  noch  flektierten  kekaSy 
tekas,  und  werden  substantivisch  gebraucht,  d.  h.  mit  dem 
Genitiv  verbunden.  kell,  dekliniert  wie  keturl  §  98,  heiCt 
fragend  «wie  viele»,  iudefinit  «einige>. 

Adverbia. 

108.  1.  Von  Adjektivstammen  gibt  es  zweierlei 
regelmaCige  Adverbialbildungen: 

A.  auf  -ai;  die  von  w-Stammen  gehen  von  einem 
Stamm  auf  -jo-  aus,  z.  B.  geras  gerai,  sldpczas  slapczat,. 
geridusias  geridusiai,  skanus  skaniai,  saldus  saldtai.  Nur  die 
Komparativa  auf  -esnis  haben  selten  diese  Form,  geresniai, 
sondern  deren  Adverbia  lawten  geriaus,  saldiaus;  zu  beachten 
ist  die  steigende  Intonation  der  Silbe  -aus  gegeniiber  dem 
Superlativ  geridusiai.  Nicht  selten  lauten  die  adverbiellen 
Komparative  geriau,  die  Superlative  geridus,  gerldu.  Von 
dldis  wird  didei  gebildet.  —  Hierher  gehoren  auch  die  Ad- 
verbia auf  -linkai  (abgekiirzt  -link),  das  nominalen  Kasus- 
formen  und  Ortsadverbien  angefiigt  wird,  z.  B.  gtrion-linkai 
waldwarts,  namOn-linkai  heimwarts,  sziduren-linkai  (szidur- 
link)  nordwarts,  dangun-linkai  himraelwarts,  vakarun-linkai 
gegen  Abend,  ten  linkai  dorthin. 

B.  auf  -yn  mit  der  Bedeutung  «in  den  Zustand  bin- 
ein,  den  das  Adjektiv  aussagt»,  verbunden  mit  eUi  gehen, 
z.  B.  jau  geryn  eln  es  geht  schon  besser  (eig.  ins  Gute),. 
sziltyn  e'lti  warm  werden,  vesyn  eiti  kiihl  werden,  zu  geraSy 
sziltas,  vesus.  In  der  iilteren  Sprache  sind  sehr  gewohnlich 
langere  Formen  auf  -yniui,  z.  B.  temyniui  nach  unten  {te- 
mas),  eit  didyniui  es  wird  groCer  (dldis),  z.  T.  neben  -yUy 
z.  B.  in  Bretkuns  Post,  temyn  neben  temyniui. 

109.  2.  Adverbiale  Ableitungen  von  Pronominal-^ 
stammen. 

Des  Ortes:  cze  (nicht  C2^,  ostlit.  czd,  d.  i.  cze)  czonai 
czon  hier,  szlcze  sziczonai  szlczon  hier,  sze  (erhalten  in  etk-sz: 


176  Grammatik. 

[= -sze]  komme  her,  2.  pi.  eik-sz-te]  duk-sz  gib  her,  2.  pi. 
duk-sz-te;  szen  szenai  szen  hier,  te  da  (als  Ausruf,  da!),  ten 
i^ai  tenais  da,  dort;  kuf  wo,  nekur  nirgend,  kituf  anders- 
wo,  visuf  uberall;    katrul  wohin,  katrun-linkai  wohinwarts. 

110.  Der  Zeit:  kada  kadal  wann,  nekadd  nekadal 
nekados  nekadats  niemals  (ne-kadd  bedeutet  «zuweilen»), 
iadd  dann,  visadd  visados  visadai  immer;  die  auf  -da  aus- 
lautenden  Formen  haben  ostlitauisch  -du,  das  auf  nasalen 
Auslaut  fiihrt,  daher  genau  genommen  -da  zu  schreiben 
ware,  vgl.  kaddn-gi  weil;  kol  koliai  (eig.  wie  weit  hin)  wie 
lange  (pakol  ist  konjunktional  «solange  als»),  sziol  szioliai 
■eigentlich  «bis  hierhin»  (jetzt),  in  ik-szidl  bis  jetzt,  tol  toliai 
so  lange,  bis  dahin,  patol  dass. ;  jau  schon;  andai  jenesTages. 

111.  Der  Art  und  Weise:  kai  wie,  statt  dessen 
regelmaCig  kaip  katpo  {nekaip  auf  keine  Weise ;  nekatp  be- 
deutet das  vergleichende  «als»  beim  Komparativ),  szeip  = 
^ziatp  auf  diese  Weise  (auch  «sonst»),  szitatp  dass.;  fa?  so, 
iezp  desgl.,  statt  iaip  (angeschlossen  an  szetp),  talpo;  vgl. 
noch  katraip  auf  welche  (von  beiden)  Weisen,  kitaip  auf 
andere  Weise,  abejatp  auf  beide  Weisen,  a7iaip  auf  jene 
Weise,  antraip  auf  die  andere  Weise. 

112.  3.  Adverbiell  gebrauclite  Kasus  von 
Nomina. 

Nominativ:  das  vereinzelte  rdds  zwar  (in  alterer 
Sprache  in  der  Bedeutung  «gern»,  ==  slav.  rado,  noch 
•dekliniert),  he-rods  dass. 

Genitiv:  ko  (von  kds)  weshalb;  tolydtaus  sogleich, 
:zugleich. 

Dativ:  kdm  wozu,  warum;  pogreczdm  nebeneinander, 
vgl.  gretd  dass.;  aplinkui  umher;  dativische  Endung,  aber 
andere  Betonung  haben  die  zahlreicheren  mit^a-  zusammen- 
gesetzten  Adverbia  der  Art  wie:  pdbuczui  (zu  hutas)  von 
Haus  zu  Haus,  padenim  (dend)  einen  Tag  um  den  andern, 
paeiliuX  (eile)  der  Reihe  nach,  pagreczui  nebeneinander, 
^akeliui  (kelias)  unterwegs,  pakampiui  {kampas)  in  alien  Ecken, 
pameczm  (metas)  Jahr  um  Jahr,  panakczui  {hakits)  Nacht  um 
Nacht,  parikczui  {riktd)  der  Reihe  nach,  pasykiut  {sykis)  Mai 


Formenlehre.  177 

um  Mai,  pasiuliui  (siulas)  dem  Faden  nach,  pafakim  {pa- 
iakaJ,  patakos  abtropfende  Fliissigkeit),  patygiui  {tygis  Schritt, 
Gang,  Mai)  einmal  urns  andere,  pamesczui  von  Stadt  zu 
Stadt,  pastuldui  Stiick  fur  Stiick ;  Betonung  auf  der  Wurzel- 
silbe  ist  selten  :  pakalniui  (kdlnas)  bergab,  pakojui  (koja)  den 
FiiCen  nach,  pakulniui  (Jndnis)  auf  den  Fersen,  pavejui  (vejas) 
mit  dem  Winde.  Selten  sind,  wie  es  scheint,  solche  Bil- 
dungen  mit  andern  Prapositionen :  l-pedtui  (pedd)  den  Fufi- 
spuren  nach;  sq-miszHui  durcheinander  gemischt  (mhzti 
sich  vermischen).  Vielleicht  hierher  auch  paskut  nachher, 
hinterher  {pdskui  ist  Prapos.  nach). 

Akkusative  enthalten,  verbunden  mit  der  Post- 
position -w,  aus  -»a,  laukan  hinaus  {laukas  Feld),  namon 
(mnias)  nach  Hause,  szalin  zur  Seite,  (szalts)  fort ;  vgl.  dangu-n 
{dangus)  gen  Himmel;  s.  auch  unten   §  117. 

Instrumental:  mainii  {mamas)  wechselweise,  matit 
{nidtas  klein)  vielleicht,  wohl,  pamatii  (und  pamaft)  lang- 
sam,  neredu  {redas  Ordnung)  ungebtihrlich,  iibermafiig,  skyriu 
{skyrius  Unterschied)  besonders,  vargu  {vafgas  Not)  schwer- 
lich;  apylankq  auf  Umwegen  (und  apylankomis),  dpskardq 
lyja  es  regnet  mit  Glatteis,  pestq,  (und  pestu)  aufrecht, 
pusidu'svyrq  halb  hangend  (zu  smrtitjhergemcht  bekommen), 
slaptq  slaptomis  heimlich,  tesq  freilich  (tesa  Wahrheit); 
galvatnikszczais  Hals  iiber  Kopf,  kartais  {kartas)  bisweilen, 
pabuczais  {butas)  von  Haus  zu  Haus,  paeiliumis  {eile)  der 
Reihe  nach,  pavirszunCis  {virszus)  oberflachlich,  preszais  (vgl. 
Prap.  presz  gegen)  entgegen,  szuliats  im  Galopp,  paiteynials 
(teme)  an  der  Erde;  pasaloms  (eig.  mit  Versteck,  vgl.  ^sz 
pasalu  aus  dem  Hinterhalt)  unvermerkt,  pastrdipomis  (vgl. 
stralpsnis  Stufe)  stufenweise,  pesczomls  zu  Fufi  (adj.  pesczas); 
paszniHdomis  zischelnd  (vgl.  sznih^deti  fliistern),  replorms 
kriechend  (vgl.  replioti  kriechen),  tylomis  {tyla)  schweigend. 
Hierher  auch  ji  —  ju  je  —  desto;  Uij  tu-jau  tu-jaus  (eig. 
dam  it  schon)  sogleich. 

Lokativ:  kame  (zu  Ms)  wo,  lauke  {laukas  ¥  eld)  drau- 
Cen,  wawe  (wamas)  zu  Hause,  paszdly{-je;  szalls  Seile)  nahe, 
szale  {szalts;  wenn  Lok.)  neben,  vdkar  (verkiirzt  ams  vakare 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch  12 


178  Graramatik. 

zu  vdkaras  Abend)  gestern,  ut-vakar  vorgestern;  vidut  (vidusy 
drinnen,  ^Msiaw  halb,  entzwei  (alter  lok.  dual  zupuse  Hiilfte), 
darnach  dvejau  (du)  zu  zweien.  Lokative  sind  wohl  auch  arth 
nahe,pamail{nebenpama;tu)\singSRm  (zu  ma^s  klein),  toll  weit. 

113.  Zahlreich  sind  adverbieli  gewordene  ver- 
ktirzte  Kasusformen,  z.  T.  Akkusative,  z.  B.  kas-den 
jeden  Tag,  kas-n&kt  jede  Nacht,  zuweilen  auch  scheinbar 
Nominative  kas-mets  jedes  Jahr  (ist  aber  =  kas-metics),  szi- 
met  heuer,  szenden  heute,  per-mer  iibermafiig;  z.T.  Instru- 
mentale,  z.  B.  anq-pus  (picse  Halfte),  and-szdl  (szalls  Seite) 
jenseits,  ilgumet  lange  (zu  ilgas,  metas);  ku-czes  zu  welcher, 
zu  irgendeiner  Zeit,  tu-czes  damals,  t^-met  (in  jenem  Jahr) 
damals.  Andres  derart  z.  B.  por^t  iibermorgen;  atgdl  (at- 
galion,  atgalio;  zu  galas  Ende)  zuriick;  atpencz  im  Gegen- 
teil;  vis  immer  (von  ntr.  visa),  bats  schrecklich,  iiberaus  (zu 
haisiis);  be-plg  leicht  (pigus),  venok  nur  {venokas  einartig), 
venat  dass.,  vel  wiederum  {veliai,  veliais);  pirih  (prap.  vor) 
aus  pirma  (ntr.  zu  pirmas).  —  Erwahnt  sei,  daC  vvie  in 
andem  SprachenVerbindungen  mit  Frapositionen  adverbieli 
werden,  z.  B.  po-tdm  nachdem,  nachher,  preg-to  preg-tdm 
dazu  noch,  isz-tes  fiirwahr  (zu  tesa  Wahrheit). 

114.  4.  Vereinzelte  Adverbia:  aure  aurenai  aurion 
aurionai  (Kurschat  LDWb.)  dort,  kiinftig,  le-je  allerdings, 
bent  ben  wenigstens,  doch,  dabar  jetzt,  ddr  noch,  juk  doch, 
lal  (Wunschpartikel,  lai  devs  dud  moge  Gott  geben;  nur 
mundartlich) ;  ne  nicht,  ne-gi  nicht  doch,  vgl.  auch  ko-ne 
(eig.  was  nicht)  beinahe;  nil  nu-gi  nunai  nun,  jetzt,  taczau 
dennoch,  vos  kaum.  Die  untrennbar  mit  Verbalformen 
verbundenen  be-,  te-:  be-  gibt  durativen  Sinn,  z.  B.  be-vatiu- 
dams  afradau . . .  wahrend  ich  so  dahin  fuhr,  f and  ich . . . ; 
ie-  ist  einschriinkend :  nur,  z.  B.  asz  ddr  trls  dolerius  te- 
turiu  ich  habe  nur  noch  drei  Taler. 

115.  5.  Vereinzelt  sind  auch  Verbalformen  adver- 
bieli geworden:  buk  (Imper.  zu  buti  sein)  als  ob;  butent 
namlich,  ndrint  obgleich  (abgekiirzter  Partizipialkasus  zu 
noreti,  part.  pra3.  worn,  wollen);  rdsi  (2.  sing.  fut.  zu  randic 
rasii  finden:  du  wirst  finden)  vielleicht. 


Formenlehre.  179 

Anhang  zur  Deklination: 

IFber  altere  uud  dialektische  Formen. 

110.  Da  es  in  diesem  Raume  nicht  moglich  ist, 
alle  Erscheinungen  der  alteren  Sprache  zu  behandeln,  habe 
ich  mich  wesentlich  an  zwei  Hauptquellen  gehalten,  die 
zu  den  besten  des  16.  Jhs.  geboren:  Bretkun,  Postilla, 
zwei  Teile,  Konigsberg  1591  (unten  zitiert  mit  Br.),  und 
Dauksas  Postille  von  1599,  hg.  von  Wolter  unter  dem 
Titel:  Postilla  Catholicka  Jak.Wujka  v  litovskom  perevod6 
Nik.  Dauksi,  St.  Petersb.  1904 — 1909,  bis  jetzt  heraus- 
gekommen  bis  S.  277  des  Originals  (=  368  S.  der  Aus- 
gabe),  es  ist  wohl  die  vorziiglichste  Quelle  fiir  das  iiltere 
Litauisch  (unten  zitiert  mit  D.);  ferner  desselben  Kate- 
chismus  von  1595,  hg.  von  Wolter:  Litovskij  Katichisis 
N.  Dauksi,  St.  Petersb.  1886  (zitiert  mit  DK.). 

11*7.  Kasus  konnen  mit  Postpositionen  verbunden 
werden:  -na,  verkiirzt  -n  =  «in»  mit  Akk.,  in  der  alteren 
Sprache  und  noch  mundartlich  sehr  gebrauchlich,  z.  B. 
mesiana  mestan  in  die  Stadt  (mcstas),  rankon  in  die  Hand 
{rankd),  rankosna  (in  die  Hande);  ostlitauisch  heute  z.  B. 
miszkan  in  den  Wald  {mlszkas),  kriivon  zu  Hauf  {kruva)^ 
gesmen  in  das  Lied  (gesme),  puszin  in  die  Fichte  (puszls); 
svatimuos  miszkuos  (statt  -uos-n  fur  -uos-na)  in  die  fremden 
Walder.  Im  Katechizm  Ledesmy  von  1605  (ostlitauisch; 
hg.  von  Bystron,  Krakau  1890)  wird  dem  Akk.  plur.  -nu 
angefiigt  (im  Sing,  nur  -w),  z.  B.  namusnu  in  das  Haus 
{namm),  dangus-nu  in  die  Himmel  {dangus);  das  deutet  nicht 
auf  *-nan  (Zubaty,  Bait.  Misz.,  IF.  6,  269),  sondern  ist  eine 
Angleichung  an  den  Lok.  plur.  auf  -su.  —  In  der  heutigen 
preuB.-lit.  Schriftsprache  in  einzelnen  Wendungen,  z.  B. 
vardan  devo  auf  den  Namen  Gottes,  dangun  gen  Himmel, 
szirdyn  imtis  sich  zu  Herzen  nehmen,  namon  nach  Hause, 
laukan  hinaus  (ins  Feld,  laukas),  nach  Kurschat  §  1488. 

118.  'pi,  verkiirzt  -p\  vor  ihm  bleiben  urspriinglich 
auslautende  Nasale  der  Kasus  erhalten,  als  m.  Mit  Ge- 
nitiv,    in   alterer   Zeit   allgemein   gebrauchlich,  =   «zu> 

12* 


180  Grammatik. 

(Richtung),  z.  B.  devo-pi  deuo-p  zu  Gott,  jo-pi  zu  ihm, 
veszpatesp  zu  dem  Herrii  (veszpatis,  veszpats),  tarnum-p  zu 
den  Dienern.  In  der  Schriftsprache  nur  noch  in  einzelnen 
Wendungen,  z.  B.  vakard-p  gegen  Abend  (vnkaras),  galo-p 
gegen  EnHe  (galas). 

'pi  mit  Lokativ  =  «bei».  Die  Lokative  haben  dabei 
Formen,  die  von  den  heutigen  abweichen;  die  Beispiele 
sind  hier  entnommen  aus  D.  und  aus  Br.:  D.  mask,  o- 
Stanime  dievie-p  {==deve-p)  beiGott,  kontrahierte  ;o-Stamme 
herneli-p  bei  dem  Kindlein  (bernelis);  i-Stamme  ugni-p  beim 
Feuer;  w-Stamme  sunu-p  bei  dem  Sohne  {sunus),  fem.  a- 
Stamme  (ohne  Postp.  -oje)  mergai-p  bei  der  Jungfrau 
{merga),  skomiei-p  am  Tische  {skomia,  ei  wegen  m');  Br. 
mask.  o-Stamme  dieme-p,  aber  viel  haufiger  diewi-p.  — 
Beim  Pronomen  D.  manim-p  bei  mir,  tavim-p  bei  dir, 
savim-p  bei  sich,  musim-p  bei  uns,  jusim-p  bei  euch,  daneben 
(aber  viel  seltener)  manip,  tavip,  savip,  musip;  tamim-p  bei 
dem,  jamim-p  bei  ihm,  daneben  jami-p,  gewohnlicher  ist 
aber  bei  den  nicht  personlichen  Pronomina  die  Anfiigung 
an  die  verkiirzte  Lokativform,  jam-p  bei  ihm,  kitam-p  bei 
dem  andern,  szventam-p  bei  dem  Heiligen.  Bei  Br.  kommt 
-im-p  im  Personalpronomen  gar  nicht  vor,  nur  -i-p,  in  mani-pi, 
iavi-p,  savi-pi,  musi-p,  jusi-p;  in  den  iibrigen  Pronomina 
entweder  -ami-p  oder  -am-p:  szventami-p  Jani-p  beim  heiligen 
Johannes  (vgl.  dazu  visami  czesi  zu  aller  Zeit,  visame  raszte 
in  aller  Schrift,  S.  16),  jam-pi,  kuriam-pi  bei  welchem, 
szventam-p.  Zu  den  Lokativen  deve,  tame  findet  sich  in 
keiner  altlitauischen  Quelle  ein  *devem-p^  *tamem-p,  nur 
im  heutigen  Niederlitauisch  erscheint  (Jaunius  S.  114) 
eine  bestimmte  Form  mit  Nasal  geram^nje  in  dem  Guten. 
Die  Theorie,  daC  dev^,  tam^  (vgl.Zubaty  a.  a.O.)  zu  schreiben 
eei,  findet  also  im  altern  Litauisch  keine  Bestatigung;  es 
ist  unerklarlich,  warum  bei  urspriinglichem  Nasal  kein 
*devem-pi,  *tamem-pi  entstanden  sein  soUte. 

Im  Plural:  bei  D.  ohne  Postposition  -se,  -se,  -sia, 
das  letzte  nur  lautliche  Vertretung  von  -se;  mit  Postp. 
rsem-p  oder  -siam-p,  z.  B.  vartAsemp  am  Tore  {vaftai\  tmo- 


Formenlehre.  181 

nesemp  tmonmamp  bei  den  Menschen,  gerusiamp  imonesemp 
bei  guten  Menschen.  Bei  Br.  -sam-p,  devip  ir  tmonesamp^ 
wo  -sa-  niir  eine  unvollkommene  Schreibung  fiir  -sa-,  -sia- 
ist.  Ein  *-su-pi  zu  der  alten  Endung  -su  findet  sich  in 
keiner  Quelle. 

119.  Die  Postpositionen  sind  mit  dera  Kasus  so  ver- 
wachseii,  daC  die  Zusammenriickung  als  ein  einheitliches 
Gebilde,  als  ein  einheitlicher  Kasus  empfunden  ist.  Das 
zeigt  sich  darin,  daC  bei  kongruierenden  Verbindungen  von 
Adjektiv  und  Substantiv  oder  von  Substantiv  und  Appo- 
sition alle  Bestand telle  die  Postposition  bekommen,  z.  B. 
amiinon  Jcaralyston  tavon  in  dein  ewiges  Reich,  namusna 
tavusna  in  dein  Haus;  pagirtosp  mergosp  Mariosp  zu  der  ge- 
priesenen  Jungfrau  Maria,  top  ponop  savop  melojop  zu  diesem 
seinera  lieben  Herrn,  2od^ump  gedingump,  czystump  ir  tiau- 
dingump  zu  ehrbaren,  reinen  und  niitzlichen  Worten;  es 
werden  sogar  die  Bestandteile  der  bestimmten  Adjektiv- 
deklination  einzeln  mit  -pi  versehen,  z.  B.  gyvump-iump  zu 
den  Lebendigen. 

ISO*  Zu  den  konsonantischen  Stamraen.  Ge- 
nitiv  sing,  und  Nominativ  plur.  haben  in  alteren  Quellen 
-es  (vgl.  de  Saussure,  Nominatif  plur.  et  gen.  sing,  de  la 
declinaison  cons,  en  Litouanien,  IF.  4,456),  bei  D.  durch- 
gehend,  z.  B.  gen.  sg.  dukteres,  piemenes,  wandenes,  nom.  pi. 
dukteres,  akmenes,  wandenes,  szunes,  deheses  (12.  18),  auch 
danies  (zu  danfls)  90.  23.  Der  Akk.  plur.  hier  nur  -iSy 
z.  B.  moteris,  akmenis,  ivandenis,  szu7iis,  nienesis.  Der  Akk. 
pi.  der  r-Stamme,  dukteres  usw.,  wie  ihn  oben  §  57  das 
Paradigm  a  mit  gibt,  ist  nach  den  e-Stammen  {^oles)  ge- 
bildet.  Bei  Br.  schon  gen.  sg.  moters  neben  moteres,  dukteres, 
nom.  pi.  ynoters^  dukters  neben  moteres,  dukteres,  bei  ihm 
auch  Akk.  pi.  moteres  neben  moteris.  —  Der  auch  im  heu- 
tigen  Sprachgebrauch  haufige  Ubergang  der  kons.  Stamme 
in  -i-  und  -/o-Stamme  findet  sich  schon  in  den  alteren 
Quellen  nicht  selten,  z.  B.  bei  D.  gen.  sg.  akmenio  und 
akmenies,  piemenies^  moteriesp,  nom.  pi.  piemenis  (d.  i.  -ys), 
bei  Br.  gen.  sg.  szunies^  nom.  pi.  szunis  (=  -ys),    gen.  pi. 


182  Grammatik. 

moteriu.  —  Der  Dativ  sg.  endet  bei  D.  auf  -i  (=  -«/),  z.  B. 
dukteri,  piemeni  (vgl.  §  121).  —  Der  alte  Nominativ  imn 
Mensch  ofter  bei  D.,  auch  sonst  in  alteren  Quellen.  — 
Nicht  selten  sind  konsonantische  Formen  bei  Worten,  die 
sonst  als  f  Stamme  behandelt  werden  (liber  gen.  pi.  dantu 
B.  §69),  so  bei  D.  gen.  pi.  szirdu  (zu  szirdls),  ganz  regel- 
maCig  veszpafu  (zu  veszpats);  ferner  krutu  (zu  krutls  Brust), 
prietastu  (zu  pretastis  Ursache),  deszimtu  (zu  deszimtis  zehn), 
^Mvu  166.8  (zu  ^ uvls  ¥isch)\  dieselben  Falle  auch  bei  Br. 

120 SL.  Der  Nom.  sg.  des  heutigen  koks,  toks  bei  D. 
iokis  kokis  (neben  visokias),  nom.  sg.  fern,  kokt-g,  d.i. koki-g{i). 

1^1.  Dativ  sing,  der  mask,  o-  und  w-Stamme, 
niederlit.  nordwestlich  -ou,  v^rou  sunou,  siidostl.  (s.  §  52) 
v^'u  sunu,  unterschieden  vom  Lok.,  sunou,  durch  die  Be- 
tonung.  Der  Dativ  der  t -Stamme  nordwestl.  -ei,  dvei^ 
siidostl.  -«,  dvi  (Lok.  avi) ;  in  der  alteren  Spracbe  in  einigen 
Quellen  -y  (geschrieben  ii  oder  t),  bei  D.  nur  so,  z.  B. 
wieszpatii  diewui  dem  Herrn  Gott,  iszminti  sawai  der  eigenen 
Einsicht;  der  Lok.  lautet  auf  -He,  d.  i.  -ijje  aus,  z.  B. 
szirdiie,  zuweilen  verkiirzt,  z.  B.  iszminti  =  iszminty.  —  Tn 
einer  hochlitauischen  Lokalmundart  (Debeikei)  der  Dat. 
der  0- Stamme  auf  ai:  vyrai, 

\22,  Dat.  sing,  der  nicht  personlichen  Pro- 
nomina  und  der  Adjektiva  bei  Br.  (auCerhalb  des  be- 
stimmten  Adjektivs)  auf  -amui  (ao  auch  in  andern  alten 
Quellen),  aber  fast  nur  in  denBibelperikopen,  deren  Sprache 
iiberhaupt  eine  etwas  andere  Farbung  hat  als  die  der  Pre- 
digten,  z.  B.  tarnui,  jamui,  gresznamui  (50mal),  ganz  ver- 
einzelte  Falle  im  Predigttext  tamu  melamui  ponui  (S.  86), 
tanm  (102);  bei  D.  nur  die  heutige  Form  auf  -m,  tdm  usw., 
in  DK.  an  zwei  Stellen  (16.  20,  30)  kamu-g  warum.  — - 
Der  Dat.  sg.  der  Personalpronomina  in  alteren  Quellen 
mani,  tavi,  smi. 

123*  Die  alteren  Formen  der  Personalprono- 
mina, 1.  m?,  2.  ti,  werden  akkusativisch  (me,  te)  und 
dativisch  (mihi,  tibi)  gebraucht,  z.  B.  ne-mi-krutink  riihre 
mich  nicht  an,  sakai-mi,  pa-mi-sakai  sage  mir,  ne  pasake-gu 


Formenlehre.  18S 

mi  pats  hat  er  mir  nicht  selbst  gesagt?,  to  mi  gail  das  ist 
mir  leid,  kaip  mi  regis  wie  mir  scheint,  pa-ti-rodysiu  ich 
werde  dir  zeigen,  te-palaimini-f  benedicat  tibi. 

124.  Instrumental  sg.  fem.  der  a-  und  e-Stamme 
inuB  ostlitauisch  (nach  §  48)  auslauten  auf  -m,  -i,  z,  B. 
ruriku  =  ra7ikq^  ioli  =  tol^.  —  Der  Instr.  sg.  der  ?i-Adjektiva 
in  alterer  Zeit  oft  noch  -umi,  z.  B.  lygumi,  stipruml. 

1!35.  Lokativ  sing.  Dem  -e  in  deve,  tame  steht 
ostlit.  gegeniiber  devl  tarni  (verkiirzt  taih);  iiber  die  Loka- 
tive  vor  -pi  s.  o.  §118,  ebenso  iiber  die  niederlit.  Formen 
sunou  avl.  —  Die  Lokative  sind  mancherlei  Umbildungen 
unterworfen,  so  in  der  alteren  Sprache  in  Bretkuns  Werken 
statt  deve:  diewije  {d.  i.devyje)^  dieweje  {d.  i.  deveje),  dieivuje 
(d.  i.  devuje,  nach  Analogie  der  w-Stamme),  s.  Bezzenberger, 
GLSpr.  S.  133.  In  heutigen  niederlit.  Mundarten  ist  -yje 
vertreten  durch  -e  (d.  i.  -eje),  z.  B.  gaide  (zu  gaidys,  lok.  gai- 
dyje),  nakfe  (zu  nakt)s),  vgl.  dazu  bei  Br.  nakteje,  smveje^ 
neben  sawije;  nach  dieser  Form  auch  bei  nicht  person- 
lichen  Pronomina,  z.  B.  jamyje  paczamyje  in  ihm  selbst 
<Br.  I,  163).  —  Bei  D.  lautet  der  Lok.  sg.  der  pronomi- 
nalen  yo-Stamme  haufiger  auf  -ime  aus,  auCer  dem  sonst 
auch  gebrauchlichen  szime,  z.  B.  kurime  (sehr  haufig)  in 
quo,  tohme,  einmal  jime  (in  eo)  341.  3,  vgl.  dazu  unten 
das  zusammengesetzte  Adjektiv  (§130),  didesnime,  debesyje 
Mhantime  in  der  glanzenden  Wolke  (343.  14).  Bei  den 
adjektivischen  M-Stiimmen  kommt  als  Lok.  -ume  vor,  z.  B. 
D.  hrangume  daikte  (262.  10)  in  teurer  Sache,  Br.  ligume 
pratudyme  (I,  390)  in  gleichem  Verderben. 

1!26.  Der  Nominativ  plur.  von  aiis  (anas)  lautet 
in  alterer  Zeit  (auch  jetzt  noch  mundartlich)  anis  d.  i.  anys, 
f?o  bei  D.  neben  ane;  bei  Br.  ist  ane  selten.  Dieselbe  Endung 
nach  Jaunius  niederHtauisch  auch  bei  den  Partizipien  auf 
-ama-,  z.  B.  degamas  :  degamis  (=  -ys),  degdamas  :  degdamis^ 
ebenso  beim  Part,  der  Notw.  degtinas :  degtinis ;  so  auch  bei 
Br.  das  Part.  pras.  I,  z.  B.  darantis,  turintis  (zu  darqSj 
ttiriSj  sonst  darq,  iurj). 


184  Grammatik. 

12^,  Dativ  pluralis.  Schon  im  Katechismus  von 
1547  (hg.  von  Bezzenberger,  Lit.  und  lett.  Drucke  I,  Got- 
tingen  1874)  steht  das  heutige  -ms  neben  altem  -mus.  In 
den  Quellen  sind  diese  Endungen  z.  T.  merkwiirdig  ver- 
teilt,  so  steht  bei  D.  durchgangig  -mws,  bei  Br.  ist  -mus 
beim  Substantiv  selten,  in  der  ganzen  Postille  habe  icK 
in  der  sehr  grofien  Menge  von  Dativen  nur  18  Falle  mit 
-mus  gezahlt,  z.  B.  vaikamus,  dazu  komnien  etwa  10,  wo 
das  Substantiv  ein  Pronomen  oder  Adjektiv  mit  Dat.  pi. 
auf  -mus  neben  sich  hat,  also  leicht  eine  Ausgleichung 
stattfinden  konnte,  z.  B.  visemus  imonemns  (alien  Menschen)^ 
mumus  tarnamus  (uns  Dienern).  Dagegen  ist  der  Sprach- 
gebrauch  Bretkuns,  beim  Pronomen  -mus,  am  besten  daran 
erkennbar,  dafi  bei  Verbindung  von  Pronomen  oder  Adjekti\r 
mit  Substantiven  jene  in  den  zahlreichen  Fallen  in  der 
Kegel  -mus,  diese  -ms  haben,  z.  B.  (in  heutiger  Orthographic) 
mumus  tmonems  (uns  Menschen),  temus  iod^ams  (den  Woolen), 
kitemus  tydams  (den  anderen  Juden),  regintemus  ir  nusiste- 
bentemus  apasztalams  (den  schauenden  und  sich  verwun- 
dernden  Aposteln);  ich  habe  in  der  Postille  fast  900  Falle 
der  Endung  -mus  bei  Pron.  und  Adj.  gezahlt,  140  mit  -ms, 
darunter  aber  etwa  40,  wo  das  Pron.  mit  Substantiven  auf 
-ms  verbunden  ist,  also  eine  Ausgleichung  angenommen 
werden  kann,  z.B.  visems  kitems  2ydams  (alien  andern  Juden). 
—  Wenn  in  heutigenMundarten,  so  ostlitauisch  (Anykszczei) 
Dativ  und  Instr.  pi.  auf  -m  auslauten,  z.  B. :  dat.  mum 
prastiem  tmonHem  (uns  einfachen  Menschlein),  instr.  szak^m 
(zu  szaka  Zweig),  so  hat  eine  Ubertragung  aus  dem  Dat.- 
Instr.  dual,  {-m)  stattgefunden. 

l!28.  Der  Instrumental  plur.  der  /w-Stamme,  jetzt 
-'ais  {-eis),  lautet  in  alterer  Zeit  noch  hiiufig  -u-mis  (z.  T. 
auch  jetzt),  z.  B.  karaliumis]  der  Dativ  zuweilen  -u-mus, 
z.  B.  trimus  karaliumus  (den  drei  Konigen)  D.  86.  31.  — 
Das  M- Adjektiv  hat  ebenso  instr.  pi.,  z.B.  hudru-mis  {Jbudrm 
wachsam). 

199.  Der  Lokativplur.  hat  in  der  iilteren  Sprache 
-su  neben  -se;    Beispiele   in    dem  Text   S.   102 fg.;    nach 


Formenlehre.  IS^ 

Jaunius  niederlit.  vyrunsi.  —  Der  Lok.  pi.  der  Personal- 
pronomina  statt  der  heutigen  musyje  jtisyje  alter  auch 
musuje,  jusuje  (Br.)  durch  Anschlufi  an  die  Genitive  musuy 
jusu  (musu,  jusu). 

130.  Das  bestimmte  Adjektiv  behalt  in  alterer 
Zeit  ofters  die  unverkiirzten  Formen  der  beiden  Bestand- 
telle,  z.  B.  bei  D.  Lok.  sg.  sawame-iime  bei  dem  Seinigen^ 
pirmam^-iime  in  dem  er^ten  (so  immer  -jime  in  dieser  Ver- 
bindung),  dat.  pi.  padutiemus-iemus  den  Untertanen,  instr. 
pi.  fern,  pirmomis-iomis;  bei  Br.  der  Dat.  sg.  m.  nur  in  der 
Form  -amu-iem  (-iaw),  z.  B.  jaunatnu-iem,  tikramu-iam.  — 
Der  Akk.  plur.  fem,  in  Bretkuns  Schriften  mehrmals  mit 
erhaltenem  Nasal  im  ersten  Bestandteil,  z.  B.  pirmans-es- 
(1,170),  gemeinWi.  pirmds-es  (-ias),  vgl.  Bezzenberger,  GLSpr. 
155;  nach  Jaunius  noch  jetzt  niederlitauiscb,  auch  im 
Mask,  germis-ius  (gemeinl.  gerus-ius). 

131.  Der  Dativ-Instr.  dual.  Br.  1,116  akinia^ 
(zu  akts  Auge);  es  scheint  die  einzige  Stelle  zu  sein,  wo* 
diese  Form  vorkommt,  sie   ist  vielleicht   nur   ein  Fehler. 

13S.  Ein  adjektivisches  Neutrum  (zugleich 
adverbiell  gebraucht)  hat  in  alterer  Zeit  auch  der  Kom- 
parativ,  z.B.  daugesn  javu  D.  77.36  mehr  Getreide,  geresni-g 
iemus  in.l  es  ist  ihnen  besser;  im  Superlativ  paskucziausia 
73.  28  letztlich  (in  einer  Aufzahlung  neben  den  Neutrea 
treczia,  ketvirta);  so  auch  abeia  beides,  z.  B.  115.34.  Bei 
Br.  z.  B.  daugesni  pikto  mehr  des  tJbels  (I,  75). 

133.  Zu  den  Zahlwortern.  Die  Zahlen  vont 
11 — 19,  jetzt  indeklinabel,  werden  in  alteren  Quellen  oft 
als  Feminina  dekliniert,  z.  B.  bei  D.  pirm  trylikos  szimtif 
mehi  vor  1300  Jahren.  —  Die  Ordinalia  von  11  — 19  werden 
in  alterer  Zeit  sehr  haufig  so  gebildet,  daC  dem  Ordinale 
von  1 — 9  hinzugefiigt  wird  lekas,  z.  B.  D.  ape  pirmq  liekq 
adinq,  um  die  11.  Stunde,  antra  lieka  (191.14)  ntr.  zwolf- 
tens,  trecziam  liekam  (pron.  Dativ)  dem  dreizehnten  usw. ; 
lekas  allein  wird  im  Sinne  von  «elfter»  gebraucht,  z.  B. 
lieka  ntr.  (188.15)  elf  tens,  ape  liekq  adinq  um  die  11.  Stunde. 
Ebenso  bei  Br.  aszmame  liekame  im  achtzehnten;  ant  wie- 


186  Grammatik. 

nuliktos  alba  liekos  adinos  (1, 333).  Das  Ukas  komrat  auch 
bei  den  Zwischenzahlen  zwischen  den  Zehnern  vor,  z.  B. 
4mideszimta  ir  pirma  lieka  menesio  Br.  II,  337  (am  21.  des 
Monats). 

Konjugation. 

134.  Die  Verbalstamme  des  Litaiiischen  sind 
•oft  mit  bestimmten  Bedeutungen  verbunden.  Eine  kurze 
Darstellung  dieses  Verhiiltnisses  geht  hier  der  Konjugation 
im  engern  Sinne  voran,  well  die  Kenntnis  davon  fiir  die 
Aneignung  der  Spraohe  wiohtig  ist  (s.  Ablaut  S.  129). 

Den  primaren  Verben  laCt  sich  im  allgemeinen  keine 
bestimmte  Bedeutungssphare  zuschreiben  (iiber  einzelne 
<3ruppen  s.  unten  bei  der  Prasensbildung  §  156fg.),  da« 
gegen  zu  einem  grofien  Teil  den  abgeleiteten,  d.  h.  denen, 
^ie  auf  Grundlage  eines  Nomens  oder  eines  Verbums  ge- 
bildet  sind.     Hauptbedeutungsgruppen  sind: 

135.  Faktitiva;so  werden  hier,  nicht  ganz  treffend, 
Yerba  genannt,  die  bedeuten :  das  machen,  mit  dem  zu  tun 
baben,  das  werden,  was  das  Grundwort  aussagt,  z.  B. 
-dovana  Gesehenk  dovanoti  schenken,  geras  gut  gerinii  gut- 
machen,  klasta  Betrug  klastuti  betriigerisch  handeln,  ketas 
hart  keteti  hart  werden. 

136.  Kausativa  mit  dem  Sinne,  die  Handlung 
<ies  betreffenden  primaren  Verbums  hervorbringen  oder 
veranlassen,  z.  B.  tlkti  passen  tdikinti  passend  machen,  zu- 
«ammenpassen,  gimti  geboren  werden  gimdyti  gebaren;  die 
auf  -din-ti  ausgehenden  haben  die  besondere  Bedeutung, 
einen  andern  die  Handlung  tun  lassen,  z.  B.  lekti  fliegen, 
iaklnti  fliegen  machen,  lekdinti  jemand  oder  etwas  fliegen 
lassen. 

137.  Iterativa,  die  wiederholte  Handlung  be- 
zeichnend,  z.  B.  lenkti  biegen  lankyti  wiederholt,  hin  und 
her  biegen. 

138.  Intensiva,  intransitive  Verba,  die  ein  Be- 
harren  in  einem  Zustande  ausdriicken,  z.  B.  leiidu  l\sti 
kriechen  Vindoti  hineingekrochen  sein  und  drin  stecken, 
khzti  hineinstecken  kyszoii  wo  feststecken. 


Formenlehre.  187 

1 39.  Deminutiva,  bedeutend,  die  Handlung  in 
kleinera  MaGe  tun,  in  Absatzen;  damit  verbindet  sich  oft 
iterative!  Sinn,  namentlich  bei  den  Bildungen  auf  -ine-ti, 
-ter-ti,  'tere-ti,  z.  B.  begti  laufen,  hegineti  oft  ein  wenig  bin 
und  ber  laufen,  szukti  aufschreien,  szukterti  szuktereti  ein 
wenig  aufscbreien. 

140.  Bei  der  folgenden  Auffiihrung  der  einzelnen 
Bildungen  wird  die  Hauptbedeutung  angegeben  und  zur 
besseren  Erkennung  des  Verbums'dem  Infinitiv  die  l.sing. 
pras.  beigefiigt: 

'O-ti  -oju,  Faktitiva,  z.  B.  pdsaka  Erzablung  pasakoti 
erzahlen;  Iterativa,  z.  B.  rinkti  sammeln  rdnkioti  wiederhoit, 
bier  und  da  auflesen. 

141.  'O-ti  -au,  mit  scbwacber  Vokalstufe,  Intensiva, 
z.  B.  kiinbii  kibti  hangen  bleiben  kyboti  kybau  fest  hangen, 
rerJiti  stiitzen  rymoii  aufgestiitzt  sitzen,  testi  strecken  tisoti 
gestreckt  liegen;  ofter  mit  s  an  der  Wurzel,  z.  B.  lenkti 
biegen  Unksofi  gebiickt  steben. 

14d.  -u-ti  -uju,  Faktitiva,  z.  B.  aszara  Trane  dszaruti 
Tranen  vergieCen. 

143.  -au-ti  -miju,  Faktitiva,  z.  B.  kelias  Weg  keliduti 
Weg  macben,  reisen,  szenas  Heu  szenduti  beuen;  Iterativa 
von  Scballwortern,  meist  mit  scbwacber  Vokalstufe,  ge- 
debnt  vor  einfacbem  Konsonanten,  z.  B.  szaukti  scbreien 
szukauti  immer  wieder  scbreien,  jubeln,  2:vengti  wiebern 
tvmgauti. 

144.  -e-ti  -eju  (zuweilen  -'w),  z.  B.  dukU  Kinder- 
warterin  dukleti  Kinder  warten,  k4rpe  Moos  kirpcti  mit  Moos 
bewacbsen,  geda  Scbam  gedeti-s  gedtu-a  sicb  acbamen. 

145.  -y-ti  -yju,  Faktitiva,  z.  B.  dolls  Teil  dalyti 
teilen;  meist  Lebnworter  aus  dem  Slaviscben,  z.l^.mislis 
(russ.  mysl')  Gedanke  mislyti  denken  {myslit'). 

146.  -y-ii  -au,  die  regelmaBige  Iterativbildung,  mit 
starker  Vokalstufe  (a,  ai,  au  =  ou),  z.  B.  dreskiu  dreksti 
zerreiCen  iter,  draskau  draskyti;  letti  lecken  iter,  laity ti;  Idutti 
(au=^e'u)  brechen  Iduiyti  (au=^ou).  —  Kausativbedeutung 
gewobnlicb   nur   bei  Zusatz  von  d   an   der  Wurzel,    z.  B. 


188  Grammatik. 

vemiu  v4mti  sich  iibergebeii  vlmdau  vhndyti  erbrechen  machen, 
9yj'^  Qyti  heilen  intr.  g^dyti  trans. 

147.  -in-ti  -inu,  Faktitiva  und  Kaiisativa,  z.  B.  fak- 
titiv  alsiis  miide  alsinii  miide  machen,  tvirtas  fest  ivirtinti 
befestigen;  kausativ  z.  B.  hundii  husti  erwachen  hudinii 
wecken,  dugti  wachsen  auginti  wachsen  machen,  mokti  lernen 
moJclnti  lehren;  lekti  fliegen  lekdinti  fliegen  lassen  (s.  §  136). 

148,  -en-ti  -enu,  eine  im  Vergleich  seltenere  Bildung 
mit  nicht  fest  umschrieilDener  Bedeutung,  z.  B.  g^vas  le- 
bendig  gyventi  leben,  wohnen,  kur-ti  heizen  kurenti  Feuer 
unterhalten  (beim  Heizen). 

148a.  Zusammensetzung  der  Verba  mit  Pra- 
positionen  (die  Prapositionen  s.  §  235,  die  mit  Verben 
zusammenzetzbaren  in  ihrer  besonderen  Form  s.  in  der 
Vorbemerkung  zum  Worterbuch).  Die  Praposition  gibt  dem 
Bedeutungsinhalt  des  Verbums  die  besondere  Farbung,  die 
in  ihrer  eigenen  Bedeutung  liegt,  z.  B.  eiti  gehen,  j-eiH 
hineingehen,  isz-eUi  hinausgehen  usw.  Aber  ganz  allgemein 
macht  jede  solche  Zusammensetzmig  das  Verbum  per- 
fektiv  (Kurschat  braucht  dafiir  resultativ),  d.  h.  stellt  die 
Handlung  dar  im  Hinblick  auf  ihre  Vollendung,  so  daU 
dem  Redenden  ein  Abschlufi,  ein  Resultat  vorschwebt. 
Darin  liegt  nichts  Zeitliches,  es  ist  einerlei,  ob  die  Hand- 
lung  wirklich  voUendet  wird,  worden  ist  oder  werden  wird. 
Im  Litauischen  mufi^  sobald  die  Vorstellung  einer  Voll- 
endung der  Handlung  vorhanden  ist,  das  Verbum  mit 
einer  Praposition  zusammengesetzt  werden.  Zuweilen  ist 
dabei  die  eigentliche  Bedeutung  der  Praposition  so  verblafit, 
daC  man  nur  noch  sagen  kann,  sie  perfektiviere  das  Verbum. 
Die  nicht  mit  Prapositionen  zusammengesetzten  Verba  sind 
durchweg  imperfektiv,  d.  h.  enthalten  keinen  Hinblick 
auf  die  Vollendung  der  Handlung.  Beispiele:  abii  ejo  pets 
meszkq,  S.  99,  imperfektiv,  beide  gingen  zum  Baren,  d.  h. 
pie  betraten  den  Weg  dahin,  dagegen  perfektiv:  pre  t6 
etero  priejo  S.  7,  sie  gingen  zu  dem  See  hin;  imperfektiv 
jls  lipa  ant  kdlno  er  steigt  auf  den  Berg  (ohne  Riicksicht, 
ob  er  hinauf  kommt  oder  komraen  will;  perfektiv  jts  wi- 


Formenlehre.  189 

Upa  ant  kdlno  er  besteigt  den  Berg  (kommt  auf  den  Gipfel 
oder  will  dorthin  komnaen);  imperfektiv  jls  pifho  naujq 
Meidq  er  kaufte  (d.  h.  handelte  um)  ein  neues  Kleid;  per- 
fektiv  jls  jei  nupirko  naujq  Jcleidq  er  kaufte  (erhandelte)  ihr 
ein  neues  Kleid,  S.  18.    Beispiele  geben  die  Texte  in  Menge. 

Formenbestand  des  Verbums. 

149.  Temper  a:  Prasens,  Prateritum,  Imperfektum 
(lit.  Neubildung,  nicht  das  idg.  Imperfekt,  bedeutet  ein 
gewohnheitsmafiiges  Tun,  z.  B.  sakydavo  er  pflegte  zu  sagen), 
Futurum,  umschriebenes  Perfektum  (dazu  ein  wenig  ge- 
brauchtes  Plusquamperfekt). 

150.  Modi:  Permissiv,  Imperativ,  Optativ  (nicbt 
gleich  dem  idg.  Optativ,  sondern  durch  Umschreibung  ge- 
bildet). 

151.  Genera  verbi:  nur  Aktivum,  mit  dem  durch 
Anf iigung  von  -si  (=  se,  sibi)  das  Reflexiv  gebildet  wird ; 
passivischer  Ausdruck  wird  durch  Umschreibung  mit  pas- 
siven  Partizipien  gegeben,  soweit  nicht  das  Reflexiv  pas- 
siven  Sinn  mit  sich  bringt. 

15!^.  Nominale  Bildungen  im  Verbalsystem :  In- 
finitiv,  Supinum,  Partizip  pras.  akt.I  (das  alte  idg.  Pt.)  und 
II  (lit.  Neubildung),  Part,  imperfekti  akt..  Part.  prat,  akt., 
Part.  prat,  pass.,  Partizip  der  Notwendigkeit  (-reo^),  Part, 
fut.  akt.,  in  alterer  Zeit  noch  ein  Part.  fut.  pass. 

Personalendungen. 
153.  Die  3.  sing,  gilt  auch  fiir  die  3.  plur.  und 
die  3.  dual.  Bei  Anfiigung  des  Reflexivpronomens  -si,  ge- 
wohnlich  verkiirzt  zu  -s,  treten  vollere  Formen  derEndungen 
auf,  auCer  in  der  3.  Person.  Die  Personen  des  Prasens, 
Priiteritums,  Futurums,  Imperfektums  haben  gleiche 
Endungen.  Die  zugrunde  liegenden  Stamme  enden  im 
heutigen  Litauisch  auf  Vokal:  der  Prasensstamm  auf 
-a-  {'ja-),  -i-,  -0-,  der  Prateritalstamm  auf  -o-  (l.sing. 
-aw  =  '''-a-u,  2.  -ai  =  '■''•-a-i)  oder  -e-  (1.  sing,  -au  =  *-cm, 
2.  -ei  =  *-e-i),  der  des  Imperfekts  auf  -o-  (1.  sg.  -au),  der 


190 


Grammatik. 


des  Futurums  auf -i-.  In  der  alteren  Sprache,  jetzt  nur 
in  einzelnen  Resten,  war  noch  athematische  Flexion  er- 
halten,  z.  B.  esml  ich  bin,  esti  er  ist  (s.  u.  §  170). 


Sing. 


Plur. 


Dual. 


Pras 

ens 

Prateritnm 

Futurum 

1. 

•u 

1  -aw. 

-iau 

'Siu 

2. 

-i 

■ai, 

-ei 

'si 

3. 

-a,  (-0 

1 
1  -0, 

-e 

•s(i) 

1. 

a-me, 

'i-me, 

-o-me 

1  -0  we, 

-erne 

-si-me 

2. 

-a-te^ 

-i-tey 

-o-te 

i  -o-te, 

■He 

•si-te 

1. 

-a-va, 

-i-va, 

-o-va 

;  'O-va, 

■e-va 

-si-va 

2. 

-a-ta, 

-i-ta, 

•o-ta 

,  -o-ta, 

-e-ta 

-si-ta 

154.  Das  Imperfektum  flektiert  wie  das  Prate- 
ritum  auf  -o-.  —  Reflexivum:  Sing.  1.  -w-s,  2.  -eSy  3.  -a-s, 
-is, -OS,  Plur.  1. -me-5,  2.-te-s;  Dual.  1. -vo-s,  2. -to-s;  Prat. 
Sing.  1. -aw-s,  2. -afs,  -eis,  3.-0-5,  -e-s,  Plur.  und  Dual  wie 
ira  Prasens;  Futurum  Sing.  1.  -siu-s,  2.  -se-s,  3,  -sis, 
Plural  und  Dual  wie  Prasens.  —  Niederlitauisch  1.  plur. 
-ma  (refl.  -mo-s),  2.  dual.  -tau. 

Bildung  der  Tempora  und  Modi. 

155.  Zur  Veranschaulichung  und  Aneignung  der 
Formen  ist  es  zweckmaCig,  von  drei  Stammen  auszu- 
gehen,  Prasensstamm,  Prateritalstamm,  Infinitiv- 
stamm,  und  sich  zu  merken  1.  sg.  pras.,  1.  sg.  prat., 
Infinitiv,  wobei  zugleich  Ablautsverhaltnisse  innerhalb  des 
Verbums  kenntlich  werden. 


Die  Bildung  des  Prasens  und  Einteilung  des 

Verbums  nach  dem  Prasensstamm. 

Hinzugefiigt  ist  bei  den  einzelnen  Klassen  das  Pra- 

teritum  und  der  Infinitiv,  um  die  tlbersicht  iiber  die  drei 

Stamme  zu  ermoglichen.  Uber  die  mit  dem  Infinitivstamm 

zu  verbindenden  Bildungen  s.  §  175  fg. 

156.     I.  Prasensstamm    auf  -a-    (=  idg.  e,  o,    im 
Litauischen  ausgeglichen). 


Formeniehre.  191 

A.  Primare  Verba. 

1.  Infinitivstamra  =  Wurzel;  nur  hier  kann 
zwi?^chen  Prasens  und  Nichtprasensformen  Ablaut  statt- 
finden,  und  zwar:  i  —  e,  i  —  e  (nur  vor  Nasal  oder  Li- 
quida  -|-  Konsonant),  i  —  y  (bei  vokalisch  auslautender 
Wurzel  und  vor  einfachem  Nasal  oder  Liquida),  u  —  it 
(bei  vokalisch  auslautender  Wurzel),  u  —  u  (vereinzelt). 

157.  a)  Prateritalstamm  auf  -o-,  z.  B.  lehti  likau 
(l.-pluT.liko-me)  Itkfi  zuriicklassen,  renhu  rinlcau  rinkti  sam- 
raeln,  hertu  hirtau  kifsti  hauen,  velkii  vilkau  vilkti  Ziehen, 
hredit  bridau  hrlsti  waten;  gyju  gijau  (1.  pi.  gljome)  gyti 
heilen  intr.,  puvii  puvau  (1.  pi.  puvome)  puti  faulen,  suku 
sukau  sukti  drehen,  kiszu  kiszau  klszti  stecken,  dugu  dugau 
dugti  wachsen,  hegu  hegau  hegti  laufen. 

158.  b)  Prateritalstamm  auf  -e.  Wurzelvokal 
e  vor  stimmlosen  Konsonanten  oder  Zischlauten;  kein  Ab- 
laul:  degu  degiau  (1.  pi.  dege-me)  degti  brennen,  kepu  kepiau 
kepti  backen,  lesii  lesiau  lesti  picken,  metu  meczau  mesti  wer- 
fen,  mezgu  mezgiau  megsti  (di.Lmeksti)  stricken,  neszii  nesziau 
neszti  tragen,  peszii  pesziau  peszti  rupfen,  segu  segiau  segti 
heften,  seku  sekiau  sekti  folgen,  tepu  tepiau  tepti  schmieren, 
vedu  iwdtau  vesti  fiihren,  ve^u  ve&iau  veMi  fsihren;  m it  Ab- 
laut, vor  Nasal:  gemu  gimiau  gimti  geboren  werden,  genu 
giniau  ginti  treiben,  menu  miniau  minti  gedenken. 

Wurzelvokal  a,  ohne  Ablaut:  harii  (auch  lariu)  ba- 
riau  bdrti  schelten,  kalu  katiaii  kdlfi  Schmieden,  kasu  kasiau 
kdsti  graben,  laku  lakiau  Idkti  auflecken  (vom  Hunde),  malu 
maliaU  mdlti  mahlen,  plakii  plakiau  pldkti  schlagen. 

Wurzelvokal  «,  im  Prateritum  y,  nur  vor  Nasal  und 
I:  ginit  gyniau  ginti  wehren,  minu  myniau  mlnti  treten^  pilu 
pyliau  pilti  gieCen,  pinii  pyniau  plnti  flechten,  skinii  skyniau 
sklnti  pfliicken,  trinu  tryniau  trinti  reiben. 

Andere  Wurzelvokale  vereinzelt:  edu  (s.  §  170)* 
edtau  esti  essen,  pulu  puliau  pulti  fallen,  muszu  musziau 
miiszti  schlagen.  Ganz  unregelmaCig  imu  emiau  hnti  nehmen,. 
v^rdu  viriau  vlrti  kochen. 


192  Grammatik. 

159.  2.  Infinitivstamm  auf  -e,  von  diesem  das 
Prateritum,  -ejau  1 .  y>\. -ejome;  fast  lauter  Intransitiva  (vgl. 
-dazu  §  168),  zu  einem  groCen  Teil  einen  Schall  bezeich- 
nend,  z.  B.  Wdu  Uldejau  bildeti  poltern,  diizgu  d^zgeti  droh- 
nen,  steiiu  steneti  stohnen;  andere  Bedeutung  z.  B.  nioku 
moketi  (vermogen)  etwas  verstehen,  bezahlen,  badii  badSti 
Hunger  leiden,  drebu  drebeti  zittern,  kalbu  kalbeti  sprechen, 
^kddu  skeldeti  sich  spalten,  gdiu  gdbeti  helfen,  penu  peneti 
niihren  usw. 

160.  3.  Infinitivstamm  auf  -o-,  von  dem  auch 
■das  Prateritum,  nur  megil  megojau  megoti  schlafen,  g'edu 
<f'ed6jau  gedoti  singen. 

161.  B.  Abgeleitete  Verba:  die  auf  -in-u  -in-ii,  -enu 
-en-ti,  Prateritum  mit  -o-,  z.  B.  alsinu  alsinau  (1.  pi.  alsl- 
nome)  alslnti  miide  machen  {alsa  Miidigkeit),  gyvenu  gyvenau 
^gyventi  wohnen. 

162.  II.  Vor  dem  letzten  Konsonanten  der  Wurzel 
ist  Nasal  (?i,  vor  Labialen  m)  infigiert,  der  Prasensstamm 
lautet  auf  -a-  aus ;  die  Wurzel  hat  schwachste  Vokalstufe 
und  zwar  Kiirze,  als  schwach  gilt  auch  e  vor  momentanen 
Konsonanten  und  a  ohne  Ablaut;  Prateritalstamm  auf 
'0-;  die  Bedeutung  ist  durchweg  inchoativ;  z.  B.  szvintu 
^zvitau  szvhti  hell  werden  (szvesti  erleuchten),  sninga  snlgo 
migti  schneien  {snegas  Schnee),  tinku  tikau  tlkti  passen  intr. 
(tdikinii  trans.),  dtungu  dtugait  dtugti  vergniigt  werden 
(dtaugti-s  sich  freuen,  delectari),  juntu  jutau  justi  gewahr 
werden  (durch  Gef iihl ;  jauczu  jausfi  f iihlen) ;  krintu  kritau 
krlsti  herunterfallen  (kreczic  kresti  schiitteln);  senku  sekau 
■sekti  seicht  werden,  randic  radau  rasti  finden,  prantu  pratau 
prasti  gewohnt  werden. 

163.  Eine  Besonderheit  des  Litauischen  ist  die  Na- 
salierung  vor  /,  r:  bqlu  bdlau  bdlti  weiC  werden,  szqlu  (ost- 
lit.  szulu)  szdlau  szdlti  frieren,  djlu  dilau  dllti  verschleifien 
intr.,  k}lu  kilau  kilti  sich  heben  (k6lti  heben),  skjlu  skilau 
Mlti  sich  spalten  {sk^Ui  trans.),  svjlu  svilaU  svilti  sengen 
intr.,    szjlil  szilau  sztlii  warm  werden,    tjlu   iilau   itlii  ver- 


Formenlehre.  193 

stummen,  iilu  tilau  Mti  ergrauen,  }ru  iraU  trti  sich  trennen 
(ardyti  trans.). 

164.  Prateritum  auf  -e-  scheint  nur  bei  iampu  iapiau 
(1.  pi.  tdpeme)  tdpfi  werden  vorzukommen. 

Zwei  vokalisch  auslautende  Wurzeln  fiigen  -na-  an: 
gdunu  gavau  (1.  pi.  gdvome)  gduti  bekommen,  aunu  avian 
{l.^l.dveme)  ai^^i  Schuhe  anziehen.  Dialektisch  wird  -na- 
auch  auf  andere  solche  Wurzeln  ausgedehnt,  z.  B.  pidunu 
statt  piduju  {pioviau  piduti  schneiden),  pami  statt  puvu 
{puvau  puti  faulen). 

Uber  ei7tu  zu  eiti  gehen  s.  §  170. 

Infinitivstaram  auf  -e-  bei  Kurschat  LDW.  iundu  bu- 
dejau  hndeti  (sonst  hudtl  wachen),  beruht  auf  Vermischung 
mit  lundu  zu  bicdau  busti  erwachen. 

165.  III.  Der  Prasensstamm  lautet  —  vom  Li- 
tauischen  aus  angesehen  —  auf  -ta-  oder  -sta-  aus:  -ta- 
bei  Wurzelauslaut  t,  d  (die  vor  -ta-  zu  s  werden),  5,  sz,  i; 
-sta-  bei  andern  Konsonanten;  Prateritalstamm  auf  -o-; 
der  Wurzelvokal,  wenn  u  oder  i  der  i-Reihe,  ist  vor  ein- 
fachem  Konsonanten  gedehnt  (im  Gegensatz  zu  Kl.  II, 
vgl.  trunku  trukau  tritkti  sich  hinziehen,  truksfu  trukau  trukti 
reiCen  intr.,  trdukti  ziehen),  die  Bedeutung  inchoativ,  z.  B. 
hugstu  bugau  bugti  scheu  werden  (baugtls  scheu),  luttu  luZau 
luUi  brechen  intr.  {Iduiti  trans.);  dygstu  dygau  dygti  keimen 
(daigmti  keimen  machen) ;  ^^stu  tydau  tysti  aufbliiben  (tedas 
Bliite);  bringstu  bringau  bringti  teuer  werden  {brangus  teuer), 
dristii  drisau  dristi  sich  erkiihnen  {drqsiis  kiihn),  grj2tu  grjtaii 
grUti  umkehren  intr.  (greMi  trans.),  ;tistu  &inau  fmti  (pa-2:.) 
erkennen  (ienklas  Kennzeichen);  temstu  temau  temii  dunkel 
werden  (tamsus  dunkel),  sprogstu  sprogau  sprogti  sprieCen, 
vestu  vesaic  vesti  kiihl  werden,  auszfa  ausza  auszti  es  tagt, 
duszta  duszau  duszti  kiihl  werden. 

Mit  Prateritalstamm  auf  e:  mirsztu  miriau  (1.  pi. 
mlreme)  mirti  sterben. 

Unter  diesen  Verben  sind  einige  Denominativa,  z.  B. 
kmtu  kudau  kusti  mager  werden,  zu  kudas  mager,  entlehnt  aus 
russ.  chudoj]  sveikstu  sveikau  sveikti  gesund  werden,  zusveikas. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch.  13 


194  Gramraatik. 

166.  IV.  Der  Prasensstamm  hat  Formans -;a-;  der 
Prateritalstamm  bei  konsonantisch  auslautender  Wurzel 
e  (Ausnahme  Md^u  Uidati,  1.  pi.  l^dome,  leisti  lassen),  bei 
vokaliscb,  auf  o  e  e,  auslautender  -o-  {-jo-),  bei  Wurzel- 
auslaut  -au-  dagegen  -o-.  Eine  bestimmte  Vokalstufe  ist 
dieser  Klasse  nicht  eigen,  die  Bedeutung  ist  vorwiegend 
transitiv,  namentlich  gegeniiber  Verben  gleicher  Wurzel 
aus  den  Klassen  II  und  III. 

Ablaut:  Prasens  e,  die  iibrigen  Formen  e,  z.  B. 
dreskiu  dreskiau  (l.pl.  dreskeme)  dreksti  reii3en,  kreczu  kreczau 
(l.pl.  kreteme)  hresti  schiitteln,  slepiu  slcpiau  slepti  verbergen. 
—  Priiteritum  e,  die  andern  Formen  e,  bei  Wurzelauslaut 
r,  l^  m,  z.  B.  geriil  geriau  gerti  trinken,  keliil  kcliau  kelii 
heben,  remiu  remiau  remti  stiitzen. 

Prasens  y,  die  andern  Formen  i,  vor  r,  I:  giriu  gy- 
riau  girti  riihmen,  iriii  yriau  irti  rudern,  skiriu  skyriau 
skirti  schneiden,  skiliu  sk'^liau  skllti  Feuer  anschlagen.  Ver- 
einzelt  tyriu  tyriau  ilrti  erfahren. 

Prateritum  u,  die  andern  Formen  u,  vor  r,  m :  duriit 
duriau  durti  stechen,  stumiu  stumiau  stumti  stofien.  Ver- 
einzelt  puczu  puczau  piisti  blasen. 

Prateritum  o,  die  andern  Formen  a:  kariii  koriau 
kdrti  hangen;  —  Prasens  a,  die  andern  Formen  o:  smagiu 
smogiail  smogti  schleudern,  vagiic  vogiau  vogti  stehlen. 

Prateritum  -oi;-,  die  andern  Formen  -au-^  z.  B.  krduju 
h'oviau  {I. -pi. kroveme)  krduti  SLuilsiden,  mduju  mdviau  mduti 
streifen,  piduju  pioviau  piduti  schneiden,  plduju  ploviau  plduti 
spiilen. 

Vereinzelt  szluju  szlaviau  {szldveme)  szluti  fegen. 

Ohne  Ablaut:  joju  jojau  (jdjome)  jofi  reiten,  loju 
lojau  loti  bellen,  moju  mojau  moti  winken,  stoju  stojau  stoti 
sich  stellen;  —  seju  sejau  seti  stien;  —  gr'eju  gr'ejau  greti 
Sahne  abschopfen,  leju  Icjau  Ic'ti  giefien,  skreju  skrejau  skrcfi 
kreisen,  szlejii  szlejau  szleti  lehnen. 

167.  Zu  dieser  Prilsensbildung  gehoren  von  den 
abgeleiteten  Verben  die  auf  -o-ii  -oju,  -u-ti  -nju^  -au-ti 
-aujUj  -c-ti  -ejuy  -y-ti  -yju.    Die  auf  -oii,  -eti^  -yti  haben  den 


Formenlehre.  195 

Prateritalstamm  auf  -o-  (-jo-),  z.  B.  dovanoju  dovanojau 
(dovanojome)  dovanoti  schenken,  duTcleju  duklejau  duJcleti  Kin- 
der warten,  dalyjii  dalyjau  dalyti  teilen;  die  auf  -uti  und 
-auti  dagegen  auf  -av-o-,  z.  B.  Jclastuju  hlastavau  (klastavome) 
Mastuti  betrugen,  keliduju  keliavau  keliduii  reisen. 

168.  V.  Prasensstamm  auf  -i-,  die  3.  Pers.  meist 
ohne  Endung  myl  (alter  myli),  vgl.  refl.  regis  es  scheint; 
Infinitivstamm  auf  -e-,  von  diesem  das  Prateritum,  dessen 
Stamm  auf  -o-  (-jo-);  kein  Ablaut,  bestimmte  Vokalstufe 
nicht  vorhanden;  die  Bedeutung  ist  allergrofitenteils  in- 
Iransitiv  (s.  auch  §159),  z.  B.  guliii  gulejau  (gulejome)  guleti 
liegen  {-guliu  -guliau  •gulti  sich  legen),  myliu  mylejau  myleti 
lieben,  noriu  norejau  noreti  woUen,  stoviu  stovejau  stoveti 
stehen,  turiu  turejau  tureii  haben,  vilkiii  vilkejau  vilketi 
(Kleider)  tragen  (velkti  anziehen). 

169.  VI.  Prasensstamm  auf  -o-,  an  das  unmittel- 
bar  die  Personalendungen  antreten:  sakau  sakai  (iiber  au 
ai  s.  §  22)  sako  sctkome  usw.  In  alterer  Zeit,  dialektisch, 
wird  das  Prasens  auch  nach  Kl.  IV  gebildet,  z.  B.  zu  ro- 
dyti  (rodau)  zeigen:  ivdtu,  3.  rodta  usw. 

1.  Prateritalstamm  auf  -e-,  Infinitiv  -y-ti,  z.  B.  darait 
dariau  (dareme)  daryti  tun;    iiber  die  Bedeutung  s.  §  143. 

2.  Prateritalstamm  -o-  (-jo-),  Infinitiv  -o-ti,  z.  B.  kybau 
kyhojau  (kybojome);  iiber  die  Bedeutung  s.  §  138. 

170.  Vn.  Alte  athematische  Prasentia  und  ihre 
Umbildung.  Angegeben  sind  die  in  iiltern  Schriften  ge- 
laufigeren  Form  en. 

1.  Zu  huti  sein: 

esml,  esi  (ese-gu),  esti  (est);  esme  (K.esme),  este  (K.este); 
esvd  (JauniusGr.),  estau  (ebenda);  Part,  esqs,  gen.  m.  sanczo 
usw.;  nom.  sg.  f.  santl,  bestimmt  santi-ji,  gen.  sanczos  usf.; 
ntr.  sant  (Bretkun  Post.  I,  372),  Gerundium  sant  Die  Be- 
tonung  esme,  este  bei  Dauksa  Post. ;  K.  hat  esme,  este.  Eine 
3.  prat,  hiti,  bit  er  war,  nach  K.  S.  287  noch  mundartlich. 

Jetzige  Form  en:  esio  est  yrd  (mit  Negation  nera); 
esame  (csame),  esate  (csate);  esava  (esava),  esata  (esata);  Par- 
tizip  esqs  (esqs),  esanczo  (esanczo)  usw.  —  Prateritum  buvau. 

13* 


196  Grammatik. 

2.  Zii  dtiti  geben: 

dumi  (refl.  dume-s),  dusi,  dusti  (dust);  dume,  duste.  Die 
Bildung  beruht  auf  Reduplikation ;  dumi  fiir  '^dud-mi  (vgl. 
slav.  damh  {=  *dad-mh],  3.  pi.  dad-eU). 

Jetzige  Formen:  dudu,  dudi^  duda;  dudame,  dudate; 
dudava,  dudata.  Partizip  dudqs.  Prateritum  daviau  1.  pi. 
daveme. 

3.  Zu  deti  legem 

demi  (K.  S.  304  demi,  e  durch  Anlehnung  an  de-ti), 
desi  (refl.  dese-s),  desti  (dest);  deme,  deste. 

Jetzige  Formen:  dedu,  dedl,  deda;  dedame,  dedate; 
dedava,  dedata ;  beruht  auf  Reduplikation  (vgl.  slav.  dezdq  = 
*ded-jq,  ai.  dadhdmi  1.  pi.  dadh-mas).  —  Prateritum  dejau 
1.  pi.  dejome. 

4.  Zu  eUi  gehen: 

eiml  eisl  eiti  {eit)',  eime,  eite-,  eivd;  eime  und  eivd  sind 
noch  in  aufforderndem  Sinne  (laB  uns  gehen)  gebrauchlich. 
Partizip  pras.  Stamm  ent-,  Gerundium  ent  (Dauksa  Post. 
302.  34);  gen.  m.  enczo  usw.,  nom.  sg.  f.  enti,  bestimmt 
e7iti-ji  (333.  9),  gen.  enczos  usw. 

Jetzige  Formen:  einu, eim, etna ;  elname, einate ;  elnava^ 
emata;  Part,  emqs  etnanczo  usw.  —  Prat,  ejau  1.  pi.  ejome. 

5.  Zu  esti  essen: 

3.  sg.  esti  (est);  bei  K.  edmiy  bei  Schleicher  S.  253 
emi,  dies  die  altere  Form,  d  in  edmi  ist  aus  edu  ein- 
gefiigt. 

Jetzige  Formen:  edu,  edi,  eda;  edame,  edate;  edava, 
edata.  —  Prat,  edtau,   1.  pi.  edeme. 

171.  Von  andern  Verben :  zu  lekic  Vikti  zuriicklassen : 
1.  lehn\  3.  lekii  (lekt),  1.  pi.  lekme  (Bretkun  Post. II,  380).  — 
zu  megu  megoti  schlafen:  1.  megml,  2.  megsi  (Dauk§a  109.6), 
3.  megti  (megt);  2.i>\.megte  (megste  Dauksa  198.29).  —  zu 
s&rgu  sergeti  behiiten:  1.  sergmi  (refl.  sergme-s),  3.  sergti 
{sergt).  —  zu  gedu  gedoti  singen :  3.  gest.  —  zu  altem  pa- 
velti  (jetzt  pa-velyti)  erlauben:  1.  pa-velmi  (refl.  velme-s), 
3.  pa-velt.  —  zu  bdrfi  schelten  3.  bart  (Bretkun  Post.  II, 
89,  92,  93).  —  zu  gmeti  helfen  3.  gelbt. 


Formenlehre.  197 

Vereinzelte  Formen  der  Art  von  sonstigen  Verben  s. 
Bezzenberger  GLS.  S.  198;  iiber  heute  noch  vorkommende 
K.  Gr.  §1174fg. 

Wena  dialektisch  1.  sg.  eitu,  megtu  vorkommen,  so 
sind  sie  entstanden  aus  der  3.  elt,  megt. 

172.  Das  Partizip  pras.  akt.  I  hat  bei  Kl.  V  den 
Stamm  auf  -int-,  bei  alien  iibrigen  Verben  auf  -ant-,  z.  B. 
tnyliu  (1.  pi.  mfiime) :  mylint-j  nom.  sg.  m.  mylis;  neszu  :  ne- 
szant-  neszqs,  geriu  :  geriant-  gerias;  dovanoju  :  dovanojant- 
dovanojqs  iisw.  Eine  verkiirzte  Kasusform  bildet  das  Ge- 
nindium,  scheinbar  der  unflektierte  Stamm,  mylint,  neszant, 
geriant  usw.,  verkurzt  aus  mylinti,  neszanti,  vgl.  zu  noHu 
ich  will  norint  obgleich,  in  alteren  Schriften  norinti-g  (mit 
Postposition  -gi),  t'emus  daiJctamus  pradedanti-s  als  diese 
Dinge  anfingen  (D.  20.  11).     Die  Flexion  s.  u.  §  189. 

Das  Partizip  pras.  pass,  hat  das  Formans  -ma-  am 
Prasensstamm,  z.  B.  nesza-ma-s,  geriamas,  mylwias,  sakoinas, 
dudamas. 

1*73.  Der  zum  Prasens  gehorende  Permissiv,  eine 
alte  Optativform,  nur  in  der  3.  Person  und  stets  mit  der 
Partikel  te-  oder  tegul  verbunden,  endet  bei  den  primaren 
Verben,  die  in  der  1.  sing,  den  Hauptton  auf  der  End- 
silbe  haben,  auf  betontes  -e;  die  Bedeutung  ist  <moge 
er»,  z.  B.  neszit  :  te-nesze,  einii  :  te-eine.  Zu  beach  ten  ist, 
daC  bei  den  Verben  der  Kl.  IV  keine  Wandlung  von  t  in 
cz,  von  d  in  dt  stattfindet,  z.  B.  verczii  :  te-verte,  meldtii  : 
te-meldc.  Alle  andern  Verben  brauchen  die  3.  Indik.,  z.B. 
te-myl,  te-sdko,  te-mokm;  diese  kann  aber  auch  allgemein 
angewendet  werden,  z.  B.  ie-ein,  te-vercz(a).  Von  alteren 
Formen  der  3.,  z.  B.  te-nusidust,  te-praeit,  te-nest  (ne  sit). 
In  der  alteren  Sprache  und  noch  mundartlich  haben  die 
Verba  der  Kl.  VI.  1  die  Endung  -ai,  z.  B.  raszaii  rasz^ti 
■schreiben:  te-raszai.  Von  sonstigen  alteren  Verhiiltnissen 
sei  bemerkt,  dafi  in  Dauksas  Postille  -e  ganz  selten  vor- 
kommt,  und  nur  vor  dem  reflexiven  -s,  z.  B.  te-kelies  moge 
er  sich  erheben,  te-skundies  m.  er  sich  beklagen,  sowie  vor 
enklitischer  Partikel:    te-gaunie-g  m.  er  bekommen;    sonst 


198  Grammatik. 

steht  -I,  z.  B.  in  dem  sehr  haufigen  tessi  =  fese  (er  sei), 
te-szauki  m.  er  rufen,  auch  beim  Reflexiv,  z,  B.  te-meldi-s 
moge  er  beten. 

174.  Das  Partizip  prat.  akt.  hat  Formans  -^ls-, 
nom.  sg.  m.  -es  (die  Deklination  s.  §191);  im  Vokal  der 
Wurzelsilbe  oder  Stammsilbe  hangt  es  stets  vom  Indikativ 
prat.  ab.  Hat  bei  vokalisch  auslautenden  Wurzeln  oder 
Stammen  das  Prateritum  j,  so  auch  das  Partizip,  z.  B. 
joju  jojau  joti  :  jojus-  jojes;  myliu  mylejau  myleti  :  myUjus- 
mylejfs.  Bei  alien  Verben,  ausgenommen  die  von  Kl.VI.  1, 
tritt  -us-  an  den  letzten  Konsonanten  des  Prateritalstammes, 
auch  wenn  dieser  e-Stamm  ist,  also  1.  sing,  -au  hat,  so 
daC  keine  Erweichung  der  Konsonanten  oder  Wandlung 
von  t  in  cz,  von  d  in  di  ein tritt,  z.  B.  Ichu  likau  :  likus- 
Itk^Sj  kreczu  kreczau  :  kretus-  kretp,  ginii  gyniau  :  gynns- 
gyn^s^  kariu  koriau  :  korus-  kor^s,  geriii  geriau :  gerus-  gcres, 
krduju  kroviau  :  krovus-  krov^s,  dudu  daviau  :  davus-  ddv^s, 
klastuju  klastavau  :  klastavus-  klastdvps,  keliduti  keliavau  : 
keliavus-  keliaves,  gyvenii  gyvenau :  gyvenus-  gyvenes.  Nur  in 
Kl.VI  verharrt  der  palatalisierte  Konsonant  auch  im  Par- 
tizip, z.  B.  sakail  sakiau  :  sakius-  sdkes  (hier  kein  k'  nach 
§  40  A)  gen.  sdkiusio,  7natau  viaczau  :  macziis-  mates  gen. 
mdczusio. 

Die  vom  Infinitivstamm  abhangenden  Formen. 

175.  Der  Infinitivstamm  wird  gefunden,  wenn  man 
die  Endung  -ti  (dial,  auch  -ie;  abgekurzt  -t;  reflexiv  -ti-s 
und  -te-s)  abtrennt.  Uber  Konsonantenwandel  und  Um- 
stellung  vor  f  s.  §§  37,88. 

176.  Eine  Infinitivform  auf  -te,  auch  Infinitiv  II 
genannt,  nur  von  nicht  mit  Priiposition  zusammengesetzten 
Verben  gebraucht,  driickt,  dem  Verbum  finitum  vorgesetzt, 
eine  Intensitat  aus,  z.  B.  degte  doga  es  brennt  heftig,  dsz 
ial  net  sakyte  nesakiail  ich  habe  das  gar  nicht  gesagt. 

177.  Vom  Infinitivstamm  konnen  gebildet 
werden : 

1.  Das  Supinum,  auf  -tu,  alter  Akkusativ,  z.  B.  dutil 


Formenlehre.  199 

(lat.  datum),    einfach  bildbar,   indem   man  das  41  des  In- 
finitivs  durch  -tu  ersetzt. 

178.  Mit  dem  Supinum  ist  der  umschriebene  Optativ 
gebildet,  der  zweite  Bestandteil  ist  eine  alte  Optativform 
der  Wurzel  lliu-,  lit.  hu-ti'. 

Sing,  {nesztuyn-hiau)  neszczau 
neszhimbei,  nesztai 
nesztii 
Plur.  nesztiim-hime 
nesztum-hiie 
Dual.  neszUim-hiva 
nesztum-bita 
Die  1.  sing,  bat  aufierdem  die  Form  neszcza  {neszcze\ 
in  alteren  Schriften  auch  neszczo),  auch  die  andern  vollen 
Formen  sind  wenig  gebrauchlich,  fiir  die  2.  sing,  und  die 
Plural-  und  Dualformen  meist  nur  nesztum ;  daneben  mannig- 
faltige  dialektische  Umbildungen,    auch   schon   in    alterer 
Zeit,  z.  B.   l.pl.  nesztumem,  2.  nesztumet;  2.  sing,  nesztumei 
(tartmnei  Dauksa  31. 1). 

179.  2.  Das  Futurum  wird  gebildet  durch  Anfiigung 
derEndung  -siu,  -si,  -s  (aus  -si);  -sime,  -site-,  -siva,  -sita  an 
den  Infinitivstamm.  Lautet  dieser  vokalisch  aus,  ist  die 
Bildung  ganz  einfach :  j6-ti  josiii,  buti  busiu^  myleti  mylesiu. 
Bei  konsonantisch  auslautender  Wurzel  oder  Stamm  sind 
Assimilation  en  und  Umstellungsregel  (s.  §§  34,  37)  zu  be- 
achten,  z.  B.  vedu  vesti :  vesiu,  metii  mesti :  mesiu,  minu  mlnti : 
misiu,  lendu  listi :  lisitc,  siunczu  siusfi :  siusiii,  alsinu  alslnti : 
alspiu,  gyvenit  gyventi  :  gyv^siu]  dreskiii  drehsti  :  dreJcsiti^ 
r^iszkiu  reikszti :  reiksziu. 

Mundartlich  (niederlitauiscb)  werden  Plural  und  Dual 
auch  folgendermaCen  gebildet  z.  B.  zu  dlrbti  entweder: 
dlrbsma,  dirbste;  dirbsva,  dirbstau;  oder  dzrbsem  (d.i.dlrbsiam) , 
dlrbsei  (=  *-siat). 

180.  3.  Das  Partizip  fut.  akt. ;  es  hat  den  Stamm 
auf  -sent-,  nom.  sg.  m.  -ses,  z.  B.  dlrbti:  dirbsent-  dlrbs^s. 
—  Ein  in  alterer  Zeit  noch  gebrauchliches  Part.  fut.  pass. 


200  Grammatik. 

fiigt  Formans  -ma-   an    den  Futurstamm    auf    -si-,    z.  B. 
S2ifcu  suJcti :  siiksimas;  siunczii  siusti :  siusimas. 

181.  4.  Das  Imperfektum,  einfach  bildbar  durch 
Antugung  von  -davau  (Flexion  wie  die  Priiterita  mito-Stamm) 
an  den  Infinitivstamm,  wie  er  vor  dem  -ti  erscheint,  z.  B. 
vedti  vesti,  vesdavau  (genauer  lautlich  vezdavaii,  s.  §  29.  2); 
metu  mesti,  mesdavau]  lendii  listi,  lisdavau\  siunczii  siusti, 
siusdavau;  minu  mlnti,  mlndavau]  gyvenu  gyv6nti^  gyvendavau; 
dreskiil  dreksH,  dreksdavau;  rMszkiu  reiksztu  reikszdavau.  Das 
Part,  imperf.  wie  das  Part,  prat.,  -daves,  Stamm  -davus-. 

182.  5.  Das  Partizip  pras.  akt.  II,  auf  -dama-s, 
nur  gebrauchlich  in  den  Nominativformen  der  drei  Numeri, 
wird  genau  so  gebildet  wie  das  Imperfekt. 

183.  6.  Der  Imperativ  des  heutigen  Litauischen 
erscheint  als  gebildet  aus  dem  Infinitivstamm  (genau  in 
der  Weise  wie  bei  Imperfekt  und  Part.  pras.  II)  mit  An- 
fiigung  einer  Partikel  -ki  (verkiirzt  -k).  Diese  ist  mit  der 
2.  sing,  fest  verwachsen,  so  dafi  die  Personalendungen  des 
Plurals  und  Duals  an  die  Partikel  treten,  z.  B.jo-ti  :j6k{i); 
Plur.  j6ki-me,  joki-te.  Dual  j6ki-va  joki-ta.  Trifft  -kii)  mit 
A*,  g  zusammen,  so  geht  dies  verloren:  sukti  isiik,  degtiidek. 

Die  altere  Sprache  des  16. — 17.  Jhs.  kennt  noch 
andere  Imperativformen,  aber  nur  belegt  in  der  2.  sing.: 
zu  diiti  geben  dtidi^  verkiirzt  dtid;  so  kommen  z.  B.  in 
Dauksas  Post,  vor:  geli  hilf  (gelbeti),  at-leid  erlaC  {leidtu, 
l^isti);  kele-s  erhebe  dich  (kelti);  siunt  sende  (z.B. 361.19),  turi 
(223.24)  habe,  ved  iiXhie  (vesti);  atveri  (Dauksa  Kat.  58.3) 
offne  (verti).  Die  Verba  der  Kl.  VI  enden  auf  -ai,  z.  B. 
sakai  sage  (sakau  sakyti),  vgl.  dazu  padaraime  faciamus 
(Post.  336.32),  bei  Jaunius  S.  129  als  noch  gebrauchlich 
dialektisch,  z.  B.  rdszaime  scribamus  velira,  rdszaite  scri- 
batis  velim. 

184.  7.  Das  Partizip  perf.  pass.,  Formans  ta-;  da 
vor  diesem  dieselben  Lautverilnderungen  vor  sich  gehen, 
wie  vor  dem  -ti  des  Infinitivs,  geniigt  die  einfache  Bildungs- 
regcl:  das  -ti  ist  zu  ersetzen  durch  -ta-s,  z.  B.  vedu  vhti: 
vdstaSj  renkii  rinkau  :  rinktas,    minu  mhifi  :  mtntaSj    dreskik 


Formenlehre.  201 

dreksti  :  drelcstas,  reiszkiu  reikszti  :  r^iksztas;    krduti  krduju  : 
krdutas  usw. 

185.  8.  Das  Partizip  der  Notwendigkeit,  Formans 
-tina-,  wird  genau  so  gebildet  wie  das  Part.  perf.  pass., 
Yon  dem  es  eine  Ableitung  durch  Formans  -ina-  ist,  z.  B. 
vestinas  (ducendus),  rinktinas  usw. 

186.  Ein  umschriebenes  Perfektum  ist  bildbar 
durch  das  Part.  prat.  akt.  mit  dem  Hilfsverbum  esu  ich 
bin  usw.,  dies  kann  aber  fehlen  und  wird  meist  weg- 
gelassen,  z.  B.  jis  (yra)  atejes  er  ist  angekommen  =  er  ist 
jetzt  da  {jls  atejo  er  kam);  moglich  ist  so  auch  mit  dem 
Prateritum  buvau  (ich  war)  ein  Plusquamperfekt,  jls  hiivo 
atejes  er  war  angekommen  (war  schon  da,  als  . .  .). 

18*7.  Das  Reflexiv  entsteht  durch  Anfiigung  des 
Reflexivpronomens  -si  {-s),  das  akkusativische  und  dati- 
vische  Beziehung  ausdriicken  kann,  an  das  Aktivum  (iiber 
die  Personalendungen  davor  s.  §  154),  z,  B.  gretiu  ich 
wende,  gre&iu-s  wende  mich.  Ist  das  Verbum  mit  Prapo- 
sition  zusammengesetzt,  tritt  si  zwischen  Praposition 
und  Verbum,  z.  B.  at-si-gr^iiu  ich  wende  mich  zuriick. 
Dasselbe  findet  statt  bei  Vorsetzung  der  Partikeln  we-, 
le-,  te-:  ne-si-gr^Mu,  he-si-gr^Hu, 

188.  Das  Passivum,  wenn  es  nicht,  wie  nament- 
lich  dialektisch  hiiufig,  durch  das  Reflexiv  gegeben  wird, 
kann  nur  durch  Umschreibung  mit  den  passiven  Partizipien 
ausgedriickt  werden  mit  Hilfe  der  Verba  hiiti  und  tapti 
(werden),  z.  B.  jls  (yra)  giriamas  er  wird  gelobt,  jls  biivo 
oder  tape  paglrtas  er  wurde  gelobt;  doch  wird  der  aktive 
Ausdruck  vorgezogen:  gh'ia  ji  man  lobt  ihn,  gyre  j%  man 
lobte  ihn. 

Die  Deklination  der  aktiven  Partizipien. 

189.  Der  alte  konsonantische  Stamm,  Pras.  -ant-, 
'int-;  Fut.  -sent--,  Prateritum  -us-,  erscheint  nur  im  Nom. 
sing,  und  pi.  mask.,  im  Neutrum  sing,  und  im  Nom.  sing, 
fern.  In  den  iibrigen  Kasus  tritt  ein  -^'o-Stamm  ein:  -ant-jo-, 
-int-jo-;  -sent-jo-',  -us-jo-. 


202 


Grammatik. 


190.     Partizipium 
(zu  suhl  sukau  sukti 
Maskulinum,  Neutrum 
Sing.  n.   sukqSy  ntr.  sukq 
g.  sukanczo 
d.   siikanczam 
a.   siikantj, 
i.   sukanczu 
1.   sukanczame 

Plur.  n.  sukq 

g.  sukanczu 

d.  sukantems 

a.  siikanczus 

.  i.  sukanczats 

1.  sukanczuse 

Dual  n.  a.   sukanczu(-dii) 

d.   sukantem{-dvem) 
i.   sukantem{-dvem) 


pras.  akt. 
drehen). 
Femininum 

sukanczos 

sukanczai 

sukanczq 

sukanczq 

siikanczoje 

sukanczos 

sukanczu 

sukanczoms 

sickanczas 

snkanczom\s 

suka7iczose 

sukanti{-dvi) 

sukanczdm{-dvem) 

sukanczdm{-dvcm) 


Die  Betonung  ist  hier  nach  Kurschat  §  1118  ge- 
geben;  das  Partizip  der  Kl.V  ebenso,  nur  dafi  der  Stamm 
auf -^w^  auslautet,  daher  mylp  mi/U7iczo  usw.,  iem.  mijlintl; 
das  Partizip  von  Kl.  VI  unterscheidet  sich  nicht  von  dem 
Paradignia  siikqs,  z.  B.  zu  daratt  daryti  tun :  daras  da- 
ranczo  usw. 


191.     Partizipium  priit.  akt. 


Maskulinum,  Neutrum 

Femininum 

Sing.  n.   siikes,  ntr.  suk^ 

sukusi 

g.   stihisio 

siiknsios 

d.   sukusiam 

sifhisiai 

a.   sukus'i 

sukusiq 

i.   siikusiu 

sitkusiq 

1.  sukusiame 

siikusioje 

Formenlehre. 

Plur. 

n. 

suke 

sukusios 

g. 

sukusiu 

sukusiu 

d. 

sukuseins 

sukusioms 

a. 

sukusius 

sukusios 

i. 

sukusiais 

sukusiomis 

1. 

sukusitise 

sukusiose 

Dual  n, 

.  a. 

sukusiu(-du) 

sukusi{-dvi) 

d. 

siikusem{-dvem) 

sukusiom{  -dvem) 

i. 

sukiisem{-dvem) 

sukusiom{  -  dvem) 

203 


Das  Partizip  Imperf.  siikdavgs  wie  siikes;  das  Part,  fut., 
Stamm  auf  -sent-,  wie  siikqs:  sukses  suksenczo  usw. 

Die  Partizipien  pras.  akt.  II,  pras.  pass.,  prat.  pass,  sind 
adjektivische  o-Stamme  und  werden  wie  die  Adjektiva 
dekliniert. 

19S.  Die  bestimmten  Formen  der  Partizipien 
werden  gebildet  wie  die  der  Adjektiva,  z.  B.  sukqs-is  su- 
kanczo-jo,  Plur.  sukq-ji  oder  siikante-ji,  fern,  sukanty-ji,  su- 
kanczoji;  sukes-is  siikusio-jo  usw.  —  Der  Nom.  sg.  des  Part, 
prat.  akt.  wird  sehr  oft  in  abgekiirzter  Form  sukus  ge- 
braucht. 

Die  Betonung  des  Verbums. 

193.  Zur  Aneignung  der  Haupttonstelle  und  der 
Intonationen  des  Verbums  konnen  am  beaten  wieder  die 
drei  Formen:   1.  sing,  pras.,   1.  sing,  prat,  Infinitiv  dienen. 

194.  1.  Fiir  den  Infinitiv  liiCt  sich  eine  bestimmte 
Haupttonstelle  nicht  angeben,  wohl  aber  die  Intonation  in 
einem  bestimmten  Grade:  alle  drei-  oder  mehrsilbigen  In- 
finitive (d.  h.  also  alle  zwei-  oder  mehrsilbigen  Stammes) 
haben  fallende  (gestoCene)  Betonung  auf  der  vorletzten  Silbe 
(vor  -ti)\  wenn  also  der  Hauptton  diese  Silbe  trifft,  tragt 
sie  den  Akzent  '  oder  bei  -in-ti  nach  Kurschatscher  Ak- 
zentuationsweise  \  z.B. myleti,  dar0,  gedoti,  klastuti,  keliduti, 
alshdi,  gyvenfi.  Dasselbe  gilt  mit  ganz  geringen  Ausnahmen 
vom  zweisilbigen  Infinitiv  vokalisch  auslautender  Wurzeln, 
z.  B.  huti,  diiti,  giuti,  gijti,  leti,  seti,  sioti  usw. ;  Ausnahmen 
bilden,    soweit  man   sie  aus  den  vorhandenen  Verbal ver- 


204  Graramatik. 

zeichnissen  bestimmen  kann:  ailti  {aunu  amae^Fufibekleidung 
anziehen),  greii  (grejti  grejau  Sahne  abschopfen),  skreti 
{skreju  skrejau  kreisen),  szleti  (szlejic  szlejau  lehnen),  etti 
{einu  ejau  gehen). 

Die  Infinitivform  auf  -te  hat,  soviel  ich  aus  den 
mir  vorgekommenen  Beispielen  entnehmen  kann,  End- 
betonung  bei  primaren  Verben,  wenn  die  Wurzelsilbe 
steigende  Intonation  hat  {i,  u  fallen  ebenfalls  darunter), 
z.  B.  bi'tikte  ihruko,  degfe  dega,  lipte  prillpusiy  verste  priverte, 
virstc  atvirto  (die  Beispiele  aus  KDLWb);  in  alien  andern 
Fallen  ist  die  Betonung  wie  die  des  Infinitivs  auf -^i,  z.B. 
trdukte  trdukia^  szlute  iszszlavc  (zu  szluti),  szdute  szdudams, 
net  matyte  ne-maczau^  nel  mislyte  ne-rmslyj. 

195.  2.  UnveranderlicheHaupttonstelle  haben 
alle  drei-  oder  mehrsilbigen  Verba,  d.h.  Verba  zwei- oder 
mehrsilbigen  Infinitivstammes,  deren  Hauptton  auf  der 
ersten  Silbe  liegt,  z.  B.  mislyju  mlslyjau  mislyti  denken, 
sudyju  sudyjau  sudyti  richten;  aszaruti  aszaruju  dszarujmi; 
szukauti  szukauju  szukavau ;  sveikinti  sveikmu  sveikinau  griifien ; 
szlapinti  szldpinu  szldpinau  nassen;  ferner  die  abgeleiteten 
auf  -o-ti,  -eti,  z.B.  dovanoti  dovanoju  dovanojau,  seileti  seileju 
seilejau. 

196.  3.  Futurum  mit  Partizipien,  Imperfektum 
niit  Partizip,  Imperativ,  Supinum  mit  Optativ  haben 
dieselbe  Hauptton stelle  und  dieselbe  Intonation  wie  der 
Infinitiv;  doch  war,  jetzt  nicht  mehr  allgemein,  in  der 
3.  fut.  fallende  Intonation  in  steigende  umgewandelt,  z.  B. 
gduti  :  gdusiu  gdusi  gaus,  huti  :  busiu  busi  bus  (so  jetzt  noch 
allgemein;  d.  h.  bus,  l^ti  :  lis  d.  h.  lis).  Beispiele:  renku 
rinkti :  rinksiu,  rifiJcdavau,  rink,  rinktu,  rinkczau;  Idukiu  Idukti : 
Iduksiu  Idukdavau^  Iduk,  Iduktii,  Idukczau ;  laikau  laikyti :  lai- 
k^siu,  laikydavau,  laikyk^  laikyUi,  laikyczau. 

197.  4.  Die  Betonung  der  in  der  ersten  Per- 
son zweisilbigen  Prasentien  und  Praterita: 

A.  Liegt  der  Hauptton  in  der  1.  sing,  auf  der 
ersten  Silbe  (Wurzelsilbe),  so  ist  er  stets  fall  end  (ge- 
stoBen)  und  bleibt  durch  alle  Personen  unveriindert,  z.  B. 


Formenlehre.  205 

begti  laufen:  Pras.  begu  hegi  iega,  hegame  usw.,  Prat,  began 
begai  bego,  be  gome  usw.;  myleti:  myliu  myli  m^,  mylime', 
vdlgyti  essen:  vdlgait  vdlgai  vdlgo,  vdlgome,  Prat,  vdlgiau 
vdlgei  vdlge,  vdlgeme. 

B.  Liegt  der  Hauptton  in  der  1.  sing,  auf  der 
Endsilbe,  so  verharrt  er  darauf  in  der  2.,  geht  in  alien 
andern  Personen  auf  die  erste  Silbe  (Wurzelsilbe)  iiber  und 
zwar  stets  mit  steigender  Intonation  (gescbleift),  z.  B.: 
teketi  laufen :  tekii  tekl  teka,  tekame  usw. ;  kdsti  graben :  kasu 
kasi  kdsa,  kasanie,  Prat,  kasiaii  kasei  kdse,  kdseme;  sukti: 
suku  suki  suka^  sukame,  Prat,  sukau  sukai  suko,  sukome  (nach 
Kurschats  Akzentuation,  d.  h.  suka  usw.);  plnti  flechten: 
pinu  pinl  pina^  piname  (d.  h.  pina  usw.);  szaukti  rufen: 
szaukiu  szaukl  szaukia,  szaukimne,  Prat,  ssaukiau  szauket 
szauke,  szaiikeme\  sakyti  sagen:  sdkail  sdkal  sako^  sakome^ 
Prat,  sakiau  sakei  sake,  sdkeme;  gduti  bekommen:  gdunu, 
Prat,  gavaii  gavai  gdvo,  gdvome.  Vom  historischen  Stand- 
punkt  betrachtet  liegt  hier  nicht  eine  Riickziehung  des 
Haupttons  vor,  sondern  nach  §  58C  eine  Verschiebung 
auf  die  Endsilbe  der  1.  und  2.  wegen  ihrer  fallenden  In- 
tonation. 

198.  5.  Die  mehrsilbigen  Prasentia  und  Pra- 
terita  werden,  wenn  der  Hauptton  in  der  l.sing.  auf  der 
Endsilbe  liegt,  behandelt  wie  die  zweisilbigen  unter  4B, 
in  der  zweiten  bleibt  er  auf  der  Endsilbe,  geht  in  den 
andern  Personen  auf  die  vorangehende  iiber,  mit  steigender 
Intonation,  z.  B.  dalyti:  dalyju  dalyjl  dalyja,  Plur.  dalyjome 
usw.,  Prat,  dalyjau  dalyjai  dalyjo,  dalyjome;  alsinti:  alsinic 
alsinl  alslna  (==  alsma),  alsiname,  Prat,  alsinau  alsinal  alsmo, 
alsinome;  gyventi:  gyvenu  gyvenl  gyvena,  gyvename^  Prat,  gy- 
venau  gyvenal  gyveno,  gyvenome;  keliduti  keliduju,  prat,  ke- 
liavau  keliaval  kelidvo,  kelidvome;  klastuti  klastuju;  prat. 
klastavau  klastavai  klastdvo,  klastdvome. 

Die  Betonung  der  Partizipien. 

199.  Die  Angaben  der  Grammatiker  sind  z.  T. 
schwankend,  und  es  scheint  liberhaupt  Haupttonstelle  und 


206  Grammatik. 

Tonwechsel  bei  mehreren  Partizipialbildungen  nicht  fest 
zu  sein. 

DasPartizip  fut.und das  Part,  imperf.werdenbetont 
wie  die  Indikative,  die  Haupttonstelle  ist  unveranderlicb. 

!200.  Das  Partizip  prat.  akt.  hat  die  Betonung 
des  Indikativs,  abgesehen  von  dessen  1.  und  2.  Person; 
die  Haupttonstelle  ist  unveranderlicb,  z.  B.  neszti  neszii, 
prat,  nesziau  neszei  nesze^  Part,  neszes,  gen.  neszusio,  fern.. 
neszusi\  sakyti  sakau,  prat,  sakiaii  sdkel  sake,  Part,  sdk^s, 
gen.  sakiusio^  fern.  sdkiusL 

501.  Das  Partizip  pras. pass. -ama-s;  bei  denVerben 
Kl.VI.l  (-au  -yti;  -au  -oti)  liegt  der  Hauptton  auf  derWurzel- 
silbe  und  ist  unveranderlicb,  z.  B.  darau  daryti  :  ddromas ; 
jeszkau  jeszkdti:  jeszkomas;  unveranderlicb  ist  er  aucb  bei  den 
auf  -in-ti,  -en-ti  in  Kl.  I  und  den  abgeleiteten  der  Kl.  IV 
auf  -eju  -etiy  -oju  -oti,  -uju  -uti,  -auju  -auti,  -yju  -yti,  z.  B. 
auginu  auglnti:  auglnamas;  gabenu  gaMnti:  gdbenamas;  ekeju 
eketi:  eke  jamas;  dovanoju  dovanoti:  dovanqjamas;  szenduju 
szenduti:  szendujamas;  dalyjii  dalyti:  duly  jamas.  Nach  Kur- 
scbat  §  1254  sollen  primare  Verba  der  Kl.  I — IV  bei  ge- 
stoCenem  Ton  unveranderlicb  sein,  sein  eigener  Sprach- 
gebraucb  stimmt  dazu  nicbt  immer,  so  im  DLWb  zu  dtrhi 
dlrbti:  dirhamd  ntr.,  zu  w-6ku  moketi:  isz-mokamd  ntr.,  zu 
leidtu  leisti:  iszleid^ama  ntr.  Bei  schwerer  Wurzelsilbe  und 
steigender  (geschleifter)  Intonation  schwankt  der  Gebraucb 
zwischen  unveranderlicber  Haupttonstelle  und  verander- 
licher,  z.  B.  zu  emu  einamas,  ntr.  einamd,  zu  randu  randamas, 
ntr.  randama.  Bei  schwacber  Wurzelsilbe  ist  die  Betonung 
wie  die  von  gyvas  (s.  §  89),  z.  B.  neszamas  neszamo  neszdm 
neszamq  neszamu  oieszame,  Plur.  neszami  neszamu  neszamem 
neszamus  neszamats  neszamtise ;  fern,  neszamd  neszamas  tieszamai 
neszama  neszamq  neszamoje,  Plur.  neszamos  neszamu  neszamoms 
neszamas  neszamomls  tieszamose. 

502.  Das  nur  in  der  Nominativform  gebraucbte 
Partizip  priis.  akt.  II  -dama-s  verbiilt  sicb  wie  das  des 
Priis.  pass.,  z.  B.  neszdamas  Plur.  neszdami,  fern,  neszdamd 
Plur.  neszdamos. 


Formenlehre.  207 

203.  Das  Partizip  prat.  pass,  ist  bei  fallender 
(gestofiener)  Intonation  unveranderlich,  z.  B.  ^Mi^^i  brechen : 
Iduitas;  myleti:  myletas;  dovanoti:  dovanotas;  bei  steigender 
(geschleifter)  ist  der  Wechsel  der  Haupttonstelle  wie  bei 
geras  (s.  §89),  z.^.Hnktas  rinkto  rinJctdm  usw.;  ebenso  ver- 
halt  sich  das  Partizip  der  Notwendigkeit  {-fina-s). 

204.  Uber  das  Partizip  pras.  akt.  ist  keine 
vollige  Sicherheit  zu  gewinnen.  Die  von  Kurschat  §125S 
gegebenen  Regeln  treffen  nicht  in  alien  Fallen  zu  und 
widersprechen  z.  T.  seinem  eigenen  Sprachgebrauch.  So 
muBte  es  nach  der  Kegel  iiber  die  Verba  mit  «gestoCener 
Stammsilbe*  heifien  dlrhqs,  mylis,  nor  is  ^  sedis^  stovis  mit 
unveranderlichem  Hauptton  zu  myliu  myleti,  noriu  noreti, 
sedzu  sedeti,  sfoviu  stoveti^  es  heiCt  aber  dirhas  (so  auch 
Jaunius,  der  iibrigens  auch  schwankt),  mylis,  norts,  sedis, 
stovis.  Mit  einiger  Sicherheit  laCt  sich  sagen:  die  Parti- 
zipia  der  Verba  Kl.  I  auf  -in-ti,  -en-ti  haben  unverander- 
lichen  Hauptton,  z.B.  alslnti:  alslnqs,  gyventi:  gyvenqs\  ferner 
die  abgeleiteten  der  Kl.  IV  auf  -eju  -eti,  -oju  -oti,  -auju 
-auti,  -yju  -yti,  z.  B.  dukleti:  duklejqs,  dovanoti:  dovanojqs, 
keliduti:  kelidujqs,  dalyti  dalyju:  dalyjqs]  ebenso  auch  die 
der  Kl.  VI  {-au  -ijti,  -au  -oti),  z.  B.  daryti'.  ddrqs,  kyboti: 
kybqs.  Ferner  scheint  durchzugehen,  dafi  bei  schwacher 
steigend  betonter  Wurzelsilbe  in  den  Kl.  I,  IV,  V  (also 
mit  e,  a,  i,  u)  der  Nom.  sg.  m.  Endbetonung  hat  und  der 
Wechsel  der  Haupttonstelle  vor  sich  geht  wie  im  Para- 
digma  sukqs  (s.  §  190),  z.B.  oieszu  neszti:  neszqs,  kasii  kdsti: 
kasqs,  pinuphiti :  pinqs,  stumiic  stiimti :  stumiqs^  tikiu  tiketi :  tikis. 

205.  Die  Betonung  der  Verbalformen  in  Zu- 
sammensetzung  mit  den  Prapositionen  ap-,  at-,  f ,  isz-y 
nu-,  pa-,  par-^  pra-,  pri-,  sii-,  uZ-,  und  den  Partikeln  we-, 
he-,  te-. 

1.  Verschiebung  des  Haupttons  auf  Priiposition  oder 
Partikel  kann  iiberhaupt  nur  stattfinden  im  Indikativ  Priis. 
der  Verbalklassen  I  — IV,  im  Priiteritum  der  Klassen  I — III, 
in  den  priisentischen  Partizipien,  im  Part.  prat.  pass,  und 
im  Part,  der  Notwendigkeit  in  den  Klassen  I — III. 


2QB  Grammatik. 

2.  Bei  fallendem  (gestofienem)  Ton  der  Verbal- 
form  kann  keine  Verschiebung  stattfinden,  z.B.nu-plesziii 
nu-plesziau  nu-plesztas,  ne-plesziu  usw. 

3.  Der  Hauptton  bleibt  unveranderlich,  einerlei  wie 
die  Wurzelsilbe  beschaffen  ist,  ob  schwer  oder  leicht,  bei 
alien  Praterita  auf  -o-Stamm,  1.  sing,  -au,  z.  B.  rlszti 
binden  riszu:  riszau  riszai  rlszo  usw.,  su-riszau. 

4.  Bei  steigender  (geschleifter)  Intonation  sind 
bei  dem  Prasens  zu  unterscheiden  lange  schwere  Silben, 
d.  h.  solche  mit  einfacher  Lange,  u-  oder  t-Diphthong, 
Vokal  +  Nasal  oder  Liquida  +  Konsonant,  und  leichte, 
kurze:  bei  schwere r  Silbe  tritt  keine  Verschiebung  des 
Haupttons  ein,  z.  B.  geidtii  ich  begehre,  2.  geidl,  3.  geidta, 
1.  pi.  getd2:ame:  pageidtu,  pageidt,  pageid2a,  pageidtame.  Bei 
leichter  Silbe  tritt  der  Hauptton  auf  Proposition  oder 
Partikel,  z.B.ariii  ich  pfluge,  2.  art,  3.  arm,  1. -pi.  driame: 
n^ariu,  titari,  iitaria^  utariame  usw. 

Im  Prateritum  mit  e-Stamm  kommt  der  angegebene 
Silbenunterschied  nicht  in  Betracht,  eondern  alle  diese  Pra- 
terita werfen  den  Hauptton  auf  Praposition  oder  Partikel, 
z.  B.  geidtau^  2.  gddeij  3.  gelde,  1.  pi.  geideme:  pdgeid^au, 
pdgeidei,  pdgeide,  pdgeideme;  ariau^  aret,  are,  dreme:  nuariaUy 
nuard,  niiare,  nuareme  usw.,  duti,  prat,  daviaii  davei  d4ve\ 
2Jafdaviau,  pafdavei,  pafdave,  pardaveme;  grebiu  grebiau  gre- 
heme:  igreiiau,  igrehei,  igrebe,  igrebeme. 

Wenn  zwischen  Verbalform  und  Praposition  das  re- 
flexive -si-  steht,  geht  der  Hauptton  auf  dieses  iiber,  z.  B. 
nu-sl-geidiUj  nu-si-geidiau;  geriu  ich  trinke:  pn-si-geriu  (aber 
Prat,  pri-si-geriau  wegen  der  fallenden  Intonation). 

Die  Zusammensetzungen  mit  per  (durch)  ziehen  den 
Hauptton  auf  die  Praposition,  doch  so,  dafi  die  Hauptton- 
silbe  der  Verbalform  einen  starken  Nebenton  behalt. 
Kurschat  bezeichnet  das  durch  per-,  z.  B.  perUisti  durch- 
lassen,  pergabMi  durchbringen,  per-vesti  durchf iihren ;  ein- 
facher ware  per-leisti  usw. 

d06.  Angaben  iiber  die  Betonung  der  mit  Prapo- 
sition oder  Partikel  verbundenen  Partizipien  unterlasse  ich, 


Formenlehre. 


209 


•well  die  Regeln  der  Grammatiken  z.  T.  unbestimmt  und 
unsicher  sind  und  auch  meine  eigene  Beobachtung  des 
Sprachgebrauchs  zu  keinen  festen  Ergebnissen  gefvihrt  hat. 

Paradigmata. 
207.  Die  Klassen  I — III  konnen  durch  ein  Para- 
■digma  vertreten  werden,  da  die  Prasensstamme  gleichmaCig 
auf  -a-  auslauten,  dlrbu,  dlrhti  arbeiten;  die  wenigen  Pra- 
terita  mit  e-Stamm  werden  flektiert  wie  das  Prateritum 
von  kretpti  kreipiii  wenden  in  Kl.  IV ;  bei  dieser  ist  wegen 
des  verschiedenen  Prateritalstammes  ein  Beispiel  konsonan- 
tisch  und  eines  vokalisch  auslautender  Wurzel  gegeben, 
kretpti,  ploti  ploju  ausbreiten;  es  folgen  dann  Kl.V,  m^iu 
myleti,  und  Kl.  VI  1.  und  2.,  darau  daryti  machen,  jeszkau 
jeszkoti  suchen. 

208.     Prasens. 


I 


Kl.  I(— III) 

IV 

Sing.  1  dlrbu 

kreipiu 

ploju 

2  dlrbi 

kreipl 

ploji 

3  dlrba 

krelpia 

ploja 

Plur.  1  dlrbame 

kreipiame 

plojame 

2  dirbate 

kreipiate 

pUjate 

Dual  1  dlrbava 

kreipiava 

iMjava 

2  dlrbaia 

kr  el  pi  at  a 

plojaia 

Part.  akt.  dlrbqs 

krelpiqs 

plojqs 

^art.  pass,  dlrbamas 

kreipiamas 

plojamas 

Permissiv  te-dirba 

te-kreipe 

te-ploja 

209.    r 

*rateritum. 

Sing.  1  dhbau 

kreipiaii 

plojau 

2  dlrbai 

kreipel 

plojai 

3  dlrbo 

kretpe 

plojo 

Plur.  1  dlrbome 

kretpeme 

plojome 

2  dzrboie 

kreJpete 

plojote 

Dual  1  dirbova 

kreipeva 

plojova 

2  dirbota 

kre'ipeta 

plojota 

Part.  akt.  dh'bes 

kreipgs 

plojes 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch 

1 

u 


210 


Part. 


Grammatik. 

^10.   : 

Futurum. 

Sing. 

1  dirhsiu 

kreipsiu 

plosiu 

2  dlrhsi 

krelpsi 

plosi 

3  dirhs 

krelps 

plos 

Plur. 

1  dirlsime 

kretpsime 

plosime 

2  dMsUe 

kretpsite 

plosite 

Dual 

1  dlrbsiva 

krelpsiva 

plosiva 

2  d/irhsita 

kreipsita 

plosita 

akt. 

I  dirhs^s 

kreJpses 

plos^s 

211.     Ini 

perfektum. 

Sing. 

1  dirbdavau 

krelpdavau 

plodavau 

2  dirhdavai 

kreipdavai 

plodavai 

3  dirhdavo 

kreipdavo 

plodavo 

Plur. 

1  dlrbdavome 

kreipdavome 

plodavome 

2  dhbdavote 

krelpdavote 

plodavote 

Dual 

1  dlrbdavova 

kreipdavova 

plodavova 

2  dirbdavota 

krelpdavoia 

plodavota 

Part.  (Rrbdav^s 

kreipdav^s 

plodav^s 

212. 

Infinitiv. 

dlrbti 

krelpti 

ploti 

Sui 

)inum. 

cZ'^rft/?/ 

kreiptif. 

plotu 

213. 

Optativ. 

Sing. 

1  dh'bczau 

kreJpczau 

ploczau 

2  dirbtumbei 

krelpfmnhei 

plotumbei 

3  fZh-&^w 

krelpU^ 

plotu 

Plur. 

1  d\rbtumbhne 

kreJptumbime 

plotumbime 

2  dirbhmibite 

kreipfumbiie 

plofumbite 

Dual 

1  dtrbtumbiva 

krelpiumbiva 

ploftmibiva 

2  dirbtumbita 

krelptumbita 

plotumUta 

Formenlehre. 

2U.    I 

mperativ. 

Sing.  2  dlrhk 

krelpk 

pUk 

Plur.  1  dirhkime 

kreipkime 

pUikime 

2  dlrhkite 

kreipkite 

plokiie 

Dual  1  dlrbkiva 

kreipkiva 

plokiva 

2  d^irhkita 

kreipkita 

plokita 

2U 


215.     Part.  pras.  akt.  11. 
dirhdamas  \  kreipdamas         plodamas 

Part.  prat.  pass. 
dirbtas  \  krelptas  plotas 

Part,  der  Notwendigkeit. 
dh'btinas  \  krelptinas  plotinas 


216. 

Prasens. 

V 

VI.   1 

VI.  2 

Sing.  1  m^liu 

t?ara2l 

jeszkau 

2  m^li 

<?ara? 

jeszkai 

3  m^li 

rffiro 

jeszko 

Plur.  1  mylime 

^arome 

jeszkome 

2  mylite 

darote 

jeszkote 

Dual  1  myliva 

dCirova 

jeszkova 

2  mylita 

darota 

jeszkota 

Part.  akt.  I  mylis 

ddrqs 

jeszkqs 

Part.  pass,  mylimas 

ddromas 

jeszkomas 

Permissiv  te-myl 

te-ddro 

te-jeszko 

217.     P 

rateritum. 

Sing.  1  mylejau 

dariau 

jeszkojau 

2  mylejai 

darei 

jeszkojai 

3  mz/^^'/o 

ddre 

jeszkojo 

Plur.  1  mylejome 

ddreme 

jeszkojome 

2  mylejote 

ddrete 

jeszkojote 

Dual  1  mylejova 

ddreva 

jeszkojova 

2  mylejota 

ddreta 

jeszkojota 

Part.  akt.  mylejes 

ddr^s 

jeszkojps 

14* 


.2                                         Grammatik. 

818. 

Futurum. 

Sing.  1  mylesiu 

darysm 

jeszkosiu 

2  mylesi 

darysi 

jeszkosi 

3  myles 

darys 

jeszkos 

Plur.  1  mylesime 

dar^sime 

jeszkosime 

2  mylesite 

darysite 

jeszkosite 

Dual  1  mylesiva 

darysiva 

jeszkosiva 

2  mylesita 

darysita 

jeszkosita 

Part.  akt.  myleses 

darys^s 

jeszkoses 

219.     In 

iperfektum. 

Sing.  1  myledavau 

darydavau 

jeszkodavau 

2  myledavai 

darydavai 

jeszkodavai 

3  myledavo 

darydavo 

jeszkodavo 

Plur.  1  myledavome 

darydavome 

jeszkodavome 

2  myledavote 

darydavote 

jeszkodavote 

Dual  1  myledavova 

darydavova 

jeszkodavova 

2  myledavota 

dar^davota 

jeszkodavofa 

Part,  myledaves 

dar^dav^s 

jeszkodav^s 

220. 

Infinitiv. 

my^cYi 

dar^ti 

jeszkoti 

Sup 

inum. 

mi/Z^Y?/ 

darytii 

jeszkotii 

221. 

Optativ. 

Sing.  1  myleczau 

daryczau 

jeszkoczau 

2  myletumbei 

dar^tumbei 

jeszkotumbei 

3  m?//^Y^/ 

daryfu 

jeszkotii 

Plur.  1  myletunibime 

darytumhime 

jeszkotumbime 

2  myleUimhite 

dar^tumbite 

jeszkotumbite 

Dual  1  myletmibiva 

darytumhiva 

jeszkotumhiva 

2  myletumbita 

darytuiribita 

jeszkotumbita 

222.     I 

mperativ. 

Sing.  2  7w?//a- 

daryk 

jeszkok 

Plur.  1  mylekime 

darykime 

jeszkokime 

2  mylekite 

darykite 

jeszkokite 

Dual  1  mylekiva 

dar^kiva 

jeszkokiva 

2  mylekita             \ 

dar^kita 

jeszkokita 

Formenlehre.  218 

223.     Part.  pras.  akt.  11. 

tnyledamas         \  dar^damas  jeszkodamas 

Part.  prat.  pass. 

myletas              \  darytas  jeszkotas 

Part,  der  Notwendigkeit. 

myletinas           \  darytinas  jeszkotinas 


2U 


Einiges  aus  der  Syntax, 


334.  Die  Zusammenstellung  hat  nur  den  Zweck,  dem 
Anfanger  die  Auffassung  gewisser  Eigentiimlichkeiten  der 
litauischen  Syntax  zu  erleichtern;  sie  lafit  fast  alles  weg, 
was  sich  nicht  vom  deutschen  Sprachgebrauch  unterscheidet, 
oder  wenn  verschieden,  sich  leicht  von  selbst  erklart.  — 
Die  Beispiele  sind  moglichst  aus  den  Texten  des  Lesebuchs 
genommen. 

Subjekt  und  Pradikat,  Kopula.  Subjekt  und  nicht 
verbales  Pradikat  (Substantiv,  Adjektiv,  Partizip,  Adverb) 
stehen  bei  prasentischem  Ausdruck  ohne  Kopula  neben- 
einander,  das  Subjekt  vorn,  z.B.  devas  sveto  sutvertojis  Gott 
ist  der  Welt  Schopfer;  medis  duksztas  der  Baum  ist  hoch, 
tevas  jau  atejcs  der  Vater  ist  schon  gekommen,  motyna  vel 
cze  die  Mutter  ist  wieder  hier. 

Bei  Voranstellung  des  Priidikats  wird  in  der  Kegel 
die  Kopula  yra  (ist)  eingefiigt,  z.B.  gratus  yrd  daftas  schon 
ist  der  Garten,  weil  in  grazus  dartas  das  Adjektiv  attribut 
verstanden  wird. 

Bei  katras  (uter)  kann  das  verbale  Pradikat  im  Dual 
stehen,  z.  B.  katra  pirma  \sz  vandens  iszreplosiva  welche 
(von  uns  beiden)  wird  zuerst  aus  dem  Wasser  herauskriechen. 

Verbindungen  eines  singularischen  Substantivs  mit 
su  -f  Instr.  konnen  Attribute  oder  Pradikate  im  Plural 
haben,  z.  B.  Doczys  su  szeszeis  kuVikais  kuldami  D.  mit 
sechs  Dreschern  dreschend. 

t)ber  das  Neutrum  s.  §  88.  —  Die  Ausdrucksweise 
S.  77  tarp  raistu  if  tehriaX  (nom.plur.)  tureta  (ntr.),  buch- 
stablich:  zwischen  den  Siimpfen  auch  Auerochsen  wurden 
gehabt   (gab  es  auch  A.)   ist  Anlehnung   an    einen    poln. 


i 


Einiges  aus  der  Syntax.  215 

Sprachgebrauch ;  ebenso  vlsos  tos  gesmes  (n.pl.)  moketa  (ntr.) 
6.  80  alle  diese  Lieder  wurden  gelernt. 

Die  3.  Person  des  Verbums  dient  zum  Ausdruck  von 
Satzen  mit  unbestimmtem  Subjekt  (man),  z.  B.  katp  sako 
wie  man  sagt. 

Zum  Kasusgebrauch. 

325.  Genitiv.  Verba  mit  dem  Sinne  des  Begehrens 
imd  alle  solche^  in  die  der  Sinn  eines  Begehrens,  Strebens, 
-eines  auf  etwas  gerichteten  Wollens  hineingelegt  werden 
kann,  haben  den  Gegenstand  des  Begehrens  usw.  im  Ge- 
nitiv, z.  B.  to  vlso  fdgonys  jeszko  nach  dem  alien  suchen 
^(streben)  die  Heiden;  paldimos  trokszdams  nach  Gliick  diir- 
«tend;  sdvo  dalyko  nor  seinenAnteil  will  er;  jls  mane  dunos 
melde  (prdsze)  er  bat  mich  um  Brot;  galvijas  pdszaro  Idukia 
das  Vieh  wartet  auf  Futter;  Uutai  rekia  pleszimo  die  Lowen 
schreien  nach  Raub;  szauke  pagdlbos  er  rief  um  Hilfe;  so 
4iuch  bei  «horen  auf»,  «sehen  nach  etwas »,  z.  B.  jums 
reikejo  manes  klausyti  ihr  muCtet  auf  mich  horen  (mir  ge- 
horchen);  mergele  aiiszros  tiurejo  das  Madchen  schaute  aus 
nach  der  Morgenrote. 

Ebenso  bei  Verben  mit  der  Bedeutung  «bedurfen, 
notig  sein,  mangeln»,  z.  B.  ddrho  reik  Arbeit  ist  notig, 
iaves  reikalduja  dich  hat  man  notig,  pristoko  vyno  sie  er- 
mangelten  des  Weines. 

226.  Die  Verba  des  Fiirchtens  und  verwandter  Be- 
deutung haben  den  Gegenstand  der  Furcht  usw.  im  Ge- 
nitiv, z.  B.  Ujo-s  szalczo  er  fiirchtet  sich  vor  der  Kalte; 
tokios  neteisybes  haisejau-s  vor  solcher  Ungerechtigkeit  hatte 
ich  Abscheu;  bredtei  drdskanczu  vilku  nusigahdo  die  Hirsche 
erschraken  vor  den  reifienden  Wolfen.  AnschlieCen  kann 
man  hier  Verba  mit  dem  Sinne  des  Erbarmens,  Bemit- 
leidens,  z.  B.  dsz  jo  gailiu-s  ich  habe  Bedauern  mit  ihm; 
susimllk  manes  erbarme  dich  meiner. 

Genitiv  bei  gedenken  und  vergessen,  z.  B.  aisimink 
sdvo  gala  gedenke  an  dein  Ende;  utmirsztd  (ntt.)  hus  vlso 
■upstiimo  vergessen  wird  sein  aller  tJberfluC. 


216  Grammatik. 

227.  Das  Objekt  transitiver  Verba  steht  ira  Genitiv^ 
wenn  der  Begriff  in  unbestimmter  Menge  oder  Masse  vor- 
schwebt  (sogen.  genitivus  partitivus),  z.  B.  pirmidiisei  radau 
sopagi^  zuerst  fand  ich  Stiefel,  iszbego  tuveliij,  parsineszti  er 
lief  heraus,  Fische  hineinzubringen. 

228.  Negierte  transitive  Verba  haben,  in  iilterer 
Zeit  regelmaCig,  jetzt  noch  baufig,  das  Objekt  im  Genitiv, 
z.  B.  7iei  dvilio  nel  medaus  nerado  sie  fanden  weder  den 
Bienenstock,  noch  den  Honig;  atelsenczos  temos  ilgumo  ne- 
fmom  des  kommenden  Winters  Lange   kennen  wir  nicht. 

229.  Beim  Passivum  steht  der  Urheber  der  Hand- 
lung  im  Genitiv,  z.  B.  sza  vadinams  Krlzo  Didgahis  der 
Hund  von  Krizas  GroCkopf  genannt;  naujdsis  testamenta^ 
perveizdetas  Kurszdczo  das  Neue  Testament  durchgesehen 
von  Kurschat. 

230.  In  negativen  Satzen,  in  denen  ausgesagt  wird^ 
dai3  etwas  nicht  vorhanden  sei,  steht  das  logische  Subjekt 
im  Genitiv,  z.  B.  avilys,  Jmriem  hiczif,  nehuvo  ein  Bienen- 
stock, in  dem  keine  Bienen  waren  (es  keine  Bienen  gab); 
had  net  LaTiro  nel  dosningo  Krlzo  nehuti^  wenn  weder  Lauras 
noch  der  freigebige  Krizas  ware  (wenn  es  keinen  gabe). 
Ebenso  in  nicht  negierten  Satzen,  wenn  das  Subjekt  in 
unbestimmter  Menge  oder  Masse  vorschwebt  (partitiv),  z.  B. 
cze  huvo  tmoniu  if  angii^  hier  gab  es  Menschen  und  Schlangen, 
athego  visokk^  tveriu  es  lief  en  herbei  allerlei  Tiere. 

231.  Bei  Adjektiven  steht  der  Genitiv,  wenn  sie  in 
der  Bedeutung  den  §§  225,  226  angefuhrten  Verben  ent- 
sprechen,  z.B.garbes  godiis  nach.  Ehre  begierig;  ferner  bei 
den  Ausdriicken  fiir  vol],  leer  u.  a.,  z.  B.  temoje  itpe  pihiA 
vandens  im  Winter  ist  der  FluJG  vol!  Wasser;  dahin  gehort 
auch  pds  mus  peno  upe  teka  S.  16  bei  uns  flieCt  der  FluiJ 
mit  Milch. 

232.  Der  Genitiv  bei  Substantiven  bietet  keine 
Schwierigkeiten,  zu  merken  ist  etwa,  daC  durch  den  Ge- 
nitiv der  Stoff  ausgedriickt  wird,  aus  dem  etwas  besteht, 
z.  B.  dukso  tedas  goldener  Ring,  hrangids  gelumbes  sermegai 
Rocke  von  teurem  Tuch,  ugncs  lepsnd  Feuerflamme.    Der 


Einiges  aus  der  Syntax.  217 

mit  Substantiven  verbundene  Genitiv  steht  regelrecht  diesen 
voran,  z.B. senojilcardliaus  motyna  die  alte  Mutter  des  Konigs. 

Der  Genitiv  ko  von  has  bedeutet  «weshalb»,  z.  B. 
Letiivis,  ko  verkia,  nefmo  S.  76  der  Litauer  weifi  nicht^ 
warum  er  weint. 

2SS,  Dativ.  Der  Dativ  dient  zur  Angabe  des  Gegen- 
standes,  fiir  den  etwas  bestimmt  ist,  z.  B.  dinesze  negeli 
grebliui  er  brachte  die  Zinke  fiir  die  Hacke,  idm  devs  geryhes 
■mums  dovanoja  dazu  schenkt  uns  Gott  gute  Gaben. 

Wenn  einem  Substantiv  ein  Infinitiv  beigefiigt  ist^ 
der  Zweck  oder  Bestimmung  angibt,  so  stehen  Dinge,  die 
im  Deutschen  als  Objekt  des  Infinitivs  aufgefafit  werden, 
im  Dativ,  z.  B.  tas  vandil  dtnesztas  staldms  numazgoti  dies 
Wasser  ist  gebracht,  um  die  Tische  zu  waschen. 

Ist  zu  einem  mit  Dativ  verbundenen  Verbum  ein 
Infinitiv  gefiigt,  so  stehen  dessen  pradikative  Zusatze  im 
Dativ,  z.  B.  man  reik'  valndm  huti  mir  ist  notig,  frei  zu 
sein;  devs  ddve  mums  naujq  metq  sveikems  suldukti  Gott 
gab  uns  das  neue  Jahr  gesund  zu  erleben  (lieB  uns  das 
neue  Jahr  gesund  erl.);  ne  ger  yrd  ^rnogui  vendm  Mti  nicht. 
gut  ist  es  dem  Menschen,  allein  zu  sein.  Ebenso,  wenn 
ein  Infinitiv  das  Subjekt  eines  Satzes  bildet,  z.B.  greitdm 
huti  ant  harnes  kraujq  praleja  schnell  sein  zum  Streit  ver- 
giei3t  Blut  (S.  88). 

tjber  den  Dativ  in  Verbindung  mit  Gerundien  s.  §  244. 

234.  Lokativ.  Er  gibt  den  Raum  (Zeit  oder  Ort> 
an,  in  dem  sich  etwas  befindet  oder  in  dem  etwas  ge- 
schieht,  entspricht  also  im  allgemeinen  deutschem  «in» 
mit  Dativ. 

235.  Instrumental.    Durch  ihn  wird  ausgedriickt : 
1.  Das  Mittel  oder  Werkzeug,    z.  B.  apsirede  tats 

gra2eiseis  drebuteis  er  bekleidete  sich  mit  diesen  schonen 
Gewandern ;  hadii  mirti  Hungers  sterben ;  je  nusigando  didtu 
Iszgasczu  sie  erschraken  mit  grofiem  Schrecken  (S.  110). 
Dahin  gehoren  auch  Falle  wie  ilpe  kraujeis  teka  der  Flufi- 
flieiit  mit  Blut  (Q.16);  pons  devs  pasimegst  sdvo  darbais  (S.87) 
der  Herrgott  hat  Wohlgefallen  an  seinen  Werken.     Weg 


"218  Graramatik. 

•Oder  Wegstrecke,  die  man  geht,  wird  als  Mittel  gefafit,  z.  B. 
fis  eln  kreivais  keliels  er  geht  auf  krummen  Wegen.  Vgl. 
auch  vardii  mit  Namen,  dem  Namen  nach,  ubags  vardii 
Ldzonns  ein  Armer  namens  Lazarus  (S.105);  kn  tic  vardic 
wie  heiCt  du  (eig.  mit  welchem  Namen  du). 

2.  Allgemeine  Zeitangaben,  wie  deutsch  cabends, 
morgans »,  stehen  im  Instrumental,  z.  B.  vakarais  abends, 
rytmeczeis  morgens,  naktbms  nachts,  czesu  zur  Zeit,  zeitig, 
czesais  zu  manchen  Zeiten,  tikrit  czesu  zur  rechten  Zeit, 
kaftais  (zu  malen)  bisweilen,  szventdms  dendms  an  Festtagen. 

3.  Der  sogen.  Instrumental  der  Art  und  Weise, 
z.  B.  neku  budit  auf  keine  Weise,  pulkais  in  Scharen, 
iukstanczeis  zu  Tausenden;  margdms  eilems  susisesti  sich  zu 
bunten  Reihen  zusammensetzen. 

4.  Der  sogen.  pradikative  Instrumental.  Bei 
Verben  mit  den  Bedeutungen:  verwandeln,  vervvandelt 
werden,  zu  etwas  werden,  zu  etwas  machen,  benennen, 
benannt  werden,  und  liberhaupt  bei  alien,  in  deren  Be- 
deutung  es  liegt,  daC  ein  Versetztwerden  in  einen  Zustand 
hinzugedacht  werden  kann  (geboren  werden  als,  aufwachsen 
als,  einsetzen  als  usw.),  steht  der  Gegenstand,  in  den  ver- 
wandelt  wird  usw.,  im  Instrumental,  z,  B.  tu  turl  m&no 
vyru  pastoti  du  sollst  mein  Mann  werden ;  jo  tents  karalium 
pastojo  sein  Schwiegersohn  wurde  Konig;  tu  darai  savo 
dngelus  vejais  du  machst  deine  Engel  zu  Winden;  pada- 
rysiu  jiidu  tmoniu  tvejeis  ich  werde  euch  beide  zu  Menschen- 
fischern  machen;  vens  Slunkium  vadlnams  einer  Slunkius 
genannt;  devas  prdmine  szvesq  denq,  o  tamsyhe  naktiml  Gott 
nannte  das  Licht  Tag  und  die  Finsternis  Nacht;  j^  vesz- 
paczeis  ir  kardleis  vadlno  S.  9  sie  nannte  sie  Herren  und 
Konige;  man^  tinginiu  szauke  er  nannte  mich  (eig.  rief  mich) 
Faulpelz.  Auch  bei  huti  (sein)  steht  dieser  Instrumental, 
wenn  nicht  die  Identitat  von  Subjekt  und  Pradikat  aus- 
gedriickt  werden  soil  oder  das  Pradikat  zum  Wesen  des 
Subjekts  gehort,  sondern  der  pradikative  Zusatz  nur  ein 
besonderes  Auftreten,  sozusagen  eine  Rolle  des  Subjekts 
angibt,    z.  B.    tu  bust  vilkii   S.  97    du   wirst   Wolf   sein, 


Einiges  aus  der  Syntax.  219 

d.  h.  die  Rolle  des  Wolfes  spielen;  tai  jums  bits  zenhlu 
S.  110  das  wird  euch  zum  Zeichen  sein;  vgl.  dagegen  szis 
Vifrs  {yra)  mano  hrolis  dieser  Mann  ist  mein  Bruder;  tai  hits 
tikrat  musii  sesil  S.  17  das  wird  wirklich  unsere  Schwester 
sein;  tm  jo  hutas  das  ist  sein  Haus. 

236.  Prapositionen  und  Kasus  (vgl.  Kurschat, 
Beitrage  zur  Kunde  der  littauischen  Sprache  I.  Deutsch- 
littauische  Phraseologie  der  Prapositionen,  Konigsberg 
1843). 

ant  mit  Genitiv  «auf»,  pele  ant  aslos  pasirode  die  Mans 
erschien  auf  dem  FuCboden;  «iiber»,  dsz  tave  uidejau  ant 
vtsos  EgliJto  temes  ich  babe  dich  gesetzt  iiber  das  ganze 
Land  Agypten ;  Zweck  oder  Bestimmung  ausdriickend  («zu »), 
^mogus  ant  vargo  ghnes  der  Menscb  ist  zum  Leiden  geboren. 
Vgl.  noch  ant  vardu  suprdto  sie  erkannte  an  den  Namen. 

ape  mit  Akkusativ  «um»,  jl  vis  turejo  ape  jt  hut  sie 
mufite  immer  um  ihn  sein;  bei  Verben  des  Sagens,  Mei- 
nens  usw,,  ji  iszgirdo  ape  tiMu  kudikiu  sie  horte  von  diesen 
beiden  Kindern ;  bei  ungef ahren  Zeitangaben,  ape  pusafiirq 
metq  etwa  anderthalb  Jahr. 

be  mit  Genitiv  «ohne». 

j  mit  Akkusativ  «in»  =  binein  in,  daher  deutschem 
oder  lat.  in  mit  Akk.  entsprecbend ;  statt  des  Instrum.  bei 
den  oben  genannten  Verben  des  Verwandelns  usw.,  z.  B. 
f  u2veizdq  istatyti  S.  85  zum  Aufseber  einsetzen,  asz  tavQ 
paver siu  %  iitel^  S.  16  icb  werde  dicb  in  eine  Laus  ver- 
wandeln.  In  der  beutigen  Sprache,  wenigstens  mundart- 
lich,  oft  gebraucht  statt  des  Lokativs  (deutsch  «in»  mit 
Dativ),  f  mestq  «in  die  Stadt*  und  «in  der  Stadt». 

ikl  mit  Genitiv  «bis». 

Isz  mit  Genitiv  «aus»,  Laume  iszszoko  tsz  vandefis  die 
Laume  sprang  aus  dem  Wasser  heraus;  bei  Zeitangaben 
dem  deutscben  «von»,  «seit»  entsprecbend,  Isz  xyradios  von 
Anfang  an,  Isz  naujo  von  neuem,  Isz  ma&u  denu  von  Jugend 
{eig.  von  kleinen  Tagen)  an;  gleich  deutschem  «iiber-»  bei 
Verben  des  Freuens,  Erstaunens  u.  dgl.,  karalene  \sz  tokio 
grataus  ddrbo  nusidyvyjo   die  Konigin  wunderte    sich  iiber 


220  Grammatik. 

die  so  schone  Arbeit,  visl  mokitojei  tsz  jo  pasldtauge  alle 
Lehrer  freuten  sich  iiber  ihn. 

nuj  nit  mit  Genitiv  «von»  (=  «von  weg,  von  her>), 
tedq  nil  pifszto  numove  er  streifte  den  Ring  vom  Finger  ab, 
prakaitas  ml  veido  nulaszejo  der  SchweiC  troff  vom  Gesicht 
herab. 

pas  mit  Akkusativ  «bei»,  aber  wie  altdeutsch  hi  auch 
die  Richtung  angebend,  z.  B.  pas  upf,  oszkq  utspejo  S.  45 
beim  (am)  Flusse  iiberraschte  er  eine  Ziege,  nunesze  skryriel^ 
pas  up^  S. 38  sie  trug  das  Kastchen  zum  Flusse;  jis  kells 
karts  pas  rnus  pifko  S.  6  er  hat  einigemal  bei  uns  gekauft. 

—  Vgl.  pre. 

per  mit  Akkusativ  «durch»,  «quer  daruber»,  «daruber 
weg»,  pirlego  per  dartq  sie  liefen  durch  den  Garten,  pele 
per  aslq  hego  die  Maua  lief  iiber  den  FuCboden,  per  t^ 
ttliq  perejo  sie  gingen  iiber  die  Briicke,  per  visq  nakti  megojo 
die  ganze  Nacht  hindurch  schliefen  sie,  per  rugius  (eig. 
durch  den  Roggen)  S.  45,  d.  i.  zur  Zeit  der  Roggenernte. 

—  Dem  deutschen  «fiir»  entsprechend  bei  Verben  mit  dem 
Sinne:  fiir  etwas  halten,  ausgeben,  als  etwas  annehmen  u.a., 
z.  B.  hurq  per  drlmelj  laiko  S.  61  den  Bauern  halten  sie 
fiir  einen  Tropf,  jls  iszsldave  per  mutikantq  S.  13  er  gab 
sich  fiir  einen  Musikanten  aus,  augmo  j}  per  savo  sunt^  S.  3^ 
er  erzog  ihn  als  seinen  Sohn,  dsz  ji  per  t6ntq  palaikyczau 
S.  12  ich  wiirde  ihn  als  Schwiegersohn  behalten;  mano  tevs 
per  rdczti  huvo  venam  dvare  S.  1  mein  Vater  war  als  Rade- 
macher  auf  einem  Hofe.  —  per  kann  das  Mittel  angeben, 
namentlich  wenn  dies  eine  Person  ist,  z.B.  per  paslq  szaukti 
S.  55  durch  einen  Boten  rufen.  —  Mit  dem  Nominativ  in 
der  Wendung  «was  fiir  einer»,  kds  tai  per  vens;  suprdio^ 
kds  per  vent  te  hus§  S.  39  sie  merkte,  was  das  fiir  welche 
sein  werden.  —  Vgl.  auch  pro. 

po  mit  Genitiv  <nach»  (zeitlich),  pd  mettp  nach  einem 
Jahr;  pd  keliu  dem  nach  einigen  Tagen;  po  to  darnach. 
Besondere  Wendungen:  po  kairos  zur  Linken,  p6  deszines 
zur  Rechten,  po  akiu  vor  Augen.  —  Mit  Dativ  po  idm 
(potdm)  darnach;  po-visdm  ganzlich;   po  kairei  rankai  zur 


Einiges  aus  der  Syntax.  221 

Hnken  Hand.  —  Mit  Akkusativ  bedeutet  po  eine  Er- 
streckung  iiber  einen  Raum,  z.  B.  po  visas  iemes  iiber  alle 
Lander  bin,  durcb  alle  Lander;  ferner  driickt  es  die  Distri- 
bution aus  (je),  z.  B.  ten  rdsie  kotnas  po  lovq  S.  4  dort 
werdet  ibr  jeder  je  ein  Bett  finden.  —  Mit  Instrumental 
«unter»,  po  stogu  unter  dem  Dache;  po  sulu  nupule  er  fiel 
unter  die  Bank. 

pre,  prl  «bei»,  «an»  mitGenitiv,  aucb  die  Bewegung 
in  die  Nab e  ausdriickend  («zu»,  «an»  mit  Akk.),  z.B. pre 
sdvo  ddrlo  buti  bei  seiner  Arbeit  sein,  Laumes  mdudesi  pre 
kraszto  die  Laumen  badeten  sicb  am  Ufer;  pre  to  etero  priejo 
sie  gingen  zu  diesem  See  (an  diesen  See),  visi  pre  kunigo 
ejo  alle  gingen  zum  Priester;  pre  rankos  nutverti  an  der 
Hand  fassen.  —  Selten  mit  Dativ:  pre  kelmi  S.78  am 
Wege;  allgemein  preg-tdm  (pre-g  ^=  pre-gi)  nocb  dazu. 

j9ress  mit  Akkusativ  «gegen»,  nusidejo  presz  sdvo  veszpati 
sie  vergingen  sicb  gegen  ibren  Herrn. 

pro  mit  Akkusativ  «vorbei  an»,  pro  szali  vaHuti  an 
der  Seite  vorbei  fabren;  pro  szali  adverbiell  «vorbei»,  tal 
jau  pro  szdlj  das  ist  scbon  vorbei;  eine  Bewegung  durcb 
leere  Raume,  Offnungen  wird  nicbt  durcb  per,  sondern 
durcb  pi'o  ausgedriickt,  pro  Idngq  2emyn  nulipau  durcb  das 
Fenster  stieg  icb  binab. 

su  mit  Instrumental  «mit»  im  Sinne  der  Begleitung, 
jetzt  oft  statt  des  einfacben  Instrumentals  in  der  Bedeutung 
des  Mittels,  z.  B.  miiszk  su  rankd  drklj  scblag  mit  der 
Hand  das  Pferd. 

U2!  mit  Genitiv  «binter»,  112:  dun^  hinter  der  Tiir,  ut 
auses  binter  dem  Obr.  Bei  Verben  mit  der  Bedeutung 
«anfassen>  stebt  der  Gegenstand,  den  man  ergreift,  im 
Gen.  mit  w^,  z.  B.  ut  rankos  nutverti  an  der  Hand  fassen; 
ut  vyro  teketi  (eig.  binter  dem  Manne  bergeben)  bedeutet 
«beiraten».  —  Mit  Akkusativ  «fur»,  U2^  gafb^  dekavoti 
f iir  die  Ehre  danken ;  kalbek  ut  mane  spricb  f lir  micb ;  « an- 
statts,  z.  B.  ut  pyvq  vdndeni  szliufpdams  S.  64  anstatt  Bier 
Wasser  scbliirfend. 


222  Grammatik. 

/$37.  Von  den  sogenannten  uneigentlichen  oder  un- 
echten  Prapositionen,  d.  h.  Kasus  von  Nomina,  die  sonst 
noch  in  der  Sprache  gebrauchlich  oder  als  Nominalkasus 
erkennbar  sind,  stehen  aplink  um,  pagal  gemafi,  langs, 
pdskui  nach,  mit  Akkusativ;  tes  gegeniiber,  mit Instrumental; 
die  iibrigen  mit  Genitiv,  z.  B.  abypusei  beiderseits,  andpus 
jenseits,  artl  nahe,  del'  wegen,  iszilgai  langs,  lauke  auCer- 
halb,  pifm  vor,  tarp  zwischen,  szale  neben  usw. 

Uber  die  Postpositionen  mit  Kasus  s.  §§117,118, 

Zum  Verbum. 

238.  Das  Prateritum  ist  allgemeines  Tempus  der 
Vergangenheit,  entspricht  also  dem  griechischen  Aorist  wie 
dem  Imperfektum,  und  vertritt  in  der  Kegel  auch  das  er- 
ziihlende  Perfekt  anderer  Sprachen;  das  umschriebene  lit. 
Perfekt  wird  nur  gebraucht,  wenn  ein  in  der  Vergangen- 
heit eingetretener  Zustand  als  gegenwartig  fortdauernd  dar- 
gestellt  werden  soil,  z.  B.  jts  numire  er  starb  edave,  jis 
numir^s  er  ist  gestorben  (und  ist  jetzt  tot)  Tedvr|Ke. 

Das  lit.  Imperfektum  dient  nur  zum  Berichte  eines 
gewohnheitsmaCigen  Tuns,  z.  B.  anct>  pele  hasden  jenis  pa- 
sirodydavo  S.  8  jene  Maus  pflegte  sich  ihnen  jeden  Tag 
zu  zeigen. 

Das  Futurum  wird  oft  modal  angewendet  im  Sinne 
des  deutschen  «sollen»  bei  Fragen,  z.  B.  ka  dsz  darysiu 
S.  2  was  soil  ich  tun? 

Der  Optativ  driickt  den  Wunsch  aus,  daher  auch 
noreczau  eig.  ich  mochte  wollen,  z.  B.  noreczau  rtiatyti  ich 
mochte  sehen ;  velyczau-s  ich  mochte  wiinschen ;  vgl.  auch 
den  potentialen  Gebrauch,  z.  B.  rdsi  kas  sakyti^  vielleicht 
mochte  einer  sagen;  ar  ta%  hutu  tesd  sollte  das  wahr  sein? 
—  In  Nebensatzen  steht  der  Optativ,  wenn  diese  ab- 
hangen  von  Verben  des  Wiinschens,  Befehlens  u.  a.,  z.  B. 
jts  melde  man^,  kdd  dsz  jdm  pagdbcczau,  er  bat  mich,  dafi 
ich  ihm  helfen  mochte ;  fernerin  irrealen  Bedingungs- 
stitzen,   z.  B.  S.  61  kds  dirvds  utdrti^,  kdd  net  Lauro   nei 


Einiges  aus  der  Syntax.  223^ 

dosmngo  Krizo  nebuUi  wer  wiirde  die  Acker  pfliigen,  wenn 
nicht  Lauras  und  der  freigebige  Krizas  wiiren. 

Partizipien  und  Partizipialkonstruktionen. 

239.  Das  Partizip  pras.  akt.  II  kann  nicht  als 
adjektivische  Bestimmung  einem  Substantiv  beigefiigt 
werdeD,  sondern  driickt  mit  dem  Satzsubjekt  verbuiiden 
(daher  immer  nur  in  den  Nominativformen  gebraucht)  eine 
appositionelle  Nebenbestimmung  zu  diesem  aus,  wie  im 
Deutschen  z.B.  «er  ging  sch\vankend>,  so  2mogiis  afd  mariu 
ivejodams  pragifdo  balsa  S.  38  der  Mann,  wiihrend  er  auf 
dem  Hafif  fischte  (beim  Fischen),  vernahm  eine  Stimme; 
levatiMama  ant  kelio  jl  sutlko  zuikufi  S.  16  wahrend  sie  sa 
auf  dem  Wege  dahin  fuhr,  traf  sie  auf  ein  Haschen. 

240.  Das  Partizip  pras.  akt.  I,  prat.  akt.,. 
imperf.  akt.,  fut.  akt.  wird  gebraucht  zur  Erziihlung  von 
Dingen,  die  jemand  nicht  aus  eigener  Erfahrung,  sondern 
als  Geriicht  oder  Uberlieferung  berichtet;  eine  Anzahl^Bei- 
spiele  bietet  S.78,  so  nesz^s  velnias  akmeni  der  Teufel  (sagt 
man)  habe  einen  Stein  getragen,  ddr  atmena  senellai  die 
Alten  hatten  sich  noch  erinnert;  das  Part,  imperf.  kann 
nur  so,  niemals  adjektivisch  (attributiv  oder  priidikativ) 
angewendet  werden,  z.  B.  Laiimes  galedavusios  labat  difbfi, 
let  jos  negaledavicsios  nei  vena  ddrha  pradeti  nei  pahatgti  die 
Laumen  (sagt  man)  hatten  immer  sehr  arbeiten  konnen^ 
aber  sie  hatten  niemals  eine  Arbeit  anfangen  noch  end  en 
konnen.  Ferner,  wenn  jemand  etwas  als  von  ihm  Gedachtes, 
Beabsichtigtes ,  zu  Erfragendes  einem  andern  mitteilt^ 
z.  B.  S.  84  devs  apreiszkia  Faraonui^  ka  fts  ketas  daryti  Gott 
offenbart  dem  Pharao,  was  er  beabsichtigt  zu  tun ;  princas 
palepe  ddbot,  tsz  kuf  jl  esanti  S.  36  der  Prinz  befahl  auf- 
zupassen^  woher  sie  sei,  vgl.  auch  S.  82  asz  sapnavau,  luk 
vynmedis  po  mano  akin  esqs  ich  traumte,  als  ob  ein  Wein- 
stock  vor  meinen  Augen  sei. 

241.  BeidenVerben  des  Sagens,  Denkens  u.a. 
konnen  statt  eines  abhangigen  Satzes  Partizipialkonstruk- 
tionen angewendet  werden.     Zu   nicht   reflexiven  Verben 


^24  Grammatik. 

■wird  der  abhangige  Teil  im  Akkusativ  gesetzt,  z.  B.  vaikat 
pasake  mitdu  ne  esanczu  jitma  vaiku  S.  39  =  pueri  dixe- 
runt,  nos  non  esse  vestros  liberos;  iszt^re  paUksztj  esanti 
tesos  sakytojj  S.  41  sie  erfuhren,  daC  der  Vogel  ein  Ver- 
kiinder  der  Wahrheit  sei;  netik  deva  santj  S.  110  non  cre- 
dunt  deum  esse.  Statt  des  Akkusativs  des  Partizips  kann 
in  diesem  Falle  auch  das  Gerundium  stehen,  z.  B.  gavo 
Mnoti,  to  vlso  senqj§  kardliaus  motynq  esant  kaltq  S.  41  er 
bekam  zu  wissen,  daC  an  alledem  des  Konigs  alte  Mutter 
schuld  sei.  Beim  reflexiven  Verbum  stehen  die  abhangigen 
Teile  im  Nominativ,  z.  B.  visi  t&remes  gyvi  niszRks^  S.  89 
wiralle  meinten  nicht  lebendig  davonzukommen;  vgl.  auch 
rddes  plrmojo  ses4  td  esanti  sie  schien  des  ersten  Schwester 
zu  sein. 

342.  Verba  des  Wahrnehmens,  deren  Objekt 
durch  ein  Verbum  naher  bestimmt  ist,  haben  dies  im 
Gerundium,  z.  B.  pamdte  gulbe  plaukient  S.  7  sie  sahen 
einen  Schwan  schwimmen,  viderunt  cygnum  natantem; 
mate  keto  stukius  vis  matyn  emant  S.  99  sie  sahen  die  Kase- 
stiicke  immer  kleiner  werden.  Bei  unbekanntem  oder  un- 
bestimmtem  Subjekt  steht  das  bloCe  Gerundium,  z.  B. 
girdejo  tq  damq  dainujeyit  S.  17  er  horte  (von  irgendwem) 
■das  Lied  singen. 

243.  Bei  Verben  im  Sinne  von  aufhoren,  aus- 
halten,  bleiben  u.  a.  steht  das  abhangige  Verbum  im 
Partizip,  bei  liduti  /idw^i-s  aufhoren  im  Part.  prat,  akt.,  z.B. 
paliduk  grumzdfs  savo  drtymui  S.  88  hore  auf  zu  drohen 
deinem  Nachsten;  teip  ilgal  iszkent^  czon  ne&iurej^  S.  5  so 
lange  ausgehalten  habend  nicht  dorthin  zu  sehen ;  pasillko 
hegMjs  S.  41  er  blieb  liegen,  vgl.  auch  geriaus  pus^  kiauszio 
em^s  nekaip  neko  negdv^s  S.  99  es  ist  besser,  ein  halbes  Ei 
zu  nehmen,  als  gar  nichts  zu  bekommen. 

244.  Der  Dativ  mit  dem  Gerundium  entspricht 
dem  lat.Ablativus  absolutus,  z.B.  vaikdms  iepamatant  peszasi 
tevai  S.  71  liberis  spectantibus  plectuntur  patres;  szaundm 
czesui  praejus  te  vaikai  nor e jo  keliduti  S.  11  als  eine  tiich- 
tige  Zeit  vergangen  war,  wollten  die  Knaben  reisen;  vgl. 


Einiges  aus  der  Syntax.  225 

auch  pirm  jems  iszbegant  S.  5  ehe  sie  herausliefen.  Bei 
unpersonlichen  Wendungen  oder  unbestimmtem  Subjekt 
steht  das  Gerundium  allein,  z.  B.  praszvintant  Povilas  jus 
visus  rdginoS.Sd  als  es  hell  wurde,  ermahntePaulus  sie  alle; 
Jcaftq  karaliaus  hute  dlde  czesnj,  turint^  jl  nubego  pas  kidnrqjj 
medi  S.35  als  man  einmal  im  Hause  des  Konigs  ein  groCes 
Oastmahl  hielt,  lief  sie  zu  dem  hohlen  Baum. 

S45.  Das  Partizip  pras.  passivi  driickt  auch  die 
Moglichkeit  aus,  z.  B.  kuf  ids  gdunams  S.  49  wo  ist  der 
erhaltbar.  Bisweilen  scheint  es  aktiven  Sinn  zu  haben, 
z.  B.  vaziujamas  arklys  (bucbst.  eXauv6|uevo(;  ittttoO  =  ein 
Pferd,  mit  dem  gefahren  wird,  Wagenpferd;  anamas  jdutis 
Pflugochse. 

246.  Konjunktionen  und  Partikeln  (alphabetisch 
:angeordnet).  Das  altere  Litauisch  war  sehr  reich  an  Kon- 
junktionen, namentlich  Nebensatze  einleitenden,  die  heutige 
-Spracbe  ist  darin  viel  armer  und  ein  form  iger  geworden. 
Fiir  die  nahere  Kenntnis  der  altlit.  Konjunktionen  mufi 
Mer  verwiesen  werden  auf  Verf.,  Litauische  Partikeln  und 
Konjunktionen,  IF.  14,89;  Ed.  Hermann,  tjber  die  Ent- 
wicklung  der  lit.  Konjunktionalsatze,  Jena  1912. 

alba  (entlehnt  aus  dem  Slav.)  oder;  jetzt  ungebrauchlich. 

ale  (entlehnt  aus  dem  Slay.)  aber. 

ar  oder,  ar  —  af  entweder  —  oder,  arbd  oder ;  ar  als 
Fragepartikel,  lat.  ne,  num  entsprechend,  af  tai  tesd  ist 
das  wahr?;  in  abhangigen  Fragesatzen  «ob2>,  katm,  af  to 
jdm  kaftq  ne  reikis  S.  39,  wer  weiC,  ob  ihm  dies  nicht 
einmal  notig  sein  wird. 

bail  (veraltet)  Fragepartikel,  wie  af  gebraucht,  lat.  ne, 
num,  nonne,  bail  yrd  devas,  darytojas  visu  daiktil  ist  Gott  es, 
der  Schopfer  aller  Dinge?;  in  der  abhangigen  Frage  «ob», 
jl  j%  klduse,  ban  jts  nenoretic  iq  zedq  pardut  sie  fragte  ihn, 
■ob  er  nicht  den  Ring  verkaufen  woUe. 

be-,  stets  proklitisch  vor  dem  Verbum,  driickt  eine 
andauernde  Handlung  aus,  namentlich  eine  neben  einer 
:andern  hergehende,  daher  haufig  mit  dem  Part.  pras.  akt.  II 
verbunden,    rasi  ddr  if  szenden  be-kinnhso  S.   38   vielleicht 

Leskien,  Litauisch  es  Lesebueh.  15 


226  Grammatik. 

hockt  er  auch  noch  heute  da;  be-vdikszczodama  sutiko  sena 
moterel^  S.  41  so  dahin  wandelnd  begegnete  sie  einer  alten 
Frail.  —  7ie'be-  «nicht  mehr»,  je  ne-he-tur  vyno  S.  106  sie 
haben  nicht  Wein  mehr. 

bei  und,  gebraucht  zur  Verbindung  von  Dingen,  die 
in  der  Natur  oder  in  der  Vorstellung  eng  verbunden  sind, 
tevs  bet  moiyna  Vater  und  Mutter,  ;per  denq  bel  ndktj,  durch 
Tag  und  Nacht.  —  In  alterer  Zeit  war  der  Gebrauch  nicht 
so  eingeschrankt. 

bene  «etwa»  in  der  Frage,  be^ie  visus  medtus  tat  dallet 
jsodinai  S.  39  hast  du  etwa  alle  Baume  so  schon  ein- 
gepflanzt? 

bet  aber,  gleichbedeutend  rait  ale;  doch  kann  nach 
Negativum  nur  bet  =  sondern  gebraucht  werden. 

buk  (Iniperativ  zu  buii,  es  sei)  als  ob,  mit  folgendem 
Optativ. 

-gi  (verkiirzt  -g)  enklitische  hervorhebende  Partikel, 
in  alterer  Zeit  aufierordentlich  haufig;  immer  nach  deni 
ersten  Wort  des  Satzes,  im  Sinne  von  «also»,  «eben»^ 
«gerade».  Oft  an  Partikeln  und  Prapositionen  gefiigt: 
ifgi,  ogi^  nelgi^  nilgi  {nfig)  usw. 

iddnt  «dafi»  in  Absichtssatzen  (ut  finale),  atsiusk  La- 
zarti,  iddnt  jls  pamirkytt^  usw.  S.  105  schicke  her  Lazarus^ 
dafi  er  anfeuchte  usw.;  nach  Verben  des  Befehlens,  Bit- 
tens  u.  ii,,  praszau  tave,  iddnt  tii  ji  siustumbei  S.  105  ich 
bitte  dich,  daC  du  ihn  schickest. 

tk  als  Satzpartikel  «bis»,  mets  tur  dang  denu,  Ik  vlsa^ 
jls  pasibaigia  S.  59  das  Jahr  hat  viele  Tage,  bis  es  ganz 
zu  Ende  geht. 

ir  und  (den  Unterschied  von  bel  und  o  vgl.  dort); 
vor  einzelnen  Wortern,  auch. 

j^i  konditionales  «wenn»  (si). 

jelb  «daC»  in  Absichtssatzen,  in  alterer  Zeit  sehr 
haufig,  gleichbedeutend  mit  iddnt. 

jehg  (veraltet),  alter  haufiger  in  verschiedenen  An- 
wendungen,  S.  104  getde,  jeng  butif,  pasotintas  trupuczels  er 
begehrte,  dafi  er  gesattigt  wiirde  durch  Brosamen. 


I 


Einiges  aus  der  Syntax.  227 

jog  (jog),  jetzt  wenig,  in  alterer  Zeit  allgemein  ge- 
brauchlich,  «daC»  als  Einleitung  abhangiger  Satze  (Objekt- 
satze)  nach  den  sogen.  verbis  declarandi  et  sentiendi, 
atmink,  jog  tic  geral  turejei-si  tdvo  gyvdto  S.  105  denk  daran, 
daC  du  es  dir  gut  gehabt  hast  in  deinem  Leben;  in  Sub- 
jektsatzen  «daC>,  nusldave,  jog  uhagas  nUmire  S.  104  es  be- 
gab  sich,  dafi  der  Arme  starb;  «weil»,  hzmusze  iydq  iit 
tat,  jog  jls  skolos  prdsze  S.  98  er  priigelte  den  Juden,  weil 
der  die  Schuld  forderte.  —  Vgl.  had. 

Jcaczet,  Jcaczeigi,  kaczeig  obgleich,  wenn  auch,  korrespon- 
dierend  taczau  dennoch,  kaczei  devo  todj,  girdedami,  taczau 
netik  devq  safdi  S.  110  obgleich  Gottes  Wort  horend, 
glauben  sie  nicht,  dafi  ein  Gott  sei. 

kadj  urspriinglich  zeitliches  «wann,  wenn>,  hat  eine 
grofie  Anzahl  alterer  Konjunktionen  ganz  oder  fast  ver- 
drangt,  so  sind  z.  B.  in  dem  Bibeltext  Luk.  16,  19 — 31 
(S.  104 — 106)  die  jog  und  iddnt  des  alteren  Textes  in  dem 
heutigen  alle  durch  kad  ersetzt. 

Zeitlich:  kad  sdule  nusiUis,  tai  sutems  (Kurschat  Gr. 
§  1602  a)  wenn  die  Sonne  untergehen  wird,  dann  wird  es 
dunkeln;  daneben  kadd:  kadd  sdule  lUteka,  tal  je  vel  atstoj 
S.  86  wenn  die  Sonne  aufgeht,  entfernen  sie  sich  wieder. 
Gebrauchlicher  ist  kaip,  s.  d. 

Objektsatz  nach  denVerben  des  Sagens,  Empfindens, 
Denkens  u.  a.,  sake  savo  hroliems,  kdd  Laume  prigdvo  ju 
seserj,  S.  18,  er  sagte  seinen  Briidern,  dafi  die  Laume  ihre 
Schwester  betrogen  hat;  tzl  iszpa^mo^  kdd  tat  jos  &eds  S.  13 
sogleich  erkannte  sie,  dafi  das  ihr  Ring  ist. 

Nahere  Bestimmung,  Erganzung  eines  Wortes  durch 
einen  Nebensatz,  visl  dtaugesi,  kdd  tokie  grail  mergd  gyvd 
iszliks  S.  15  alle  freuten  sich,  daB  ein  so  schones  Madchen 
lebendig  davonkommen  wird;  nusldave,  kdd  usw.  es  begab 
sich,   daC  usw. 

Folgesatz,  ut  consecutivum,  dmtmons  k4ike  taip,  kdd 
man  plaukai  pasiszidusze  S.  62  der  Amtmann  fluchte  so, 
daC  sich  mir  die  Haare  striiubten. 

15* 


228  Grammatik. 

Absichtssatz,  ut  finale,  tu  daral  tamsyh^^  lead  naktls 
huti^  S.  86  du  machst  die  Finsternis,  daC  Nacht  werde; 
so  nach  den  Verben  einer  WillensauBemng,  befehlen, 
wiinschen  usw. 

Konditionalsatz,  si,  kad  huti(  pre  kotno  medto  kankaleleiy 
hat  tai  skambetij,  S.  39  wenn  an  jedem  Baum  Glockchen 
waren,  wie  wiirde  das  klingen.  Dahin  gehort  kad  im 
Wunsche  «wenn  doch»,  kad  ben  ir  tu  geresnj  gdutumbei  protq 
S.  44  wenn  doch  auch  du  einen  besseren  Verstand  be- 
kamest;  kad  if  «wenn  auch»  viel  gebraucht  statt  kaczei 
obgleich. 

kaddngi  weil. 

kai,  kalp  vergleichendes  «wie»;  dukryte  graft  Tcai  sdules 
dukte  S.  38  ein  Tochterchen  schon  wie  die  Tochter  der 
Sonne;  nach  komparativischen  Ausdriicken  «als»,  daugiaus 
kaip  tukstantis  mett^  S.  43  mehr  als  tausend  Jahre.  Heute 
der  gewohnliche  Ausdruck  fiir  zeitliches  «als,  wenn»,  ka% 
jl  dldele  pastojo,  tai  jl  rado  tq,  tedq  S.  15  als  sie  groC  ge- 
worden  war,  fand  sie  jenen  Ring;  nustdavej  kaip  Cyrenius 
Syrioj  valdonas  buvo  S.  109  es  geschah^  als  Cyrenius 
Regent  in  Syrien  war.  —  S.  auch  nekai. 

kol\  kolei  (koliai)  so  lange  als,  dsz  visadds,  kot  gyvs, 
tokios  neteisybes  baisejaus  S.  44  ich  habe,  solange  ich  lebe, 
solche  Ungerechtigkeit  verabscheut. 

ne,  die  Negationspartikel  «nicht»,  vor  dem  Verbum 
stets  proklitisch  mit  ihm  verbunden.  Wenn  in  einem  Satze 
ein  Wort  negativen  Sinnes  vorkommt  {nekas^  nekaip  u. 
dergl.),  so  mufi  das  Verbum  stets  negiert  sein,  z.  B.  jije 
nekam  ape  tai  neho  nesdke  (buchstablich :  sie  keinem  davon 
nichts  nicht  sagte),  sie  sagte  keinem  davon. 

net,  emphatische  Negation,  ne  —  quidem,  net  vens  ne 
unus  quidem;  nei  —  nei  neque  —  neque,  net  raits  net 
pesczas  weder  reitend  noch  zu  FuC.  —  Dasselbe  bedeutet 
vergleichendes  «wie,  als»,  bei  Kurschat  durch  die  Betonung, 
als  n^f  unterschieden ;  af  ne  didcsnis  tyv&tas  n4\gi  vdlgymas 
S.  Ill  ist  nicht  das  Leben  mehr  (groCer)  als  die  Speise?; 
hdrszka  n4i  tagarai  sansl  S.49  sie  krachen  wie  diirres  Reisig. 


Einiges  aus  der  Syntax.  229 

nekai^  nekaip  «als»  na^ch  KomipaTSLtiv en,  butu  j^  veikiau 
apddvus  nekai  savo  namtis  utkentus  S.  38  sie  wiirde  sie 
lieber  vergiftet  als  in  ihrem  Hause  geduldet  haben. 

neng,  S.lll,  <als»  nach  Komparativ:  af  ne  daugiaus 
jus  este  neng  anys  seid  ihr  nicht  mehr  als  sie? 

nescL  nes  {nesdng,  nesdngi),  begriindendes   «denn>. 

noris  (Part,  pras.akt.  I  zu  wdnw  noreti  wollen,  daneben 
abgekiirztes  nors  und  das  Gerundium  norint)  «obgleicli>, 
«wenn  auch»,  je  ir  netikes,  norp  kas  Isz  numlrumijt^  pasi- 
keltii  S.  106,  sie  wiirden  auch  nicht  glauben,  obgleich  einer 
von  den  Toten  auferstiinde. 

0,  griech.  be,  driickt  einen  leisen  Gegensatz  oder  den 
Eintritt  von  etwas  Nenem  aus,  deutsch  fast  immer  nur 
durch  «und»  iibertragbar,  pakinke  jet  toki  mata  vetimdtj,  if 
arUukq  nidtq  o  tat  ji  vatiavo  S.  16  sie  schirrte  ihr  solch 
einen  kleinen  Wagen  und  ein  kleines  Pferd  an  und  so 
f uhr  sie  ab ;  o  kann  nicht  zur  Verbindung  einzelner  Satz- 
worter  (wie  iei  und  if)  gebraucht  werden,  auCer  in  der 
Verbindung  o  if  «und  auch>  (eig.  «aber  auch»),  atrddo 
vystyklus  bet  drobes  o  if  pinigu  tiupsnelj  S.  39  sie  fanden 
Windeln  und  Leinwand  und  auch  ein  biCchen  Geld. 

te-,  stets  proklitisch  verbunden,  ist  einschrankend, 
«nur»^  du  stukitt  tlkt  tellko  nesuvdlgytu  S.99  nur  zweiStiicke 
blieben  noch  unverzehrt.   Uber /e- beim  Permissiv  s.  §  173. 


230 


Worterbuch. 


Vorbemerkung. 

Die  Zusammensetzung  der  Verba  mit  den  Prapositionen 
ap-,  at-j  j-j  isz-j  nu-.  pa-^  par-,  per-,  pra-,  pri-,  presz-,  su-, 
ut-  sind  unter  den  einfachen  Verben  zu  suchen.  Wenn 
sich  die  Bedeutung  dieser  Verbindung  nicht  durch  ent- 
sprechende  deutsche  Wendungen  wiedergeben  liefi,  ist  durch 
den  Zusatz  perf .  nur  die  Perfektivitat  der  Verba  bezeichnet. 
Beim  Verbum  sind  angegeben  l.sg.  pras.,  l.sg.  prat.,  In- 
finitiv;  die  Bildung  der  andern  Form  en  ergibt  sich  aus 
den  §§  155 — 188.  Die  Deminutiva  der  Substantiva,  soweit 
sie  in  den  Texten  vorkommen,  auf  -elis  fern,  -e/e,  -elis  -ele, 
-ditis  {-diis)  -dite  (-ate),  -ytis  -yte,  -ukas,  -iitis  -uie,  -utis  ~u2e 
stehen  bei  den  nicht  deminuierten  Wortern.  Die  Angabe, 
daC  ein  Wort  Substantiv,  Adjektiv,  Zahlwort,  Verbum  ist, 
konnte  entbehrt  werden,  da  die  deutsche  Ubersetzung  die 
Wortklasse  von  selbst  ergibt.  Das  Genus  der  Substantiva 
ist  nicht  angegeben  bei  den  Nominativformen  auf  -as,  -ys, 
'US,  da  sie  samtHch  Maskulina  sind;  bei  der  Nominativform 
auf  -a,  -c,  die  femininal  sind,  nur  in  den  seltenen  Fallen, 
wo  solche  Worter  Maskulina  sind.  Dagegen  steht  die  Genus- 
bezeichnung  bei  Nominativ  auf  -is,  da  hier  keine  vollig 
sichere  Bestimmung  des  Genus  aus  der  Form  selbst  besteht 
(s.  §54);  ebenso  bei  den  konsonantischen  Stammen.  Beim 
Adjektiv  ist  angegeben  Mask.,  Fern.,  Neutrum  (soweit  mir 
dies  bekannt  war),  und  das  dazu  gehorige  regelmaCige  Ad- 
verbium  auf  -ai  (§  108),  und  Komparative  wie  Superlative, 
soweit  sie  hier  vorkommen.  Bei  Benutzung  der  ostlitauischen 
Texte  ist  zur  Auffindung  der  Formen  im  Worterbuch  vor- 
her  §  48  einzusehen. 

Bei  Entlehnungen  aus  dem  Slavischen  ist  das  slavische 
Wort  in  Klammern  beigefiigt. 


Worterbuch. 


231 


Die  Seitenzahlen  beziehen  sich  auf  die  Texte,  die 
Paragraphen  auf  die  Grammatik. 

Zur  Buchstabenfolge:  cz  folgt  auf  c,  dt  ^xxi  d^  e  auf  e 
{e  und  e,  i  und  y  sind  in  der  alphabetischen  Folge  nicht 
geschieden),  sz  folgt  auf  s,  u  auf  w,  i  auf  2:. 

Abkurzungen:  adv.  =  Adverb,  dem.  =  Deminutiv, 
•eig.  =  eigentlich,  f.  =  Femininum,  interj.  =  Inter jektion, 
it.  =  iterativ,  klr.  =  kleinrussisch,  komp.  =  Komparativ, 
m.  =  Maskulinum,  ntr.  =  Neutrum,  p.  =  polnisch,  perf. 
=  perfektiv,  pi.  =  Plural,  postp.  =  Postposition,  prap.  = 
Praposition,  r.  =  russisch,  refl.  =  reflexiv,  sg.  =  Singular, 
«up.  =  Superlativ,  wr.  ^  weiCrussisch. 


aha  (wr.  cibo)  oder. 
aheji  f.  ahejos  pi.  beide. 
abejoju  -jojau  -joti  zweifeln. 
ubelnal  (altp.  ohel  adv.)  adv. 

ganzlicb,  ganz  und  gar. 
€Lbyszalei    adv.    von    beiden 

Seiten. 
Abraomas  Abraham. 
-abii  ahudu  f.  dhi  ahidvi  dual. 

beide,  §  98. 
adyna  (wr.  hodzina)  kurze  Zeit, 

Stunde;  dem.  adynele, 
Adomiszkei    Dorfname     (eig. 

Adamsleute,   von  Adomas 

Adam). 
<it,  di  ach! 
uikvoju     'vojau     -voti      ver- 

schwenden. 
■  diszkus    f.  diszhi    ntr.  diszku 

Q.dY,diszkei  deutlich,  off  en- 
bar. 
ditvaras    drachenartiger,  ge- 

fliigelter  Damon,   Schatze 

bringend. 
ok  ach! 


a^aro^s  ad  v.(aus  dem  niederd. 

Qtterat)    gerade    (bei    ge- 

nauen  Angaben) 
akylas    f.  dkijla    adv.  dkylai 

aufmerksam. 
ak\s  f.  Auge,  dem,  akeU. 
aklas  f .  akld  adv.  dklai  blind. 
akmenlngas    f.    -a    eig.     voll 

Steine,  steinern  S.  107. 
akmenmis  f.  -e  steinern. 
akmn  m.  Stein,   §  57,  dem. 

ahnenelis. 
dkrutas  (p.  okret^  aber  im  Lit. 

mit  wr.  Lautform)  Schiflf. 
dkrutininkas        Schiffsmann, 

Schiffer. 
Qkrufponis  m.  Schiffsherr. 
dlasas    (wr.  hofos)    Stimme, 

lauter  Schall. 
alba  (wr.  al'bo)  oder. 
ale  (wr.  ale)  aber. 
alejus  (wr.  olej)  Ol. 
alga  Lohn. 

dlkanas  i.-na  Sidy.-nai  hungrig. 
dlkstu   dlkau    dlkti  hungern; 

isz-  hungrig  werden,    isz- 

dlk^s  ausgehungert. 


Worterbuch. 


dlmonas     Milchpiichter     auf 

einem  Gut. 
aim  Hausbier. 
dmtmonas  Amtmann. 
dmtias     Lebensdauer,     pi. 

dmiiei  Ewigkeit. 
dmtinas  f.  -na  adv.  amiinai 

ewig. 
amtnal  =  amtinat. 
an  =  ant. 
anapus    adv.   prap.    jenseit, 

mit  Gen. 
andai  adv.  einst. 
angd  Offnung,  Tiiroffnung. 
dngelas  En  gel. 
angls  f.  Natter. 
Anykszczei    pi.  Ortsname  in 

Ostlitauen. 
anksti  adv.  friih,  komp.  ank- 
szcza  us  {anksczaus),  ankszczau. 
ahksztas  f.  anksztd  adv.  ank- 

sztai  eng. 
aris  {anas)  jener  §  126. 
ant  interj.,  sieh  da! 
ant  prap.  auf  §  236. 
antal  adv.  da!,  sieh  da!  z.  B. 
dntis  f.  Ente. 
::      afitras  i.  antra  andrer. 
anukas  (klr.  onuk)  Enkel. 
anuju   anavau   anuti    irgend 

etwas  tun,  so  tun;  ne-si- 

anuk  tu  so  was  nicht. 
ap'  untrennbare  Prap. 
apaczd  untererTeil,  Id^.apaczo 

unten,  p5  apaczos  unten. 
^        apczystyjimas  Reinigung. 
ape  prap.   §  236. 
apiceras  Offizier. 
apykakU  Hal8band,Halskette. 
apylinke     Umgebung,     lok. 

ringsum. 


apjekelis  m.  Verblendeter. 

apjukas  Spott. 

aplink  adv.  ringsum,    prap. 

mit  Akk. 
aplinkui  adv.  umher,  herum. 
apliudyjimas  Bezeugung. 
dplukas  (lett.  Form,  lit.  ware 

aplankas)    Koppel,    abge- 

zauntesFeldstiick  alsVieh> 

weide;  Hiirde. 
dpredas  Kleidung. 
ap-si-czystyjimas  das  sichRei- 

nigen,  Reinigung. 
ap-si-emhnas  Vorhaben,   eig. 

das  sieh  Vornehmen. 
dpsimu  =  ap'si-imu,  s.  imu.      j 
apstumas  Reichlichkeit,Fulle»    \ 
apstus  f.  -stl  adv.  apsczei  reich- 

lich,  adv.  sup.  apsczdusei. 
dptvoras  Einziiunung,  Hiirde. 
apveidus    f.   -dl   schon    (von 

Gesicht). 
af  Fragewort,  §  246;  oder, 

af-gi  oder  auch. 
arhd  oder. 
arczdusias  (zu  einem  *artus) 

nachst;  arczaus  adv.komp. 

zu  aril, 
ardau    -dtau   -dyti   trennen; 

su'  zertrennen. 
arelka  (wr.  horefka)  Brannt- 

wein. 
arm  ariau  drti  pfliigen;  ui- 

zupfliigen,  bepfliigen. 
arklys  Pferd;  dem.  arklukas, 
drpa  Harfe. 

artl  adv.nahe,  komip.  arczaus. 
drtymas  Nachster. 
drtinu    -nau    -tinti     nahern; 

j;?n- annahern;  lefi..  pri-si- 

sieh  nahern. 


Worterbuch. 


23a 


-drtinu  -nau  -tinti;    i-  belei- 

digen. 
artojis     m.     Pfliiger,     dem. 

artojelis. 
asesorius  Assessor. 
asla  Estrich,  FuCboden. 
Aste  weibl.  Name. 
dsz  ich,  §  71. 
aszard  Trane,  dem.  aszardte, 

aszarele. 
aszis  f.  Achse. 
dszmas  f .  aszmd  achter. 
asztrus   i.  -i  ntr.  -u   komp. 

asztresnis,  sup.  asztridusias, 

adv.  asztrei  scharf. 
at-  untrennbare  Prap. 
dtdaras  f .  atdara  adv.  atdarai 

offen. 
af^a/,  atgalio  adv.  zuriick. 
atleidimas  Vergebung. 
atlyginimas  Ausgleichung,  Er- 
satz. 
atminimas    Erinnerung,    Ge- 

denken. 
atojy  =  ateje,  s.  einii. 
atpeficz  adv.  wiederum,  hin- 

gegen. 
atpentai  pi.  Advent. 
atraszas     Antwort     (schrift- 

liche). 
at-si'duslmas  Se-Qfzen,Seufzer. 
at-si-kartotinai    adv.  wieder- 
■     holt. 
at-si-sv^kinimas  das  sichVer- 

abschieden,  Abschied. 
dtstanka  (wr.  ostanok)  Rest. 
atsviikinimas  Abschied. 
atvadutojis  m.  Erloser. 
dtvesis  m.  Kiihlung. 
dtviras  f.  a^tnVa  adv.  atviral 

offen;  adv.a^uch  offenbar. 


aubijlstas  Hautboist. 

dwc?iw  dudzau  dusti  weben ;  su- 

zusammenw.,  -wirken. 
auginu  -nau  -ginti  auf  wachsen 

machen;  ut-  erziehen,  uZ- 

si-  fiir  sich  aufziehen. 
dugu    dugau   dugti   wachsen; 

pa-    perf .    heran wachsen ;. 

SU'  aufwachsen;  ut-  aufw. 
dukle  Kinderwarterin. 
aukleju  -klejau  -kleti  Kinder 

warten ;    auch    allgemein 

«pflegen>  (z.B.  Pflanzen). 
auksaplaukis  m.Goldhaariger. 
duksas  Gold,  dem.  aukselis. 
auksatvalgzde  eine  mit  gold^ 

nem  Stern. 
duksinas  f.  -7iu  golden. 
auksinele  dem.  Goldchen. 
aukstnis  f.  -ne  golden. 
duhskalis  aukskalys  m.  Gold^ 

schmied. 
auksztas  Boden  (des  Hauses). 
duksztas  f.  aukszid  adv.  auk- 

sztai,  komp.awte/es?iis,sup. 

aukszczdusias,     adv.     sup* 

aukszczdu,a2ikszczduseihoch,. 
aukszfybe  Hohe. 
ausztyn  adv.  in  die  Hohe. 
duksztinu  'uau   -sztinti   hoch 

machen ;  pa-  perf.  erhohen. 
aunu  avian  aiUi  Schuhe  an- 

ziehen ;  ap-si-  sich  Sch.anz. 
atisls  f.  Ohr. 
duszinu  -nau  -szinti  kiihlen; 

at-  abkiihlen. 
auszrd  Morgenrote. 
auszrlne  (sc.  ivaigtde) Morgen- 

stern. 
auszta  auszo  auszti  bricht  an 

(Tag);  isz'  es  wird  heller 


^31 


Worterbuch. 


Tag;  pa-  perf.,  jva-  die 
Helle  bricht  durch,  pra- 
auszus  als  esTaggeworden 
war. 

uutas  FuClappen. 

uutiivas  FuCbekleidung. 

4u2ulas  Eiche,  diQVii.autuUlis. 

avilys  Bienenstock. 

dvinas  Hammel. 

avis  f.  Schaf ,  dem.  avdte,  avele. 

ami     avejau     -veii     FuCbe- 
kleidung  tragen,  anhaben. 

avu  interj.  etwa  «o  weh!» 

at'  ostlit.  =  ut. 

u&u  ostlit.  =  lit. 

qtulas  =  dutulas. 

qtul^nas       Eichenbestand, 
Eiche  ngruppe. 


bd  adv.  ja,  freiiich. 
haczkd  (r.  hocka)  FaC. 
bddas  Hunger,  Hungersnot. 
badau  -dtaii  -dyti  mitSpitzem 

stofien,  stechen;  isz-h.  aus- 

stoCen,ausstechen ;  isz-si-b. 

sich     (dat.)      ausstechen ; 

nu-b.  perf.  eig.  abstechen. 
badu    -dejau    -deti     Hunger 

leiden;    isz-   ganz    ausge- 

hungert  werden. 
bagmtas  (p.  bagnet)  Bajonett. 
bagoczus    (p.   bogacz)    reicher 

Mann. 
bagotas  (\vr.  bohat)  f.  -a  adv. 

bagotai  reich. 
bagothigas   f.  -a  adv.  -tingai 

besonders  reich. 
baidau  -dtau  -di/ti  scheuchen ; 

ISZ'  verscheuchen ;  pa-  er- 

schrecken. 


baigiii     -giaii    balgti    enden; 

pa-  beenden;    pa-si-    sich 

(dat.)  etwas  beenden. 
bdime  Furcht. 

bats  adv.  schrecklich,s.6ais?<s. 
baisybe       Schrecklichkeit, 

Scheusal. 
baismgas    f.     -ga    adv.    -gai 

schrecken  vol!,  schrecklich. 
baisiu-s    -sejait-s   -seti-s   Ab- 

scheu  haben  vor  etwas  (mit 

Gen.),  sich  entsetzen  vor. 
baisumas  Schrecklichkeit. 
haisus  f.  -SI  ntr.  baisu  adv. 

baisei  schrecklich,  furcht- 

bar. 
balamutas  (wr.  bafomut)  Va- 

gabund,  Lump. 
balandis  Taube,  dem.  balan- 

delis. 
balnas  Sattel. 

balnoju  -nojau  -noti  satteln. 
balsas  Stimme. 
bdltas  f.  baltd  adv.  baltai  weiC. 
baltiitis    m.    baltutelis    dem. 

lieber  kleiner  WeilSer. 
bqlii  balau  bdlti  weiC  werden. 
bandd    Herde    Vieh;     dem. 

bandute. 
bandau  -dtau  -dyti  versuchen ; 

pa-  perf. 
bandy  mas  Versuch. 
ba7igd  Woge. 
bang-iuvis  f.  Walfisch. 
Bdrbe  weibl.  Name. 
barhnas  das  Schelten. 
barstail    barsczau   barstyti  it. 

streuen;    isz-  ausstreuen, 

verstreuen. 
bafszczei  {y/r.borsc)  pl.Gericht 

aus   sauern  roten  Riiben. 


Worterbuch. 


235 


bdrszku  -kejau  -keti  klappern. 

baru  -riau  hdrti  schelten ;  refl. 
bdrfi-s  sich  zanken;  ap- 
ausschelten;  isz-  dass. 

barzdd  Bart. 

barzdotas  bartig, 

bdsas  f.  basd  barfuC. 

bastau-s  basczau-s  hastyti-s 
sich  herumtreiben ;  at-si-b. 
herumbummeln;  nu-si-b. 
wohin  schlendern,  bum- 
meln;  su-si-b.  zusammen- 
bummeln  =  so  zusammen- 
kommen. 

bail  Fragewort,  §  246. 

baudtdujimkas  Froner,  Schar- 
werker. 

baudtava  Fron. 

baudiu  -dtau  bausti  strafen. 

banginu  -nau  -ghiti  schrecken. 

baugsztiis  f.  -tl  ntr.  haugsztu 
adv.  baugszczei  furchtsam, 
scheu,  angstlich. 

baugus  i.  -gi  ntr.  baugu  adv. 
baugel  bange,  furchtsam, 
schreckhaft;  furchtbar. 

bditmas  Masse,  Menge. 

batnycza  (p.  boinica)  Kirche. 

be  prap.  ohne,   §  236. 

be  =  bet  s.  d. 

bedd  {bedd;  wr.  beda)  Not. 

bedavoju  -vojau  -voti  (wr. 
bedovad)  qualen;  su-  mar- 
tern. 

bedevis  m.,  f.  -ve  Gottloser. 

bedynteris  m.  Bedienter. 

bedugnis  m.  Abgrund. 

begedis  m.,  f.  -de  schamlos, 
Schamloser. 

begediszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
schamlos.    , 


begu  began  begfi  laufen;  at- 
herl.,  isz-  hinausl.,  ent- 
rinnen;  ww-hinl.;  ^a-entl., 
entfliehen ;  par-  heiml. ; 
per-  durchl.;  pra-  vorl. 
(Zeit);  pri'  hinzuL,  anl.; 
su-si-  zusammenl. ;  ut-  auf- 
laufen. 

begunas  (wr.  beJiun)  Renner; 
Fliichthng. 

bet  und,   §  246;  bei-gi. 

beje  adv.  zwar,  freilich. 

bekere  m. Backer;  S.84  instr. 
bekerimi. 

ben,  ben-gi,  befit  wenigstens, 
saltern ;  ben  veik  moglichst 
bald,  nur  recht  schnell. 

beiie  Fragew.   §  246,  nonne. 

bhic  inter].,  bei  starkemAuf- 
schlagen. 

Bendiksas  mannl.  Name. 

beprotis  m.,  f.  -te  Unver- 
standiger,  Tor. 

beras  f.  berd  braun. 

Berge  weibl.  Name. 

beriu  beriau  befti  streuen; 
isz-  ausstr.,  isz-si-  sich  ver- 
str.,  pri-  voUstr.,  pri-si- 
sich  (dat.)  vollstr. 

Berlyniszkis  m.  Berliner. 

bernas  Knecht;  alt:  junger 
Mann,  Bursche;  dem.  ber- 
nelis^  bernytis,  bernutis, 
bernu2dtis,  bernutelis  dem. 
im  Volkslied  «Geliebter». 

berniukas  Bursche. 

bertainis  m.  Viertel. 

bertas  Birke. 

beridta  gelt  (von  Kiihen). 

berthiis  f. -webirken;  Subst. 
m.  Birkenkniittel. 


236 


Worterbuch. 


hesotis  (hesotis)  m.,  f.  -te  Un- 

ersattlicher. 
Ut  aber,  §  246. 
he-viik  beveikei  fast,  beinabe, 

s.  veik. 
bezd2ankd  {sLUchbezdtone;  ent- 

lehnt  aus  r.  obezjana)  Affe. 
bezlepycza  (wr.  bezlepica)  Un- 

bold,  Scbeusal. 
be^edis  f.  -rfe  bliitenlos. 
fce^Zd  s.  fce^fa. 
bcdnas    (wr.  bednyj)  f.  feec^wa 

adv.  bednai  armselig,  elend. 
bed2us  Armer,  armer  Kerl. 
biaurestis  m.  und  f.  Scbeusal. 
biaurybe  ScheuBlicbkeit, 

Scbeusal. 
biaurinu  -nau  -rinti   bafilich 

macben,  besudeln. 
biaurus     i.    -rl    ntr.    biauru 

adv.        biaurei       bafilicb, 

scbeuClicb. 
biczulis  m.vertrauterFreund. 
bijau-s    bijojau-s    -joti-s    sicb 

furcbten ;  bijau  dass.  S,  96. 
by  Id  eig.  Rede,  ProzeB. 
bylau  S.  102,  s.  byloju, 
bildejimas  Gepolter. 
bildu  bildejau    -deti   poltern; 

^a-einen  polterndenScball 

geben. 
bile  adv.  wenn  nur;  bile-kds 

irgendwer,irgendwas;  bile- 

venas  irgendeiner,  §  75. 
bylineju  -nejau  -neti  it.  dem. 

eig.    bin-    und  berreden, 

prozessieren,  recbten. 
byloju  'lojau  -loti  reden. 
bindokas  (aus  dem  Deutscben) 

Bindeaxt,  Zimmeraxt. 
hingus  f.  -gl  Sidv.bingel  mutig. 


bimbirau  birti  sicb  verstreuen^ 

ausf alien   (von  Komern); 

isz'  dass. 
bit  3.  sg.  prat,  war,  §  170. 
bitls  f..  bite  Biene. 
blaivau-s  -viau-s  blaiv^ti-s  sich 

aufklaren,  sicb  aufbellen; 

isz'si'blaivyti  sicb  erniich- 

tern. 
blakstenos    pi.   (K.  blakstenal 

m.)  Wimpern. 
blauzdd  Wade. 
blebenu  -nau  -b^nti  plappern. 
bleberis  (K.D.L.  pleperis  unter 

«Plappermaul»)  m.  Plap- 

perer,  Scbwatzer ;  alsName 

S.  57. 
bUkai    pi.    (daneben   plekai, 

p.  flaki,    aus    deutscbem 

«  Fleck  »)  Gekrose. 
bliduju  blioviau  bliduti  briillen. 
bliovimas  Gebriill. 
bliudas  (r.  bl'udo)  Scbiissel. 
blizgu  -gejau  -geti  flimmern, 

glitzern. 
blogas    (wr.   blahij)    f.    blogd 

adv.    blogal    scbwacblicb, 

mager ;       blogal     apsifgti 

scbwer  erkranken. 
bloznas  (wr.fcZazew)  Narr,Tor. 
blusd  Flob. 
bo  S.  36  =  ban, 
boba  altesWeib,  dem.  bobute, 
bobiszkas  f.  -ka  altweiberlicb.     j 
bobpalaike    scblecbtes     altes 

Weib ;  vgl.  palatkis. 
boju    bojau   boti  acbten  auf; 

at-  beacbten,    n'at-  keine      ; 

Riicksicbt  nebmen. 
boksztavas    Bucbstabe     (nie-     I 

derd.  bokstdf) 


Worterbuch. 


237 


loHiti  S.78,  nach  der  poln. 
tJbersetzung  (Borek  Onik- 
sztynski,  Wilna  1910)  = 
pysznic  si^  sich  br listen, 
stolzieren ;  es  wird  eig.  be- 
deuten  «weifi  sein»,  «weifi 
glanzen»,  vgl.  lett.  balet 
(zu  hals  blaC)  erbleichen. 

ids  =  vos. 

hosas  FaC,  dem.  hoselis. 

lostras  (wr.  bastrja)  Bastard. 

hra7idinu  -nail  -dinti  aufquel- 
len  machen,  reifen  trans. 

hrmigumas  Teurung. 

hrangiis  f.  -gt  ntr.  -gu  adv. 
hranget]  sup.  hrangidusias 
teuer. 

brangvynas,  hranvynas  Brannt- 
wein. 

hraszkejimas  Gekrach. 

hraszhu  -kejau  -keti  krachen. 

hrdzdas  Splint. 

(bredu  hridau  brlsti  waten. 
brekszfa  breszTco  brekszti  bricht 

an  (Tag). 
br^stu    brendau     brlsti     auf- 

quellen,sich  fullen,kernig 

werden  (vonAhren,Fmcb- 

ten),     pri-brendes    heran- 

gereift. 
bredis  m.  Hirsch. 
bredh'iaunis    m.  Messer  mit 

Hirschhornschale . 
bridiiju-s    broviau-s    briduti-s 

sich  drangen ;  j)^i-si'briduti 

sich  herandrangen. 
-   brphc    brmdau    brpti    auf- 

quellen. 
brolis  m.,  vok.  brolau,  Bruder, 

dem.  h'oldtis,  brolelis,  bro- 


lytis,     brolytelis^     brolutis, 
brolutelis. 
briiksz  interj.,  beim  schnellen 

Zufahren. 
brukszt  interj.,   wie  briiksz. 
brukii  briikau  briikti  hinein- 
schieben  (inEnge),  hinein- 
stecken. 
bubuju  -bavau  -buti  briillen. 
bucznju  -czavaH  -czuti  kiissen. 
budd  Bude,  Laden. 
biidas  Art  und  Weise,  Sitte. 
budavoju  -vojau  -voti  (wr.  bu- 
dovac)    bauen ;     budavoti-s 
sich  anbauen. 
biide  Wetzstein. 
biidinu  -oiau  -dinti  aufwecken. 
bUgnas  aus  biibnas  (klr.  buben) 
Trommel,  dem.  bugnelis. 
bugstu     biigau     bugii      er- 

schrecken;  pa-  perf. 
bilk  (imper.  zu  biiti)  als  ob. 
biiksvos  pi.  niederd.  SSiije  == 

Hose. 
bulitis  Bulle,  Stier. 
biindii  budau  busti  auf  wachen; 
isz-    erwachen;    pa-^  pra- 
dass. 
bur  as  Bauer,  niederd.  9Bur. 
buriszkas  f.  -ka  adv.  -kai  bau- 

risch. 
burkszt  interj.,    bei  Rasseln, 

Klappern,  etwa  «burr!» 
hiriid  Mund. 

burokas  (p.  burak)  rote  Rlibe. 
burtas  Los. 
burtininkas,    eig.   Loswerfer, 

Wahrsager. 
butas   Haus  (Wohnh.),    buts 
nn  biito  von  Haus  zuHaus; 
dem.  butelis. 


238 


Worterbuch. 


butent  adv.  namlich. 

huti  Bein,  s.  esii;  pri-  dabei 

sein,   als  Hebamme  (pri- 

buveja)  beistehen. 
Butas  mannl.  Name. 

C. 

campyju  -pyjau  -pyti  (Schall- 
wort)  hauen,  abhanen. 

capt  interj.,  etwa  «schwapp!» 

cedras  Zeder. 

celtunga  Zeituiig. 

cecorius,  cesorius  (r.  cesar, 
p.  cesarz)  Kaiser. 

cibule     Zwiebel     (niederd. 

cimbolai    pi.     (wr.    cymhafy) 

Zimbel,  Harfe. 
cypitc    cypiaa    cypti    piepen, 

winseln. 
c^pt  interj.,  zu  cypti. 

cze  adv.  hier. 

czedyju     -dyjau     -dyti     (wr. 

scadzic)  schonen,  sparen. 
cze-jau  ebenda,  ebenhier,  da- 

selbst. 
czerauja  -ravau  -rauti  (Lehn- 

wort)  verzehren. 
czerpe    (wr.    cerep    Scherbe) 

Ziegel,  Kachel,  Kacheltopf 

im  Ofen. 
czhas  (wr.  cas)  Zeit. 
czesms    f.    (umgebildet    aus 

wr.       ce^6)        Gastmahl, 

Schmaus. 
czestavoju    -vdjau    -voti    (wr. 

cestovad)  bewirten;    czesta- 

voii-s  schmaiisen. 


czelas  (vfT.cHyj)  f.  czela  adv., 

czelai  ganz,  unversehrt. 
czepas  (p.  szczep)  Reis,  Pf ropf- 

reis ;  dem.  czepelis. 
czllbu    czUbau     czUbti     zwit- 

schern;  su-  aufzwitschern. 
czypiu  czypiau  czypti  piepen. 
czypsiu  -sejau  -seti  piepen. 
cztrszkinu  -nau  -kinti  kreischen, 

schrillen  lassen. 
czirszkiu    czirszkiau    czirkszti 

schrillen  Ton  machen. 
czystas    (wr.  cistyj)  f.  czystd. 

adv.  czystal  rein. 
czystyju  -styjau  -styti{x.cisti{) 

reinigen;     ap-    perf.    be- 

reinigen. 
czytas  (p.  szczyt)  Giebel. 
czpia  czyU  (p.  czynsz,  auch 

WT.)  Zins. 
czoti  czonai  czonai  adv.  hier. 
cziilbu    czulbejau    -beti    zwit- 

schern,singen  (vonVogeln). 
czupt  interj .  etwa  «  sch wapp ! » 

1>. 

dd  =  ddr. 

dabaf  adv.  jetzt,  alt  «noch». 

dabinejimas  Schmiickung, 
Schmuck. 

dabinejii  -nejau  -ncti  schmiik- 
ken;    -s  sich  schmiicken. 

dabinii  -naii  -blnti  schmiicken ; 
isZ'  ausschmiicken ;  su- 
aufputzen. 

daboju  -bojau  -bdti  worauf 
achten;  daboti-s  fiir  sich 
auf  etwas  achten,  sich  in 
acht  nehmen ;  pa-  be- 
merken;  pri-  in  acht 
nehmen,  behiiten. 


WSrterbuch. 


289- 


dahsznus  f.  -nl  zierlich. 
ddglas    f.   dagla    adv.  daglal 

weiC  und  schwarz  gefleckt. 
dagiitas  feiner  Teer,  Birken- 

teer. 
ddiktas    Ding,  Sache;    Stelle 

(Ort). 
dailus  f.  -U  ntr.  dallu   adv. 

dailei  hiibsch,  schon. 
daind    Lied   (Voiksl.),    dem. 

dainele. 
daindju     dainavau     dainuti 

singen;  ap-  besingen. 
dairau'S    dairiau-s    dairyti-s 

bin-  und  berblicken;  ap- 

si-dairifti  sich  umsehen. 
DaUe  Frauenname. 
dakotas  Dukaten. 
dalgis  m.  Sense ;  dem .  dalgelis. 
dalyhos  pi.  Teilung. 
dalyju  -lyjati  -lyti  teilen;  nu- 

erteilen;    pa-  vert.,    zut.; 

per-    durchteilen ;    per-si- 

unter  sicb  verteilen. 

Idalykas  Anteil;    Sache,  An- 
gelegenheit. 
dalis  f.  Teii,  dem.  dalele. 
dantbras  Maultrommel,  dem. 

dmnbrelis. 
dangtis  m.  Deckel. 
dangiijesis    (ohne  f.)   himm- 
y       lisch,  eigentl.im  Himmel, 

danguje,  befindlicb. 
dangiis  Himmel,  dangund  dan- 

giui  gen  Himmel,  s.§117. 
danktis  s.  dangtis. 
danfis  f.  Zahn. 
ddr  adv.  noch. 
daraii  -riaU  -r?/^itun,machen; 

isz  to  neko  nesiddre  daraus 

machte  er  sich  nichts;  pa- 


perf.,  ^a-si- (sich  machen) 

entstehen ;  sich  stellen ;  ut- 

zumachen,  verschlieCen. 
ddrhas  Arbeit,  dem.  darbelis. 
darhvju  -bavau  -hutiv^o  herum 

arbeiten ;     darluti-s     sicb 

mit  Arbeit  abgeben. 
darytojis  m.Macher,  Schopf  er. 
darkau  -kiau  -kyti  it.  besudeln, 

verderben,schimpfen;  isz- 

ausschimpfen. 
dartas  Garten;  dem. <?arieZis. 
dartove  Gemiise. 
dauhd  Schlucht,  tiefes  Tal. 
dang  indekl.  subst.  mit  Gen. 

viel,  komp.  daugiaiis;  zu- 

weilen  noch  flektiert  dat. 

pi.  daugems  vielen  S.  100. 
daugel  =  dang  und  so  kon- 

struiert. 
daugybe  Menge. 
dduginu  -nau  -$fi«^e  vermehren. 
daugis  m.  Menge. 
daugiimas  Menge. 
daug-syk   adv.   vielmals,    s. 

sykis. 
dautaU  -tiau  -iyti  it.  herum- 

stoCen;  su-  zertriimmern, 

vgl.  confringere. 
dautiii    '^iau   dauMi   stoGen,. 

mit  etwas  hartem  anschla- 

gen;  at-si-  anprallen;   su- 

zerschlagen,       zerschmet- 

tern. 
davadas    (p.    doivod    Beweis) 

Ordnung. 
davddyju  -dyjau  -dyti  (p.  do- 

wodziC  beweisen)   ordnen; 

su-si'  miteinander  ordnen^ 

ausmachen. 
davand  =  dovand  s.  d. 


■240 


Worterbuch. 


•davineju  -nejau  -neti  it.dem. 
geben;  par-  verkaufen. 

datnas  f.  datna  adv.  datnai, 
adv.  sup.  datnidusei  haufig. 

debesylas  (r.  devesil,  devasil, 
p.  dzieivi^sif)   Alant. 

dehesis  f.  Wolke,  debesiu  in 
dieWolke;  auch  m.,  dem. 
deheselis, 

•dede  m.  Vaterbruder. 

dedinu  -dinau  -dinti  setzen 
lassen. 

dedu  dejau  deti  legen,  deti-s 
sich  stellen,  so  tun;  j- 
hineinl. ;  nu-si-  sich  ver- 
gehen  (gegen  jem.);  pa~ 
hinl.,  helfen,  pa-si-  sich 
hinlegen  (zumTode  S.49); 
j?ra-  anfangen,  pra-si- 
dass.^  S.  104  empfangen 
werden  (Zeugung) ;  pri- 
hinzulegen;  wi- aufl.,  auf- 
erl.,  iiz-si-d.  sich  (dat.) 
auferl.,  u^-d.  ant  S.  85 
setzen  liber  etwas. 

deginu  -nau  -ginti  brennen 
trans. ;  su-  verbrennen, 
comburere. 

degu  -giau  ^Zepr^i  brennen  trans, 
und  intrans. ;  isz-  aus- 
brennen;  u^-  entziinden, 
ut-si-  sich  entziinden, 

degutas  s.  dagiitas. 

deive  (eig.  Gottin)  Gespenst; 
S.  103  wohl  =  boser  Geist. 

dejuju  dejavau  dejutiia.mmeYn. 

dekd  {yfr.dzaki=d'aki)  Dank. 

deka  in  savo  dekd  (instr.) 
nach  eignem  Gutdiinken. 

dekavoju  -vojau  -voti  (und 
dekavoju ;  wr.  dzakovad  = 


d'akovat')   danken;    pa-si- 

sich  bedanken. 
dekavone  {wT-dzakovane)  Dank. 
dekui:    devui   dekui  Gott   sei 

Dank  (yfr.  dzakuj  danke!) 
del'  delei  wegen,   §  237. 
delczd  abnehmender  Mond. 
delmonas  Tasche. 
delna     innere     Handflache; 

dem.  delnutelis  S.  95  m. 
demantas  Demant,  Diamant. 
demanihiis  L-tine  diamanten. 
demblys  Strohmatte. 
dengiu  -giau    dengti   decken; 

ap-,    ut-     bedecken,    zu- 

decken. 
derejimas  Abmachung,  Ver- 

trag. 
deriii  derejau  -reti  iiber  etwas 

verhandeln,    dingen,   ab- 

naachen. 
derkiu  -kiail  derkti  besudeln; 

su-si-  sich  beschmutzen. 
deru  derejau  -reti  wozu  taugen . 
deszimtis,  deszimt  §  99  zehn. 
deszine     {rankd)    die    rechte 

Hand. 
deszrd  Wurst. 


neun. 
dedas  (wr.  died  =  ded)  alter 

Mann. 
demedxs    m.    (aus    dev-medis 

Gottesbaum)      Eberraute, 

Artemisia         abrotanum, 

dem.  demedelis. 
dend  Tag,  dem.  denele,  demi- 

&dtc ;  labds  deiids  duti  guten 

Tag  wiinschen. 
devas  Gott,  devo'p  didio-p  zum 

groBenGolt;  diQm.devutis 

lieber  Gott,  devuliau  vok. 


Worterbuch. 


241 


(zu  dem.  devidis)  S.  24; 

dem.     devditis      bedeutet 

«  Gotze  » . 
deviszkas    f.    -ka    adv.    -kai 

gottlich. 
devstalis  m.  Gottestisch,  Altar. 
dldelis  f.  'le  groG  §  87. 
didgalvis  m.Grofikopf,  Prahl- 

hans. 
dldis  f.  dlde  adv.  didei  (sehr) 

grofi,       d.     balsas     laute 

Stimme;  sup.  didtdtisias. 
didpilvis  m.  Dickbauch. 
didumas  GroBe. 
did&Uju-s  did^avau-s  didtdti-s 

groC  tun,  sich  hochmutig 

benehmen. 
dygstu  dygau   dygti   keimen; 

isz-  aufkeimen. 
dyka,  dykai^  itt  dykq  umsonst. 
dyksttl  dykau  dykti  ubermutig 

werden;  is^-ganziiberm.w. 
d/dinu  'linau  -linti   abreiben, 

abnutzen. 
dilu  dilau  dllti  sich  abreiben, 

sich  abnutzen,  schleiGen; 

isz-  abnehmen  (v.  Monde). 
dingau  -gojau  -goti  meinen; 

dmgoti-s     sich    einbilden, 

meinen. 
dingstu   dingau  dingti  wohin 

geraten,  kuf  diilgot  wo  seid 

ihr  hinger.,  wo  gebheben; 

pra-      (wegbleiben)     ver- 

schwinden,  verloren  gehen; 

SU'    wohin    geraten,     w^o 

verbleiben. 
dirbu  dlrhau  dirhti  arbeiten; 

nu'  herunter-,  abarbeiten; 

pa-    etwas    (tJbles)     ver- 

richten. 

Leskien,  Litauisch.es  Lesebuch. 


-rinau  -rinti  (eig. 
glupsch  gehen)  schlei- 
chenden  Ganges  gehen ; 
i'  hineinschleichen. 

dirva  Acker,  dem.  dirvele. 

dirvonas  (dirvonas)  unange- 
bautes,  brachHegendes 
Stiick  Land,  S.  77  ein 
seiches  Waldstiick. 

dirias  Riemen. 

dyvas  (wr.  d£iv  =  div),  pi. 
dyvai  Wunder;  jems  dyvai 
huvo  es  war  ihnen  wunder- 
bar. 

dyvyju  -vyjau  -vyti  in  ap-d. 
bewundern^  refl.  dyvyjit-s 
-vyjau-s  -vyti-s  (wr.  dzividca 
=  divit'-sa)  sich  wundern ; 
7iu-si-  sich  verwundern ; 
pa-dyvyti  und  pa-dyvyti-s 
etwas  iibelnehmen. 

dyvinas  dyvnas  {vfr.dzimyj  = 
divnyj)  f.  dyvina3idY.  dyvnai^ 
komp.  adv.  dyviniails, 
wunderbar,  wunderlich. 

do  =  ddr. 

ddbilas  Klee-pB.anze,  dobilaii^l. 
Klee;  dem.  dobilelis,  dobi- 
Unkas  alsLiebkosungswort. 

Doczys  mannl.  Name,  dem. 
Docziikas. 

doras  tiichtig,  brauchbar. 

dosningas  f.  -ga  adv.  -gai 
freigebig,  mildtiitig. 

dosnus  t-nl  SLdy.dosnei  frei- 
gebig. \yanele. 

dovana  Geschenk^    dem.  do- 

dovanai  adv.  umsonst. 

dovanoju  -nojau  -noti  schen- 
ken ;  ap-  beschenken ;  pa- 
perf.  Geschenk  geben. 

18 


242 


WOrterbuch. 


Dovydas  David. 

dovyju  -vyjau  -vyti   (r.  davit' 

pressen,  wiirgen)  herum- 

jagen,  abqualen;    ddvyti-s 

sich  abqualen. 
drabutis  m.  Kleid. 
dramUys  Dickbauch,  Schmer- 

bauch. 
drdpanos  pl.Weifizeug,  Unter- 

kleider. 
drqsa  Kiihnheit,  Mut,  instr. 

drqsq.  dreist. 
drqsinu    -sinau    -sinti    dreist 

machen;    pa-si-    sich    er- 

dreisten. 
draskau  -kiau  -kyti  it.  reiCen; 

su-  zerreiCen  conscindere. 
drqsus  i.'Sl&dY.drqsei,  komp. 

drqsesnis,  sup.  drqsidiisias 

kuhn. 
draudtu  -dtau  drausti  drohen ; 

nu-  bedrohen,  durch  Dro- 
hen  verbieten;    U2^-    ver- 

bieten. 
draugalas     Genosse,       dem. 

draugalelis. 
draugas  Genosse. 
drauge  Genossenschaft,    lok. 

draugej  zusammen  mit. 
drauge  adv.  zusammen  mit, 

visl  dr,  alle  zusammen. 
drausme     Zucht     (eig.     An- 

drohung). 
drehejimas  Zittern,  Beben. 
drebiii   drehiau   drebti    etwas 

Breiartiges    werf en ;    p7'i- 

vollwerfen  dam  it. 
drebu     -hejau     -heti    zittern, 

beben;    sit-  erzittem,   er- 

beben  contremiscere. 
drehutis  s.  drdbuiis. 


dregnas  f.  dregna  feucht. 

dregnutnas  Feuchtigkeit. 

drekinu  -naii  -kmti  feucht 
machen. 

drekstu  drekau  drekti  feucht 
werden. 

dremhlys  s.  dramllys. 

dreskiu  dreskiau  dreksti  rei- 
Cen;  nu-  abreifien,  nu-si- 
sich  (dat.)  etwas  abreifien, 

dresii  drisau  drpti  sich  er- 
kiihnen,  dreist  sein,  wagen. 

drlksferiu  -rejau  -reti  platzen. 

drikstu  {drykstu)  driskait 
driksti,  nur  im  prat. 
driskau  gebraucht ;  su- 
driskau  zerrissen,zerlumpt 
sein,  sudrlskes  abgerissen, 
verf alien. 

-drylei  s.  to-drylei. 

drimelis  m.  Liimmel. 

-dryn  s.  to-dry n. 

drjstic  drjsau  dristi  =  dr^sti 
s.  d. 

drobe  feine  Leinwand. 

drogai  pi.  Trage  (niederd. 
drdg\  Tragbahre. 

dr6:tiu  -Hau  drdtti  schnitzen, 
hobeln ;  priigeln ;  ^-tiichtig 
abpriigeln;  per  subin^  dr. 
eig.  iiber  den  Hintern  ho- 
beln =  hauen,  priigeln. 

drumsczu  -sczau  drumsti  trii- 
ben;  su-  perf.  conturbare. 

driimst  interj.  plumps! 

drumstau  drumsczail  drumst^ti 
it.  triiben. 

drumstas  f.  drumsict  (und 
drumstiis  t.-stl  nil.  drumstu, 
adv.  drumsczel)  triibe. 

drumsteliu   -lejau   -leti    (eig. 


Worterbuch. 


243 


dem.  zu   driimsczu)    S.  37 

plumpsen  (ins  Wasser). 
drungnas     f.    drimgna     adv. 

drungnai  lau. 
i     drungnumas  Laue. 
I     druskd  Salz. 
f     drutas    f.  Jmfa    adv.   drutai 

stark,  fest. 
drutinu   -nau    -tinti    starken, 

festigen;    pa-   befestigen, 

starken,     trosten,      pa-si- 

sich  trosten. 
drutmedis  m.  Hartholz. 
du  f.  dvl,  §  98,  zwei. 
diignas  Grund,  Boden  (eines 

GefaCes,  Flusses  u.  a.). 
dujen;      sonst     auch     du-je 

(dujan)  S.  78  zwei. 
diikinu      -nau      -Mnti     toll 

machen;   pa-  pert*.,  pa-si- 

sich  verriickt  machen ;  su- 

toll  machen. 
dtiJcra  Tochter,  dem.  duTcrele, 

dukryte. 
diikstu    dukau   diikti    rasend, 

verriickt  werden,  toben, 
I  rasen;  pa-  perf.,  paduk^s 
^         rasend. 

<^wjfc^e  Tochter;  dem. dukcztde, 
dulinu  -nau  -linti  (iind  duli- 

nejii  -nejau   -neii)   schlen- 
I         dern. 
■      dulkes  pi.  Staub. 

didkinu  -nau  -kinti   stauben; 

dulkinti-s  sich  priigeln. 
dumai  pi.  Ranch. 
dumoju  -mojau  -moti  (r.  diimat') 
K_  sinnen,  nachdenken;   ap-, 

pa-  bedenken. 
dumczus  {r.dumec,  kh.dumec) 

Ratgeber,  Ra^tsherr. 


durys  t  pi.  Tiir,   §  69. 

duriu  duriau  durti  stechen. 

dufnas  (wr.  durnyj)  f.  durna 
adv.  durnai  komp.  adv. 
durniaus  toll. 

dusauju  -savau  -sauti  seufzen. 

dusavimas   Seufzen,  Seiifzer. 

-dustu  -dusau  -diisti  schwer 
anfatmen;  at-si-  aufseuf- 
zen. 

duszia  (r.  dusa)  Seele,  dem. 
duszele;  duszionin  die  Seele. 

dnzginu  -naii  -glnti  drohnend 
schlagen,  klopf  en ;  isz-  zu- 
sammenschlagen . 

dt^zgu  dtizgejau  -geti  drohnen. 

du^as  (wr.  duMj)  f .  duitd  adv. 
du:taX  dick,  beleibt. 

dube  Hohle^  Grube,  dem. 
dubdte. 

dudu  daviau  dull  geben,  mit 
Inf.  verbunden  =  lassen 
(tun,  geschehen  1.),  davati 
kirsti  los  mit  Hauen ;  ap- 
vergeben  =  vergiften ; 
at-  zuriickgeben,  iiberg. ; 
j-  in  die  Hand  geben ;  isz- 
ausg.,  isz-si-  sich  ausgeben 
(fiir  per),  nu-si-  sich  be- 
geben  =  sich  ereignen; 
2M-  hingeben,  iiberliefern, 
pa-si-  sich  iibergeben  (z.B. 
einem  Feinde),  sich  wohin 
begeben;  par-  verkaufen; 
pri-  hingeben,  darreichen, 
verleihen ;  u2-  aufgeben 
(eine  Aufgabe). 

dumi  8.  dudu^  §  170. 

duna  Brot,  dunon  ins  Brot; 
dem.  dunele. 

16* 


244 


Wdrterbuch. 


dvaras  Hof,  Gut  =  Herren- 

gutjEdelhof,  dem.  dvarelis. 
dvariszkas  f.  -ka  hofisch. 
(Zmsid  Geist;  S.87  «Odem». 
dveji  f.  dvejos  zwei,   §  102. 
dvelUi  S.  78  Z.  6  v.  u. 
dvesm  dvesiau  dvesti  (atmen) 

verenden;  isz-  perf. 
dvtdeszimt  zwanzig. 
dviguhas  f.  dvigubd  adv.  <Zvi- 

^w&aT  doppelt. 
dvylika  zwolf. 
dvllinkas  doppelt,  S.  57  Hals 

liber  Kopf. 

dtaugius  -giaus  d&augti-s  sich 

freuen     delectari;     pa-si- 

d&augti  sich  erfreuen. 
dtaugsmas  Freude. 
dtduju  dtoviau  diduti  trock- 

nen  trans. 
diovinu  -nau  -vlnti  trocknen, 

dorren  trans. 
dtoviu  d&ovejau  -veti  diirr  sein. 
diungu-s  dtugau-s  dtiigti-s  f  roh 

werden ;    pra-si-diugti    in 

Freude  geraten. 
dtustu  dtuvau  dtusti  trocknen 

intr.;  su-dt.  vertrocknen. 

IE. 

e  interj.,  etwa  ach!  ja! 

ehreiszkas  f.  -ka  hebraisch. 

Ebreonas  Hebraer. 

edesis  m.  Speise. 

edu  edtau  esti  essen,  fressen, 
§170;  WM- abfressen;  pri- 
si-  sich  voll  essen ;  sic-  auf- 
essen,verzehren  comedere. 


Eglptas  Agypten. 

egle  Tanne,  dem.  eglele. 

eiksz  komm  her,  s.  einu. 

eikvoti  s.  aikvoju. 

eile  Reihe,  Lage  (z.  B.  beim 
Dreschen). 

einu  ejau  etti  gehen,  §  170; 
ap-  umgehen,  ap-si-  um- 
gehen  mit  jem.,  aus- 
kommen  mit  jem.;  at- 
hergehen,  kommen,  at-si- 
sich  zutragen,  geschehen; 
atetses  zukiinftig;  j-etti 
hineingehen;  isz-  hinaus- 
gehen ;  ?iw-hinabgehen,hin- 
gehen ;  pa-  perf. ,  weggehen ; 
par-  heimgehen,  t  misli 
pareiti  in  den  Sinn  kom- 
men; per-  durchgehen, 
hiniibergehen,  iiberschrei- 
ten,  per  em  vlsldb  geht  uber 
alles,  iibertrifft  alles,  ver- 
gehen  (von  Zeit),  pereiti 
sziuile  die  Schule  durch- 
machen ;  pra-  voruber- 
gehen,  vergehen  (Zeit); 
pri-  hinzugehen,  kommen, 
mit  Akk.  wohingelangen, 
su-si-etti  zusammenkom- 
men;  ni-eiti  hinaufgehen, 
gegen  jem.  gehen,  ihm 
nachstellen. 

eivii  lafi  uns  beide  gehen, 
§170. 

ejtr(ias  Gehen,  Gang. 

ekeczos  pi.  Egge. 

ekeju  'kejau  -kcti  eggen. 

elgiu-s  -giaus  elgti-s  sich  be- 
tragen;  pa-si-elgti  perf. 

Enskys  mannl.  Name. 

er  Fragewort  =  af. 


Worterbuch. 


245 


erelis  m.  Adler. 
eskadronas  Eskadron. 
esml  8.  esii, 
esii  Mvait  huti  sein;    isz-Mti 

ausdauern;   §  170. 
es2  =  aS2. 

evangelija  Evangelium. 
evangeliszkas  f.-ka  evangelisch. 
evangelista  m.und  evangellstas 

Evangelist. 
eteras  See  (Landsee),    dem. 

e2!erelis. 

G. 

gahenu  -nau  -henti  bringen; 
at-  herbringen,  at-si-  mit 
sich  bringen,  zu  sich  ho- 
len;  par-  nach  Hause 
bringen,  par-si-  mit  sich 
n.  H.  br.,  zu  sich  heim 
holen ;  su-g.  zusammen- 
bringen. 

gddyja-s  -dyjo-s  -dyti-s  (wr. 
hodzicca  =  godit'-sa)  es 
trifft  sich,  ereignet  sich; 
su-si-gadyti  zustatten  kom- 
men. 

gadyne  (wr.  hodzina= godma) 
Zeit,  Zeitiimstande. 

gadinu    -nau    -dinti    bescha- 
digen,  verderben,  iibel  Zu- 
rich ten;  pa-g.  perf. 
I    gaidys  Hahn,   dem.  gaiduiis. 

*gaidus,  nur  Vok.  gaidau  als 
Anrede:  mein  Lieber,  pi. 
mdno  gaidiis  meineLieben. 

gailestis  m.  u.  f.,  gaihistls  f. 
Mitleid.     ■ 

gallis  pi.  gatlei  Porst,  Ledum 
palustre. 

gailiu-s    -lejau-s    -Jeii-s    Be- 


dauern  empfinden;  pa-si- 
gaileti  sich  erbarmen,  Mit- 
leid haben. 

gaiUis  f.  -11  ntr.  gailu  adv. 
gatlei  scharf,  bitter  (von 
Geschmack);  man  gailu 
(galla)  mir  ist  leid. 

gaiszinu  -nau  -szlnti  schwin- 
den  machen,  tilgen;  isz-g. 
vertilgen. 

gaisztugaiszaugatszti  saumen ; 
schwinden ;  ap-  ohnmach- 
tig  werden ;  su-  verschwin- 
den,  vergehen;  u^-  sich 
verzogern,  sich  versaumen. 

gaivhiu  -nau  -gmti  (beleben) 
erquicken;  at-  erquicken. 

galdndu  galdndait  galdsti 
wetzen;  7iu-g.  abwetzen. 

galas  Ende,  galop  zum  Ende ; 
ant  gdlo  am  Ende,  zuletzt; 
dem.  galeliSj  galutis. 

galejis  am  Ende  (gale)  be- 
findlich,  aufierst,  gal. 
pirsztas  S.  105  Fingerspitze. 

gdlgios  gdlges  pi.  Galgen. 

galidusias  f.  -sia  letzter ;  adv. 
galiduseij  galidus,  galidu 
(galid)',  s.  §  94. 

galyhe  Macht. 

galiu  -Icjau  -leti  konnen; 
galimd  ntr.  moglich. 

galvd  Kopf,  p6  kardliaus 
galvos  nach  des  Konigs 
Ableben;  dem.  galvele. 

galvdraisztis  m.  Kopfbinde. 

galvljas  galvljis  Stuck  Vieh ; 
dem.  galvijelis. 

gaminu  -nau  -hiti  zeugen 
(Kind);  pa-g.  auch  all- 
gemein:  erzeugen. 


246 


Worterbnch. 


ganh    gan    adv.   und    subst. 

indekl.  mit  Gen.  genug. 
ganau  -niau  -nyti  huten(Vieh), 

bewahren;   nu-  abweiden; 

pa-  perf. 
gandau  s.  gqstii. 
gandinu  -nau  -<?iw/i  schrecken ; 

isZ'y  nu-  erschrecken  trans. 
ganykld  Weide  (Tierw.). 
garM  garle  Ehre. 
garbing  as    f.    -ga    adv.    -gai 

ehrenvoll,  hochgeehrt. 
gdrbhiu  -hinau   -hinti   ehren, 

preisen;    isz-    perf.;    pa- 

beehren. 
gafdas  Hiirde. 
gardits  f.  -di  ntr.  gafdu  adv. 

gardtel  schmackhaft,  wiir- 

zig. 
garsas  Schall,  Ruf,  Geriicht. 
gaspada    (wr.  hospoda)   Her- 

berge. 
gaspadme      (wr.     Iiospodyna) 

Hauswirtin,  Bauernfrau. 
gaspadoriszkas  f .  -ka  adv.  -kai 

hauswirtlich,   was    einem 

gaspadorius  zukommt. 
gaspadorius     (wr.     hospodar) 

Bauernwirt,  Landwirt. 
gqstu  gandau  gasUinSchTecken 

geraten ;  isz-si-gqsti,  oiu-si-g., 

par-si-g.  erschrecken  intr. 
gdtavas  (wr.  hotovyj)  f.  gatavd 

adv.  gataval  fertig. 
gdudau    gdudiau    gdudyti    it. 

fangen,     fangen    woollen; 

isz-  alles  wegfangen;    sii- 

abfangen. 
gdunu  gavail  gdutihekomraen ; 

at-  wieder  bek. ;  at-si-  sich 

erholen,  S.88  sich  halten 


(gegen    Sturm) ;    isz-gduti 

herausbekommen ;     nu-si- 

hingelangen;  pa-gduti  er- 

greif en,  anfangen ;  pri-  be- 

triigen ;       su-     ergreif  en, 

fangen  comprehendere. 
gauras  pi.  gaurai  Haar  (auf 

tier.  Haut,  auf  Pflanzen). 
gaurutas  f ;  -a  behaart. 
gausus     f.    -si     adv.    gazlsei 

reichlich. 
gazdlkas  (T^.gwozdzik)Sonnen- 

blume   Amarantus,   dem. 

gazdikelis. 
geda  Schara. 
gediszkas    f.    -ka    adv.    -kai 

schmahlich,  schimpflich. 
gedii  -dejau  -deti  klagen  (um 

Tote). 
geduUngas  f .  -ga  voll  Trauer. 
gcMus    -dtaws    -deti-s    sich 

schamen. 
geid^u  -dtau  getsti  begehren; 

u2-si-  Geliist  bekommen. 
gelbu     -bejau     -beti     helfen, 

gelbeti-s  sich  h.;   isz-  her- 

aushelfen,  retten. 
geleZinis  f.  -^me  eisern. 
geletis  {geUis)  f.  Eisen;  dem. 

geletdU     kleines    eisernes 

Messer. 
gelmc  Tiefe. 
getsvas  f.  gelsvd  adv.  gelsvaX 

gelblich. 
geltonas  f.  -na  adv.  -nai  gelb. 
gelumbe  Tuch  (StoJBP). 
g^Ukeldvaris   m.  Eisenbahn- 

hof  =  -halle. 
gdtkelis  m.  Eisenbahn. 
gemle  Wandpflock,  holzerner 

Nagel,  dem.  gembcle. 


Worterbuch. 


247 


gemu   gimiau   gimti    geboren 

werden;  2?n- angeboren  w., 

pngimtas    angeboren ;    wi- 

zur  Welt  kommen. 
gendrolius  General. 
-gendu   -gedau    -gesti,   pa-si- 

sich  sehnen. 
ge7idu    gedau    gesti     entzwei 

gehen,  schadhaft  werden. 
genys  Buntspecht,  dem.genu- 

telis, 
gentdinis   f.  -ne  Verwandter. 
gentis  m.  und  f.  Verwandter, 

-te. 
geras    f.    gera   ntr.  gera  ger 

adv.  ^era^  gut ;  komp.adv. 

geriaus  geriaU. 
girdaryti  wohltun,  s.  darau. 
gerejii-s  -rejau-s  -reti-s  Wohl- 
.    behagen  emptinden,   sich 

freuen;     at-si-gereti     sich 

genug  tun. 
geryhe    Giite,     Guttat,    Gut 

(bonum). 
gerlkt-ponis  m.  Gerichtsherr, 
gerimas  Trinken,  Getrank. 
gerinu  -nau  -rinti  gut  machen 

pa-     verbessern,     pa-si-g 

sich  bessern. 
geriu    geriau    gerti   trinken 

at'Si-  sich  satt  tr. ;  pa-si 

sich  betr. ;  pra-g^rti  vertr 
gerumas  Gutsein,  Gute,Gutes 
gestu   gesau   gesti    erloschen: 

isz-  perf.  ausloschen  intr. 
gedrd  heiteres  Wetter. 
gedras    f.  gedrd    adv.  gedrai 

heiter  (vom  W^etter,  Him- 

mel). 
gedii    gedojau     -doti     singen 

( Volkslied     singen :     dai- 


nuti);  krahen  (vom  Hahn, 

s.  gaidys). 
gesmelA^di  (Kirchen-,Kunst- 

lied,  gesmiu  knygos  GessLUg- 

buch),   gesmen    ins   Lied; 

dem.  gesmele. 
-gi  enkl.  Partikel,   §  246. 
gydau  -dtaii  -dyti  heilen  trans. 
gijd  Faden. 
gyjii  gijau  gyti  heilen  intr., 

aufleben;  at-  wieder  auf- 

leben. 
gilyhe  Tiefe. 
gilyn  adv.  in  die  Tiefe,  tief 

hinein. 
giliiiklngas    f.  -ga    adv.  -gai 

gliicklich. 
giliukis  m.  (deutsch)  Gliick. 
Giltine  die  altlit.Todesgottin. 
gikis  f.  -II  adv.  -lei  tief. 
gimdau  -diau   -dyti   gebaren; 

pa-  perf. 
gimeneris  m.  Gemeiner. 
gimine  Geschlecht, Verwandt- 

schaft,  ghnines  Verwandte, 

dem.  giminele. 
gymis  m.  Gesicht. 
glmsta  =  gema  s.  gemu. 
ginklas  Waffe. 
ginu    gyniau    ginti    "wehren, 

gmti-s    sich  wehren,    sich 

hiiten    vor;    ap-glnti    ver- 

teidigen,  beschiitzen;    w^- 

ver wehren,  verbieten. 
gird2ic  girdejaii  girdeti  horen. 
girid  glre  Wald. 
giriii  gyriau  girti  loben,  riih- 

men,  glrti-s  sich  riihmen ; 

pa-  perf.,  pa- si-  sich  riih- 
men, prahlen. 
gyrius  Ruhm. 


248 


Worterbuch. 


gyrpelnys      Ruhmgieriger, 

Prahlhans. 
girstu  girdau  gifsti  zu  Gehor 

bekommen;  isz-,  p'a-y  ut- 

vernehmen. 
glrtas  f.  girta  adv.  girtai  be- 

trunken. 
girtuju  -tavau  -tuti  Trinker- 

leben  fiihren. 
gysla  Ader,  dem.  gyslele. 
g^stu  gydau  gysti  Gesang  an- 

stimmen;  pra-  aufkraben 

(s.  gedu). 
gyvas  f.  gyvd  adv.  gyvat  le- 

bendig. 
gyvastis  f.  u.  gyvastis  Leben. 
gyvatd  Leben. 
gyvenu    -nau     -venti     leben; 

wohnen;    aj)-    laukq  Feld 

bebauen. 
gyventojis  m.Bewohner,  S.36 

im      Sinne      von      «An- 

sassiger»  (Besitzender). 
gyvulis     m.    (eig.    lebendes 

Wesen)  Tier. 
glamiail  -tiau  -i^/izusammen- 

drucken,    knutschen ;    su- 

si-  sich  einbiillen  (in  Klei- 

der). 
glandiu  -dtaa  glausti  schmie- 

gen;       pa-si-      sich      an- 

schmiegen. 
glehys  Armvoll,  lok.  glSy  im 

Arm,  inUmarmung;  dem. 

glelutis. 
glemtiil  -tiau  glemMi  zusam- 

mendriicken,    knutschen; 

nu-    wegstibitzen    (vulgar 

klemmen). 
globiu  -biau  globfi  umarmen. 
glohdju  -bojau  -&d^i  umarmen. 


glodus  f.  -di  ntr.  glodu  adv. 

glodtei  glatt. 
gUstau  gUsczau  gUsiyti  strei- 

cheln. 
glupas    f.  glupd    adv.  glupa* 

(wr.  hfupyj)  dumm. 
glupintelis  dem.  diimmlich. 
glfipokas     ziemlich     dumm, 

diimmlich. 
glusnis  m.  Weide  salix.  i 

gnidutiu    gnidu^iau     gnidutti     \ 

quetschen ;  ap-  perf .,  ap-si- 

sich  (dat. )  mit  den  Hiinden 

zusammendriicken,  in  die     \ 

Faust  nehmen. 
godas  Habgier. 
godingas  f.  -ga  adv.  -gai  hab- 

gierig. 
gojas  S.  78  Z.8  v.  u.  (K.  go- 
jus;  wr.  haj)  Buschwerk. 
gomurys  Gaumen. 
grabas  Sarg. 
grdbineju  -nejau  -neii  it.  hin- 

und    hertasten;    isz-    ab- 

tasten. 
graibau  -biau  -byti  it.greifen; 

su-  zusammen-,  ergreifen. 
grdszis  m.  {-p.  grosz)Gr oschen, 

dem.  graszelis. 
graudemi  -naii  -d&nti  erm  ahnen . 
graudus    f.  -dl    ntr.    graudu 

adv.   graiid^iei    wehmiitig; 

graudtei    verkti    bitterlich 

weinen. 
graudtii     -dtaU     grausfi      s. 
grduju  s.  griduju.    [griaudtu, 
grqiinu  -nau  -finti  umkehren 

machen ;  su-  wiederkehren 

lassen,  5w-si- wiederkehren. 
grdutiu  -iiau  grduiti   nagen; 

su-  zernagen  corrodere. 


Worterbucb. 


249 


gratyle  =  groi 

gratiima^  Schonsein,  Schon- 

heit. 
gratus  f.  -I  ntr.  graiic   adv. 

gravel    schon;    sup.   gra- 

tidusias. 
greb'iTcas    f.    greUke    Harker, 

Harkerin. 
grehiu    -hiau    grebti    harken, 

raffen;  pa-  wegreifien,  er- 

greifen. 
greblys  Harke,  dem.  grellelis. 
grecznas  (ip.gr zeczny)  f.  grecznd 

adv.  g7'ecznai  stattlich,  recht 

grofi,  tiichtig. 
greitd  greit  adv.  schnell. 
greitas  f.  greitd   adv.  greitai 

dass. 
greiiu  -tiaii    gretti   wend  en, 

drehen ;  at-  zuriickwenden, 

at-si-  sich   umdrehen;    J- 

einbohren,  i-si-  sich  einb. 
grehiu   -hiau    greiti    wonach 

greifen ;  pa-  ergreif en ;  pi'i- 

dass. ;  SU'  zusammenraffen 

compere.  [Siinde. 

grekas    (r.   grecJi,    p.  grzech) 
greszyju  -szyjau  -szyti  (r.  gre- 

sit\  -p.grzeszyc)  siindigen; 

su-si-  sich  versiindigen. 
gresznas  (r.  gresnyj,  p.  grzeszny) 

f.    gresznd-    adv.    gresznai 

siindig. 
greszinmkas  (lituanisiert  aus 

gresznikas  S.  104  =  r.gres- 

nik,   p.  grzesznik)  Siinder. 
griaudus  s.  graudtts. 
griaudtii     graud^au     griaiisti 

geriihrt  sein. 
griduju       grioviau       griduti 

niederstiirzen  trans.,  (pei-- 


kunas)  griduja  es  donnert; 

par-    umstiirzen,    nieder- 

reiCen. 
grybas  (wr.  hrib)  Pilz. 
grybduju   -bavau  -bduti  Pilze 

suchen. 
grycza  aus  grincza^  dies  aus 

grinycza  (r.  grid'nica)  Bau- 

ernstube,  Bauernhlitte. 
grikvabalis  m.  Maikafer. 
grynas    f.  grynd  adv.  grynal 

rein  (=  unvermischt). 
gnndls  f .  Dielen-,  FuCboden- 

brett,    pi.    grindys    FuC- 

boden;  dem.  grinddte, 
griovitnas  Donner. 
gristu  grisaU  ^rlsfi  iiberdriissig 

werden  (einer  Sache);  pa- 

etwas  iiberdr.  w. 
griszte    (grjtte)    gewundener 

Biischel    Flachs   fur    den 

Spinnrocken. 
Gryta  weibl.  Name. 
griuvu    griuvau    griuti     ein- 

stiirzen,  zusammenf alien ; 

ap-  perf . ;  par-  einstiirzen ; 

SU-  zusammensturzen,  ein- 

f alien  corruere. 
grUtu   grjMti    grUti   zuriick- 

kehren ;  par-  heimkehren ; 

SU-  umkehren  intr. 
gromata  (r.  gramota)  Brief. 
grovas  Graf. 
grotybe  Schonheit. 
grucza  Griitze. 
grudas  Korn,    dem.  grudelis, 
griimzdMi  •d2aU  grumsti  dro- 

hen. 
gruufas    (p.  grunt   aus    dem 

D.)  Grund  (=  Grund  u. 

Boden). 


250 


WOrterbuch. 


gruntAunas  f.  -na  adv.  grun- 

tdunai  und  gruntaunai  (p. 

gruntowny)  griindlich. 
^runtavoju    -vojau    -voti    (p. 

gruntowad)    griinden;    mi- 

perf. 

grudas  gefrorene  Erdscholle. 

gudras  f.  gudrd;  gudriis  f.  -n 

ntr.  gudru  adv.  giidrel  klug. 

verjagen. 
gumioju  -nidjau-nioti  it.  jagen. 
gulbe  Schwan. 
guldau  -dtau  -dyti  legen;  isz- 

auslegen  =  erklaren;  ^;a- 

hinlegen. 
guliu  'lejau  -Uti  liegen;  pyi- 

eig.anliegen,dazu  gehoren 

S.  85. 
guliii  guliait  gulti  sich  legen; 

at-si-  sich   hinlegen,    sich 

schlafen  legen. 
gunibas  Kolik. 
gurkszczoju      -czojau       -czoti 

(gurkszcziiju  -czavau  -czftti) 

horbar  schlucken,gluckern 

(mit     dem    Munde     voll 

Fliissigkeit). 
gvdlfas  (p.  gtvaft  aus  dem  D.) 

Gewalt. 

I. 

f  prap.  in,   §  236. 

pegis  m.  Einfahrt,  Einlauf, 

«Anfurt»  S.  88. 
j-halbetojis    eig.    Einredner, 

S.  88   «Ohrenblaser». 
iM  'ih  prap.  bis,  §236;  tk  kdl 

bis  dal3,  ik-sziol  bis  jetzt, 

bisher. 


Ugas  f .  ilga  adv.  ilgat,  komp. 
ilgesnis  adv.  ilgesnei,  lang. 
ilgpn  adv.  in  die  Lange. 
Ugimo  -tiau   -ginii   lang   ma- 

chen;  pa-  verliingern. 
Ugstu  Ugau  Ugti  lang  werden 
(vonZeit);  pa-  perf.,  isz-si- 
sich  sehnen. 
ilgumas  Lange. 
ilsiu-s  -sejau-s  -seti-s  ruhen; 
at-si-ilsefi  sich  ausruhen. 

ilstit  ilsau  ilsti  miide  werden ; 
pa-  perf. 

Ilzbute  weibl.  Name,  dem. 
von  llzM. 

imu  cmiau  iyr^^^'nehmen;  imti-s 
fiir  sich  nehmen;  sich 
davon  machen;  ap-si-hhti 
etwas  auf  sich  nehmen, 
unternehmen,  sich  vor- 
nehmen ;  at-witi  weg- 
nehmen,  at-si-  sich  (dat.) 
wiederholen:  isz-iihti  her- 
ausnehmen,  isz-si-  fiir  sich 
herausn.;  mi-imti  ab- 
nehmen^  7iu-si-  sich  (etwas) 
ahn. ;  pa-ir7iti  wegnehmen; 
perf.  nehmen;  par-si-irJiti 
zu  sich  ins  Haus  nehmen ; 
pri-imti  annehmen,  zu  sich 
nehmen;  su-si-iiJiti  rankds 
Hiinde  falten. 

i7i-g  prap.  =  in-gi,  s.  f. 

inkaras  Anker. 

int-  ostl.  =  ?'-. 

intodis  s.  ^-todis. 

ijpaczei  adv.  besonders,  na- 
mentlich. 

if  und,  auch,  §  246;  if-gi, 

yrd  yr  3.  sg.  ist,  §  170. 

iriii  yriau  hit   rudern;    pri- 


Worterbuch. 


251 


:    heranrudern,    x^ri-si-  sich 

heranr. 
jru  irau   Irti   siclj  auflosen, 

sich    trennen;     isz-    sich 

ganz  trennen,  auseinander- 

fallen;  su-  ganz  zerfallen. 
Isrutls  f.  Stadt  Insterburg. 
issUgdams   =   isz-si-llgdamas 

s.  Ugstu. 
Isz  prap.  aus,  §  236;  tsz  vtso 

iiberhaupt. 
iszbuti  ausdauern,  s.  esU. 
isz-dykelis  m.  Ubermiitiger. 
iszganytojis  m.  Erloser. 
iszgastls     f.,       hszgastis     m. 

Schrecken. 
iszgelbejimas  Rettung. 
iszguldymas  Auslegung,    Er- 

klarung. 
iszJcadd  (wr.  skoda,  aus  dem 

D.)  Schaden. 
iszkadininkas  f.  -he  Schaden- 

stifter,  Schadling. 
iszkeliavimas  Abreise. 
iszmaitlntojis  m.  Ernahrer. 
iszmanymas  eig.  Verstandnis, 

Bedeutung. 
iszmintmgas    f.  -ga  adv.  -g^ai 

verstandig,  weise. 
iszmintis  f.  Verstand,  Weis- 

heit. 
isznekejimas    Einreden,    Zu- 

reden. 
iszputelis  m.  Aufgeblasener. 
IszrinTctas   f.  iszrinhtd  auser- 

wiihlt,  s.  reriku. 
tsztisas    f.   isztisd    lang    ge- 

streckt. 
isztrivojimas  Ausdauer. 
isz-ven  adv.  in  einem  fort. 
zszvirkszczas     f.     iszvirkszczd 


adv.  -c^^ee  verkehrt  (Innen- 
seite  nach  aufien). 

i^  vergleichendes  «wie». 

itaisymas  Einrichtung,  Yor- 
richtung. 

it  it-gi  s.  isz,  §  28,  2. 

po^Zis  m.  Aberglauben  S.78. 

j: 

Jageld  m.  altl.  Fiirstenname 

Jagieiio. 
jail   adv.  schon,  jait-gi;    jau 

ne     nicht     mehr,      nicht 

langer. 
jauczu  -czaU  jausti  fiihlen. 
jdunas  f.  ^"a?<wa   adv.  jaunai 

jung. 
jaunikditis  (dem.  zu  jaumkis) 

m.  Jiingling. 
jaumkis  m.  (eig. junger Mann) 

Brautigam. 
jaiimmas    Jugend  =   junge 

Leute. 
jaunyste  Jugend. 
jauniszke    Jugendvergniigen, 

Ball. 
jaunuteU  dem.  liebe  Junge. 
jautend  Rindfleisch. 
jdutis  m.  Ochs,  dem.  jautelis, 

jaiiczutis  junger  Ochs. 
javal  pi.  Getreide. 
je  ja! 
jeg  (jcg),  jeg  tik  S.  79  auBer, 

nur. 
jegere  m.  Jager. 
jegiii  -giau  jegti  Kraft  haben 

zu,  vermogen;  nu-  perf. 
jet  wenn,   §  246. 
jeih  damit,  ut,   §  246. 
Jeke  weibl.  Name. 
jeng,  S.104  daC,  ut,  §  246. 


252 


Worterbuch. 


jenku  jekau  jekti  blind  wer- 

den;  ap-  erblinden. 
Jesus  Jesus,  Jezaus-p  zu  J. 
je-dvi  f.  dual,  sie  beide,  zu 

jls  §71. 
jeszhau  jeszlcojau  -koti  suchen; 

pa-  aufsuchen. 
jlje,  jiji,  s.  jls,  §  86. 
jUgas  =  llgas. 
jimic  =  imii, 
jls  er,  §  71. 

jodau  'dtau  -dyti  it.  reiten. 
jodineju  -nejau  -neti  it.  dem. 

bin-  und  herreiten,  herum- 

reiten. 
jog  (jog)  erst,  weil,  s.  §  246. 
jojejis  m.  der  Seinige. 
jojic    jojau    joti    reiten;    at- 

heranreiten,  herreiten;   j- 

einreiten,     zureiten     (ein 

Pferd);    isz-    ausr.;    par- 

beimr. 
johs    f.   jokid    irgendein,    s. 

§74. 
Jokubas  Jakob. 
Joiias  Johannes. 
jo-pi  zu  ihm,  s.  §118. 
Jozepas  Joseph. 
Judava  Judaa. 
jMinu  -nau  -dinti  regen,be- 

wegen ;  judinti-s  sichregen ; 

pasi'judinti     perf.    dass. ; 

su'judinti       in       Regung 

bringen,riihren  (dasHerz), 

sujudintas  geriihrt. 
jiik  adv.  doch,  ja. 
jukd   (wr.  jucha)  Blutsuppe, 

Schwarzsauer. 
juktd    (r.    jucht    \juft\    wr. 

JMchta?)     Juchten,    dem. 

juktele. 


junta  poss.  euer  beider;  S.66 
del  jicma  (nicht  poss.) 
euretwegen. 

juih-pi  zu  ihnen. 

jumprova  Jungfrau. 

jundu  judau  jiisti  sich  regen ; 
su-  in  Aufregung  geraten, 

junkstu  jurikau  jiinkti  ge- 
wohnt  werden. 

juntii  jutaii  jiisti  ins  Gefiihl 
bekommen;  pa-  aufmer- 
ken,  bemerken,  merken. 

Jiirgis  Georg,  dem.  Jurgiifis; 
der  Litauer  deutet  den 
Nachtigallengesang  als : 
Jurgut!  kinkyk,  paplak, 
nuvaHiik  =  Jorg!  spanri 
an,  gib  die  Peitsche, 
fahr  ab. 

jurios  jures  pi.  Meer. 

jus  ihr  pi. ;  jusum-pi  zu  euch, 
§118. 

Juze  mannl.  Name,  Joseph. 

jd  —  jti  je  —  desto. 

judas  f.  jtidu  adv.  judal 
schwarz. 

judheris  ra.  Schwarzbrauner, 
dem.  judherelis. 

ju-du  sie  beide,  zu  jts^  §71. 

jukifi-s  -kiau-s  jilkti-s  lachen, 
spotten. 

K. 

k(}  s.  kds. 

kdbiar  Kaviar. 

kahineju  -nejau -neti  it.  dem. 

hangen;    nt-si-    sich    an- 

hangen. 
kalinu   -nau  -binti    hangen; 

<yj-  behiingen,  ap-si-  sich 

anhiingen,    .      umarmen ; 


Worterbuch. 


253 


pakabmti   anhangen,    aiif- 

hangen ;    pri-    anhangen ; 

su-         zusammenhangen, 

-heften;    ut-    aufhangen, 

anh. 
kahlys  Misthaken,  MLstgabel; 

grofie  Gabel. 
kahii  -bejau  -beti  hangen. 
kaczei  kaczei-g  obgleich,  §246. 
kaczoju   -czojau   -czoti   KLD. 

schmeicheln ;    su-    S.   35 

(eig.       zusammenschmei- 

cheln)    etwas    auftreiben 

(=  sich  verschaffen). 
kad  konj.,  s.  §246;  khd  net 

so  dafi. 
kadal  adv.  einst. 
kaddngi  kad  dug  (kadang)  konj. 

well,  §  246. 
kai  wie,  als,  §  246. 
kai  —  kuf  hie  und  da. 
kailinei  pl.Pelz(alsKleidung). 
kdilis  m.  Fell.  . 
kditnas  Dorf. 
kaimene  Herde. 
kaimynas     Nachbar,      dem. 

kaimynelis. 
kaimyniszkas  f.  -ka  adv.  -kai 

nachbarlich. 
kaimynkd  Nachbarin. 
katp  konj.  wie  usw.,  §246; 

katp  norp  irgendwie. 
kaire  (rankd)  link. 
kairys  Linkhander. 
Kairiickas  mannl.  Name. 
kakalys    (zunachst    aus   klr. 

kachol'j    aus    d.    Kachel), 

Ofen. 
kakdinu  -nau  -dinti  gelangen 

lassen;  pa-si-  sichgeniigen 

lassen. 


kdklas  Hals. 
kaktd  Stirn. 
kalbd   Rede,  Sprache,    dem. 

kalbele. 
kalbejimas  das  Reden,  Rede. 
kalbesis  m.  Rede. 
kalbinu  -nau  -bind  eig.  reden 

machen;  anreden;  j-  zu- 

reden,    einreden    auf   je- 

mand. 
kalbic  -bejau   -beti   sprechen, 

reden ;  kalbeti-s  sich  unter- 

halten;    j-kalbeti  einreden 

(jem .  etwas) ;  nu-  abreden ; 

per-    iiberreden ;     S2i-si-k. 

sich  verabreden. 
kdldinu  -tmu  -dinti  Schmieden 

lassen ;  ap-  gef angen  setzen 

lassen    (eig.  beschmieden 

lassen). 
kaledos     pi.     (wr.     kol'ady) 

Weihnachten. 
kalejimas  Gefangnis. 
kalendros  pi.  Kalender. 
kalinys  Gefangener. 
kalinu  -nail  -llnti,  f-  jemand 

etwas  einscharfenr. 
kalU!  inter j.,  etwa  «heisa!> 
kaliii    -lejau    -leti    gefangen 

sitzen. 
kdlnas    Berg,    dem.   kalnelis^ 

kalnuielis. 
kalstu  kaltau  kalsti  schuldig 

werden;    pra-si-    in  Ver- 

schuldung  geraten. 
kaltas    f.    kaltd    adv.    kaltai 

schuldig  (einesVergehens). 
kaltybe  Schuld. 
kaltininkas  Schuldner  (durch 

Vergehen). 
kalu  kalian  kdlti   hammern, 


254 


Worterbuch. 


Schmieden;  ap-  (eig.  um- 

schmieden,    fesseln)     ge- 

fangen  setzen. 
ij  dat.  sg.  zu  has,  wozu, 

warum. 
kamanderuju     -ravau      -ruti 

kommandieren. 
kamara  (wr.  A;omor«)  Kammer. 
kamdrninkas     (p.    komornik) 

Kammerer. 
kamarofas  Kamerad. 
kame  lok.  sg.  zu  kas,  wo. 
kamedija  Komodie. 
kaminas  (p.  komin)  Kamin. 
kampas  Ecke,  Winkel ;  S.  90 

Bu9ht. 
kampidas  f.  -ta  eckig. 
kamszait     -sziau     -szyti     it. 

stopfen. 
kancleris  m.  Kanzler. 
kdndu  kdndau  kdsti  beifien. 
kankalas  Glocke,  dem.kanka- 

lelis. 
kankinu  -nail  -kmti  peinigen. 
kankles  kanklys  pi.  fern,  alt- 
lit.  Saiteninstrument,  Art 

Guitarre. 
kankii     kakau     kdkti     wozu 

reichen,     gelangen;     isz- 

hingelangen ;    nu-    wohin 

gelangen,  ankommen. 
kapd  (wr.  kopa)  Schock. 
kdpas  Grabhiigel,  dem.kapelis. 
kapines    pi.    Begrabnisplatz, 

Friedhof. 
kapoju   -pojau  -poti   hacken; 

su-   zerhacken,    vgl.    con- 

cidere. 
kdra  Karre. 
karalene  Konigin. 
Karaliduczus     (p.    Krdleioiec, 


in    wr.   Lautform  Korol-) 

Konigsberg. 
karaliduju  -liavau  -liduti  Ko-  | 

nig  sein.  [reich.     « 

karal^sta,    karalysU     Konig- 
kardliszkas   f.  -ka    adv.  -kai 

koniglich. 
kardlms  (r.  korol')  Konig. 
kdras  Krieg. 
karduju   -ravau   -rduti  Krieg 

fiihren.  j 

karhija  akk.pl.  karhijas  S.  79>    \ 

geflochtener  Kober. 
karczamd  karczemd  {wi. korcma) 

Wirtshaus,    dem.  karcze- 

meU. 
karczai  pi.  (von  einem  sing. 

kartis)  Mahne. 
kdrdas  Schwert. 
karetd  (p.  kareta)  Kutsche. 
kariu    koriau    kdrti    hangen 

(mittels    Faden,    Strick) ; 

pa-  anhiingen. 
kafklas  eineWeidenart,  salix 

pentandra. 
karnd  Lindenbast. 
kdrsztas  f .  karsztd  adv.  karsz- 

tal  heifi. 
kaftas    (eig.  Hieb,  zu  kertii) 

mal,  dem.  kartells-,    kartq 

einmal,  einst;    kelis  karts 

einige  mal. 
kartoju  -tojau  -toti  {-tfijti  -tavau 

-tuti)    einen    Acker    zum 

zweiten  mal  pfliigen;    at- 

wiederholen,     at-si-     sich 

wiederholen. 
kartupeU  dem.,  sonst  kariu- 

pelis  Kartoffel. 
karuju  -ravau  -rtiti   karren; 

par-  nachhause  karren. 


\ 


WOrterbuch. 


255^ 


Mrve  Kuh. 

kar^ygys  (eig.  Kriegsganger) 

Held. 
kas    wer,    was,     irgendwer, 
-was ;  Ms-gi  wer  denn,  was 
denn;  Tea  was  =  warum; 

ko  warum,  weshalb. 
kasden    kasdena    adv.    jeden 

Tag,  taglich. 
kasdemnis    kasdeninis    f.   -ne 

alltaglich. 
kasmet  kasmets  kasmetai  adv. 

alljahrlich. 
kasa  Haarflechte. 
kasau  -siau  -syti  it.  kratzen. 
kasnakt  adv.  jede  Nacht. 
kdsnis  m.  Bissen. 
Kdsparas  manni.  Name. 
kaspinas     Haarband,     dem. 

kaspinelis. 
kasryt  adv.  jeden  Morgen. 
kasrudenj,  jeden  Herbst. 
kasii  -siau  kasti  grab  en;  pa- 

begraben. 
kaszele  (wohl  aus  wr.  koset) 

Kober. 
kastuju  -stavau  -stuti  (wr.  p. 

kostovac)   kosten  (gelten); 

kasztuti-s       sich      kosten 

lassen. 
kate  Katze. 

kafgtsmos  pi.  Katechismus. 
katilas  Kessel. 
kdtinas  Kater. 
katras      f.    katrd    wer    von 

beiden;  dial,  auch  «wer, 

welcher* ;  pi.  S.  33  1.  Z. 

indef.einige,  irgendwelche. 
Katryne  weibl.  Name. 
katrul  (eig.  auf  welche  von 

zwei  Seiten)   adv.  wohin. 


kaukas      Kobold,     Heinzel- 

mannchen. 
kaukiu  -kiau  kaukii   heulen, 
kdulas  Knochen. 
kauras  (wr.  kover)  Teppich. 
kavoju   -vojau    -voti    (wr.  p. 
chovad)  behiiten,  pflegen;. 
pa-  verwahren,  bergen. 
kavone  (wr.  p.  chowanie)  Ob- 
hut,  Pflege. 
kavotojis  m.  Pfleger. 
katlkas  wer  weifi  was,  s.  das 

folg. 
kafm  =  kds  fmo  wer  weiC, 
macht     Indefinita:    katin 
kalp  irgendwie. 
keiczu  -czau  keisti  tauschen^ 

wechseln. 
kdikiu    -kiau   Mikti    fluchen; 

pra-  verfluchen. 
kekszduju  -szavau  -szduti  hu- 

ren. 
keksze  Hure,  Metze. 
kell  f.  kelios  einige,  §  107a. 
kelias  Weg,  dem.  kelelis. 
keliduti  -liavau  -liduti  reisen; 
at-    herreisen;    isz-    aus-, 
abreisen^  aufbrechen   zur 
Reise;     tiu-    hinr. ;     par- 
heimr, 
kelines  (richtiger  wohl  kelines) 

kehies  pi.  Hosen. 
kelione  Reise. 

keliu  keliau  kelti  heben,  mit 
Obj.  «Fest»  ausrichten,  be- 
gehen;  kelti  vatdq  Streit 
anheben;  kelti-s  sich  er- 
heben,  aufstehen;  at-si- 
kelti  sich  erheben,  auf- 
stehen ;  isz-kelti  heraus- 
heben,     erheben,      isz-si- 


256 


Worterbuch. 


sich   emporheben,    (Fest) 

feiern ;  pa-si-  sich  erheben, 

auf erstehen ;  fiir  sich  auf- 

heben ;      ut-kelti     hinauf- 

heben.  [dera.  Pilz. 

kelmas  Baumstumpf ;  kelmutis 
kelmutas   f.  -ta   voll  Baum- 

stiimpfe. 
kemszu  kimszau  kwiszti  stop- 

fen;    kimszti-s   sich  etwas 

einstopfen. 
kenczu     kenczau     kesH     und 

kentejau  -teti  leiden,    dul- 

den;  isz-  aushalten;   per- 

erdulden,  durchleiden;  u2- 

erdulden. 
kenkia    kenke    kenkti    es   tut 

weh;    kas  tdv  kenkia  was 

fehlt  dir? 
kepenos  pi.  Leber. 
kepinu    -nau     -pinti     braten 

machen;  sdule  kepina  die 

Sonne  brennt. 
kepit    kepiau    kepti    backen, 

braten;    pa-si-  sich  (dat.) 

braten. 
kepure  Hut. 
kefd^us  Hirt. 
kerdtuvene     kefdtuvene    Hir- 

tenfrau,  Hirtin. 
kerpit  kirpau  kifpti  scheren; 

nu-  abscheren. 
kefszyju  -szyjau  -szyti  ziirnen, 

rachbegierig    sein ;     at-si- 

sich  rachen. 
kefsztas  Zorn,  Rachegefiihl. 
kerte,  kerczd  Winkel. 
kertit    kirtau    kifsti    hauen; 

mahen;  nu-  abhauen,  ab- 

mahen;       pa-     abhauen, 

pa-si-  fiir  sich  hauen. 


kesau'S  -siaU-s  -syti-s  sich  ': 
unterfangen,  sich  unter-  \ 
stehen;  pa-si-  perf. 

ketii  -tejau  -teti  beabsichtigen. 

keturl  f.  keturios  vier. 

keturidliktas  f.-tovierzehnter.   j 

ketvirtas  f.  ketvirtd  vierter.      1 

ketviftis  m.  Viertel  (a Is  Ge- 
treidemaC). 

kezas  Kase.  J 

kek  subst.    indekl.    wieviel,    ' 
quantum,  indef.  aliquan- 
tum;  kek  tek  (wieviel,  so- 
viel)  irgend  etwas;  §107 a. 

kekdend  adv.  jeden  Tag. 

kekvenas  f.  -vend  ein  jeder. 

kemas  Bauernhof,  Dorf; 
keman  in  den  Hof. 

ketas  f.  ketd  adv.  ketai  hart. 

ketsprdndis  m.  Hartnackiger. 

kiaiile  Schwein. 

kiaulend  Schweinefleisch. 

kiauliszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
schweinisch. 

kiaulpalaike  erbarmliches 
Schwein,  s.  imlatkis. 

kiaUlstaldis  m.  Schweinestall. 

kiaUltvartis  m.  Schweinever- 
schlag. 

kiduras  f .  kiaurd  adv.  kiaurai 
locherig,  hohl. 

kidusze  Schadel. 

kiauszmis  m.  Ei. 

kiaUszis  m.  Ei. 

kybau  -bojau  -&o^i(eig.dauernd 
hangen,  zappeln),  sich 
regen,  sich  riihren. 

kihirksztis  f.  (auch  m.)  Fun- 
ken,  dem.  kibirksztelis. 

kibtt  -Icjau  -heti  zappeln,  sich 
regen. 


Worterbuch. 


257 


kpkas  (r.  Idka  =  kyka)  Art 
weibl.  Kopfputz. 

kilneju  -nejau  -neti  dem.  he- 
ben;  ^j?a-  abheben. 

kilnoju  -nojau  -noti  heben. 

kilpa  Steigbiigel,  dem./a'Zpafe. 

k}lu  kilau  kllti  sich  heben; 
isz-  sich  herausheben ;  pa- 
sich  erheben. 

kinkau  -kiau  -kyti  schirren, 
mi-  ausspannen;  pa-  pert'., 
pa-si-     sich     (dat.)     an- 

kirmele  Wurm.       [spannen. 

kifminas  groCer  Wurm,  pi. 
kirminal  Gewiirm. 

kirtlkas  Maher. 

kifvis  m.  Axt,  dem.  kirvelis, 
kirvukas. 

kiselius  (r.  kiset  =  kyseh) 
saurer  Hafermehlbrei. 

kyszau  -szojau  -szoti  worin 
stecken. 

kysziu  -szejau  -szeti  worin 
stecken;  hervorstehen, 
herausgucken,  S.  77. 

kiszkd,  Kniekehle. 

kyszteriu  -teriau  -terti  und 
'terejau  -tereti  dem.  schnell 
oder  ein  bifichen  stecken, 
jem.  etwas  zustecken. 

kiszu  kiszau  klszti  stecken,  i- 
einstecken;  oiu-  wegst., 
verst. ;  pra-  hervorst.,  2^i"(^- 
si-  hervorstechen  intr. 

kitalp  adv.  anders. 

kUas  f.  kitd  anderer;  kitas 
—  kitas  einer  —  andrer; 
kits — kits  usw.  einander. 

kliqsyk  ein  andermal. 

kUkas  irgend  andres,  jedes 
andre. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch. 


kitdks  f.  kitokid   anders  be- 

schaffen. 
kytrastis  f .  u,  kytrastis  Schlau- 

heit,  List. 
kytryste    Klugheit,    kytrystes 

pi.  Kunststiicke,  Kiinste. 
kytras  (r.  chitryj  =  chytryjh) 

f.     kytrd,      gewohnlicher 

kytrus   f.  kytrl  ntr.  kytrw 

adv.  kytrei  king,  schlau. 
kitsal  (s.  kitas)  der  andre. 
kiunksau  -sojau  -soti  irgend- 

wo  hocken 
klajoju  -jojau  -jofi  irre  gehen. 
klampoju    -pojau    -poti    ein- 

sinkend  gehen,  in  Sumpf 

waten. 
klampus  f .  klampi  ntr.  klampu 

Sidv.klampei  sumpfig  (zum 

Einsinken). 
kldnas  Pfiitze. 
klapas     (p.    cMop)     Bursch, 

Bauernbursch. 
klQpczus  dass.  (p.  chfopiec). 
klastd  Betrug. 
klastorius  Betriiger. 
klastorkd  Be triigeri  n . 
klastuju    'Stavau    -stuti     be- 

triigen. 
klaupid-s     -piau-s     klauptis 

niederknien. 
klausau  -siau  -syti  horen  auf 

jem.,gehorchen;  klausyti-s 

sich  (dat.)   anhoren;  pa- 

perf. ;    pri-   gehoren,    zu- 

gehoren. 
klausineju   -nejau  -neti  dem. 

it.  hin   und   her   fragen; 

isz-    herausfragen,    durch 

Fragen  herausbekommen  j 

iss-si-  fiir  sich  ausfragen. 

17 


258 


Worterbuch. 


kUusiu  -siau  kldusti   fragen; 

pa-  anfragen,    pa- si-  sich 

befragen. 
kleidd  Frauenkleid. 
kleideti  irre  gehen. 
klejoju  s.  klajdju. 
klestinu  -nau  -stinti  hin  und 

her  schlagen. 
kleiis    f.    (r.   klet')    Vorrats- 

hiluschen ;  Schlafraum  der 

Madchen    eines    Bauern- 

hofs;  dem.  kletdti.,  kUtiitc. 
klevas  Ahorn. 

klibii  -bejau  -heti  loseklappern. 
klydineju  -nejau  -neti  it.  dem. 

umherirren. 
klykauti       -kavau       -kauti 

schreien,  kreischen. 
klykiu  klykiau  kli)kti  schreien, 

kreischen. 
klimpstu  klhnpau  klimpti  ein- 

sinken  (in  Sumpf). 
kl^stu  klydau  klysti  sich  ver- 

irren. 
kllszas      f.     kliszd     schief-, 

krunambeinig. 
Kliszis  miinnl.  Name. 
klojimas  Tenne. 
kloju  klojau  kloti  breiten,  hin- 

breiten;    pdtalq    kl.    Bett 

machen. 
kUnas  S.  Ill  Scheune,  klo- 

nusna  in  die  Scheunen. 
kWnioju-s  Qddnoju-s)  -niojau-s 

-nioti'S  (p.  kianiac  sif)  sich 

verbeugen ;      pa-si-kldnioti 

Verbeugung  machen. 
klumokas  (wr.  klumka)  Trage- 

tasche,  Ranzen. 
klumjjc  (p.  kiumpie^  aiis  dem 

D.)  Holzschuh. 


klumpu  klupau  klupti  in  die 

Knie  sinken,  niederknien, 

stolpern;    U2;-    (auf    jem. 

knien)      iiberfallen,      er- 

tappen. 
klupau    -pojau  -poti    kniend 

liegen. 
knygos    f.    (r.  kniga)    Buch, 

dem.  knygeles. 
ko  weshalb,  s.  kds. 
ko-del  weshalb,  weswegen. 
kOdis  m.  (wr.  kadz)  Wasser- 

krug. 
koja  Fufi,  dem.  kojele. 
koks    f.  kokid   welcher   Art^ 

quaUs ;  irgend  welcher  Art ; 

irgendwelcher. 
kot  kolei  (kdliai)  bis. 
kolioju  -liojau  -lioti  schelten; 

isz-k,      ausschelten ,       in 

Schelten  ausbrechen. 
koioj,    S.  80,    bis,  net  koioj 

dass. ;  s.  kdt. 
kone   adv.    (eig.    was   nicht) 

beinahe. 
kopineju  -nejau  -neti  dem.  it. 

klettern ;      hites     kopineti 

Waben  aus  Bienenstocken 

ausnehmen. 
kopu  kopau  kopti   und   kopiu 

-piau     steigen,     klettern;. 

i-kopti  einsteigen,  isz-  aus- 

steigen. 
koravCmc  Strafe. 
koroju  -rojau  -roti  (wr.  karav) 

strafen,  ziichtigen. 
kosziu    -sziau    koszti   seihen, 

S.  53  zapfen;  prisi-  eig. 

sich    voll   seihen  =  sich 

voll  saufen. 
kotas  Stiel. 


Worterbuch. 


259 


kozonls  kozonis  f.  (p.  Jcazanie) 

Predigt. 
Jcotnas  f.  kotna  (wr.  kaznyj) 

jeder. 
krdgas  Krug  (niederd.  krog), 

Kanne. 
kraikas  Dachfirst. 
kraipait  -piau  kraipyti  it.  hin 

und    her    wenden;    krai- 

pyti-s  sich  wenden. 
kraitis    m.    Mitgift,    Braut- 

schatz,  dem.  kraitutis. 
kraivas  kriimm,  s.  krelvas. 
krallkas  (ip.krdlik)  Kaninchen. 
krafltas  Rand. 
krapineju  -nejau  -neti  it.  dem. 

herumtappen. 
krapsztau  krapszczau  krapsz- 

tyti  it.  scharren,  stochern; 

at-    wegscharren,    absch., 

at-si-krapsztyti     von    sich 

wegsch. 
krdse  Sessel,  Stuhl. 
krdsztas  Ufer,   krasztop  zum 

Ufer;  dem.  kraszfelis. 
kratau    kraczau     kratyti     it. 

schiitteln ;  nu-  abschiitteln, 

nasi-  von  sich  absch. 
kraujas  Blut. 
kraugeris     m.    (Bluttrinker) 

Blutsaiiger. 
krduju  kroviau  krduti  haufen, 

laden;    Uzdq   krduti   Nest 

bauen;     su-     zusammen- 

haufen. 
kreczil  kreczau  /cre^sf/schiitten, 

hinstreuen ;  pa-  hinschiit- 

ten,  zu  Fall  bringen;  u^- 

aufschtitten. 
kreipiii  -piaii  kreipti  wenden ; 

pa-  perf.  ab wenden. 


krelvas  f.  kreivd  adv.  kreival 

schief. 
kremtu  krimtau  krimsti  nagen. 
krepszas       krepszys       grofie 

Tasche,  Tragesack. 
kreslas  Stuhl. 
kriaund  Wasserschale. 
kribzdu  -dejau  -deti  wimmeln, 

krabbeln,  sich  regen. 
kryge  Krieg,  dem.  krygu^ele. 
krikszczoms     gen»     -nh     (p. 

chrzescian)  m.  Christ. 
krikszczoniszkas  i.-ka adv.  -kai 

christlich. 
kriksztynos  pi.  (wr.  cliresciny) 

Taufe,  Tauffest. 
krlkstyju   -styjait    -styti    (wr. 

chrescid)  taufen. 
krintii    kritau    krlsti    herab- 

fallen ;      ir-     hereinfallen 

(von  oben). 
kiipe  Leiter  (Gerat). 
krlslas  Brocken,   Bifichen. 
Krlstus  Christus,   Krlstauspi 

zu  Chr. 
Krlzas  mannl.  Name. 
Krizene  Frau  des  Krizas. 
kromas  Kram  (kleiner  Han- 
del; ip.kram  aus  dem  D.). 
kromininkas     (wr.     kramnik) 

Kramer.  [miiHs. 

krumas  Gebiisch,  dem.  kru- 
krupfelis  m.  Kropfel  (ostpr. 

Krupfel). 
krutme  Brust. 
kridinu  -nau  -tinti  in  Regung 

bringen,    aufriihren ;    pa- 

anriihren. 
krutts  f.  Mutterbrust. 
krutic  -tejau  -teti  sich  regen, 

sich  riihren. 


260 


Worterbuch. 


kriiva  Haufe,  kruvon  zu  Hau- 

fen;  dem.  kruvele. 
krtipcL   kropa  Griitzkorn,   pi. 

krnpos  (p.  krupy)  Grdtze. 
Kiibas  mannl.  Name. 
kuczmeistras       (Fremdwort) 

Forstmeister. 
kudas    (p.  chudy,    r.   chudoj) 

diirftig,  mager;  dazu  auch 

das  folgende. 
kiidikis     m.    kleines    Kind, 

dem.    kudikelis,    kudikytis 

ganz  kl.  K. 
kiidla  u.  kudlas    (wr.  kudfa) 

Haarzotte. 
kuilys  Eber  (zahmer). 
kuinas  Gaul  (r.  kon,  p.  km), 
kuinpalaikis  m.  elenderGaul; 

s.  palatkis. 
kukne  (p.  kuchma)  Kiiche. 
kukorius  (p.  kucharz)  Koch. 
kulikas  Drescher. 
kulys  (wr.  kut)  Bund  Stroh; 

kulels  instr.  pi.  Hals  iiber 

Kopf. 
kuliu  kuliau   kMi   dreschen, 

auf  etwas   schlagen;    isz- 

ausdreschen ;       su-      zer- 

schlagen. 
kulkd  (wr.  kul'ka)  Kugel. 
kulokas     (r.    kufak)     Faust, 

Faustschlag. 
ktllsze    kulszis    f.    (p.  kulsza) 

Hiifte. 
kumas  (wr.  kum)  Gevatter. 
kumele  Stute,  dem.  kumeldite, 
kumelys  Fiillen. 
kumpas  i.kumpd  adv.kumpal 

krumm. 
kumpis  m.  Schinken. 
kumpstu      kumpau       kumpti 


krumm      werden,       sich 

krummen. 
kunas  Leib  (Korper). 
kunigdiksztis  m.  Fiirst. 
kiinigas  (alt:  Fiirst, Herr,  aus 

d.  kuning)  Priester,  Pfarrer. 
kupczus  {wT.kupec)  Kaufmann, 

dem.  kupczitkas  junger  K. 
kupczuvene  Kaufmannsfrau. 
kupka  (p.  kubek)  Becher. 
kur   wo;    auch   allgemeines 

Relativ    «welcher»  S.  17; 

wie  (deutsch.  dial.  wo  = 

wie)  in  der  Frage. 
kurbas  Korb,    dem.  kurbelis 

S.  41  Vogelbauer. 
kurenu    -naii    -renti    it.   fort- 

gesetzt  heizen;  S.78  ver- 

brennen. 
kurls  s.  hufs. 
kuriti    huriau    kitrti    heizen, 

Feuer    (iigni)    anmachen ; 

pa-  anziinden,    pra-  perf, 

dass.  —    Bedeutet  auch: 

bauen. 
kurmis  m.  Maulwurf. 
kicr-ne-hir  S.  79  hie  und  da. 
kur-nors  irgend  wer. 
kurpe  (p.kurpie)  Schuh,  dem. 

kurpele. 
hers  (alter  hirls)  kur  sat  rel. 

welcher,  indef .  irgendwel- 

cher;  kurids-na  in  quos. 
kurstic    kuriau    kufsti     taub 

werden;  ap-  ertauben. 
Kurszys    Kure,     Kurlander, 

dem.  Kurszukas  junger  K. 
kusinu  -nau  -sinti  hetzen ;  pa- 

aufhetzen. 
kuzt  interj.  beim  plotzlichen 

Aufrichten,  etwa  «hopp!» 


Worterbuch, 


261 


ku-czes    irgendwann,     dann 

und  wann,  s.  czesas. 
,      kupiu  kupiau  knpti  haufen. 
kupiu  kupiau  kilpti  reinigen 

(ein  Feld,  ein  Waldstiick, 

S.  80). 
kvatlas  i.  kvaild  adv.  kvailat 

dumm. 
kvdpas  Geruch,  Duft,    dem. 

kvapelis. 
kvaterdju  -ravau  -rdti   quar- 

tieren;   i-  einquartieren. 
kvepiu  kvepiau  kvepti  riechen 

(intr.),  duften. 
kvepuju  -jMvau  -pfiti  atmen. 
kveczu  -czau  kvesti  einladen; 

fj-  einl.,  jrsi-  zu  sich  einl.; 
pa-  einl.,  auffordern;   su- 
kvesti  zusammenladen. 
kc'eslys  Hochzeitbitter. 
kvetys  Weizenkorn,  ^l.kveczei 

Weizen. 
kuetka    (wr.  kvetka)    Blume, 
dem.  kvetkele. 


Itibas  f.  lahd  adv.  laha^  = 
sehr,  adv.  komp.  lahiaus; 
sic  visit  labii  mit  allem. 

Ididoju  'dojau  -doti  bestatten; 
2)a-  perf. 

laikaU  -kiau  -kyti  halten,  mit 
«  Fes  t » :  abhalten ,  begehen ; 
isz-l.  erhalten  (z.  B.  am 
Leben);  pa-  behalten,  pa- 
si-  sich  halten,  sich  an 
etwas  festhalten ;  su-laikyti 
anhalten,  festhalten  con- 
tinere;  ut-  zuriickhalten, 
ut-si-  sich  (wo)  aufhalten. 


Idima     Idime     Gliicksgottin ; 

Gliick. 
laimejimas     das    Gewinnen, 

Sieg. 
laimetinas      eig.     gewinnbar 

(s.  laimiii),    leicht    zu  ge- 
winnen, zuganglich. 
Idiniimi  -nau  -minti  eig.  be- 

gliicken;  pa-  segnen. 
laimiu  -mejau  -meti  gewinnen, 

laimeti  ant ,  .  .  besiegen. 
Idistau    Idisczau    Idistyti     it. 

giefien;  ap-  begiefien. 
laisvas    f.    -va    frei;    laisvos 

valandos     freie,      miiCige 

Zeiten  (Stiinden). 
latszkas  Blatt,  dem.  laiszkelis. 
laivas  Boot,  dem.  laivu&elis. 
lai&au  -Mail  -iyti  it.  lecken; 

laityti-s  sich  (den  Mund) 

lecken. 
lakstau    laksczau    lakstyti   it. 

herumfliegen. 
laksztiiigala  Nachtigall  (liber 

den  Ruf  der  N.  s.Jicrgis). 
Idngas  Fenster. 
lankd  Wiese. 
lankas    Reif,     Tonnenband, 

Biigel. 
lankail  -kiau  -k^ti  (it.biegen); 

at-,  at-$i-  Besuch  machen, 

besuchen. 
lanklnis  f.-we,  lanklnes  vy teles 

S.    30     Bastschuhe    mit 

Bugeln?es  ist  wohl  Fehler 

fiir  lunklnis  aus  Bast  be- 

stehend. 
Idpas     Blatt,     dem.    lapelis, 

laputelis. 
Idpe  Fuchs.  [Speise). 

lapene  Kohl,  Sauerkohl  (als 


262 


Worterbuch. 


lapoju  'pojau  -poti  Blatter 
bekommen;  i^z-  sich  be- 
lauben. 

laptitas  f.  -ta  belaubt.  • 

Idszas  Tropfen. 

laszinel  pi.  Speck. 

laszu  -szejau  -szeti  tropfen; 
nu-  herabtr. 

latravoju  -vojau  -voti  (p.  fo- 
trowad)  liederlich  leben; 
pra-  verprassen. 

lauhas  Feld,  laukan  (ins  Feld) 
hinaus;  dem.  lauku&is 
lauku&elis. 

Laukasargus  akk.  pi.  S.103 
=  lauko  sdrgus  (n.  pi. 
sargai)  des  Feldes  Hiiter, 
mytb.Felddamonen;  viel- 
leicht  als  Kompositumauf- 
zuf assen :  laukasargai^  vgl. 
denDorfnamen  Lauksarget. 

Idukiu  'kiau  Idukti  warten; 
Idukti-s  (kudikj)  erwarten 
(ein  Kind);  su-ldukii  ab- 
warten,  erwarten,  erleben, 
S.  78  Z.  6  V.  o.:  das  rote 
(verwelkte)  Blatt  erlebte 
noch  ein  grimes  (ehe  es 
abfiel);  su-si-ldukti  kudikl 
ein  Kind  bekommen. 

Laume  damonisches  Wesen, 
Art  Fee,  Nixe. 

Lauras  mannl.  Name. 

Laurene  Frau  des  Lauras. 

Idutas  abgebrochener  Zweig, 
Reisig. 

Idutau  'tiau  -tyti  it.  brechen. 

Idutiu  'iiau  Idutti  brechen; 
nU'  abbrechen. 

lazdd  Hasel. 

lazdynas  Haselgestrauch. 


latau-^  -tiau-s  latyti-s  wetten. 

latyha  Wette. 

lebanju  -havau  -hauti  (p.  la- 
hoivad)  schwelgen,  prassen. 

Uhe  (aus  d.  Leben,  p.  Idba 
Vergniigen,  Lust)  Prassen. 

Uid&u  Uidan  l^ti  lassen; 
schieken;  erschaffen  S.  110; 
Uistis  S.  88  sich  (trei- 
ben)  lassen ;  ap-leisti 
fahren  lassen;  at-  hin- 
lassen,  hinschicken ;  er- 
lassen,  vergeben  (Stinde); 
?■-  hineinlassen,  i-si-  sich 
hineinl.;  isz-Uisti  heraus- 
lassen ,  entlassen ,  aus- 
senden,  ausgeben  (Geld); 
nu-leisti  hinunterl  asse  n , 
nu-si-  sich  herniederlassen, 
sich  senken;  pa-leisti  los- 
lassen,  pa-si-  sich  ein- 
lassen  auf,  sich  gehen 
lassen.  herunterkommen, 
2)er- (czesq)  Zeit  hinbringen, 
])ra-  (czcsq)Zeit  vertreiben; 
2n'i'  heranlassen,  pri-si-  zu 
sich  lassen,  sich  wohin 
lassen  =  an  etwas  heran- 
kommen ;  ti2-leisti  los- 
lassen  auf  .  .  . 

lekioju  -kiojau  -kioti  it.  fliegen. 

lekiii  lekiau  Ickti  fliegen;  at- 
herfliegen ;  isz-  ausfl. ; 
nu-  hinabfl.,  hinfl. 

lelijd  (wr.  taleja)  Lilie,  dera. 
lelijiiie. 

lendu  lindau  llsti  kriechen; 
/-,  i-si-  hineinkr. ;  nu-Usil 
hinabkr.,  hinkr.;  pa-  hin- 
kriechen,  s?f-,  su-si-  zu- 
sammenkr. 


Worterbuch. 


263 


lengvas  f.  lengva  adv.  lengvat 
leicht. 

lengvinu  -vinau  -vinti  leicht 
machen;   pa-  erleichtern. 

Lmkas  (r.  I' acli=Hecli^)  Pole. 

Unkiszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
polnisch. 

lenkiii  -klau  lenkti  biegen; 
nu-  ablenken;  pa-  perf. 
heugen, pa-si-  sich  beugen. 

lentd  Brett. 

lent^naW SLndhrett  (zum  Hin- 
legen  von  Dingen). 

lentmis  f.  -ne  brettern. 

lepinu  -pinau  -pinti  verzarteln. 

lepiis  i.  -pi  ntr.  -pii  adv.  -pel 
verzartelt. 

lesii  lesiau  lesfi  picken;  su- 
aufpicken. 

letas  f.  letd  adv.  letat  blode. 

lecavoju  -vojau  -voti,  pa- 
empfehlen  (p.  polecad)^ 
pa-si-  sich  empf. 

leju  lejau  leti  gieCen;  ?- 
eing.;  isz-  ausgieCen,  erg., 
isz-si-  sich  ergieCen;  pra- 
lefi  vergieCen. 

lekarstva  (p.  lekarstvo)  Arznei. 

lehias  f.  leknd  schlank. 

leku  likau  likti  lassen  (=zu- 
riickl.);  bleiben;  at-  voll- 
enden;  isz-  iibrig  bleiben, 
gyvas  isz-llkti  ami  Leben 
bl.;  pa-likti  belassen,  ver- 
lassen,  pa-si-  bleiben ;  pri- 
Vtkti  bestimmen  (vom 
Schicksal),  ntr.  priliktd 
vom  Schicksal  bestimmt. 

lemti  m.  Stamm. 

lepa  Linde.  [gruppe. 

lepynas  Lindenstand,  Linden- 


Upiu  -piaii  lepti  befehlen; 
at'Si-  antworten;  pa-lepti 
befehlen. 

lepsnd  Flamme. 

lesas  f.  lesa  adv.  lesat  mager. 

lesininkas  (p.  lesnik)  Forster. 

lesvinczus,  gewohnlich  lesin- 
czus  (p.  lesniczy)  Forster. 

Letuvd  Litauen. 

Letuvininkas  Litauer. 

Letuvininkump  zu  den  Li- 
tauer n. 

Letuvis  m.  Litauer. 

letuviszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
litauisch. 

leMu  -Hau  leUi  lecken. 

letuvis  m.  Zunge. 

liduju-s  lioviau-s  liduti-s  auf- 
horen;  paliduti  mit  Part, 
prat.  akt.  ioaliduk  grumzdes 
hor  auf  zu  drohen;  pa-si- 
liduti  aufhoren  intr. 

liaupse  Lob,  Lobpreisung. 

lidupsinu  -sinau  -sinti  loben, 
lobpreisen. 

Lihanonas  Libanon. 

lydekd  Hecht,  dem.  lydekyU. 

lyd'tmas  kahl  geschlagener 
Waldboden. 

lydtu  Itjdejau  -deti  begleiten; 
i-  hineingeleiten ;  nu-l.  eig. 
hinabgeleiten,  (ein  Fest) 
erlebt  haben,  damit  zu 
Ende  sein;  pa-  geleiten  = 
zu  Grabe  tragen. 

lyg  adv.  (Itg)  gleichsam,  als 
ob,  wie ;  Itg  kdd  gerade  als 
ob;  lig  fartiim  du  mochtest 
(man  mochte)  sagen,  ge- 
wissermaCen,  s.  lygus. 

Itg   prlip.    mit  Gen.  bis,    s. 


264 


Worterbuch. 


llki    (liJcl);    audi    lyg   ge- 

schrieben. 
ligd  Krankheit. 
l^ginu     -7iau     -ginti     gleich 

machen. 
^gstu     hjgau     lygti      gleich 

werden;  pri-  gleich  kom- 

men,  gleichen. 
lygunid,  lyguma  Ebene. 
lygus  f.  lygi  adv.  lygd  gleich, 

als  ob,  I.  tatp  gerade  so. 
lygiitis  (dem.zu  lygus)  gleich, 

gleich maCig,  ebenmafiig. 
lyja    Vijo   lyti   (eig.   sich   er- 

gieCen),  regnen;    iit-  ein- 

stromen  auf. 
Vik  llki  (likl)  bis,  s.  iki. 
limpii  lipau  Upti  kleben  intr.; 

pri-  ankleben  intr. 
l^na    (p.  Una   aus   dem  D.) 

Leine,  Sell. 
linal  pi.  Flachs. 
Undau     -doju     -doti     worin 

stecken. 
linguju  -gavau  -giiti  hin  und 

her  schwanken,    sich  auf 

und  ab  bewegen;    schau- 

keln. 
linksmas      f.     linksmd     adv. 

linksmal  frohlich,  lustig. 
Imksmyhe  Heiterkeit,  Freude, 

Belustigung. 
Vmksminu  -minau  -minti  ver- 

gniigen ;    linksminti-s  sich 

vergniigen,  sich  erheitern ; 

pa-Unksminti      vergniigen, 

erfreuen,     pa-si-llnksminti 

perf. 
linkstu  linkau  linkti  sich  bie- 

gen;  oiu-  sich  hinabbiegen. 
lipii  lipau  Vipii  steigen;    nu- 


hinabst.;  jpa-si-  auf  steigen ; 

ut-llpti  auf  steigen. 
lytils  Regen. 
liudyju   -dyjau   -dyti   zeugen 

(=  Zeugnis  geben);    ap-, 

isz-  bezeugen. 
liudymas  Zeugnis. 
liudininkas  Zeuge. 
liudnas  f.  liudna  adv.  liudnai 

traurig. 
Imd&it  liudejau  -deti   traurig 

sein. 
liustic    liudau    liusti    traurig 

werden;  nu-  perf. 
liustavoju     -vojau     -vofi     (zu 

deutschem    «Lust»,    aber 

aus  dem  Slav,  entlehnt), 

joa-si-  sich  belustigen. 
UHtas  (wr.  I'utyj;  I'utyj  zver 

wildes  Tier)  Lowe. 
liiisas    f.    liusd    adv.    liusaX 

(aus  dem  D.)  lose. 
lizdas  Nest,  dem.  lizdelis. 
lobism.  Gut,  Habe,  Reichtum. 
lojimas  Gebell. 
loju  Idjau  loti  bellen. 
lopas  Lappen. 
lopau  -piau  -pyti  flicken. 
lopszys     (Gen.    lopszio     K. ; 

doch  auch  lopszio). 
loskd  (-p.iaska)  Huld,  Gnade, 

Liebe. 
losztu  loszau  loszti  Mutwillen 

treiben. 
lota  Latte. 

lotgalis  m.  Lattenende. 
I6va  (wr.  iava  doch  vielleicht 

lit.)  Schlafbank. 
lovys  Trog,  Backtrog. 
Lozorius  Lazarus. 
lu^nas  I.  luind  hornlos. 


Worterbuch. 


265- 


lukuriu  -riau  -kurti  barren. 

lumper     I'Hombre    (Karten- 
spiel). 

lunkas  Lindenbast. 

lunkmis   f.  -no  aus  East  be- 
stehend. 
,    lupu    lupait  lupti   abhauten, 
'         schinden,  schalen. 
j    luMu  luiau  lutti  brecben  intr.; 
^        pa-  S.  66  trans,  zerbrecben. 

nidce  mads  f.  (p.  moc)  Macht. 

macnumas  Gewalt. 

macnus  (p.  mocny)  f.  -nl  adv. 

-net   stark,    machtig,    ge- 

waltig. 
mdczyju  -czyjau  -czyti  (aus  p. 

po-moc     Hilfe     gebildet) 

helfen,    tal  nemaczyja  das 

bilft  nicbts;  pa-m.  pert*. 
MagiiM  weibl.  Name. 
mainau  -niau  -nyti  tauscben; 

per-  verwandeln. 
niatstas  Nahrung. 
maiszau  -sziau  -szyti  miscben ; 

su-  vermiscben,  verwirren 

conturbare. 
maitinu   -nau  -tinti   nabren; 

isz-  ernabren,    isz-si-  sich 

ernabren. 
maidd  Bitte,  Gebet. 
maldau  -d&au  -dyti  it. bitten; 

^e»--durcb  Bitten  bewegen, 
f        besanftigen. 
^    malduju  -davait  -ddti  meld  en. 
mdlka  Holz  (Kleinbolz),  dem. 

malkele. 
ynalhas  Scbluck. 
malont  Gnade. 


malonyhe  Gnade,  Huld. 

malonmgas  f.  -ga  adv.  -gCLi 
gnadig. 

maloniis  f.  -nl  adv.  -nei  gna- 
dig; ntr.ma/o?iwangenebm^ 
lieb;  adv.  gern. 

mama  Mutter,  dem.  mamyte^ 
mamulyte,  mamute. 

mamonas  Mammon. 

mdnas  f.  'mand  mein  meus^ 
mands-is  derMeinige,mawe- 
ji  die  Meinigen. 

-manau  -niau  -yii\  i-  ver-^ 
steben,  konnen,  kai  tth 
imanydams  so  viel  er  nur 
konnte;  isz-  versteben, 
begreifen,  isz-si-  sicb  auf 
etwas  versteben ;  nu- laer- 
ken,  erkennen;  per-  ver- 
steben ;^ra-  ersinnen,  j?ra- 
si-  sicb  etwas  ersinnen, 
sicb  einf alien  lassen;  u^- 
aussinnen,  sicb  einf  alien 
lassen,  ^<^-s^- auf  Gedanken 
kommen. 

mandagus  f.  -gi  ntr.  -gu  adv.. 
mandagei  anmutig,  ma- 
nierlicb,  sittsam ;  sup. 
tnandagidusias. 

man'eras  Manier. 

mani-p  bei  mir. 

mano  poss.  mein,  §  77. 

mar  gas  f.  -margd  adv.  margai 
bunt. 

Maryjd  Maria. 

marios  indres  See,  Haff,  dem.. 
ynareles,  maru^es,  maru&eles. 

marszkinet  pi.  Hemd. 

mdrszkonis  (eig.  adj.  linnen) 
Linnen,  Leinen,  Leinen- 
kleid. 


Worterbuch. 


Qnarti  f.  Braut,  §  67;  dem. 
martele. 

Maskolija  RuCland,  s.  Mas- 
kolius. 

maskdliszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
russisch. 

Maskdlius  (wr.  moskat  d.  i. 
Moskauer)  Russe. 

mdt  interj.,  sieh  da! 

mataii  maczau  matyii  schauen, 
sehen;  pa-  bemerken,  zu 
sehen  bekommen,  pa-si- 
sich  etwas  ansehen;  su- 
matyti  bemerken  con- 
spicere. 

Mateoszius  (p.  Matteusz) 
Matthitus. 

mdudau  -diau  -dyti  baden; 
mdudyti-s  sich  baden;  pa- 
si-mdudyti  ein  wenig  baden 
intr. 

mduju  moviau  mduti  streifen ; 
nu'  abstreifen,  Mi-  auf- 
streifen,  u^-si-  sich  (dat.) 
etwas  aufstr. 

maukiu  maiikiau  maukii  glei- 
ten  lassen ;  hinunterspiilen 
(Getrank);  isz-  auszechen; 
pri-si-  sich  vollsaufen. 

tnazgdju  -gojati  -goti  waschen ; 
nu-si-  sich  ab waschen. 

matas  f.  i)mtd,  abgekiirztes 
ntr.  md&  wenig,  adv.  onatai 
klein;  isz  maiu  denu  (von 
kleinen  Tagen  an)  von 
Jugend  an,  von  klein  an. 

matens  gen.  eines  ^matUj  tsz 
matens  von  klein  an. 

)}iaitpn  adv.,  matyn  elti  eig. 
ins  kleine  gehen,  klein 
werden. 


indtinu     -tmu     -tinti      klein 

machen;  pa-  verkleinern. 
matif  adv.  vielleicht   auch, 

wohl. 
matiukas,     matiukclis     dem. 

Kleinchen. 
matne     (eig.     bei     kleinem 

nicht)  beinahe. 
niaiu  (instr.  sg.  bei  kleinem) 

vielleicht.  [wenig.     < 

fndiumas     Kleinigkeit,     ein    ^ 
medmis  f.  -oic^  S.  86  =  im    ^ 

Walde  lebend,  zum  Walde     ' 

gehorig    (von    der    alten 

Bedeutung     des     Wortes 

7nedis     «  Wald  » ) ;     medin  e 

oszkci  Gemse. 
ynedis     m.     Baum,     dem. 

mediC2:elis. 
\  mediis  Honig. 
medtoju  -dtojau  -dioti  (eig.im 

Walde    leben)    jagen  = 

Jagd  ausiiben;    su-m.  zu- 

sammenjagen. 
medtotojis  m.  Jager. 
megstu  megau  megti  gefallen; 

pa-  Gefallen    finden    an; 

pa-si-  dass.,  sich  verlieben. 
iirMU  Liebe. 
I  meilhigas     f.    -ga     adv.   -gai 

liebevoll,  freundlich. 
melius  f .  meili  ntr.  meilu  adv. 

meilei  lieb,  liebreich ;  adv. 

sup.  meilingidnsei. 
melas  Liige. 
mddas  Binse. 
meld  til  -dtau    melsti   bitten; 

melsti-s  beten. 
meliiju  -avau  -luti  Itigen;  pa- 

erliigen ;    su-    zusammen- 

liigen. 


WOrterbuch. 


26- 


melM  mlUau  mlUti   melken. 

mendre  s.  n4ndre. 

menesis  m.  Monat.  yy\^y^uo 

menkas  i.  menka  adv.  meiikaJ 
(subst.mit  Gen.  ein  wenig) 
wenig. 

menu  miniau  minti  gedenken ; 
at-m.  sich  erinnern ;  raten ; 
at-si-  sich  erinnern;  nu-si- 
verzagen;  pa-miuti  in  Er- 
innerung  bringen ;  2^'^'^- 
benennen. 

miniu  (meiiu)  minejau  mineti 
gedenken,  im  Gedachtnis 
haben;  pa-  perf. 

menu  in.  Mond;  Monat,  dem. 
menuHs. 

Mercas  Miirz. 

Merczus  mannl.  Name. 

merga  Madchen;  Dienst- 
madchen,  dem.  mergele, 
mergdfe,  mergyte,  mefrguM, 
mergutele. 

mePgvakaris  m.  Madchen- 
abend,derHochzeitsabend, 
an  dem  die  Gespielinnen 
und  Freundinnen  der 
Braut  zusaramenkommen, 
die  Braut  schmiicken  mit 
dem  Rautenkranz  u.  a., 
dabei  bestimmte  Lieder 
singen. 

merkiii  -kiau  merkti  in  Was- 
ser  legen  (zum  Weichen); 
i-  eintauchen. 

Mertynas  Mertynas   Martins- 

mts  wir.  [tag. 

imsa  Fleisch. 

Jiirsineju  -ne'jau  -neti  schlach- 
ten;  mesincti-s  sich  zer- 
fleischen. 


mesinifikas  Fleischer. 
meszka      (aus      dem     Slav. 

*mesbka)  Bar,  Biirin. 
meszkinas  mannl.  Bar. 
metas,   ofter  pi.  metai  Jahr; 

allgem.  Zeit  S.  107. 
metlmas  Werfen. 
metii    meczau    mesti    werfen; 

at-  wegw.;  ?'-  ein-,  hinein- 

w.,    i-si-    sich    hineinw., 

isz-mesti     hinausw. ;      nu- 

herabw.;    pa-  hinwerfen, 

im     Stich     lassen;     par- 

niederw.;   su-  zusammen- 

w.;  2i$-  auf-,  iiberw.,  ut-si- 

sich  (dat.)  iiberw. 
mezliava  Abgabe. 
meiinys    Misthaufe,     Dung- 

stiitte. 
inetlas    Diinger,    pi.    me&lai, 

per   ynHlus   zur   Zeit    des 

Mistfahrens. 
megas  Schlaf,   dem.  megelis, 

megiitis. 
inegu   -gojau    -goti    schlaf  en; 

isz'    ausschl.,    isz-si-  sich 

ausschl. 
melas  f.  mela  lieb,  adv.  melaT 

mel  lieb,  gern. 
melaszirdhigas  i.-ga  adv. -(5rai 

barmherzig. 
melaszirdingyste  Barm herzig- 

keit. 
mera  (wr.  mera)  Mai3. 
meruju  -ravau  -I'titi  messen. 
mcstas     (wT.    mesto)     Stadt, 

mesta-Qia  in  die  St.;  dem. 

mesttlis,    mi'steli-n   in    das 

Stadtchen. 
me&ys     Gerstenkorn,     metd 

Gerste. 


268 


Worterbuch. 


migld  Nebel,  dem.  miglute. 

Mikele  Michaelstag. 

Mikolas  mannl.  Name. 

myle  myle  Meile. 

myliu  mylejau  -leti  lieben; 
pa-  lieb  gewinnen;  be- 
wirten;  pri-  bewirten. 

-milstu  -milau  -mUti^  pa-  lieb 
gewinnen;  sii-si-  sich  er- 
barmen. 

milttuve  MelkgefaC,  Melk- 
eimer;  dem.  miUtuvdite. 

mindu  adv.  bei  Imper.  und 
Optativ  ja!  mindu  ne-  ja 
nicht ! 

minavone  Andenken. 

-mingu  -migau  -mlgti,  ut- 
einschlafen. 

minlsteris  m.  Minister. 

mlnkau  -kiau  -kyti  kneten. 

minii  mynimi  minti  treten; 
nu-  ab treten. 

minutas  Minute. 

mirkau  -kiau  -kyti  ein- 
weichen;  pa-  eintauchen. 

mirszeju  -szejau  -szeti  ver- 
gessen,    vergessen  haben. 

mirsztu  mirszau  mifszti  ver- 
gessen; 2^^-  perf.;  ut-, 
ut-si-  vollig  vergessen. 

mirsztu  miriail  mifti  sterben; 
nu-  sterben  (eig.  ab- 
sterben);  pa-  wegsterben. 

mlslyju  -lyjau  -lyti  (wr.  mys- 
lic)  denken ,  meinen ; 
mislyti-s  sich  denken, 
meinen;  pamtslyti  auf  den 
Gedanken  kommen;  su-si- 
sich  bedenken,  sich  be- 
sinnen. 

mislis  f.  (r.  myst)  Gedanke. 


miszkas    Wald,     Laubwald ; 

miszkus  =  miszkusm  S.  70 

in  die  Walder. 
-misztii  -miszau  -mlszti   sich 

vermischen,durcheinander 

kommen;    su-    sich    ver- 

wirren. 
moczeka  (r.  maciclia,  macecha) 

Stiefmutter. 
moczute     dem.     Miitterchen 

(s.  mote). 
Moizeszius  {■p.MoJ2:esz)  Moses. 
mojimas  Winken. 
mojis  m.  Wink. 
moju  mojau  moti  winken. 
mokmimas  das  Lehren,  Lehre. 
mokintinis  mokyfinis  m.,  §  26, 

Schiiler,  Jiinger  (Jesu). 
mokmtojis  mokytoj  is  m.IjehreT. 
mokinii     -nail     -kmti     (-kyti 

§  26)  lehren,  unterrichten, 

mokhiti-s  lernen ;  isz-  vollig 

belehren,  isz-si-  ganz  und 

gar  lernen;  pa-  belehren. 
mokslas  Lehre. 
moku    inokeju    -keti    konnen, 

vermogen ;      zahlen ;     isz- 

lernen;  ut-  bezahlen. 
moliavdju    -vojau    -voti    (wr. 

malevac)  malen. 
moliavone       (wr.      malevane) 

Malerei,  Gemalde. 
molorius  (p.  malar z)  Maler. 
momd  Mutter. 
morkas    (alter  auch  moi'kva; 

wr.  morkva)  Mohre. 
mostypi  -styjau  -styti  {T.mastit') 

salben. 
mosth  f.  (wr.  masd  =  maM) 

Salbe. 
mote   (urspr.  Mutter)  Weib, 


Worterbuch. 


269 


Frau;  motuM  liebes  Miit- 

terchen,    moterele  Miitter- 

chen. 
moierlszlce       Frauenzimmer, 

Frau. 
Motejus  mannl.  Name. 
mdtyna  Mutter,  dem.wo^yweZe. 
muce  Miitze. 
muczyju  -czyjau  -czyti  (i.mu- 

cif)     qualen,      peinigen ; 

mi-si-  sich  abqualen. 
mudrauju      -dravmt      -drauti 

munter  sein. 
mudrus    f.    -I't    adv.  mudrei 

munter,  flink. 
muka  (r.  muka)  Qual,  Pein. 
mum  dat.  dual.  S.  24. 
muma     poss.     dual,     unser 

beider;    nicht    poss.    pd.s 

muma  bei  uns. 
mundrus    f.   -drl    adv.   -drel 

munter. 
murmiii     murmejau     -meti 

brummen,  murren. 
murstu    7nurau    murti     auf- 

weicben  intr. ;    j-   durch- 

weichen  intr. 
musum-pi  zu  euch,   §  118. 
muszis  m.  Schlacht. 
musztmis     m.     (eig.     durch 

Schlagen,  Pragen  entstan- 

dener)  Taler. 
muszii  musziau  muszti  scbla- 

gen;    i-    hineinschl.,    isz- 

ausschlagen,    herausscbl., 

binauspriigeln ;     nu-     er- 

schlagen;  per-  durchschl., 

dariiber  scbl.,  zerschl. ;  su- 

zerschlagen^  verpriigeln. 
muzikantas  Musikant. 
muzlke  Musik,  Musikstiick. 


7iabdgas    nebagas    (p.  niehogi 

arm)     Armer     f.   nabdge\ 

dem.  nabagelis. 
nSgas  Nagel  (Finger-,  Zehen- 

n.),  Klaue. 
naktis  f.  Nacht,  dem.  naktdte^ 

naktuU. 
nakvynt  Nachtlager. 
nomas  Haus  (so  im  Sing,  oft 

bei    Don.),    gewohnl.    pi, 

namal\  nammna  ins  Haus; 

dem.  namelis. 
name  adv.  zu  Hause. 
7iamiszkis  f.  -ke  Hausgenosse, 

namlszkei  pi.  Hausleute. 
namo    {namu)     namon     adv. 

nach  Hause. 
namonais  S.  41  nach  Hause. 
n'apykanta  =  ne-ap.  HaC. 
naras  Narr. 
nafsas  Grimm,  Zorn. 
ndrstau  ndrsczau  ndrstyti  it. 

tauchen. 
nartinu    -nau    -tinti     zornig 

machen;  i-  erziirnen. 
nasrai  pi.  Rachen,  Maul. 
naszle  Witwe. 
nasztd  Last. 
naudd  Nutzen. 
Qiaujas    f.  naujd    adv.  naujel 

neu;  Isz  naujo  von  neuem. 
naujena  naujynd  Neuigkeit. 
naujmetis  m.  Neujahr. 
naujokas  Neuling. 
navdtnas  (p.  nowotny)    f.  na- 

vatnd  neuartig. 
we  adv.  nicht,   §  246. 
ne  =  nei. 
neapykanta  HaC. 
ne-be-  nicht  mehr. 


270 


Worterbuch. 


nehylys  f.  -U  stumm. 
nedarytas    nicht  angemacht, 

ohne  Zutat  (von  Speisen), 

s.  darau. 
negalimd    ntr.  unmoglich,  s. 

galiu. 
negam  nicht  genug,  s.ganci, 
neganda  neganda  Ungemach, 

Mifigeschick. 
negelys  Nagel,  Zinke. 
negelke  Nelke,  dem.  negelk^te. 
negiliukis  Ungliick,  s.  giliukis. 
negratus    nicht    schon,    un- 

schon,  s.  gra^us. 
nei  wie,  als,   §  246;  nei-gi. 
net  netgi  nicht  einmal  ne  — 

quidem ;  net  —  nel  weder 

noch      neque    —  neque, 

§  246. 
neilgai  adv.  nicht  lange,   s. 

Ugas. 
neiszmanymas  Unverstandnis, 

s.  vianau. 
nekaip   (nicht  wie)   als   (bei 

Komp.),  §  246. 
nekufs   nekurls   nekursal   ein 

gewisser,  irgendeiner. 
nelabas  bose,  s.  Idbas. 
neldime  Ungliick,  s.  Idime. 
nel^gus  ungleich,  s.  lygus. 
nemandagus  adv.  -gei  unver- 

standig,  s.  maudagus. 
nematas  nicht  gering,s.m«i«6\ 
nemenk  nicht  wenig,  s.  mehkas, 
nemelaszirdingas        unbarm- 

herzig,  s.  melasz. 
nemerutinas  f.  -na  unermefi- 

lich,  s.  merfiju. 
Nemimas  der  FluC  Niemen. 
nendudelis     m.     Nichtsniitz, 

vgl.  ^lauda. 


nendre    Rohr,    Schilf,    dem. 

nendrute. 
neng  als  (bei  Komp.),  §  246. 
nepajudintinas  f .  -na  adv.  -Tiai 

unbeweglich,  vgl.  judimi, 
nepigu   ntr.  nicht  leicht,   s. 

pigus. 
nepretelius  (Unfreund)  Feind^ 

s.  pr'etelius, 
nera  ner  ist  nicht,  s.  yi'd. 
neramus   unruhig,  unbefrie- 

digt,  s.  ramus, 
nerimastls  f.Unruhe  (innere), 

s.  rimastis. 
neriu    neriau    n^rti;    i-    ein- 

tauchen,  hineinschliipf en ;     j 

pa-     perf.;    per-    durch-    \ 

tauchen. 
nes,  7iesd  konj.  denn,  §246. 
nesdndora  Uneinigkeit,  Streit. 

s.  sdndora. 
nesyk  nicht  einmal,    oft,    s. 

sykis. 
nesvetiszkas  unmenschlich,  s. 

svetiszkas. 
neszczd  schwanger. 
neszdinu  -dinau  -dinti  tragen 

lassen;  neszdinti-s  sich  tr. 

1.;  at'  herbringen  lassen. 
nesziojti    -sziojau     -szioti     it^ 

tragen;  neszioti-s  sich  mit 

etwas    tragen ;     su-neszioti 

zusammentr. 
neszu    sziaii    neszti    tragen; 

at-    hertragen,     bringen ; 

^■s^-heraustragen,  -bringen ; 

nu'  hintragen,    nu-si-  fiir 

sich  hinbringen ;  par-  nach 

Hause      tragen',      heim- 

bringen,    par- si-   fiir  sich 

heimbr. ;    pra-neszti   (vor- 


Worterbuch. 


271 


tragen)     verkunden;     sii- 

zusammentragen. 
neszvdnkus  unanstandig,  un- 

fein,  s.  szvdnkus. 
neszvdnkelis  m .  unanstandiger 

Mensch. 
7iH      (Baranowski     in     der 
.   schriftsprachlichen     Um- 

schreibung    net)    so   dafi; 

net  koioj  S.  80  bis. 
netU   adv.   (p.  nietyle)  nicht 

nur. 
neteisybe  Unrecht,  s.  teisybe. 
neteisus  ungerecht,  s.  teisus, 
netiektai  S.  104,  s.  tiktal. 
netikejimas  Unglaube,  s.  tike- 

jimas. 
netlkelis  m.  Nichtsniitz,  vgl. 

tinku. 
netlkes  unpassend,  s.  tinku. 
netoU   adv.  nicht  weit,    un- 

weit,  s.  toll, 
neva  als  ob;  neva  deje  S.38 

tat,  als  ob  sie  legte. 
nevenas  nicht  einer,   keiner; 

neven  nur,  s.  venas. 
nevernas    untreu,    falsch,    s. 

vernas. 
neveUyhas  unehrbar,    s.  vei- 

lylas. 
nevidonas  Bosewicht. 
nekadd,  nckadm.  nekados  adv. 

niemals. 
nekai,  nekaip  adv.  auf  keine 

Weise. 
•mkas  niemand,  nichts;    pi. 

nekai       dummes       Zeug, 

Possen. 
nekmu  -nan  -kinti    (zunichte 

machen)  verachten. 
ncknekei  pi.  Nichtigkeiten. 


nekur  adv.  nii'gend. 

nykstu  nykau  nykti  vergehen ; 

isz-    verschwinden,     aus- 

gehen  (von  Pflanzen);  ap- 

ohnmiichtig  werden;    nu- 

verschwinden. 
nykteriu      {-tereju)      -ierejau 

-tereti  dem.  plotzlich  auf- 

tauchen  (GedankenS.35). 
nirstu  nirtau  nirsti  starrsinnig 

werden;   i-nirtgs  erbittert;. 

vgl.  nartinu. 
niiikhnas  Getose,  Larm. 
niiikiu  niuktau  niilkti  Getose 

machen. 
-niures  s.  paniures. 
7iobaZnas  (p.  ndbotny)  f.  -na 

adv.  -nai  fromm. 
ndkstu  ndkau  nokti  reifen. 
nometas   (slav. ;  vgl.  wr.   na- 

motka;     p.    namiot     u.  a. 

Betthimmel)  ArtKopfputz 

der  Frauen,  Art  Schleier. 
noprosnas   (wr.  naprasnyj)  i. 

noprosnd     adv.     noprosnai 

vergeblich. 
noriu  -rejau  -reti  wollen ;  part. 

no7'ts  ob  auch,  wenn  auch ; 

nach  Relativen  -libet,  kmp 

norts,  kalnorins  irgendwie; 

norint  gerund,  nach  pron. 

rel.-cunque,  -libet,  §  246. 
7i6rs,  §  246,  wenigstens,  ob- 

gleich,  wenn  auch;   nach 

Pron.     irgend ;       kas-nors 

irgendwer,  irgendwas,  kur- 

n&rs  irgendwo. 
nosis  f.  Nase. 
notejo  =  ne-at-ejo,  s.  einu. 
nil  prap.  =  nfc,  s.  d. 
nugard  Riicken. 


^72 


Worterbuch. 


■nu-gi  adv.  (eig.  jetzt  eben), 

nugi  dabar  jetzt  nun,  nun 

also. 
nurnejhnas  Gemurr. 
numiu     (niurniu)      nurnejau 

-neti  murren. 
nusiddvitnas  Begebenheit,  Er- 

eignis,  s.  dddu. 
nutavmimas  Ermordung. 
m  nu-gi  mhg  prap.  von,  ab 

von,   §  236. 
ndgalas    (S.  78    nogdlas   = 

nugdlas)  Nacktheit. 
ndgas     f.  7iugd     adv.   7ittgal 

nackt. 
nugintelis  dem.  zu  ndgas. 
mipertas    (p.  naparty)    hals- 

starrig,  frech. 
mlprosnas  s.  noprosnas. 

O. 

o,  ogi  aber,  und,  §  246. 

Ohrys  Mannesname. 

^bulas  Apfel. 

olektis  f.  Elle. 

One  weibl.  Name,  dem.  Onute. 

opsznls  Dachs. 

oras  Luft,  Wetter. 

oszM  Ziege,  dem.  oszkdte. 

otys  Bock. 


pa-  prap.  mit  Verben. 
pdbaiga  Ende. 
pdbaigtuves  pi.  Erntefest. 
pabandymas  Versuch. 
pdburkszt       interj.       Nach- 

ahmung   des   Klapperge- 

rausches. 


padaryn^  Gerat. 

padonas  (r.  poddanyj,  p.  pod- 

dany)  Untertan. 
padoriimas   ehrbares  Beneb- 

men,  Schicklicbkeit. 
padoriis,   f.  -n,  ntr.  padoru, 

adv.  padorei  ehrbar. 
padrykt  interj. y  etwa  «hopp»  I 
padrumst  interj.  plumps! 
2)adiim6jimas  Denken. 
padvdryja  (p.  podworze)  Hof ; 

S.  108  Herberge. 
paeiliumis    adv.    der    Reihe 

nach ;  s.  die. 
pagdl  pagal   adv.   prap.   ge- 

mafi,  langs,  §  237. 
pagdlba  Hilfe. 
pagalys   (eig.  was  am  Ende 

galas  ist,  Endstiick)  Stuck 

Holz. 
pagalve  Kopfkissen. 
paganid     Hiitung     (Viebhii- 

tung). 
pagentdinis    m.,    f.    -e    Ver- 

wandter. 
pagimdymas  das  Gebaren. 
pdgirios   pi.   Katzenjammer. 
pagirys  Gegend   am  Walde, 

Waldrand. 
pagoms  m.  u.  f.  (p.  poganin) 

Heide. 
pagretd  adv.  neben,    neben- 

einander. 
patkas   f.  i)aikd  adv.  paikat 

dumm. 
Paikius  Mannesname. 
Patktentis  Mannesname. 
pdinioju     -niojau     -nioti     it. 

flechten ;    su-  verwickeln, 

verstricken. 
pajduta  Gefiihl. 


Worterbuch. 


273 


paj^gus  f .  -gi  geschickt,  gut 

veranlagt ;  handlich. 
fajeszkojimas  Untersuchun g. 
pajudintinas  f.  -na  bewegbar, 

s.  judinti. 
pajunklmas  Gewohnheit. 
jpajures     pi.     Meeresgegend, 

Strand. 
pakabdszt inieij.hei  plumpem 

Gehen,       etwa       «klipse 

klapse»  ! 
pakajus  (vvr.  pokoj)  Frieden. 
jpakajuju-s    -javau-s      -j4ti-s 

sich  zufrieden  geben. 
pakala  pdkalas  Riicken. 
^akaln6       pakdlne       Gegend 

unterm  Berge,  Niederung; 

Abhang. 
pakalniui  adv.  bergab,  §  112. 
pdkamore  m.  (p.  'podkomorzy) 

Kammerer    =    Aufseher 

auf  einem  Gute. 
ptakarnus    (p.    r.  pokorny)    f. 

-m  adv.  pakarnei  demiitig. 
p)aklanus    (p.    pokfonny^   mit 

Verneigung)    f.    -nl    adv. 

-nel  hoflich. 
pakhisnumas  Gehorsam. 
paklusnus    f.    -nl    adv.    -nel 

gehorsam. 
pakol,  pakol  ne  bis. 
pdkrasztys  Gegend  am  Rande, 

am  Ufer,  dQxn. pakrasztelis. 
PakulM  Frau  eines  Pdkulas. 
pdkulos  pi.  Hede,  Werg. 
pdlaikas  Rest. 
-palalkis  m.,  f.  -^  am  Ende 

von    Zusammensetzungen 

=  schlecht,  8.  z.  B.  bob- 

palaik&. 
paldima  Gliick. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch. 


palaimingas  f.  -ga   adv.  -gai 

gliicklich. 
Palanga  Ort  Polangen. 
palengvd,  dem.  palengvel  adv. 

allmahlich. 
paliavd    palevd    (p.  poleiva) 

Glasur. 
paliavoju     -vojau     -voti     (p. 

polewac)  glasieren. 
paliovd  Aufhoren. 
paliovimas  Aufhoren. 
paloczus  (p.  pafac)  Palast. 
paludenei   pi.    (wr.   poiudzen 

Mittag;   teilweise  lituani- 

siert)  Vesperzeit,  Vesper- 

brot. 
palugniis  f.  -nl  hoflich. 
pamateliu  adv.  langsam,  all- 
mahlich. 
pamerge  Brautjungfer,  Braut- 

schwester;   Miidchen,  das 

beim     Hochzeitsfest     be- 

standig  die  Braut  beglei- 

tet;  dem.  pamergele. 
pamylija  Familie. 
paminklas       Denkzeichen, 

Denkmal. 
pamoklnimas  Belehrung,  Un- 

terricht. 
pamokslas  Belehrung. 
pamusztme      Frauenbekleid. 

mit  Pelz  verbramt. 
pdnages     pi.     was     unterm 

Nagel    ist;     S.    96     lok. 

pdnagese  =  bis  zum  iiu- 

i3ersten. 
paniiir^s  part.  prat.  akt.  (zu 

einem  *niurstu,  vgl.  niuriii) 

trubsinnig. 
pdntyju  -tyjaic  -tyti  pfanden ; 

isz-  auspf. 

18 


274 


Worterbuch. 


PdntuJcas  FluCname. 

papas  Brustwarze. 

papykimas  Erziirntsein. 

papyhys  papyhis  Zorn. 

papliumpt  interj.  plumps ! 

paproiys  Gewohnheit. 

par  dial.  =  per. 

Paraonas  Pharao. 

pardszymas  Aufschreibung. 

parMkeU,  dem.  ernes  parMka^ 
S.  38  OrdDerin  =  Fest- 
ordnerin?;  vgl.  das  in 
Hochzeitsgebrauchen  sonst 
vorkommende  paredkinin- 
kas  Ordner,  von  paredkas 
(=  wr.  poradok)  Ordnung ; 
vielleicht  bedeutet  es  aber 
'Festgefolge' ;  nach  Geitler, 
Lit.  Studien  S.  101  «Mad- 
chen,  welches  die  Braut 
schmuckt». 

parejos  (parajos  S.  77),  soil 
soviel  bedeuten  -^ieperdem 
durch  und  durch,  durch- 
gehends. 

paryzmszas  (p.  faryzeusz) 
Pharisaer. 

paroda  Parade. 

parole  Parole.  \imu. 

parsimti    =    par-si- imti^     s. 

parszasFerhel,  dem. pai'szelis. 

paruhetys  Grenzgegend. 

parvedininkas  Brautfuhrer. 

parvosar  s.  pervQsar. 

pas  prap.  bei,  §  236. 

pasaka  Erzahlung,  Marchen. 

pdsakoju  -kojau  -koti  erzahlen  ; 
isz-  auserz.,  zu  Ende  erz. ; 
pa-  perf. 

(pasela)  Hinterhalt,  tszpaselu 
aus  dem  H. 


pasgaileti-s  =  pasigaiUtis,   s. 

gailids. 
pasielglmas     Betragen,     Be-    | 

n  eh  men,  s.  elgiu-s. 
pasigailejimas     Mitleid,    Er- 

barmen,  s.  gailius. 
pasUgt  =  pa-si-Ugti,  s.  Mgsttb-s. 
pasim^glmas      Wohlgefallen, 

Behagen,  s.  megstu. 
pasislepimas    das    sich   Ver- 

stecken,    sich   Verbergen, 

s.  slepiu.  [(Jesu). 

pasiuntinys  Gesandter;  Jiinger 
paskidusias  sup.  letzter;  vgl.    j 


paskul  adv.  nachher,  danach. 
pdskui    adv.    ortlich     nach, 

prap.  mit  Akk.  nach.  J 

paskuUaka    (eig.    das    beim    1 

Worfeln  nicht  Wegfliegen- 

de,  sondern  Nachbleiben- 

de)  tFberbleibsel. 
pdskmn     (poskuni)     danach, 

hernach. 
paskutlnis     f.     -ne     letzter, 

hinterster. 
paslas  (wr.  posof)  Bote. 
pasleptine  Geheimnis. 
pasfoisti   pasfoidy    =   pa-si' 

leisti  pa-si-leid§,  s.  leisti. 
paspalitas  S.  104,    adv.  pas- 

palytvai    (p.  pospolity)  all- 

gemein. 
pasroviui     adv.     mit     dem 

Strome,  §  112. 
pastarnokas    pasternOkas     (p. 

pasternak)  Pastinak. 
pdstininkas   (lituanisiertes  p. 

postnik)  Fastenzeit. 
pastdgi,  pasfogis    m.    Raum 

unter  dem  Dache;  Halle. 


Worterbuch. 


275 


pastolas  Gestell. 

pastitrgalis  m.  hinteres  Ende, 

Hinterteil. 
paszalys  abgelegen  (zur  Seite, 

szalls,     gelegene      Stelle) 

Winkel. 
paszaras  Futter. 
paszlmkszt  interj.  bei  schwer- 

falligem      Gehen,      etwa 

«humpel-di-pumpel> ! 
paszmiikszt      interj.,       etwa 

«schwapp»  ! 
pdszukos   pi.  Werg,    paszukii 

daina    nach   Nesselmann, 

Donal.  S.  259  -=  das  alte 

Lied,  d.  h.  Gesprach  iiber 

abgedroschene  Dinge. 
pat  8.  pats. 

patalas  Bett,    dem.  patalelis. 
pat^kszt    interj.    beim   Hin- 

werfen    von    spritzenden 

Dingen,    etwa  «klatsch»  ! 
pateka    (wr.  podecha)   Trost, 

dem.  patekeU. 
pat\,  §  67,  Ehefrau. 
patogumas  Annehmlichkeit. 
patogus    s.    -gi    ntr.    patogii 

adv.   patogei   annehmlich, 

hiibsch;  anstandig. 
pats  (aus  path  m.)  patsai  f. 

patl    selbst   idem,    §   78 ; 

ik\  pat  ve2hno  bis  hart  an 

den  Wagen. 
pauksztis    m.    Vogel,     dem. 

pauksztelis,  pauksztutelis. 
Paulukas  mannl.  Name. 
pautas  Ei. 

pautene   Eierspeise,    Riihrei. 
pavarghnas  das  Elendsein. 
pavasaris  ra.  Friihling,  dem. 

pavasarelis. 


pav&ikslas  Beispiel. 

pavejui  adv.  mit  dem  Winde, 

§  112. 
pavelyjimas  Bef ehl . 
pavene  Schatten. 
pavetrts  f.  (p.  poidetrze)  Pest, 

Epidemie. 
pavldalas  Ansehen,    Gestalt. 
pateidhnas  Verletzung. 
patymys  pdtymis  Zeichen. 
patytkas  (p.  potytek)  Nutzen. 
peczenka    (r.    peconka    u.    a. 

Gebratenes,     wr.    pecena) 

Braten. 
peda  Ful^spur;   pedomis   auf 

den  Spuren. 
peikiu  -Mail  peikti   schelten, 

schmahen,     tadeln ;     isz- 

ausschimpfen ;    pa-    etw. 

achten. 
pe'ilis  m.  Messer. 
pekla     (wr.     pekto)      Holle, 

peklon  zur  Holle. 
pekliszkas  f.  -ka  hollisch. 
pele     Maus,      dem.     peldM, 

p)eleU. 
peleda  (Mausfresserin)  Eule. 
Feliksas  Mannesname. 
pelnas  Verdienst  (Erwerb). 
pelnaii  -niau  -nyti  verdienen ; 

nu'si-  sich  verdienen. 
penas  Nahrung. 
pendeju     -dejau     -deti     ver- 

trocknen,      trocken     ver- 

faulen;    isz-  austrocknen. 
Penice  Phonizien. 
penkl  f.  penkios  fiinf. 
penkiolika  fiinfzehn. 
penktas  f.  penkta  fiinfter. 
pentlnas  Sporn. 
peniii     (penu)     -nejdu    -netif 

IS* 


276 


WOrterbuch. 


nu-  masten;  pa-  perf.  er- 

nahren. 
penukszlas  Nahrung. 
per  prap.,   §  236;    vor  Ad- 

jektiven    und    Adverbien 

in    dem  Sinne   des  deut- 

schen  «zu»,  lat.  per-,  z.  B. 

perdtdelis    zu    groC,     per- 

magnus. 
perdaug  zuviel,  s.  daug. 
perdem    adv.  fort   und   fort, 

durchweg,      durch      und 

durch. 
perdidelis  zu  groC,  s.  dldelis. 
perdrqsus  zu  dreist,  s.  drqsiis. 
perynas    (wr.  perina)   Pfiihl, 

Federbett. 
periil    -rejau    -reti    briiten; 

S.   77     von     Saugetieren 

gebraucht. 
perjdunas  zu  jung,  s.jdunas. 
perku  pirkau  pifkti  kaufen  ; 

aMoskaufen,  bibl.  erlosen; 

nu-    abkaufen,    erkaufen ; 

nu-si'  sich  (Dat.)  erkaufen. 
permer  adv.  iiber  die  MaCen, 

8.  merd. 
perkunas  (der  altlit.  Donner- 

gott)  Gewitter. 
perkunija  Gewitter. 
p^rnai  adv.  im  vorigen  Jahr. 
persenas  zu  alt,  s.  smas. 
perszvesus  zu  hell,  s.  szvesus. 
perskyrimas  Unterscheidung. 
pervdsar  {==  per  vdsarq  ;  S.  78 

parvosar)      den     Sommer 

hindurch. 
pesczas  peszczas   f .  pdsczd  zu 

Fufi. 
peszu    'sziau   peszti    rupfen, 

pfliicken ;      pkszti-s     sich 


raufen;  nu-  abrupfen, 
zerzausen. 

petys  Schulter. 

Petras  Petrus. 

pemil  m.  Hirtenjunge,  dem. 
pemendtis,  pemenelis,  f.  pe- 
menele  Hirtenmadchen. 

penas  Milch.  [Siiden. 

petus  pi.  Mittag,  Mittagessen ; 

petvakarinis  f .  -w^  siidwestlich. 

petv^jis  m.  Siidwind. 

peva  Wiese,  dem.  pevele. 

-pi  Postposition,  §  118. 

piduju  pioviau  piduti  schnei- 
den ;  schlachten  (Gefliigel); 
mahen;  nu-  abschneiden, 
nu-si-  fiir  sich  abschn. ; 
pa-  schlachten  \per-  durch- 
schneiden. 

pidustau  pidusczau  pidustyti 
it.  schneiden. 

pyhelis  m.  Fibel. 

pigus  f.  -gi  ntr.  pigu  adv. 
pigei  wohlf  eil ;  ne-ptgu  nicht 
leicht. 

yikczurna  boses  Weib. 

pykstu  pykau  pykti  bose 
werden;  per-  zornig  war- 
den ;  su-p.  sich  erbosen, 
in  Zorn  geraten,  sti-si-  sich 
mit  jem.  erzumen;  nt- 
bose  werden  auf  jem. 

pyksztu  pyszkau  pykszti 
knallen  (mit  der  Peitsche) ; 
sti-  auf  knallen,  Knall 
machen. 

pikfadaris  m.  t)beltater. 

piktadejis  m.  tJbeltater. 

pikias  f.  pikta  ntr.  S.  56 
pikta  adv.  piktaV,  sup. 
pikczdusias  bose. 


Worterbuch. 


277 


plldau   -dtau  plldyti    fiillen ; 

isz'  erfiillen  (eine  Aufgabe 

etc.),    isz-si-    sich  erfiillen 

=    eintreffen;    pri-    aus- 

f  till  en,  erfiillen,  gewahren. 
p^le  Ente. 

pilts  pllis  f.  Burg,  Schlofi. 
Fllkis^  besser  Pilkis  m.   der 

Graue,    Bezeichnung    des 

Wolfes  S.  96, 
pUkas    f.    pilkd    adv.    pilkm 

grau. 
pllnas  f .  pilna  adv.  pilnai  voll. 
pilnavidurelis     (mit     voUem 

Inneren,  s.  vidurps),  dena. 

eines  pilnavidurys,   gefiillt 

(von  Blume  S.  33). 
pilu     pyliau     pllH      giefien, 

scbiitten  ;  pn-  vollg.,  voll- 

sch.;  su-  zusaramenschiit- 

ten,  aufsch. ;  u2-  aufgiefien ; 

uZ-si-p.  akis  sich  die  Augen 

begiefien=  sichbetrinken. 
pilvas  Bauch. 
pilvdtas  f.  -ta  bauch ig,  dick- 

bauchig,    dick  S.  50  von 

Lip  pen. 
Phne  weibl.  Name. 
pingii  pigau  pigii  billig  wer- 

den;  at-  perf. 
plnigas  (d.  Pennig,  Penning) 

Geldstiick,      pi.      pinigai 

Geld. 
plntinis  m.  (eig.  Geflochtenes) 

Korb. 
pinu  pyniau  phiti   flechten ; 

nu-si-  fiir   sich  fl. ;    su-si- 

sich  verfl. 
piplras  Pfeffer. 
pypkis  m.  Tabakspfeife. 
pyrdgas  (r.  pirog)   Weifibrot. 


pirmas  f.  pirma  adv.  pirmat, 
komp.  pirmesnis^  adv. 
komp.  pirmiaus,  sup.  pir- 
midusiaSf  adv.  sup.  pir- 
midusei ;  erster ;  pirmeji 
S.  80  die  Vorfahren ; 
pirma  (ntr.)  zuerst,  friiher, 
abgekiirzt  pirm^  prap.  mit 
Gen.vor;m^2fmo,  Iszpirm 
zuerst. 

pirmgalis  pirmgalys  Vorder- 
ende. 

pirmgimis  f.  -me  erstgeboren. 

pirmone  Erstling. 

plrmu  (instr.  zu  pirmas)  adv. 
zuerstj  anfanglich. 

pirmuczdusius  f.  -sia  sup., 
sup.  adv.  pirmuczdus  -czdu 
zuerst ;  zu  den  f olgenden : 

pirmutinis  i.  -6  erster. 

pifsztas  Finger. 

pyszkejimas  Geknall,  Ge- 
knatter. 

pyszku  pyszkejau  -keti  knallen. 

piudau  -dtau  -dyti  hetzen ;  isz- 
heraushetzen ,  iszpiudytas 
hedevis  soil  sein  =  «ein 
geachteter  Gottloser,  der 
aus  dem  Hof,  der  Ge- 
meinde  mit  Hunden  hin- 
ausgehetzt  wird»  Schlei- 
cher Gloss,  zu  Don. 

piufis  (S.  1^  piutis)  f.  Schnitt 
=  Ernte. 

pyvas  (wr.  pivo)  Bier. 

pldkas  f.  plakd  (wr.  piochij), 
komp.  plakesnis. 

plaku  plakiau  pldkti  schlagen, 
peitschen;  plakti-s  sich 
schlagen ,  nu-  einander 
schl. ;  pa-  anpeitschen. 


I 


278 


WSrterbuch. 


pldtinu      -nau      -tinii      breit 

machen ;    isz-   ausbreitea ; 

isz-si'  sich  verbreiten. 
platumas  Breite. 
platits  f.  -ti  adv.  placzel  breit. 
plauczd  pi.  Lunge. 
Plauczukas  mannl.  Name. 
plduju  ploviau  plduti  spiilen ; 

isz-  aussp.;  nu-  absp.,  nu-si- 

sich  absp. 
pldvkas  Haar,  pi.  plavkal. 
plaukail  -kiaii  -kyti  it.  schwim- 

men;   S.  76  vom  Winde: 

dahinfahren. 
plaukiu  -kiaii  platlkfi  schwim- 

men;   isz-  herausschwim- 

men;    nu-  hinschwimmen 

nu-si-   dass. ;   per-    durch- 

schw. 
plauszas  pi.  plauszai  Bast. 
plecius  (p.  plac)  Platz. 
pUczka     (wr.    pl'aska      klr. 

pl'acka)  Flasche. 
plekiu   -kiau  plekti    priigeln ; 

nu-  abpriigeln. 
(plentas)   %  plentq,  bis  auf  den 

Grund,     in    Grund     und 

Boden. 
pleszau  -sziau  -szyti  it.  reifien ; 

su-  zerreifien. 
pUszimas  Reifien,  Raub. 
plesziu  -sziau   pleszti    reifien; 

j-   einreifien,    S.  42    jem. 

anf alien ;  isz-  aus-,  heraus- 

reiCen,    rauben;    nu-    ab- 

reifien ;  par-  niederreiCen. 
pleszkinu  -nau  -kinti   prasseln 

machen ;    isz-    heftig  bro- 

deln    lassen;    su-   zusam- 

raenprasseln  machen, 

niederbrennen. 


pleszku  -kejau  -kefi  prasseln. 
plev^sdju  -savail  -sdti  flattern 

machen ;     S.  77   hin  und 

her  bewegen  lassen. 
plezdenu  -nail  -denii  flattern. 
plyckas  (p.  placek ;  das  y  wohl 

durch    Vermischung    mit 

pUncas  Plinse)  Fladen. 
Plyckius  Mannesname. 
plikas    f.    plika    adv.    plikai 

kahl. 
plinku    plikau     pVikti     kahl 

werden;  nu-  abhaaren. 
pliopiii  -piau  pliopti  plappern, 

schwatzen ;    isz-    ausplap- 

pern,  herauspl. 
pliopt  interj.  beim  Schwatzen, 

etwa  «plapp,  plapp» ! 
plyszys  Ritze,  Spalt. 
plysztu  plyszau  plyszti  reiCen 

intr.,  bersten. 
pliurpiu    -piau  pUufpti   Flus- 

siges  mit  Gerausch  giefien, 

so    schlucken,    pliimpern, 

schlabbern ;  isz-  ausschliir- 

fen ;    su-   rait  Schlemmen 

durchbringen. 
pliuszkiu      pliuszkejau      -keti 

plappern,  schwatzen. 
ploju  plojauploti  fisich.  schlagen ; 

i  rankds  pi.  in  die  Hands 

klatschen. 
pl&iias    f.   plond    adv.  plonai, 

komip.plonesnis  diinn,  fein. 
ploszU  {p.pfaszcz)  Umschlage- 

tuch  (der  Frauen). 
pldtas   weiter   Raum,    weiter 

Platz. 
plUduriuju       -riavau       -tiufi 

schwimmen       (=       vom 

Wasser  getragen  werden) 


Worterbuch. 


279 


^luk  inter j. 
;    jplunksna  Feder. 
-    jplustu     pludau      plusti      ins 

Schwimmen  geraten ;  iiber- 

stromen,  plappern. 
plutd  Krnste,  Brotrinde. 
jplusztas  Buschel. 
jpo  prap.,   §   236. 
jponas    (p.    wr.    pan)     Herr, 

dem.      pondtis      (Junker), 

ponelis,  pomizelis. 
poniszJcas  f.  -ka  herrenmaCig. 
ponpalaikis        (s.        -palalkis) 

nichtsnutziger  Herr,  Her- 

renwicht,  pi.  Herrenpack. 
"poperius    (p.   papier)    Papier, 

dem.  poperdte. 
poras  Paar. 
poskum  s.  paskum. 
posmas    (p.    pasmo)    Gebinde 

(Gam);  dem.  posmelis. 
^     por^t    adv.    iibermorgen,    s. 

r^fas. 
Foszkas  mannl.  Name. 
poszkinu      {pofizkinu  ?)      -iiau 

•kinti    knallen;    nu-    S.    1 

nach    Schl.  Gl.  abknallen 

=  priigeln. 
po-tdm  adv.  nachdem,  danach. 
poterei    pi.    (eig.  Vaterunser, 

p.  paderz)  Gebete. 
povas    (p.  patv)    Pfau,    dem. 

povelis. 
Povilas  Paulus. 
povisd  povisdm  adv.  ganz  und 

gar,  s.  visas. 
pra-    untrennb.    Prap.,    mit 

Verben  u.  Subst. 
pradta  Anfang. 
prdkaitas  Schweifi. 
prdkarias  Krippe. 


praleidlmas     (czeso)    Zeitver- 

treib. 
prdmone  Ersonnenes,  Erfin- 

dung. 
Prancuzas  Franzose. 
prancuziszkas  f.  -ka  adv.  -kai 

franzosisch. 
prantu  pratatl  prasti  gewohnt 

werden ;  pa-  perf .,  paprat^s 

gewohnt ;     su-    einsehen, 

verstehen,  erkennen. 
prapuUis  f.  Verderben. 
prdrakas  (r.  p.  prorok)  Pro- 
phet. 
prashndnymas   Einfall,    Vor- 

haben,  s.  manau. 
prdstas  (wr.   prostyj)   gering, 

gewohnlich. 
praszaii  -sziau  -szyti  bitten ; 

pa~  auffordern,  pa-si-  sich 

Urlaub   erbitten;    su-    zu 

sammenbitten. 
prdiinu  -nau  -iinti  gewohnen 

trans.;   pa-    an  gewohnen, 

pa-si-  sich  angew. 
prausiu  -siau  prailsti  waschen 

(den  Korper). 
pravadovas  Anfiihrer. 
prdvardis  m.  Beiname. 
pre  =  pre. 

preit  =  pri-eUi,  s.  einii, 
preikdlas  Ambol3. 
prezenteruju  -ravau  -rMi  pra- 

sentieren. 
pre  prap.  bei,   §  236. 
pregadd  (p.  przygoda)  Gefahr. 
pregadmgas  f.  -ga   adv.    -gai 

gefahrvoll,  gefahrlich. 
pregalvis  m.  Kopfkissen. 
pregldbstis  m.  u.  f.  SchoC. 
preg-tdm  noch  dazu. . 


280 


WOrterbuch. 


presz    prap.    gegen,    §  236; 

adv.  entgegen. 
preszais  (instr.  pi.)  adv.  ent- 
gegen. 
preszgynis  m.,  f.  -n^  Wider- 

spenstiger. 
preszyju-s     -szyjau-s     -szyti-s 

sich  widersetzen;sM-si-sich 

untereinander  verzanken. 
preszpet   adv.  gegen    Mittag, 

8.  petus. 
preszpeczei  pi.  zweites  Friih- 

stiick. 
pretelius  (r.  prijatel ')  Freund. 
pretastis  f.  Ursache,  Grund. 
prl  =  pre. 
Fnczkus  Mannesname. 
prigimtas   f.   prigimtd    ange- 

boren,  s.  gemu. 
primt  =  pri-imti,  s.  imu. 
prtncas  Prinz. 
princes^  Prinzessin. 
pnnciszkas  f.    -ka   adv.    -kai 

prinzlich. 
prisdkymas  Gebot. 
fryszdkys    Vorderseite,    lok. 

vorn. 
priveitdetojis  m.  Aufseher. 
pro     prap.     durch,      vorbei 

§  236. 
proanukis  ra.  Urenkel. 
pr6c&  (p.  praca)    Miihe,   Be- 

miihung. 
proga  Gelegenheit. 
prdtas  Verstand. 
prothigas    f.    -ga    adv.    -gai 

verslandig. 
prova  (wr.  p.  pravo)   Recht, 
Rechtshandel,        Rechts- 
spruch,  Urteil. 
provyju  -vyjau  -vyti  verrichten, 


etwas  erwirken ;  nekus  pr, 

Possen  treiben;   isz-  aus- 

rich  ten ;  pa-  herrichten. 
provininkas      Rechtsverstan- 

diger,  Prozefifiihrer,  Rich- 

ter. 
prdvninkas  =  provininkas. 
Prusas  PreuCe. 
Pruslja  Preufien. 
prusiszkas    f.    -ka   adv.    -kai 

preuCisch. 
psdltras  Psalter. 
puczkd     (r.    puska)     Flinte, 

dem.  puczkeU. 
puczu   puczau  pusti   blasen; 

pa-si-  sich  aufbJasen,  sich 

blahen. 
puikumas       Lieblichkeit , 

Hiibschheit,  Pracht. 
puikiokas  f .  -ka  recht  zierlich, 

prachtig. 
puikus  f .  -kl  ntr.  puiku  adv. 

pulkei  fein,  prachtig. 
puiris  m.    verfaulter  Baum- 

stumpf. 
pukszt       interj. ,         etwa 

«schwupp>  ! 
picldau    -diau    -dyti      fallen 

niachen ;     pra-     verloren 

gehen  lassen,  verlieren. 
puldinu     -nau    -dinti    fallen 

machen ;    pra-    ins    Ver- 

derben  bringen. 
pulkas  (p.  puik)  Schar,  dem. 
pulkdtiSf  pulkelis,  pulkfitis ; 
pulkais  instr.  pi.  in  Hauf en, 

in  Schwarmen. 
pultinal   adv.,    so   daC    man 

fallt,  in  vollem  Lauf. 
pumpuras  Knospe. 
puntu  putaCi  piisti  (eig.  sich 


WOrterbuch. 


281 


aufblasen)  schwellen;  su- 

anschwellen. 
pupa  Bohne. 
purpuras  Purpur. 
purtaupurczaupurtytiTu.tie\n] 

pa-si-  sich  r.  =  sich  lustig 

regen. 
purtymas  das  Schutteln. 
purvas  Kot  (Strafienkot). 
piirvelis    (aus    dem  D.)    m. 

Pulver;    Zunder   (fiir   die 

alten  Feuerzeuge). 
purvynas         Schmutzstelle , 

Schmutzhaufen. 
pus-antro  gen.   (=  halb  des 

zweiten)  usw.  anderthalb. 
pusbrolis  m.  Halbbriider. 
puscza  puszczd    (p.   puszcza) 

Wuste. 
piisdm^  halber  Tag. 
piise  Halfte. 
pusetinai  adv.  halb  und  halb, 

so  ziemlich.  [halbtot. 

pusf/yvis  f.  -ve  halblebendig, 
pusiail  pusidu  entzwei  (alter 

Gen.  dual,  tm  piis^  §  66). 
piismetis  m.  Halbjahr. 
piisnugis  f.  -ge  halbnackt. 
piisryt  adv.  zur  Friihstiicks- 

zeit. 
pusryczei  pi.  Friihstuck  (eig. 

Halbmorgenzeit),        dem. 

pusrytuhai;  s.  rytas. 
pusfa,    S.   78,    3.    sg.  pras., 

ragt  hervor? 
pustas   Posten    (militarisch). 
piistas    (wr.  pusiyj)   f.   pusid 

adv.  pastal  wiist. 
pasUlninkas      (r.     pustel  'nik, 

bedeutet  aber  Einsiedler) 

Verschwender. 


pusfyju  -styjau  -siyti  (r.pustit ') 
verwiisten,  verschwenden ; 
pustyti-s  sich  argern;  isz- 
ganz  verwiisten. 

puszynas  Fichtenstand,  Fich- 
tengruppe,  Fichtenwald. 

puszts  f .  Fichte,  dem.  puszel^,. 
puszel^te. 

puszTcau  (puszkauT)  -hiau  -kyti 
platsehern ;  pa-si-  ein 
wenig  platsehern. 

puszhuju  -kavaii  -kiHi^  S.  97,. 
larmen? 

putylis  m.  Htihnchen;  put 
put  Lockruf  fiir  die- 
Hiihner. 

puvu  puvau  pull  faulen,  mo- 
dern, isz-  aus-,  verfaulen; 
pa-  anfaulen;  su-  verf. 

pudas  Topf. 

pulu  puliau  piilti  fallen ;  i- 
hineinf. ;  isz-  herausfallen, 
herausstiirzen  intr. ;  mi- 
herabf alien,  par-  nieder- 
(zu  Boden)  fallen;  pra- 
verloren  gehen,  ver- 
schwinden;  ut-  anf alien, 
iiberfallen. 

JB. 

rdbatd    (wr.    rdbota)    Miihe, 

Arbeit,  Tun  und  Treiben, 
Eagaine  die  Stadt  Ragnit. 
ragatkis  m.  Fladen. 
ragana  Hexe,  dem.  raganele. 
raganuju  -navau  -nuti  hexen ; 

su-  be-,  verhexen. 
rdgas  Horn. 
ragduju  -gavau  -gduti  kosten 

(Speisen),    geniefien;   pa- 

perf. 


^82 


Wdrterbuch. 


rdginu  -nan  -ginti  notigen. 
auffordern;  pa-  pers. 

rdiczoju  -czojau  -czoti  it. 
walzen;  rdiczoti-s   sich  w. 

raikalas  s.  relkalas, 

rainas  f.  raind  adv.  rainai 
graubunt,  graugefleckt. 

Mainiitis  dem.  Grauchen, 
S.  96  Bezeichnung  des 
Katers. 

ralstas  (rdistas'^)  Sumpf. 

raUas  f.  raita  reitend. 

raJcinu  -nau  -kmti  schliefien; 
su-  zusammenschliefien. 

rdJctas  Schliissel,  dem.  rak- 
telis. 

rdmdau  -dtau  -dyti  beruhigen ; 
nu-  perf.,  nu-si-  sich  be- 
ruhigen. 

ramentas  Hirtenstab. 

ramyh^  Beruhigung,  Trost. 

ramiiiu  -nail  -minti  beruhigen, 
trosten. 

ramumas'Ruhe,  Befriedigung, 
dem.  ramumelis. 

ramus  f.  -rami  adv.  ramei, 
komp.  adv.  ramiaus  trost- 
lich. 

randu  rarlau  rdsti  finden, 
rdsii'S  sich  einfinden,  sich 
einstellen;  at-  auf  etwas 
treffen,  etwas  auffinden; 
<itsi-  sich  anfinden;  isz- 
rasti  herausfinden,  erf.; 
isz-si-  sich  finden  (=  es 
findet  sich  wo);  su-rdsti 
iiuffinden;  su-si-  fiir  sich 
auff.,  sich  zusammen- 
finden. 

rankd  Hand,  dem.  rankeU. 

rdnkioju     -kiojau     -kioti     it. 


sammeln;  su-  zusammen- 

lesen. 
rantdu     ranczau     rantyti    it. 

kerben;  nu-  abk.,  Stiicke 

abhauen. 
rash  Tau,  dem.  rasele. 
rdsi   (2.    sg.   fut.    zu  randu 

=  du  wirst  finden)  adv. 

vielleicht. 
raskasznus     (wr.     roskosnyj) 

f.  -nl  adv.  -net  iippig. 
raspiistas  (so  KLD.;)  raspusta 

(razpusta'?Don.  \Y>.rozpusta) 

tJbermut,    Untat,   Frevel. 
raspiistininkas      {raspustinin- 

has?)  tFbermutiger. 
rastinis  f.  -^  Findling. 
raszau    -sziau    -szyti   schrei- 

ben;auch:malen,sticken;     ; 

ap'  beschreiben;  isz-  aus-    ; 

schr.,  pa-    hinschr.,   auf- 

schr.,  niederschr.,  su-  zu- 

sammen-,  niederschr.;  ut- 

aufschr.,  ui-si-  sich  (Dat.) 

aufschr. 
raszijdinu        -dinau        -dinti 

schreiben      lassen ;       pa- 

aufschr.  lassen,  pa-si-  sich 

aufschr.  lassen. 
rdsztas  Schrift. 
r&tas  Rad,  pi.  rdtai  Wagen, 

dem.  ratelei. 
raudd  Totenklage.  j 

raudinu   -nail    -dlnti     klagen    1 

machen,  betriiben. 
raudojimas  Wehklagen. 
raudojn    -dojau     -doti     weh- 
klagen. 
raudonas  f.  -na  adv.  -nai  to}, 
rdugas  Sauerteig. 
rauginii  -nau  -ginti  siiuern. 


Worterbuch. 


raiikiu  -hiati  raukti  runzeln; 

su-si-  das  Gesicht  in  Fallen 

Ziehen,  susiraukes  verdrieC- 

lich. 
raumil     m.     Fleisch     (rotes 

Muskelfleisch). 
rausau  -siail  -syti  it.  wiihlen. 
rausvas  f.  -vd  adv.  -va*  rotlich. 
rdvas  (wr.  rov)  Graben. 
razldininkas    (wr.    razhojnik) 

Riiuber,  Morder. 
razbajus    (wr.  razhoj)    Raub, 

Mord,  morderische  Schla- 

gerei. 
razumas    (wr.    rozum)    Ver- 

stand. 
redas     (Ordnung;     r.     rad) 

Kleidung,  Anzug. 
r^ati   -d^au  -dyti  (r.  radxt') 

ordnen,  schmiicken; 

rHyti-s     sich     verhalten; 

ap-redyti    bekleiden,    an- 

kleiden;  apsi-  sich  ankl.; 

i-r&dyti    einkl. ;    isz-    aus- 

schmiicken ;     isz-si-     sich 

schmiicken ;     nu-si-     sich 

entkleiden ;     pa-si-     sich 

bekl.,  sich  verkl.  (S.  39). 
rHytojas  Ordner. . 
regiu    -gejau    -geti    schauen, 

sehen;    regis  videtur,    es 

scheint;    he-regint    S.   97 

im    Zusehen,    zusehends, 

sogleich. 
reilcia    reikejo     reiketi    notig 

sein ;  retk '  es  geziemt  sich, 

ist  notig. 
reikalas  Bediirf nis ;  M  retkalo 

ohne  Not. 
reikaldupi    -lavau    -Iduti    be- 

diirfen,  notig  haben. 


reikmene  Bediirfnis. 

reiszkiu  reiszkimi  reikszii  off en- 
baren;  ap-  perf. 

rekauju  -kavau  -kauti 
schreien. 

rekiu  -kiau  -rekti  laut 
schreien,  briillen. 

remiil  remiau  retJiti  stiitzen ; 
j-si'  die  Hande  in  die 
Seiten  stemmen ;  stolz  da- 
stehen;  pa- si-  sich  aiif- 
stutzen. 

renczu  -czau  resti  kerben. 

rengiu-s  -giau-s  rengti-s  (eig. 
sich  krumraen)  sich  an- 
strengen,  sich  anschicken 
zu  etwas. 

renku  rinkau  rinkti  sammeln ; 
rinkti'S  sich  (Dat.)  wahlen ; 
isz-si-rinkti  sich  (Dat.)  aus- 
suchen ;  su-rinkti  zusam- 
menlesen,  su-si-  sich  ver- 
sammeln,  sich  (Dat.)  zu- 
sammenlesen. 

riplineju  -nejau  -neti  dem.  it. 
herumkriechen. 

reploju  {repliaju)  -plojau  -ploti 
kriechen;  isz-  herauskr. 

repiikas  Kohlrtibe,  Wruke. 

r^sztu  (resztu)  adv.  instr.  sg. 
nach  seinem  Kopfe,  eigen- 
sinnig. 

refas  f .  retd  adv.  retat  seiten, 
undicht. 

reteju  -tejau  -Uti  undicht 
werden;  |-  (int.  S.  77) 
perf. ;  vgl.  rentii  retau  resti 
dtinner,  undicht  werden, 
ret^s  undicht  geworden. 

retis  (reHs?)  m,  Schnitt, 
Einschnitt,  Streifen. 


284 


W5rterbuch. 


re'Hu  'tiau  retti  schneiden, 
ritzen ;  ap-  ringsum  schnei- 
den, ritzen ;  ap-si-  sich 
(Dat.)ringsumschn.,  ritzen. 

rebus  f.  -hi  adv.  -hel  fett. 

reczii  -czauresti  rollen  (trans.), 
S.  96  intr.  =  rennen; 
su'  zusammenr.,  su-si-  fiir 
sich  zusammenr. 

relce  Brotschnitte. 

rekiil  -kiafi  rekti  schneiden 
(Brot);  pa-  perf. 

reszutas  NuC. 

retas  Oberschenkel. 

7'yju  rijau  ryti  schlingen 
(mit  dem  Munde) ;  pra- 
verschl. ;  pra-  verschL, 
pra-si'  sich  vollschlingen, 
sich  vollsaufen. 

rykas  Gefafi,  Gerat^  S.  89 
Schiffsgerat. 

rykduju  -kavau  -kduti  laut 
rufen,  jubeln. 

rykszte  Rute,  dem.  ryksztele. 

rimastis  f.  Ruhe  (innere  R.). 

rhnstu  ntnaiJ  rhnti  ziir  Ruhe 
kommen. 

rinczvynis  m.  Rheinwein. 

ri7iku  rikan  rtkti  aufschreien, 
Ausruf  tun;  su-  perf. 

riszcz^  adv.  instr.  im  Trabe. 

riszic  -szati  nszti  binden ; 
ap'  umb.,  at'  losb.,  losen ; 
ya-si-  fur  sich  anbinden; 
pri-nszti  anbinden ;  su- 
zusammenb.,  fesseln. 

rytas  Morgen,  ant  ryto  am 
Morgen,  in  der  Friihe; 
rytq  metq  morgen  frtih, 
am  andern  Morgen;  rytai 
pi.  Osten. 


r^tiksczas  rytikszczas  morgen* 

lich,  rytikszcza  dend  mor- 

gender  Tag. 
rytinis    f.    -n&     morgenlich^ 

zum  Morgen    gehorig;    f. 

rytlne  morgen  der  Tag. 
ryto    rytoj    rytoje     (S.    112) 

morgen,  eras. 
ryiojus    der   morgende    Tag,. 

ant      rytojaus      auf     den 

nachsten  Morgen. 
ritii  ritatl  rlsti  rollen^  walzen 

trans. ;  nsti-s  sich  walzen ; 

isz-   herauswalzen ;    isz-si- 

sich  herausw. ;  nu-  hinab- 

rollen,  nasi-  sich  herabr.- 

pa-  fort-,  herrollen,  pa-si- 

fiir  sich  herwalzen. 
rodd   {roda?;    p.    rada)     ge- 

wohnHch    rodas    Rat    = 

Ratschlag,  Ratschlufi. 
rodau  rodiau   rodyti   zeigen; 

rodyti-s  aussehen  ;  isz-  er- 

zeigen,    erweisen    (Ehre); 

pa-  aufzeigen;  pa-si-  sich 

zeigen,  erscheinen. 
rodyju  -dyjau  -dyti  (p.  radzid) 

Rat  halten  ;  su-si  sich  be- 

raten. 
rodynos  pi.  Geburtsfest  (Fest 

nach     der     Geburt      des 

Kindes ;  wr.  rodziny). 
rods  adv.  gewordener  Nom. 

(alter    adj.    willig,    gem ; 

r.  p.  rad)  freilich,  zwar. 
rokmonus  f .  -nl  adv.  rokmonu 

adv.    rokmonel    (wr.  rach- 

manyf)  ruhig. 
rokundas  m.  Rechnung. 
rokiiju     -kavau     -kuti     (wr. 

rachovad)  rechnen. 


Worterbuch. 


285 


rona  (wr.   p.  rand)    Wunde. 

rop^  Riibe. 

rotmonus  s.  rokmonus. 

rote   (wr.   roza)   Rose,    dem. 

roteU. 
ruhas  (wr.  rub)  Kleid. 
rubetius  (r.  rubes)  Grenze. 
rudyju  -dyjati  -dyti  rosten. 
rudas  f .  rudd  adv.  rudai  rot- 

braun. 
rudm6  Wandrock,  Rock  von 

grober  brauner  Wolle. 
■riidis  f.  Rost  (aerugo). 
rud^  m.  Herbst. 
rugi/s  Roggenkorn,  rugei  pi. 

Roggen. 
rugpyv&  rupyv^  Essig. 
ruimas  Raum   (aus  niederd. 

e^fim). 
rukau    -hiau   rUkyti  rauchen 

(Tabak). 
rukinii  -naii  -klnti  rauchern. 
ruhstu  rukau  rukii  rauchen. 
ruksztas      i.      ruksztd     adv. 

ruksztal  und  rukszczei  (von 

ruksztus)  sauer. 
runktc    rukau    rukti    runzlig 

werden ;  su-  verrunzeln. 
rup'   rupejo    -peti    rait  Dat. 

kiim inert  mich,  liegt  mir 

am  Herzen. 
rupestis  rupestis  f.  Sorge. 
rupinu   -pinau    -pinti   sorgen 

fiir,      besorgt     sein     um, 

rupinti-s  sich  sorgen,  Sorge 

tragen  um ;  sich  besorgen 

(etwas) ;    pa-si-rupinti    in 

Sorge    geraten;    sich    be- 

ktimmern  um. 
rupuit^,  rupuite,  rupuie  Krote. 
rustas    f.    'Std     adv.    rustai 


{rust us    f.    rusti)     zornig, 

unfreundlich. 
rustduju  -stavau  -stduti  zornig, 

grimmig  sein. 
ridd  (wr.  ruta)  Raute  (Pflanze), 

dem.  ruteU^  riitutL 

8. 

satkas  MaC  (HohlmaC). 
sakaiJ  -kiait  -kyti  sagen;  ap- 

ansagen  (z.  B.  einen  Tag), 

verkunden  ;  at-  antworten ; 

pa-     ansagen,      angeben ; 

gebieten. 
sakytojis  m.  Verkiindiger. 
said  Insel. 

saldyb^  Siifiigkeit,  SiijGe. 
saldleMiviiiju     -viavau     -viu- 

ti       (eig.     «sufiziingeln») 

schmeichlerische ,       siiCe 

Reden  machen. 
saldus  f.  -di  ntr.  saldu  adv. 

saldzei  siiC. 
sdmanos  pi.  ^loos. 
samdau   -dtau    -dyti  mieten; 

par-si-  sich  vermieten  (in 

Dienst). 
sdndora  Eintracht. 
saiitl^     sant     part,    zu    esu^ 

§  170. 
sdpnas  Traum. 
sapndvimas  das  Traumen. 
sapntiju  -navau  -wi^i traumen. 
sdrgas  Hiiter,  Wachter. 
sargyba    Hut    (S.    109    des 

Viehes). 
sarpinii    -nau    -pinti     reifen 

lassen. 
sauczit  'Czau    saiisti    hiillen; 

ap'  umnehmen  (ein  Klei- 


286 


Worterbuch. 


dungsstiick),     op-si-    sich 

etwas  umnehmen. 
saugoju  -gojau  -gdti  behiiten, 

bewahren,     saugotis    sich 

hiiten;  ap-  pert*. 
sduja  Handvoll. 
sdulc    Sonne,    dem.    sauhjU^ 

saulyteU^  saulute, 
sausas   f.   sausa   adv.   sausal 

trocken. 
savdimi  {savoimi  S.  79)  adv. 

von  selbst. 
sdvas  f.   savd   suus,    savds-is 

der    Seinige,    savoji    die 

Seinige,    S.  38    =   seine 

Frau,  save-ji  die  Seinigen. 
sdviml-s   -nau-s    -vinti-s  sich 

eigen       machen ;      pa-si- 

savinti  sich  aneignen. 
saviszkis  f.  -ke  der  Seinige. 
sdvo  poss.  suus,  §  77. 
Seddtis  Mannesname. 
sedu    sedait    sesti   und    sedus 

sedau-s  sesti-s  sich  setzen ; 

j-si-  sich  hineins. ;  pri-si- 

sich    drans.;    su-si-    sich 

zusammensetzen. 
sedJiM    sedejau    -dcti    sitzen; 

ap-  umsitzen. 
segu  segiau  segti  heften;  pri- 

anheften. 
seju  sejau  seti  saen ;  pa-  hin- 

saen,    pa-si-    sich     (Dat.) 

saen. 
selcld  Saat,  Sam  en. 
seklus    f.      sekll    adv.    seA;Zc* 

seicht. 
sekmas  f.  sefcmd  siebenter. 
sekmlnes  f.  Pfingsten. 
5eA;?>     sekiau     sekti     folgen, 

sekti-s  goirngQUy  gut  gehen ; 


pa-    verfolgen;    gelingen; 

pa-si-  gehngen. 
Selmas  Mannesname. 
Selmyke  Frauennarae. 
semiu  semiau  semti  schopf en ', 

isz-  aussch. 
senas  f.  send  adv.  senei  (seit 

lange)  alt. 
senis  m.    der    Alte,    GreiSy 

dem.  senelis,  seniitis. 
senyste  Alter,  Altertum,  alte- 

Leute. 
senobe     (sonst     senove)    alte- 

Zeit,  Altertum. 
septynl  f.  septynios  sieben. 
septintas  f .  septintd  siebenter^ 
sergiu  s&gejau  -geti  behiiten; 

ap-  perf. 
sergii     sirgaii     sifgti    krank 

sein;  ap-  erkranken. 
sermegd{wr.  sermagd)  Manner- 
rock,  dem.  sermegele. 
s^stu  senau  s^sti  alt  werden; 

pa-  perf. 
sesu     f.     Sch  wester,     dem. 

sesele,  sesyfe,  sesutele. 
sekiu  -kiau  sekti  langen  nach 

etwas,  per  nugarq  s.  iiber 

den    Riicken    langen    = 

hauen. 
seksnis  m.  Klafter. 
siauczu  s.  sauczu. 
seras  f.   sera  S.  34   Beiwort 

der  Erde,  scheint  dem  r. 

syraja  zemlja  feuchte  Erde 

nachgebildet  zu  sein. 
siauras  f.  siaurd  adv.  siauraz 

schmal. 
sidabras    Silber,    dem.   sida- 

hrelis. 
sidabrlnis  f.  -ne  silbern. 


Worterbuch. 


287- 


sykis    m.    (eig.    Hieb)    mal 

(beim     Aufzahlen),     syhj, 

einmal. 
syla  (wr.  sila)  Kraft. 
sllpnas  f.  silpna  adv.  silpnai 

schwa  ch. 
silpnyhe  Sohwachheit. 
sirata     (wr.    sirota)     Waise, 

koll.    die    Armen;    dem. 

siratele. 
sirpstu    sirpaii    sifpti    reifen 

intr.;  isz-  ganz  ausreifen. 
siubdju  s.  suhoju. 
siulau  'liau  -lyti  (wr.  suli<^)  an- 

bieten ;  pa-si-  sich  erbieten. 
siumdau  -dtau    -dyti   hetzen; 

ap'  behetzen. 
siunczu  -czau  sinsti  schicken; 

isz-  aussch. ;  nu-  hinsch. ; 

pa-     perf.     absch.;    par- 

heimsch.,  hinschicken. 
siuntii  siutau  siusti  toll,  ver- 

riickt  werden;  pa-  perf. 
siuvinys  Nahzeug. 
siuvu  siuvait  siuti  nahen. 
skaiiau       skaiczau       skaityti 

zahlen;    lesen,    mit    Obj. 

poterei  beten ;  nu-  ablesen ; 

pa-    aufzahlen,    verlesen; 

pa-si-  fiir  sich  lesen,  her- 

sagen,    beten ;    su-skaityti 

zusammenzahlen,  aufz. 
skaltlius  Zahl. 
skalbu   -hiau  skalhti  waschen 

(Wasche;    eig.    mit    dem 

Waschholz  schlagen);  szo- 

nus  skalhti  priigeln. 
skdldau    skdldtau  skdldyti  it. 

spalten. 
skambalas      Klingel,       dem. 

skambalelis. 


skambejimas  das  Klingen. 
skdmhinu  -nau  -Unti  klinge» 

lassen. 
skdmhu    -hejau    -heti    tonen,. 

klingen;  at-  widerhallen ;. 

pa-  erschallen. 
skandinu  -nau  -dinti  versinkeik 

lassen,  ertriinken. 
skdnskonei  pi.    Leckerbissen^ 
skanumynai  pi.  wohlschmek- 

kende  Speise,  Leckereien.. 
skanus  f.    -nl   ntr.   -nu   adv. 

skanei  schmackhaft. 
skard  Lumpen,  Fetzen. 
skdrhas  (p.  skarh)  Schatz. 
skarotas  f.  -ta  zerlumpt. 
skaudulys  Geschwiir. 
skaudus  f.    ~dl   ntr.   skaudtei 

schmerzhaft,  schmerzlichy 

heftig,  gewaltig. 
skauradd    (p.  skowroda,    klr.. 

skovoroda)  Bratpfanne. 
skausta  {skaudia  S.  76)  skau- 

dejo  -deti  es  schmerzt. 
skelbiu  -hiau  skelbti  in  einen* 

Ruf  bringen,  Geriicht  ver- 

breiten;  ap-  in   einen  R. 

br.,     verleumden;     ap-si- 

sich  in  schlechten  R.  br.. 
skeliu  skeliau  sk6lti  spalten. 
skendeju     -dejau     -deti     im 

UntersinkeUjim  Ertrinken 

sein. 
skepetd  Tuch. 
skestii    skendau  skesti   unter^ 

sinken,  im  Ertrinken  sein  ; 

nu-    untersinken,    hinab- 

sinken. 
skerdtu    -dtau     skersti      ab- 

stechen      (ein     Schwein) ; 

pa-si'  fiir  sich  schlachten. 


Wiirterbuch. 


^kiauture       Hahnenkamm, 
skiautur^  rodyti  stolz  tun. 

Mihinkt  inter j.   «klingU 

^kyU  Loch. 

£kyletas  f.  -ia  locherig. 

skjlii  skilau  skUti  sich  spalten. 

skilvis  m.  Magen. 

£cinkis  na.  schwaches  Bier, 
letzter  Aufgufi  beim  Be 
reiten  des  aim. 

fSkinu  sk^niau  sklnti  pfiiicken 
auch     =     fallen       (von 
Baumen);    isz-    eig.    aus 
pfiiicken,  S.  77  ausrotten 
pra-  abschlagen  (Wald). 

^kiriu  skyriau  skirti  trennen 
skirti-s  f  tir  sich  abscheiden 
auswahlen;  at-  abtr.,  at-si 
sich  abtr.;  pa-  absondern, 
auswahlen,  zuteilen,  n'a 
devo  pa-sklrta  ntr.  von 
Gott  bestimmt;jper-unter- 
scheiden. 

jskprius  Unterschied ;  instr. 
skyriu  abgesondert,  ab- 
seits,  fiir  sich. 

skleyas  (p.  sklep)  Gewolbe. 

sklepyju  -pyjau  -pyti  (p. 
sklepid)  wolben. 

sklidinas  f.  -nd  adv.  -nai 
voll  bis  zum  Rande,  bis 
zum  CberflieCen. 

^klypas  Lappen. 

skoVa  Schuld  (Geldschuld). 

^kraidau  -dtaii  skraidyti  it. 
eig.  kreisen,  ira  Kreise 
fliegen. 

skrdndas,  bei  Don.  skrdnda 
alter  schlechter  Pelz. 

^krentu  skreiau  skresti  sich 
mit    einer   Kruste    iiber- 


ziehen;  su-  perf.,  suskret^s 

mit  Schmutz  iiberzogen. 
skreplet    pi.    Schleim    (Aus- 

wurf). 
skreju  skrejau  skreti  kreisen, 

im  Kreise  fliegen ;  pa-  hin- 

kreisen,   S.  98   etwa  «ab- 

schweifen». 
skrynid    skryne    (wr.   skryna, 

p.  skrzynia)  Lade,  Kasten; 

dem.  skrynele. 
skryst  interj.  husch! 
skroUynas  Weifibuchenstand, 

-wald. 
skroUinis    f.   -w^    aus  WeiC- 

buchenholz. 
skroUus  WeiCbuche. 
skubinu      -nau     -binti     und 

skuhinu-s      sich     beeilen ; 

at-si-skiibinti     herbeieilen; 

par-si'  heim  eilen. 
skubriis  f.  -ri  adv.  -rei  eilig. 
skubus  f.  -bz  adv.  -bet  eilig. 
skujd  pi.  skujos  Nadeln  der 

Nadelholzer. 
skujiitas  f.  -ta  mit  Tannen- 

nadeln  versehen. 
skundd  Anklage. 
skundu     skudau     skiisti      zu 

schmerzen  anfangen;  pa- 
pert, 
skundtu       skundtau       skusti 

klagen     (=    Beschwerde 

fiihren),  skf^sti-s  sich  be- 

klagen;  ap-  verklagen. 
skilM  Scheune. 
skurstu  skurdau  skufsti    ver- 

kiimmern     (im     Wachs- 

tum);  nu-  perf. 
skusdinu  -nau  dinti  schaben, 

scheren     lassen ;       7m-si- 


Worterbuch. 


skmdintl  hafzdq  sich  den  ' 

Bart  scheren  lassen.  I 

$kutu  skutail  sTcusti  schaben, 

bafzdq  sh.  Bart  scheren. 
skvarMu  -biau  -hyti  bohrend  | 
,    stechen^    S.   52    mit   den  \ 

Niigeln  fassen.  \ 

shverbm   -hiaii  skvefhti    boh-  ' 

rend,   mit  etwas  Spitzem  \ 

stechen.  [ 

skverffju    -ravaCi    -riti    (fiir 

eksekverMi)       exequieren,  ; 

durch      Exekution      bei-  | 

treiben. 
skvlrhinu  -nau  -hinti  bohren,  | 

per-  durchb.  , 

slankau  -Mail  -kyti  it.  schlei-  ' 

chen. 
dapaii  -piau  -pyti  it.  bergen,  \ 

verbergen;    slapyti-s    sich  \ 

verb.  ! 

slapczei  adv.  heimlich. 
slaptd  Geheimnis,    instr.  sg,   j 

slaptd  und  instr.  pi.  slap- 

toms  heimlich.  i 

sldptas  Versteck.  I 

sUnis  m.  Sumpfstelle,  Stelle  I 

im  Acker,  die  keinen  Ab-  | 

fluO  hat. 
slenku  slinkau  slinkti  schlei-   | 

chen;  j-  einschleichen.        | 
slepiu  sUpiaii  slepti    bergen;   ! 

pa-  verbergen,  pa-si-  sich  j 

verb.  j 

slugine    Magd,     Dienstmad- 

chen. 
Slunkius  Mannesname. 
slutyju  -tyjau-tyti  (r.  sfuzW, 

^.siuzyc)  dienen;  pa-  perf. 
slutma  (wr.  sluzla)  Dienst. 
smagen^s  pi.  Mark,   Gehirn. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch. 


smag minis    f.  -ne   aus  Mark 

bestehend ;     ferner     sma- 

genm6  (deszra)  Markwurst. 
smagurdupi      -ravau      -rduti 

naschen,   lecker   schmau- 

sen. 
smagurei  pi.  Leckerbissen. 
smagus  f.  -I  ntr.  -u  adv.  -e? 

geschmeidig,     angenehm, 

adv.  auch :  tiichtig  =  sehr. 
smala  Teer. 

smalstumal  pi.  Leckerbissen. 
smarki7wzkas  Wiiterich. 
smarkus   f.    -ki    ntr.   smarku 

adv.      smarkei      grausam, 

grimmig,  strenge. 
smarkiimas  Scharfe,  Strenge, 

Grausamkeit. 
smdrv^  Gestank. 
smdugiu  -giau  smaw^fiiwiirgen, 

erwiirgen. 
sm^l^nas    Sandhaufen,    san- 

diger  Platz. 
smelis  (smdis?)  Sand,  mn^lin 

in  den  Sand. 
smengu    smegau    smegti    wo 

hineinfahren    (mit    einer 

Spitze);  i-  dass. 
smertelnas    f.    -Tia   adv.    -nai 

(wr.  smerteVnyj)  sterblich. 
smeftis  gen.  -tes  und  ~czo  m. 

(wr.  smerc)  Tod. 
smllga  Schmele  (Pflanzenart 

Aira). 
smifdas    Stanker    (Gestank- 

machender);      nichtsnut- 

ziger,  liederlicher  Kerl. 
smlrdinu  -nau  -dinti  stinken 

machen;  pa-  verstankern. 
smlrdtu       smirdejau        -deti 

stinken. 

19 


290 


Worterbuch. 


smirstu       smlrdau       smtrsti 

stinkend  werden ;  pa-  perf . 
smulkas     (p.    smyk    Fiedel- 

bogen ;  auch  lit.  diese  Be- 

deutung)  Geige. 
smunku  smukatl  smiikfi  gleiten ; 

nu-  abgl. 
smutnas     (wr.     smutnyj)     f. 

smutna   adv.   smutnal   be- 

triibt,  traurig. 
smuthd  (wr.  m.  smutok)  Trau- 

rigkeit. 
smutnyju  -nyjau  -nyii   betrii- 

ben;  smutnyti-s  sich  betr. 
snapas  Schnabel. 
snarglys  pi.  snarglel  Nasen- 

schleim,  Rotz. 
snarglius  Rotznase  (Schimpf- 

wort). 
sndud^u  -dtau  sndusti  schlum- 

mern. 
sniikis  Maul,  Schnauze. 
snustu     snudau     snusti     ein- 

schlummern. 
sodas  (wr.  sad)  Baum-,  Obst- 

garten. 
sodinu     -nail     -dlnti     sitzen 

machen,  setzen,  pflanzen; 

i-    einpflanzen;    pa-    bin- 

setzen,     pa-si-    sich    hin- 

setzen. 
sopagas  (r.  sapog)  Stiefel. 
sopagutas  f.  -ta  gestiefelt. 
sdp{i)  sopejo  -pcti  es  schmerzt. 
sopstu  sopo  sopti  von  Schmerz 

ergriffen  werden;  su-  perf. 
sotinu    -nau    -tinti    sattigen; 

pa-  perf.,  pa-si-  sich  sat- 
tigen; prisotinti  ersattigen. 
solus    f.    -ti  ntr.   sdtu    adv. 

soczet  sattigend. 


spdras  Dachsparren. 
spdrdau    <Uau  -dyti    it.   mit 

den  FiiGen  ausschlagen. 
sparnasFlugel,  dem.  sparnelis. 
spdud2u  -dtau  spdusti  driicken ; 
su-    zusammen-,    nieder-, 
erdriicken  com  prim  ere. 
sp^ved6  (p.  spoiviedz)  Beichte. 
speju  spejau  speti  MuCe  haben 
zu,    zur   rechten    Zeit  zu 
etwas  kommen;  wi-  iiber- 
raschen. 
spiiczu  -czau    spesti    schwar- 

men  (von  Bienen). 
speczus  Bienenschwarm. 
spidudau      -dtau      -dyti     it. 
driicken. 
I  spiduju  spioviau  spiduti  speien^ 
j       spucken;  u&-  daraufsp. 

spyk&rc     (niederd.     (5j)i!et) 
\       Speicher. 

!  spindulys  Strahl.  [len. 

spind&u  spindcjau  -deli  strah- 
spirgas  Stiickchen  gebratener 
I       Speck,  pi.  Grieben. 
I  sprtrginu    -nau    -ginti    braten 
(Speck). 
piriu     spyriau     splrti     mit 
den  Fiifien    stofien,    aus- 
schlagen. 
I  spragilas  Dreschflegel. 
I  sprdndas  Nacken. 
spring  stii     springaii     springti 
wtirgen  (beim  Schlingen); 
ut-  ersticken. 
I  spriustu  s.  sprustu. 
sprogstu       sprogau       sprogti 

spriel^en;  isz-  aufspr. 
sprustu  spriidau  sprusti  heraus- 
gleiten,     -schliipf  en ;    isz- 
entschliipfen. 


Worterbuch. 


291 


sriuba  Suppe,  sriubon  in  die  1 

S.  I 

srove  Strom. 

staigd  adv.  schnell,  plotzlich.   . 

staUes  pi.  Webstuhl. 

stalas   (r.   stoi)  Tisch,    dem.  i 

stalelis. 
staldas  Stall. 
stdltese  Tischtuch. 
stamhiis    f.    -hi    ntr.    stambu 

adv.    stambei    grob,     fest 

gebaut,  stark  von  Wuchs. 
stapteriu  -ter&jau  -tereti  dem. 

plotzlich  stillstehen,  plotz- 
lich stillhalten. 
statau  staczau  statyti  stellen ; 

af-    herumst.;    /-    einst. ;   i 

pa-  hinst. ;  pri-  heranst. ; 

su'  zusammenst.;  u2-  ver-  .. 

stellen    =    einschliefiend  i 

stellen. 
staunei  pi.  (r.  stavni)  holzer-  I 

nes  Gefafi.  ' 

stebid-s   -biau-s   stebti-s   (eig.   ; 

sich  stemmen)  sich  empor-  ! 

strecken,     sich     auf    die  ! 

Zehen  stellen.  i 

stebiii-s  stebejau-s  -beti-s  stau-  \ 

nen;    nu-si-st.    erstaunen. 
stekenu    -nan    -kenti  qualen, 

sich  mit  etwas  abqualen;  \ 

S.    58    soviel     wie    «ab-  i 

schlachten  » ;  nu-  abqualen,   ; 

S.  67  zerdreschen. 
steliuju  -liavau  -liuti  bestellen,  i 

bereiten ;  steliuti-s  fiir  sich 

bereiten;  pa-  perf. 
stengiu     -giau     stengti     (eig. 

stemmen    intr.,     stramm 

werden)  sich  anstrengen ; 

stengti-s  sich  widersetzen; 


i-siengtiimaiwu^Q  sein  zu, 
vermogen ;  presz-si-  sich 
widersetzen. 

steim  -nejau  -ncti  stohnen. 

Stepas  Stephan. 

sterva  (r.  sterva)  Aas. 

si/Mas  Glas. 

stimpu  stipau  stlpti  steif 
werden,  erstarren. 

stingii  stigaii  sttgti  wohin 
kommen,  anlangen ;  pri- 
hingelangen. 

sfiprinu   -7iau  -rinti  starken. 

stiprus  f.  -rl  adv.  -rel  stark. 

stypsau  -sojau  -soti  steif, 
Starr  dastehen. 

stgras  (niederd.  ©tur)  Steuer. 

styrininkas  Steuermann. 

stogas  Dach. 

stoju  stojau  stoti  sich  stellen; 
stoti-s  wohin  treten;  ap-si- 
stehen  bleiben,  aufhoren; 
at-stoti  wegtreten,  weg- 
gehen,  sich  entfernen, 
at-si-  dass.,  sich  auf  stellen ; 
i-stoti  eintreten;  pa-  wer- 
den (zu  etwas) ;  pa-si-  sich 
hin stellen ;  pra-stoti  ver- 
lassen,  in  Stich  lassen; 
pri-  hinzutreten  zu;  su-si- 
zusammentreten ;  u^-  an-, 
herantreten ;  ant  vektos 
2iist.  zur  Wache  antreten; 
septintus  metiis  uMoj^s 
nahe  an  sieben  Jahre. 

stokstio  stokau  stokti  mangeln, 
anfangen  zu  m.;  pri- 
Mangel  erleiden ,  er- 
mangeln. 

stoMil  m.  Leibeslange,  Natur, 
stomenesp  zur  Leibeslange. 

19* 


292 


WOrterbuch. 


stone  (stoTie,  klr.  sfam)  Stand 
im  Viehstall. 

storas  f.  stord  adv.  storai 
dick. 

storastas  S.  108  «Land- 
pfleger»   (p.  starosta). 

stoviu  'Vejau  -veti  stehen; 
isz-st.  stundq  eine  Stunde 
hindurchstehen ;  nu-  nie- 
derstehen  =  durch  Stehen 
niederdriicken,  S.  24. 

str&ja  Pferdestall,  dem.  stra- 

strampas  Knittel. 

strdpt  interj.  beim  plotzlichen 

Aufhoren  einer  Bewegung. 
strdzdas  Drossel,  dem.  straz- 

du2!is,  strazdutelis. 
striunyju    -nau    -nyti    schwer 

schleppen. 
strokas  (wr.  strach  Schrecken) 

Gefahr;    Eile,    instr.    pi. 

strokais    in   der   Eile,    in 

der  Hast. 
strum  (r.  struna)  Seite. 
stubd  Stube. 

stugt  interj.,  etwa  «piumps»  ! 
stui  (p.  stoj)  interj.  halt! 
stukis   m.   Stiick,   dem.   stu- 

helis;  stiikeis  instr.  pi.   in 

Stiicken,  stiickweise. 
stumdau  -dtau  -dyti  it.  stoBen, 

herumstofien. 
stumiu  stumiau  stumti  stoCen ; 

j-  hineinst. 
stundas  Stunde. 
stungis    m.     altes    stumpfes 

Messer. 
stubrynas  Platz  voller  Baum- 

stiimpf  e. 
sttflbris  m.  Baumstumpf. 


sttthri^tas  f.  -ta  vol!  von 
Baumstumpf  en. 

stifa  Stof  (Getrankmost). 

su  prap.  mit,  §  236. 

subatd  (wr.  siibota)  Sonn- 
abend. 

subine  After. 

suboju  -bojau  -boti  (subiiju 
-bavau  -bdti)  hin  und  her 
schwanken,  schaukeln. 

siidas  (wr.  sud)  Gericht. 

sudas  (wr.  pi.  sudy  ein  paar 
Wassereimer)  GefaC. 

sudyju  -dyjau  -dyti  (wr.  sudzi6) 
rich  ten  ;  at-  aburteilen. 

sudid  m.  (r,  sud'ja)  Richter. 

sugrqttai  pi.,  dem.  sugrq&telei 
Besuch  der  Neuvermahl- 
ten  bei  den  Eltern,  Heim- 
besuch. 

sugreszyjimas  Versiindigung. 

sujudimas  Aufregung,  Be- 
wegung. 

sukinu  -nail  -kinti  it.  drehen ; 
su-  zusammendrehen,perf. 

suku  sukau  sukti  drehen, 
von  der  Giltinc  erwiirgen ; 
siikti-s  sich  drehen,  sich 
wenden,  velniop  sukti-s 
zum  Teufel  gehen ;  at-si- 
sukti  sich  herumdrehen. 

sulyg  adv.  gleich. 

sumiszlmas  Vermischung, 
Verwirrung. 

sunkybe  Schwere. 

sunkus  f.  -kl  adv.  sunkei. 
sup.  s'ankidusias  schwer ; 
f.  sunkl  auch:  schwanger. 

sunus  Sohn,  sunailspii)  zum 
Sohne. 

sup6  Suppe. 


Worterbucb. 


293 


siirbiu  -biau  surbfi  schliirfen, 
aufsaugen ;  pri-si-  sich  satt 
schliirfen. 

siiris  m.  (r.  syr)  Kase. 


su-si- 


susep 


su-si-ejo,  s.  einu. 
siisyk  adv.  mit   einem  mal, 

s.  sykis. 
susikalbejimas    Gesprach,    s. 

kalhi, 
susimllimas     Erbarmen,      s. 


suspmti  =  sii-si-ptnt%  s. 
pinu, 

siitverimas       Erschaffung , 
Schopfung,  Geschopf. 

s4las  Bank,  dem.  sulelis. 

svartis  m.  Gewicht,  Wage- 
balken,  Wage,  meist  pi. 
svarczet  Wage. 

sveczas  Gast,  dem.  svetelis. 

sveikas  f.  sveikd  adv.  sveikat 
gesund,  unverletzt. 

sveihata  Gesundheit. 

sveikinu  -kinau  -kinti  eig. 
gesund  machen;  (gesund 
wiinschen)  grlifien ;  at-si- 
sich  verabschieden;  pa- 
begriiCen  ;  pa-si-  sich  be- 
griiCen. 

sveriu  sveriau  sverti  wagen ; 
ins  Gewicht  fallen;  at- 
Gegengewicht  halten,  im 
Gewicht  gleich  sein ;  nu- 
eig.  bin ab wagen  =  die 
Wagschale  niederdriicken. 

svetelis  dem.  zu  sveczas. 

svetimas  f.  svetima  adv. 
svetimal  fremd. 

svetlycza  (wr.  sveflica)  Saal, 
groBes  Zimmer. 


svetur  adv.  am  fremden  Ort, 

Isz  svetur  von  auCer  dem 

Hause  her. 
sveias  (wr.  svet)    Welt,  koU. 

Menschen. 
svetiszkas  f.   a  adv.  -ai  welt- 

lich,  menschlich. 
svllinu    -linau    -linti    sengen 

trans.;  ap-  versengen. 
svilu  svilau  svilti  sengen  intr. ; 

isz-  versengt  werden. 
svyrinept  -nejau  -neti  it.  dem. 

schwanken. 
svirii    svirau    svirti    tjberge- 

wicht    bekommen,     nach 

der  Seite  schwanken. 
svodbd    (wr.  svad'ba)    Hoch- 

zeit,  svodbon  zur  H. 
svodblnis  f.  -ne  hochzeitlich. 
svodbiszkas   f.    -ka   adv.   -kai 

hochzeitlich. 
svotas    (r.   svat)    Brautvater, 

svotai     pi.      Brauteltern ; 

Hochzeitsgaste. 
svotbd  s.  svodbd. 


szakd  Zweig,  dem.  szakiiMle, 

szakutele. 
szdke  Gabel,  dem.  szakele. 
szaknls  f.  Wurzel. 
szakoju    -kojau    -koti    Zweige 

treiben;    isz-    Aste    aus- 

breiten. 
szakotas  f.  -ta  astig. 
szale  adv.  prap.  neben. 
szalh     f.     Seite,      Gegend  ; 

szalin  beiseite,  weg;  dem. 

szalele. 


294 


Worterbuch. 


szdltas  f.  szalta  ntr.  szaltd 
adv.  szaltai  kalt. 

szaltinis  m.  Quelle. 

szaltis  m.  Kalte. 

szaltysziduju  -sziavau  -sziduU 
Schultheifi  sein. 

szaltyszius  (pi.  soitys)  Schiilt- 
heifi,  Schulze. 

szqlu  szalau  szdlti  kalt  war- 
den ;  su-  erfrieren. 

szarlotas  (p.  szharfat)  Schar- 
lach. 

szdrvas  Harnisch. 

szaszas  pi.  szaszal  Grind. 

szasziitas  f.  -ta  grindig, 
schorfig  (S.62  vom  Schnee 
beim  Auftauen). 

szdudas  Strohhalm,  Halm, 
pi.  szaudal  Stroh. 

szdudau  -dtau  -dyfi  it. 
schieCen. 

szduju  szoviau  szduti  schieCen, 
S.  30  vom  Einschieben  in 
den  Ofen;  szdujamas  gin- 
Mas  SchuOwaffe ;  ?-  hinein- 
schiefien ;  nu-  erscbiefien. 

szaukiu  -kiail  -szaukti  rufen; 
su-  zusammen-,  herrufen. 

szduksztas  Loffel. 

szaunas  f.  -szaund  und  szauniis 
f.  szaum  adv.  szaunei 
tiichtig. 

szei  adv.  so,  szet  ir  tet.  so 
und  so;  s.  szeip. 

szeimyna  Familie,  Hausleute, 
Gesinde. 

szeip  so,  sonst. 

szeirys  Witwer. 

szelmis  Schelm,  Spitzbube. 

szelm^sta,  szelmysU'  Scbelmen- 
streich,  Spitzbiiberei. 


j  szelpiu  -piau  szelpti  helfen. 
'  szemas  f.  szemd   adv.  szemat 

grau,  blaugrau. 
szen  adv.  hierhin. 
sze-nakt  adv.  in  dieser  Nacht, 

diese  Nacht  durch. 
sz&navoj^i  -vojau  -voti  (p.  szano- 

tvac)  schonen. 
szenden  szendC  adv.  heute. 
szepis  f.  Schiff. 
szemi    szcriau    szerti  fiittern 

(Vieh). 
szefnas  Wildeber. 
szeszelis  m.  Schatten. 
szeszl  f.  szeszios  sechs. 
szesztas  f.  szesztd  sechster. 
szeszthies  pi.  Himmelfahrts- 

fest. 
szetonas  (wr.  szatan)  Satan. 
szenas  Heu^  dem.  szenelis. 
szenpiuvis     m.      Heumiihen, 

dem.  szcnpmvcUs. 
szepifi-s    -piau-s   szepti-s    die 

Zahne     fletschen;     isz-si- 

szepti    Gesicht    verziehen, 

Gesichter  schneiden. 
szidudas  s.  szdudas. 
szidurc  Norden. 
sziaurys  Nordwind. 
sziaurrytvcjis  m.Nordostwind. 
sziaurus  f.  -ii  nordlich,  vom 

Winde    sziaurus    vejutclis 

S.  32. 
szidurvakarinis    f.    -ne    nord- 

westlich. 
szidusziu-s   -sziau-s   sziduszti-s 

sich  strauben  (von  Haaren) ; 

pa-si- sziduszti  perf. 
szlcze  adv.  hier. 
szydas  (szydas?)  feine  Lein- 

wand. 


W(5rterbuch. 


295 


szydas  Schild. 

szienakt  s.  szendkt. 

■szikna  After. 

•sziknioju    -niojau    -nioti,    isz- 

hinaTisburzeln,  -watscheln. 
^zUas    Heide,    Fichtenwald, 

Wald,  dem.  szilelis. 
^zUdau  -dtau  -dyti  warmen; 

pa-si-    sich    (dat.)    er war- 
men;  su-  erwarmen. 
SzileU  Ortsname. 
^zilkai  pi.  (r.  selk)  Seide. 
^ziltas  f.  ntr.  szilta  adv.  sziltai 

warm. 
^szilu  szilaii  szUti  warm  wer- 

den ;  at-  wieder  warm  w. 
sziluma  Warme. 
szhnelis  m.  Schimrael  (Pferd). 
■szimet  adv.  heuer. 
szimtas  hundert. 
szimiynas  Hundertzahl. 
szimtininkas  centurio. 
szinkd  (wr.  p.  szynk)  Schenke. 
szinkarka  (wr.  sinkarka)  Schen- 

kerin. 
szinkorystc  Schenkenamt. 
szinkorius        (p.       szynkarz) 

Schenkwirt,  bibl.  Schenk. 
j^zioks    f.  sziokia   von    dieser 

Beschaffenheit ,      solcher , 

net   szioks  net   foks  weder 

dieser  noch  jener. 
^zioV  sziolei     adv.,    Ik   sziol  I 

bisher,  bis  jetzt.  I 

szlporms  Schiffer.  i 

szypsau    -sojau    -soti     hohn- 

lachen;  szypsau-s  lacheln, 

grinsen. 
-szirdlngas    f.    -ga    adv.    -gai  \ 

herzvoU,  herzlich ;  szirdlngs 

brolau  Herzensbnider. 


szirdis  f.  Herz,  dem.  szirdele, 

szird0e,  szirdui6,  szirduiele. 
szis  szisai  f.  szl  dieser,  §  74. 
ssiszion  adv.  hier. 
sziszkd  Tannenzapfen. 
szital  (ntr.  dies)  adv.  siehe! 

vgl.  sztal. 
szitalpo  szitali)  adv.  auf  diese 

Weise. 
szltas  f.  szita  dieser. 
sziubd  s.  sziihd. 
sziuile  Schule. 
sziuilokas  Schiller. 
sziupinys  Erbsenbrei. 
sziurpsat2  -sojau   -soti   schau- 

dernd  dastehen. 
sziurpstu  sziurpaii  sziufpti  er- 

schaudern. 
szlamszczu     -szczau    szlamszti 

sausen. 
szlamstu       szlatnau      szlamti 

sausen,  rauschen ;  su-  daher 

sausen. 
szldpias  f .  szlapiu  adv.  szlapei 

naJS. 
szlapjurgis  m.  (nasser  Georg) 

Trunkenbold. 
Szlav^  (ostl.  Szlove)  Ortsname. 
szliukare    Wetzsteinbehalter. 
szliurpiu  -piau  szliurpti  schliir- 

fen. 
szlove  (r.  stava)  Herrlichkeit. 
szlovingas    f.    -ga    adv.    -gai 

herrlich. 
szlovinu  -nau  -vinti  verherr- 

lichen,  preisen. 
szlovnas      (r.      sfavnyj)       t. 

szlovna  adv.  -oiat  herrlich ; 

szlovniu    szlovnidusei    adv. 

sup.  am  allerherrlichsten, 

s.  §  94. 


296 


WOrterbuch. 


szlubdju  -bavau  -bdti  hinken ; 
at-  heranh. 

szldju  szlaviau  szliiti  fegen^ 
kehren. 

szldstau  szMsczau  szlustyti  it. 
fegen,  abkehren,  wischen. 

szmotas  (p.  szmat)  dickes 
Stiick,  dicke  Schnitte; 
instr.  pi.  szmotais  in  dicken 
Klumpen,  S.  48. 

sznairas  f.  sznaird  adv.  sznairei 
scheel  blickend. 

Sztmirukas  Mannesname. 

sznelderka  Scbneiderin. 

sznektd  Gerede. 

szneku  -kejau  -keti  sprechen ; 
j'  einreden  auf  jem.;  zu- 
reden;  fa-si-  sich  unter- 
reden,  unterhalten ;  pra- 
zu  sprechen  anfangen, 
Sprache  gewinnen ;  su- 
szneketi  bereden ,  ab  - 
machen,sw-52-  sich  bereden, 
sich  verabreden. 

sznekinu  -nau  -kinti  zuni 
Sprechen  bringen ,  an- 
reden;  pra-  perl 

szniHdu  -dejau  -deti  zischeln, 
fliistern. 

sznypszt  interj.,  den  Laut 
eines  zischenden  Gerau- 
sches ,  einer  zischenden 
Bewegung  ausdriickend. 

szobU  (wr.  p.  sabl'a)  Sabel. 

szdkis  m.  Sprung,  Tanz. 

szoku  szokau  szokti  springen, 
tanzen ;  at-  herspringen ;  /- 
hineinspringen  ;isz-  heraus- 
spr.;  pa-  aufspringen,  zii- 
springen ;  pra-  voriiber- 
springen,  vergehen  (Zeit); 


I       vertanzen;  su-  zusammen 

j       hinspringen. 

!  szokineju  -nejau  -neti  it.  dem. 

I       herumspringen,  tanzen. 

I  szonas  Seite  (des  Korpers). 

!  szpelidju    -liavau   -Ihiti    und 

i       szpeli4ju  spielen; 

I  szpeld  Spiel. 

I  szpelmonas  Spielmann. 

I  szpifkdr^  s.  sp^kere. 

'  szpykis  m.  Radspeiche  (nie- 

'       derd.  ]\)el). 

szplle  (niederd.  \p\i)  Spiel. 

sztdi  adv.  siehe! 

sztdlmistras  Stallmeister. 
i  sztuderuju   -r avail   -rfdi   stu- 
i       dieren. 
:  sztuka  (wr.  stuka)  Scherz. 

sztukis    m.     Stiick,    Scherz, 

szturmas  Sturm.        [Possen. 

sziibd  (wr.  suba  Pelz,  Pelz- 
rock)  kostbares  Gewand, 
dem..  szubeU. 

szudas  Scheie,  Unflatiges. 

szudvahalis  m.  Mistkafer. 

sziikauju  -kavau  -kauti  echreieUy 
jubeln. 

szukavinias  Geschrei,  Gejubel. 

szuksztu  interj.  des  Verbie- 
tens,  mit  Dat.  sz,  jums 
hiitet  euch! 

szukteriu  -tercjau  -tercti  dem. 
aufschreien. 

szuk4ju  -kavau  -Miti  kammen. 

szulca  Schulze. 

szuhnistras  Schulmeister. 

szunelis  dem.  zu  szih 

szimtii  szntati  szusti  schmo- 
ren  it.  trans. 

-szunkii  -szukau  -szukti,  su- 
aufschreien,  ausrufen. 


Worterbuch. 


297 


szupinys  s.  sziupinys. 
szuriiju  -ravau  -rfiti  scheuern 

(riiederd.  f(f)iiem). 
szutyju  -tyjau  -tyti  (r.  suiit') 

scherzen^  Spafi  machen. 
szutinu    -nau    -tinti    briihen, 

schmoren  trans. ;  isz-  aus- 

schmoren ;  isz-si-  f iir  sich 

ausschm. 
szutkd  (r.  suiJca)  Seherz. 
sztl   m.  Hund,    §  69,   dem. 

szuntlis. 
sz'&lels    instr.    pi.    adv.    im 

Galopp. 
szvaistau  szvaisczail  szvaiatyti 

it.  leuchten  trans. ;  ap-si- 

sich  (dat.)  herumleuchten. 
szvdnkus   f.    -i   ntr.  -u   adv. 

-ei  anstandig. 
Szveisteris  m.  Schweizer. 
szvenczu  szvenczau  szvesti  fei- 

ern    (ein    Fest);     heilig- 

halten ;     at-    entheiligen, 

entweihen;   pa-    heiligen, 

weihen. 
szventas    f.   szventa  adv.   -tal 

heilig. 
szvente  Feiertag,  Festtag. 
szventenyhe  Heiligtum. 
szveplioju  -liojau  -lioti  lispeln. 
szveczu  sveczau  szvesti  leuch- 
ten   intr.,    glanzen;     ap- 

umleuchten. 
szvesd,  Helle,  Licht. 
szvesyhe  Licht,  Helle. 
szvesus  f.  -si  ntr.  szves2i  adv. 

szvesei     hell,     leuchtend, 

gliinzend. 
szvygtdinu    -nau    -dinti^    isz- 

wegschleichen. 
szvUpiu  -piau  szvilpti  pfeifen. 


\  szvylpt  interj.   Nachahmung 

des  Pfeiflautes. 
:  szvlnas  Blei. 
\  szvintu    szvitau    szvisti    hell 

werden;  pra-  perf. 
szvytiiju  -tavau  -tidi  blinken. 


taboTcas  Tabak. 
I  tabolai  adv.  oder  interj.  S.  99 
(ein  Verbum  tabaluti  oder 
fabaloti    in    den    Worter- 
biichern  von  Mietinis  und 
XaZis = hin  und  her  sch  wan- 
ken,    z.  B.    beim  Reiten) 
!       etwa:  bimmel  bammel! 
'  taczau  taczaus  adv.  dennoch. 
tadd  adv.  dann,  da  (zeitlich). 
tat   ntr.    das    (zu   tds);    so; 
im  Nachsatz  =  so;  tat-gi 
so  nun,  also. 
tdikau  -Iciau  -kyti  passen  trans. ; 
pa-si-  sich  fiigen ;  zu  HiKe- 
kommen. 
tatp    talpo   adv.    so;    taipjau 
\       taipojau  ebenso,  ebenfalls;: 
I       taipajeg     ebenso;     tazp-ka 
I       so  etwas. 

I  taisau  -siau  -syti  einrichten, 
'  bereiten ;  taisyti-s  sich  (dat.) 
I  einrichten ;  l-t.  einrichten  ; 
■  isz-  ausr. ;  su-  anr.  (Speisen), 
j  ni-  etwas  in  eine  Offnung 
I  einpassen,  S.  37  vom  Auf- 
setzen  der  Axt  auf  einen 
Stiel. 
i  tdkas  FuCpfad. 

tciksz  interj.  bei  heftigem^ 
;  Schlag  oder  Fall,  etwa. 
:        «klapp» ! 


•298 


Worterbuch. 


Tamosdus  (p.  Tomasz)  Tho- 
mas. 
tampii   tapiau   tapti  werden; 

pri-  erleben. 
iamsa   Dunkelheit,    Finster- 

nis. 
tamsyM  Dunkelheit. 
tdmsinu      -nan,     -sinti     ver- 

dunkeln. 
tamsus  f.  'SI  ntr.  tamsu  adv. 

tamsei  dunkel,  finster, 
tankuma  Dickicht. 
tdnkus  f.  'ki  adv.  fdnkei  dicht; 

adv.  haufig,  oft. 
iarhd  (wr.  torha)  Tragtasche, 

Beutel. 
tariu  tariau  tarti  und  tar^ti 

sageii ;      tafti-s     m  ein  en ; 

2.  opt.  tartum,  tarytum  du 

mochtest  (=  man  mochte) 

sagen  =  gewissermafien ; 

isz-  aussprechen;  su-  ein- 

stimmen,ubereinkommen. 
iarnas  Diener. 
tarnduju  -navail  -nduti  Diener 

sein,  dienen. 
iarp  priip.  zwischen,   unter. 
Urpas  Zwischenraum ;  instr. 

sg.  tdrpii  zwischen,  instr. 

pi.   tdrpais    in    Zwischen- 

raumen,  zuzeiten. 
idrszkinu  -kinau   -kinti  klap- 

pern  machen ;   mit  Klap- 

pern  hinwerfen. 
tarszkiu  -kejau  -kcti  klappern. 
fas   tasai    f.  id  ntr.  tal  der, 

§  76. 
iqsau   -siau   -syti   it.  herum- 

zerren  ;  tqsyti-s  sich  gegen- 

seitig  hin  und  her  zerren. 
iasyk  adv.  damals,  s.  sykis. 


taspdts     f.    tapafi     derselbe, 

idem ;  s.  j;afs. 
taszTcas  Tupfel,  Fleck. 
taszkfdas  f.  -ta  gefleckt,  bunt. 
taszld  Teig. 
tatai    ntr.    das,    tatat-gi    das 

nun,  das  also. 
tdukas  Fettstiick,  taiikat  Fett. 
Taukei  pi.  Ortsname. 
taure  Becher. 

taurelius  Teller,  s.  torelka. 
tdvas  f.  tava  deiner,   tavds-is 

f.  tavoji  der,   die  deinige, 

pi.  tave-ji  die  deinigen. 
tavesp(i)  zu  dir. 
tavo  poss.  dein,  §  77. 
tavoras  (r.  tovar)  Ware. 
te  adv.  da. 
te-  einschrankende  Partikel, 

§  246;  te-be-  s.  be-, 
tebesii  =  te-be-esu. 
tegul,  s.  §  173. 
tet    adv.    so,    s.   telp;    teijau 

ebenso. 
teihiu  -Iciaff  teJkti,  pa-  MuCe 

haben ;  ne-pa-  kerne  Ruhe 

haben. 
telp  (s.  te?  und  tatp)  adv.  so, 

teipojau     teipjail     feipajeg 

ebenso,  ebenfalls. 
teisybd  Gerechtigkeit,  Wahr- 

heit. 
teislngas     f.    -ga     adv.    -gai 

gerecht. 
teistis    i.   -si    ntr.  feme   adv. 

teisei  gerecht;  richtig. 
tekinas   f.    tekind    in   vollem 

Lauf. 
fekii  -kejau  -keti  laufen ;  auf- 

gehen     (von     Gestirnen) ; 

nu'      herabflieCen,      hin- 


Worterbuch. 


299 


fliefien,  mit  i(t  sich  ver- 
heiraten  (von  der  Frau); 
ut-  aufgehen  (von  Ge- 
stirnen). 

telpii  tilpau  tilpti  Raum  haben 
in  etwas,  hineingehen  in 
etwas. 

temyju  -myjau  -myti  be- 
merken ;  ne-temyjant  un- 
bemerkt  S.  36;  temyti-s 
sich  merken ;  i-si-temyti 
sich  (im  Gedachtnis)  ein- 
pragen,  genau  merken. 

temnycza  (wr.  (-emnica)  Ge- 
fangnis. 

tempiu  -piaii  tempti  spannen, 
dehnen ;  i-  einsp. ;  isz- 
ausspannen,  ausdehnen, 
(Backen,  Lippen)  aufbla- 
sen. 

temstu  temau  temti  dunkel 
werden;  ap-  sich  verfin- 
stern,  aptemes  S.  79  ver- 
dunkelt. 

tm  tenai  adv.  dort,  dorthin, 
tenjau  ebendahin. 

tenkfi  tekau  tekti  ausreichen, 
ne-t.  nicht  auskommen  mit, 
nicht  geniigend  haben ; 
nu-  und  ww-si-  bis  wohin 
reichen,  sich  erstrecken ; 
pa-  wahren ;  pri-  zureichen ; 
u2-  ausreichen. 

tepalas  Schmiere,  Salbe,  dem. 
tepalelis. 

tepii  tepiail  tepti  schmieren; 
2^0-  beschm. 

ierpas  tclrpas;  \sz  t'arpii 
S.  77  heraus  zwischen. 

tese  =  te-esc.  [recken. 

tesiu     -siau     testi     dehnen, 


testamentas  Testament. 
teszkinu    -kinau    -kinti   Dick- 

fiussiges  werfen. 
ieszkiu  teszkiau  tckszti  Dick- 

fliissiges  werfen,    in    ein- 

zelnen  Stiicken  w. 
teszkii  -kejau  -keti  in  dicken 

Stiicken  fallen. 
tetel  vok.  Vaterchen. 
tetytis  m.  dem.  Vaterchen. 
Uvas    Vater,    dem.    tevelis; 

pi.  tevm  Eltern. 
teve-mus  Vaterunser. 
tevynC'  Vaterland. 
teviszkas    f.    -ka     adv.    -kai 

vaterlich. 
feviszke     Vaterland,     Vater- 

haus,  dem.  teviszkele. 
tek  subst.  indekl.,  §  107  a,  so 

viel,  tan  turn;  aliquantum. 
tesa  Wahrheit,  'isz  tesds  in  W. 
tesiog  adv.  geradeswegs,   ge- 

radezu. 
tesiu  -siau  testi  gerade  richten, 

strecken;  isz-  ausstrecken, 

isz-si-    sich    ausstr.,    sich 

erstr. 
tlcz  interj.  scht!  still! 
tyczdms  instr.    pi.   adv.    (zu 

einem    tyczd)    absichtlich, 

zum  Trotz. 
tiektai,  s.  tikf. 
tj/kau     -kojau    -koti    worauf 

lauern. 
tikejimas  Glauben. 
tykineju  -oiejan  -neti  it.  dem. 

lauern  auf  etwas. 
tikiii    -kejau    -keti    glauben; 

i-  glauben    an;    isz-   ver- 

trauen ;  nu-si-  sich  worauf 

verlassen. 


300 


Worterbuch. 


tlkras  f.  tikra  adv.  tikrai 
recht,  richtig. 

ttkt  tiktat  ilk  adv.  nur,  doch. 

tyld  das  Schweigen,  instr.  pi. 
tyloms  schweigend,  still, 
unbemerkt. 

Mdau  ^dtau  -dyti  schweigen 
machen,  besanftigen. 

tyliii  -Ujau  -leti  schweigen. 

iUtas  Briicke. 

timpineju  -nejau  -neti  lang- 
sam  gehen,  bummeln. 

tiihpinu  -pitmu  -pinti  mit 
langgestreckten  Beinen 
langsam  gehen;  isz-  so 
herausgehen. 

tinginys  Faulpelz. 

thigiu  tingejau  -geti  trage  sein , 
faulenzen;  pa-  perf. 

tingus  f.  -gl  ntr.  tingu  adv. 
tingd  trage,  faul. 

tinku  tikau  tlkti  passen  intr. ; 
|- jemand  zu  Gef  alien  sein, 
ihm  recht  machen;  7iu-si- 
sich  ereignen,  eintreffen 
(S.  84  vom  Traume);  pa- 
gefallen ;  pri-  passend  sein 
fur,  zukommen,  gebiihren, 
priiinkqs -psissend,  bequem; 
SU-,  su'Si-  begegnen ;  su-si- 
sich  vertragen,  sich  eini- 
gen ;  ui-  plotzlich  eintreten 
(=  auftreten,  erscheinen). 

tinklas  Netz. 

tyriii  tijriau  ttrti  erfahren; 
isz-  durch  Fragen  heraus- 
bekommen;  pa-  erfahren. 

tirpstu  tirpaii  tifpti  schmelzen 
intr. 

tifsztas  f.  tirszia  adv.  tirsztm 
dickfliissig. 


tirsztokas  f.  tirsztoka  ziemlich 

dickfliissig,  dicklich. 
tyst  (tist)  interj.  beim  Zupfen, 

etwa  «zwick» ! 
titnagas  Feuerstein. 
tytveikas  Menge,  tykeik  daug 

sehr  viel. 
to-d£l  adv.  deswegen. 
to-drylei  adv.  deswegen. 
to-dryn  adv.  deswegen. 
toks   toksal  f.   tokia  solcher, 

talis,  toksjau  ebensolcher. 
toktai  ntr.  solches. 
toll  adv.  weit,  komp.  toliaus, 

sup.  toliaus. 
tolimas  f.  -ma  fern. 
tolyn  toly   ins  weite,    in  die 

Feme,  weiter. 
idlinu  -nau  -linti   entfernen; 

at-^  ati-  perf. 
tolo    gen.    in    hz    tolo    von 

weitem. 
to-pi  zu  dem,  §  118. 
torelius,    torelka    (r.    tareika) 

Teller. 
tralce    (p.    trojca)    Dreieinig- 

keit,  Sonntag  Trinitatis. 
trankau  -kiau  -k^ti  it.  stoCen, 

anstoJBen. 
tranksmas  Getiimmel,  Larm. 
transzerfiju  -ravaii  -rfdi  tran- 

chieren. 
traszia,      (trqszid      trqszia'^) 

Verwesung ,      Verwestes  ; 

Diinger. 
trqszus   verfault,    S.  76  von 

welken  Blattern. 
trdukiu  -kiau  trdukti  ziehen; 

trdukti-s  sich  ziehen,  sich 

erstrecken ;    j-trdukti    ein- 

ziehen    (auch   intr.);    isz- 


Wdrterbuch. 


301 


ausziehen,    auch  intr.  = 

aus      einem      Aufenthalt 

ausz. ;  nu-  abziehen  (auch 

intr.) 
treczas  f.  treczd  dritter. 
trejl  f.  trejos  drei,   §  102. 
tremiit  tr&miau  tremti  nieder- 

werfen,  hinschleudern. 
trenkiu  -kiau  trenkti  stoCen, 

anstoCen ;      i-     hineinst. ; 

i-si-  hef  tig  an  etwas  stofien. 
trlkinu  -nau  -kinti  storen  (im 

Sprechen  usw.) 
trikojis  m.  Dreifufi. 
tr^lika  dreizehn. 
irinkejimas  Gedrohue. 
irinku  trikau  trlkti   anstofien 

(beim     Sprechen);      fehl 

gehen  mit  etwas. 
trlnku  'kejau  -keti  drohnen. 
trys  drei,   §  98. 
triumpas,     adv.     triump      s. 

trumpas. 
triusas    Geschaftigkeit,    Be- 

muhung. 
triusineju  -nejau  -neti  dem.  it. 

geschaftig  sein. 
triusiu  -siail  trvusti  sich  viel 

bemiihen ,        umherwirt- 

schaften. 
trivoju  -vojau  -v6ti  (wr.  trivac) 

ertragen;  isz-  aushalten. 
troba  Gebaude. 
troksztu  troszkau  trokszti  diir- 

sten,  heftig  begehren. 
tropyju-pyjau  -pyti  (wr.  trapic) 

treffen;   tropyja-s  es  trifft 

sich;  pa-  antreffen. 
tropnas  f.  tropna  adv.  tropnal 

trefFend,  passend. 
trukinu  -nau  -kinti  auf  halten 


=  versaumen  trans. ;  tru- 
kinti-s  sich  aufhalten. 

trukis  m.  Zug. 

trukstu  trukau  trukfi  zer- 
reifien  intr. ,  entzwei  gehen  ; 
pra-  durchreiCen,  platzen. 

trumpas  f.  trumpd  adv.  trumpa% 
kurz^  adv.  in  Kiirze,  bald. 

trunkil  trukau  frukti  sich 
hinziehen  (von  der  Zeit) ; 
u^-siob.  verziehen,  sich  auf- 
halten, zogern,  zaudern. 

trupu  -pejau  -p'eti  brockeln 
intr. 

truputys  Brocken,  bifichen. 

tu  du,   §  71. 

tukstantis  m.,  tukstant,  §  100, 
tausend;  tukstanczeis  instr. 
pi.  zu  Tausenden. 

tulas  f.  tula  so  mancher; 
tulon  f.  in  manche. 

tulimas  f.  tulimd  so  mancher. 

tunkii  tukau  tukti  fett  werden ; 
nu-  pert'. 

tupinu  -nau  -pinti  kauern 
machen;  pa-  pert'.,  pa- 
tupjts  hingekauert. 

tupiii  tupiaii  tupti  und  tiipiii-s 
kauern,  sich  kauern;  at-si- 
tupti  sich  hinhocken. 

turiii  -rejau  -reti  haben,  soUen, 
miissen ;  von  Tieren :  Junge 
werf en ,  parszuks  turets 
S.  73  ein  eben  geworfenes 
Ferkel;    tureti-s    fiir    sich 

Tufkas  Tiirke.  [haben. 

Turklja  Tiirkei. 

tursau  -sojau  soti  mit  vor- 
gestrecktem  Hintern  da- 
stehen ;  isz-  heraus- 
watscheln. 


302 


Worterbuch. 


turtas  Habe. 

tuszczas  f.  -czd  adv.  -czei  leer. 
Tusz^  weibl.  Name. 
tusztinu    -nau    -tinti    leeren; 

isZ'  ausl. 
tutbd  (wr.  tusha)  Kummer. 
tiltbyju   -byjau  -byti  bekiim- 

mern      =      kummervoll 

machen. 
til   instr.  sg.  zu    tas  damit, 

adv.  darum,  sogleich ;  ta-gi. 
tilczes  adv.  damals,  s.  czesas. 
tii-du  f.  te-dvi  (dual,  zu  ids) 

^  die  beiden. 
tuj  =  iuje   sogleich,   S.  78, 

s.  tu. 
t'&jau    tuj  am    adv.    sogleich, 

s.  tu, 
tvmms  Flut. 
tvankas  Schwiile. 
tvdrtas     Einziiunung ,     Ver- 

schlag. 
tveriu    tveriau  tverti    fassen; 

tvorq  tvMi  Zaun  flechten; 

ap-    umfassen,   verbinden 

(Wunde);   nu-  festhalten, 

inne  behalten,  7iu-si-  sich 

halten  an  etwas,  anf assen ; 

ergreifen ;    su-    erschaflfen 

(von  Gott);  wi-  einzaunen. 
tvyhstmier].  beim  Aufblitzen^ 

plotzlichem  Aufknallen. 
tmrtas    f.    tvirtd    adv.   tvirtaJ 

fast. 
tviska  iviskcjo  -keti  es  blitzt^ 

es  leuchtet  auf. 
tv'istu  tvinail  tvlnti  anschwellen 

*(der  Flut). 
tvord  Zaun,  dem.  tvoratc. 


U. 

iihaga.s   (wr.   ubohij)    Armer, 
ubagui    oder    uhagals    eiti 
I       betteln  gehen. 
!  -ugdau  -dtau  -dyti,  pri-  auf- 

keimen?  S.  80. 
i  -ugeju  -gejau  -geti,  pa-  heran- 
!       wachsen. 

j  ugms  f.  Feuer,  dem.  Kgneli\ 
i  ukil  interj.  ahoi! 

id  interj.  ach!  o  web  I 
!  ujujuju  -javaii  -piti  jammern. 

ukis  m.  Bauernhof,  Hufe. 

illycza  (r.  lUica)  StraCe,  dem. 
zilytel^.. 

umal  adv.  schnell. 

umaras  Windsbraut,  Wirbel- 
{       wind;  Ungestiim. 
1  unterapiceras  Unteroffizier. 
i  upe  FluC,  dem.  upelis  m. 

ur delis  m.  Order,  Befehl. 
'  uredas  (wr.  urad)  Amt. 
1  uredininkas  (vgl.  wr.  uradnik) 
i       Beamter, 

I  urediszkas    f.    -ka    adv.    -kai 
j       amtlich. 

I  urszczu  urszczau  ufszti  knur- 
I       ren. 
I  urva    Hohle;    S.    79    iirvas 

Hohle,  Erdloch. 
\  ufelc  Laus. 

utineju    -nejau    -neti   lausen; 
pa-  perf. 

M  priip.,  §  236. 

iitdaras  Zutat  (zur  Speise). 

u&gimhnas  Geburt. 

utlmas  Gebrause. 

UZiu     'iiail     lUti     brausen^ 
sausen,  rauschen. 


Worterbuch. 


303 


utpakalinis   f.    -ne    eig.    was 

hinter   dem    Riicken   ist, 

hinterst,  letzt. 
iitjpakalis    m.     Riickenseite; 

lok.  hinten. 
utrasztis  Verschreibung  (Ur- 

kunde). 
uttarejas     f.     ttttareje     Fiir- 

Bprecher;    dem.   fern,  wi- 

tar^jele. 
ntu  =  ii^. 
uivadas  Vertreter,    dem.  ut- 

vadelis. 
idvakar  adv.   vorgestern,    s. 

vakaras^ 
utveizdas  Aufseher. 
ii^veizdetojis  m.  Aufseher. 

o 

U. 

udegd  Schwanz. 

ddiu  'dMu  /Miriechen trans.; 

su-  durch   Geruch  wahr- 

nehmen. 
ilga  Beere,  dem.  tigele. 
dgauju  -gavau  -gauti   Beeren 

lesen. 
uld  Fels,  Felskluft. 
ulmgas  i.  -ga  felsig. 
iisis  m.  Esche. 
uszve  Schwiegermutter. 
dszvis  m.  Schwiegervater. 


T. 

v&balas  Kafer,  dem.  vahaUlis. 
vadlndinu    -nau    -dinti    rufen 

lassen ;  su-  zusammenrufen 

lassen. 
vadinu   -nait    -dlnti   nennen, 

rufen;    pa-     herbeirufen, 


pa-si'  sich  herrufen;  par- 

herrufen;  su-  zusammenr. 
vadtiju  -davaii  -dfdi  erlosen, 

auslosen ;  at-  erlosen ;  pa- 

ablosen  ;  ii^-  eintreten  fur 

Jem. 
vadtoju     'd^ojau     -d^oti     it. 

fiihren. 
vagis  m.  Dieb. 
vagiu   vogiau   vogti    stehlen; 

pa-  wegstehlen ;  pa-si-  sich 

(dat.)  erstehlen;  su-si-  fiir 

sich  zusammenstehlen. 
vaidas  Streit,  valdq  JcelH  Str. 

anheben,  anfangen. 
valdyju    -dyjau    -dyti    Streit 

machen ;      valdyti-s     sich 

streiten ;  su-vaidyti  in  Streit 

bringen. 
vatkas    Knabe,     Junge,    pi. 

vaikal       Kinder ;       dem.. 

vaikelis,  vaikutis. 
vaikmas  Junge,  grower  Junge, 

Bengel. 
vaikmis  m.  Junge. 
vaikpalaikis    m.     schlechter, 

dummer    Junge;     s.   -pa- 

laikis. 
vdikszczoju  -czojau  -czoti  wan- 

deln. 
vaiksztineju  -nejau  -mti  dem. 

it.  herumwandeln ;  ap-  be- 

wandern,    durch  wandern. 
vaimkas  Kranz,    dem.  vaini- 

kelis. 
vatras  Ruder. 
vatrvirve  Rudertau. 
vaisaii    -siau  -Si/H   fruchtbar 

machen;    u^-    befruchten. 
vaishigas    f.    -ga     adv.     -ai 

fruchtbar. 


304 


Worterbuch. 


vaisius  Frucht. 

vaiskas  (r.  vojsko)  Kriegs- 
heer,  Armee. 

vaitoju  -tojau  -toti  wehklagen. 

vdkar  adv.  gestern. 

vqkaras  Abend;  vakarop  zum 
Abend ;  gegen  A. ;  pi. 
vakarat  Westen. 

vakaren^  Abendessen. 

vakarind  {tvaigtde)  Abend- 
stern,  f.  zu  vakarinis  abend- 
lich. 

vakmistras  Wachtmeister. 

valandd  Weile,  dem.  valandele. 

'Valaii  -liau  -lytl\  pri-  notig 
haben,  benotigen,  brau- 
chen  (zu  tun). 

valaii  -liau  -lyti  einbringen 
(Ernte);  nu-  ernten;  su- 
einernten,  S.  70  iiber- 
haupt:  aufsammeln. 

valdaii  -dtau  -dyti  regieren, 
herrschen. 

varineju  -nejau  -neti  it.  dem. 
treiben. 

valdonas  Regent,   Herrscher. 

valdta  Regierung. 

vdlgau  -giau  -gyti  essen, 
speisen;  pa-  Mahlzeit  hal- 
ten ;  pa-si-  dass. ;  pri-y 
pri-si"  sich  satt  essen ;  su- 
aufessen  comedere,  ver- 
zehren,  fertig  essen. 

valgydinu  -nau  -dinti  essen 
lassen;  fiittern. 

vdlgymas  das  Essen, 

valgis  m.  Essen,  Mahlzeit. 

valid  Wille,  7nd7i  valid  es  ist 
mir  erlauht;  kdm  v&liq  ddti 
jemand   den  Willen   tun. 

valig  gemiiC. 


vdlkata  m.  Herumtreiber. 

vdlkioju  -kiojau  -kioU  it. 
herumschleppen ;  -vdlkiotis 
sich  herumtreiben. 

vdlvias  f.  valnd  adv.  valnai 
(wr.  vol'nyj)  frei. 

valnyM  Freiheit. 

vdlnyju  -nyjau  -nyti  frei 
machen;  isz-  erlosen. 

valsczius  (p.  ivio^Cy  wr.  voio§6) 
Kreis-,  Amtsbezirk. 

vdltis  f.  Kahn. 

vdnagas  Habicht. 

vandrdju  -ravau  -rMi  wan- 
dern;  isz-  ausw.;  pri-  zu- 
wandern,  hinzuw. 

vandfi  m.  Wasser. 

vayu  -pejau  -peti  schwatzen ; 
pa-  herschwatzen,  beschw., 
su-  zusanamenschw. 

varau  -riaii  -r^ti  treiben; 
var0-SQ\Q\i  (dat.)  treiben; 
at-  zuriick-,  wegtr.;  isz- 
austr.,  vertr.;  pa-  hin- 
treiben,  antreiben ;  pra- 
vertr.;  pri-  hintr.,  antrei- 
ben; ut-  eintreiben  (Vieh). 

vardas  Name. 

Vargas  Not,  instr.  sg.  vargii 
mit  Miih  und  Not,  kaum. 

vargdenys  f.  -w^  Armer;  dem. 
f.  vargdentle. 

varglngas  f.  -ga  adv.  -gai  arm, 
notlich,  adv.  kiimmerlich. 

vdrginu  -nau  -ginti  plagen. 

vargonai  pi.  (p.  organy),  dem. 
vargonelei  Orgel. 

vargstu  vargau  vafgti  Not 
leiden;  nu-  sich  abqualen, 
sich  abmatten ;  pri-si-  sich 
reichlich  abqualen. 


W(5rterbach. 


805 


vargszas  der  Arme. 

vdrna  Krahe. 

varnas  Rabe,    dem.  varneliSj 

varnutelis. 
vdrpa  Ahre. 

varpas  Glocke,  dem.  varpelis. 
vartai   pi.  Tor  (Tiir);    dem. 

vartelei. 
vartas  Wart,  Forstwart. 
vartoju  -tojau  -ioii  gebrauchen 

(anwenden). 
varviu    -vejau     -veti    triefen, 

herabtropfen. 
vasarh  Sommer. 
Vaukszus  Mannesname. 
vaiiuju  -Mavail  -Hfiti  fahren 

intr.;  isz-  ausfahren,  her- 

ausf . ;  nu-  hinf. ;  pa-  wegf. ; 

pra-  voriiberf. ;  ^;n-  heranf . 
vedaras  Eingeweide;   Bauch, 

Magen. 
vHys  Begleiter    des  Brauti- 

gams    bei    der   Hochzeit; 

Brautigam,    junger   Ehe- 

mann. 
vedras    {vedras?;    p.  iviadro) 

Eimer. 
vedii  vedtau  vesti  f  iihren ;  hei- 

raten;     vesti-s     mit    sich 

fuhren ;  ap-si-vesti  sich  ver- 

heiraten;      af-vesti      her- 

fiihren ;  isz-  hinausfiihren, 

aus(uhren(=  voUbringen), 

isz-si-   rait  sich   herausf.; 

nu-vesti  hinf.,    nu-si-  mit 

sich  hinf. ;  pa-  hin-,  wegf. ; 

pa-si-    mit    sich    fuhren; 

par-   heimf. ;    su-   zusam- 

menf. 
vH  siehel 
v^idas  Antlitz. 

Leskien,  Litauisches  Lesebuch. 


veidmamys  Heuchler. 

veidmainidpi  -niavau  -niiiti 
heucheln. 

veik  veikei  adv.  bald,  komp. 
veikiaus  veikiau  eher. 

veikiu  -kiail  veikti  machen  = 
etwas  beginnen,  schaffen 
=  arbeiten,  sich  befinden, 
ka  veikl  was  machst  du 
=  wie  befindest  du  dich. 

veislc  Brut. 

vHzdtu  vekdejau  -zdeti  sehen ; 
pn-  beaufsichtigen. 

vejas  Wind,  dem.  v&jelis, 
v^jutiSj  vejuielis. 

veju  vijau  vyti  winden, 
wickeln;  nachjagen;  pa- 
verfolgen. 

vekta  Wache. 

vektdju  'tavail  'tuti  wachen, 
Wache  halten. 

vel  veld  adv.  wieder. 

v^lal  adv.,  komp.  v^liaus 
veliail,  spat. 

vehUii  (KLd)  veldejau  -deti 
erben;  pa-  ererben. 

vele^  pi.  veUs  die  Seelen  der 
Verstorbenen. 

velyju  -lyjau  -lyli  gonnen, 
erlauben;  velyti-s  sich 
wiinschen;  j-velyti  ein- 
willigen;  ^m-  erlauben, 
befehlen;  pri-  empfehlen. 

velykos  pi.  (aus  dem  Slav., 
vgl.  wr.  veUkodne)  Ostern. 

velm  veliau  vdti  walken, 
Haare  u.  dgl.  ineinander 
wirren ;  su-  zusammen- 
walken,  zusammenfilzen, 
su-si-  sich  verzotteln,  ver- 
wickeln. 

20 


S06 


WOrterbuch. 


velhu  vilkaU  vitkii  schleppen ; 
Ziehen ;  ap-  (umziehen) 
bekleiden,  ap-si-  sich  be- 
kleiden;  isz-  ausziehen, 
isz-si'  sich  (dat.)  aus- 
ziehen; WW-  abziehen,  nu-si- 
sich  (akk.)  ausziehen;  pa- 
hinschleppen,  pa-si-  sich 
hinschl. 

vilnias  (alter  velinas)  Teufel, 
vehiiop  zum  T.  [teuflisch. 

velniszkas    f.    -ha    adv.    -hai 

velnuvas  Teufel,  teuflisch es 
Wesen;  S.  103  velnuva  f. 
in  velnuvas  delves  akk.  pi. 
«teuflische  Gespenster* 
(hose  Geister). 

Veluna  Ortsname. 

vemalas  Erbrochenes,  Gespei. 

vemiii  vemiau  vemti  sich  iiber- 
geben;  nu-si-  perf. 

venczavoju  -vojau  -voti  (aus 
dem  Slav.,  r.  vencat\  klr. 
vinduvaty)  trauen  (zurEhe) ; 
2)ri-  antrauen;  su-  perf. 

venczavdn&  Trauung. 

v4ngiu  -giau  vingti  (auswei- 
chen)  meiden,  sich  weigern 
(etwas  zu  tun);  isz-  ver- 
meiden. 

verha  (wr.  verba)  Weiden- 
zweig,  Palmenzweig. 

verczil  verczau  vefsti  wenden, 
kehren;  ap-  umdrehen, 
um wenden ;  pa-  verwan- 
deln  (in  etwas),  pa-si-  sich 
verw. ;  par-  umwenden, 
umstiirzen;  pri-si-  sich  be- 
kehren;  ui-  (zu  drehen), 
zu  machen,  S.  78  ver- 
stopfen  (einen  FluC). 


verdu  viriatl  vlrti  kochen 
trans,  und  intr. ;  isz-  fertig 
kochen. 

Vargas  Sklave. 

verginis  Sklave. 

veriu  veriau  verti  auf-,  zu- 
machen ;  at-  offnen,  at-si- 
sich  (dat.)  offnen;  pra- 
auf machen ;  pra-si-  sich 
(dat.  u.  akk.)  offnen  ;  ut- 
zumachen,  schliefien. 

verkiil  -kiau  verkti  weinen; 
I  ap-si'  sich  in  Tranen  er- 
giefien ;  isz-  herausweinen ; 
aszards  iszv.  Tranen  ver- 
giefien;  pa-  in  Weinen 
ausbrechen. 

verkszlenu  -nau  -lenti  gr einen 
(weinen,  von  Kindern). 

verpiu  -piau  vefpti  spinnen. 

verszis  m.  Kalb,  dem.  ver- 
sziukas. 

vertas  f.  verta  adv.  -ial 
wert,  wiirdig* 

verZiu  -tiait  verMi  schniiren, 
einengen,  drangen ;  veftti-s 
sich  drangen;  pri-si-  sich 
hinzudrangen. 

vesiu  vesau  vesii  kuhl  werden ; 
at-  sich  abkiihlen. 

vetau  veczau  vetyti  worfeln. 

vetra  Sturm,  Un wetter. 

v(iversys  Lerche,  dem.  ve- 
verselis. 

veilmas  Wagen,  dem.  ve- 
iimdtiSj  veiimelis. 

veiinu  -nau  -iinti  fahren 
machen ;  pa-  mitfahren 
lassen;  par-  nach  Hause 
fahren. 

vM6ju  -lidjau  -li6H  (eig.  wie 


WOrterbucb. 


307 


ein  Krebs,   v^.tys^    gehen) 

krabbeln,    kriechen ;    isz- 

berauskr. 
vetu  vetiatl  veififahren,  trans. 

pa-  perf.,  fortfahren;  par- 

beimfahren. 
ven     (abgekiirztes     ntr.     zu 

venas)  nur^  ven  moteriszhm 

nur  Frauen. 
venqhart  adv.  (s.  kaftas)  ein- 

mal,  auf  einmal,  zugleich. 
venqsyk  (s.  sykis)  einmal. 
venas    f.    vena    ein;    allein; 

lauter;  meduml  venu  S.  78 

mit  lauter  Honig. 
vendtyjis  einzig. 
venyM    Einbeit,     Einigkeit; 

venyhen    in    Einbeit,     in 

eins. 
veniiltelis  f.  -le  einzig. 
venragis  m.  einbornig;  Ein- 

born. 
venturtis  f.  -te  (eig.  die  ein- 

zige  Habe  bildend,  s.  turf  as) 

einzig  (von  Kindern). 
venulika  elf. 
vera  (r.  vera)  Glaube  (Reli- 

veryju  -ryjau  -ryti  (r.  verit) 

glauben. 
vernyM  Treue. 
vernas    (r.    vernyj)    f.    verna 

adv.  -7ial  treu. 
vesziu  -szejau  -szeti  zu  Gast 

sein. 
veszne  Gastin. 
veszpats  veszpatis  m.  Herr  = 

Herrscber. 
vetd  Ort,  dem.  veteU. 
vetoju  'tojau   -toti   plazieren; 

isz-  einen  Platz  geben. 


vetlyhas    (r.    vezlivyj)    f.    -ha 

adv.  -hai  ebrbar. 
veilyhumas  Ebrbarkeit. 
vhlyvas  s.  veslyhas. 
vibtdu  -dejau  -deti  wimmeln, 

kribbeln  (von  kleinen  Ge- 

scbopfen). 
vidur  adv.  mitten  in. 
xndurys     das     Innere,      lok. 

viduryje  vidur y  innen;  pi. 

vidur  el  Eingeweide. 
viduriiakts,      pirm      v.      vor 

Mitternacht. 
vidiis  das  Innere;  viduj'd  tafp 

ju  mitten  unt^r  ibnen. 
vllgau     -giau     -gyti     feucbt 

macben;    sii-   befcucbten. 
vUioju   -liojau    -lioti    locken; 

isz-    herausl.,    isz-si-    mit 

sich    herausl. ;    pri-    an- 

locken,  betriigen. 
VUius  Wilbelm. 
vilkas  Wolf. 
vilkiii  -kejau  -keti  womitgeklei- 

det  sein,  gekleidet  geben. 
vllnos  pi.  Wolle. 
vilnh  f.  Welle^  Woge. 
viltis  f.  Hoffnung. 
vynas  Wein,  vynan  in  den  W. 
vinczavoju  e.  venczavoju. 
vynioju     -niojau      -nioti     it. 

wickeln;     i-    einw.;    isz- 

ausw. 
vynmedis  m.  Weinstock. 
viralas  Gekocbtes,  Speise. 
v^m^Mann ;  Ebemann;  dem. 

vyrelis^  vyrutis. 
vyresnyb^  Obrigkeit. 
vyresnis    f.    -n&    (komp.    zu 

vyras)     Oberer ,      Vorge- 

setzter. 

20* 


Worterbuch. 


vyridusias  f.  -sia  (Sup.  zu 
vyras)   Altester,    Oberster. 

vyriamyhe  Obrigkeit. 

vyriszkas  f.  -ka  adv.  -kai 
mannlich. 

vyriszkis  in.  Mannsperson. 

virkszczh  steife  Ranke,  steifes 
Strob,  Erbsenstroh. 

'Vlrkstu  -virkau  -vtrkti,  pra- 
iu  Weinen  ausbrechen. 

virpiu  virpejau  -peti  beben. 

virsiii  virtau  virsti  (eig.  sich 
wenden,  vgl.  verczii)  bin- 
fallen,  umfallen;  at-  sich 
(wieder)  verwandeln;  isz- 
umfallen;  pa-  zu  etwas 
werden  (sich  verwandeln). 

virszul  adv.  (lok.  zu  virszus) 
oben,  dariiber. 

virszune  Gipfel. 

virsziis  obere  Spitze,  Gipfel. 

virszuthiis  f.  -n&  oberst. 

vlrti  s.  virdu. 

virve  Sell,  dem.  virvele. 

vis  (abgekurztes  Ntr.  zu  vtsas^ 
alles)  adv.  immer. 

visadh  visados  adv.  immer. 

visdi  adv.  ganzlich,  ganz  und 
gar. 

visas  f.  visa  ganz  oranis;  pi. 
visiaUe;  isz  vho  iiberhaupt. 

visatp  adv.  auf  jede  Weise. 

visgatmgas  adv.  -gai  all- 
macbtig. 

visiszkas  (eig.  allartig)  f. 
visiszkd  adv.  kat  (KLd; 
vlsiszka  ?  -kai  S.  80)  ganz- 
lich. 

vhkas  (omne  quid)  alles. 

vyskupas  Bischof;  Superin- 
tendent. 


vislab  (eig.  alles  Gute  omne 

bonum)   alles;    akk.   visa 

Idbq;    instr.   sii   visit  labii 

mit  allem;    vislahkq  akk. 

alles  und  jedes. 
visoks    f.    visokid    von    aller 

Art^  allerlei. 
vystau  vysczati  vystyti  windeln 

(Kind) ;  j-  ein windeln,  ein- 

wickeln;   isz-  ausw. ;    su- 

bewickeln. 
vystyklas  Windel,  vysfyklusna 

in  Windeln. 
vystu    vydau    vysti,    isz-    er- 

blicken,  gewahr  werden. 
vystit  (vistic  ?)  visau  vlsii  sich 

fortpflanzen;      pri-     voU- 

wachsen. 
vystu  vytau  v^sti  welken;  pa- 

verwelken. 
visur  visur  adv.  iiberall. 
viszkai  =  visiszkai. 
visztd  Huhn,    dem.    visztytis 

m.  Kiichlein. 
vitojti   -tojau  -toti  (wr.  vitac) 

bewirten;  pa-  zutrinken. 
vyturys  Lerche,  dem .  vyturelis. 
vytd  Bastschuh,  dem.  vytele. 
vytoias  f.  -ta  mit  Bastschuh 

beschuht. 
Voketis  m.  Deutscher. 
vdkiszkas    f.    -ka    adv.    -kai 

deutsch. 
vokiu  -kiau  vokti  beschicken 

(Hauswesen);  su-  bereini- 

gen,  S.  112  einernten. 
volioju  -liojau  -lioti  walzen  ; 

vdlioti-s  sich  w. 
voras  Spinne. 
vos    adv.    kaum,    vds-fie-vds 

mit  genauer  Not. 


Worterbuch. 


309 


vofis  f.  Geschwur. 

voHu  'tiau  votti  stulpen, 
decken  (mit  Deckel);  nu- 
abdeckeln,  (Hut)  abneh- 
men;  ut-  aufstiilpen. 

Z. 

zalneriszkas   f.   -ka  adv.  -kai 

soldatenmaCig. 
zalnerins  (p.  ^oinierz)  Soldat. 
zaunyju  -nyjau  -nyti  schwat- 

zen,  dummes  Zeug  reden. 
zegoriiis  (p.  zegar)  Uhr. 
zgaclct  (p.  zgoda)  Eintracht. 
zokanas  (r.  zakon)  Gesetz. 
zopostas  (r.  p.  zapas)  Schatz, 

dem.  zopostelis. 
ziibas    (r.    zuh   Zahn)   dicke, 

aufgeworfene  Lippe. 
zulMs  m.   (wr.  zajka)  Hase, 

dem.  zuikuHs. 
zuiju  zujo  (S.  35  zuje)  zuiti 

suchen,  nachspiiren. 

Z. 

tabas  diirrer  Ast. 

tahoju  'hojau  -hdfi  s.  tehoju. 

iadinu  -nau  -dinii  eig.  reden 
maohen;  pa-  anreden. 

tadii  -dejau  -deti  eineii  Spruch 
tun,  besprechen  (Krank- 
heit) ;  versprechen ;  ap- 
versprechen ;  pa-  ver- 
sprechen, verloben. 

'Zdgaras  diirres  Reis. 

Mgre  Pflug. 

tatbas  Blitz. 

taibuju  -havaU  -huti  blitzen. 

!:didtu    -dtau    tdisti    spielen. 

Mtslas  Spielzeug,  dem.  tais- 


lelis;  S.  54,  55  im  Sinne 

von  gespieltem  Musikstiick 

oder  Musikinstrument. 
iaizdd  Wunde. 
2(7kas  Sack. 

;tdlias  f.  talid  adv.  ^alel  griin. 
2ali4ju  -liavau  -liiUi  griinen. 
talneriiis  s.  zahierius. 
taltys  Schlange. 
^andii  tadau  ^dsti  Spruch  tun ; 

su-si-   sich   untereinander 

bereden. 
^angstail    tangsczau    tangstyti 

it.  schreiten. 
^drna  Darm. 

2arstau    tarsczau  tarstyti   it. 
I       scharren,  schiiren ;  f  ein- 
i       schiiren,  stark  heizen. 
I  tqscnd  Gansefleisch. 
I  ^sinas  Ganserich. 
I  Msls  f.    Gans,    dem.   tqsytis 
I       m.  junge  G. 
2avinu  -nau  -vlnti  umbringen, 

ermorden;  nu-  perf. 
teboju   -bojau  -boti   zaumen ; 

pa-  aufzaumen. 
2:ebrps  Auerochs. 
teglius  Segel. 
tegnoju  -nojau  -noti  (p.  ^egnad) 

segnen;  per-  Segen  spen- 

den;  per-si-  sich  bekreu. 

zigen. 
tegnone  (p.  tegnanie)   Segen. 
teidtii  -dtau  ielsti  verwunden, 

verletzen ;  j,-  verletzen ;  pa- 

perf. 
tddinu   -dinau    -dinti   griinen 

lassen^  wachsen  1. 
ielek   (tel-   aus    dem    Slav. ; 

vgl.  telavoii  beklagen ;    p. 

^aioivad     bedauern)     devc 


310 


WOrterbuch. 


Gott  erbarme   dich!    dafi 

Gott  erbarm! 
teliu     teliau     ^elti     griinen, 

griinend  wachsen;  ap-  be- 

griinen,    bewachsen,    sich 

befinden,    sich   behaaren; 

isz-    heraus wachsen,    auf- 

wachsen. 
^emditis     m.     Niederlander, 

Niederlitauer ;   ^emdiczump 

zu  den  Zemaiten. 
temas    f.    tenia    adv.    temal 

niedrig. 
iemczitgas  (r.  iemcug)   Perle. 
tem&  Erde,  dem.  temelL 
temepatis  m.  eig.  Landherr, 

Erdherr,  S.  103  mytholo- 

gische  Figur. 
2:em§n     adv.     nach     unten, 

nieder. 
iteminu    -nau    -minti    niedrig 

machen;  nu-  erniedrigen, 

nu-si-  sich  ern. 
tengiu  -giau  tengti  schreiten; 

j-    eintreten;    nu-   hinab-, 

hinschreiten ;    abschreiten 

(eine    Front);    per-  iiber- 

schr. 
t^nklas  Zeichen. 
Unklinu     Zeichen     machen ; 

pa-  bezeichnen;  bedeuten. 
Untas  Schwiegersohn. 
teriu  2eriau  iefti  scharren. 
'^edas     Bliite,     Ring,     dem. 

tedelis. 
tcmd  Winter. 
temavdju  -vSjau  -v6ti  Winter 

verleben  ;;?er-  ttberwintern. 
iemys  eig.  Winterwind,  Nord- 

wind,  pi.  iemet  Norden. 
ieve  Rinde  (Baumr.). 


tibinu    -nau    -iinti     glanzen 

machen,  erleuchten. 
Hbu     -bejau     -befi     glanzen, 

strahlen,  schimmern. 
ziburys  Kienspan. 
tyczyju  -czyjau-czyti  {p.tyczyc) 

borgen;  pa-  erborgen. 
tpdas  (wr.  r.  zid)  Jude. 
Itydtu    (tydu)    tydejau     -deti 

bliihen;     pra-     erbliihen, 

aufbl. 
iilas    f.    tila   adv.  -lax   grau 

(von  Haaren). 
i^yme  Merkmal. 
lymas  f.  -mi  ntr.  -mu  kennt- 

lich. 
tinaU    -nojau    -noti    kennen, 

wissen;    Hnoti-s   sich    be- 

wiifit  sein. 
Hnail  prat,  zu  zisiii^  s.  d. 
tynauju  -mavau  -waw^izaubern. 
tynavimas  das  Zaubern,  Zau- 

berei. 
findau  -dtau  -dyfi  saugen. 
Hndinycza  Amme. 
tlndu  tmdau  i'lsti  saugen  (an 

der  Brust). 
tingsmis  m.  Schritt. 
tynys  Zauberer. 
tiniilnis  (iinidnis)  m.  Kenner. 
tioju  tiojau  M6ti   Mund  auf- 

sperren,  hiare;  isz-,  isz-si- 

dass.,  isz-lt.nasrits  Rachen 

aufsp. 
Hoplys  Maulaffe. 
tiopsaii     -sojau     -soti     mit 

ofifnem    Munde   dastehen, 

gaffen. 
Hopteriu    ter^au  -ter^ti  dera. 

plotzlich   den  Mund  auf- 

sperren. 


Worterbuch. 


311 


ttrgas  RoC,  dem.  Hrgelis, 
tirgytis. 

tirkt  inter].,  beim  plotzlichen 
Aufspringen. 

ftrnis  m.  Erbse. 

tystu  iydau  iysti  ins  Bliihen 
kommen;  pra-  erbliihen, 
aufbl. 

-tistu  -iinau  -thiti^  nur  mit 
jm-  erkennen ,  kennen, 
patistamas  Bekannter;  isz- 
pa-  erkennen;  bekennen; 
pa-si-  bekannt  werden  mit- 
einander;  bekennen;  pri- 
paimti  anerkennen. 

tiupm^  (aus  dem  Slav.;  vgl. 
p.  ^upan  Gaugraf)  Herrin, 
Gutsherrin  ,  vornehme 
Fran. 

iiiipsnis  m.  eine  kleineMenge, 
Handvoll  (was  man  mit 
der  Hand  greifen  kann), 
biCchen ;    dem.   Hupsnelis. 

tiuriu  -rejau  -reti  blicken, 
hinsehen ;  ay-  besehen, 
ap-si-  sich  umsehen;  j- 
tiureti  eig.  hineinblicken, 
gewahr  werden ;  pa-  Blick 
werfen,  hinblicken,  pa-si- 
sich  ansehen. 

tiurstas  Schiirze. 

tyvakiH  (p.  zywot)  Leben. 

iUjftja  -jdvo  -jiiti  dammern. 

tmogus  Mensch;  pi.  tmon^s 
m.  und  fem.,  dem.  tmone- 
Us. 


zmona  Fran,  Weib. 

tmon&s  8.  tmogus. 

todis  m.  Wort,  dem.  todelis, 

todytis,  todiitis. 
tole  Gras,  Kraut,  dem.  toleU. 
2:olynas     Grasstaude,     Gras- 

biischel,   Pflanzenbiischel, 

dem.  tolynelis. 
tudait  -diau  -dyti  toten,  um- 

bringen,  pra-  verderben. 
tuvls  f.   Fisch,   dem.  tuveU. 
^uvu  tuvau  tuti  umkommen, 

zugrunde  gehen ;  pra-  perf ., 

verloren  gehen,  verderben 

intr. 
tvaig-^de  tvaigzde  Stern. 
^vaigtdetas  f.  -ta  besternt. 
&vak^  Kerze. 
ivalgau   -giaii  -gyti   blicken, 

schauen;  ap-  besehen. 
^vejys  Fischer. 
tvejoju    -jojau    -joti    fischen ; 

su-  aui'fischen;   su-si-  sich 

(dat.)  auff. 
tvelgiu   -giaii   ivelgti   blicken 

(w^ohin),  schauen. 
tv^ngiu  -giau  tv6ngti  wiehern. 
2v&r\s  f.  wildes  Tier. 
tvegiu   -giau  tvegti  quicken. 
ivllgu  {tmlgiu)   ivilgejau  -geti 

Blick    tun,    blicken;    pa- 

hinblicken,  hinsehen  nach. 
-tvingii  -ivigau  -ivtgii,  su-  auf- 

quieken. 
tvnhlis  m.  Sperling. 


312  Berichtigungen.  —  Nachwort. 

Berichtigungen. 

S.  1  Z.  5  V.  o.  lies  Litauischem  statt  Litauischen.  —  Z.  12 
V.  o.  ir  8t.  ir.  —  S.  2  Z.  19  v.  u.  pastdk^  st.  pastolt^.  —  S.  4  Z.  16 
V.  u.  dSvanq,  wie  eonst;  Kurschat  schreibt  dovana.  —  S.  5  Z.  11 
V.  o.  pu8^  St.  puse.  —  S.  10  Z.  9  V.  u.  savq^Jj  st.  savqjj.  —  Z.  2  v.  u. 
pleciaus  st.  plecaus.  —  S.  12  Z.  5  v.  u.  rddos  fiir  rodos'i  —  S.  14  Z.  1 
V.  u.  kriivds  st.  kruvos.  —  S.  15  Z.  2  desgl.  —  S.  17  Z.  5  v.  o.  musii 
St.  musu,  —  S.  18  Z.  18  v.  o.  pusczes  st.  pusczes.  —  S.  19  Z.  5 
V.  o.  Nach  dem  Worterbuch  ist  Jcdros  st.  fearos  zu  schreiben.  — 
Z.  10  V.  u.  vedru  oder  retZrw  st.  vedrU.  —  S.  20  Z.  16  v.  u.  dukryie 
Ht.  dukryte.  —  S.  24  Z.  4  v.  u.  pdrplaukiau  st.  pirplaukiau.  —  S.  25 
Z.  18  V.  o.  sunelis  st.  sunelis.  —  y.  33  Z.  6  v.  u.  Veli^  st.  Velt^.  — 
S.  34  Z.  2  V.  0.  desgl.  —  Z.  4  v.  u.  ie  st.  ei.  —  S.  36  Z.  18  v.  o. 
szitd  St.  sztta.  — ^^S.  39  Z.  2  v.  u.  visztyczei  st.  vystyczei.  —  S.  40 
Z.  4  V.  o.  baltutelei  st.  baltulelei.  —  S.  41  Z.  8  v.  o.  pirmojo  st. 
]nrmoj6.  —  S.  46  Z.  7  v.  o.  yr  st.  if.  —  S.  50  Z.  2  v.  u.  vdkiszkai 
Ht.  vdkiszkai.  —  S.  52  Z.  3  v.  o.  suldukusiu  st.  suldukmi.  —  S.  53 
Z.  13  V.  u.  nei  st.  net.  —  S.  58  Z.  6  v.  u.  miinis  st.  mums.  —  S.  60 
Z.  12  y.  u.  «r  st.  Ir.  —  S.  68  Z.  12  v.  o.  tafno  st.  tarno,.  —  S.  64 
Z.  18  V.  u.  kasrudenj  st.  fcas  riidenj.  —  S.  65  Z.  2  v.  u.  uzvdkar  st. 
uzvdkar.  —  S.  68  Z.  17  v.  o.  pargridu^  st.  pargrdidii.  —  S.  69  Z.  10 
V.  u.  dzau(/is  st.  dzauges.   —  S.  70  Z.  2  v.  o.  iszmetes  st.  iszmet^s. 

—  Z.  11  V.  u.  haznyczon  st.  hazyczan.  —  S.  74  Z.  1*  v.  u.  i?^  st.  \r. 
~  S.  79  Z.  13  V.  o.  zalowy  st.  zdlowy^  —  S.  80  Z.  9  v.  u.  dzouges, 
Rt.  dzouges.  —  S.  88  Z.  1  v.  u.  pagdutdin  st.  pagdutam.  —  S.  89 
Z.  10  V.  o.  viduj^  st.  viduje.  —  IS.  92  Z.  14  v.  o.  uztruks  st.  uztri'iki. 

—  S.  97  Z.  15  V.  o.  wTifca  st.  vilka.  —  S.  99  Z.  8  v.  u.  d^?wa  st. 
delnd.  —   S.  101  Z.  7  v.  o.  wohl   atsisvdikinimas  st.  atsveikinimas. 

—  Z.  12  f.  V.  o.  paskamhejo  st.  pas-kanibejo.  —  S.  109  Z.  13  v.  u. 
nusidave  st.  nuszdave.  (Leskien.) 


Nachwort. 

Den  Druck  der  Lesestucke  hat  Leskien  noch  selbst 
iiberwacht.  Die  Handschrift  der  Grammatik  uiid  des 
Worterbuchs  hat  der  schwer  Erkrankte  im  Fruhjahr  1916 
dem  Verlag  iibersandt;  doch  ist  der  Satz  erst  lange  nach 
eeinem  Tode  (20.  September  1916),  gegen  Ende  des  Jahres 
1918,  begonnen  worden.  Die  Korrektur  habe  ich  gemein- 
sam  mit  Kollegen  Berneker  besorgt,  dem  ich  fiir  seine 
wertvolle  Hilfe  herzlich  danke. 

Miinchen,  September  1919. 

Wilhelni  Streitberg. 


C.  F.  Wintersche  Buchdruckerci. 


RETURN     CIRCULA1ION  DbPARIMtNT 

TO— #>     202  Main  Library 


LOAN  PERIOD  1 
HOME  USE 

2 

3 

4 

5 

6 

ALL  BOOKS  MAY  BE  RECALLED  AFTER  7  DAYS 

1-morth  loafls  may  b©  renewed  by  calling  642-3406 

1-year  loans  may  be  recharged  by  brlnoing  the  books  to  the  Circulation 

Renewals  and  recharges  may  be  made  4  day*  prior  to  oJTl^.^^'''^"*^ 


Desk 


DUE  AS  STAMPED  BELOW 


m 


^ii«m 


1985 


DEC  18  196)-^ 


Od    SEP  19 191 5 


EB 1 1  2002 


EB 1  ^  2002 


kftl  2006 


UNIVERSITY  OF  CALIFORNIA,  BERKELEY 
FORM  NO.  DD6,  60m,  1/83         BERKELEY,  CA  94720 


LD  2fAHomy.' 
(D647l8l0)476B 


63  Universiry  of  California 


Berkeley 


5070.J9 


ri»»^S(r«V>. 


*^?» 


-  UNIVERSITY  OF  CALIFORNIA  LIBRARY 


^ 


.  '■,'■■■'  '.'V,  '■■';'**%;